ŠIANDIEN AKTUALU
LIETUVOS LEIDYBOS STATISTIKA: TARP GERŲ SIEKIŲ IR REALYBĖS Dr. Remigijus Misiūnas
Leidybos pasaulyje įprasta, jog einamųjų metų rudenį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleidžia eilinį „Lietuvos spaudos statistikos“ metininką, skirtą praeitų metų leidybos rezultatams. Tik pandemijos akivaizdoje gal nedaug kas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. jis buvo pavadintas kitaip – „Lietuvos leidybos statistika 2019 m.“. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko naujo – ta pati panelė, tik kodėl naujas rūbelis: vietoj „spaudos“ – „leidybos statistika“? Biuletenio rengėjų viešojoje erdvėje pateikiamame pristatyme teigiama, jog jame „skelbiama statistinė informacija apie spausdintinius dokumentus, garsinius, regimuosius ir skaitmeninius dokumentus fizinėse laikmenose, kurie 2019 m. gauti iš šalies leidėjų kaip privalomieji egzemplioriai ir saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Į išsamią statistinę apskaitą įtrauktos knygos ir brošiūros, laikraščiai ir žurnalai. Duomenys pateikiami įvairiais aspektais, pavyzdžiui, teksto kalbos, paskirties, teminiu, pagal leidėjus ir kt. Taip pat leidinyje skelbiama statistinė informacija apie disertacijų santraukas, natas, žemėlapius, vaizduojamosios dailės spaudinius, leidinius Brailio raštu ir smulkiąją spaudą.“ Keičiasi leidyba, neišvengiamai turi keistis ir duomenų apie ją rinkimas bei pateikimas. Ir tai nėra koks pirmas pokytis. Pavartę ankstesnius metininkus, pamatysime, kad per metus, kai Nacionalinei bib liotekai perėjo atsakomybė už spaudos statistiką, kito registruojamų objektų samprata, pateikiamų apibendrintų duomenų lentelių skaičius. Pavyzdžiui, anksčiau į apskaitą buvo įtraukiami neperiodiniai leidiniai, turintys ne mažiau nei 8 puslapius ir didesnį nei 100 egz. tiražą, o nuo 2002 m. užteko ir 7 puslapių bei 50 egz. tiražo. Kito ir objekto aprėptys. Sakysim, nuo 1997 m. statistikos objektu tapo garso, vaizdo dokumentai bei elektroniniai ištekliai. Taigi dabar į statistikos išskiriamą neperiodinių leidinių grupę patenka knygos ir brošiūros, disertacijų santraukos, vaizduojamojo meno spaudiniai, gaidos, žemėlapiai, garso dokumentai, elektroniniai ištekliai, knygos akliesiems Brailio raštu.
Maždaug nuo 2013 m. matyti ženklesni pokyčiai stengiantis artinti statistiką prie rinkos pokyčių – keičiami analizės pjūviai ir jų pateikimas. Tikrai, menant, kaip sunku keisti tai, kas per dešimtmečius tapo, regis, neliečiama tradicija, reikia pripažinti, jog per keletą pastarųjų metų daug padaryta stengiantis, kad statistika atsilieptų į nuolat kintančios rinkos pokyčius ir kuo išsamiau ją atspindėtų. Tačiau to neužtenka nutildyti kartkartėmis tiek viešojoje erdvėje, tiek leidėjų pasaulyje nuskambančius nepasitenkinimo balsus dėl leidybos statistikos būklės. Daugiausia strėlių sulaužyta dėl privalomojo egzemplioriaus ir tiražų įvardijimo leidiniuose. Bet teoriniai pamąstymai dėl spaudos statistikos, joje vykdomų pokyčių ir jos atitikties tarptautiniams standartams lieka labai mažo specialistų rato akiratyje. Iš jų bene daugiausia minčių sukelia dr. Nijolės Bliūdžiuvienės 2018 m. mokslo darbų rinkinyje ,,Knygotyra“ paskelbtas straipsnis ,,Lietuvos spaudos statistika: situacija ir perspektyvos“. Iš esmės jis galėtų būti spaudos statistikos pertvarkymo gairėmis, kur link eiti. Minėtame straipsnyje išsakytomis mintimis remtasi ir keliuose 2019 m. Nacionalinės bibliotekos vidaus pasitarimuose, kuriuose dalyvavo tuometė Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, tuometė Informacijos mokslų departamento Leidybos produkcijos identifikavimo skyriaus vedėja Diana Šlapšinskienė, dr. Tomas Petreikis, už statistikos duomenų kaupimą atsakingos vyriausioji bibliotekininkė Laima Tamulynienė bei vyresnioji bib liotekininkė Rita Markevičienė ir šių eilučių autorius. Pasitarimuose buvo įvertinti pokyčiai, o praėjusių 9
