KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

AKMENĖ

Kūrybinio rašymo akademija. Viešoji biblioteka kartu su Akmenės kraštotyros klubu įgyvendino projektą „Kūrybinio rašymo „Vasaros akademija“ netradicinėse erdvėse Akmenės krašte su Lietuvos rašytojų sąjungos rašytojais“. Kūrybines edukacijas projekto dalyviams vedė Lietuvos rašy tojų sąjungos nariai kraštietis Vidas Morkūnas ir Jūratė Sučylaitė. Rašytojas V. Morkūnas (mokymų tema „430 puslapių! O kur tekstas...“) kalbėjo apie tekstą, minties struktūrą, išlavintą literatūrinį žodį, net apie giluminį rašymą.

Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje. Kristinos Urniežienės nuotr.

Edukaciją „Kūrybinis rašymas, poezija, bibliote rapija – kelias į vidinį pasaulį“ vedė poetė, gydytoja psichoterapeutė, biblioterapijos asociacijos pre zidentė doc. Jūratė Sučylaitė. Ji dalijosi mintimis, kaip kurti tekstus įvairiomis temomis, kalbėjo apie žmogaus pojūčius ir jų svarbą, pristatė bibliotera pijos reikšmę.

Projekto dalyviams buvo organizuotosišvykos į Akmenės krašto muziejus ir Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą. Projekto baigiamasis renginys „Akmenės kraštas kūrybos versmėje“ vyko vie šojoje bibliotekoje, akademijos dalyviai skaitė savo kūrybą ir ją skyrė Akmenės rajono įkūrimo 70-mečio jubiliejui. Zita Sinkevičiene

JONAVA

Miesto 270-asis gimtadienis. Pirmoji rugpjūčio savaitė, tapusi renginių maratonu, atskleidė, koks bendruomeniškas gali būti miesto gim tadienis. Ne vienas šimtas jonaviečių, viešosios bibliotekos paraginti, siuntė nuotraukas miesto gimtadieniui skirtai parodai „Aš. Knyga. Jonava!” Septintą dešimtmetį skaičiuojančio bibliotekos pastato kolonos pražydo baltomis gėlėmis, kurias į mėlynas juostas mėnesį kantriai pynė bibliotekos senjorų klubo „Polėkis“ rankdarbių meistrės.

Visą šventinę savaitę išsirinkti patinkantį bibliotekos renginį galėjo ir maži, ir brandaus amžiaus lankytojai. Knygų terasoje popietę „Mūsų senovė“ surengė senjorų klubas „Polėkis“. Rugpjūčio 4-osios popietę bibliotekoje pristatyta miesto istorijai skirta knyga „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“, išleista viešosios bibliotekos ir rajono savivaldybės lėšomis.

Knygų terasa tapo scena, kai Ieva Zasimaus kaitė su studijos „Džimba“ dainininkėmis ir mažaisiais bibliotekos lankytojais traukė visiems gerai žinomas dainas. Čia pristatytas ir poezijos klubo „Šaltinis“ almanachas „Už tų langų“.

Muzikos naktis Knygų terasoje – paskutinis šventės akcentas, subūręs kuriančius jaunuosius miesto atlikėjus. Nuo vaikystės muzikos ir dainų lydima Saulė Imbrasaitė, savo kūryba stebinanti

GALERIJA. Vakaro istorijos mergaitėms

Janinos Šiukštienės nuotr.

Palanga. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka visą vasarą kvietė turiningai leisti laisvalaikį

Palangos vasaros skaitykloje: organizuotos įvairios edukacijos, paskaitų ciklai, parodos ir knygų pristatymai. Rugpjūčio 14 d., būsimoms skaitytojoms jaukiai įsitaisius ant žolės, vyko knygos „Vakaro istorijos

Lietuvos mergaitėms: 100 istorijų apie Lietuvos moteris“ pristatymas kartu su viena autorių Viktorija

Aprimaite. (Lietuvos nacionalinės bibliotekos informacija)

