Page 1

2013 m. gruodis Nr. 9 (13)

Su Naujaisiais metais! Pokalbis su Aidžiu Stuku

Karšta tema

“Akademinės Geriausios disertacijos 2013. disciplinos nėra vieninga sistema” Pradžia 3-ame psl.

4-ame psl.

Mokslo naujienos

5-ame psl.

Nauji mokslo horizontai Europoje

9-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Štai ir atėjo 2014-ieji. Kartu atkeliavo ir žiema, atsinešdama su savimi jau spėtą pasiilgti sniegą ir šaltuką. Nors šalčio šie metai nepagailėjo, jaunieji mokslininkai jo neišsigando ir žiemos išdaigos nesutrukdė smagiai palydėti senuosius ir sutikti naujuosius metus Druskininkų kaimo sodyboje. Metų pradžioje būta ne tik linksmybių, bet ir tradicinių sąjungos veiklų – sausio pradžioje paskelbtas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) konkursas „Geriausios disertacijos 2013“. Kaip ir ankstesniais metais, bus renkamos dvi geriausios Lietuvoje apgintos disertacijos, taip pat – disertacija aplinkosaugos tematika. Konkursui darbus gali siūlyti Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, tad pasinaudokite šia galimybe! Daugiau apie konkursą galite paskaityti 3-iame pusl. Šiame numeryje artimiau susipažinsite su medijų filosofijos magistru, LJMS Tarybos nariu Aidžiu Stuku. Kaip teigia jį kalbinęs žurnalistas, šį tyrėją galima apibūdinti kaip „nevienareikšmį, atvirą naujai patirčiai ir nestandartiškai vertinantį tikrovę“. Aidis dalinasi savo gyvenimo patirtimi, nuomone apie tarpdiciplininius ryšius (4 pusl.). Kaip jau žinote, pradėta įgyvendinti mokslo finansavimo programa „Horizontas 2020“. 9-ame pusl. galite susipažinti su trumpa šios programos apžvalga, pagrindinėmis finansavimo sritimis. Belieka tik palinkėti jums sėkmės dalyvauti naujuose projektuose, patiems teikti paraiškas ir savo kūrybinius sumanymus paversti realybe. Tradiciškai šiame numeryje rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Labai kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams. Sėkmės visiems prasmingai ir įdomiai praleidžiant šiuos metus, naujų idėjų ir pasiekimų tiek moksle, tiek kasdieniniame gyvenime!

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: LJMS narių naujametinis sąskrydis. Neringos Barmutės nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Konkursas

GERIAUSIOS DISERTACIJOS

2013

PRADŽIA

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau aštuntą kartą organizuojamas konkursas „Geriausios disertacijos“. Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami iki vasario 5 d.

siūlyti konkursui 2013-aisiais metais Lietuvoje apgintas disertacijas. Renkant geriausius darbus bus atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip Šių metų konkurse tradiciškai bus mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrenkamos geriausios disertacijos, ap- rimų metodologijos efektyvumas ir gintos fizinių, technologijos, biome- naujumas, išvadų pagrįstumas, diserdicinos ir žemės ūkio bei humanita- tacijos originalumas. Didelis dėmerinių ir socialinių mokslų srityse, taip sys ir toliau bus skiriamas disertacipat ketinama apdovanoti ir geriau- jos tema publikuotų darbų kokybei, sios disertacijos aplinkosaugos srityje atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu autorių. lygiu. Kaip ir ankstesniais metais pasiūlytus darbus vertins autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Konkurso laureatai bus pagerbti balandžio 23 d. iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose ir apdovanoti solidžiais rėmėjų prizais.

Jau antrus metus iš eilės Lietuvoje apginama virš 450 daktaro disertacijų. Konkurso organizatoriai tikisi, kad ir šiais metais Lietuvos mokslo bendruomenės atstovai aktyviai domėsis savo kolegų darbais ir siūlys konkursui dar daugiau, bet kokybiškų disertacijų.

Šia iniciatyva norima didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis. Konkurso metu siekiama atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją – „Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas“.

Disertacijas konkursui „Geriausios disertacijos 2013“ gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, nuo sausio 8 d. iki vasario 5 d. užpildę siūlymo formą internete adresu http://www.ljms.lt/ veikla/disertaciju-konkursas/siulytidisertacija-2013. Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą „Geriausios disertacijos“ organizuoja nuo 2006-ųjų. Praėjusiais metais šią iniciatyvą rėmė AB TEO LT, bankas DnB Nord, UAB „Kardiolita“ ir Europos Parlamento narės Radvilės MorkūnaitėsMikulėnienės fondas.

