MĖNESIAI IR DIENOS

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO BALANDĮ

1 d.Pasaulinė paukščių diena. Prieš 115 metų šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Tądien skatinama visuomenę supažindinti su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama daugiau kaip 11 tūkst. paukščių rūšių, maždaug 1500 rūšių yra kilęs pavojus išnykti. Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, šalyje gyvena apie 400 rūšių sparnuočių. Iki pandemijos, kai nebuvo ribojimų būriuotis, ta proga Lietuvoje vykdavo inkilų kėlimo šventės, o dabar bendruomenės nustebina kitokiais renginiais. Štai Perekšlių kaimo (Panevėžio r.) bendruomenė sumanė gyvenvietės erdves papuošti dirbtiniais paukščiais. Įvairaus dydžių ir spalvų, jie nutūpė ant pievelių, medžių šakų. O pagaminti – iš šiaudų, popieriaus, keramikos ar net panaudotų medicinos Katy Long („Unsplash“) nuotr. apsaugos priemonių...

4–5 d. Velykos – viena svarbiausių krikščionių kilnojamųjų švenčių – šiemet katalikų švęstos šiomis dienomis. Šventė siekia apaštalų laikus, pirmieji krikščionys ją šventė drauge su judėjais. Tik judėjai mini išvadavimą iš Egipto Romano Odintsovo nelaisvės, o krikščionys – Viešpaties („Pexels“) nuotr. Prisikėlimą. Šiais laikais ne visi gilinasi į evangelijos tiesas ir iš esmės Velykas sieja su kiaušinių dažymu ir jų valgymu sekmadienio rytą. Margučiai marginami ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Čekijoje, bet Latvijoje šios tradicijos nėra. 4 d. Prieš 125 metus Biržų r. gimė dabar prieštaringai vertinamas poetas Julius Janonis (1896–1917). Galimybę mokytis Šiaulių gimnazijoje iš labai skurdžios šeimos kilusiam gabiam jaunuoliui suteikė aušrininkai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija jis pasitraukė į Rusiją, ten įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Vis dėlto J. Janonio politinė veikla nebuvo tokia ryški, kaip jo patirtas socialinės neteisybės jausmas, tapęs ir poezijos pasaulėjautos pamatu. Nors laikomas proletarinės revoliucinės lietuvių poezijos pradininku, vis dėlto jis liko romantiškas svajotojas, kuriam didelę įtaką darė Maironio kūryba. Nevienareikšmis ir poeto atminimo ženklų likimas: atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaune neliko J. Janonio gatvės, o Klaipėdoje ji tebėra ir labai gerai žinoma miesto bibliotekos meno skyriaus lankytojams. Viena seniausių Lietuvos gimnazijų, Šiauliuose veikiančių nuo 1851 m., nuo 1946 m. taip pat turi šio vos

Juliaus Janonio kapas Kazanės kapinėse Puškino 21 metus gyvenusio mieste. Dmitrijaus Kudriašovo nuotr. poeto vardą.

11 d. Tądien 1931 m. baigtas statyti „Empire State Building“ dangoraižis Niujorke. Oficialiai atidarytas gegužės 1ąją. Art deco stiliaus 381 m pastatas daugiau nei 40 metų buvo aukščiausias pasaulyje, kol 1972 m. jį nukonkuravo 417 m aukščio Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai. Tai yra biurų pastatas. Amerikos architektūros instituto vertinimu, šis dangoraižis pripažintas vienu geriausių architektūros

Tribunolo knyga rusėnų kalba, 1586 m „Empire State Building“ Niujorke. Samo Valadi nuotr.

Vytautas Sirijos-Gira. Bernardo Aleknavičiaus nuotr. Publikuota „Epaveldas“, originalas saugomas Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pasiekimų JAV istorijoje. Po beveik 80 metų, 2020aisiais, šis 12 d. Prieš 110 metų Vilniuje gimė Vytautas dangoraižis pagal aukštį buvo tik Sirijos Gira (1911–1997) – poeto Liudo 9as JungtinėGiros sūnus. Kaip pažymi literatūrologė se Valstijose ir Viktorija Šeina, jis yra „pirmasis mieste Niujorko vaizdas iš dangoraižio jo atidarymo dieną. 1931 m. 49as– pasaulyje. užaugęs lietuvių literatas“. V. Sirijos Gira – miestietis ne tik kilme, bet ir kūryba, jos temomis. Pradžioje išleidęs keletą poezijos knygų, vėliau išgarsėjo kaip prozos (daugiausia romanų) kūrėjas. Ne viename jo romane vaizduojamas tarpukario Kaunas. Plačiai nagrinėjamas sovietmečio inteligento gyvenimas itin domino skaitytojus. „Kanarėlės“ (1983) tapo metų romanu, o du romanai – „Buenos Airės“ (1956) ir „Raudonmedžio rojus“ (1972) – buvo ekranizuoti: pagal pirmąjį 1959 m. pastatytas filmas „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius), pagal antrąjį – 1981 m. to paties pavadinimo pirmasis lietuvių serialas (rež. Bronius Talačka). Įdomumo dėlei pridursime – pagal profesiją V. Sirijos Gira buvo medikas.

13 d. Tądien sukako 150 metų, kai buvusioje Suvalkų gubernijoje, Šunskų valsčiuje, gimė Jurgis Matulaitis (1871–1927). Arkivyskupas, vienuolis (marijonų vienuolyno Lietuvoje atkūrėjas; 1918 m.). Maždaug nuo 1900ųjų sielovados darbą dirbęs Lenkijoje, dėstęs Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1918 m. Kaune konsekruotas vyskupu, liko dirbti Lietuvoje. 1925 m. pakeltas arkivyskupu. Dėl nuoseklios bažnytinės laikysenos tautinių ir politinių konfliktų atžvilgiu buvo nevienareikšmiškai vertinamas. Perkėlus J. Matulaičio palaikus į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, žmonės prie jo sarkofago dažnai Malda į Švč. Trejybę arkivyskupo J. Matulaičio beatifikacijai išmelsti. prašydavo užtarimo. Daugėjant raštelių su Vilkaviškis, 1937 m. Publikuota tikinčiųjų padėkomis už gautąsias malo- „Epaveldas“, originalas saugomas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo nes, 1953 m. pradėta beatifikacijos byla. bibliotekoje 1987 m., minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Iki 2017 m. jis buvo vienintelis palaimintuoju paskelbtas lietuvis.

15 d.

14 d. Šią dieną prieš 170 metų gimė Adalbertas Bezzenbergeris (1851–1922) – vokiečių kalbininkas, etnografas, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos mokslo. Jis laikomas baltistikos pradininku – tyrė baltų tautų kalbas, tautosaką, literatūrą, etnografijos ir archeologijos paminklus, nagrinėjo senųjų lietuvių raštų kalbą. A. Bezzenbergeris – žinomas Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Ekspedicijose Klaipėdos, Šilutės ir Tilžės apskrityse ištyrė daugiau kaip 30 archeologinių paminklų, įrengė Mažosios Lietuvos lietuvių etnografinę sodybą. 1907 m. paskelbtas Lietuvių mokslo draugijos garbės nariu. 18 d. Tądien prieš 145 metus Kupiškio rajone gimė Jurgis Šlapelis (1876–1941) – kalbininkas, vertėjas, leidėjas, kultūros veikėjas. Nors Maskvos universitete buvo įgijęs mediko diplomą, gydytoju nedirbo – savo jėgas skyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams. Ypač ryškios buvo jo pastangos sulenkėjusiame Vilniuje ir Vilniaus krašte puoselėti ir gryninti lietuvių kalbą. Lietuvybės „bacila“, tikėtina, užsikrėtė 1892–1896 m. mokydamasis Pasaulinė kultūros Jelgavos (Mintaujos) gimnazijoje. diena, paskelbta Gyvendamas Jono Jablonskio nasiekiant paskatinti muose, susipažino su Vincu Kudirka, saugoti žmonijos Juozu TumuVaižgantu, Gabrieliumi kultūros vertybes. LandsbergiuŽemkalniu, Pranu 1935 m. tą balanStounhendžas – megalitinis statinys Didžiojoje Britanijoje – į Mašiotu, Liudvika Didžiuliene. Po džio dieną Vašing- UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas nuo 1986 m. 1904 m., kai buvo panaikintas spautone pasirašyta suFrédérico Vincent'o nuotr. dos draudimas, Vilniuje neišeidavo tartis, pagal kurią joks reikšmingesnis lietuviškas įsipareigojama saugoti meno ir istorijos paminklus tiek taikos, tiek karo leidinys, prie kurio J. Šlapelis nemetu. Dar šis dokumentas vadinamas Rericho paktu (pagal rusų tapytojo būtų pridėjęs rankos. 1906 m. kartu Nikolajaus Rericho vardą, nes jis, matydamas grėsmes žmonijos meno su žmona Marija Vilniuje atidarė kūriniams, kultūros paminklų apsaugos klausimą siūlė kelti valstybiniu knygyną, kuris be pertraukos veikė lygiu). Šiemet, minint šią dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo 40 metų. Įdomu, kad J. Šlapelis bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas sveikino yra pirmojo lietuviško tarptautinio kolegas, partnerius, ištikimus bibliotekos lankytojus, o Valstybinė lietuvių žodyno („Svetimų ir nesuprantamų kalbos komisija 15–17 d. surengė virtualią viktoriną apie lietuvių kalbą, žodžių žodynėlis“, 1906) autorius. Lietuvos kultūrą ir istoriją. Savo žinias panoro patikrinti apie 400 dalyvių.

