atkelta iš 8-o psl. kaip ir kitas”, - pasakoja Augustė. Buvo apklausti 195 Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai, o klausimyne atsižvelgta į amžių ir lytį, paklausta ir apie pačių respondentų patirtį. Anot jos, rezultatai parodė, kad žmonės spalvas suvokia skirtingai – kai vieni rinkosi spalvą kaip „tikriausią“, kiti ją įvardijo kaip mažiausiai „tikrą“. Tyrimas taip pat atskleidė tendenciją spalvą sieti su jos ryškumu. “Antroje dalyje apklausėme 48 muzikos mokyklos mokinius: jiems buvo rodoma popierinė iliustracija prieblandoje, dienos šviesoje ir esant labai ryškiam apšvietimui. Šios tyrimo dalies rezultatai parodė, kad spalvų suvokimas labai priklauso nuo fono – prieblandoje respondentai rinkosi spalvą ryškiuose ir tamsiuose fonuose, o šviesoje apklausos dalyviai rinkosi neutralų foną”, - pasakoja gimnazistės ir užsimena, kad tyrimą planuoja plėtoti ir tęsti toliau. Anot Augustės Saladytės, šis mokslinis darbas leidžia pažinti ne tik spalvinį suvokimą, tačiau ir žmogaus individualumą. “Deja, šiuolaikinės technologijos mums dar neleidžia žvelgti į pasaulį kito akimis, o tai galų gale, būtų išties nuostabu”, - svarsto Augustė.
Pasigamink pats: robotinė ranka
Du moksleiviai visuomenei pristatė namuose pagamintą per atstumą valdomą robotinę ranką, kurią pasigaminti gali visi turintys fizikos žinių pagrindų. Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai Tautrimas Marčiulionis ir Justas Ritmejeris teigia, kad ši robotinė ranka gali būti pritaikoma darbe su aukštos temperatūros, radioaktyviais, sprogiais daiktais. “Prietaiso medžiagų kaina yra labai nepastovi, norėdami sukurti įrenginį, tvirtesnį už žmogaus ranką, jūs turėsite investuoti iki 1000 Lt”, - pasakoja moksleiviai. Moksleiviai, pristatę šią robotinę ranką, naudojo 3D spausdintuvą pagrindinėms rankos dalims. Pasak jaunųjų tyrėjų, kiekvienas tokios rankos pirštas gali atlaikyti iki 22 kg apkrovą. Į savo eksperimentinį modelį moksleiviai investavo 1050 Lt.
atkelta iš 7-o psl. kurie leistų robotus „mokyti“ iš panašių šaltinių, kaip ir žmones, tai yra padėti jiems paskaityti įvairiais elektronines knygas, „Wikipedia“, receptus, specializuotas žinių saugyklas. Taip robotai, suradę, pavyzdžiui, blynų kepimo receptą, žinotų, kaip užmaišyti tešlą, kiek kaitinti keptuvę ir kaip juos vartyti. Žinoma, tokių universalių robotų ir sprendimų reikės palaukti, nes didelę dalį informacijos žmonės susirenka iš aplinkos, tuo tarpu robotui reikia labai detaliai paaiškinti, kad norint supjaustyti agurką, reikia paimti peilį, lentelę, prilaikyti agurką, numatyti, kaip jį geriau supjaustyti ir taip toliau. Vis dėlto, manau, kad vis dažniau ir dažniau aplink save sutiksime robotų, kurie atliks vis daugiau kasdienių darbų, ir ateityje pastebėsime, kad mes galime jiems nurodyti iš receptų knygos, ką paruošti vakarienei ir šie tinkamai paruoš stalą visai šeimai. Viena iš visuomenei svarbių idėjų - nagrinėti Seimo narių balsavimą ir elgseną skirtingais laikotarpiais. Gal jų balsavimą kas nors taip pat programuoja?
gavome gana nemažai įdomių rezultatų, pvz. labai gerai matosi frakcijų drausmė, jų pozicijų vienovė. Vienas iš rezultatų, kuris iš pradžių nustebino, buvo tas, kad Vyriausybės narių elgesys buvo labai panašus į opozicijos. Tačiau pasirodė, kad taip atsitinka todėl, kad jie nesilanko posėdžiuose, nebalsuoja, ir taip savo elgsena balsavimų metu tampa panašūs į opoziciją. Beje, gana stipriai pasikeičia parlamentarų elgesys prieš pat rinkimus, tačiau daugiau apie tai – pranešime „Tyrėjų nakties“ metu. O kaip Jūsų asmeninis gyvenimas? Laisvalaikis? Ar ten irgi viską verčiate skaičiais ir taip ieškote optimaliausios kasdienybės? Tikriausiai mokslinis požiūris, noras užduoti klausimus ir sužinoti išlieka visada, nes viskas yra įdomu. Būtinai randu laiko ir kitiems dalykams – šeimai, dviračiui, žvejybai, grožinei literatūrai bei draugams, kur neieškai mokslinių problemų ar taikymų, o tiesiog mėgaujiesi procesu, aplinka, gamta.
Moksleivių įsitikinimu, tokio tipo įrenginys gali atpiginti protezus. Geriau ištobulinus šios konstrukcijos ranką, protezai galėtų atpigti, nes jie reikalauja mažiau detalių, kurios yra brangios, bet, anot jaunųjų tyrėjų, šis prietaisas kol kas turi trūkumą, kuriam dar nėra sprendinio: protezas atlieka judesius, generuojamus iš tokio paties organo, pvz., plaštakos.
Parlamentarų elgesį LR Seime su kolega Vaidu Morkevičiumi tiriame jau seniai, Pradėjome stebėti 2004-2008 metų kadenciją ir toliau stebime naująjį Seimą. Mūsų prielaida yra, kad balsuodami parlamentarai išreiškia savo bei atstovaujamos frakcijos poziciją. Todėl tarpusavyje lygindami jų balsavimą, galime rasti, kurie iš jų balsuoja panašiausiai, o kurios pozicijos išsiskiria labiausiai. Tokie tyrimai leidžia pažvelgti į parlamentarų elgesį ne tiek remiantis emocijomis ir išankstiniu nusistatymu, kiek objektyviais duomenimis ir moksliniais metodais.
Žinoma, dažnai sekant naujienas ar girdint kažkokią diskusiją, iškyla klausimas, ar nebuvo galima tiesiog paskaičiuoti, kas gautųsi vienu ar kitu atveju, ir tai parodyti aiškiu grafiku, užuot tiesiog spekuliuojant remiantis tik atskirais faktais ar emocijomis. Taigi, laisvalaikiu su kolegomis atliekame ir nedidelius tyrimus „pramogai“, pavyzdžiui, pastebėjome, kad lietuviška internetinė medija praktiškai visai nenaudoja duomenų vizualizavimo, ir radome, kad kai kurie tyrimai teigia, jog tai - totalitarinės valstybės požymis, nes demokratijose labiau įprasta aiškiai pagrįsti savo teiginius, o ne tiesiog remtis kažkieno autoritetu.
Parengė Povilas Kavaliauskas
Atlikdami šiuos tyrimus mes
Ačiū už pokalbį.
Tautrimo it Justo teigimu robotinės rankos veikimo principas yra nesudėtingas. “Žmogus savo pirštų judesiais specialioje pirštinėje generuoja signalus, kurie radijo bangomis siunčiami į robotinę ranką. Signalai, pasiekę rankos anteną, perduodami į varikliukus, sulenkia konkretų pirštą”, - pasakoja tyrėjai.
2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)
9