Daugiau informacijos suteiks: Dr. Vilma Petrikaitė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkė Tel. +370 686 29383 El. paštas vilma@ljms.lt

2013 m. gruodis Nr. 9(13)

3


Akademinės disciplinos

nėra vieninga sistema“-

teigia ir savo asmenine patirtimi patvirtina medijų filosofijos magistras, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tikrasis narys Aidis Stukas. Nevienareikšmis, atviras naujai patirčiai ir nestandartiškai vertinantis tikrovę – tokie epitetai sukasi galvoje, kai bendraujama su Aidžiu. Jam klausimus uždavė žurnalistas Ramūnas Čičelis. Papasakok apie savo bakalauro ir magistro studijas – ką jos Tau davė ir atėmė? Du metu užtrukau, ieškodamas patinkančios studijos programos. Išbandžiau telekomunikacijų ir elektronikos (KTU) ir informatikos (VDU) studijas. Abiejose programose užtrukau po pusmetį. Tik tada supratau jog labiau domina humanitarinė pakraipa, įstojau į jau nebeegzistuojančią istorijos, etnologijos ir filosofijos (VDU) programą. Ši reta disciplinų samplaika davė galimybę pamatyti, kad akademinės disciplinos nėra vieninga sistema, atradau erdvę tarp disciplinų. Bakalauro studijos atėmė daug laiko ir neleido įsitvirtinti darbo rinkoje. Magistro studijose (medijų filosofija, KTU) domėjausi mokslo ir tarpdisciplinine komunikacija. Pati programa tuo metu buvo gana naujas bandymas susieti fenomenologiją ir medijų ekologijos pasaulėžiūras. Vėlgi, mačiau tarpdiscipliniškumo atvejį. Dažnai pabrėži, kad esi humanitaras. Kaip supranti savo kaip humanitaro pareigą artimiausioje aplinkoje? Kuo humanitarinis žvilgsnis į kasdienybę, vertybes ir mokslą skiriasi nuo kitų? Kaip supranti interdiscplininį žvilgsnį į pasaulį? Ar iš tiesų įdėmaus žvilgsnio į daiktus ir reiškinius žmogus privalo neturėti siaurų disciplinos rėmų? Kaip susidomėjai semiotika? Ar semiotika yra tokio neriboto žvilgsnio galimybė? Humanitariką (angl. humanities) pabrėžiu, kadangi su Jumis, Ramūnai, dažniausiai bendraujame (socialinių) mokslų aplinkoje. Humanitarus su tiriamuoju objektu sieja artimesni ryšiai, kiekvienas atradimas veikia tyrėjo pasaulėžiūrą ir elgesį. Humanitaro pareiga man – kurti

4

ODĖ MOKSLUI

tamprų ryšį tarp kasdienybės ir atliekamų tyrimų. Tarpdiscipliniškumą palyginčiau su gebėjimu mokėti daug kalbų. Viena kalba kalbančiojo supratimas apie pasaulį yra palyginus šiurkštus, tarpdisciplininis požiūris leidžia tiksliau atskleisti tikrovę, jos dėsnius bei tinkamai pasirinkti kitus žingsnius. Siauras, vienos disciplinos žvilgsnis nėra blogas, kol jis netampa fundamentalių įsitikinimu šaltiniu. Kiekviena disciplina privalo turėti kanalus ir vartus, pro kuriuos vyksta mainai požiūrių, principų, informacijos, pastebėjimų ir įžvalgų mainai. Semiotika susidomėjau žvalgydamasis po tarpdisciplininį kraštovaizdį. Dar neseniai mane domino ne ženklai ir jų sistemos, bet tai, į ką ženklai nurodo ir ką slepia. Tačiau, tiriant tarpdisciplininius ryšius, ženklai pasirodė kaip paprasčiau apčiuopiama tyrimo medžiaga. Juk didelė dalis tarpdisciplininių jungčių vyksta būtent ženklų ir jų tarpusavio reikšmių sferoje. Šiuo metu tikiu, kad semiotika nėra beribė, reikšmių pasaulis nuolat didėja, tačiau jis yra baigtinis. Semiotika yra tvirtas žingsnis gamtos priežastinių ryšių tyrimo link. Ką Tau reiškia narystė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungoje? LJMS – tai saviraiškos ir dalyvavimo tardisciplininėje bendruomenėje galimybė. Esi kompiuterinio programavimo naudojimo moksliniuose tyrimuose šalininkas – kodėl Tau tai svarbu? Šiuo metu gėda tiems, kurie nemoka rašyti ar skaityti. Tikiu, kad po10-20 metų lygiai tokia pat gėda bus nemokėti programuoti. Gyvename informacijos ir tinklaveikos amžiuje, programavimas įgalina kurti įrankius, kurie palengvina informacijos rinkimą, atranką, pateikimą, paskirstymą. Kol kas naudojamės skaitmeniniais įrankiais, kurie skirti masėms. Google, Facebook ar Linkedin nėra pritaikyti asmeniniams poreikiams. Mokėdami programuoti, galėsime kurti

