Page 1

2014 m. sausis Nr. 1 (14)

Karšta tema

Paskelbti 2013-ųjų metų mokslo premijų laureatai

interviu su Alvydu Zagorskiu

“Smagu, kad Lietuvoje turime paskatų “neišsivaikščioti” jaunesnei “tiksliukų” kartai”

3-ame psl.

Mokslo naujienos

7-ame psl.

8-ame psl.

Pokalbis su Rūta Petrauskaitė

“Didžiausia vertybė – žmonės ir jų idėjos” 4-5-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Šių metų pirmasis „Odės mokslui“ numeris kaip niekada gausus informacijos apie mokslo naujienas ir mokslo laimėjimus. Beje, ir viena pirmųjų šiais metais Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklų buvo geriausių disertacijų konkurso paskelbimas. Kol kas vyksta pirmasis konkurso vertinimo etapas, tad apie tarpinius konkurso rezultatus sužinosite kitame laikraščio numeryje, o šiame trumpai prisiminsime apie vienos iš nominacijų – geriausios disertacijos aplinkosaugos tematika – apdovanojimus. Kviečiame susipažinti su 2009-aisiais metais apdovanotu disertacijos aplinkosaugos tematika autoriumi dr. Alvydu Zagorskiu, kuris kartu yra ir pirmasis mokslininkas iš Lietuvos, gavęs Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Geriausio jaunojo išradėjo apdovanojimą (8-ame pusl). Vasario pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje paskelbti 2013-ųjų metų mokslo premijų laureatai. Jie apdovanoti už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos darbus. 3-iame pusl. galite susipažinti, kurie Lietuvos mokslininkai buvo įvertinti šiomis premijomis. Artimiau susipažinsite su Vytauto Didžiojo universiteto lingvistikos profesore Rūta Petrauskaite, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pavaduotoja, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė, daugelio tarptautinių mokslo programų dalyvė, Erasmus mainų dėstytoja. Profesorės patirtis išties labai plati ir įvairalypė. Interviu R. Marcinkevičienė dalinasi su mumis savo mintimis apie kalbos ir jos žanrų reikšmę, pasakoja apie dėstymo ir administracinę patirtį (4-5-ame pusl.). Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą skaityti, kuo pasidomėti. Kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Rūta Petrauskaitė. Rūtos Petrauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Paskelbti

2013-ųjų metų mokslo premijų laureatai Iš 27 Lietuvos mokslo premijų konkursui pateiktų darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijos mokslų sekcijose, komisijos sprendimu skirtos septynios mokslų premijos: po dvi humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio srityse ir viena – technologijos mokslų srityje. Penkios iš septynių mokslo premijų atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams, dvi – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovams. Humanitarinių mokslų srityje premi-

E. Butkus

jos laureatais tapo Viktorija DaujotytėPakerienė bei Arūnas Sverdiolas. Fizinių mokslų srityje įvertinti Pavelas Bogdanovičius, Gediminas Gaigalas, Alicija Kupliauskienė bei Eugenijus Butkus ir Sigitas Tumkevičius. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje pagerbta Aurelija Žvirblienė bei Algimantas Petras Matusevičius, Antanas Stankevičius (po mirties), Arūnas Rupšys ir Vytautas Špakauskas. Technologijos mokslų srityje įvertintas Gintaris Kaklauskas. Pasak Mokslų akademijos, šiemet konkurencija mokslo premijoms buvo gerokai didesnė nei pernai, 2012 metais į ją pretendavo 18, šiemet – 27 mokslininkai. Lietuvos mokslo premijos, teikiamos nuo 1993 m., skiriamos už Lietuvai

V. Daujotytė-Pakerienė

reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos darbus. Premijas konkurso tvarka skiria iš 47 narių sudaryta Lietuvos mokslo premijų komisija, kurios sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybė kasmet daugiausiai skiria septynias premijas, siekiančias 780 bazinių socialinių išmokų dydžių arba 101,4 tūkst. litų. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijos pagal tradiciją įteikiamos iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, kuomet laureatų diplomus iškilmingai įteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanoti Filologijos fakulteto profesorė habil. dr. Viktorija DaujotytėPakerienė už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“ ir profesorius dr. Arūnas Sverdiolas už darbų ciklą „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002–2012)“.

Fizinių mokslų srityje apdovanoti Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai habil. dr. Pavelas Bogdonavičius, habil. dr. Gediminas Gaigalas ir dr. Alicija Kupliauskienė už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998–2012). Šioje srityje mokslo premija taip pat atiteko Chemijos fakulteto mokslininkams prof. habil. dr. Eugenijui Butkui ir prof. habil. dr. Sigitui Tumkevičiui už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, savybių tyrimai ir taikymas (1998–2012)“. A. Kupliauskienė

V. Špakauskas ir A. P. Matusevičius

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje LietuA. Žvirblienė vos mokslo premiją pelnė Biotechnologijos instituto mokslininkė dr. Aurelija Žvirblienė už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai (1998–2012)“. Taip pat apdovanoti habil. dr. Algimantas Petras Matusevičius, habil. dr. Antanas Stankevičius (po mirties), Arūnas Rupšys, habil. dr. Vytautas Špakauskas už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“.

Technologijos mokslų srityje premija apdovanotas prof. Gintaris Kaklauskas už darbų ciklą „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“.

2014 m. sausis Nr. 1(14)

3


„Didžiausia vertybė – žmonės ir jų idėjos“, -

sako Vytauto Didžiojo universiteto lingvistikos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pavaduotoja, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė, daugelio tarptautinių mokslo programų dalyvė, Erasmus mainų dėstytoja Rūta Petrauskaitė. Jos mokslinių ir mokslo politikos vaidmenų įvairovė patvirtina jos pačios teiginį: kuo didesnis žmogaus žanrų repertuaras, tuo įdomesnis ir pats žmogus. Su profesore Rūta Petrauskaite interviu parengė žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pradėkime interviu nuo kalbos. Ką Jums reiškia kalba? Gal ir naivus klausimas, bet vis dėlto: kodėl, tarkime, mokslininkui informatikui ar medikui irgi yra (o gal nėra?) svarbi lietuvių kalba?

4

ODĖ MOKSLUI

Suprantu, kad čia turima galvoje mokslo kalba kaip analizės įrankis arba, kaip įprasta sakyti, profesinė raiškos priemonė, nes pasakyti ką nors trumpai apie kalbos reikšmę žmogaus gyvenime būtų tas pats, kas parašyti disertaciją trimis SMS žinutėmis. O jei rimtai, tai be lietuvių kalbos neįsivaizduoju savo kalbinių darbų. Ir vien todėl, kad lietuvių kalba yra ir tyrimo objektas, ir instrumentas tuo pat metu. Labiausiai dėl to, kad kalbos forma neatskiriama nuo jos turinio, bet kurios kalbos žodžiai per savo reikšmes taip susiję su sąvokomis, kad bandymai versti filologinius tekstus, jei tik jie nuoširdūs, paprastai baigiasi naujo teksto kita kalba atsiradimu. Daugelio dalykų kitaip nei lietuviškai nepasakysi. Nežinau, ar informatikui, ar medikui profesinė lietuvių kalba mažiau svarbi, juk dėstydami ar bendraudami su kitų profesijų žmonėmis

būtent ją ir vartoja. Pristatydami savo tyrimus užsienio, dažniausiai anglų kalba, jie kreipiasi į kitokią auditoriją, vartoja kitai, kur kas didesnei, bendruomenei suprantamą kalbą ir specifinius terminus. Manau, kad visi mes sugebame apie tuos pačius dalykus kalbėti skirtingai su skirtingais pašnekovais, tos skirtybės apima kalbą, jos stilių, raiškos formą ir turinį. Kitaip kalbėdami ką kitą ir pasakome. Viena iš Jūsų mokslinių tyrimų sričių – kalbos žanrai. Ką šiandieniame globalizacijos pasaulyje, Jūsų manymu, reiškia žanro taisyklių laikymasis? Ar tikrai žanrai – tik kalbinė problema? Kaip kalbos žanrų išmanymas gali padėti žmogui kasdieniame gyvenime? Esu įsitikinusi, kad žanras slypi visame kame. Kad ir ką mes beveiktume su kalba, viskas įgauna kokio nors žanro pa-


vidalą, ne visada lengvai atpažįstamą ir suvokiamą, gryną ir lengvai įvardijamą. Perfrazuojant kareivį Šveiką: „Taip nebūna, kad kaip nors nebūtų kokio žanro“. Žanras, kaip ir bet kuri kita konvencija, įprastinis formatas ar ritualas, palengvina gyvenimą dėl to, kad vienaip ar kitaip įformina mūsų veiksmus. Ne be reikalo žanras prilyginamas socialiniam veiksmui, atitinkančiam bendraujančių žmonių lūkesčius. Pradėdami skaityti detektyvinį romaną tikimės ko kito nei filosofijos traktatą, o sakydami užstalės kalbą elgiamės kitaip nei liudydami teisme. Tad žanras yra tarsi koks nerašytas susitarimas tarp autoriaus ir skaitytojo, tarp kalbėtojo ir auditorijos. Žanro išmanymas lemia sėkmę, todėl visada verta prieš imantis bet kokios veiklos, susipažinti su ten paplitusiais žanrais, pvz., kad ir mokslo projektų paraiškomis. Juo gausesnis ir įvairesnis žmogaus žanrinis repertuaras, tuo jis įdomesnis, labiau išprusęs, gebantis išreikšti savo esmę. Viešosios komunikacijos studentų visada prašau surašyti savo mėgiamus ir kultivuojamus žanrus: ko klauso, ką skaito, ką žiūri, ką patys rašo ir ką sako žodžiu. Šalys, beje, taip pat gali būti apibūdinamos pagal jose dominuojančių viešojo gyvenimo žanrinį repertuarą.

tuvos mokslininkai humanitarai atrodo platesniame – Europos ar pasaulio – kontekste?

Esate LMT pirmininko pavaduotoja, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė. Kokios šio darbo patirtys? Kas skatina nemažą laiko dalį skirti mokslo administravimo darbui?

Apie šią programą galima kalbėti daug ir plačiai, juk ji tokia sena, kad dabar Europos universitetuose jau studijuoja vadinamieji Erasmus kūdikiai – vaikai iš mišrių šeimų, susikūrusių dėl studentų mainų. Kai kas juos vadina tikraisiais eu-

Mano darbo LMT patirtis labai vertinga jau vien todėl, kad ten susiduriu su įdomiais žmonėmis, visas humanitarinių ir socialinių mokslų peizažas driekiasi prieš akis. Be to, turiu įvairių darbų ir Europos Sąjungos mokslo politikos institucijose: Europos Komisijoje, Europos mokslo fonde ir Mokslo Europoje, kai kuriuose Europos mokslo erdvės tinkluose. Darbo išties daug, ir visa tai – mano pačios mokslinio darbo sąskaita. Bet matau prasmę mokslo politikoje ir jaučiu jos daromą poveikį. Savi tiriamieji darbai ir net mano visada labai mėgiami studentai, jei matuočiau juos ne pagal teikiamą malonumą, bet daromą poveikį, šiek tiek nublanksta.

Tie, kurie tame kontekste yra, atrodo gerai, bet tokių, deja, yra nedaug. Esame dar vis labai užsisklendę, dėl įvairių priežasčių nelinkę ar nesugebantys pasirodyti plačiau, jungtis į dalykines ar tarpdalykines, tarpinstitucines ir tarpvalstybines grupes, ypač jei reikia atsisakyti mums įprastų temų ir nuo seno dirbamų darbų. Nežinau, ko reikia mūsų humanitarams, kad jie suprastų, jog būtina dirbti tai, kas svarbu mums visiems čia ir dabar, nuo ko mūsų visų gyvenimas taptų geresnis. Dėstote Erasmus akademinių mainų programos studijų dalykus Vokietijoje ir Belgijoje. Kaip vertinate Erasmus programoje dalyvaujančių studentų motyvaciją studijuoti? Man iš kolegų tenka girdėti prieštaringų atsiliepimų: vieni Erasmus vertina kaip pažangiausią tarptautinę akademinių mainų programą Europoje; kiti teigia, kad Erasmus nepateisina akademinės ir plačiosios visuomenės lūkesčių, nes atitraukia studentus nuo tiesioginės studijų veiklos ir suteikia galimybę tik pažinti kitą kultūrą, bet ne produktyviai studijuoti. Kokia Jūsų nuomonė?

ropiečiais, iš šeimos atsinešusiais keletą gimtųjų kalbų, dar daugiau išmokusiais gyvenant įvairiose šalyse. Bet čia – šalutinis ir tikriausiai neplanuotas Erasmus programos poveikis. O pati jos esmė prilygsta liberaliųjų menų studijų sistemai. Taip, griežtai žiūrint, specifinių dalykinių žinių bekeliaudami studentai įgyja gal ir mažiau, kaip ir tie, kurie pirmuosius studijų metus skiria kaip ir bendriesiems universitetinį išsilavinimą teikiantiems dalykams – filosofijai, istorijai, kalboms ir literatūrai, menams. Tačiau gyvenimo patirties, bendro jo supratimo, kultūrinio akiploto, tolerancijos, asmenybės brandos ir visokių kitų žmogų prusinančių gebėjimų, gal net ir paprasčiausios nuovokos jie įgyja tikrai daugiau už sėsliuosius, studijuojančius pagal griežtai reglamentuotą dalykinę programą. Interviu pabaigoje – prognostinis klausimas: kada Lietuvoje ateis metas, kai mokslininkai galės išeiti kūrybinių atostogų ir negalvoti apie kasdienius įsipareigojimus, kuriuos derinti su tiriamąja veikla turbūt nėra labai paprasta? Tada, kada patys mokslininkai Lietuvoje taps didžiausia vertybe – ne institucijos ir jų prestižas, ne publikacijos, patentai, išradimai ar kokie kiti projektų rezultatai, ne slėniai ar infrastruktūros, duomenų bankai ar pritraukiamos lėšos, o tiesiog žmonės ir jų idėjos. Paradoksalu, bet ten, kur žmonės eina pirma rodiklių, rodikliai yra geresni. Ačiū už atsakymus.

