Sonata Nognienė. Nauji Vydūno atminimo ženklai

NAUJI VYDŪNO ATMINIMO ŽENKLAI

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, puoselėdama lietuvių filosofo ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storosto-Vydūno atminimą, 2020 m. vykdė projektą „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“. Vasaros pabaigoje įvyko jo baigiamasis renginys – Atminties skvero atidarymas bei Vydūnui ir Vaclovui Bagdonavičiui skirta konferencija. Prie bibliotekos įrengtą skverą papuošė plenero „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“, kuris taip pat buvo minėto projekto dalis, metu kraštiečių sukurti Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai, čia pastatytas ir memorialinis Vydūno suolelis.

Rugpjūčio 7 d. įvykusios sueigos „Po Vydūno ženklu“ šventiniu akcentu tapo Atminties skvero atidarymas. Perkirpti simbolinę raudono šilko juostą buvo pakviestas Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir patys jauniausi plenero dalyviai – lumpėniškiai Nojus Kriaučiūnas ir Vakaris Savickas. Pagėgių savivaldybės vadovas teigė neabejojantis, jog Atminties skveras su jį puošiančiais mažosios skulptūros darbais ir memorialiniu Vydūno suoleliu sulauks ne tik kraštiečių, bet ir miesto svečių susidomėjimo. Renginyje kraštietei Giedrei Skipitienei suteiktas Pagėgių krašto garsintojo vardas ir įteikta Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigta premija, padėkos raštais pagerbti skulptūrų plenero dalyviai ir vadovės.

Pagėgių savivaldybės kultūros centre surengta konferencija „Vydūno ir doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus atminties ženklai Pagėgių krašte“ pradėta tylos minute pagerbiant amžinybėn išėjusį Mažosios Lietuvos kultūros tyrėją, Vydūno veiklos bei dvasinio palikimo skleidėją, Pagėgių krašto garbės pilietį dr. V. Bagdonavičių, sugiedotas Vydūno draugijos himnas „Lietuvių giesmė“ (aut. Vydūnas).

Pranešimą „Dr. Vaclovas Bagdonavičius ir vydūnistikos tyrimai“ skaičiusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė pabrėžė, kad V. Bagdonavi

čiaus rūpesčiu ir nenuilstamu darbu Vydūnui ir jo dvasiniam palikimui buvo suteikta derama vieta visuomenėje. Pranešimą „V. Bagdonavičiaus sąsajos su Pagėgių kraštu“ perskaitė bitėniškė kultūrologė, kraštotyrininkė G. Skipitienė.

Autentiškomis fotografijomis iš asmeninio archyvo iliustruotame pranešime vokiečių kalba „Johanas Storostas, vyriausias Vydūno brolis (Johannes Storost, der älteste Bruder von Vidunas)“ iš Berlyno (Vokietija) atvykusi Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost pristatė Storostų giminės genealogiją. Pranešimą į lietuvių kalbą vertė prof. habil. dr. Viktoras Justickis, vėliau pristatęs ir savo temą – „Kas yra aisčių dvasinis paveldas?“ Profesoriaus teigimu, svarbiausias Vydūno išminties šaltinis yra jo begalinė meilė Lietuvai, o svarbiausia palikimo dalis – jo mokymas apie tai, koks turi būti žmogus. Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė kalbėjo apie Vydūno atminimo įamžinimą Šilutės krašte. Jos pranešimas „Vaclovas Bagdonavičius ir Vydūno muziejaus įkūrimas Kintuose“ buvo gausiai iliustruotas nuotraukomis.

Renginyje pristatytos su Vydūno gyvenimu ir filosofija susijusios knygos, kurias čia pat buvo galima įsigyti: A. Martišiūtė-Linartienė pristatė instituto išleistą Vydūno „Raštų“ tritomį (2019); habil. dr. Nijolė Laurinkienė – knygą „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (2019); Lietuvos menų ir mokslo asociacijos ,,Vydūno šviesa“ prezidentas dr. Vilimantas Zablockis – knygą „Įrodyk man...“ (2020); prof. habil. dr. Valentinas Klevas – knygą „Pitagoro štabas“ (dvi pjesės, 2020).

Projektą „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija. Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio bičiuliui – Pagėgių savivaldybės kultūros centrui, informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Pamarys“, „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“.

Sonata Nognienė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja