ŽMONĖS IR LAIKAS

KAI ŠVYTURIAI IR JŲ ISTORIJOS TAMPA DIDELE AISTRA

Šarūnas Šimkevičius

Farologo Aido Jurkšto tikslas – surinkti ir savo piešiniuose tiksliai užfiksuoti Baltijos jūros švyturius. Planuojama enciklopedija „Baltijos jūros švyturiai“ – tai didysis jo sumanymas, gyvenimo darbas. Medžiagos jau sukaupė tiek, kad ją sudarytų bent du tomai. Ne vienas savo bibliotekose turime jo tėvo Jono Jurkšto knygų apie senuosius Vilniaus vietovardžius, gatvėvardžius ar kitomis su sostinės istorija susijusiomis temomis. O kokie likimo vingiai atvedė A. Jurkštą prie švyturių?

Neseniai mane pasiekė A. Jurkšto knyga „Lietuvos švyturių istorija“ (2017) – veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esančius Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje yra septyni švyturiai, jie turi reikšmingą istorinę, architektūrinę vertę. Seniausias jų – Klaipėdos, pastatytas dar 1796 metais. „Lietuvos švyturių istoriją“ autorius skyrė savo tėvo Jono Jurkšto (1929–2007) – filologijos mokslų daktaro ir istoriko atminimui. Skaitytojų dėmesį yra patraukusios J. Jurkšto knygos Vilniaus tematika – „Senojo Vilniaus vandenys“ (1990), „Vilniaus vietovardžiai“ (1985) ar straipsniai sostinės istorijos temomis.

Minėtoje „Lietuvos švyturių istorijoje“ yra nemažai Aido ranka pieštų švyturių. Jis piešia ne tik dar stovinčius švyturius, bet ir tuos, kurių nebėra. Tai jam daryti net daug įdomiau. Naudojasi įvairiais šaltiniais: archyvais, atvirukais, senais piešiniais ir graviūromis. Gyvendamas Lietuvoje, A. Jurkštas nusprendė, kad turi surinkti padriką medžiagą apie Baltijos jūros švyturius – buvusius, išnykusius ir esamus. Rengdamas Baltijos jūros švyturių istoriją, iš viso jų yra nupiešęs jau pusantro tūkstančio. Tai – Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir dalies Švedijos švyturiai. Farologas jau nupiešė apie pusę Baltijos jūros, kuri jungia devynias valstybes, švyturių.

GYVENANT PRIE JŪROS ATSIRADĘS POMĖGIS

Kas atvedė A. Jurkštą prie švyturių? Jo teigimu – gyvenimas nenuspėjamas. Iš Vilniaus į Palangą jis persikraustė pamažu. Čia buvo jo senelio Alfonso Bičkūno namai. Iki XX a. nacionalizavimo jis buvo Palangos verslininkas – turėjo alaus restoraną ir svečių namus „Meilutė“, kurį laiką

vadovavo miesto autobusų stočiai, buvo Palangos skautų organizacijos vadovas. Čia gimė ir Aido mama. Sovietmetis viską pakeitė. Nacionalizacija, tremtis...

A. Jurkštas užaugo sostinėje. Teko studijuoti daug dalykų: žurnalistiką, dailę, dizainą, teisę. Baigė techninės braižybos, radijo aparatūros ir verslo administravimo studijas. Kai, palikęs reklamos verslą Vilniuje, 1995-aisiais kūrėsi Palangoje, netrukus susidomėjo švyturiais. Atsidūręs Palangoje, sumanė atidaryti kavinę. Susidomėjo jūrine tematika. Informacijos šia tema trūkumas ir buvo pagrindinė A. Jurkšto susidomėjimo švyturiais priežastis. Pradėta keliauti, kolekcionuoti, užgimė aistra, kuri taip ir nebepaleido.

Kaupėsi žinios, ryšiai, patirtis, kolekcija, vėliau – noras padaryti šį tą prasmingo. 2010 m. jis išleido atvirukų rinkinį „Senieji Lietuvos švyturiai“. A. Jurkštas ėmė rašyti švyturių tema, 2015 m. pasirodė jo knyga apie Klaipėdos švyturį „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“. Visos Baltijos šalys turi mažesnių ar didesnių veikalų apie švyturius, o Lietuva iki tol neturėjo nė vieno. Radosi dar viena idėja – sudaryti „Baltijos švyturių enciklopediją“. Farologas norėtų šalies švyturius atverti žmonėms. Mąsto apie Baltijos švyturių muziejaus įkūrimą, Baltijos švyturių turizmo žiedo sukūrimą. A. Jurkštas – Pasaulinės švyturių dienos Lietuvoje iniciatorius.