Esate daugelio tarptautinių mokslo organizacijų ir jų struktūrų narė. Kaip LieRūtos Petrauskaitės asmeninio archyvo nuotraukos.

2014 m. sausis Nr. 1(14)

5


Sudarinėjant protingiausių planetos žmonių dešimtuką paaiškėjo, kad Stiveno Hohingo, vieno žinomiausių mokslininkų, IQ lygus 160, koks, spėjama buvo ir Einšteino. Būtent šiuo vardu mokykloje buvo pravardžiuojamas Hokingas, nors pažymiai - nebuvo geri. Laikui bėgant jaunuolio polinkis į mokslinę tematiką stipriai ryškėjo.

Stivenas Viljamas Hokingas

Stivenas Viljamas Hokingas (Stephen William Hawking) – įtakingas britų fizikas-teoretikas, kosmologas, gimęs 300-ųjų Galileo Galilėjaus mirties metinių dieną – 1942 metų sausio 8-ąją. Jungtinės Karalystės karališkosios mokslo bendruomenės ir JAV Nacionalinės mokslų akademijos narys, aistringai paniręs į kosmologiją, jau pusę šimtmečio serga mirtina liga, nuo kurios paprastai žmonės miršta per penkerius metus. Beveik visiškai paralyžiuotas jis skaito paskaitas, rašo knygas, dalija interviu ir nesiruošia „išeiti į pensiją“.

Mokydamasis trečiajame kurse, S. Hokingas pastebėjo, kad ėmė be jokios priežasties klupčioti. Po tyrimų ligoninėje jam diagnozavo amiotropinę lateralinę sklerozę – progresuojančią centrinės nervų sistemos ligą. Kai išgirdo niūrią ir negailestingą motorinės nervų ligos diagnozę, Stivenui Hokingui buvo vos 21-eri. Medikai prognozavo, jog nepagydoma liga pasiglemš jo gyvybę per artimiausius keletą metų po pirmųjų šios ligos simptomų pasirodymo. Tačiau jis ytoju, 1959 m. septynnesustojo - pusšimtį metų aktyviai užsiiNors tėvas norėjo, kad jis taptų gyd rdo universitetą studima moksline veikla, skaito paskaitas, rašo iolikmetis Hokingas įstojo į Oksfo jautėsi čia vienišas ir knygas, turi tris vaikus, dukart vedė ir dujuoti matematikos. Pirmus metus metė, vėl perlaikė egkart išsiskyrė. Ir dabar, sulaukęs 72 metų, nuobodžiavo. Netrukus matematiką fiziką bei chemiją, juokauja, kad nebijo mirties, bet mirti nezaminus stipendijai gauti ir pasirinko kosmologijos sriskuba, nes dar turi daugybę reikalų. 1962 m. įstojo į Kembridžą tęsti studijų tyje. S.Hokingas išgarsėjo dėl savo “Vi s at a tyrinėjimų teorinės riešuto kevale” - laikoma viena geriausių visų fizikos srityje bei darbų laikų mokslo populiarinimo knygų, labai kitose srityse, kuriuose vaizdžiai ir įdomiai pasakojanti apie visatos nagrinėjami Visatos kilmę, bendras jos savybes ir tolesnę raidą, principai. Jis yra 7 galimybę numatyti ateitį ir grįžti į praeitį, bestselerių autorius bei 14 bandymus sukurti Visko Teoriją. apdovanojimų savininkas. 6

ODĖ MOKSLUI

Wikipedia.org archyvo nuotraukos


Kovą rengiamasi pirmą kartą apdovanoti ES inovacijų sostinę 2013-ųjų rugsėjį Europos Komisija pradėjo svarstyti, kam suteikti pirmosios Europos inovacijų sostinės („iCapital“) titulą. Apdovanojimą ketinama įteikti miestui, kuris kuria geriausią inovacijų aplinką, siejančią piliečius, viešąsias organizacijas, mokslo bendruomenę ir verslą. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui, sausio pabaigoje paskelbtos realiausios pretendentės pelnyti inovacijų sostinės vardą: tai Barselona (Ispanija), Espoo (Suomija), Grenoblis (Prancūzija), Groningenas (Olandija), Malaga (Ispanija) ir Paryžius (Prancūzija). Nugalėtoją šių metų pavasarį išrinks nepriklausoma ekspertų komisija. Laimėjusiam miestui bus skirtas 500 000 eurų finansavimas inovacijoms plėtoti. O inovacijų sostinės laimėtojas bus paskelbtas Briuselyje vyksiančio Inovacijų konvento metu, kovo 10-11 dienomis. „Miestai yra Europos ekonomikos variklis. Juose gyvena septyni dešimtadaliai Europos gyventojų, juose sukuriama du trečdaliai Europos Sąjungos BVP. Norime paskatinti miestus aktyviau imtis inovacijų ir sukurti miestų tinklą, kuriame jie galėtų dalytis geriausiomis ateities idėjomis“, - pristatydama Inovacijų sostinės konkurso idėją pasakoja už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan Quinn. Į inovacijų sostinės titulą pretenduojantys miestai vertinami ir pagal ligšiolines iniciatyvas bei laimėjimus, ir pagal idėjas, kaip didinti inovacijų pajėgumus ateityje. Konkurse kviesti dalyvauti visų ES valstybių narių arba asocijuotųjų ES bendrosios mokslinių tyrimų programos šalių miestai. Apdovanojimas bus skirtas miestui, turinčiam daugiau kaip 100 000 gyventojų (o jei aplikuojančioje šalyje tokio nėra - konkurse galėjo dalyvauti didžiausias miestas), už iniciatyvas, kurios vykdomos ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio 1 d.

Barselona

Espoo

Paryžius

Mokytojai: Gyva pažintis su moksliniais tyrimais moksleivius skatina labiau domėtis tiksliaisiais mokslais

Nors pastaruoju metu akcentuojama, kad Europos Sąjungoje stinga darbuotojų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, reikalingi ir biologai, farmakologai, gydytojai, slaugytojai bei inžinieriai, taip pat stinga 800 tūkst. mokslininkų ir tyrėjų, gabiausi moksleiviai Lietuvoje paskutinius tris metus mieliau renkasi humanitarinių ir socialinių, o ne tiksliųjų mokslų specialybes. Ieškoti būdų, kaip paskatinti nuo pat mažens domėtis tiksliaisiais mokslais, moksliniais tyrimais ir jų rezultatais, kuriuos mūsų aplinkoje galime pastebėti kasdien, anot Baltijos pažangių technologijų instituto vadovo dr. Tomo Žalandausko, svarbu ne tik dėl moksleivių mokymosi motyvacijos ar būsimų karjeros pasirinkimų, bet ir dėl akivaizdaus poveikio ekonominei socialinei situacijai. Pasak T.Žalandausko, Europos Komisijos duomenimis, būtent šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Olandija, Danija, kurios daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, mažiausiai nukentėjo per krizę, jose mažiausias ir jaunimo nedarbas. Baltijos pažangių technologijų instituto, administravusio mokslo populiarinimo renginių konkursus Lietuvoje, vadovo išsakytai nuomonei pritaria ir mokyklų mokytojai. Anot jų, kelių metų patirtis rodo aiškią sąsają tarp augančio moksleivių susidomėjimo tiksliaisiais mokslais ir galimybių gyvai pažinti mokslą, susipažinti su žinomais tyrėjais bei patiems dalyvauti moksliniuose eksperimentuose. „Mokslas vaikus gali sudominti daug labiau nei kas kita - svarbu tinkamai pateikti ir padėti patirti atradimo džiaugsmus“, teigia Vilniaus Valdorfo mokykloje gamtos mokslų savaitę sauWikipedia.org archyvo nuotraukos

sio pabaigoje organizavusi Živilė Nižauskaitė. Pasak jos, neretai daroma klaidinga prielaida, kad mokslas šiandien moksleiviams nėra įdomus - iš tikrųjų yra priešingai - mokslas yra tai, kas ypač stipriai traukia ir motyvuoja. Tereikia patarpininkauti ir padėti mokiniams pamatyti, kad mus supanti aplinka yra kupina mokslo atradimų - pradedant tiltais, kurie išlaiko dešimtis tūkstančių tonų ar fotoaparatais, kuriais fiksuojame gyvenimo akimirkas, ir baigiant žmogaus judėjimu ar organizme vykstančiomis cheminėmis reakcijomis. Visa tai mokiniams be galo smalsu suprasti. O patys moksleiviai pripažįsta, kad mokslas atrodo sunkus ir neįdomus tol, kol jis yra tik vadovėliuose“, - pasakoja mokytoja ir priduria, kad po praktinių pažinties su mokslu patirčių vaikai visai kitaip dirba fizikos, chemijos ar matematikos pamokose. Panašia patirtimi dalijasi ir dešimtys Lietuvos mokytojų, ne pirmus metus rengiančių mokslo populiarinimo projektus savo mokyklose. Jie įsitikinę, kad nuoseklus darbas ir pastangos praktiškai ir nenuobodžiai pažinti tiksliuosius mokslus galėtų ženkliai pakeisti šiandien būdingus moksleivių pasirinkimus tiksliaisiais mokslais domėtis mažiau. „Man smagiausia matyti, kaip tokių projektų metu stebėdami eksperimentus ir patys atlikdami įvairiausius bandymus su didžiuliu entuziazmu mokslą atranda šimtai moksleivių Lietuvos regionuose. Didžiausias pasiekimas, kai net ir pasibaigus projektams mokyklose, jų įkvėpti moksleiviai kartu su mokytojais keliauja pirmyn: aktyviau dalyvauja pamokose ir imasi savarankiškai atlikti mokslinius eksperimentus, ruošia savo pirmuosius mokslinius pranešimus, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Ir, aišku, tokiu pavyzdžiu kitaip į tiksliuosius mokslus žiūrėti uždega ir savo kolegas”, - mintimis dalijasi Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.

2014 m. sausis Nr. 1(14)

7


įvertinimas man tikrai buvo labai svarbus ir įkvėpė dirbti toliau. Regis jau galite džiaugtis visai neprastais savo darbo rezultatais. Papasakokite, kuo gyvenate šiandien? Šiuo metu kartu su kolegomis koncentruojamės į bioreaktorių, gaminančių energiją iš atliekų privačiuose namuose ir ūkiuose, idėją. O taip pat, kol masinė biologinių filtrų gamyba dar neprasidėjusi, dalyvaujame moksliniuose projektuose bei tobuliname jau sukurtus oro filtrus. Eksperimentuojame - tikriname oro valymo biofiltrų ilgaamžiškumą. A. Zagorskis ir V Razumas. A. Zagorskio fotoarchyvo nuotrauka.

Alvydas Zagorskis:

“smagu, kad Lietuvoje turime paskatų “neišsivaikščioti” jaunesnei “tiksliukų” kartai” Nedidelėje tamsioje dėžėje, 30°C temperatūroje, tarp specialiai paruoštų medienos skiedrų ir uolienos gabaliukų, gyvena mikroorganizmai, skaidantys lakius organinius junginius ir taip išvalantys užterštą orą. Tokius biologinius oro filtrus sukūręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. Alvydas Zagorskis – 2009-taisiais tapo geriausios disertacijos aplinkosaugos srityje laimėtoju kasmet LJMS rengiamame geriausių disertacijų konkurse. Jis - ir pirmasis mokslininkas iš Lietuvos, gavęs Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Geriausio jaunojo išradėjo apdovanojimą. Lietuvoje Alvydas jau užpatentavo du išradimus, neseniai pateikė paraišką gauti Europos patentui ir tikisi, kad tai padės lietuvių sukurtiems biologiniams oro filtrams išplaukti į tarptautinius vandenis. Su jaunuoju mokslininku kalbamės apie atradimus, pasirinktą mokslininko kelią ir kasdienius pasirinkimus. Nuo 2009 m. kasmet, per geriausių disertacijų apdovanojimus, kuriuos rengia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, paskelbiamas nugalėtojas papildomoje nominacijoje – geriausia metų disertacija aplinkosaugos tematika. Šią nominaciją ir prizus jos nugalėtojui įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė -Mikulėnienė.

8

ODĖ MOKSLUI

Alvydai, šiandien aplinkosaugos tematika tikrai niekam nekelia nuostabos. Ji aktuali ir akcentuojama jau ne vienerius metus daugelyje veiklos sričių. Tačiau jūs ja susidomėjote gerokai anksčiau, nei ši banga prasidėjo. Kaip gimė šis pasirinkimas? Kad dirbsiu aplinkosaugos srityje žinojau dar mokykloje. Aplinkos inžinerijos specialybę VGTU įrašiau pirmu numeriu ir sėkmingai įstojau. Na o biotechnologijų tematika atsirado jau studijuojant magistrantūroje, tada ir pradėjau darbus su biologiniais oro filtrais, kuriuos iki šiol tęsiu. Apie tai, kad Jūsų disertacija „Mažo našumo oro valymo biofiltrų tyrimai ir kūrimas“ bus apdovanota kaip geriausia tais metais rengta aplinkosaugos srityje sužinojote balandžio 1-ąją. Kaip pasitikote šią žinią? Aišku, iš pradžių pagalvojau, kad mane bando apgauti. Tačiau kitą dieną laimėjimas buvo patvirtintas ir tuomet labai apsidžiaugiau. Smagu, kad pavyko nugalėti. Tai buvo pirmoji tokia nominacija už disertaciją aplinkosaugos srityje, tad

O kaip į Jūsų sukurtus biologinius oro filtrus reagavo verslas? Per krizę verslas buvo kiek aptilęs, dabar situacija keičiasi. Susidomėjimas iš verslo tikrai jaučiamas, tačiau kol kas daugiau kalbamės apie ateities projektus, konsultuojame, tariamės, kaip galima būtų pritaikyti biofiltrus konkrečiai pramonės šakai. Tačiau galiu patikinti, kad susidomėjimo biotechnologijomis išties esama, o kai gausime Europos patentą, apie mūsų išradimą bus skelbiama ir tarptautinėse duomenų bazėse, tad dėmesio turėtume sulaukti ir iš užsienio įmonių. Taip pat esate ir dėstytojas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Čia pasilikote iš karto po studijų. Ar nesvarstėte galimybių tęsti tyrimus užsienyje? Juk tai šiandien – neretas pasirinkimas. Ne, niekada nesvarsčiau galimybės dirbti užsienyje. Ir labai džiaugiuose, kad jaunesnei „tiksliukų“ kartai „neišsivaikščioti“ padeda Europos Sąjungos parama, galimybės dalyvauti projektuose ir gauti lėšų, vykti į tarptautines konferencijas. Dirbti dėstytoju man patinka ne mažiau, nei dirbti mokslinį darbą - šiuo metu VGTU Aplinkos apsaugos katedroje entuziazmo iš studento tikrai netrūksta, jie dirba drauge prie europinių projektų, rašo apie tai savo baigiamuosius darbus. Smagu, kad protų nutekėjimo tikrai nejaučiame. Kalbino Inga Kaladytė

Geriausios disertacijos aplinkosaugos srityje:

2012 m. Eglės Zuokaitės disertacija „Kompostuojamo nuotekų dumblo tyrimai ir dujinių emisijų mažinimo būdai“. 2011 m. Žydrūno Preikšos disertacija „Kriptogamų įvairovė skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo senuose plačialapių ir mišriuose su plačialapiais medžiais miškuose“. 2010 m. Dainos Kliaugaitės disertacija „Veiksnių, sąlygojančių lengvaisiais naftos produktais užterštų nuotekų valymą naudojant biologiškai aktyvuotą sorbentą, tyrimas“. 2009 m. Alvydo Zagorskio disertacija „Mažo našumo oro valymo biofiltrų tyrimai ir kūrimas“.


Dirbtinis Žemės palydovas Sausio 9 d. 20:07 val. Lietuva tapo kosmine valstybe – į kosmosą iškelti du mažieji palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Jau vasario pabaigoje žadama juos paleisti į atvirą kosmosą. Kol laukiame prasidėsiančios lietuviškų palydovų kelionės aplink Žemę, siūlome susipažinti su dirbtiniais Žemės palydais.

Istorija Procesas Pirmasis dirbtinis Žemės palydovas pasiekė kosmosą 1957 m. Iš nedidelio palydo išsivystė ir kosminės stotys, kuriose gali gyventi ir atlikti mokslinius tyrimus pastovi kosmonautų įgula. Didžiausias dirbtinis palydovas – Tarptautinė kosminė stotis – pradėjo veikti 1998 m. Iš šios stoties į kosmosą bus paleisti ir lietuviški mažieji palydovai. Šiuo metu aplink Žemę sukasi maždaug 3 tūkst. įvairių rūšių dirbtinių palydovų. Nano arba mažieji palydovai šiuo metu pažangiausia kosminių technologijų kryptis.

Lietuviški palydovai

Žemės palydovai iškeliami į kosmosą su raketa. Vėliau jie paleidžiami į kosmosą ir skrieja aplink Žemę nustatytą dieną skaičių. Tai vadinamoji palydovo „misija“. Baigę savo misiją, jie sudega atmosferoje.

Nauda Dirbtiniai palydovai, sukdamiesi aplink Žemę, renka ir perduoda informaciją apie Žemę ir kosmosą. Pagal tai, kokias užduotis palydovai atlieka, yra skiriamos kelios dirbtinių palydovų rūšys. Pavyzdžiui, yra ryšių, komunikacijos, oro ir mokslinių tyrimų palydovai. Raketos ir kosminė stotys taip pat klasifikuojami kaip palydovai. Dirbtinių palydovų surinkta informacija yra nepamainoma oro prognozėms, GPS ir navigacijos sistemoms, žemėlapiams, taip pat stebint radiacijos lygį bei tai, kaip vystosi gaisrai, potvyniai ir pan. Palydovinės televizijos bei telefonų taip pat nebūtų be palydovų technologijų. Mažieji palydovai yra naudojami išbandyti įvairias technologijas, kurios vėliau gali būti pritaikytos kosmoso ir Žemės tyrimuose.

Į kosmosą iškelti du lietuviški mažieji palydovai – „LitSat1“ ir „LituanicaSAT-1“. Abu palydovus sukūrė jaunieji mokslininkai iš Lietuvos, talkinami vyresnių kolegų ir privačių rėmėjų. Palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai – V. Buzas ir L. Mačiulis (VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“), projekto komandą taip pat sudaro Vilniaus universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, apie 20 Lietuvos įmonių. „LitSAT-1“ kūrėjai – V. Tomkus („Lietuvos kosmoso asociacija“), Kauno technologijos universitetas, Kosmoso Įdomybės mokslų ir technologijų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Abu lietuviški palydovai suksis aplink Žemę maždaug pusę metų. Abiejų lietuviškų palydovų kūrėjai kosmoso misijas skyrė Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms pažymėti. Ant palydovo „LitSAT-1“ pritvirtintoje titano plokštelėje išgraviruoti S. Dariaus ir S. Girėno testamente įrašytas palinkėjimas: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!“. Su palydovu „LitSAT-1“ į kosmosą taip pat iškeliaus lietuviško aukso – gintaro – gabalėlis. Per palydovą „LituanicaSAT-1“ į Žemę bus perduoti 3 pirLietuviškų palydovų duomenys: mieji lietuviški žodžiai iš kosmoso ir padarytos pirmosios Tūris – iki 1000 cm³ nuotraukos. Svoris – 1,33 kg Skriejimo aukštis – 400 km. Aplikacijos iš wikipedia.org

2014 m. sausis Nr. 1(14)

9


DONELAIČIO „SVIETAS“ [internetas] Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat mini Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines ir šia proga parengė virtualią parodą „Kristijonas Donelaitis. Sveiks, svieteli margs!..“. Parodoje galima apžiūrėti archyvuose saugumus rankraščius, įvairius Donelaičio „Metų“, pasakėčių bei kitų kūrinių leidimus, pasiklausyti garso įrašų su jo kūryba. Čia taip pat surinkta didelė K. Donelaičio atvaizdų, paminklų ir paveikslų galerija. Atskiras virtualios parodos skyrius dedikuotas K. Donelaičio vertinimams ir įsimintoms citatoms, kuriomis jį ir jo kūrybą apibūdino žinomi Lietuvos ir užsienio intelektualai. Parodoje taip pat galima susipažinti su daugybe straipsnių apie lietuvių literatūros klasiką. Virtuali paroda „Kristijonas Donelaitis. Sveiks, svieteli margs!...“ eksponuojama Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainėje, adresu lnb.lt

PROVOKUOJANTI VISATOS PAŽINIMO KELIONĖ [knyga]

S. Hawking, L. Mlodinow Didysis Projektas

Viena įdomiausių XXI a. pradžios mokslo populiarinimo knygų apie Visatos pradžią ir raidą, gamtos dėsnių prigimtį ir realybę. Knygoje „Didysis Projektas“ Stephenas Hawkingas ir Leonardas Mlodinowas vaizdžiai ir talentingai aprašo pačius naujausius mokslo atradimus, atskleidžiančius Visatos paslaptis, pateikia ir svarsto naujas, netikėtas idėjas ir teorijas. Kada ir kaip prasidėjo Visata? Kodėl mes egzistuojame? Kodėl yra kažkas vietoj nieko? Kokia yra realybės prigimtis? Ir galiausiai, ar mūsų Visatos „didysis projektas“ liudija, jog egzistuoja geranoriškas Kūrėjas, kuris suteikė pasauliui pradinį postūmį, o gal mokslas siūlo kitokį paaiškinimą? „Didysis Projektas“ - knyga, kuri informuoja ir provokuoja labiau nei kuri kita.

KLASIKINĖS LITERATŪROS PUOTA [paroda]

Šių metų tarptautinė Vilniaus knygų mugė svečius pasitinka šūkiu „Laiko patikrintos knygos“. Šiemet per gausius renginius bus kviečiama diskutuoti apie klasikinę literatūrą, Kristijono Donelaičio palikimą ir susipažinti su naujais bei jau pamėgtais autoriais. 15-ąją kartą vykstanti didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse pakvies vasario 20-23 dienomis, o įsigytas knygas visi norintys galės pažymėti proginiu – 15-osios – knygų mugės antspaudu. Vilniaus knygų mugė vyks vasario 20-23 dienomis Vilniuje, Litexpo rūmuose (Laisvės pr.5.). 10

ODĖ MOKSLUI


Praha. Neringos Barmutės paveikslas iš ciklo “Miesto šviesos”

Obuoliukas. Irmos Vitonytės nuotrauka

2014 m. sausis Nr. 1(14)

11


Jau greitai: vasara su LJMS!

Kitame numeryje: • Interviu su Česlovu Venclovu. • Konkurso „Geriausios disertacijos 2013“ pirmo etapo rezultatai.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 1(14), 2014 sausis

Odė mokslui, 2014 sausis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you