Page 1

2014 m. vasaris Nr. 2 (15)

Jaunoji karta

“Valgymo

sutrikimai.

Gyvenimą imituojanti kova su kilogramais” 7-ame psl.

Karšta tema

Atrinktos geriausios disertacijos bus vertinamos užsienio ekspertų

3-ame psl.

Pokalbis su Česlovu Venclovu

“Dalyvavimas konkursuose – tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų sprendimą”

4-5-ame psl.

Daik t ai Retos knygos 9-ame psl.

Verta

10-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Nors ir nedrąsiai, bet pamažu atkeliauja pavasaris, iš lėto bunda gamta, ir vis daugiau pastebime šviesos, spalvų ir garsų. Suaktyvėjusiam gamtos pasauliui nenusileidžia ir mokslininkai, kurių vis dar nepakankamai šiltiems orams nepavyksta išvilioti iš laboratorijų ir atitraukti nuo įvairiausių veiklų. Šiame numeryje kviečiame susipažinti su LJMS organizuojamo konkurso „Geriausios disertacijos 2013“ pirmojo etapo rezultatais (3 pusl.). Skirtingai nuo ankstesnių metų, šįmet finalininkai atstovauja labai įvairias Lietuvos institucijas. Siūlymų etape pastebėta, kad nemažai disertacijų buvo pasiūlyta net 4-5 skirtingų asmenų. Antrame etape darbus vertins kompetentingi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, o laimėtojai bus paskelbti balandžio 23 dieną. Kviečiame artimiau susipažinti su VU Biotechnologijos instituto mokslininku dr. Česlovu Venclovu, sprendžiantį sudėtingus baltymų struktūros rebusus, kuris mūsų skaitytojams pasakoja apie savo darbo aplinką, bioinformatikos mokslo esmę bei ateities tendencijas. 2008 m. Č.Venclovas kartu su kolega laimėjo baltymų struktūrų nustatymo konkurse pirmą vietą, tačiau pripažįsta, kad „dalyvavimas konkursuose – tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų sprendimą“ (4 pusl.) Po kelių mėnesių pertraukos, ilgos ir sunkios žiemos egzaminų sesijos, vėl sugrįžo „Jaunosios kartos“ rubrika. Pavasarėjančių orų proga jaunieji mokslininkai parengė straipsnį, skirtą valgymo sutrikimas ir jų priežasčių nagrinėjimui (7 pusl.). Na, ir kaip anksčiau, jūsų laukia įdomūs trumpi informaciniai straipsniai apie retas knygas, parodas, netgi internetinė programėlė apie dėmių valymą. Taip pat susipažinsite su gerai žinomo rašytojo ir keliautojo Žiulio Verno įdomesnėmis biografijos detalėmis. Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Karolina Kriaučiūnaitė. K. Kriaučiūnaitės asmeninio archyvo nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Atrinktos geriausios disertacijos bus vertinamos užsienio ekspertų

Šį savaitgalį atrinkta dešimt geriausių praeitais metais apgintų disertacijų, kurių autoriai balandžio mėn. bus pagerbti LR Prezidento Rūmuose. Dviejų geriausių disertacijų autoriams Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva bus įteikti solidūs apdovanojimai.

Geriausių disertacijų konkursą LJMS organizuoja jau aštuntus metus. Šįmet konkursui iš viso buvo pasiūlyta beveik septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus buvo sudėtingas uždavinys: vertintojai beveik mėnesį disertacijas vertino individualiai, o po to bendrame komisijos posėdyje visą dieną vykusių diskusijų metu atrinko pačius geriausius darbus. Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausiai yra iš fizinių (biochemija ir kt.) ir socialinių mokslų (psichologija, ekonomika ir kt.). “Pasiūlytų darbų mokslo kryptys ir siūlytojų aktyvumas išlieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais. Bendras pasiūlytų darbų skaičius yra maženis nei pernai, tačiau šiais metais buvo nemažai tokių disertacijų, kurias siūlė net 4-5 skirtingi asmenys. Kelios aktyviai pasiūlytos disertacijos pateko į antrą vertinimo etapą, ir tai leidžia manyti, kad siūlytojai pradėjo daugiau dėmesio skirti darbų kokybei”, - dalinosi savo mintimis LJMS vicepirmininkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – “Vis dėlto, vertintojai posėdžio metu pastebėjo, kad šių metų pasiūlytų darbų bendra kokybė

yra prastesnė nei pernai. Greta tikrai gerų darbų pasiūlyta ir nemažai prastai įvertintų diseratcijų, todėl ateityje verta pagalvoti apie griežtesnius kriterijus siūlomoms disertacijoms”. Vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje. Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei ir atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė biochemikai Justas Povilonis ir Miglė Tomkuvienė, medikė Diana Žaliaduonytė-Pekšienė, fizikas Patrik Ščajev ir informatikos inžinerijos mokslų daktaras Artur Kuprijanov. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologai Deimantas Valančiūnas ir Jogilė Teresa Ramonaitė, psichologė Rasa Erentaitė, istorikas Vytautas Jokubauskas, menotyrininkas Justinas Bučys. Šių metų geriausios disertacijos parengtos įvairiuose Lietuvos universitetuose: net keturios į kitą atrankos

RĖ MĖ JAI

Europos Parlamento narės Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės fondas

etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, po vieną – Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno technologijos universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete. Džiugu, kad Lietuvos verslo atstovai nelieka abejingi jauniesiems mokslininkams ir tampa tradiciniais LJMS konkurso rėmėjais. Nuo pat projekto pradžios, jau aštuntus metus iš eilės konkursą remiantis DNB bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją. Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio sričių disertacijos autoriui apdovanojimą įsteigė įmonės UAB Ekspla kartu su AB Amilina, remiančios mokslo pažangą. Taip pat konkursą remia UAB „Kardiolita“ – viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, palaikantis jaunųjų mokslininkų iniciatyvą. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė jau penktus metus iš eilės įsteigė apdovanojimą už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika: 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente. Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks balandžio 23 dieną LR Prezidento Rūmuose.

Daugiau informacijos suteiks: Dr. Vilma Petrikaitė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkė Tel. +370 686 29383 El. paštas vilma@ljms.lt 2014 m. vasaris Nr. 2(15)

3


„ Dalyvavimas konkursuose –

tai nedidelis indėlis į aktualių mokslo problemų sprendimą“, -

4

ODĖ MOKSLUI

Č.Venclovo asmeninio archyvo nuotrauka


sako Biotechnologijos instituto Bioinformatikos laboratorijos vadovas dr. Česlovas Venclovas. Jis su kolegomis mokslininkais (sudarę komandą IBT_LT) nugalėjo Baltymų struktūrų nusakymo konkurse. Apie šio konkurso bei visos bioinformatikos dabartį ir ateitį dr. Česlovui Venclovui klausimus uždavė žurnalistas Ramūnas Čičelis. Papasakokite apie CASP (Baltymų struktūrų nusakymo konkursą). Ko iš jo tikėjotės ir kaip vertinate savo ir visos komandos laimėjimą? CASP yra angliška santrumpa nuo Critical Assessment of Structure Prediction. Tai yra baltymų trimatės struktūros nusakymo kompiuteriniais metodais eksperimentas-konkursas. Šio konkurso idėja daugiau kaip prieš 20 metų kilo profesoriui John‘ui Moult‘ui iš JAV Merilendo universiteto. Pirmasis toks konkursas įvyko 1994 metais, ir nuo tada jis vyksta kas antri metai. Pagrindinis CASP konkurso tikslas yra objektyviai įvertinti ir palyginti baltymų tretinės struktūros nusakymo metodus. Kodėl prireikė tokio konkurso? Tikriausiai žinote, kad baltymas yra sudarytas iš aminorūgščių, sujungtų į polipeptidinę grandinę. Daugumai baltymų būdinga tam tikra, unikali trimatė struktūra, kuri atitinka žemiausią energetinę būseną ir visiškai priklauso nuo baltymo aminorūgščių sekos. Trimatės baltymo struktūros žinojimas yra ypatingai svarbus, nes tik ją žinant, galima suprasti, kaip baltymas veikia ir kaip būtų galima pakeisti jo savybes. Trimatę baltymo struktūrą galima nustatyti rentgenostruktūrinės analizės arba branduolių magnetinio rezonanso (BMR) metodais, tačiau tai trunka ilgai, kainuoja brangiai ir netgi ne visada pavyksta. Todėl jau prieš kelis dešimtmečius, kai eksperimentais buvo parodyta, kad baltymo tretinę struktūrą pilnai apsprendžia jo aminorūgščių seka, prasidėjo bandymai nusakyti baltymų struktūras kompiuteriniais metodais.

Tačiau tai labai sudėtinga problema, kurią galima palyginti su dėlione, kai iš mažų gabaliukų reikia sudėlioti pilną paveikslą. Tik baltymų atveju sudėtingumas pasireiškia tuo, kad dėlionė renkama ne plokštumoje, o trimatėje erdvėje, o paveikslas, kurį reikia surinkti, yra nežinomas. Todėl visiškai nenuostabu, kad, nors ir buvo sukuriami vis nauji kompiuteriniai baltymų struktūros nusakymo metodai, ilgą laiką ši mokslo sritis trypčiojo vietoje. CASP konkursai labai stipriai pastūmėjo šią sritį į priekį, nors jų esmė labai paprasta. Konkursų organizatoriai pateikia mokslininkų grupėms užduotis, tai yra baltymų sekas, kurioms reikia nusakyti tretines struktūras. Šių konkursų ypatumas yra tas, kad užduotims parenkami baltymai, kurių tretinės struktūros ką tik išspręstos eksperimentiniais metodais, bet dar nepaviešintos. Kitaip tariant, CASP konkursas vykdomas aklo testavimo principu, kai atsakymai nėra žinomi. Dar daugiau, ekspertai, kurie vertina rezultatus pasibaigus konkursui, nežino tikrųjų konkursantų pavardžių. Jos atskleidžiamos tik ekspertams pabaigus vertinimą. Tokiu būdu konkurso organizatoriai užtikrina, kad būtų kuo mažiau subjektyvumo. Dar reikėtų pridurti, kad CASP konkursuose dalyvauja dauguma geriausių šios srities mokslininkų iš viso pasaulio. Na, aš pats pradėjau dalyvauti CASP konkursuose dar tebedirbdamas JAV. Dalyvavimas juose man padėjo geriau suvokti, kokios yra svarbiausios baltymų struktūros nusakymo problemos ir kaip galbūt jas galima išspręsti. CASP konkursai padėjo man nuolatos tobulinti homologinio baltymo struktūros modeliavimo metodiką, kurią galėjau panaudoti ir spręsdamas realias mokslines problemas biomedicinoje. Sugrįžus į Lietuvą, mano domėjimasis CASP konkursais nenutrūko. Iš tikrųjų mano grįžimą iš JAV nulėmė ir tai, kad, mano manymu, priešakinius kompiuterinės biologijos ir bioin-

formatikos tyrimus galima vykdyti iš esmės bet kurioje pasaulio vietoje. CASP konkursas buvo tarsi tam tikra galimybė įrodyti tai ir sau pačiam, ir kitiems. Todėl kartu su kolega Mindaugu Margelevičiumi sudalyvome 2004 metais vykusiame CASP konkurse, kur homologinio modeliavimo kategorijoje užėmėme antrą vietą. Kitą kartą CASP konkurse dalyvavome 2008 m., po ketverių metų pertraukos. Per tą laiką pavyko patobulinti kai kuriuos metodikos komponentus. Šį kartą mūsų komandos (IBT_LT) rezultatai toje pačioje pagrindinėje homologinio modeliavimo kategorijoje buvo geriausi (http://www.predictioncenter.org/casp8/groups_analysis.cgi).

Savaime suprantama, laimėti tokį konkursą yra malonu, tačiau netgi geriausi rezultatai parodė, kad baltymų tretinės struktūros nusakymo problema išlieka ir norint ją išspręsti dar prireiks nemažai naujų idėjų ir pastangų. Todėl mūsų komandos, kaip ir kitų mokslininkų grupių, dalyvavimą CASP konkursuose galima vertinti tik kaip nedidelį indėlį į aktualios molekulinės biologijos problemos sprendimą. Kokią įtaką Jūsų karjerai padarė tarptautinės stažuotės ir mokslinis darbas užsienyje? Ko gero, vienas svarbiausių įvykių, kuris nulėmė tolesnį mano mokslinių tyrimų pasirinkimą, buvo 1994 metais Italijoje organizuota tarptautinė vasaros mokykla, skirta baltymų struktūros nusakymui. Ten aš, ką tik „iškeptas“ mokslų daktaras, pirmą kartą betarpiškai susidūriau su geriausiais šios srities pasaulio ekspertais. Tada supratau, kad, kaip sakoma, ne šventieji puodus žiedžia. Nukelta į 8-ą psl.

2014 m. vasaris Nr. 2(15)

5


Žiulis Vernas - vienas žymiausių XIX а. prancūzų rašytojų. Jis pelnytai laikomas vienu iš mokslinės fantastikos žanro pradininkų, savo kūriniuose gebėjusiu meistriškai sujungti mokslą ir išradimus su nuotykiais. Tuo metu, kai Ž.Vernas rašė apie keliones kosmosu, oru ir po vandeniu, retas apie tai galėjo net numanyti. Rašytojo karjeros pradžioje Verno tekstų niekas nenorėjo publikuoti, nes jie buvo per daug moksliški, tačiau šiandien Ž.Vernas – bene žinomiausias fantastinės ir nuotykių literatūros autorius, nuolat patenkantis į daugiausiai verčiamų autorių penketuką.

Jules Verne Apie navigacinę techniką, orlaivius bei povandeninius laivus, kosmines keliones Ž.Vernas rašė tuomet, kai tai atrodė nekasdieniška ar net neįtikėtina, nemaža dalis jo kūrinių tapo realybe: po 100 metų nuo laiko, kai Ž. Vernas aprašė kosminį laivą, išrasta tikra raketa; pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m. buvo pavadintas „Nautiliumi” būtent Žiulio Verno herojaus garbei, o 1863 m. parašytas kūrinys, kuriame autorius kalba apie 20 a. Prancūziją - su dangoraižiais, automobiliais, kurių kuras - benzinas. Žiulis Vernas iš viso sukūrė 65 romanus, apie 20 pasakojimų ir esė, 30 pjesių, keletą geografinių darbų, taip pat operos libretų. Pati populiariausia jo knyga – romanas „Aplink pasaulį per 80 dienų“. 6

ODĖ MOKSLUI

Žiulis Vernas savo kūrinius rašė labai kruopščiai, atsakingai, rašydamas remdavosi daugybe šaltinių ir asmenine keliautojo patirtimi, todėl jie - tarsi enciklopedijos, suteikiančios daug mokslinių žinių apie tolimų kraštų gyventojus, jų tradicijas ir papročius, tų kraštų gyvūniją ir augmeniją. Ž.Vernas gimė 1828 m. vasario 8 d. Nante, Prancūzijoje. Vaikystėje ėjo į internatinę mokyklą. 1848 m. išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės (tokią karjerą sūnui projektavo tėvas, dirbęs advokatu), ten pradėjo rašyti. Tėvas, sužinojęs, kad Žiulis rašo užuot mokęsis, nutraukė finansavimą. Kaip tik šiuo laikotarpiu Ž.Vernas susipažino su Viktoru Hugo ir Aleksandru Diuma, kurie negailėjo jam patarimų, kaip rašyti knygas. Labai vertinga buvo ir pažintis su leidėju Pjeru Hetzel. Jis paskatino autorių savo knygose rašyti humoristiškai, kurti linksmas pabaigas. Tai stipriai prisidėjo ne tik prie Žiulio Verno knygų populiarumo, bet ir prie praturtėjimo. 1857 m. Ž.Vernas vedė našlę, turinčią du vaikus, 1861 m. jiedu susilaikė sūnaus Mishel. Nors 1886 m. Ž. Verną peršovė jo sūnėnas ir jis daugiau nebegalėjo vaikščioti, 1867 m. jis nusipirko mažą laivelį „SaintMichel“, kuriuo apiplaukė visą Europą.

Rašytojas mirė 1905 m. kovo 24 dieną. Tačiau net ir po jo mirties darbų p opu l i ar u mas nemažėja, Verno darbai įkvėpė daugelį kūrėjų.

Žymiausi kūriniai: •20 tūkstančių mylių po vandeniu •Kelionė į žemės centrą •Aplink pasaulį per 80 dienų •Penkiolikos metų kapitonas •Paslaptingoji sala •Kapitono Granto vaikai

Wikipedia.org archyvo nuotraukos


Brangūs skaitytojai, prasidedant pavasariui, pradeda busti ir gamta. Todėl nejučiomis, dažno iš mūsų akis ima ieškoti grožio bei estetikos aplinkoje ir vienas kitame. Žiniasklaida vis labiau akcentuoja kūno kultą ir primygtinai ragina patobulinti per žiemą suprastėjusias kūno linijas. Todėl šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“, Vilniaus Universiteto studentė, biologė Karolina Kriaučiūnaitė supažindins Jus su valgymo sutrikimais, jų atsiradimo priežastimis, pasekmėmis, na ir, žinoma, galimomis šios itin aktualios problemos išeitimis. Malonaus skaitymo, Povilas Kavaliauskas

Va l g y m o s u t r i k i m a i

Gyvenimą imituojanti kova su kilogramais

kriterijus, būdinga atsisakyti palaikyti normalų arba didesnį nei minimalus kūno svorį ir stipri baimė jo priaugti, iškreiptas kūno vaizdo suvokimas, įsitikinimas, kad savivertė priklauso nuo kūno svorio. Sergantieji nervine bulimija, priešingai nei nervine anoreksija, paprastai yra normalaus kūno svorio. Pagrindinis diagnostinis kriterijus – pasikartojantys nekontroliuojami persivalgymo priepuoliai ir juos kompensuojantis elgesys sukeliant vėmimą, piktnaudžiaujant liuosuojamaisiais, diuretikais, emetikais ar kitais vaistais; badavimas, perdėtas sporAutorė: Karolina Kriaučiūnaitė tavimas. Valgymo sutrikimai – fiziškai ir Manoma, kad valgymo sutrikimų vysdvasiškai žalojanti priklausomybės tymuisi įtaką daro ir genetiniai veiksniai liga. Nors apie tai vis dar kalbama bei neurotransmiteriai, tokie kaip dopatyliai, ne paslaptis, kad nervinės minas, noradrenalinas ir seratoninas. Seratoninas atsakingas už apetito jausmą, anoreksijos ir nervinės bulimijos padidėjęs jo aktyvumas tuo pačiu skagniaužtuose gana dažnai atsiduria tina perfekcionizmą, nerimą ir neigiamą jaunos moterys. Didžioji dalis jų kūno vaizdą. Atlikus tyrimus nustatyta, šiuos sutrikimus neigia ir net neke- kad tam tikri genai 1-oje chromosomoje tina kreiptis pagalbos tol, kol liga lemia polinkį į anoreksiją, 10-oje – į bunesukelia rimtų pasekmių. limiją. Didelę reikšmę turi kartu su valgymo suBendrojoje populiacijoje nervine ano- trikimais pasireiškiančios gretutinės psireksija serga vidutiniškai vienas, nervine chiatrinės ligos. Iš jų dažniausia – vidutibulimija – maždaug trys individai iš šim- nė ar sunki depresija. Taip pat pasitaiko to. Tačiau šią statistiką būtų klaidinga lai- nerimo, autizmo, obsesiniai-kompulsikyti visiškai adekvačia realiam valgymo niai sutrikimai, Aspergerio sindromas ir sutrikimų paplitimui dėl reliatyvaus re- kiti. tumo ir ligos slėpimo. Mažas paplitimas Šie bendri valgymo sutrikams būdingi taip pat sąlygotas valgymo sutrikimams faktai menkai atspindi sergančiųjų išgytaikomų griežtų diagnostinių kriterijų. venimus, o rizikos veiksniai netinkami Tad įtraukiant netipinius nervinės ano- jokiam šablonui, nes kiekvienas indivireksijos ir nervinės bulimos atvejus, ligos dualus atvejis turi unikalią ligos vystymoepidemiologiniai rodikliai būtų ženkliai si istoriją. Remiantis bendrais dėsningudidesni. mais, galima teigti, kad nervinė bulimija Pagrindinis požymis esant valgymo su- ir nervinė anoreksija dažniausiai apninka trikimams – neigiamas savo kūno verti- jautrius, pažeidžiamus bei negebančius nimas ir maniakiškas svorio mažinimas. susitvarkyti su neigiamomis emocijomis Nervinei anoreksijai, pagal diagnostikos ir jausmais asmenis. Kai sunkumai tiek K. Kriaučiūnaitės asmeninio archyvo nuotrauka

karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime neadekvačiai siejami vien su per dideliu kūno svoriu, į valgymo sutrikimus linkusiems žmonėms atrodo, jog vienintelis kelias į sėkmę – lieknumas. To pasekoje imama liguistai kontroliuoti valgymą, nuolat skaičiuoti kiekvieno produkto kalorijas, keletą kartų per dieną svertis, inirtingai sportuoti. Šis maniakiškas elgesys tampa savotiška gyvenimo imitacija – dažnai sergantysis save socialiai izoliuoja, atsisako mėgstamos veiklos, o vietoj to kovoja su kiekvienu savo kūno kilogramu. Taip bejėgiškumas ir nesugebėjimas valdyti savo gyvenimo kompensuojamas griežtu ir alinančiu svorio reguliavimu. Ne paslaptis, kad valgymo sutrikimai aktualūs ir Lietuvoje. Nors epidemiologiniai tyrimai dar niekada nebuvo atlikti, spėjama, kad paplitimas panašus kaip ir bendroje populiacijoje. Nervinės anoreksijos, nervinės bulimijos ar kitų valgymo sutrikimų atvejais pagalbą teikia Valgymo sutrikimų skyrius, įsikūręs Vilniaus Universiteto Psichiatrijos klinikoje. Kol kas tai vienintelė specializuota valgymo sutrikimus gydanti įstaiga Pabaltijo šalyse. Skyriuje taikomas kompleksinis gydymas, kurį sudaro psichoterapijos seansai, dietologo konsultacijos, kineziterapija, psichoedukacija ir kita. Svarbu atkreipti dėmesį, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys išmoksta meistriškai slėpti savo ligą. Tad šeimos nariai ir draugai turėtų būti labai atidūs bei esant problemai nedelsti, nes valgymo sutrikimų gydymas – sunkus ir ilgas procesas, galintis užtrukti net keletą metų. Pasveikimo trukmė dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko sergama. Tad kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

2014 m. vasaris Nr. 2(15)

7


Atkelta iš 5-o psl. Pasirodė, kad tie ekspertai tokie pat mirtingieji, kurie daug ko nežino ir nesupranta. Tais pačiais metais pasitaikė proga dalyvauti pirmojo CASP konkurso baigiamojoje konferencijoje Kalifornijoje. Ši konferencija dar labiau paskatino mano susidomėjimą baltymų struktūrų nusakymu. Todėl, kai gavau pasiūlymą padirbėti Kalifornijoje įsikūrusioje Lawrence Livermore nacionalinėje laboratorijoje, didelių dvejonių nebuvo. Mat tas darbas buvo tiesiogiai susijęs su baltymų struktūrų nusakymu. Mano mokslinis darbas Kalifornijoje nuo planuotų dvejų metų užsitęsė iki aštuonerių. Ką galima pasakyti apie tą laikotarpį? Man kaip mokslininkui jis buvo naudingas daugeliu aspektų. Pirmiausia, ten aš patekau į stimuliuojančią mokslinę aplinką, skatinančią tobulėti ir labiau pasitikėti savo jėgomis. JAV turėjau tikrai daug galimybių dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose, diskusijose, tiesiogiai pabendrauti su įvairių bioinformatikos sričių lyderiais. Darbas JAV taip pat suteikė gerą progą neblogai įvaldyti anglų kalbą, kuri yra šiuolaikinio mokslo lingua franca. Esate mokslininkas bioinformatikas. Kaip populiariai paaiškintumėte kitos srities mokslininkui, kas yra bioinformatika? Na, kalbant apie bioinformatiką, reikėtų paminėti ir kompiuterinę biologiją, angliškai „computational biology“. Ir viena, ir kita disciplina tiria gyvąją gamtą, naudodamos kompiuterinius metodus. Tuo jos skiriasi nuo tokių disciplinų kaip chemija, biochemija ar molekulinė biologija, kurios naujas žinias gauna iš realiai atliekamų eksperimentų. Dažnai kompiuterinė biologija ir bioinformatika vartojami kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra subtilių skirtumų. Kompiuterinės biologijos terminas dažniausiai vartojamas, kai kalbama apie hipotezių iškėlimą ar patikrinimą naudojant kompiuterinius metodus. Bioinformatika labiau suprantama kaip kompiuterinių metodų panaudojimas didelio kiekio biologinių duomenų apdorojimui ir

8

ODĖ MOKSLUI

analizei. Tiek kompiuterinė biologija, tiek bioinformatika dažniausiai tiria molekulinio lygmens biologinius duomenis. Tai ir biologinių makromolekulių sekos (DNR, RNR, baltymai), ir jų erdvinės struktūros, ir jų tarpusavio sąveikos. Kokius dalykus, Jūsų manymu, pirmiausia pastebėtų žmogus, pakviestas šviečiamaisiais tikslais aplankyti Jūsų vadovaujamą Biotechnologijos instituto Bioinformatikos laboratoriją? Ko gero, pirmiausiai jis pagalvotų, kad pakliuvo į kokios įstaigos biurą, o ne į mokslo laboratoriją. Kambariuose prie kompiuterių dirba žmonės, kurie išoriškai niekuo nesiskiria nuo paprasto biuro darbuotojų. Gal tik pora dalykų jį priverstų suabejoti, jog tai nėra paprastas biuras. Pirma, tai didelis DNR dvigubos spiralės modelis viename iš kambarių, o antra, tai kompiuteriai su biurui neįprastai dideliais monitoriais, kuriuose darbuotojai sukioja keistų formų erdvinius objektus ar apžiūrinėja ilgas raidžių eilutes. Eidamas pro laboratoriją, lankytojas taip pat tikriausiai atkreiptų dėmesį į tylų nuolatinį ūžesį viename iš kambarių. Jei jis nuspręstų žvilgtelti į tą kambarį, tai pamatytų metalines spintas, pilnas neišvaizdžių mirksinčių dėžių. Tai mūsų kompiuterių centras, kuriame „darbuojasi“ daugybė procesorių sujungtų į vieną sistemą. Didelės apimties skaičiavimo uždavinį vienas kompiuteris spręstų gal kokius metus. Tuo tarpu ši paskirstytų skaičiavimų sistema leidžia tokį uždavinį išskaidyti į daugybę smulkesnių ir viską užbaigti per valandą kitą. Kokia ateitis laukia bioinformatikos per artimiausius metus? Kaip Jūsų ir visos laboratorijos tyrimai atliepia naujausias tendencijas? Bioinformatika jau dabar yra labai svarbi, o artimiausiu laiku jos svarba tik dar labiau išaugs. Tai aš sakau ne todėl, kad pats esu bioinformatikas, bet todėl, kad tai akivaizdi gyvybės mokslų tendencija. Biologinių duomenų nuolat daugėja, ir daugėja labai sparčiai. Norint juos išanalizuoti,

suprasti ir jų pagrindu sukurti naujas žinias, apsieiti be bioinformatikos bus tiesiog neįmanoma. Kita labai ryški gyvybės mokslų tendencija yra vis didesnis eksperimentų automatizavimas. Eksperimentus, kuriuos prieš keliolika metų atlikdavo aukštos kvalifikacijos mokslininkas, dabar dažnai atlieka laborantas, pasitelkęs robotus ar kitas automatines sistemas. Stebint tokias tendencijas, manau, kad gal netruks ateiti tokie laikai, kai bioinformatika dominuos netgi atliekant realius eksperimentus. Galima įsivaizduoti, kad mokslininkas iškelia hipotezę, užsako eksperimentus, kurie reikalingi tai hipotezei patikrinti ir kuriuos atlieka automatinės sistemos, o po to išanalizuoja gautus duomenis. Tai iš esmės yra bioinformatiko vaidmuo. Savaime suprantama, kad visada atsiras mokslinių klausimų, kuriems reikės atlikti nestandartinius eksperimentus, todėl eksperimentatorių visada reikės. Tačiau į kai kuriuos klausimus iš principo negalima atsakyti naudojant eksperimentus. Kaip vieną tokių pavyzdžių galima pateikti evoliucijos tyrimus. Kadangi gyvybės žemėje evoliucijos negalima atkartoti eksperimentu, kompiuteriniai metodai yra vienintelė galimybė iš dabar esamų duomenų sukurti įžvalgas apie tai, kas vyko prieš šimtus tūkstančių ar milijonus metų. Savaime suprantama, atsirandant naujoms gyvybės mokslų tendencijoms mūsų laboratorija taip pat nelieka nuošalyje. Vienas iš mūsų veiklos pokyčių yra tai, kad mes bandome savo tyrimuose išnaudoti įvairių tipų biologinę informaciją, kurios anksčiau arba visai nebuvo, arba buvo tik užuomazgos. Jei anksčiau pagrindinė mūsų tyrimų kryptis buvo baltymų sekų analizė ir jų struktūrų nusakymas, tai dabar mes naudojame ir nuskaitytus organizmų genomus, ir baltymų tarpusavio sąveikų duomenis bei kitų tipų duomenis. Visa tai padeda visapusiškiau ir nuodugniau suprasti bet kurią nagrinėjamą biologinę problemą. Mes taip pat kuriame ir naujus kompiuterinius metodus, kurie atspindi dabartinę ir būsimą biologinių duomenų situaciją. Ačiū už atsakymus.


Retos knygos Šį kartą rubrikoje „Daiktai“ pasakojame apie retas knygas, kad Vilniaus knygų mugės pakurstytas susidomėjimas knygomis išliktų truputį ilgiau.

Miniatiūros Saviraiška Miniatiūrine knyga yra leidinys, kurio išmatavimai ne didesni kaip 100 × 100 mm. Labai mažos knygos pradėtos gaminti dar Viduramžiais. Pirmieji tokie leidiniai – biblijos, kurias buvo patogu ne tik nešiotis, bet ir paslėpti (knygos, nepaisant jų dydžio, vis dar buvo brangi retenybė). XIX a., kai leidyba atpigo, miniatiūrinės knygos tapo mada. Pasakojama, kad Napoleoną jo žygyje per Europą lydėjo visa miniatiūrinių knygų biblioteka. Šiandien miniatiūrinės knygos masiškai beveik nebegaminamos, o tokių leidinių mylėtojai buriasi į klubus visame pasaulyje.

Daugiskaita Didžiausią elektroninę biblioteką „įrengė“ kompanija „Google Inc“. Bendradarbiaudama su viso pasaulio bibliotekomis, „Google“ internete pateikė šimtus skanuotų knygų ir didžiausią pasaulyje knygų katalogą. Virtuali ir nemokama „Google books“ biblioteka atidaryta 2004 m. spalį. Frankfurto knygų mugė, vykstanti Vokietijoje, yra didžiausia ir svarbiausia knygų mugė pasaulyje. Kasmet spalio viduryje vykstanti knygų mugė trunka 5 dienas. Pirmos 3 dienos skirtos tik profesionaliems lankytojams – leidėjams, rašytojams, žurnalistams ir pan., o likusios 2 dienos – plačiajai publikai. Kasmet Frankfurto knygų mugė turi savo garbės svečią ir jam pritaikytą temą. 2002 m. garbės svečiu buvo Lietuva, o šiemet bus Suomija. Spauda

Mažo tiražo knygos, kurias spalvotu spausdintuvu padaugiMiniatiūros na patys autoriai, vadinamos zinais. Zinų entuziastai pabrėžia, kad savileidyba, maži tiražai, galimybė įsigyti arba gauti dovanų ziną tiesiai iš autoriaus – atsvara masinei knygų leidybai ir nekokybiškai literatūrai.

Knygnešystė sovietmečiu Nuo 1969 m. Kanados lietuvis Ginutis Martynas Procuta siunčia knygas į 20 Lietuvos viešųjų bibliotekų. Vilniaus universiteto bibliotekai jis padovanojo 5000 knygų. Geriausius Vakarų literatūros pavyzdžius G. Procuta pradėjo siųsti po to, kai 1965 m. su Vilniaus universiteto rektoriumi Jonu Kubiliumi nutarė, kad knygos bus labai naudinga pagalba gyvenantiems Sovietų Sąjungos izoliuotoje Lietuvoje. Pirmoji JAV lietuvių padovanotų knygų siunta – daugiau nei 400 knygų, buvo pristatyta į Vilniaus universitetą 400-ojo jubiliejaus proga. Knygų gabenimui į Lietuvą prireikė viso lėktuvo. G. Procuta knygas į Lietuvos bibliotekas siunčia iki šiol. Visoje savo dovanotose knygose jis užrašo dedikaciją. Iš pradžių dedikacijas buvo sutarta palikti saugumo sumetimais – kad retos knygos nenukeliautų į Maskvos bibliotekas, o vėliau tai tapo unikalia tradicija. Šią istoriją iš užmaršties pernai metais prikėlė jauna menininkė Viktorija Rybakova, surinkusi visas G. Procutos dedikacijas į vieną knygą – katalogą „Pasidalintas žinojimas“. Šiemet šios knygos projektas pelnė aukščiausią įvertinimą Talino grafikos trienalėje.

Inkunabulas

Inkunabula Aplikacijos iš wikipedia.org

Kolekcininkų pasaulyje brangiausiai kainuoja rečiausios knygos, o rečiausiomis laikomos tos, kurios pasirodė nuo 1440ųjų iki 1501 m. sausio 1 d. t.y. tuo metu, kai Johano Gutenbergo išradimas, pradėjęs spausdintų knygų erą, tik pradėjo plisti Europoje. Šio laikotarpio knygos vadinamos inkunabulais ir faktiškai yra pirmosios spausdintos knygos pasaulyje. Lietuvoje saugoma apie 460 inkunabulų. Daugiausia inkunabulų (20 tūkst.) saugoma Bavarijos bibliotekoje Miunchene (Vokietija). 2014 m. vasaris Nr. 2(15)

