GEROJI PATIRTIS

Sevilės Charsikos nuotraukos

TURININGA VASARA

Likti Vilniuje ir smagiai leisti laiką su draugais – šią vasarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kvietė mieste vasarojančius vaikus dalyvauti kasdien rengiamose, visiems atvirose edukacijose. Po karantino ribojimų bibliotekininkai buvo pasiilgę jaunųjų lankytojų, o šie, panašu, – bibliotekininkų: per mėnesį nuo birželio pabaigos bibliotekos vasaros programos veiklos sudomino daugiau kaip 300 įvairaus amžiaus vaikų.

Vykdyto projekto „Susitikime vasarą bibliotekoje“ sumanymas buvo paprastas – kasdien surengti po 2–3 susitikimus su įvairaus amžiaus vaikais, siūlant jiems įsitraukti į edukacines veiklas. O pasiūlos spektras – nuo tradicinių rytmečio skaitymų iki asmeninių knygelių kūrimo dirbtuvių bei atliekų rūšiavimo pamokų. Vis dėlto daugiausia dėmesio skirta su skaitymu susijusioms veikloms, nes vienas iš pagrindinių Vaikų ir jaunimo literatūros departamento tikslų yra skaitymo skatinimas, tai yra vaikų ir jaunimo skaitymo gebėjimų ugdymas ir jų noro skaityti didinimas. Tyrimų duomenimis, vasaros atostogų metu vaikai yra linkę prarasti dalį per mokslo metus įgytų įgūdžių, dėl to silpnėja ir skaitymo gebėjimai – po vasaros atostogų mokinių rezultatai būna prastesni nei prieš jas 1 . Ši tendencija ypač ryški tarp vaikų iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, todėl visiems prieinamas neformalusis ugdymas vasarą tampa labai svarbus 2 . Nacionalinėje bibliotekoje buvo išbandytos kelios skirtingos tiek mažesnėms, tiek didesnėms mokslei

1 Andersson, Jonas. Promoting Reading. Research and Best Practice. Stockholm: Swedish Arts Council, 2015, p. 79. Ten pat, p. 79. vių grupėms skirtos edukacijos, kuriose daug dėmesio skirta literatūrai ir pasakojimams, – kai kurias pristatome šiame straipsnyje.

KNYGŲ KLUBAS „VASARA SU KNYGA“

Tarp vasarą organizuotų edukacijų yra 7–12 metų vaikams skirti susitikimai – knygų klubas „Vasara su knyga“. Puikiai žinoma, kad socialus skaitymas bei dalinimasis skaitymo patirtimis padeda vaikams kurti savo, kaip skaitytojo, tapatybę ir didina motyvaciją skaityti 3 . Taip pat knygų klubas gerina skaitymo įgūdžius, moko reikšti mintis, kalbėti argumentuotai ir įsiklausyti 4 .

Vasarą Nacionalinėje bibliotekoje organizuoti du susitikimai, knygų klubu pavadinti plačiąja prasme – renginiai buvo atviri visiems atvykstantiems vaikams, todėl tradicinis scenarijus, kai aptariama viena perskaityta knyga, buvo adaptuotas: dalyviai vieni kitiems pristatė šiuo metu skaitomas knygas, atsakydami į atsitiktinai iš maišelio ištrauktus klausimus

3 Ten pat, p. 68. Mitunevičiūtė, Inga; Baliutavičiūtė, Eglė. Vaikų ir jaunimo klubai. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2016, p. 24.

Nacionalinės bibliotekos partneriai aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ rengė kūrybines ekodirbtuves.

apie knygos turinį. Nenuostabu, kad populiariausios tapo britų rašytojo Davido Walliamso knygos – pastaruoju metu šio autoriaus kūriniai beveik kasmet atsiduria vaikų mėgstamiausių knygų penketukuose 5 . Svarbu paminėti, kad bibliotekininkas taip pat buvo aktyvus susitikimų dalyvis: pristatė savo knygą, o vėliau rekomendavo keletą skaitinių, kuriuos vaikai galėtų pasirinkti ateityje.

Knygų klubas turėtų būti smagi veikla, todėl labai svarbu jauki ir saugi susitikimo aplinka. Susirinkus dalyviams, kurie vieni kitų nepažįsta, būtinas susipažinimo žaidimas – pavadinkime jį ledlaužiu. Taip pat galima žaisti su literatūra susijusius žaidimus: šią vasarą knygų klube išbandytas literatūrinis bingo bei literatūrinė viktorina. Vieno susitikimo pabaigoje, siekiant sukurti išskirtinę ir paslaptingą atmosferą, klubo vedėjo lydimi susitikimo dalyviai apsilankė Vaikų ir jaunimo literatūros departamento saugykloje.

