Page 1

2014 m. birželis Nr. 6 (19)

Atviras pokalbis su Markusu Roduneriu 3-ame psl

Interviu su geriausios fizinių,

biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autoriumi Patriku Ščajevu

Da l y k i š k a , r i mt a , perspektyvu

4-5-ame psl.

Karšta tema

Tarptautinę mokslininkų bendruomenę neformalioms diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“ 6-7-ame psl.

Atostogų ekologija Atsakingų atostogų atmintinė

8-ame psl.

Da i k t a i Dviratis

9-ame psl.

Tobulos atostogos pagal LJMS

10-ame psl.

Ga b ūs ne t i k m ok sle

11-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Vasara jau įsibėgėjo, ir saulė vis dažniau lepina mus karštomis voniomis. Dauguma mokslininkų poilsiauja, ilsisi nuo eksperimentų, savo rimtus darbus atideda rudeniui. Reikia gi pailsėti smegenims, kad vėl gimtų naujos genialios idėjos, o taip pat sukaupti jėgų, kantrybės ir ryžto jas vėliau įgyvendinti. Tikimės, kad birželio mėn. vykusi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mokslo stovykla „Idėjų kalvė“ padėjo jauniesiems tyrėjams dalį problemų išspręsti ir užmegzti naudingus ryšius su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Tai jau dešimtą kartą vykusi vasaros mokslo stovykla, kurioje tradiciškai dalyvavo tyrėjai iš užsienio. Neformalioje aplinkoje vieni kitiems pristatė savo tyrimus, smagiai leido laiką. Daugiau apie renginį skaitykite 6-7 pusl. Šiame numeryje kviečiame jus susipažinti su jau aštuntąjį kartą suorganizuoto konkurso „Geriausios disertacijos“ vienu iš laimėtojų – dr. Patriku Ščajevu. Jo disertacija „Plačiatarpių puslaidininkių fotoelektrinių savybių optinė diagnostika su laikine ir erdvine skyra“ buvo pripažinta geriausiu 2013 metais Lietuvoje apgintu darbu fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sričių grupėje. Jaunasis mokslų daktaras supažindina mus su savo tyrimais, dalinasi savo mokslinio gyvenimo patirtimi (4-5 pusl.). „Šveicarų tautybės kalbininko Markuso Rodunerio, šiuo metu dirbančio Šiaulių universitete, gyvenimas primena tarpukario Lietuvos intelektualo Juozo Ereto, taip pat kilusio iš Šveicarijos, kelią. Abu jie įsimylėję Lietuvą ir liudija, kad mūsų šalies kultūra, literatūra, filosofija ir gali būti, ir yra verta pasaulinio dėmesio,“ – taip mūsų šio numerio pašnekovą apibūdina jį kalbinęs žurnalistas Ramūnas Čičelis. Kviečiame jus susipažinti su Markusu Roduneriu mėnraščio 3 pusl. Prasidėjus atostogoms, pateikiame jums „Atsakingų atostogų atmintinę“, taip pat kviečiame susipažinti su geriausiu vasaros atostogų draugu dviračiu. O kas yra tobulos atostogos jaunajam mokslininkui – skaitykite 10 pusl. Galbūt norėtumėte pasidalinti su mumis savo atostogų įspūdžiais? Mielai kviečiame apie tai rašyti redakcijai. Šis „Odės mokslui“ numeris simboliškai vainikuoja LJMS projekto „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ pabaigą. Tai jau paskutinis numeris, leidžiamas pagal šį projektą. Labai noriu padėkoti visiems, kurie buvote kartu ir prisidėjote tiek prie mėnraščio leidybos, tiek ir prie projekto įgyvendinimo. Be jūsų visų, mieli skaitytojai, Sąjungos nariai ir kolegos, ši veikla nebūtų prasminga. Tad linkiu ir toliau kartu siekti ryžtingų LJMS tikslų – burti jaunųjų tyrėjų bendruomenę ir siekti mokslinių tyrimų kokybės. Niekada nepraraskite jaunatviškos energijos, nepristikite jėgų siekti ambicingų mokslo ir gyvenimo tikslų ir būkite laimingi!