Adalbertas Bezzenbergeris. Piešinys, darytas pagal Heinricho Wolffo vario raižinį.

Jurgis Šlapelis, kai studijavo Maskvos universitete. 1907 m. (fot. K. A. Fišer). Publikuota „Epaveldas“

23 d. Įkurta Lietuvai pagražinti draugija – visuomeninė organizacija, veikusi 1921–1940 m. Prieš 100 metų ją įkūrė aktyvūs visuomenės veikėjai: miškininkas Povilas Matulionis, zoologas Tadas Ivanauskas, botanikas Liudas Vailionis, kunigas Juozas TumasVaižgantas, valstybės veikėjas Stasys Šilingas. Draugija organizuodavo medelių sodinimo, paukščių globos vajus, rūpinosi istorinių gamtos paminklų, miestelių aikščių, parkų, kapinių priežiūra. Draugijos nariai per radiją skaitė šviečiamąsias paskaitas, rašė straipsnius. Skelbiama, kad ši 1995 m. atkurta draugija šiuo metu turi per 4000 narių.

The Lithuanian librarians community has a tradition to celebrate the National Week of Lithuanian Libraries organised by the Lithuanian Librarians Association. This publication is about the opening of the 21st such Week and presents congratulatory speeches by the Minister of Culture of the Republic of Lithuania Simonas Kairys and the DirectorGeneral of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas.

Challenges that Bring About Opportunities 2

Every year, the National Week of Lithuanian Libraries begins with the announcing of the winners of the nomination “Best Librarian”. Tarp knygų asked the winners how they and their libraries managed to overcome challenges of the pandemic. The answers are given by the Best Librarian of 2020 the Head of the Information Resources Department at the Lithuanian Library for the Blind Dalia Balčytytė, the Best Library Chief Executive the Director of the Library of the Kaunas Technological University Assoc. Prof. Dr. Gintarė Tautkevičienė and the cultural projects manager at the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library Gintautas Jazdauskas (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Vigorous and Vital 4

The year 1931, approximately 50 years after a library association was established in America, saw the origination of a librarians’ community in Lithuania. This year is the Lithuanian Librarians Association’s 90th anniversary year. In this publication, former and present (from 1996 up to now) Presidents of the Lithuanian Librarians Association recollect the most significant events and accomplished undertakings during their terms. The reminiscences are shared by Emilija Banionytė, Rima Gražienė, Petras Zurlys, Vida Garunkštytė, Alina Jaskūnienė and Jolita Steponaitienė.

Remigijus Misiūnas. Lithuanian Publishing Statistics: Between Good Intentions and Reality 9

It is common within the publishing sector that in the autumn of the current year, the National Library publishes the yearbook “Lithuanian Publishing Statistics” devoted to the results of the previous year’s publishing. Dr. Remigijus Misiūnas brings to notice the fact that changes in the publishing sector should inevitably be ensued by changes in the collection and presentation of data about it. The author surveys changes in publishing statistics during recent years determined by various reasons: from the publication’s title and the extent of the object to changes triggered by market.

Eglė Baliutavičiūtė. “Reading as an Aim”: Let Us Check Ourselves, Learn and Act 12

In Sweden, one of the major areas of focus having long history is reading promotion, implementation of related projects and research in this field. There is a survey prepared by the Swedish expert Jonas Andersson “Reading as an aim. About methods and research within the field of reading promotion” about what knowledge about reading promotion, motivation to read and strengthening such motivation has been aggregated. In this article, the survey is introduced by the senior expert researcher at the Research and Dissemination Unit of the Children’s and Youth Literature Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Eglė Baliutavičiūtė. Now the survey is also available in Lithuanian. Violeta Černiauskaitė. Changes in the Enriching Terminology: About the Terms “paeiška”and “principai” 14