Populiarūs buvo Muzikos nakties koncertai. Viešosios bibliotekos nuotr. ir pseudonimu „Bitės bate“ pasivadinusi Reda Venskauskaitė, ištikimas gitaros bičiulis bardas Andrius Šukutis, projektu „Keturi vėjai“ pasivadinę Erikas Imbrasas, Artiomas Ivanovas ir Gediminas Januškevičius po žvaigždėtu rugpjūčio dangum sukūrė visą dainų mozaiką. Publika šiltai sutiko ir renginio svečius: Justą Juškevičių, pakvietusį susi rinkusius į kelionę garsu po jo fantazijos labirintus, ir Kazimierą Likšą, sugrojusį paskutinius miesto gimtadienio akordus. Jonavos rajono viešosios bibliotekosinformacija

KELMĖ

Žolinė ir jos tradicijos. Rugpjūčio 14 d. Žemaitės viešosios bibliotekos vaikų erdvėje organizuota edukacja „Žyd žali žolinėlia...“, kurioje jaunieji bibliotekos lankytojai ne tik susipažino su šios šventės tradicijomis, bet ir kūrė svarbiausią Žolinės akcentą – puokštę.

Kad Žolinė yra pagoniška šventė, o katalikiš kame kalendoriuje – tai Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – žino daugelis, bet kaip ji švenčiama – ne kiekvienas. Todėl norėta šios šventės papročius perteikti vaikams. Per Žolinę bažnyčioje pašventintos puokštės buvo dedamos prie šventų paveikslų ar kitoje garbingoje vietoje. Jos buvo laikomos visus metus, iki kitos Žolinės, tikima, kad pašventintos gėlės saugo namus nuo blogio, gaisro, piktųjų dvasių.

Į biblioteką susirinkę jaunieji lankytojai kūrė puokštes iš gėlių ir lauko žolynų. Kiekvienas stengėsi susirišti kuo gražesnę ir įdomesnę. Visos puokštės buvo skirtingos, savitos ir originalios. Danguolė Garnienė

MAŽEIKIAI

Rašytojų gyvenimo keliais. Rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2020 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės remiamą projektą „Interaktyvus Mažeikių krašto kultūrinis žemėlapis: atrask, pažink, kurk, dalinkis“, kurio tiks las – derinant literatūrą, fotografiją ir šiuolaikines technologijas sukurti interaktyvų krašto kultūros lobyno žemėlapį, skatinti kultūros paveldo pažini mą, aktualizavimą ir sklaidą.

Vasarą buvo organizuotos trys paskaitos-eks kursijos rašytojų gyvenimo keliais po Žemaitiją. Birželio 5-ąją grupė poezijos mėgėjų paminėjo poeto Vytauto Mačernio 99-ąsias gimimo me tines, aplankė su juo susijusias vietas, dalyvavo poezijos skaitymuose Šarnelės kaime ir renginyje „Reveransas Vytautui Mačerniui“ Telšiuose. Birželio 17 d. biblioteka organizavo paskaitą ir ekskursiją „Dionizo Poškos gyvenimo maršrutai: Lėlaičiai–Bar džiai–Bijotai–Kaltinėnai“. Paskaitą skaitė istorikas

Prie paminklo rašytojui R. Granauskui Mosėdyje. Gražinos Plonienės nuotr. Povilas Šverebas, kelionei po Šilalės rajoną vadovavo rajono viešosios bibliotekos Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė. Rugpjūčio 26 d. mažeikiškiai keliavo Romualdo Granausko ir Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo keliais, aplankė su jų gyvenimu ir veikla susijusias vietoves Skuodo ir Plungės rajonuose. Skuode lankytasi „Mūsų žodžio“ redakcijoje, kurioje 1962–1963 m. dirbo R. Granauskas, taip pat rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, puoselėjan čioje R. Granausko atminimą. Sustota Mosėdyje ir Šauklių kaime, kur prabėgo R. Granausko vaikystė. Apsilankyta Kuliuose, kur puoselėjamas kunigo, rašytojo J. Tumo-Vaižgantas atminimas. Vienas naujesnių ženklų – unikalus akinių formos suolelis, skirtas 1898–1901 m. čia gyvenusiam rašytojui. Vaižganto suolelis yra ir Plungės dvaro parke, šalia bibliotekos, pastatytas rašytojo 150-ųjų gimimo metinių proga. Šios turiningos išvykos atskleidė nežinomų faktų apie rašytojų gyvenimą, papildė bibliotekos archyvą jų atminimo ženklų nuotraukomis. Dėkojame projekto partnerėms Šilalės, Telšių r., Skuodo r. viešosioms bibliotekoms už pagalbą organizuojant išvykas, taip pat Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamojo teatro akto riams ir jų vadovui Martynui Januškai, fotografams Gražinai Plonienei ir Gintautui Aleknai. Dangira Undžienė

