ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ
TARPUKARIO SPAUDA TAURAGĖJE
Tauragės pašto pastatas. 1914 m. Atvirukas. Iš Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų
Daiva Zarankaitė-Kiniulienė
Lietuviškos spaudos reikšmė tautos prisikėlimui ir brendimui visais laikais buvo ypač svarbi. Šiame straipsnyje apžvelgsime tarpukario Lietuvos spaudos padėtį, tiksliau periodinius Tauragėje leistus leidinius. Miesto, kuriame tuo metu gyveno 12 000 gyventojų, pašte buvo galima įsigyti 60 pavadinimų lietuviškų laikraščių, iš jų – 5 dienraščius, 18 savaitraščių, 10 dvisavaitinių ir 29 mėnesinius. Bendras tiražas buvo 3200 egzempliorių. Daugiausia buvo skaitomi dienraščiai. Spaudos kioske per savaitę būdavo išperkama apie 900 egzempliorių įvairių laikraščių1. Dalis lietuvių skaitydavo užsienio spaudą – lenkiškus ir žydiškus leidinius. Spauda būdavo atvežama traukiniais. Pašto korespondencija Kauno–Šiaulių traukiniu būdavo gaunama apie 9 val. ryto, o iš Pagėgių – vakare, apie 20 val. Tauragės pašte korespondencija būdavo išskirstoma apie 11 val., todėl skaitytojus pasiekdavo pietų metu, 13–14 valandą. Populiariausi buvo „Žemaičių balsas“, „Lietuva“, „Lietuvos keleivis“, „Sargyba“, „Lietuvos ūkininkas“, „Trimitas“, „Vienybė“, „Žiburėlis“2. Pažymėtina, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos spaudos įstatymas buvo priimtas 1919 m. lapkričio 30 d. Prieš pradedant leisti naują laikraštį ar žurnalą, steigiant leidyklą, spaustuvę, reikėjo parašyti prašymą apskrities, miesto viršininkui ir gauti jo sutikimą. Lietuvoje tarpukariu šalia valdžios leidžiamų laikraščių pradėjo eiti ir įvairių partijų, sąjungų bei organizacijų leidiniai. Tauragėje savo periodinius leidinius turėjo krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Kaip atrodo periodinė spauda Tauragėj. Tauragės aidas, 1935, geg. 26, p. 2. www.epaveldas.lt. 2 Pašte gaunami laikraščiai. Žemaičių balsas, 1925, rugpj. 6, p. 2. www.epaveldas.lt. 1
16
MOKSLEIVIŲ IR JAUNIMO LEIDINIAI Šios spaudos Tauragėje nebuvo gausu. Išlikę pirmieji tų laikraštėlių numeriai. Visi jie dauginti šapirografu. Tai – būsimų žymių autorių pirmieji kūrybiniai bandymai. Nuo 1921 m. rugpjūčio 2 d. mieste veikė dailės draugija „Lyra“, nuo tų pačių metų spalio ji leido laikraštėlį „Ugnelė“. Šio leidinio atsakomasis redaktorius buvo Jonas Bildušas (1895–1966). Jis buvo baigęs mokytojų kursus, 1920–1921 m. buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, dalyvavo Valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje, 1925–1927 m. buvo Tauragės miesto burmistras. Pirmajame 23 puslapių laikraštėlio numeryje pateikta informacija apie dailės draugijos „Lyra“ steigimą, organizaciniai rūpesčiai ieškant patalpų. Skiltyje „Tauragės kronika“ pranešama, kad bendrovės „Jūra“ ir „Rūbas“ prie Jūros upės stato elektros stotį, sužinome, kad pradėjo veikti mokytojų profsąjungos knygynas „Knyga“, o prie mokyklos veikia suaugusiesiems rengiami vakariniai kursai, kurie gausiai lankomi. Tauragėje veikė moksleivių draugija „Varpas“. Nuo 1922 iki 1926 m. būsimo kalbininko Petro Joniko (1906–1996) rūpesčiu ji leido varpininkų laikraštėlį „Diegas“. Įvairiu dažnumu ėjusio laikraštėlio paantraštėje (1925 m.) nurodyta, kad tai – Tauragės aukštesniosios komercijos mokyklos „Diego“ kuopos laikraštėlis. Mokykloje diegininkų buvę apie 70 narių. Rinkdavosi kas antrą sekmadienį, rašydavo referatus, skaitydavo paskaitas, gyvai dalyvaudavo diskusijose įvairiais klausimais. Turėjo savišalpos fondą neturtingiems mokiniams remti. Tauragės aukštesniosios komercinės mokyklos mokinių literatų būrelis 1935 m. leido laikraštėlį „Mūsų mintys“. Jame buvo pateikiamos garsių žmonių mintys apie gyvenimą ir kūrybą, ištraukos iš lietuvių ir
