„Salos“ kod a PROJEKTAS
meno jungtys ir g r 2020-ieji Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui (KKKC) – išskirtiniai, mat šiemet įstaiga mini 15 metų veiklos sukaktį. Norą švęsti pavasarį sujaukė pasaulinė koronaviruso pandemija, teko keisti planus ir renginius perkelti į antrąją metų pusę. Jubiliejinėje KKKC programoje numatyta daugybė laike ir erdvėje pasklindančių renginių. Pirmuoju iš jų tapo meno projekto „Sala“ pristatymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje.
Irma STASIULIENĖ
Daugiaprasmė instaliacija Architekto Mariaus Ščerbinsko sukurta instaliacija „Sala“ – objektas su keletu užkoduotų prasminių sluoksnių, pirmiausia bylojantis ekologijos tema. Tačiau kartu „Sala“ transliuoja žinią apie Kultūros kvartalo ir kaimynystėje reziduojančių bendruomenių jungtį bei palaipsnišką artėjimą Atminties sodo – Wittės vynuogyno idėjos link. Instaliacijos forma, atkartojanti archajiškuosius šiaudinius sodus, sufleruotų sąsajas su greta įsikūrusiu Etnokultūros centru ir kitomis Kultūros kvartalo įstaigomis, kurios savo lokacijos vieta ir veiklų pobūdžiu tarsi tas sodas nuolat tarpusavyje susipina. Taigi forma – estetiška, kaimynai, stebėdami kūrybinį procesą, džiaugėsi, kad bus gražu. O tada instaliacijoje savo vietą užėmė... šiukšlės, surinktos iš pajūrio – su savo nepatraukliu vaizdu, nemaloniu kvapu ir sąžinės graužatimi dėl niokojamos gamtos. Jas surinko neabejinga bendruomenė, į akciją pakviesta taršos mažinimo iniciaty44
vos „Kieta dalelė“. Dar vėliau „Saloje“ tarp šiukšlių tarsi apleistoje dykvietėje ėmė želti augalai, kurių parūpino floristė Laima Griciūtė. Užbėgant už akių reikėtų pridurti, kad į instaliacijos pristatymą susirinkę svečiai nuoširdžiai atsiliepė į kvietimą prisidėti prie projekto ir atnešti augalų – „Sala“ tapo dar žalesnė. Ir paskutinis štrichas, papildęs instaliaciją, – informaciniai skydai su grėsminga informacija apie klimato kaitą ir mokslinius tyrimus. Europoje klimato kaita labiausiai paveikė Lietuvą, teigia Jungtinės Karalystės „GreenMatch“ mokslininkų atliktas tyrimas. Jo duomenimis, nuo 1960 iki 2015 m. Lietuvoje jūros lygis kilo po 4,46 mm per metus, arba iš viso 24,53 cm per pastaruosius šešis dešimtmečius, o tai yra dvigubai daugiau nei Europos vidurkis (11,16 cm). Europos Komisija prognozuoja, kad dabartiniais tempais deginant iškastinį kurą oro temperatūra amžiaus pabaigoje gali papildomai pakilti net iki 5° C. Remiantis Singapūro Nanjango technologijų universiteto mokslininkų atlikto ledynų tirpsmo prognoze, 2100 metais jūros lygis gali pakilti vienu, o 2300 m. – net penkiais metrais. Šią tendenciją vizualiai iliustruoja
Instaliacija „Sala“.
„Sala“ – didžioji instaliacijos kraštinė žymi ribą, iki kur pakils Baltijos jūros lygis 2300 m., jei nieko nesiimsime.
Užuomina į būsimą sodą O kol Klaipėdos senamiestis dar neužlietas, apie vandenį ir naująją instaliaciją kalbėjomės su Wittės kiemo šeimininkais Mažosios