PAGALBOS ŽMONĖMS SIMBOLIS

audra, o gal įvyko kažkoks mistinis reiškinys. Sakoma, kad švyturyje iki šiol girdėti nerimstančių dvasių šnaresys. Galbūt į savo darbo vietą kaskart grįžta dingusių švyturininkų vėlės... • Ne visos istorijos būdavo „nekaltos“. Kad ir paplitęs piratavimas uždegant pakrantėje laužą. Jūrininkai manydavo, kad tai – švyturys, o atplaukę į krantą būdavo apiplėšiami. Nes būta įstatymo, pagal kurį kranto šeimininkas esą galįs pasiimti tai, kas išmetama į krantą. • Lietuvoje pastatyti 4 jūriniai (Klaipėdos, Nidos,

Juodkrantės, Šventosios) ir 3 Kuršių marių (Pervalkos, Ventės rago ir Uostadvario) švyturiai. • Švyturiai jau tris tūkstančius metų yra patikrinta priemonė, leidžianti jūrininkams orientuotis jūroje.

Modernėjant orientavimosi technikai, švyturių mažėja, tačiau svarbiausieji, strateginiai, buvo ir bus. • Senieji gražuoliai švyturiai nustojo būti vien strateginiais ar net kariniais objektais, jie įtraukiami į kultūros paveldo sąrašus, tampa vis atviresni visuomenei, be abejo, išlaikydami ir navigacinę funkciją. • Apie švyturius pasakojama daug istorijų, nemažai paslaptingų. Viena keisčiausių istorijų nutiko uolėtoje Flanano salyne, Škotijoje. Sakoma, Legendomis apipintas švyturys Flanano saloje JJM nuotr. kad čia dingo net 3 švyturio prižiūrėtojai, o jų dvasios vaidenasi iki šiol. Ši istorija siekia 1900-uosius, kai prie uolėtos pakrantės priplaukusio laivo „Hesperus“ nepasitiko šviesos signalas, buvo pradingę visi švyturininkai.

Laivo įgula aptiko tik paliktas nepaklotas švyturio prižiūrėtojų lovas, jų lietpalčius. Vienintelis laikrodis švyturyje buvo sustojęs, o virtuvės stalas apverstas. Iki šiol spėliojama – švyturininkus pasiglemžė

NĖ KELIONĖS – BE APLANKYTO ŠVYTURIO

Planuodamas keliones, A. Jurkštas maršrutą dėlioja taip, kad galėtų aplankyti kuo daugiau švyturių. Žinoma, nepraleidžia marinistikos, istorijos muziejų, uostų... Dažnai švyturiai stovi sunkiai pasiekiamose vietose: kyšuliuose, salose, karinėse bazėse. Visokių istorijų nutinka... Gruzijoje Abchazijos švyturiai buvo rusų armijos okupuotose teritorijose. Kipre, ieškodamas vieno britų karinėje bazėje stovinčio švyturio, važiavo per druskos ežerą nuomotu automobiliu. Kol važiavo pirmyn, dar atrodė gana sausa, grįžtant ėmė klimpti. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai, bet antrą kartą šio žygio turbūt nekartotų. „Esu aplankęs nuostabiausių pasaulio vietų, kuriose retai lankosi turistai. Tie atsiminimai nuostabūs ir tampa dideliu tolesnės veiklos stimulu“, – sako farologas.

Įspūdingų švyturių pasaulyje – daugybė, matyt, gyvenimo neužteks visus įdomiausius aplankyti. Besidomintiems švyturiais A. Jurkštas patartų aplankyti statinį Kepu (Kõpu) pusiasalyje Estijoje, Bengtšero (Bengstkär) saloje Suomijoje, Korduano (Cordouan) Prancūzijoje, Heraklio bokštą (Torre de Hércules) Ispanijoje, Genujos Italijoje, Doverio pilies Anglijoje... Portugalijai priklausiančios autonominės srities centro Ponta Delgados švyturys Azorų salyne kadaise buvo perkeltas iš Lisabonos Beleno tvirtovės bokšto. Pasak

Balearų salų (Ispanija) švyturys.

A. Jurkštui teko apsilankyti ir prie švyturio Šri Lankoje.

farologo, jis pastatytas unikalioje vietoje: vidurys Atlanto vandenyno, o čia randi klestintį žemės ūkį, ganosi gyvuliai, ūkininkai guminiais batais vietos bariukuose sėdi, viskas taip žalia, gėlės – galvos dydžio... Ir apima labai keistas pasaulio atskirties jausmas, bet pasaulinės laivybos prasme – tai svarbi vieta.