MOLĖTAI

Kūrėjai reziduoja Molėtuose. Šiemet Molėtai pristato save kaip penkių žvaigždžių – gamtos, kultūros, istorijos, ramybės ir aktyvaus laisva laikio – kraštą. Molėtų rajono viešoji biblioteka, vykdydama tarptautinį rašytojų rezidencijų pro jektą „Parašyta Molėtų krašte“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, siekia, kad kultūros žvaigždė spindėtų dar ryškiau. Nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio šešiems Lietuvos ir užsienio autoriams suteikiama galimybė mėnesį rašyti savo knygas Molėtų krašte. Reziduojantys autoriai ne tik dirbs palinkę prie savo rankraščių, bibliotekose bus

rengiami jų susitikimai su skaitytojais ir vietos literatūrine bendruomene, kurie praturtins Molėtų krašto kultūrinį gyvenimą.

Į Molėtų kraštą gyventi ir kurti jau atvyko pirmosios tarptautinės rašytojų rezidencijų pro gramos dalyvės– Nina Olszewska (Lenkija) ir Vaida Pilibaitytė (Lietuva). „Tikimės, kad naujasis projektas bibliotekos literatūrinį žemėlapį „Molėtų rajono li teratūriniai tiltai“ išplės ir praturtins naujais vardais, o mūsų lentynos pasipildys knygomis, apie kurias galėsime pasakyti – parašyta Molėtų krašte“, – sako rajono viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduo toja Nijolė Stančikienė.

Nina Olszewska, pavasarį pasirodžiusios knygos „Dėžėje. Pasakojimai iš Lenkijos kalėjimų“ (“Pudło. Opowieści z polskich więzień”) autorė, pra leido beveik 18 mėnesių lankydama žmones kalėjimuose ir kalbėdamasi su jais apie kasdienybę už grotų. Iš Varšuvos į Molėtų kraštą rašytoja atvyko norėdama padirbėti su medžiaga, kuri susikaupė rašant knygą apie kalėjimų realybę.

Vaida Pilibaitytė yra radijo žurnalistė ir publi cistė, apdovanojimų pelniusių radijo laidų autorė. Kūrybinį darbą dirba jau beveik du dešimtmečius. Reziduodama Molėtų krašte V. Pilibaitytė planuoja padirbėti įgyvendindama savo pirmą stambios apimties negrožinės literatūros sumanymą – kny gą apie tai, kaip Lietuva gyvena klimato krizės akivaizdoje.

Visas Molėtų bibliotekų tinklas reziduojantiems rašytojams mėnesį taps antraisiais namais. Padėti autoriams pasiruošusios bibliotekininkės ir prie sumanymo prisijungę savanoriai. Molėtų rajono viešosios bibliotekosinformacija

PANEVĖŽYS

Kvietėme švęsti kartu. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos kolektyvas ir šiemet prisi dėjo prie šventinių miesto gimtadienio renginių ir įsiliejo į 517-ąjį muzikos, spalvų ir veiklų šėlsmą. Kultūros ir poilsio parko žaliojoje zonoje įkurtoje bibliotekos erdvėje buvo galima išbandyti įvairias veiklas. Mažųjų šventės dalyvių laukė apyrankių pynimo ir trimačio miesto gimtadienio atviruko gamybos dirbtuvėlės. Buvo galima nusifotogra fuoti su linksmais pasakų personažais – Raudonkepuraite ir Klounu.

Pasirengusios kartu švęsti miesto gimtadienį. Miglės Nasevčienės nuotr.