KNYGŲ KLUBO „LEDLAUŽIS“– SUSIPAŽINIMAS

Veiklai reikia žurnalų, laikraščių ar įvairių lankstinukų. Dalyvio užduotis yra vartant leidinius rasti jį, jo pomėgius, svajones, vasaros planus atspindinčių paveikslėlių, nuotraukų. Suradęs tinkamą iškarpą, dalyvis ją klijuoja į bendrą koliažą-atviruką. Vėliau, žiūrėdami į atviruką, visi dalyviai prisistato. Koliaže suklijuoti simboliai tampa orientyru, padedančiu dalyviams lengviau kalbėti apie save, nepamiršti svarbių faktų ar įdomių detalių.

NAUJOVĖ– BEŽODŽIŲ KNYGŲ SKAITYMAI

Bežodžių knygų skaitymai Nacionalinėje bibliotekoje – bandymas šalies moksleivius supažindinti su šių knygų ypatybėmis, jų skaitymo būdais ir panaudojimo kontekstais. Tokioje edukacijoje, atsižvelgiant į dalyvių amžių, siekiama akcentuoti ne tik knygos turinį, bet ir formą, vaizdo ir teksto santykio literatūroje problemas.

Bežodės knygos – paveikslėlių knygos, kuriose istorija pasakojama tam tikra vaizdų seka nenaudojant teksto. Kaip paveikslėlių knygų atmaina, šios knygos atsirado praėjusio amžiaus Italijoje, o pastaruoju metu pastebimas jų potencialas perteikiant istorijas daugiakalbėms bendruomenėms, vaikams, turintiems skaitymo sutrikimų ar tam tikrą negalią 6 . 2019 m. Nacionalinė biblioteka įsigijo 56 bežodžių knygų kolekciją, atkeliavusią iš Lampedūzos salos Italijoje. Kolekcijoje – bežodės knygos iš Italijos, Prancūzijos, Argentinos, Puerto Riko, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Lampedūzoje šie kūriniai buvo naudojami vietos bibliotekoje dirbant su į Europą atvykstančiais imigrantais iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos.

Nacionalinėje bibliotekoje liepos penktadieniais vykusių edukacijų metu vedėjas, pasirinkęs vaikų amžių atitinkančią bežodę knygą, kartu su dalyviais ją bandė „prakalbinti“, žodinį naratyvą konstruodamas atsispirdamas nuo leidinio vaizdinės medžiagos ir užduodamas klausimus apie ją edukacijos dalyviams. Tiesa, tokia edukacijos eiga tinkama tik tam tikrai bežodžių knygų grupei, „pasiduodančiai“ žodinio naratyvo kūrimui. Kitos Nacionalinės bibliotekos kolekcijoje esančios knygos yra labai konceptualios: jose perteikiamos sunkiai įvardijamos idėjos, geriausiai suprantamos tuomet, kai lieka savo pirminiu – paveikslėlių – pavidalu.

ISTORIJŲ PASAKOJIMO DIRBTUVĖS

Viena iš vasarą išbandytų edukacijų, kurias planuojama ir toliau reguliariai rengti bibliotekoje, – istorijų pasakojimo dirbtuvės. Jau kelerius metus Nacionalinė biblioteka vykdo vieną iš Skaitymo skatinimo programos priemonių – istorijų pasakojimo mokymus Lietuvos bibliotekininkams. Šie mokymai ir įkvėpė istorijų pasakojimo dirbtuves 7–12 metų vaikams.

Pasakojimas garsiai ugdo kalbinius įgūdžius, turtina žodyną, moko įsiklausyti. Be to, tokios edukacijos – galimybė lavinti moksleivių socialinius įgūdžius,

6 Bežodės knygos: kas tai? [edukacinis vaizdo įrašas] [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: www.youtube.com/ watch?v=bKQQEPpJE8k&t=538s/.

Knygų klubo „Vasara su knyga“, skirto 7–12m. vaikams, dalyviai skaitomą kūrinį pristatė atsakydami į atsitiktinai iš maišelio ištrauktus klausimus apie knygos turinį.

skatinti bendravimą ir įsiklausymą, stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi.

Edukacijos metu vedėjas, pasitelkdamas metodines priemones, surengia keletą istorijų kūrimo žaidimų, kurių metu kiekvienas dalyvaujantis vaikas gauna progą išbandyti savo kūrybiškumą ir iškalbą.