9


PRAKTIŠKAS ILINOJAUS UNIVERSITETO PROJEKTAS: KAIP SUSIDOROTI SU DĖMĖMIS [internetas] Virtualus Ilinojaus universiteto projektas demonstruoja neįprastai praktišką sąsają tarp mokslo ir kasdienybės: jame patogiai ir informatyviai pateikiami patarimai, kaip atsikratyti daugiau nei 200 skirtingos kilmės dėmių. Savotiškas dėmių naikinimo gidas internete, kuris gali praversti ne tik namų šeimininkėms :) http://web.extension.illinois.edu/ stain/

GERIAUSIAS PATRIOTINIO ROMANO DEBIUTAS „EIGULIO DUKTĖ: BYLA F 117“ [knyga]

Jaunosios kartos poetės, eseistės ir literatūros kritikės Agnės Žagrakalytės pirmoji prozos knyga „Eigulio duktė: byla F 117“ - tik ką prabėgusios knygų mugės metu apdovanotas kaip geriausias patriotinis romanas suaugusiems. Tai spalvinga giminės saga, net kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais. Išlavintu žodžiu kuriamas be galo įtaigus pasaulis – rupų realistinį pasakojimą, sodrius vaizdus neretai keičia nervinga, trūkčiojanti poetinė kalba. Tikrovės įspūdį dar sustiprina išmoningai dėliojama dokumentinė medžiaga (laiškai, dienoraščiai, žinutės iš spaudos). Solidžios apimties knygoje pasakojamas Juozo Žagrakalio, autorės giminaičio, nepriklausomos Lietuvos teisininko ir kultūrininko dramatiškas likimas. Nors knyga - nemažos apimties, ji - neabejotinai geras pasirinkimas ilgėjantiems pavasario vakarams!

PASIVAIKŠČIOJIMAS VOKIEČIŲ GATVE. KUR IR KĄ PIRKO VILNIEČIAI XIX AMŽIUJE? [parodos] Aikštė priešais Rotušę XIX a. buvo svarbi miesto dalis – čia buvo įsikūrusi ir turgavietė. Po ją nuo ryto iki vakaro šurmuliavo vilniečiai. Čia jie galėjo įsigyti kasdienių buities prekių, įvairių smulkmenų ar maisto produktų, paskanauti riestainių ar paprasčiausiai padykinėti pasinėrus į aikštės šurmulį. Šitaip „pasivaikščioti“ Vokiečių gatve ir pasidomėti, kur ir ką pirko vilniečiai XIX amžiuje kviečia kovo 13 d. galerijoje Šofar (Mėsinių g. 3a/5, Vilnius) pristatoma ekspozicija, parengta pagal humanitarinių mokslų daktarės Aelitos Ambrulevičiūtės darbą „Vartotojiškos visuomenės užuomazgos Lietuvoje XIX a. II pusėje - XX a.pr.“ Ekspozicijos lankytojai turės galimybę susipažinti su Vokiečių gatvės vaizdais, neišlikusių pastatų brėžiniais, pasinerti į XIX a. apsipirkimo šurmulį, susipažinti su buvusių parduotuvių prekių asortimentu, pamatyti originalius XIX a. prekių reklaminius skelbimus, tarp kurių bus galima pamatyti ir mums pažįstamus prekinius ženklus. Interneto skaitiniai negalėsiantiems aplankyti parodos: http://www.jewishcenter.lt/Vilnius.htm 10

ODĖ MOKSLUI


Portugalija - Portas 2014 vasaris Brigitos Serafinavičiūtės nuotraukos

2014 m. vasaris Nr. 2(15)

11


Jau greitai: vasara su LJMS! Ar Tu jau skyrei 2 % savo pajamų mokesčio Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklai paremti?!

Jei dvejoji, atidžiai perskaityk instrukciją, užpildyk ir mokesčių inspekcijai pateik prašymą, nes Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai reikia Tavo paramos!

Kas?

Paremk Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą pats, paragink savo artimuosius ir draugus. Mus paremti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas 2013 m. mokėjęs pajamų mokesčius.

Kada?

Prašymą pateik iki gegužės 1 d. Iki šios dienos galima tikslinti jau pateiktus prašymus.

Kodėl?

- skirdamas 2 % savo pajamų mokesčio Tu skiri lėšas iš 2013 m. valstybei sumokėtų mokesčių, tad papildomai nieko neišleidi; - už Tavo skirtą paramą bus organizuojami veikla ir renginiai, kuriuose pats dalyvausi; plačiau apie renginius, kuriuose kviečiame Tave dalyvauti skaityk čia – www.ljms.lt

Kaip?

Užpildyk mokesčių inspekcijos prašymo formą FR0512, kurią rasi čia:

http://www.ljms.lt/2_procentai Turi klausimų? Kreipkis – lina@ljms.lt

Už paramą Tau dėkoja visi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariai ir renginių dalyviai!

Kitame numeryje: • Interviu su mokslo premijos laureate Viktorija Daujotyte. • Konkurso „Geriausios disertacijos 2013“ laimėtojai. Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 2(15), 2014 vasaris

Odė mokslui, 2014 vasaris  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you