Vieni šventės svečiai drauge su menininke Vai da Virbalaite akvarele piešė sveikinimo paveikslus Panevėžiui. Kiti išbandė savo žinias dėliodami Lietuvos ir Panevėžio miesto dėliones ar dalyvau dami viktorinoje apie Panevėžį. O pavargę nuo šurmulio galėjo atsipūsti prisėdę ant sėdmaišių ar prigulę ant kilimėlių improvizuotoje lauko skai tykloje, kur jų laukė naujausia spauda ir žurnalai, PREMIJOS IR APDOVANOJIMAI Akmenė. Rajono viešoji biblioteka kartu su krašto literatų klubu „Žiemgalija“ surengė tradicinę „Poezijos rudens“ šventę, kurioje nuo 2004 m. teikiama Stasės Niūniavaitės literatūrinė premija. Šįkart ji skirta iš Akmenės krašto kilusiam rašytojui Juozui Erlickui. Laureatas dėl svarbių priežasčių atvykti į šventę negalėjo. Poeto eiles skaitė „Vienybės“ redaktorė Lilija Smalakienė, grojo Akmenės r. meno mokyklos birbynininkų ansamblis (vad. Algimantas Gulbinas). Jonava. Rugsėjo 7 d. viešojoje bibliotekoje įteikta ketvirtoji kasmetinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija, kurios steigėjas – Jonavos rajono savivaldybės taryba. Šių metų laureatė – rašytoja Jurga Žąsinaitė. Jos 2019 m. išleistas romanas „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija“ komisijos sprendimu pripažintas kaip geriausiai atskleidęs pasirinktą istorinės atminties temą. Jonavos štetlo dvasią priminė koncertavęs virtuozų duetas „Kiber Band Duo“. Mažeikiai. Liepos 23 d. rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paminėtos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 90 mirties metinės ir įteikta Šatrijos Raganos premija. Mažeikių rajono savivaldybė nuo 1997 m. premiją kasmet teikia šio krašto žmogui už rašytojos atminimo puoselėjimą, labdaringą veiklą, dalyvavimą kultūros ir švietimo veikloje. Apdovanojimas skirtas dviejų poezijos knygų autorei, renginių ir labdaros akcijų organizatorei Jūratei Norvaišienei. Pasvalys. Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka rugpjūčio mėnesį organizavo Bernardo Brazdžiono skaitymus-konkursą „Po tėvynės dangumi“ (geriausiu skaitovu pripažintas Petro Vileišio gimnazijos abiturientas Lukas Simsonas), o rugpjūčio 30 d. surengė Bernardo Brazdžionio premijos teikimo iškilmes. Laureatas – Virginijus Gasiliūnas, apdovanotas už sudarytą knygą „Mamerto Indriliūno raštai“.

PARODŲ, KNYGŲ PRISTATYMAI Akmenė. Rajono viešojoje bibliotekoje pristatytos parodos, skirtos Akmenės rajono įkūrimo 70-mečiui paminėti: Jono Šaškauskio fotografijų paroda „Akmenės kraštas istorijos vingiuose“ (II d.), kraštotyrinė spaudinių paroda „Akmenės rajonas istorijos labirintuose“. Panevėžys. Miesto Smėlynės bibliotekoje rugpjūčio 7 d. atidaryta tautodailininkės Renatos Damrauskaitės-Laučkienės tapybos darbų paroda ir pristatyta autorės antroji prozos knyga „Apkabink mane“ (2020). Menininkė dar kuria dainų tekstus, groja gitara. Šilutė. Rugpjūčio 5 d. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtame susitikime su Vydūno draugijos nariais buvo pristatytos 2019–2020 m. pasirodžiusios knygos, tarp jų Vydūno „Raštų“ tritomis, Aušros Martišiūtės-Linartienės „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ ir kt. Trakai. Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje apsilankiusi dailininkė, knygų iliustruotoje Lina Dūdaitė ne tik pristatė paveikslėlių knygą „Sivužas“, bet ir surengė vaikams kūrybines dirbtuves. Iš menininkės atvežtų detalių jie klijavo užšalusio ežero dugną.

Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Kristina Jaskūnienė, Danguolė Undžienė, Jūratė Genytė, Indrė Rapkevičienė, Inga Tarozienė, Dalia Bagdžiuvienė

taip pat knygų „Maininyko“ lentyna. Susidomėjimo veiklomis netrūko, į jas aktyviai įsitraukė ir maži, ir vyresni panevėžiečiai. Indrė Rapkevičienė

RADVILIŠKIS „Knygų magija” Burbiškio dvare. Rugsėjo 5 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejujedraustinyje vyko projekto „Kūrybinės dirbtuvėsknygų mugė „Knygų magija” renginys. Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir ra jono savivaldybė. Projektas buvo skirtas vaikams, gyvenantiems atokiau nuo didžiųjų miestų ir turintiems mažiau galimybių pažinti meną, kul tūrą. Siekdami šį atotrūkį sumažinti, bibliotekos Pakalniškių, Pavartyčių ir Raudondvario filialai Burbiškio dvare organizavo renginį „Knygų magi ja”, kuriame vyko knygų pristatymai ir kūrybinės dirbtuvės. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: norė ta, kad renginyje dalyvaujantys vaikai atsidurtų netradicinėje meniškoje aplinkoje, nes Lietuvos dvarai nuo seno buvo laikomi kultūros židiniais.

„Knygų magijos“ akimirkos. Viešosios bibliotekos nuotr.

Į kūrybines dirbtuves atvyko žinomi vaikų rašytojai ir iliustruotojai: Ignė Zarambaitė, Lina Žutautė, Vytautas V. Landsbergis, Virgis Šidlaus kas ir Paulius Juodišius. Kiekvienam kūrėjui buvo sukurtos individualios erdvės, kuriose jie galėjo susitikti su vaikais, jaunimu, pristatyti savo knygas. Vaikai galėjo ir patys įsitraukti į kūrybinį procesą, pasiklausyti V. V. Landsbergio atlieka mos dainuojamosios poezijos.

Bene nuotaikingiausia buvo baigiamoji rengi nio dalis, kai vaikai kartu su rašytojais V. Šidlausku ir P. Juodišiumi galėjo kartu padainuoti ir patrimi tuoti savo pasigamintais trimitais. Pačios gamtos padovanotą gražią, saulėtą dieną visi prasmingai bendravo, grožėjosi Burbiškio dvaru, apžiūrėjo muziejuje eksponuojamas įvairias kolekcijas. Viešosios bibliotekos Pakalniškių filialo informacija

TRAKAI

Edukacinis fotografijos projektas. Trakų viešoji biblioteka įgyvendina tęstinę edukacinę fotografijos meno programą „Blykstė 2020“, ku rios veiklose dalyvauja Lentvario, Senųjų Trakų ir Paluknio bibliotekos. Projekto dalyviai gilina fotografijos žinias, ugdo menines kompetencijas ir kūrybiškumą.

Liepos 28 d. Paluknio bibliotekoje surengta me susitikime su fotomenininku Vytautu Knyva buvo pristatyta fotografavimo technika, jos ga limybės kuriant meninę fotografiją. Bibliotekos kieme, kur stovėjo kamufliažinės palapinės,

Renginys Senųjų Trakų bibliotekoje. Viešosios bibliotekos nuotr. fotomenininkas pratęsė savo pasakojimą apie laukinių gyvūnų ir paukščių fotografavimo ypa tumus, atsakė į dalyvių klausimus.

Rugpjūčio 6 d. Lentvario miesto bibliotekoje vyko susitikimas su vienu garsiausių Lietuvos foto menininkų Romualdu Požerskiu, į kurį susirinko ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus lentvariškiai. Menininkas parengė fotografijos meno raidos pristatymą, jį papildė vaizdine medžiaga. Nagri nėjo dvi temas: fotografijos meno technologijas ir spalvų reikšmę, rodė nuotraukas ir jas komentavo.

Rugpjūčio 7 d. Senųjų Trakų bibliotekoje vy kusiame susitikime su fotomenininke ir dizainere Vėtre Antanavičiūte-Meškauskiene buvo prista tyta flamandų tapyba ir natiurmortų stilistika, kalbėta apie daiktų komponavimą, kai siekiama spalvų, tonų, šviesų ir šešėlių darnumo. Po teori nės dalies sekė praktinė veikla lauke. Danutė Nekulsian, Violeta Pupelienė, Agnieška Uscilienė

VISAGINAS

Kelionė po apskrities bibliotekas. Visagino viešoji biblioteka nuo seno bendradarbiauja su Visagino „Europe Direct“ informacijos centru. Šį kartą jis finansavo kelionę po Zarasų, Utenos, Ignalinos rajonų bibliotekas, aplankant ir mitolo ginį taką Sirvėtos regioniniame parke. Į ją pakviesti bendruomenės senjorai, bibliotekos darbuotojai. Organizacinius darbus atliko Visagino bibliotekos direktoriaus pavaduoja Dalia Savickaitė, o keliau ninkus lydėjo centro vadovė Indrė Gruodienė.