Vienas tokių žaidimų pavyzdžių – istorijos apie daiktą kūrimas. Edukacijai reikia paruošti maišelį, kuriame – įvairiausi buityje naudojami smulkūs daiktai. Visiems dalyviams duodama ta pati užduotis: iš maišo išsitraukus vieną daiktą, papasakoti, iš kur šis objektas atkeliavo, kuo jis ypatingas ir jiems brangus. Užsiėmimo vedėjui siūloma pradėti pirmam, kad vaikai suprastų, kiek daug galima fantazuoti atsakant į užduoties klausimus. Pavyzdžiui, dalyviui iš maišelio išsitraukus gėrimų šiaudelį, jis sukuria istoriją apie tai, kad šis šiaudelis yra prosenelio dovanota stebuklinga dūdelė, sugebanti iškviesti drakoną. Užsiėmimo pabaigoje galima diskutuoti, kuris daiktas dalyviams atrodo įdomiausias, kuri sugalvota istorija yra pati netikėčiausia.

Vėlgi – svarbu kurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje kiekvienas pasakojimas išgirstamas ir priimamas, jei reikia, dalyvius paskatinti papildomais klausimais. Susirinkus didesnei grupei, dalyviai gali būti skirstomi į mažesnes grupeles, kuriose sukurtas istorijas pristato vieni kitiems.

ISTORIJA IŠ TRIJŲ OBJEKTŲ

Šiam užsiėmimui reikia pririnkti įvairių smulkių daiktų. Visi daiktai pagal rūšį išskirstomi į 3 maišelius: 1 veikėjų maišelį ir 2 objektų maišelius. Iš kiekvieno maišelio dalyvis išsitraukia po daiktą. Edukacijos tikslas– į vieną pasakojimą įtraukti visus 3 objektus. Pvz., dalyviui išsitraukus drambliuko figūrėlę, akmenuką ir skalbinių segtuką, jis turi sugalvoti istoriją, kurioje būtų šie trys objektai.

SUSIBŪRIMŲ IR NAUDINGŲ PATIRČIŲ VIETA

Jauniesiems lankytojams labai svarbu pasiūlyti veiklų įvairovę, kad biblioteka taptų susibūrimų ir įdomių patirčių vieta, todėl projekto „Susitikime vasarą bibliotekoje“ metu daug dėmesio skirta ir edukacinėms veikloms, tiesiogiai nesusijusioms su skaitymu, bet lavinančiomis motorinius ir estetinius įgūdžius, moksleivių kūrybinį mąstymą.

Mažiausi lankytojai (3–7 metų) buvo kviečiami kartu su bibliotekos „Žaislotekos“ darbuotoja kurti popierinius lankstinius. Bene daugiausia vaikų subūrė asmeninių knygelių kūrimo dirbtuvės bei mandalų ir fraktalų piešimo pamokos, vedamos meno pedagogės. Įvairaus amžiaus vaikai rinkosi ir į stalo žaidimo popietes, kur kartu su bibliotekininku ir bendraamžiais žaidė strateginius ir lavinančius stalo žaidimus. Prie vaikus lavinančių veiklų rengimo prisidėjo ir Nacionalinės bibliotekos partneriai „Kita forma“, organizavę atliekų rūšiavimo pamokas ir kūrybines ekodirbtuves.

IŠŠŪKIAI IR ATEITIES PERSPEKTYVOS

Gana didelis iššūkis yra vasarą pasiekti tokių edukacijų tikslinę grupę – vaikus ir jaunimą. Šįkart išskirtinai veiksmingas metodas viešinant projekto veiklas buvo renginių tvarkaraštis plakato formatu, iškabintas įvairiose Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Ne vienas savarankiškai bibliotekoje besilankantis vaikas apie veiklas sužinojo būtent šiuo būdu.

Kadangi dalyvių registracija nebuvo vykdoma (išskyrus grupių), edukacijų vedėjai turėjo būti pasirengę nenumatytam dalyvių skaičiui: priimti tiek dalyvių antplūdį, tiek vieną vaiką. Kai į planuotą edukaciją atvykdavo vos keli vaikai, ne kartą padėjo aktyvi dalyvių paieška, pasiūlant prie edukacijos prisijungti bibliotekos lankytojams.

Apžvelgiant bendras lankomumo tendencijas, galima teigti, kad daugiau dalyvių sulaukė neliteratūrinės edukacijos. Antra vertus, tai neleidžia suabejoti skaitymą skatinančių edukacijų organizavimo verte ir prasme – jų metu įgyta naujų bibliotekos lankytojų, geriau suprasti vaikų ir jaunimo skaitymo pomėgiai. Be to, mažesnės edukacijų grupės padėjo atsiskleisti individualiems dalyvaujančių vaikų poreikiams, kurti asmeninį ryšį su bibliotekininku.