ŽMONĖS IR LAIKAS
KAI ŠVYTURIAI IR JŲ ISTORIJOS TAMPA DIDELE AISTRA Šarūnas Šimkevičius
Farologo Aido Jurkšto tikslas – surinkti ir savo piešiniuose tiksliai užfiksuoti Baltijos jūros švyturius. Planuojama enciklopedija „Baltijos jūros švyturiai“ – tai didysis jo sumanymas, gyvenimo darbas. Medžiagos jau sukaupė tiek, kad ją sudarytų bent du tomai. Ne vienas savo bibliotekose turime jo tėvo Jono Jurkšto knygų apie senuosius Vilniaus vietovardžius, gatvėvardžius ar kitomis su sostinės istorija susijusiomis temomis. O kokie likimo vingiai atvedė A. Jurkštą prie švyturių?
Neseniai mane pasiekė A. Jurkšto knyga „Lietuvos švyturių istorija“ (2017) – veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esančius Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje yra septyni švyturiai, jie turi reikšmingą istorinę, architektūrinę vertę. Seniausias jų – Klaipėdos, pastatytas dar 1796 metais. „Lietuvos švyturių istoriją“ autorius skyrė savo tėvo Jono Jurkšto (1929–2007) – filologijos mokslų daktaro ir istoriko atminimui. Skaitytojų dėmesį yra patraukusios J. Jurkšto knygos Vilniaus tematika – „Senojo Vilniaus vandenys“ (1990), „Vilniaus vietovardžiai“ (1985) ar straipsniai sostinės istorijos temomis. Minėtoje „Lietuvos švyturių istorijoje“ yra nemažai Aido ranka pieštų švyturių. Jis piešia ne tik dar stovinčius švyturius, bet ir tuos, kurių nebėra. Tai jam daryti net daug įdomiau. Naudojasi įvairiais šaltiniais: archyvais, atvirukais, senais piešiniais ir graviūromis. Gyvendamas Lietuvoje, A. Jurkštas nusprendė, kad turi surinkti padriką medžiagą apie Baltijos jūros švyturius – buvusius, išnykusius ir esamus. Rengdamas Baltijos jūros švyturių istoriją, iš viso jų yra nupiešęs jau pusantro tūkstančio. Tai – Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir dalies Švedijos švyturiai. Farologas jau nupiešė apie pusę Baltijos jūros, kuri jungia devynias valstybes, švyturių.
GYVENANT PRIE JŪROS ATSIRADĘS POMĖGIS
Kas atvedė A. Jurkštą prie švyturių? Jo teigimu – gyvenimas nenuspėjamas. Iš Vilniaus į Palangą jis persikraustė pamažu. Čia buvo jo senelio Alfonso Bičkūno namai. Iki XX a. nacionalizavimo jis buvo Palangos verslininkas – turėjo alaus restoraną ir svečių namus „Meilutė“, kurį laiką
Klaipėdos (kairėje) ir Nidos švyturiai. Aido Jurkšto piešiniai
30
