Artūras LIUTVINAS. Eilėraščiai

Artūras LIUTVINAS

Tarpuvartės

Tarpuvartėse vartosi katės, Praeina žmonės ir orūs šunys. Tarp byrančių plytelių stiebiasi žolynai, Į jas sugula dienos šešėliai ir Vakaro saulės raudonis. Nutinka gėdingų dalykų, kartkartėm.

Tarpuvartėse važiuoja visureigiai, Nes jų eiga visa apimanti, Taip pat dviračiai ir paspirtukai, Nevisureigiai vaikiški vežimėliai –Tušti arba su keleiviais. Kartkartėm valkata šlapinasi.

Tarpuvartės puoštos grafičiais ir kondicionieriais, Pašto dėžutėmis, A + G = KML, Telefonų numeriais, kuriais adresatas nepasiekiamas, Prašome patikrinti numerį, bandyti iš naujo, Vadimas lox, pirkčiau butą jūsų name, Parduočiau visą namą, LIDL šaunusis penketas, Kviečiu aukoti vienišiems seneliams, Religinėms sektoms, Vytenis Povilas Andriukaitis, Bulvės iš ūkio (antradieniais).

Poetinis vakaras

Pirma eilutė. Nuo antrosios prasideda eilėraštis, Galbūt tik eilės, Galimai nesirimuoja.

Antra pastraipa. Vyksta veiksmas, įdomios mintys, Prasmingos įžvalgos, Nors vis dar be rimo.

Nuo čia jau niekas neskaito, Nes aukščiau nesirimavo. Šaldytuvo instrukcija, Garantinis talonas, Per aspera ad astra, Cigaretės be filtro.

Eilėraštis baigėsi.

Henrikas Radauskas

Gamta įsimylėjo Henriką Radauską, Apžavėta jo žarstytų komplimentų –Ir laukia tykiai po klevu raudonu, Kol aplankys tiek lauktas džentelmenas.

Vienodai ilgisi lelijos, lietūs, gervės –Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu –Galantiškai linguoja grakščios pušys Ant samanom apšiltintų kalvų.

Į tolį žvalgosi neprijaukintos katės –Plepus vėjas gal gandą atneš. Ir žydi tos pačios akacijos, gėlės, Tik kur pradingai – kada grįši?

A.A. naktys

Kai naktys būdavo poezijai, vaizdingi sapnai Neprasismelkę per pasąmonės skliautą Likdavo tik ribotos raiškos ekranuose, Žodžiais užrašyti. Bespalviai, bemiegiai.

Ateidavo rytas, lygiai taip pat ir išeidavo. Klodavo lovą, lyg lauktų svečių miegamajame. Skaitė naujienas, kurios skaitomos seno –Prapliko, pražilo ir mirė nesulaukusios Panoramos.

Naktys tapo miegui – ant šono, užsimerkus, Skirstant epochas į B.A. ir A.A., Prieš žadintuvą ir po žadintuvo.

Amžiną atilsį, mirusios naktys. Daugelis sutiktųjų siekė mokyti Pasakodami apie nugyventą amžių ir Per amžius užgyventas nuoskaudas, Godas ir negandas, iš kurių nepasimokė Patys. Pasakodavo apie upes ir ežerus, Į kuriuos brido gal net po keletą kartų –Nežinia, kodėl ir kaip, nematuodami gylio, O kartais suprasdami, kad gylis baugus –Skendo. Nemažai sutiktųjų praleidinėjo pamokas, Todėl tikėjosi, kad už juos išmoksiu ir Išlaikysiu egzaminą. Dalis linkėjo gero, Kiti jautėsi protingi be diplomo. Visi Bėgo.

Bėgo krosus, maratonus, kartais sprintus. Ištikti infarkto kai kurie išgyveno ir tapo Stipresni, pamena Černobylį ir Vietnamą, Pažįsta važiavusių į Afganistaną – dingo Laikas.

Vejuosi.

Sudoku Lisabonoje

Jeigu sudoku spręsčiau Lisabonoj Kavos puodely – vyno taurėje Tarp tirščių vynuogių dugne lapelis Į vandenyno gilumą arba, arba –

Jeigu su inkaru nugrimztų žvaigždės Kaip ir kaskart, bet šįkart dar ir aš –Kol kas aš plūdė, tarp žuvies ir žvejo, Tarp dumblių pūvantis arba krante:

|___|_2_|___| |___|___|___| |___|___|_4_| |_8_|___|___| |_6_|___|___| |___|_7_|___| |___|___|_1_| |___|___|_3_| |___|___|___|

|___|_6_|___| |_7_|_5_|___| |___|___|___| |_9_|___|___| |___|___|_6_| |___|_5_|___| |___|___|___| |___|_9_|___| |___|___|_6_|

|___|_4_|___| |___|___|___| |___|___|_1_| |_7_|___|___| |___|_6_|___| |___|_3_|___|

Susitikimai

|___|___|___| |___|___|_8_| |_2_|___|___|

Kadras

Tuo kampu, gal kitu, taburetė, Keturi išsišokę strypai –Jei apverstum, susėstume dviese Kiek skausmingai sugludę sprandais.

Ir sėdėtume įtampoj mudu Po elektros lempute nuoga, Dar galėtų už lango palyti ir Nešiurkščiai trenkt žaibas toliau.

Taip sutūpę sėdėtume tyliai, Operatorius suktų ratus –Ši scena gal net būtų prasminga. Tiktų filme, kuriam nors gale.

Apie bites

Ėjo metai, gailestingi ponai, Susijuosę rankomis per nugaras, Patapšnodami pečius po taiklių metimų, Kartkartėm per užpakalius – padrąsindami, Kaip Žalgirio vyrai, arba paauklėdami.

Skirtingo amžiaus, bet panašių interesų, Nors nevienodų ambicijų ir iškrypimų, Su savais pagoniškais dievais ir Kleopatrom, pusdieviais ir fetišais. Bet nė vienas – ne Heraklis ir ne Vytautas. Kitą kartą – ir negailestingi. Dažniau sau, nei Kitiems, su padidėjusia insulto rizika: Taip giliai paslėpę gerą širdį, kad net Kraujas neberanda, arba rasti nebenori –Instinktyviai supranta, kada gana.

Esu aš bitė, išskridusi surinkti medų. Ne visą – kiek spėsiu.

Praėjimai

Užkaltos langinės ir priekinės durys, Lig vakaro tysta šešėlis praeivio –Gal gelbėtų jį nauja pora batų ir žvyro akmuo Kiek glaudesnis.

Gatvių žibintai gaivins dar šešėlį –Deguonies įpūs iškeliaujančiam sienom, Tiktai laikinai, ligi kito skvero, ligi Lygaus dykumų smėlio, ligi Mažos paslapties užmiršimo ir naujo veido Nėra – išsitrynė.

Praėjus praeiviams užkaltos langinės Išlieka užkaltos, praeina kiti, Nuglunda akmuo (per smėlio smiltį), Štai, prašau, batai, Išeikim praeit.

Ruduo

Gal nesu grakštus kaip pienės pūkas ir Neryškus kaip piktžolės šios jaunas žiedas, Galbūt esu serbento krūmas rudenį vėlyvą ar Uoga jo vienintelė belikus. ►

Ričardo Šileikos nuotr.