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

Viršelyje: Markusas Roduneris. M. Rodunerio asmeninio archyvo nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Atviras pokalbis su Markusu Roduneriu Šveicarų tautybės kalbininko Markuso Rodunerio, šiuo metu dirbančio Šiaulių universitete, gyvenimas primena tarpukario Lietuvos intelektualo Juozo Ereto, taip pat kilusio iš Šveicarijos, kelią. Abu jie įsimylėję Lietuvą ir liudija, kad mūsų šalies kultūra, literatūra, filosofija ir gali būti, ir yra verta pasaulinio dėmesio. Apie darbo ir poilsio dienas Šiauliuose, lietuvių ir Europos literatūros santykį, gebėjimą greitai išmokti bet kurią pasaulio kalbą su Markusu Roduneriu susirašinėjo Ramūnas Čičelis. Pradėkime interviu nuo Jums turbūt jau įprasto klausimo: kaip Jūsų gyvenime atsirado Lietuva? Kada ir kodėl apsisprendėte čia gyventi ir dirbti? Kas lėmė, kad pasirinkote Šiaulius? Šveicarijoje studijavau slavų ir baltų kalbas ir literatūras bei lyginamąjąistorinę kalbotyrą. Lietuvių kalba čia tiesiog pasipiršo. O kalba be susidomėjimo ja kalbančiais arba kalbėjusiais žmonėmis – bergždžias reikalas. Be to, visada domėjausi „mažesnėmis“ tautomis, jau būdamas keturiolikos, pradėjau savarankiškai mokytis valų kalbos (kurios dėl įvairių priežasčių ligšiol padoriai nemoku). Ilgėliau čia pagyventi atvykau 1992 metais. Viliojo visų pirma Lietuvos tuometinė transformacija, kurioje žmonės buvo labai atviri bei pozityviai nusiteikę. Teko dirbti pusmetį ir LR Užsienio reikalų ministerijoje – labai įdomi patirtis. Negalima, žinoma, paneigti ir meilės vienai lietuvaitei įtakos. Į Šiaulius su šeima persikėlėme 2000 metais. Iš pradžių gal vienas svarbesnių argumentų buvo ir pigesnis gyvenamasis plotas ne Vilniuje. Be to, žmona Loreta kilusi iš šio miesto. Bet labai greitai pamilau šį man optimalaus didžio miestą.

dalykus – vis dėlto, daugelio sričių mokslininkai Lietuvoje negauna deramo atlygio, kuris leistų jaustis oriai ir taip pat kurti šeimas. Kita priežastis, apie kurią esu girdėjęs iš jaunų gabių žmonių, yra klimatas mokslo įstaigose, ypač humanitarinės srities, kuris priešiškas naujovėms ir jaunų žmonių veržlumui. Kai kada tai turbūt ir iš baimės. Taip pat Lietuvoje daug kur dar per daug laikomasi hierarchijos, kai Vakaruose jos beveik nebeliko. Jauniems gabiems žmonėms linkėčiau pasisemti kuo daugiau įvairios patirties po visą pasaulį ir, grįžus, veržliai prisidėti ne tik prie mokslo, bet ir prie visos Lietuvos pažangos ir tolesnio laisvėjimo.

Lietuviai tikrai puikiai moka pasakoti ir istorjas ir ne-istorijas. Prozininkai poetams, manau, nė kiek nenusileidžia. Tačiau poezijos prestižas čia vis dėlto aukštesnis nei daugelyje Europos šalių. Kai prieš dešimt metų suorganizavau pirmąsias Europos literatūros dienas, man pasakė, kad lietuviai nelabai noriai klausosi prozos, tačiau patirtis kitokia – publikos, Aktyviai bendradarbiaujate su Lietu- ypač mažesniuose miestuose kaip vos literatūros vertėjų sąjunga. Kokios Plungėje, tikrai netrūksta ir ji susidotai patirtys? Kokia meninio ir moks- mėjusi. linio vertimo situacija yra šių dienų Lietuvoje? Mokate daugybę užsienio kalbų. Papasakokite, kaip pavyksta, rodos, taip Kol kas su LLVS daug projektų ne- lengvai jas išmokti. Kokias galimybes vykdžiau, tačiau patirtis puiki. Visa- tai atveria? da kolegos padeda ne tik kokybiškais vertimais, bet ir patarimais, kaip vie- Esu keletą metų ir mokęs vokiečių ną ar kitą projektą vykdyti sėkmin- kalbos ir pastebėjau, kad mokymosi giau. Ir taip pat, žinoma, ši sąjunga įpročių būna įvairių. Man lengviausia padeda mums ginti savo interesus. pagrindus išmokti tradiciniu būdu – iš vadovėlių, geriausia su įgarsinimu, Kodėl, Jūsų nuomone, daugelis jaunų Jau nemažai metų Šiauliuose rengia- ar kursuose, o jau paskui nuvažiuoti gabių žmonių palieka Lietuvą? Ką Jūs, te Europos literatūros dienas, kurių į vietą ir „išmokti plaukti“. Geriaukaip sąmoningai pasirinkęs Lietuvą, pagrindinė ypatybė – orientacija ne į sia, kad niekas nekalbėtų kita kalpatartumėte jauniems Lietuvos moks- poezijos, o į prozos kūrybą ir jos vie- ba su manimi. Taip buvo Lietuvoje lininkams, kurie emigruoja? šą skaitymą, diskusijas? Labai įdomu prieš gerą dvidešimtmetį, taip buvo ir būtų sužinoti, ką manote apie teiginį, Gruzijoje. Pastarosios šalies kalbą dėl Kaip visada, tam turėtų būti įvarių jog lietuviai – poetų, o ne prozininkų, ilgo nevartojimo beveik primiršau. priežasčių. Turbūt ne paskutinėje tauta. Ar tikrai lietuviai nemoka pavietoje reikėtų minėti materialinius sakoti istorijų? nukelta į 4 psl. Nuotrauka iš asmeninio M. Rodunerio archyvo

2014 m. birželis Nr. 6(19)

3


atkelta iš 3-o psl.