Aidis Stukas

A. Stuko fotoarchyvo nuotrauka

„drabužius“, kurie atitinka individualią situaciją. Domiesi aukštojo mokslo reforma Lietuvoje. Kokių įdomių atradimų jau esi padaręs ir kuria kryptimi juda Tavo interesai – kokių rezultatų tikiesi? Ką, kaip aukštojo mokslo reformos tyrėjas, galėtum pranešti leidinio „Odė mokslui“ skaitytojams (turbūt Tavo tyrimas yra ne tik esamos padėties ir jos priežasčių analizė, bet ir prognozė?)? Palyginus neseniai atradau M. Collon ir B. Latour plėtojamą veikėjų tinklo teoriją (angl. ANT, actor-network theory). Pabandžiau ją pritaikyti Aukštojo mokslo reformos (AMR) tyrinėjimams. Teorijos pagrindas: asmenys, sąvokos ir technologijos sudaro veikėjų tinklą, kurio atskiros dalys stabilizuojasi, priklausomai nuo ryšių su kitomis dalimis. Atskirose „stovyklose“ dominuoja tam tikros asmenybės, kurios naudojasi tam tikromis žiniasklaidos priemonėmis, kuriose tam tikros sąvokos visada reiškia tam tikrus dalykus. Tokioje erdvėje įdomu, kur vyksta AMR veikėjų pokyčiai, t.y. kokie veikėjai keičia nuomonę. Šiuo metu radau keletą nuomonę keičiančių veikėjų: Lietuvos studentų sąjunga, Švietimo ir mokslo ministerija (abi dėl jų personalo pasikeitimo), nuomonę keitė ir Leonidas Donskis, kito sąvokos „gerai besimokantis“ interpretacijos. Prognozuoti nesu linkęs, tik pasiūlyčiau stebėti atvejus, kai vyksta asmenų, technologijų (arba dokumentų) ir sąvokų skleidžiami signalai ir interpretacijos. Tikiu, kad tai – puikus būdas pokyčių šaltiniams atrasti. Dėkoju už pokalbį.


Gruodį įvyko proveržis tyrinėjant senėjimą, rasta vandens pėdsakų Marse ir fiksuotas šalčio rekordas Harvardo Medicinos mokykla pasiekė proveržio tyrinėdami senėjimą. Naudojant cheminius junginius, natūraliai randamus žmogaus kūne, pavyko atjauninti dvejų metų amžiaus žiurkės audinius.

Marso paviršius NASA mokslininkai pranešė, kad Marse buvo didžiulis gėlo vandens ežeras (kuris, tikėtina, buvo ir palanki aplinka mikrobiologinei gyvybei). Tokios išvados padarytos po marsaeigio „Curiosity“ tyrimų Aeolis Palus šalia Mount Sharp.

E. coli bakterijos

Lietuvės mokslinis darbas išaiškino, kaip bakterijos išvengia imuninės sistemos Antibiotikų žudomos bakterijos gana sparčiai įgyja mutacijų, kurios suteikia galimybių išvystyti atsparumą vaistams – šis procesas mokslininkams labai gerai pažįstamas. Bet visai neseniai mokslininkų grupė, kuriai atstovavo ir lietuvė Migla Miškinytė, aiškinosi, kokiu būdu bakterijos išmoksta apgauti ir gyvą apsaugos nuo infekcijų barjerą – imuninės sistemos ląsteles. Gruodžio 12 d. atviros prieigos recenzuojamame leidinyje „PLOS Pathogens“ publikuotas mokslinis darbas, kurio vadovė yra Instituto Gulbenkian de Ciência in Oeiras (Portugalija) mokslininkė Isabel Gordo, o pirmąja šio straipsnio autore įrašyta M. Miškinytė. Mokslininkai įprastinėms žmonių žarnyno bakterijoms Escherichia coli metė iššūkį – ant jų užsiundė pelių makrofagų (imuninės sistemos ląstelių, kurios svetimkūnius - pavyzdžiui, bakterijas – apgaubia ir suryja) ir stebėjo, kaip greitai bakterijoms išsivysto gebėjimas išvengti makrofagų. Vėliau tokios mutavusios bakterijos sugebėdavo išvengti makrofagų poveikio ir gyvų pelių organizmuose. „Šis darbas apie E. coli sugebėjimą įgyti atsparumą makrofagams bei jų virulentiškumą yra svarbus. Jis aprašo, kaip susidūrimas su žinduolio gynybinėmis ląstelėmis gali paskatinti greitą bakterijos adaptaciją“, - sakė tyrimą atlikusiai grupei nepriklausantis Čikagos universiteto (JAV) mikrobiologijos profesorius Jamesas Shapiro. Nors tyrimo autoriai E. coli virulentiškumą stebėjo tik mėnesį, kai kurios mutacijos buvo pastebimos jau po keturių dienų. Bakterijos įgijo kelis skirtingus mechanizmus, padėjusius apsisaugoti nuo makrofagų – keli iš jų yra lipnios išorinės dangos, filamentų ir bioplėvelės suformavimas. [pagal DELFI.lt informaciją]

[ h ttp : / / w w w. d e l f i . l t / m o k s l a s / m o k s l a s / l i e tu v e s - m o k s l i n i s - d a r b a s - i s a i s k i no-kaip-bakterijos-isvengia-imunines-sistemos.d?id=63528496]

Gruodžio 10 dieną užfiksuotas naujas šalčio rekordas žemėje – NASA palydovai parodė -94.7°C (-135.8°F) temperatūrą Rytų Antarktidos regione. Pastarasis rekordas -89.2°C (-128.6°F) buvo užfiksuotas 1983 metais stotyje „Vostok“. Milžiniškas požeminis ištirpusio vandens rezervuaras atrastas po Grenlandija. Jame vanduo išlieka skystas visus metus ir dengia 7 mln. hektarų plotą. Tai turi pasekmių ir jūros lygio kilimui.

Grenlandija 2013 m. gruodis Nr. 9(13)

5


Gamtininkas ir režisierius Mindaugas Survila Jis trejus metus šventė Kūčias su sąvartyno gyventojais ir dar trejus metus filmavo erelius žuvininkus, pasislėpęs medyje. Visas neįveikiamas kliūtis jis įveikė dėl meilės gamtai ir kinui. Tie, kas bent kartą buvo susidūrę su 30-mečiu kino režisieriumi Mindaugu Survila, pastebi, kad nepaisant jo stebinančiai drąsių sprendimų ir nepajudinamo ryžto – jis labai paprastas žmogus. Ilgą laiką dirbote televizijoje, bet galiausia atsisakėte šio darbo. Ar buvo sunku priimti tokį sprendimą ir nutraukti paskutinį ryšį su stabilumu savo gyvenime? Nors dirbau kelias dienas per savaitę, o kitą laiką galėjau skirti kūrybai, kažkuriuo metu pradėjau jausti, kad net taip dirbdamas negaliu žengti žingsnio į priekį. Dėl to išėjau ir dabar esu labai laimingas – turiu daugiau laiko kurti savo filmus. O kai esi iš tikrųjų laimingas, tau nebereikia žaislų – naujausio telefono, kompiuterio ir t.t. Kai turi tikslą, viskas pasidaro labai paprasta. Štai šiuo metu dirbu prie naujausio savo filmo „Sengirė“ apie seniausias girias ir potvynius Lietuvoje. Visus labai kviečiu apsilankyti internete, adresu sengire.lt ir prisidėti prie šio projekto bei dalytis jo idėja. Kaip apsisprendėte savo gyvenimą sieti su gamta ir kinu? Esu įsitikinęs, kad man labai pasisekė, nes jau 5-oje klasėje supratau, ko noriu. Per naujametį klasės „žiburėlį“ manęs paklausė, kuo noriu būti užaugęs, ir aš atsakiau – „režisierius“, po to pagalvojau ir pridėjau – „filmų apie gamtą“. Tad tokia buvo mano svajonė ir visą gyvenimą aš jos kryptingai siekiau. Fotografavau žvėris, paukščius, rašydavau mokslinius

6

ODĖ MOKSLUI

“kai turi tikslą, viskas pasidaro labai paprasta” Mindaugas Survila

M. Survilos fotoarchyvo nuotrauka

pranešimus, dalyvavau gamtosaugininkų mokyklėlėje. Jau 7-oje klasėje man buvo aišku, kad noriu studijuoti Vilniaus universitete gamtos mokslus. Taip ir atsitiko. Baigiau iš pradžių bakalaurą, paskui magistrą. Mokytis kino pasirinkau per darbą – dirbdamas su profesionalais: Audriumi Kemežiu, Sergejumi Loznica ir kitais. Situacijų, kai pagalvoju „o kam aš čia viską darau?“, aišku, būna. Pavyzdžiui, keliauju daugybę kilometrų per sniegą su sunkia aparatūra filmuoti paukščių. Atrodo, nebegaliu, viskas – liksiu pusnyje iki pavasario. Bet tai, galima sakyti, rutina. O štai neseniai ramiai pagalvojau – „Na va, aš gyvenu tokį gyvenimą. Kas galėtų būti geriau?“ Ir supratau – ogi nieko. Dėl kino nuvažiavote į Kariotiškių sąvartyną ir pradėjote kurti dokumentinį filmą „Stebuklų laukas“ apie ten gyvenančius žmones. Nebijojote nukentėti fiziškai arba psichologiškai? Važiavau ne vienas, o su mokslininke, kuri ten jau buvo kelis kartus. Pačioje pradžioje, kai žinojau iš spaudos apie juos tiek, kiek žino visi – kad ten alkoholikai, nusikaltėliai ir t.t., ramu nebuvo. Prieš važiuodami apgalvojome visus įmanomus scenarijus. O nuvažiavome – net juokinga pasidarė. Iš tikrųjų mes nieko apie juos nežinojome. Nei aš, nei mano draugai, nei mano žmona, kuri buvo kategoriškai prieš tą sumanymą, kol nepakviečiau važiuoti drauge. Jaučiausi ten žymiai saugiau negu Vilniuje, kur mane buvo užpuolę… O ten yra bendruomenė, mes ten buvome draugai. Bendraujame iki šiol.

Dėl psichologinių dalykų – kas kita. Vienas pavasaris buvo itin sunkus. Per kelis mėnesius bendruomenėje įvyko net keturios mirtys. Iš pradžių pagrindinį filmo herojų mirtinai partrenkė mašina, po to dar nelaimių pasipylė. Tas mane labai paveikė, buvo sunku prisiversti ten grįžti, nes ta vieta pradėjo sietis su nelaimėmis. Bet grįždavau. O dėl kitų dalykų… Visi esame skirtingi – arba tai priimi, arba bandai perauklėti. Jei bandai perauklėti, pats esi vargšas ir kitiems dar kenki… Kas mes tokie, kad kitus teistumėme? Dar pastebėčiau, kad tie gajūs, klaidingi stereotipai trukdo pamatyti realybę. Jei jau namų neturi ir šiukšlių konteineryje knisasi, tai viskas – nebe žmogus, nusikaltėlis. O aš ir pats konteineryje knisausi, ir mašinoje trejus metus gyvenau, nes buvo striuka su pinigais. Na ir kas? Bendruomenėje šventėte Kūčias ir net gavote dovanų – puikiausias slides. O mes pripratę, kad jie tik prašo… Kuo tos šventės dar nustebino? Švenčiau drauge net trejus metus iš eilės. Iš pradžių atšvęsdavau ten, o po to važiuodavau pas savo tėvus. Tai štai, mano tėvų šventinis stalas buvo kur kas kuklesnis nei tų žmonių, gyvenančių be elektros sodo nameliuose. Nes jiems Kūčios labai svarbi šventė ir jai pradedama ruoštis iš anksto – geresnio maisto atsidedama ir t.t. O visa kita – kaip pas visus. Nebent dažniau vieni kitiems linki sveikatos ir Kalėdų Senelis ne pas kiekvieną ateina. Kalbino Inga Kaladytė


Europos Sąjungos vėliava Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) metu oficialią ES vėliavą – mėlyną foną su dvylika geltonų penkiakampių žvaigždžių – plevėsuojančią matėme dar dažniau nei iki šiol. Naujojoje “Odės mokslui” skiltyje “Daiktai” – šįkart kviečiame susipažinti su svarbiausiais ir įdomiausiais faktais apie pagrindinį ES simbolį.

Asmenybės Europos Tarybos pašto tarnyboje dirbęs prancūzas Arseni Heitz (Arsene Heitz) pateikė daugiau nei 20 vėliavos variantų, iš kurių vienas ir buvo dabartinės vėliavos maketas, o informacijos ir žiniasklaidos tarnybos vadovas Polis Levi (Paul Levy) pasirinktą variantą galutinai adaptavo. Taip gimė jau 56-erius metus naudojamos vėliavos dizainas.

Mitai Vėliavos simbolika neretai interpretuojama klaidingai. Štai keletas mitų apie žvaigždutes: 12 žvaigždžių reiškia Švč. Mergelės Marijos skaičių. Iš tiesų su religija vėliava nėra susijusi. ES vėliavoje tiek žvaigždučių, kiek šalių pradžioje sudarė tuometinę Bendriją. Nors tokia idėja buvo svarstyta, tačiau galiausiai jos atsisakyta dėl politinių priežasčių. Įstojus kiekvienai naujai narei vėliavoje atsiranda nauja žvaigždutė. Tai netiesa – žvaigždžių skaičius nesikeičia nuo pat vėliavos naudojimo pradžios.

Datos 1955 m. buvo patvirtintas vėliavos dizainas, kuris išliko nepakitęs iki šių dienų. Vėliavos kūrimą inicijavo Europos Taryba, vienijanti 47 demokratines Europos valstybes. Kitaip tariant, pradžioje tai nebuvo ES simbolis. 1986 m. Europos Parlamento iniciatyva vėliava pradėta naudoti ir kaip Europos ekonominės bendrijos simbolis bei pirmą kartą iškelta šalia Europos Komisijos pastato Briuselyje. 2008 m. vėliavos kaip oficialaus ES simbolio naudojimas pagaliau įtvirtintas teisės aktais.

Įdomybės Kai svarstytas vėliavos dizainas, į „finalo tiesiąją“ buvo patekę du variantai. Antrajame, kuris galiausiai nebuvo pasirinktas, žvaigždės buvo išdėstytos ne ratu, o „išsibarsčiusios“. Jos simbolizavo Europos sostines, o išsidėstymas atspindėjo sostinių pozicijas Europos žemėlapyje. 2004 m. ES vėliava pirmą kartą lankėsi mėnulyje, kur ją nuskraidino olandų kosmonautas Andrė Kepiš (André Kuipers). 2008 m. per Prancūzijos pirmininkavimą ES vėliava pavirto… Eifelio bokštas. Mėlyna – ši spalva ES vėliavoje naudojama kaip nuoroda į dangaus mėlį ir Vakarų pasaulį.

Skaičiai 5 – tiek metų buvo renkama emblema ES vėliavai. Atrankos procesas vyko nuo 1950 iki 1955 m. 15 – tiek žvaigždučių buvo pirmajame vėliavos variante. Šis skaičius atspindėjo tuometinį Europos Tarybos narių skaičių. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta naudoti 12 žvaigždučių – kaip tobulybę ir vienovę simbolizuojantį skaičių.

Aplikacijos iš wikipedia.org

2013 m. gruodis Nr. 9(13)

7


Tadas Ivanauskas (1882 – 1970) – Lietuvos gamtininkas, rašytojas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas. T a d a s Ivanauskas dar vaikystėje susidomėjo gamtos mokslais. Iš tėvo išmoko medžioti, preparuoti ir gaminti iškamšas, sudarinėti zoologinius ir botaninius rinkinius. Pradžioje mokslus ėjo namuose. Studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos – matematikos fakultete. Užmezgė ryšius su Peterburge gyvenančiais lietuviais, išmoko lietuvių kalbą.

Vėliau mokėsi Paryžiuje, Sorbonos universiteto Gamtos – istorijos fakultete ir jį baigė. Peterburge įkūrė Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratoriją „Zootom”. Ruošė zoologijos, botanikos, anatomijos, mineralogijos preparatus. Vasaros metu keliavo po Lietuvą, rinko medžiagą preparatams. 1914 m. ir 1917 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose, vykusiose į Šiaurę (Murmanską, Šiaurės Norvegiją, Archangelską).

Tadas ivanauskas rGrįžęs į Lietuva buvo dėstytoju, suo ų ganizavo pirmąją kailinių žvėreli rė augintojų akcinę bendrovę ir įkū kailinių žvėrelių fermą Obelynėje, netį toli Kauno, taip pat ornitologinę sto Ventės rage. T. Ivanauskas buvo vienas iš Žuvinto rezervato, taip pat Kauno zoologijos sodo steigėjų. Dirbo Vilniaus universitete profesoriumi, vėliau tapo Lietuvos MA Biologijos instituto direktoriumi.

Iš viso parašė 37 knygas ir brošiūras, 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.).

„Gamtos viešpats ne tas, kuris ją naikina, bet tas, kuris kuria. Tik giliai moksliškai, o ne ūkiškai savanaudiškas gamtos pertvarkymas duos naudos žmonijai“ 8

ODĖ MOKSLUI

Wikipedia.org archyvo nuotraukos


Nauji mokslo

horizontai Europoje Pernai metų lapkritį Europos Parlamentas pritarė mokslo finansavimo programai „Horizontas 2020“. Tai naujas žingsnis, siekiant didinti globalų Europos konkurencingumą ir kurti atsvarą stiprioms JAV ir Pietryčių Azijos rinkoms. „Horizontas 2020” pirmą kartą vienoje vietoje sutelks visą Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Šiuo projektu 2014-2020 m. mokslui ES stiprinti iš viso bus skirta apie 80 mlrd. eurų. Nuo idėjos iki prekės 2012 m. spalio 7 d. konferencijoje „Horizontas 2020 ir ateities gamyba” naująją programą pristačiusi Lietuvos prezidentė teigė, kad, „užrašas „sukurta ir pagaminta Europos Sąjungoje“ turi tapti aukščiausios kokybės ir inovacijų ženklu“. Ta proga mokslininkai, inovatoriai, mokslo institucijos ir įmonės jau gali teikti paraiškas finansavimui pagal šią programą gauti. Programos „Horizontas 2020“ tikslas – panaikinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir sukurto produkto, pristatomo rinkoje. Programa finansuos visas inovacijų grandies dalis, pradedant idėja ir baigiant rinka. Tai atsispindi ir 3-ose pagrindiniuose programos tiksluose: aukštos kokybės moksliniai tyrimai, konkurencinga pramonė ir nauda visuomenei.

Finansavimas 3 sritims Programos biudžetas padalintas 3 pagrindinėms sritims. 24,6 mlrd. eurų bus skiriami stiprinti ES kaip globalios mokslo srities lyderės pozicijoms, įtraukiant net 77 proc. didesnį finansavimą sėkmingų rezultatų pasiekusiai Europos mokslinių tyrimų tarybai. Papildomas finansavimas skiriamas ir vadinamosioms Marie Curie veikloms, kuriomis siekiama stiprinti žmogiškuosius išteklius mokslo srityje: populiarinti moks-

lininko profesiją, pritraukti mokslininkus į Europą. Beje, Lietuvoje jau 8 metus vykstanti „Tyrėjų naktis“ – taip pat Marie Curie veiklų dalis, skirta sudominti visuomenę mokslu. Antroji sritis – inovacijų diegimas pramonės srityje. Tam iš viso bus skirta 17,9 mlrd. eurų. Ypatingas dėmesys bus teikiamas informacinėms bei ryšio technologijoms, nanotechnologijoms, biotechnologijoms, taip pat mažų bei vidutinių įmonių inovaciniams gebėjimams didinti. Trečioji sritis – Europai aktualių socialinių iššūkių sprendimas. Jai programoje „Horizontas 2020” bus skirta 31,7 mlrd. eurų. Jais bus finansuojama ir sveikatos sritis, prisitaikymas prie demografinių pokyčių (žemyno senėjimas) bei gerovės skatinimas; ir maisto užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrinių tyrimų skatinimas ir bioekonomikos plėtotė; ir saugios, švarios ir efektyvios energijos užtikrinimas, klimato kaitos, resursų ir žaliavų išnaudojimo efektyvumas bei saugios bei novatoriškos visuomenės propagavimas.

„Horizontas 2020” Lietuvoje Tikimasi, kad nauja programa padės įvairiems Europos Sąjungos regionams vystytis ir išnaudoti savo turimą potencialą. Lietuvai aktualiausios iniciatyvos yra susijusios su Baltijos jūros regiono konkurencingumo didinimu, mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimu, integruotų mokslo bei verslo centrų finansavimu, inovacijomis tokiose srityse kaip lazeriai, farmacijos produktai. ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai teko svarbus vaidmuo reprezentuojant naująją mokslo finansavimo programą. Pastaroji buvo pristatyta tiek per gruodžio pradžioje vykusį Vilniaus inovacijų forumą, tiek per kitus renginius. „Europos Sąjunga turi ambicingą tikslą tapti inovacijų sąjunga. Tai galima pa-

siekti vystant glaudžią partnerystę tarp privataus ir viešojo sektoriaus, atliekant mokslinius tyrimus ir investuojant į inovatyvias technologijas”, – kalbėjo šalies prezidentė D. Grybauskaitė konferencijos „Horizontas 2020 ir ateities gamyba” metu. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė pastebi, kad lėšos Baltijos jūros regiono konkurencingumo didinimui, numatytos „Horizontas 2020“ programoje – dar vienas įrodymas, kad regioninė plėtra tampa vis svarbesnė ES stiprinimo priemonė. Aiškiai įgarsinant Skandinavijos ir Baltijos šalių poreikius bei ateities viziją, į tai atsižvelgiama ir kuriant ilgalaikę finansinę perspektyvą, o bendrųjų programų lėšos efektyviau paskirstomos. Lietuvos interesai taip pat geriau atspindimi bendresnės ekologinės, ekonominės ir infrastruktūrinės gerovės kontekste. „Turint omeny pasiekimus, kuriuos Lietuvos mokslas jau demonstruoja tokiose srityje kaip, pavyzdžiui, aplinkosauginės biotechnologijos ar lazeriai, programos „Horizontas 2020“ tikslai mums itin aktualūs ir leidžia tikėtis, kad finansinė parama taps galimybe vystytis naujoms sritims. Tikiuosi, kad daugelis puikių mūsų mokslininkų išradimų, kurie dėl lėšų stokos kol kas yra prototipų stadijoje, iki 2020 m. bus užpatentuoti ir taps masiškai gaminamomis prekėmis“, – sako EP narė R. Morkūnaitė.

Parengė Marija Sajekaitė, žurnalas “Europos spalvos” 2013 m. gruodis Nr. 9(13)

9


ASAPSCIENCE: FILMUKAI, PADEDANTYS APIE RŪPIMUS MOKSLO KLAUSIMUS KALBĖTI PAPRASTAI [internetas] Beveik du milijonus pasekėjų turintis YouTube kanalas AsapScience kviečia pasinerti į kasdien tūkstančius žmonių dominančius klausimus. Du vaikinai, gavę įdomų ir svarbų klausimą, ieško informacijos ir atsakymą pateikia įdomia forma – trumpais filmukais, piešiamais markeriais ant baltos lentos. Ar stresas gali nužudyti, ar augalai galvoja, kas atsitiktų, jeigu neišeitume į lauką, ar galime įrašyti savo sapnus, kodėl mes verkiame ir taip toliau. Kviečiame pasižvalgyti: http://www.youtube.com/user/AsapSCIENCE

MOKSLAS IR RELIGIJA. NAUJASIS ĮVADAS, ALISTER E. MCGRATH [knyga] Mokslo ir religijos sąlytis šiuo metu yra viena patraukliausių tyrinėjimo sričių. Tad šioje knygoje vienas geriausių pasaulyje šios srities žinovų Alister E. McGrath labai aiškiai ir prieinamai supažindina su pagrindiniais mokslo ir religijos sąveikos klausimais. Aprėpiant platų probleminį lauką, nagrinėjami abiejų šių sričių santykio istoriniai, teologiniai, filosofiniai ir moksliniai aspektai. Pagrindinis dėmesys skiriamas krikščionybės ir gamtos mokslų dialogui, padariusiam didelį poveikį Vakarų kultūros formavimuisi. Glaustai pristatomos ir problemos, susijusios su keturiomis kitomis pasaulio religijomis. Knyga sumanyta taip, kad būtų prieinama skaitytojui, neturinčiam išankstinių žinių mokslo ar religijos srityje.

PASIVAIKŠČIOJIMAS SU EINŠTEINU, JOSHUA FOER [knyga] Šiais technologijų laikais, kai dažnas nepamena net artimiausio draugo mobiliojo telefono numerio, yra žmonių, kurie vieną kartą pažvelgę į devynių kortų malkų eilę gali ją pakartoti iš atminties. Ir jie nėra genijai ar vunderkindai. Vidutiniškai 40 dienų per metus žmonės sugaišta kompensuodami tai, ką pamiršo. Žurnalistas Joshua Foeris buvo vienas iš jų, bet po metų treniruočių jis jau dalyvavo JAV atminties čempionate ir laimėjo. „Pasivaikščiojimas su Einšteinu“ yra neįtikėtina atminties kultūros istorija, pradedant senaisiais Cicerono įsiminimo metodais, baigiant „atminties rūmais“, kur atsiminimai saugomi įsivaizduojamuose kambariuose. Pasinaudojęs metodais, kurie jau beveik pamiršti, autorius įsitikina, kad kiekvienas gali dramatiškai patobulinti savo atmintį.

10

ODĖ MOKSLUI


Koimbra. Neringos Barmutės paveikslas iš ciklo “Miesto šviesos”

Irmos Vitonytės nuotrauka

2013 m. gruodis Nr. 9(13)

11


Smagios žiemos pramogos su LJMS!

Kitame numeryje: • Interviu su prof. Rūta Petrauskaite. • Sužinosime kokios Europos sostinės varžysis dėl ES Inovacijų sostinės titulo. • „Veiduose“ - įtakingas britų fizikas-teoretikas ir kosmologas Stivenas Hokingas. Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 9(13), 2013 gruodis

Odė mokslui, 2013 gruodis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you