ŠIANDIEN AKTUALU
KAI KURIE BIBLIOTEKININKŲ PROFESINĖS ETIKOS ASPEKTAI
Iliustr. iš „Pixabay“
Rimalda Kvietkauskienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Informacijos procesų skyriaus vyriausioji metodininkė
2020 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos apskričių viešosiomis bibliotekomis atliko tyrimą „Lietuvos viešųjų bibliotekų profesinių kompetencijų ugdymo ir metodinės pagalbos poreikiai“, po kurio išaiškėjo, kad viešųjų bibliotekų specialistus labai domina bibliotekininko etikos tema. Todėl nusprendėme panagrinėti vieną kitą šio klausimo aspektą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu buvo patvirtintos Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir elgesio taisyklės1, kurių paskirtis – „apibrėžti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir elgesio normas. Šiomis Taisyk lėmis siekiama skatinti kultūros įstaigų darbuotojų atsakomybę už savo veiksmus, stiprinti sąžiningumą, ugdyti pagarbą bendradarbiams ir kitiems asmenims, tobulinti korupcijos prevenciją, išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, didinti kultūros įstaigų socialinę atsakomybę ir autoritetą visuomenėje, saugoti kultūros įstaigų reputaciją.“ Taisyklėse aptariamos kultūros įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų prievolės, viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimai ir atsakomybė. „Jeigu kultūros įstaigos darbuotojas pažeidžia šias Taisykles, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, jo atžvilgiu gali būti pradedamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas“ – sakoma dokumente. Jis sudaro galimybę kultūros įstaigų darbuotojams, tarp jų ir bibliotekų darbuotojams, kreiptis dėl profesinės etikos pažeidimų ir spręsti iškilusias problemas. Kitas labai svarbus bibliotekininkų bendruomenei dokumentas yra 1999 m. kovo 30 d. Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos posėdyje priimtas Lietuvos bibliotekininkų profesinės etikos kodeksas2. 1 2
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/47ded9d0826e11e7804fae56a3fa17a5 www.lbd.lt/istatai/
Jame glaustai išdėstytos esminės nuostatos, kuriomis turėtų vadovautis bibliotekų darbuotojai atlikdami savo funkcijas. Nuo kodekso patvirtinimo praėjo 22 metai. Per tą laiką šalyje įvyko daug pokyčių, atitinkamai keitėsi ir bibliotekų veikla. Pribrendo būtinybė atnaujinti ir papildyti Bibliotekininkų profesinės etikos kodeksą. 2012 m. patvirtintas IFLA bibliotekininkų ir kitų informacijos specialistų etikos kodeksas tapo pavyzdžiu rengiant ir tobulinant analogiškus įvairių šalių etikos kodeksus. Vienur jie buvo pervadinti ir tapo biblio tekininkų ir kitų informacijos specialistų kodeksu, kitur – informacijos specialistų etikos kodeksu arba, kaip ir anksčiau, liko bibliotekininkų etikos kodeksu.
IFLA ETIKOS KODEKSO APŽVALGA
Šio dokumento įžangoje sakoma, kad tai – etikos pasiūlymų rinkinys, kurį galima panaudoti kuriant arba tobulinant konkrečių šalių specialistų etikos kodeksus. Kodekso pirma dalis skirta informacijos prieigos temai. Pažymima, kad pagrindinė bibliotekininkų ir kitų informacijos specialistų misija yra užtikrinti informacijos prieigą saviugdos, švietimo, laisvalaikio, ekonominės veiklos ir sąmoningo dalyvavimo demokratijos stiprinimo procesuose tikslais. Teigiama, kad bibliotekininkai turi priešintis bet kokioms cenzūros apraiškoms, siekti, kad paslaugos vartotojams būtų nemokamos, o jeigu mokesčiai neišvengiami, jie 11