Aidas – senosios Europos kultūros gerbėjas. Įdomiausi jūrinės kultūros dalykai, jo nuomone, susiję su Viduržemio jūra, tačiau įdomu ir Azijos švyturiai. A. Jurkštas yra buvęs prie Japonijos, Šri Lankos švyturių. Vietname atrado kolonijinius prancūzų ir anglų laikų švyturius. Šioje Azijos šalyje išplėtotas milžiniškas laivybos tinklas, apimantis daugybę upių ir kanalų. Jame veikia speciali drėkinimo sistema, maitinanti laukus, kuriuose auginami ryžiai. Vietnamiečiai, neišplaukdami į jūrą, gali apiplaukti visą šalį.

SĖKMĖS FORMULĖ: KAI DARAI, TAI IR PADARAI

Tyrinėdamas švyturius, A. Jurkštas susipažino su daugybe įdomių, protingų žmonių. Jau greitai bus dešimt metų, kaip jis, populiarindamas domėjimąsi švyturiais, Lietuvoje organizuoja pasaulinį švyturių savaitgalį. Šventės metu atvertus švyturius lanko tūkstančiai žmonių. Farologas didžiuojasi šiuo renginiu: „Kai žmonės nusileidžia žemyn iš švyturio, jų akys blizga, būna apimti euforijos. Ir tai yra didžiausias atpildas. Sutikau daugybę nuostabių žmonių! Nors pritaikyti švyturius turistų lankymui nėra paprastas reikalas.“

A. Jurkštas turi sumanymą Šventojoje įkurti inovatyvų Švyturių muziejų. Rekonstravus Šventosios švyturį, šis taptų saugiai lankomu statiniu, nuo kurio atsivertų nuostabūs pajūrio vaizdai iš beveik 40 metrų aukščio. Viduje būtų švyturių modelių, monetų, pašto ženklų, atvirukų ir kitų eksponatų kolekcija, kurią sukaupė šis Palangoje gyvenantis švyturių entuziastas. Jis pasakoja, kad iš pradžių, kaip ir kiti kolekcininkai, kaupė daugelį dalykų, dabar apsiriboja švyturių tematika ir Lietuvos laivyba. A. Jurkštas teigia žinąs, jog Lietuvoje yra keli šios tematikos kolekcininkai, bet artimiau susipažinti netekę. Daugiausia šios atributikos kolekcininkų, jo duomenimis, gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Farologas norėtų, kad būsimo muziejaus teritoriją papuoštų didelės švyturių kopijos, jie mirksėtų. Užsienyje tokie prie švyturių įrengti centrai, siūlantys pažintines, edukacines programas, sukaupia lėšų šiems navigacijos objektams išlaikyti. Patirties A. Jurkštas sėmėsi Lenkijoje, kurioje labai populiarus švyturių turizmas. Trylikoje šios valstybės švyturių kasmet apsilanko apie 800 tūkstančių žmonių. Aktyviai jūrinę kultūrą puoselėja Gdansko miestas, kuriame įsikūręs Lenkijos nacionalinis jūrų muziejus.

Dar viena A. Jurkšto garsiai išsakyta svajonė – sukurti Baltijos švyturių turizmo žiedą. O kol kas knygos apie Lietuvos švyturius autorius gali tikėtis, kad skaitytojas paskutinį jos puslapį užverstų praplėtęs akiratį, pamėgęs neatsiejamus žmonijos jūrinės kultūros liudytojus – švyturius.

ORIGINALI STUDIJA

Palangiškis įgyvendino dar vieną su švyturiais susijusį sumanymą – pasistatė švyturio formos namą. „Statybinių iššūkių buvo daug, bet pravertė mano spalvinga patirtis ir žinios“, – pasakoja namo šeimininkas. Statinys originalaus planavimo, patogus, nėra didelis. Bokštas – trijų aukštų, yra apvalių patalpų.

A. Jurkštas sako, kad sunkiausia buvo sumūryti apskritą, į viršų platėjantį žiedą. Baldus pasigamino pats (kadaise išbandė ir šį verslą). Trečiame, viršutiniame, aukšte yra jo studija su 12 lan- Palangoje gyvenantis farologas, statydamas namą, neišvengė švyturį primenančių gų. Čia, teigia Aidas, pradingsta formų. Nuotraukos iš A. Jurkšto asmeninio albumo laikas. „Apskritai švyturiai turi neįtikėtinai stiprią aurą. Kas bent kartą apsilanko švyturyje, be abejo, tai patiria“, – pasakoja švyturių kultūros puoselėtojas, apie savo namą girdėjęs įvairiausių atsiliepimų: „Pilis! Observatorija! Nesąmonė!“