Bet tokiu atveju vis tiek lengviau atgaivinti žinias nei nuo pat pagrindų išmokti. Mūsų kalboms negiminingų kalbų mokymasis užtrunka gerokai ilgiau, nes ir kalbos sandara, ir žodžiai visai kitokie. O kiekviena kalba, net ir mažiausia, kaip pvz. karaimų, atveria vis naują pasaulio vaizdą. Bendraujant su žmonėmis jų gimtąja kalba, juos pažinsi visai kitaip nei bendraujant angliškai ar kuria nors kita kalba. Taip pat žmonės visiškai kitaip reaguoja į atvykėlį, kuris kalba jų kalba. Dalyvavote Geriausių disertacijų konkurso vertinimo komisijoje. Kokia Jūsų nuomonė apie jaunuosius mūsų šalies

mokslininkus? Ko palinkėtumėte Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai? Nemanau, kad kaip nors labai skiriasi Lietuvos ir Vakarų Europos mokslininkų siekiai ir pasiekimai. Man pačiam atrodo, kad mokslo kartelė per pastarąjį dvidešimtmetį dėl aukštojo mokslo prieinamumo visiems buvo gerokai nuleista. Universitetas nuo įstaigos, kuri paruošia mokslininkus ar bent gebančius kurti mokslą, virto įstaiga, kuri paruošia specialistus. Mano galva, tai labiau kolegijų prerogatyva. Žinoma, įtakos mano mąstymui turi ir faktas, kad esu iš Šveicarijos, kur ir dabar dauguma mokosi profesijos ir tik maža dalis studijuoja

universitetuose. Manau, kad visur galėtų būti po vieną ar kelis universitetus, orientuotus į mokslą ir po kokių šešerių metų studijų, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius, iš karto teikiančius daktaro laipsnį. Tai garantuotų ten studijuojančių motyvacija – kurią dėstant mūsiškiam universitete kartais teko abejoti. Jaunųjų mokslininkų sąjungai linkiu, kad visada liktų jaunatviška ir maksimalistinė, kad stengtųsi „pravėdinti“ mokslo pasaulį ir norintiems kurti mokslą Lietuvoje padėtų tai daryti kuo geresnėmis sąlygomis. Ačiū už atsakymus.

Dalykiška, rimta, perspektyvu Tokie epitetai ateina į galvą, bendraujant su 2014 metų Geriausių disertacijų konkurso nugalėtoju Patriku Ščajevu, parengusiu ir apgynusiu disertacinį darbą Vilniaus universitete. Apie disertacijos rengimą, laimėjimą konkurse, tolimesnes perspektyvas ir sudėtingas fizikos problemas su juo susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis. Sveikinu Jus, nugalėjus Geriausių disertacijų konkurse. Ar Jums svarbus šis laimėjimas? Kaip jis keičia Jūsų ateitį? Kiek žinau, tai – ne pirmas Jūsų darbo aukštas įvertinimas: prieš penkerius esate laimėjęs ir Geriausių magistro darbų konkurse. Kuo skiriasi šie du konkursai ir jų rezultatai Jums asmeniškai? Ačiū už sveikinimus. Pirmiausia, norėčiau padėkoti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai ir tarptautinei komisijai už aukštą mano disertacijos įvertinimą. Taipogi dėkoju disertacinio darbo vadovui profesoriui habil. dr. Kęstučiui Jarašiūnui, kuris pateikė šį darbą konkursui ir sudarė galimybes dirbti jo mokslinėje grupėje, Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute. Šis laimėjimas man yra itin svarbus, jis svarbus ir 4

ODĖ MOKSLUI

Taikomųjų mokslų instituto prestižui (2009 m. šį konkursą taipogi laimėjo mūsų instituto bendradarbis). Aukštas disertacinio darbo įvertinimas suteikia optimizmo tęsti taikomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant Lietuvoje įdiegtas šiuolaikines puslaidininkinių medžiagų auginimo technologijas, kurios įsigytos remiant ES. Reikia tikėtis, kad šis laimėjimas suteiks daugiau galimybių konkuruojant dėl projektinio finansavimo, kuris jauniems mokslininkams sunkiai prieinamas dėl vadinamosios „patirties stokos“. Nesant finansavimo, jauniems mokslininkams Lietuvoje užtikrinamas tik minimalus gyvenimo lygis, nes mokslinių institucijų biudžetinis finansavimas yra labai menkas. Lietuvoje dar silpnas verslo įmonių bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityse, ir todėl

efektyviai nepanaudojamos mokslininkų sukurtos inovacijos. Visa tai iš dalies riboja jaunųjų mokslininkų iniciatyvas dirbti Lietuvos pažangai. Prieš penkerius laimėtas Geriausių magistro darbų konkursas nebuvo toks svarbus, kadangi po jo sekė ilgi doktorantūros metai. Gal galėtumėte populiariai pristatyti savo tyrimų tikslus ir rezultatus? Kuo jie svarbūs visuomenei ir mokslui? Disertacijoje buvo tiriamos puslaidininkinės medžiagos, perspektyvios Nuotrauka iš naujienos.vu.lt/


