Stanislovo Moravskio skaitymai. Birštono viešosios bibliotekos informacija

STANISLOVO MORAVSKIO SKAITYMAI

Birštono krašto žmonės gali didžiuotis tradiciniais, daug metų organizuojamais kultūros renginiais. Jau penkiolika metų rengiami gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio (1802–1853) skaitymai suburia vis daugiau šio intelektualo kūrybos gerbėjų, krašto istoriją, kultūrą siekiančių pažinti įvairių profesijų žmonių. Džiugina ir vis naujos skaitymų temos, kurias greičiausiai lemia įvairiapusė S. Moravskio, Birštono apylinkėse gyvenusio paskutinius penkiolika metų, asmenybė. Šiųmečių liepos 24 d. Birštono kurhauze vykusių jubiliejinių XV skaitymų, pavadintų „Ustronės dvaro duris pravėrus“, pagrindinė tema – architektūra, XIX a. dvarų architektūros istorija.

Nuo 2002 m. Stanislovo Moravskio (Stanisław Morawski) skaitymus (su kelerių metų pertrauka) organizuoja Birštono viešoji biblioteka kartu su laikraščio „Gyvenimas“ redakcija. Per visą šį laiką renginiai vyko ir prie buvusio Ustronės dvaro (dabar – Jundeliškės, Birštono savivaldybė), ir Nemajūnų bažnyčioje, ir Birštono kurhauze, į kurio svetingą glėbį šiemet sugrįžo.

Renginį vedusi istorikė dr. Reda Griškaitė apžvelgė per keliolika metų įvykusius skaitymus ir jų temas: „Kalbėjome ir apie labai rimtus dalykus – socialinį ir dvasinį ano meto Panemunių žmonių gyvenimą, apie švietimo ir mokslo svarbą tiek pačiam Moravskiui, tiek jo kartai, taip pat apie medicinos vietą jo biografijoje, apie ūkinį dvaro gyvenimą, diskutavome apie patriotizmą ir net apie Moravskio požiūrį į moters vaidmenį visuomenėje. Rutuliojome ir ne tokias rimtas temas, kaip antai: kalbėjome apie sodus ir net jurginus. [Sakoma, kad S. Moravskis, aistringas jurginų mėgėjas, šias gėles išpopuliarino visame Birštono krašte. – Red.] <... > Kalbėdami apie šį visai čia pat gyvenusį dvarininką intelektualą, pasakojome ne tik šio krašto, bet ir viso XIX šimtmečio istoriją.“

Kaip minėta, šiųmečių skaitymų pagrindinė tema buvo XIX a. dvarų architektūra. Pranešimą „Apie klasicizmo atspindžius Stanislovo Moravskio dvaro rūmuose“ pristatęs architektūrologas, architektūros paveldo ekspertas Marius Daraškevičius pabrėžė, kad Ustronės dvaro, kuriame keliolika metų po tėvo mirties gyveno S. Moravskis, architektūra yra profesionali, atitinkanti visus klasicistinio stiliaus elementus. R. Griškaitė papasakojo apie Nečiuikas – dar vieną Panemunių dvarelį, kurį statė ir valdė rusų bajoras generolas Aleksandras Kachovskis; dvarelį, kurį su sau būdinga aštria įžvalga ir švelniu kandumu – kaip tik iš išorės išgražintą „blizgutį“ – aprašė S. Moravskis. Iš kito rašytojo teksto apie puošnius ir didingus Pacų rūmus Jiezne, kurį perskaitė aktorius Andrius Bialobžeskis, renginio dalyviai S. Moravskį galėjo pažinti ir kaip architektūrologą, kuris ne tik puikiai žinojo Jiezno rūmų istoriją, bet ir išmanė architektūros specifiką.

Renginio dalyvių rankose– S. Moravskio mėgtų jurginų puokštės. Alinos Jaskūnienės nuotr.

R. Griškaitės teigimu, S. Moravskio numylėtame Ustronės dvarelyje, kurį jis pats vadino virš žydros Verknės pakabinta remezos gūžta, vietos rado ir sena, ir nauja: tai, ką jis pavedėjo iš tėvų, senelių, ir tai, ką sukūrė pats.

Pilnutėlėje kurhauzo salėje skambėjo įtaigiai A. Bialobžeskio skaitomi S. Moravskio kūriniai: apybraižos „Nuo Merkinės iki Kauno“ dalis „Ustronė“, Ustronėje 1849 m. parašytas eilėraštis „Kas ta šalis?“, taip pat įspūdingas „Ąžuolų“ vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys, akompanavo pianistas Dainius Jozėnas).

Birštono viešosios bibliotekos informacija

TRUMPA S. MORAVSKIO BIOGRAFIJA • Gimė 1802 m. liepos 22 d. Mickūnų dvare prie Vilniaus, bajorų šeimoje. Mokėsi Kauno apskrities mokykloje ir Vilniaus imperatoriškajame universitete. Studijavo medicinos mokslus, nors tarp bajorų tai buvo reta. Vos 21-erių tapo medicinos mokslų daktaru. • Puikus gydytojas, bet iš pašaukimo – rašytojas, etnografinių apybraižų, atsiminimų, poezijos ir dramos kūrinių autorius. Mūsų dienas pasiekė ir į lenkų kalbą jo verstų vestuvinių lietuvių liaudies dainų fragmentas. Kūryba pradėta viešinti tik po mirties. • Paskutinius gyvenimo metus praleido Ustronės (oficialiuose dokumentuose – Paverknių) dvare. Ten buvo parašyti svarbiausi kūriniai. Ten 1853 m. spalio 6 d., tesulaukęs 51 metų, ir mirė.

Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje.