#GYVASŽODIS *
BENDRUOMENIŠKOS VIZIONIERIŲ BIBLIOTEKOS Nuo dienos, kai per tris Pabaltijo šalis Baltijos kelyje nusidriekė taiki lietuvių, latvių ir estų grandinė, jau skaičiuojame trisdešimtmetį. Šiemet rugpjūčio 23 d. rankomis susikibusių žmonių energija ir taikios mintys buvo siunčiamos Minsko, kuriame dabar tramdomi protestuotojai, link. Laisvės troškimui sienos neegzistuoja... O juk beveik prieš penkiolika metų kaip tik Baltarusijos nacionalinė biblioteka tapo traukos simboliu: ji pradėjo vilioti ne tik kontrastinga deimanto formos architektūrine išraiška, bet ir atvertomis čia saugomomis, tarp jų ir lituanistikos paveldo, kolekcijomis. Lieka tikėtis, jog kontroversiški politiniai sprendimai neužgniauš mokslo ir kultūros galimybių... O kaip per tris pastaruosius Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius pasikeitė šalies bibliotekų įvaizdis ir jų veidas? Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 m. patvirtinus Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą1, Kultūros ministerija per dešimtmetį įsipareigojo ne tik pagerinti bibliotekų veiklą, bet ir atnaujinti senuosius pastatus ar pastatyti naujų. Tuo metu šalyje veikė daugiau kaip 3000 valstybės, savivaldybių ir kitų žinybų įsteigtų bibliotekų, iš kurių daugiau nei 1300 buvo viešosios bib liotekos, įsikūrusios miestuose, miesteliuose ir 1
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1454 „Dėl bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos patvirtinimo”, 2002 m. rugsėjo 17 d. Prieiga per internetą: www.e-tar.lt/portal/lt/ legalAct/TAR.C20862E3D9CD/asr.
Dr. Ingrida Veliutė. Liudo Masio nuotr.
kaimuose2. Ir jau tuomet tiek Kultūros ministerijos planuose, tiek UNESCO ir IFLA viešųjų bibliotekų manifeste buvo išreikšta siekiamybė, kad biblio tekose „paslaugos teikiamos remiantis visiems lygia naudojimosi teise, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar padėties visuomenėje“. Taip pradėta formuoti nauja viešųjų bib liotekų misija iš tradicinės bibliotekos, saugančios rašytinį ir spaudos paveldą, pasitelkiant kūrybiškumą bei modernias elektronines priemones, tapti bendruomeninėmis erdvėmis, kuriose visi be išimties nariai turėtų galimybę pažinti, mokytis, tobulėti ir jaustis skaitančios bendruomenės dalimi. Iš ambicingos modernizavimo programos, kurioje buvo suplanuota per 150 statybų ir rekonstrukcijos projektų, finansavimas numatytas 44-iems, jiems skirta 50,8 mln. Eur (175,4 mln. Lt), iš jų panaudota 44,9 mln. Eur (155,2 mln. Lt). Galima vertinti dvejopai ir pesimistiškai numykti, jog tai – vos 29,3 proc. visų suplanuotų projektų, tačiau galima ir pasidžiaugti, jog bibliotekos papildomai iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų ir kitų šaltinių gavo 5,7 mln. Eur (19,7 mln. Lt), rekonstrukcijai ir statyboms 3,6 mln. Eur (12,3 mln. Lt) skyrė savivaldybės. 2
Petuchovaitė, Ramunė. Lietuvos bibliotekų kaitos kelias: sustoti negalima. In: Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka. Prieiga per internetą: www.bibliotekospazangai.lt/media/public/Atsisiuntimui/Moderniai%20 visuomenei-small.pdf.
* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos.
1