Gal dėl to, kad tai buvo pirmasis objektas, o gal dėl direktorės dėmesingumo itin gerą įspūdį pa liko Zarasų viešoji biblioteka. Visagino gyventojai teigė, kad jei turėtų tokią biblioteką, iš jos neišeitų. Lankantis Utenos apskrities bibliotekose, vis labiau aiškėjo, kad kitų rajonų valdžia kultūros ir pažinimo reikalams skiria daug daugiau dėmesio. Pažymėti na, kad rajonuose, kur gyventojų yra 14–15 tūkstančių, o rajonų centruose – 3–5 tūkstančiai, veikia tokios ištaigingos, didžiulės bibliotekos.

Modernumu sužavėjo uteniškiai, o gebėjimu sename suremontuotame pastate teikti įvairias paslaugas – ignaliniečiai. Maloniai nustebino bibliotekų darbuotojų paslaugumas. Dalia Savickaitė

ZARASAI

Krintant rugpjūčio žvaigždėms. Įgyvendinant projektą „Knygos šventė su poetu Pauliumi Širviu“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Zarasų miesto šventės metu viešojoje bibliotekoje vyko tradiciniai ,,Nakties skaitymai“, kuriuose dalyvavo poetas, dramaturgas Justinas Keleras, rašytojas, bardas Vytautas V. Landsber gis ir aktorius Algirdas Latėnas.

Pilnutėlė žiūrovų (laikantis reikalavimų „paretintų“) bibliotekos salė nuščiuvo besi klausydama aktoriaus A. Latėno įspūdingai skaitomos poeto Pauliaus Širvio poezijos. Prieš tai priminęs, kad dabar pradedame minėti P. Širvio šimtmečio jubiliejų, jis vedė visus be siklausančiuosius mūsų nepakartojamo lyriko poezijos atodangomis. Į savotišką kompoziciją sutilpo skausmas, džiaugsmas, žvaigždėtos naktys, aisčių likimo dramatizmas, tremties nežmoniškumas... Pasirinktais poeto posmais ir autentiškais liudininkų prisiminimais aktorius atskleidė, kad jokiu būdu P. Širvio negalima kaltinti „raudonumu“.

Iš kairės: V. V. Landsbergis, A. Latėnas, J. Keleras. Rasos Juršienės nuotr.

V. V. Landsbergis savo pasirodymo pradžioje pabrėžęs, kad P. Širvys ir liaudies daina yra ne atskiriami, pirmiausia ir padainavo lietuvių liaudies dainą, susiedamas ją su pagal P. Širvio eiles sukurtu romansu „Aš nevertas“, kurį pavadino „vienišųjų himnu“. Su jam būdingomis pras mingomis įžvalgomis apie gyvenimą, santykį su kūryba visus užbūrė savo kūrybos posmais ir dainavimu – subtiliai susipynė P. Širvio lyrizmas, paties atlikėjo tautosakinių tekstų interpretavi mas, dvasinių potyrių gelmės.

Gal kiek mažiau Zarasų publikai pažįstamas, tačiau literatūriniame pasaulyje vertinamas už profesionalumą poetas J. Keleras sudomino gana modernia savo kūryba. Ir jam, ir kitiems šio vakaro svečiams zarasiškiai bei miesto svečiai dėkojo gausiais plojimais.

Vėliau kas dar trumpai stabtelėjo paben drauti su kraštiečiu A. Latėnu, kas įsigijęs V. V. Landsbergio knygą gavo autoriaus auto grafą, kiti panoro šnektelėti su poetu J. Keleru. Poezijos vakaras neabejotinai buvo pagaulus ir įsi menantis. Visi dalijosi emocijomis, bendraudami ir neskubėdami ėjo jau gerokai į rugpjūčio žvaigždėtą naktį įbridusio vakaro apgaub tomis gimtadienį švenčiančio miesto gatvėmis. Vasilijus Trusovas