taikant jas optoelektronikoje ir elektronikoje, t.y. galio nitridas, silicio karbidas, deimantas. Šios medžiagos naudojamos sparčiuose, didelės galios bei galinčiuose veikti aukštose temperatūrose elektronikos prietaisuose. Minėtos medžiagos ateityje pakeis įprastą silicį. Tačiau pastarosios medžiagos negaminamos Lietuvoje dėl didelių gamybos sąnaudų. Kaip ir reikėjo tikėtis, geros medžiagos ir diagnostikos metodai su laikine ir erdvine skyra leido pasiekti naujų rezultatų. Tyrimų pagrindu paskelbta kelios dešimtys straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose. Disertacinio darbo pagrindą sudarė optinės žadinimo-zondavimo metodikos, jų tolimesnis plėtojimas bei panaudojimas medžiagotyrai. Jomis optiškai kontroliuoti skirtingi lūžio rodiklio ir sugerties koeficiento moduliacijos mechanizmai ir ištirta šviesa sukurtų medžiagoje elektros krūvio nešėjų (t.y. krūvininkų) erdvinė ir laikinė dinamika plačiame sužadinimų ir temperatūrų intervale. Eksperimentinė-metodinė bazė ir tolimesnė jos plėtra leido šioje disertacijoje realizuoti keleriopus tikslus: eksperimentiškai ištirti krūvininkų rekombinacijos (t. y. nykimo) ir difuzijos (t. y. judėjimo) procesus galio nitride (GaN), silicio karbide (SiC) ir deimante tiek vienfotonio, tiek ir dvifotonio sužadinimo atvejais; sukurti naujas optines eksperimentines metodikas krūvininkų gyvavimo trukmės mikroskopijai bei kompensuojančių defektinių priemaišų parametrų nustatymui; sumodeliuoti nuo krūvininkų tankio ir temperatūros priklausančius difuzijos koeficientus, tiesines bei netiesines rekombinacijos spartas, aprašančias vienu metu vykstančius ir tarpusavyje susietus difuzinius–rekombinacinius procesus minėtose plačiatarpėse medžiagose. Disertacija suteikė naujų fundamentinių žinių apie plačiatarpius pus-

laidininkius ir apie jų panaudojimo galimybes didelės galios prietaisuose: GaN kristaluose atskleista difuzinės pernašos sąlygota rekombinacijos sparta; pirmą kartą nustatyta laisvakrūvės sugerties koeficiento anizotropija nepoliniame GaN ir išmatuotos šių koeficientų vertės; SiC politipuose (kubiniame 3C bei heksagoniniame 4H) buvo nustatyti nespindulinės bei netiesinės Ožė rekombinacijos koeficientai ir jų temperatūrinės priklausomybės; sukurtas naujas būdas nustatyti kompensuojančių defektų koncentraciją bei jų aktyvacijos energiją, pademonstruotas naujas holografinis-difrakcinis būdas tarpjuostinės sugerties koeficiento nustatymui plačiame temperatūrų intervale. Analogiški netiesiniai optiniai matavimai mažai iki šiol tirtuose deimanto kristaluose suteikė naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių dėl jų taikymo elektronikoje perspektyvų: identifikuotos labai stiprios tiesinės ir netiesinės rekombinacijos spartos ir judrio temperatūrinės bei injekcinės priklausomybės, nustatytas difuzinio lėkio esminis sumažėjimas (10 kartų), ribojantis deimanto taikymą didelės galios prietaisuose. Ar esate stažavęsis užsienio mokslo centruose? Ar planuojate podoktorantūros stažuotę? Ko iš jos tikėtumėtės? Ką patartumėte keisti Lietuvos universitetų ir mokslų centrų doktorantūros procese? Kaip apibūdintumėte, kodėl Jums pasisekė doktorantūros studijos? Kokia Jūsų sėkmės paslaptis? Užsienio mokslo centruose nesistažavau. Apie podoktorantūros stažuotę tik galvoju. Ji turėtų suteikti daugiau patirties ir papildytų CV. Lietuvos universitetų ir mokslų centrų doktorantūros procesas yra gerokai ištęstas (kitose šalyse skiriami 3 metai), dažnai kartojama praeitų kursų medžiaga, bet tai yra gerai,

nes mažiau apkrauna doktorantus ir leidžia jiems daugiau dirbti mokslinį darbą. Man pasisekė, nes doktorantūros studijų metu dalyvavau tarptautiniuose projektuose: buvo įsigyti šiuolaikiniai lietuviški lazeriai, o Europos Sąjungos parama sudarė galimybes plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio mokslo centrais. Viskas tai sudarė puikias galimybes mano disertaciniam darbui: gauti geri bandiniai, todėl buvo daug rezultatų. Taipogi nepatingėjau juos panaudoti daugelyje straipsnių, kurie būtent ir yra pagrindinis mokslininko „kompetencijos“ įvertinimas. Juos apibendrinamas ir sugrupuodamas parašiau disertaciją. Kaip vertinate kitų Lietuvos jaunųjų mokslininkų veiklą? Ko linkėtumėte kolegoms, kurie dar tik ketina rašyti disertaciją? Kas, Jūsų nuomone, svarbiausia, rengiant daktaro disertaciją? Lietuvos jaunieji mokslininkai po disertacijos gynimo dažniausiai atsiduria aukštesniame atrankos etape, kadangi sumažėja atlyginimas ir reikia rūpintis pajamomis; nemaža dalis emigruoja, stažuojasi užsienyje, eina dirbti geriau mokamą darbą, bando gauti projektinį finansavimą. Gerai pasirodžiusieji doktorantai dažniausiai po disertacijos gynimo ir toliau tęsia aktyvius mokslinius tyrimus, svarbius pasauliniame lygyje. Rašant disertaciją, reikia nepersistengti, kadangi teksto perteklius sumažina jos skaitomumą ir kitų norą ją skaityti. Reikia atrinkti pagrindines publikacijas ir remiantis jomis dėstyti mintis. Geriausia iš pradžių parašyti disertacijai reikiamą kiekį publikacijų ir po to jas sudėti į disertaciją, papildžius platesniais aprašymais. Ačiū už atsakymus.

2014 m. birželis Nr. 6(19)

5


Tarptautinę mokslininkų bendruomenę neformalioms diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“ Birželio pabaigoje Kaišiadorių rajone surengta jau dešimtoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuojama mokslinė stovykla „Idėjų kalvė 2014“, kurios pagrindinis tikslas – paskatinti įvairių sričių jaunųjų mokslininkų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.

33333;; „Jau dešimtus metus rengiama Idėjų kalvė – ne tik graži tradicija kasmet neformaliems pokalbiams ir patirčių mainams susitikti įvairių sričių jauniesiems mokslininkams. Nors šis renginys labiau skatina neformalų bendravimą, tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklos baruose jis yra labai svarbus – nes jau dešimtmetį skatina jaunuosius mokslininkus plėtoti socialinius tinklus, kurti tarpdisciplininę bendruomenę, siekiančią tapti pasaulinio lygio mokslininkais“, - apie Idėjų kalvę pasakoja LJMS pirmininkė Julija Baniukevič ir džiaugiasi, kad jau keletą metų Idėjų kalvėje susiburia ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir svečiai iš užsienio.

moksliniais tyrimais.

Anot mokslinės stovyklos dalyvių ir lektorių, tokie susitikimai, kuomet neformaliai, mokslininkų bendruomenėje aptariami šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai, jų problemos bei sprendimo būdai, suteikia galimybę ne tik pasitikrinti savo idėjas platesniame rate ar bendrai ieškoti sprendimų, bet ir atrasti galimus partnerius būsimiems moksliniams projektams.

Šių metų Idėjų kalvėje moksline patirtimi dalijosi jaunieji mokslininkai iš Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų, Lietuvos energetikos instituto ir kitų mokslo įstaigų bei institucijų, taip pat užsienio tyrėjai iš Azerbaidžano, Lenkijos ir Šveicarijos. Tris dienas trukusioje Idėjų kalvėje jaunieji mokslininkai dalijosi savo vykdomų tyrimų aktualijomis ir patirtimi. Susirinkę tyrėjai diskutavo apie nanotechnologijų taikymą gydant navikinius susirgimus, miesto įvaizdžio kūrimą, mokslinių išradimų apsaugą, atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą, naujų antimikrobinių Ir priešvėžinių vaistų tyrimus, vartotojų priešinimosi pokyčiams valdymą, baltymų kristalografijos taikymą vaistų kūrimui, dulkių žiedų fotometrinius tyrimus ir kitas temas, susijusias su „Idėjų kalvės“ dalyvių atliekamais 6

ODĖ MOKSLUI

„Tai, kad Idėjų kalvės neformalioje aplinkoje gimstančios bendų iniciatyvų ir projektų idėjos nelieka tik kalbomis ir tampa tarptautinėmis konferencijomis bei moksliniais projektais - geriausias šių vasarinių susitikimų rezultatas. Būtent nuo tokių veiklų ir pradeda formuotis stiprūs V. Petrikaitės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos


tarpdisciplininiai ir tarptautiniai mokslininkų tinklai, ilgainiui galintys tapti stipriomis mokslininkų komandomis dideliems darbams“, - įsitikinusi J.Baniukevič.

Kartu su šių metų Idėjų kalve baigiamas įgyvendinti ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos projektas, skirtas LJMS kaip mokslininkų tinklo bei organizacijos narių institucinių gebėjimų stiprinimui. Šis projektas pusantrų metų buvo remiamas Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšomis.

„Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kaip ir kiekviena augti ir efektyviau veikti siekianti organizacija, šiandieniniame pasaulyje turi skirti pakankamai dėmesio savianalizei, gerųjų patirčių aptarimui bei kryptingam darbui su nariais, tam tikrų organizacinių ir institucinių gebėjimų stiprinimui. Nes tik būdama stipresne, organizacija gali prisidėti prie tarpdisciplininių ir tarpinstitucinių mokslininkų tinklų kūrimo tarptautiniu lygiu. O tai mokslo pasaulyje – labai svarbu“, - sako projekto vadovė Vilma Petrikaitė.

LJMS institucinių gebėjimų stiprinimo projektą sudarė gana daug skirtingų veiklų, kurios leido identifikuoti LJMS narių lūkesčius, plėtoti diskusiją apie organizacijos tapatybę, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją, plėtoti Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų partnerystę, dalijantis gerąja patirtimi mokslo politikos formavimo ir finansų pritraukimo srityse. Taip pat projekto laikotarpiu organizuotos mokomosios stovyklos, kurių metu tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai pristatė savo mokslinę veiklą, ieškojo galimybių inicijuoti bendrus tarpdisciplininius tyrimus.

Projektą „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

2014 m. birželis Nr. 6(19)

7


Atsakingų atostogų atmintinė

Transporto išmetamos dujos, po iškylų gamtoje paliekamos šiukšlės, krūvos mažai vertingų suvenyrų iš aplankytų užsienio miestų. Vasaros atostogos suteikia daugybę progų nusižengti ekologijos taisyklėms. Tačiau daugelį šių nusižengimų galima išmintingai apeiti.

Transporto pasirinkimas Visi per atostogas nukeliauti kilometrai tiesiogiai susiję su poveikiu aplinkai. Todėl prieš planuojant savąjį kelionės maršrutą verta apsvarstyti, ar tų pačių kilometrų nepavyks nukeliauti su mažiau taršia transporto priemone. Likti ant žemės. Jei tik įmanoma išvengti skrydžių lėktuvais, jų derėtų vengti. Lėktuvai sudegina daugiau degalų nei bet kuris kitas transportas, o visa aviacijos pramonė aplinką teršia net labiau nei plieno pramonė. Tiesiai į tikslą. Kelionei vis tik renkantis lėktuvą, draugiškiausias aplinkai sprendimas – ieškoti tiesioginių skrydžių. Didžiausias degalų kiekis sunaudojamas lėktuvui kylant ir leidžiantis, būtent todėl renkantis kelis skrydžius vietoje vieno daroma didesnė žala aplinkai. Ribotas bagažas. Skrisdami lėktuvu ribokite bagažo kiekį. Kuo daugiau bagažo prisikrausite, tuo daugiau degalų sunaudos lėktuvas. Prisiminti traukinius. Elektrinių traukinių tarša gerokai mažesnė už kelių transporto, todėl, pavyzdžiui, keliaujant po Europą, jiems patariama teikti pirmenybę. Automobilio atranka. Atvykus į svečią šalį, joje patogu keliauti nuomotu automobiliu. Tai jūsų galimybė pasirinkti mažiau taršų modelį: kelionėms rekomenduojama rinktis hibridinį modelį arba elektromobilį. trainfx.com

Atvykus į svečią šalį

Iškylavimo ypatumai

Viešbutis, kuriame apsistosite, ir tai, kaip jame elgsitės, pasi- Tradicinės iškylos neretai tampa tik drastišku civilirinktos ekskursijos ir net namiškiams vežami suvenyrai gali zacijos įsiveržimu į jos dar menkai paliestą vietovę. Vis dėlto iškylaujant gamtoje ir elgtis derėtų pagal turėti skirtingą poveikį aplinkai. Koncentracija. Verčiau pasirinkti vieną kelionės tikslą ir jį gerai gamtos taisykles. ištyrinėti, nei bandyti aprėpti kuo daugiau vietovių. Tokia ke- Jokio benzino. Automobiliai prie iškylų ir joms kelionė pareikalaus mažiau finansinių ir energijos resursų, tačiau liamo tikslo ištrūkti į gamtą visai nedera. Gamtą paįspūdžiai gali būti dar stipresni, nes su vietove susipažinsite gi- jusite greičiau, jei į iškylą susiruošite pėsčiomis ar dviračiu. liau. Vietinis darbas. Jei ketinate parvežti artimiesiems lauktuvių, Kaip svečiuose. Į namus atvykę svečiai nesikėsina parinkitės vietinės gamybos suvenyrus, o ne tuos, kurie į jūsų keisti užuolaidų ar suvynioti kilimo. Lygiai taip pat lankomą šalį buvo atplukdyti iš už jūrų marių. Jie pranašesni derėtų elgtis ir iškylaujant: prisitaikant prie esamos ne tik savo kultūrine verte, bet ir tuo, kad dėl trumpesnių jų aplinkos, o ne keičiant ją, taigi neardant skruzdėlynų, paukščių lizdų ar miško pakločių. gabenimo atstumų, į aplinką išmetama mažiau CO2. Viešbučio ekologija. Net įpratę namuose taupyti vandenį, elek- Laužo šaltiniai. Kurdami laužą, jam naudokite nukritusias medžių trą ir kitus resursus, viešbučiuose taip elgiasi retai. Tačiau kaltanenai.eu šakas bei surinkpoveikis aplinkai uždarius namų duris nesibaigia. Todėl ir tus kankorėžius, viešbutyje derėtų prisiminti racionalaus vartojimo ir atliekų kurie suteikia parūšiavimo taisykles. kankamai daug Saikas rankšluosčiams. Apsistoję viešbučiuose daugelis vis dar kaitros. Laužo naudojasi galimybe kasdien gauti švarų rankšluostį, net jei tam kūrimui vertėnėra jokios būtinybės. Toks įprotis kainuoja daug vandens ir tų vengti degaus elektros energijos ir ši kaina įrašoma ne tik į viešbučio, bet ir skysčio. Prieš išį gamtos sąskaitą. Todėl šio įpročio verta atsisakyti: nenumeskite rankšluosčio ant grindų su užuomina jį pakeisti vos vieną vykstant iš stovyklavietės, būtina įsitikinti, kad laužas tikrai užgeso. kartą jį panaudoję. Nakvynės alternatyvos. Keliaujant nebūtina apsistoti viešbu- Atliekų klausimas. Susirinkti visas po iškylos likusias čiuose. Alternatyvą siūlo pasaulyje populiarūs svetingumo šiukšles atrodo savaime suprantama. Tačiau lygiai tinklai, tokie kaip Couchsurfing ar HospitalityClub. Šių tinklų taip pat savaime suprantamas galėtų tapti ir įprotis vartotojai siūlo ne tik nemokamą nakvynę jų namuose, tačiau šias šiukšles iškart surūšiuoti, o vėliau išmesti į artimiausius rūšiavimo konteinerius. ir gali aprodyti miestą.

8

ODĖ MOKSLUI


Geriausias vasaros atostogų draugas -

everystockphoto.com

Istorija

Dviratę transporto priemonę, kuri laikoma šiuolaikinio dviračio pradininke, sukūrė vokietis baronas Karlas Von Draisas (Karl Von Drais). Visuomenei ji buvo pristatyta 1817 m. Pirmasis dviratis neturėjo pedalų: sėdintis vairuotojas turėjo pasispirti kojomis, kad važiuotų pirmyn. XIX a. 7-ajame dešimtmetyje du prancūzai Pjeras Mišo (Pierre Michaux) ir Pjeras Lalementas (Pierre Lallement) pasuko dviračio dizainą nauja kryptimi: padidino priekinį ratą ir, svarbiausia, papildė jį pedalais (tiesa, jie suko tik priekinį ratą). Amžiaus pabaigoje nuolat tobulinamas dviratis taip išplito, kad savo populiarumu prilygo arklių tempiamiems vežimams.

Eksperimentai

1965 m. Amsterdame (Nyderlandai) pirmą kartą pasaulyje buvo sukurta visuomeninė dviračių naudojimosi sistema (planas „Baltasis dviratis“). Ji suteikė galimybę dviračiais nemokamai naudotis miesto gyventojams ir svečiams. Deja daugelis dviračių buvo pavogti jau per pirmąjį mėnesį. 2001 m. Vilnius pakartojo Amsterdamo eksperimentą – miestiečiams pasiūlyti nemokami oranžiniai dviračiai. Jau per pirmas keletą dienų jie buvo pavogti arba sugadinti. 1995 m. Kopenhagoje pradėjo veikti kur kas sėkmingesnė programa. Pagal ją naudojantis miesto dviračiu tekdavo palikti depozitą, kuris grąžintas tik baigus naudotis dvirate transporto priemone. Ši programa veikia iki šiol.

Skaičiai

Daugiausia dviračių pasaulyje važinėja Kinijoje. 2009 m. Jungtinių Tautų duomenimis, šioje šalyje buvo per 570 mln. dviračių. Manoma, kad visame pasaulyje yra kiek daugiau nei 1 mlrd. nuolat naudojamų dviračių. Nors tikslių duomenų trūksta, skaičiuojama, jog kasmet gali būti pagaminama apie 100 mln. naujų dviračių. Jie ypač populiarūs besivystančiose šalyse, kur didelė visuomenės dalis dar negali sau leisti įsigyti ir išlaikyti automobilių. Lietuvoje 2012 m. pagaminta beveik 300 tūkst. dviračių, iš kurių didžioji dalis buvo skirta eksportui. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose esančių dviračių takų ilgis 2011 m. siekė beveik 400 km. (Vilniuje – 113 km.).

Sveikata

Nuolat važinėjant dviračiu kur kas lengviau išvengti antsvorio. 60 kg sveriantis žmogus važiuojantis 20 km/h greičiu per 1 valandą sudegina apie 500 kalorijų. Pasivažinėjimai dviračiu suteikia energijos. JAV atliktas tyrimas parodė, kad kelionės dviračiu energijos kiekį padidina apie 20 proc., o nuovargio jausmą sumažina net iki 65 proc. (tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale Psychotherapy and Psychosomatics). Dviratis mažina širdies ligų riziką, nes juo važinėjant nuolat sumažinamas kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje. Tai patvirtino ne vienas mokslininkų atliktas eksperimentas.

Aplinkosauga

Daugelyje pasaulio miestų per 50 proc. visų kelionių sudaro tos, kurių atstumas – iki 5 km. Jei automobilis šiose kelionėse būtų pakeistas dviračiu, anglies dvideginio išmetimas į atmosferą būtų sumažintas drastiškai. Dviračiai yra „draugiški“ aplinkai ne tik dėl to, kad nenaudoja degalų. Šios transporto priemonės gamybai taip pat sunaudojama kur kas mažiau energijos nei automobiliams. Būtent todėl dviratis yra laikomas vienu labiausiai prieinamų ir smagiausių būdų saugoti aplinką.

2014 m. birželis Nr. 6(19)

9


Tobulos atostogos pagal LJMS Idealios atostogos man – tai suplanuotos atostogos, pvz., išvyka į kitą šalį ar į kaimo turizmo sodybą. Atostogų metu turiu neskaičiuoti laiko, daug judėti, pamatyti daug gražių vietų, susitikti naujų žmonių. Idealių atostogų rezultatai: pamiršta kasdienybė, o joms pasibaigus, užkrečiamas kitų gera nuotaika.

Geriausios atostogos man asocijuojasi su kelione į Glazgą (Škotija), kuriame turėjau galimybę pabuvoti vasaros stažuotės metu. Tai būtų puiki proga vėl sutikti visus draugus, su kuriais tuomet teko susipažinti Škotijoje. Šįkart neabejotinai apsilankyčiau Skye saloje, kuriai neliko laiko praėjusį kartą. Ten būtų puiku susitikti su visais stažuotojais, atvykusiais iš skirtingų valstybių bei žemynų. Štai tokios mano svajonių atostogos :) Kamil (Poland)

Per gyvenimą esu pabuvojusi skirtingose šalyse, kuriose teko išgyventi labai skirtingas emocijas ir jausmus. Bet šalis, kurioje norėčiau praleisti atostogas, o galbūt netgi užsibūti dar ilgiau dabar yra Lietuva. Nes čia – stulbinančiai graži gamta, grynas oras, rami kasdienybė (be daugybės triukšmo, kuris būdingas sostinėms ir didiesiems pasaulio miestams), malonūs ir svetingi žmonės. Tai išties daro įspūdį! Jei paklaustum4te, kur dar būtinai norėčiau nuvykti, neabejodama pasirinkčiau Butaną ir Tailandą. Apie šias valstybes esu girdėjusi daugybę įdomių dalykų, tad labai norėčiau jas pažinti pati. Roza Ismayilova (Azerbaijan)

Tobulos atostogos gamtoje, kai vėlyvą rytmetį pabundi nuo paukščių čiulbėjimo, išsimaudai švaraus, skaidraus vandens ežere. Vėlyvi pusryčiai, pagaminti iš ekologiškų produktų. Diena medžio paunksmėje su įdomia knyga. Ir vakaras prie laužo su gera kompanija, dainuojant po žvaigždėtu dangumi ir laukiant pirmųjų saulės spindulių.

Kai galvoju apie tobulas atostogas – įsivaizduoju turą po Australiją, prasidedantį Kengūrų saloje and besibaigiantį žemyno širdyje, netoli Ajerso uolos.

Geros atostogos yra tada, kai iš tiesų pailsi. Kai negalvoji apie kasdienius rūpesčius ir darbą, o visą laiką skiri poilsiui ir/ar mėgiamiems užsiėmimams. Aktyvus poilsis gamtoje su draugais – turbūt geriausias pasirinkimas atostogų metu vasarą.

Tobula atostogų kompanija – artimi kolegos ir šeima. Tobula vieta atostogoms – kokia nors vietovė Azijoje, kur visą atostogų laiką skirčiau senųjų šventyklų ir su kitų su religija susijusių objektų tyrinėjimui. Aišku, vertinga būtų pasinaudoti proga aplankyti keletą muziejų, ir jei dar liktų šiek tiek laiko – jis galėtų būti skirtas paplūdimiui!

Mano tobulos atostogos pirmiausiai turėtų trukti bent 2-3 savaites. Tą laiką mielai skirčiau pažintims su naujais miestais ir vietovėmis, o taip pat – fiziniam aktyvumui gamtoje. Ir, aišku, labai svarbi atostogų kompanija. Manau, jog tai laikas, kurį smagiausia leisti su artimiausiais žmonėmis, draugais ir šeima. 10

ODĖ MOKSLUI


Virtualus pasaulis. Linos RimkutÄ—s 3D modeliavimo darbai

2014 m. birĹželis Nr. 6(19)

11


Gerų įspūdžių!

LJMS vasaros 2011 ir 2012 akimirkos. V. Petrikaitės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos. Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotoja: Lina Rimkutė

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 6(19), 2014 birželis

Odė mokslui, 2014 birželis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you