The article presents “The Lithuanian–English Vocabulary of Librarianship, Information and Book Science Terms”, which has been prepared for publication by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The Vocabulary comprises 10,000 entries. Dr. Violeta Černiauskaitė, by taking into account the importance of terms containing the word paieška (“search”), presents their standardised examples. Terms of another category that allow finding out fundamental aspects of librarianship are those containing the word principai (“principles”). One cannot overestimate the importance of press for the renaissance and maturation of the Lithuanian nation during various time periods. The article’s author surveys the situation with Lithuania’s press in the first half of the20th century, more specifically serials published in Tauragė. At that time, 60 titles of Lithuanian newspapers were available at the post office of this town in the western Lithuania; most popular were dailies. During the interwar period, in addition to newspapers published by the government, there were publications of various political parties, unions and organisations. There were also people who read foreign press, i.e. Polish and Jewish publications.

Evaldas Timukas. The Mekases Centre: A Mecca of the Family in Biržai 20

More than a year ago, the Biržai District Municipality Jurgis Bielinis Public Library established the Centre for Studies of the Legacy of Jonas and Adolfas Mekases, as an increasing number of documents related to the avant-garde filmmaker Jonas Mekas (1922–2019), who was born in the Biržai Region and later on lived and worked in New York City, and to his family had been finding their way into the Library’s collection. Evaldas Timukas from this Centre surveys its undertakings and accomplishments during the first year of the operation of this structural unit of the Library. Among the documents that were recently acquired by the Centre are manuscripts of a diary of the film director Adolfas Mekas (1925–2011).

Genovaitė Dručkutė: “The French Literature Remains One of My Most Favourite” 23

On the occasion of the International Francophonie Day (the 20th of March), the literature researcher Dr. Dainius Vaitiekūnas interviews the literature researcher, translator and teacher at Vilnius University Prof. Dr. Genovaitė Dručkutė. She speaks about the connections between Lithuanian and French literatures and what qualities of the French literature fascinate her, her most favourite French writers and what book by a French author about the impressions from a travel to Lithuania of the 20ies of the 20th century she is now translating. (Interviewed by Dainius Vaitiekūnas)

Dalia Bredelienė. “Our Marcinkevičius” is Live in Prienai

Another publication from the series about how Lithuania’s libraries named after a famous personality foster their memory. The methodologist from the Prienai Public Library Dalia Bredelienė tells about the relation that connected the writer Justinas Marcinkevičius (1930–2011), and the Prienai Region, where he was born, and its people. According to the author, the awareness that they had their own poet provided strength to people of Prienai since Justinas Marcinkevičius always was a moral backbone not only in great pursuits related to the Region’s culture but also to fostering of the Lithuanian national identity and re-establishing Lithuania’s statehood. Šarūnas Šimkevičius. When Lighthouses and their Stories Become Great Passion 30

One is no longer amazed at various items possessed by collectors. And how could...lighthouses be “collected”? Such passion of Aidas Jurkštas from Palanga expresses itself, in the first place, by his interest in lighthouses of his native region (the outcome of this interest is his book Lietuvos švyturių istorija (“The History of Lithuania’s Lighthouses”) and his selection of postcards Senieji Lietuvos švyturiai (“The Old Lighthouses of Lithuania”) and in lighthouses of the Baltic Sea (he has drawn 1,500 of these lighthouses). There was not a single travel of this pharologer without visiting the local lighthouse.

Vaidenė Grybauskaitė. Winners of the Election of the Book of the Year 2020 33

There has been announcement of the results of the campaign “Election of the Book of the Year” organised by Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and partners. This year’s campaign was the 16th. In 2020, the most favourite books were the following: Kūnai (“Bodies”) by Akvilė Kavaliauskaitė (adult prose category), Žmonės (“People”) by Enrika Striogaitė (poetry category), Gyvenimo lai(š)kai (“Letters or Times of Life”) by Jonas and Adolfas Mekases (compiled by Kęstutis Pikūnas) (political journalism and documentary book category), Ką manė kamanė (“What did the Bumblee Think?”) by Vainius Bakas and Marija Smirnovaitė (category of children’s books) and Juodavandeniai by Ignė Zarambaitė (“Black Mermons”) (adolescent book category).

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 4 (747) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-04-27 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 4 (747) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Knygnešys“. Skulptūrą 1928 m. iš akmens ir bronzos J. Zikaras sukūrė Panevėžyje. Matmenys: aukštis – 40,5 cm; ilgis – 15 cm; plotis – 19 cm. Fotografas Antanas Lukšėnas. Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje