Page 1

2014 m. kovas Nr. 3 (16)

Pokalbis su Viktorija DaujotytePakeriene.

“Nenoriu nieko neveikti” 4-5-ame psl.

Karšta tema

Jaunoji karta

Europa skuba į inovacijų traukinį

3-ame psl.

Mokslo naujienos 6-ame psl.

“Žaibas, žaibų aptikimo sistema bei jos praktinis pritaikymas” 8-ame psl.

Veidai Lynn Margulis

Verta

10-ame psl.

7-ame psl.

Daiktai Inkilas 9-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Pavasaris įsibėgėjo, orai smarkiai pašiltėjo, taigi ir šis „Odės mokslui“ numeris skirtas pavasariui su nedidele užuomina į vasarą. Taip taip, jau norime jus pakviesti dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vasaros stovykloje „Idėjų kalvė 2014”. Juk gamtos apsuptyje, maloniai leidžiant laisvalaikį, kalasi pačios geriausios idėjos. Nepraleiskite progos pristatyti kitiems savo tyrimų, susipažinti su kolegų darbais, užmegzti naujų kontaktų. Šiame numeryje kviečiame jus susipažinti su Lietuvos mokslo premijos laureate, literatūrologe profesore emerite Viktorija Daujotyte-Pakeriene. Žurnalistas Ramūnas Čičelis kalbino laureatę apie vertybių likimą, metamorfozes mūsų šiandienėje visuomenėje, poeziją ir jos poveikį. Profesorė linki jauniems mokslininkams „patirti būsenų, kai darbas teikia džiaugsmą“, „dirbti, mokėti dirbti, norėti dirbti“ (4-5 pusl.). Ar žinojote, kad pasaulinio garso lietuvių kilmės mikrobiologė Lynn Margulis studijas Čikagos universitete pradėjo vos 14 metų? Šiandien ji pripažįstama kaip viena kūrybiškiausių naujųjų laikų mokslininkų. Įdomesni faktai apie L. Margulis pateikti 7 pusl. Šis numeris gausus ir mokslo naujienų: čia rasite informacijos apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto išradimus, Lietuvoje sukurtą e-nosį, tikrinančią maisto šviežumą, o taip pat naujus kvietimus ir konkursus (6 pusl). „2013 metais Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 52458 žaibai, daugiausia dienų su žaibais buvo birželį, tai yra 21 diena“ – teigia straipsnio apie žaibus autorius Tada Kantautas. Tai tik keletas įdomių faktų, aprašytų „Jaunosios kartos“ rubrikoje, kuri šįkart skirta šiltėjančių orų proga supažindinti skaitytojus su pavojingu gamtos reiškiniu, tokių orų palydovu. Kaip ir anksčiau, jūsų laukia įdomūs trumpi informaciniai straipsniai. Sužinosite, kaip pasigaminti inkilus, kuo įdomus spektaklis „Kosmosas+“, kodėl verta skaityti knygą apie Oskarą Milašių ir kt. Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos. Greta kūrybos (piešinių ar eilių) būtų įdomu sužinoti ir apie mokslininkų pomėgius, todėl labai kviečiame pasidalinti, kaip leidžiate savo laisvalaikį. Galbūt auginate egzotines gėles ar augalus, atsiųskite mums jų nuotraukų ar aprašymų. Kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Viktorija Daujotytė-Pakerienė. V. Daujotytės-Pakerienės asmeninio archyvo nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Europa skuba į inovacijų traukinį Kai kovo pradžioje Europos Komisija pristatė inovacijų Europos Sąjungoje (ES) tyrimą, paaiškėjo du svarbūs dalykai: pirma, kad po krizės atsigaunanti ES sugebėjo išsaugoti savo potencialą inovacijų srityje, o antra – ES vis dar neišnaudoja to potencialo ir toliau atsilieka nuo pasaulyje pirmaujančių novatorių – JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos. Inovacijos vystomos netolygiai Sklaidant pristatytą tyrimą ir analizuojant šalių skirtumus ES viduje, paaiškėjo, jog inovacijos Europoje vystomos netolygiai: šiuo metu ES susiformavę 4 regionai arba šalių grupės, kuriose pažanga vyksta labai skirtingais tempais. Akivaizdu, kad didžioji dauguma ES valstybių turėtų gerokai pasitempti, kad Europoje atsirastų daugiau išradimų, panašių į „Skype“, sukurtą Estijoje, ir muzikos klausymosi internetu platformą „Spotify“ iš Švedijos. „Europoje yra daugybė mažų parduotuvėlių, kirpyklų ir t.t., bet per mažai inovatyvių kompanijų, kurios sparčiai auga ir tampa stambiomis įmonėmis“, – aprašė Europos padėtį įtakingas JAV žurnalas „The Economist“ 2013 m. straipsnyje „Vargdieniai“ apie jaunų išradėjų ir verslininkų situaciją ES. „Visi milžinai sensta“, – drąsiai rėžiama šiame tekste apie visuomenės senėjimo problemas Europoje. Tai

reiškia, kad jaunų išradėjų ir verslininkų Europoje, lyginant su JAV ir Azija, jau dabar nėra daug. Nepaisant šių problemų, didžiausia užduotis Europai informacinių technologijų amžiuje – neprarasti savo konkurencingumo ir sukurti ką nors, kas galėtų prilygti tokioms JAV kompanijoms, kaip interneto paieškos sistema „Google“ ar socialinis tinklas „Facebook“. Paskutinė didelė technologinė revoliucija Europoje nuvilnijo XIX a. viduryje. Vokiečiai tuo metu įsitvirtino kaip geriausi pasaulyje plieno gamintojai, danai – kaip jūrininkai, turintys milžiniškas laivybos kompanijas. Ir tai tik keli stambių ir tradicinių verslų pavyzdžiai tuometinėje Europoje. Seniausias didžiųjų pasaulio kompanijų reitingas „FT Global 500“ nurodo, kad XIX a. pabaigoje stambios įmonės Europoje dygo viena po kitos. 1897-1900 m. kompanijų – milžinių Europoje buvo tiek pat, kiek ir JAV (abiejose Atlanto pusėse maždaug po 40). Bet padėtis Senajame žemyne dramatiškai pasikeitė pasaulinių karų metais. Karai sustabdė didžiųjų kompanijų „gimimą“ ir to pasekmės Europoje jaučiamos iki šiol. 1950-2007 m. Europa „pagimdė“ 12 naujų didelių kompanijų, JAV per tą patį laiką – 52 tokias. „Beveik kaip JAV“ iki 2020 m. „Augimui užtikrinti būtina daugiau verslo investicijų, didesnė Europos naujoviškų sprendimų paklausa ir mažiau kliūčių komerciniam inovacijų įdiegimui. Kad inovacijos būtų sėkmingai įdiegtos rinkoje, mums reikia daugiau novatoriškų įmonių ir inovacijoms pa-

rengtų sistemų“, – po 2014 m. „Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės“ ir Regionų inovacijų diegimo rezultatų pristatymo sakė už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani. Jis taip pat priminė, kad ES gelbėjimosi planas ekonominio augimo srityje paruoštas. Svarbiausias tikslas – iki 2020 m. ne mažiau kaip 20 proc. ES BVP turi sudaryti gamyba. Tuomet Europa nepralaimės konkurencinės kovos pasaulinėse rinkose. Šiam tikslui pasiekti parengta nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Programos 7-erių metų biudžetas siekia beveik 80 mlrd. eurų. Lietuviai – saikingi novatoriai Inovacijų diegimo ataskaitoje ES valstybės narės lyginamos pagal 25 rodiklius. Statistika iš kiekvienos valstybės narės apie aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius, mokslines tyrimų sistemas, jų finansavimą, verslo investicijas į mokslą, verslumą, inovacijų kūrėjus ir jų kūrinių poveikį konkrečios šalies ekonomikai sumuojama ir pagal inovacijų lygį sudaromas šalių sąrašas. Kaip ir ankstesnėje, 2010 m. sudarytoje Inovacijų suvestinėje, Lietuva priskirta Saikingų novatorių grupei. Šioje grupėje daugiausia ES valstybių (11). Jų inovacijų lygis žemesnis už ES vidurkį. Lietuvos inovacijų diegimo lygis siekia 52 proc. ES vidurkio. Tiesa, pagal kai kuriuos rodiklius Lietuvos rezultatas – geresnis nei ES vidurkis. Pavyzdžiui, šalis pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių ir išlaidas su moksliniais tyrimais bei technologine plėtra nesusijusioms inovacijoms. Tačiau atsilieka pagal verslo sektoriaus išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, su licencijomis bei patentais susijusias pajamas iš užsienio.

Atsiliekančios Inovacijų lyderės novatorės ES: ES: 28. Bulgarija 1. Švedija 27. Latvija 2. Danija 26. Rumunija 3. Vokietija 2014 m. kovas Nr. 3(16) 3


„ Nenoriu nieko neveikti“,cituodama poetą Marcelijų Martinaitį, jauniems mokslininkams ir sau linki literatūrologė profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Nors interviu pretekstas yra jai paskirta 2013-ųjų Lietuvos mokslo premija, literatūrologės įdomu ir svarbu klausti apie vertybių likimą ir metamorfozes mūsų šiandienėje visuomenėje – profesorės mintys nepalieka jokių patetikos ar netikrumo galimybių. Autentiškumas, jaunesniųjų kolegų globa, padrąsinimas, kalba kaip ypatingo santykio su pasauliu būdas – šiomis temomis su profesore susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis. Pradėkime interviu nuo to, kokių prisiminimų Jums sukelia Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra 1980-1990 metais ir bendravimas su šviesiomis asmenybėmis Profesoriais

4

ODĖ MOKSLUI

Donatu ir Leonardu Saukomis, Vanda Zaborskaite ir kitais? Kas katedroje ir visoje literatūrologų bendruomenėje nuo tų laikų pasikeitė? Ko labiausiai ilgu ir trūksta? O gal dabartiniai literatūros mokslininkai gerai papildo tai, ką paveldėjo? Vilniaus universitete pradėjau dirbti nuo 1972–ųjų metų: Lietuvių literatūros katedros dėstytoja, po septynerių

Įspūdžiai? Sunku juos ir suverti – daug skirtingų karoliukų, daug įvairių patyrimų. Nebuvo lengva dėstyti lietuvių literatūrą, vis kas nors neatitikdavo reikalavimų, ideologinių normatyvų. Turėjau nemenkų problemų dėl Motiejaus Gustaičio rinktinės „Sielos akordai“. Bet buvo gera dirbti jaučiant darbo prasmę. Darbo prasmės pojūtį gavau iš savo mokytojų – iš Jurgio Lebedžio, Petronėlės Česnulevičiūtės, Donato Saukos, Juozo Girdzijausko, kitų. Tebejaučiau katedroje dirbusius, pašalintus, išmestus – pirmiausia Meilę Lukšienę, Vandą Zaborskaitę. Tebebuvo gyvas ryšys su jomis – per Jurgį Lebedį, Donatą Sauką. Leonardas Sauka katedroje nedirbo, bet jaučiau jį kaip tautosakos tyrėją, akademinių

Nebuvo lengva dėstyti lietuvių literatūrą, vis kas nors neatitikdavo reikalavimų, ideologinių normatyvų metų – vyresnioji dėstytoja, po poros – docentė. Pačių politinių pasikeitimų įkarštyje tapau profesore – nuo 1989–ųjų. Buvau ir katedros vedėja.

Č.Venclovo asmeninio archyvo nuotrauka


tautosakos leidinių sudarytoją, redaktorių. To meto žmonės labai saugojo vidinius ryšius, lyg kokias dvasines tvir toves. Ką iš jaunesnių įsileis davo, kuo pasitikėdavo, tas galėjo suprasti, kad yra ir įpareigojamas, kad privalo dirbti tautai, lituanistikai, kalbai.

kodėl mums kartais ilgu, skauda širdį, neramu, liūdna. Poezija iš to, ko žmogaus dvasiai reikia, kad ji pajustų save. K a d žmog u s s u voktų, kad jo esmė giliau už darbą, kurį dirba, už daiktus, kuriuos įsigyja, nors ir tai svarbu. „Turbūt esu ne dėl savęs, turbūt esu dėl ko nors kito“, – iš atminties pacituota, ištiesinta Justino Marcinkevičiaus eilutė. Turbūt. Turbūt esame ir dėl kažko, ko konkrečiai nežinome, negalime apibūdinti. O poezija gali. Gera poezija reikia pasitikėti, ji tikrai keičia mūsų vidines erdves, leidžia daugiau suvokti, pajusti.

dirbti, o juk manei, kad jau užteks“. Kaip tik tomis dienomis Lietuvos rašytojų sąjunga išleido paskutinį Marcelijaus Martinaičio poezijos rinkinį tokiu pavadinimu: „Nenoriu nieko neveikti“. Tinka ir man: nenoriu nieko neveikti, gal ir nemoku. Tik reikia pridurti – dar, kol kas. Darbų apie lietuvių literatūrą, ypač apie poeziją, susidaro nemažai; kol kas naujausia knyga – studija apie Marcelijų Martinaitį: „Boružė, ropojanti plentu“. Dėmesio laukas ir būtų: nuo Kristijono Donelaičio (kad ir nedaug) iki Marcelijaus Martinaičio (daugiau). Bet čia nematyti moterų linijų – galima būtų sakyti, kad nuo Karolinos Praniauskaitės iki

Svarbiausia – poeziją skaityti. Rašyti apie poeziją nėra visai natūralu. Bet humanistika nuo pat savo pradžios stengėsi suvokti, kas yra poezija, ką ji reiškia, mokėsi kalbos apie poeziją. Skirtingos metodologijos suteikia skirtingas prieigas. Semiotika – griežtesnes, hermeneutika – laisvesnes. Ir mano filologiniai interesai daugiausia susiję su poezija, su hermeneutiniu požiūriu, įgalintu fenomenologijos.

Kokias vertybes savyje ir visuomenėje puoselėti palinkėtumėte dabartiniams pradedantiesiems humanitarams ir kitų sričių mokslininkams?

To meto žmonės labai saugojo vidinius ryšius, lyg kokias dvasines tvirtoves

Katedroje jau nebedirbu, treti metai profesorė emeritė. Man sunku pasakyti, kas pasikeitė. Keičiasi laikai ir žmonės keičiasi. Gal ir nebėra būtinybės susitelkti, jausti patikimų žmonių atramą, žinoti, kuo gali pasitikėti. Kiekvienas dirba savo darbą – skaito paskaitas, rašo straipsnius, knygas. Manau, kad apskritai žmonės dabar atskiresni, atskiresni ir jų interesai. Bet tikiu, kad Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra tebejaučia ir savo istoriją, ir save istorijoje, kurią gyvename kaip praeinančią dabartį. Literatūros tyrimas sustiprina laiko pojūtį. Ir praėjusio, ir ateinančio, dėstytojams jis ateina kaip kasmet vis kiti pirmakursiai. Negalėčiau pasakyti, kad man ko nors trūksta ar ilgu. Universitetas pasiekiamas, pasiekiama jo Biblioteka, Didysis

Dirbti, mokėti dirbti, norėti dirbti

Poezija iš to, ko žmogaus dvasiai reikia, kad ji pajustų save. kiemas, kur sieninėse lentose įrašyta ir man asmeniškai svarbių vardų. Bet iš esmės trūkumas yra svarbus egzistencijos ženklas. Žmonės kūrybingesni tol, kol jaučia ko nors trūkumą. Mūsų interviu skaito įvairių sričių mokslininkai, todėl paklausiu: kas Jums yra poezija? Ką reiškia ja ir joje gyventi ir apie tai rašyti? Kaip poezija veikia mūsų visų sąmoningumą ir jautrumą? Nuoširdžiai Jus sveikindamas, norėčiau pasiteirauti, kaip reaguojate į Lietuvos mokslo premijos apdovanojimą už fenomenologinius lietuvių literatūros tyrimus? Poezija? Gal ir galėčiau, prisijungdama prie pirmojo klausimo, atsakyti, kad poezija ir yra tai, ko mums trūksta,

Yra paprastesnių dalykų – poezijos ir poetų istorija, poetų biografijos, poezijos žanrai. Bet yra ir itin sudėtingų – iš esmės tyrimui neprieinamas pats poezijos kūrimo procesas, galima pasikliauti tik poetų liudijimais. Sunku tirti poetinę vaizduotę, metaforas. Fenomenologija man yra ir palengvinantis takas, neturiu to, ką tiriu, atskirti nuo savo sąmonės, nuo patirties. Lietuvos mokslo premija yra man svarbi. Dėkinga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, atlikusiam „parengiamuosius darbus“. Džiaugiuosi, kad manim pasitikėjo jauni mokslininkai, kurių darbus vertinu. Dėkoju teigiamai į mano fenomenologinius tyrimus pažvelgusiems. Gražiausiai su premija mane pasveikino Romualdas Granauskas: „Tai dabar turėsi dar

Nijolės Miliauskaitės.

Apie vertybes kalbėti sunku. Jos ir visuotinės (pačios bendriausias apima Dekalogas), ir atskiros, netgi asmeniškos. Be vertybinių orientyrų tirti literatūrą sunku. Ne tik literatūrą. Visa humanistika persmelkta vertybių problemos, jei net jų neigimo. Nemokėčiau gyventi, nemokėčiau dirbti negalvodama apie Lietuvą, apie lietuvių kalbą, gamtą. Pasitikiu konservatyviu požiūriu į vertybes. Kas išliko, išsilaikė iki šiol, jau yra vertinga vien dėl galios išsilaikyti. Taip, pavyzdžiui, mąstau apie tradicinę šeimą. Nepasitikiu revoliucijomis. Bijau jų. Bijau minios, nes joje pabunda akli žmogaus instinktai. Lyg ir aišku, jei bijai minios, tai ir revoliucijos. Jauniems humanitarams, apskritai jauniems mokslininkams gal ir praverstų ta Marcelijaus Martinaičio tezė, turinti ir vertybinę šaknį: „Nenoriu nieko neveikti“. Dirbti, mokėti dirbti, norėti dirbti. Patirti būsenų, kai darbas teikia džiaugsmą. Dėkoju už atsakymus.

2014 m. kovas Nr. 3(16)

5


VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviška elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio keitiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui. Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiškumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą technologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“. „Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prietaisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lietuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui patogesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baškys. Šiuo metu pagaminta 100 vienetų specializuotų dažnio keitiklių. 20 jų jau įdiegta Lietuvoje, o likusioji bandomosios partijos dalis rengiama eksportui. Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių paklausa nuolat augs. Tai lems kainų konkurencingumas, modernių prietaisų tobulėjimas, išplėsiantis jų pritaikymo galimybes, ir vis didėjantis poreikis naudingiau valdyti technologijas bei taupyti energiją.

Europos palydovinės navigacijos konkursas laukia lietuvių idėjų Nuo balandžio 1 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia teikti idėjas kasmetiniam Europos palydovinės navigacijos konkursui. Šis konkursas yra skirtas visiems norintiems dalyvauti iš verslo, viešojo sektoriaus, mokslo institucijų, o taip ir jauniems išradėjams, kurie turi idėjų palydovinės navigacijos srityje. Idėjų konkursas vyksta dviem etapais. Pirmiausiai atrenkama regiono idėja nugalėtoja, o vėliau regionuose atrinktos geriausios idėjos pristatomos tarptautiniams ekspertams, kurie sprendžia, kuri idėja tampa nugalėtoja europiniu mastu. Siūlomos idėjos turi būti pritaikomos kasdieniniame žmonių gyvenime bei turi atnešti komercinę naudą ateityje - virsti į konkretų produktą ar paslaugą, skirtą tikslinei rinkai. Bendra prizų vertė siekia apie 1 mln. eurų. Pagrindinio prizo – „Galileo Master“ – laimėtojas gaus 20 000 eurų. Lietuviai gali pretenduoti tiek į tarptautinius regioninių idėjų apdovanojimus, tiek į specialiuosius prizus. Idėjas galima teikti iki 2014 m. birželio 30 d. Daugiau informacijos: http://www.galileo-masters.eu/. Konkursą Europos kosmoso agentūros iniciatyva nuo 2004 m. pradėjo rengti Vokietijos palydovinės navigacijos taikymų centras „Anwendungszentrum GmbH Oberpfaffenhofen“. Lietuva konkurse dalyvauja nuo 2010 m.

6

ODĖ MOKSLUI

Lietuvos mokslo tarybos kvietimas teikti paraiškas mokslo renginių paramai Lietuvos mokslo taryba paskelbė II-ąjį 2014 metų kvietimą teikti paraiškas mokslo renginių paramai, kuriais siekiama skatinti Lietuvos mokslo plėtrą, tarptautinius mokslinius ryšius organizuojant reikšmingus šalies ar tarptautinio masto mokslo renginius Lietuvoje. Numatomas programos biudžetas - apie 350 tūkst. Lt. Paraiškas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, įtrauktos į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Pateiktos paraiškos bus vertinamos atsižvelgiant į renginio aktualumą Lietuvos mokslui ir studijoms, jo tęstinumą, renginio reikšmę tarptautinių mokslinių ryšių plėtotei bei institucijos patirtį organizuojant panašaus pobūdžio renginius. Paraiškas teikti kviečiama iki 2014 m. gegužės 2 d. 15 val. ir tik elektroniniu būdu, užpildant formą adresu http://parama.lmt.lt/. Daugiau informacijos apie konkursą – Lietuvos mokslo tarybos tinklapyje: www.lmt.lt.

Lietuvoje sukurta e-nosis, tikrinanti maisto šviežumą, jau pasauliniame tinkle Jau savaitę pasauliniame finansavimo portale „Indiegogo“ pristatomas Lietuvoje gimęs unikalus technologinis sprendimas PERES, padedantis vartotojams išsirinkti sveikesnį maistą sau ir savo šeimai. Tai – ergonomiškas įrenginys, kuris drauge su mobiliąja programėle padeda nustatyti mėsos, paukštienos ir žuvies šviežumą bei kokybę. Šio įrenginio naudojimas visiškai paprastas. Tereikia jį nukreipti į maisto produktą ir paspausti mygtuką. Po kelių sekundžių, mobiliosios aplikacijos dėka, šie duomenys greitai, aiškiai ir suprantamai pateikiami vartotojui. Būtent todėl tai yra labai patogus būdas rūpintis vartojamo maisto kokybe. Šios informacijos dėka vartotojas sužino, ar produktas šviežias, ar buvo laikomas tinkamose sąlygose, ar nėra rizikos juo apsinuodyti. „Patikrinę maisto kokybę ir šviežumą, galėsime ramiai ir saugiai valgyti mėsos, paukštienos ar žuvies produktus“, – sako idėjos autorius Augustas Alešiūnas. Anot jo, idėja sukurti PERES jam kilo po to, kai patyrė stiprų apsinuodijimą maistu. „Tą dieną pasigaminome maistą namuose taip, kaip įprastai darome kiekvieną dieną. Iš pradžių nieko neįtarėme, bet kai visa šeima stipriai apsinuodijome, iš karto supratome, kad kažkas buvo negerai su maistu, – pasakoja A. Alešiūnas, – būtent tuomet man pirmą kartą kilo mintis sukurti tokį prietaisą, kuris patikrintų, ar maistas šviežias“. Prietaiso prototipas PERES šiuo metu pristatomas visuotinio finansavimo portale, kurio pagalba tikimasi surinkti lėšas tolimesniam šio produkto vystymui ir prekybai.


Lynn Margulis (1938 m. kovas – 2011 m. lapkritis) pasaulinio garso lietuvių kilmės mikrobiologė, studijas Čikagos universitete pradėjusi vos 14 m. „Aš norėjau stoti ir jie man leido“, apie ankstyvą studijų amžių sakė pati mokslininkė, daktaro laipsnį apsigynusi 1963 m. Kalifornijos universitete Berklyje, o 1999 m. – jau pelniusi prestižinį JAV mokslo apdovanojimą - Nacionalinį mokslo medalį.

Lynn Margulis

Bene dažniausiai ši mokslininkė yra siejama su Gajos teorija (dar vadinama Gajos hipoteze ar Gajos principu), teigiančia, kad Žemė egzistuoja kaip atskira sistema ir yra gyvas organizmas. Būtent Gajos hipotezės tyrinėjimams kartu su bendražygiu James‘u Lovelock‘u Lynn Margulis paskyrė 25-ius savo mokslinio darbo metus.

Teorijos pavadinimą mokslininkai pat pasiskolino iš graikų mitologijos. Gaja, arba Tuo išsa o buv t kar Motina Žemė, buvo laikoma dievaite, kuri pati iš metu, kai pirmą rMa L. zė, ote savęs pagimdė mūsų planetą, kitus graikų dievus kyta Gajos hip oend šką ybi kūr ir titanus. Šiuo pavadinimu mokslininkai norėjo gulis iškėlė ė esm ios kur , riją teo pasakyti, jog evoliuciją lėmė būtent tai, kad simbiozės p tar į ryš ti taty nus as planetoje užsimezgusi gyvybė su laiku pradėjo ją - bandym gyni vie ių kur ų, zm keisti ir kūrė sau sąlygas klestėti. Toks radikalus organi na pareiškimas pirmiausia papiktino evoliucijos vena kituose ir iš to gau riją teo šalininkus, kurie teigė, kad gyvybė taikosi prie abipusę naudą. Šią m. 1 198 aplinkos, o ne atvirkščiai, tad vos iškelta XX L. Margulis išdėstė elių ląst ė a. 7 dešimtmetyje, ši idėja tarp mokslininkų knygoje „Simbioz kad i, rįst dė pag sulaukė smarkios kritikos. Tačiau pastaraisiais evoliucijos metu“. Lynn Margulis ban oji om var o buv dešimtmečiais į ją imta žiūrėti kiek kitaip. Per 50 simbiozė, o ne atsitiktinės mutacijos natra ios lios metų Gajos teorijos šalininkų ratas ženkliai išaugo. evoliucijos jėga, o pagrindinis natūra tarjų o į, būv už Šiandien pripažįstama, kad pirmiesiems Lynn kos veiksnys yra ne individų kova a. ink apl su a eik Margulis ir Jameso Lovelocko teiginiams trūko pusavio bendradarbiavimas ir sąv ikla uvo neb ija viz rimtų mokslinių įrodymų ir tyrimų dėl hipotezės ji Ji teigia, kad „Darvino didžio gana popupatikimumo, tačiau dabar, nors ir nevisuotinai, dinga, ji tik buvo nepilna“. Šiandien ės osimbioz pritariama, kad daugelis hipotezės idėjų turi rimtą liaria pripažįstama Lynn Margulis end 9 inta, 196 mokslinį pagrindą ir vertos tyrimų. Hipotezės teorija savo laiku visgi nebuvo pripaž is gel ėtė dau idėjos dabar daugiausia taikomos biogeochemijos m. L.Margulis straipsnį apie tai atm kad tai, buvo moksle, tačiau įvairių interpretacijų sulaukė taip pat mokslinių žurnalų. Vienu iš motyvų ote hip jos ir socialiniuose, politiniuose, ekologijos moksluose ši teorija turi daug panašumų su Ga io lyg sio iau ir net religijoje. ze, teigiančia, kad planeta yra „aukšč dar dra ben organizmų sistema“, o evoliucija yra Daubiavimo, bet ne kovos procesų gybę mokslo pasekmė. apdovanojimų pelniusios mokslininkės Lynn Margulis dėmesio netrūko ir daugeliui kitų mokslo sričių. Šiandien ji pripažįstama kaip viena kūrybiškiausių naujųjų laikų mokslininkų. Wikipedia.org archyvo nuotraukos

2014 m. kovas Nr. 3(16)

7


Brangūs skaitytojai, pavasario dienos skrieja kur kas greičiau, atnešdamos vis labiau šiltėjančius orus. Dažnas iš mūsų žino, jog šiltų ir vasariškų orų palydovas yra žaibas. Dažnai įspūdingas ir žavintis, bet kartu ir labai pavojingas. Todėl šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“ kviečiu susipažinti su Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, meterologijos ir hidrogeologijos specialybės antro kurso studento Tado Kantauto parengtu straipsniu apie žaibus, jų formavimąsi, padarinius ir tyrimus. Malonaus skaitymo, Povilas Kavaliauskas

Ž A I B A S

žaibų aptikimo sistema bei jos praktinis pritaikymas

Autorius: Tadas Kantautas Vilniaus universiteto, meteorologijos ir hidrologijos specialybės, II kurso studentas Žaibas yra vienas iš nenuspėjamiausių gamtos reiškinių, jį galima apibūdinti, kaip elektros tekėjimą tam tikru kanalu. Žaibai susiformuoja, kai debesies apačioje susikaupia neigiamas krūvis, o ant paklotinio paviršiaus ir ypač aukštesnių pastatų smaigalių susikaupia teigiamas krūvis (gali būti ir atvirkščiai), tačiau oro laidumas elektrai yra labai mažas, taigi žaibas susiformuoja, kai lauko stipris pasiekia kritinę 30000 V/m reikšmę, tuo tarpu vidutinis natūralus elektrinis laukas prie žemės paviršiaus yra apie 130 V/m. Žaibai, kuriuos gali pamatyti kiekvienas žmogus, pagal iškrovos kryptį gali būti skirstomi į kelis pagrindinius tipus: debesis – žemė, debesis – debesis, debesis – atmosfera, bei išlydžiai pačiame debesyje (Bukantis, 2009). Meteorologinių tyrimų eigoje buvo labai svarbus Žaibų aptikimo sistemų (ŽAS) atsiradimas, kadangi labai svarbu buvo aptikti žaibus, juos užregistruoti ir kaupti informaciją, kad iš jos būtų galima atlikti tyrimus, svarbius visuomenei. Pasitelkiant ŽAS duomenis apytiksliai galima sužinoti, ar žaibas trenkė vienoje, ar kitoje vietoje. Kaip pavyzdžiui, žaibas trenkė į ūkinį pastatą, kuris buvo apdraustas, tada žmogus kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudimo kompaniją, tačiau draudimo kompanijai trūksta informacijos, todėl ŽAS savininkai bendradarbiaujant gali pateikti informaciją

8

ODĖ MOKSLUI

apie žaibo buvimą ar nebuvimą vienoje ar kitoje vietoje, tam tikru laiku. Pirmosios ŽAS sukurtos ir įdiegtos 1976 metais, nuo tada iki dabar ŽAS labai patobulėjo, tiek aptikimo efektyvumo, tiek vietos tikslumo atžvilgiu. Pasaulyje ŽAS turi beveik kiekviena valstybė, tačiau pasaulyje veikia ir globalios, tai yra visą pasaulį apimančios ir į vieną tinklą sujungtos ŽAS. Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos meteorologinių stebėjimų tinklo modernizavimas“ 2011 metais Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje buvo įdiegta ŽAS, kurios gamintojas yra kompanija „VAISALA“. Sistemą sudaro trys atskiri jutikliai, įrengti Biržuose, Šilutėje ir Varėnoje. Jutikliai fiksuoja išlydžius debesis – žemė. ŽAS sistema leidžia gauti duomenis realiu laiku apie išlydžių vietą, laiką ir elektros srovės stiprį. Lietuvoje veikiančios ŽAS efektyvumas daugiau nei 90 proc., tai reiškia, jog aptinkama daugiau, nei 90 proc. žaibų. O sistemos vidutinis vietos tikslumas 250 – 500 metrų vienam išlydžiui, t.y. įsivaizduokite, kad turite apskritimą, kurio spindulys 250 – 500 metrų, taigi išlydis galėjo įvykti visame tame apskritime (Pohjola, Mäkelä, 2013)(LHMT – www.meteo.lt, 2013). Lietuvos teritorijoje per metus būna vidutiniškai 19 – 30 dienų su perkūnija, tačiau kartais net 40 – 45 dienos. Daugiausiai perkūnijų būna Lietuvos pietuose, nes ten šiurkštus miškingas paklotinis paviršius stabdo oro srautus ir skatina turbulenciją bei konvekcinius procesus (Bukantis, 2009). Taip pat Lietuvoje buvo atliktas neoficialus ir mėgėjiškas tyrimas, kuriame buvo panaudoti ŽAS duomenys. Tyrimo tikslas buvo sužinoti bendrą žaibų

kiekį 2013 metais, bei žaibų pasiskirstymą įvairiais laikotarpiais. Taigi tyrimo išvados atskleidžia, jog 2013 metais Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 52458 žaibai, daugiausia dienų su žaibais buvo birželį, tai yra 21 diena. Daugiausia žaibų per parą 2013 metais buvo užfiksuota liepos 30 dieną, tą parą buvo užfiksuota 10000 žaibų, taip pat tą pačią parą buvo užfiksuotas didžiausias žaibų kiekis per valandą, tarp 5:00 ir 05:59 buvo užfiksuota 2468 žaibai. Lietuvoje tyrimai, pasitelkiant ŽAS duomenis, dar tik įsibėgėja, kadangi sistema veikia tik trejus metus, tačiau ateityje tyrimų bus tikrai daug, kadangi perkūnijos, o ypač ekstremalios, labai įtakoja mūsų gyvenimą bei mūsų turto saugumą šiltuoju laikotarpiu.

Žaibu aptikimo sistemos jutiklis Biržuose T. Kantauto asmeninio archyvo nuotraukos


Inkilas Nors drėgmė ir vėsa vis dar nepasiduoda, bet saulė, giedresnis dangus ir ilgesnės dienos aiškiai sako – pavasaris! O koks pavasaris be inkilų?! Tad balandžio “Odė mokslui” kviečia pasidomėti jų įvairove ir gal net įkelti vieną kitą artimiausiame medyje.

Įvairovė Inkilų gali būti kuo įvairiausių – jie iškeliami ne tik paukščiams, bet ir smulkiems žvėreliams, šikšnosparniams, vabzdžiams. Visi inkilai konstruojami atsižvelgiant į būsimo gyventojo rūšį ir dydį.

Pavojai Didžiausias pavojus, susijęs su inkilais – plėšrūnai, kurie inkilus gali apvogti. Katės, kiaunės, audinės, geniai ir varniniai paukščiai geri ir gana įžūlūs inkilų sėkliai, todėl svarbu pasirūpinti, kad inkilas netaptų spąstais. Nors „klasikiniai“ inkilai prie įėjimo paprastai turi nedidelę laktą, ornitologai siūlo šios stiliaus detalės atsisakyti – tokios laktos patogios tik plėšrūnams. Ant jų patogiai „nutupia“ katinai ir kiti žvėrys, kurie gali letenomis išgaudyti viduje esančius paukštelius. Be to, ant laktos tupia ir geniai. Patogiai įsitvirtinę jie gali praplatinti įėjimą į inkilą ir apiplėšti lizdą. Saugantis nuo genių taip pat patariama įėjimą į inkilą apkalti lengva geležimi.

Rūšys Populiariausi inkilai yra uoksiniai ir lentiniai. Uoksiniai inkilai yra daromi iš medžių rąstelių. Geriausia tokiems inkilams tinka lapuočių medžiai, tačiau tinka ir bet kuris kitas rąstas, svarbu tik, kad jis būtų sveikas. Rąstelio vidų galima išskobti arba išgręžti grąžtu išilgai, inkilo dugnui paliekant apie 3-4 cm medienos. Lentiniai inkilai gaminami iš ne storesnių kaip 2, 5 cm lentų. Kalant tokį inkilą, svarbu atsiminti kelis dalykus. Pirmiausia stogui reikia kiek storesnės lentos, o jį pritvirtinti būtina taip, kad stogą galima būtų kiek atkelti ir inkilą išvalyti po to, kai išskris jaunikliai. Antras svarbus dalykas – inkilo dugno negalima tiesiog prikalti iš apačios. Jį reikia nuleisti „iš viršaus“ – pro stogą. Tiek uoksniai, tiek lentiniai inkilai tinka ir mažesniems, ir didesniems paukščiams bei gali būti kabinami tiek medžiuose prie gyvenamųjų namų, tiek miške. Arčiau žmonių, mažesnius inkilus galima iškelti zylėms, musinukėms, raudonuodegėms, varnėnams. Retiems paukščiams, pavyzdžiui, pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, meletoms, dančiasnapiams bei kt. inkilus reikėtų iškelti miške, atsižvelgiant į jų maitinimosi ir gyvenimo ypatumus.

Iškėlimas Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Stambiems paukščiams (pavyzdžiui, pelėdoms) inkilus reikia kelti pavieniui – aplink turi būti pakankamai erdvės medžioklei. Dauguma paukščių sparnuotų kaimynų nemėgsta. Išimtis tik varnėnai, todėl kelis jų inkilus galima kalti ant vieno medžio. Mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela. Inkilą galima pakabinti kabliu ant šakos, tačiau reikia apsižiūrėti, kad inkilas nebūtų lengvai pasiekiamas keturkojams plėšrūnams. Inkilo brėžinys

2014 m. kovas Nr. 3(16)

9


SPEKTAKLIS APIE VISATOS STEBUKLUS „KOSMOSAS+“ – ĮSPŪDŽIŲ LAVINA VISAI ŠEIMAI [teatras] Spektaklis „Kosmosas+“ yra skirtas jaunimui nuo 9 metų amžiaus ir visiems įgimto smalsumo nepraradusiems suaugusiems. Tai vaizdinga ir įvairių žiūrovų fantaziją budinanti kosminė kelionė. Ją kuria danų režisierė, viena ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro vizionierių Kirsten Dehlholm. Netikėtų derinių kupinas „Kosmosas+“ kartu su gausia įvairių sričių specialistų komanda (mokslininkai, menininkai, muzikai) per kosminę kelionę ieško atsakymų į klausimus apie didingą ir paslapčių kupiną visatą. „Kas yra už visatos ribų?“, „Ar tamsioji energija turi sunkio jėgą?“, „Kas yra supernova?“, „O kas baltoji nykštukė?“, „Ar mes visi tikrai esame žvaigždžių dulkės?“, „Ar galima verkti kosmose?“. Išmoningai derindami mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas, vaikų įžvalgas, piešinius, šviesos efektus ir gyvai atliekamą elektroninę muziką, spektaklio sumanytojai žada įspūdingą, įtraukiantį reginį visai šeimai.O pati režisierė K. Dehlholm, siekianti sudominti jaunimą mokslu ir paskatinti siekti didelių tikslų, tikina norinti, kad bent vienas vaikas, išėjęs iš šio spektaklio, pasakytų, jog nori tapti mokslininku. Spektaklis “Kosmosas+” Lietuvos nacionaliniame dramos teatre; spektaklio datos: balandžio 5, 29 d., gegužės 18, 20 d.

LAIKAS PAGALVOTI [internetas]

Ką slepia biri pudra ir tamsūs plaukų dažai? Kodėl daugėja statybos ir apdailos priemonių, kuriose daug pavojingų cheminių medžiagų? Į šiuos ir dar daugelį kitų svarbių klausimų nusprendė atsakyti Baltijos aplinkos forumas, savo projekto „Pagalvok“ interneto svetainėje kviečiantis susirasti aktualią informaciją apie įvairias prekes, naudojamas visuose namuose, jų ženklinimą bei tai, kaip pasirinkti priemones be pavojingų cheminių medžiagų. Svetainėje taip pat pateikiamas išsamus cheminių medžiagų sąrašas ir jų poveikis sveikatai. Nežiūrint į tai, kad pavojingas chemines medžiagas mažais kiekiais leidžiama naudoti tiek kosmetikoje, tiek statybinėse medžiagose, dalis jų turi išskirtinių neigiamų savybių, apie kurias turėtų žinoti vartotojai: jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą. Projektas „Pagalvok“ internete, adresu www. pagalvok.lt 10

ODĖ MOKSLUI

SVAJINGAS OSKARO MILAŠIAUS PROTO AŠTRUMAS [knyga] Oskaras Milašius (1877-1939) plačiai žinomas kaip lietuvių poetas simbolistas, rašęs prancūzų kalba. Aristokratas, intelektualas, pasaulio pilietis. Kaip rašė jo giminaitis Česlovas Milošas, gyvenimo pabaigoje O. Milašius tapo tikru mistiku, išpranašavusiu Antrąjį pasaulinį karą. Nors daugeliui žinoma, kad O. Milašius buvo diplomatu: dirbo Lietuvos atstovu Tautų Sąjungoje, Lietuvos įgaliotuoju ministru, galiausiai buvo prezidento A. Smetonos paskirtas reziduojančiu ministru Prancūzijoje, O. Milašiaus politinės minties palikimas mažai tyrinėtas. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir žinoma vertėja prof. Genovaitė Dručkutė, Prancūzų filologijos katedros vedėja Vilniaus universitete, šią spragą užpildė. Jau sudaryta ir išleista Oskaro Milašiaus lituanistinių ir politinių straipsnių bei rašinių knyga. Į knygą „Oskaras Milašius. Lituanistinė ir politinė publicistika“ sudėti straipsniai bei rašiniai, kuriuos autorius publikavo Prancūzijoje nuo 1918-ųjų iki mirties 1939-ais metais. Pirmą kartą lietuvių kalba skelbiami tekstai atspindi autoriaus požiūrį į po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią padėtį, jo tėvynės ieškojimus ir būsimos Europos vizijas. Knyga „Oskaras Milašius. Lituanistinė ir politinė publicistika“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013 m.). Kaina apie 26 lt.


Krokai ir bitÄ—s. 2014 kovas Editos VoitechoviÄ? nuotraukos 2014 m. kovas Nr. 3(16)

11


Ar Tu jau skyrei 2 % savo pajamų mokesčio Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklai paremti?!

Jei dvejoji, atidžiai perskaityk instrukciją, užpildyk ir mokesčių inspekcijai pateik prašymą, nes Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai reikia Tavo paramos! Paremk Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą pats, paragink savo artimuosius ir draugus. Mus paremti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas 2013 m. mokėjęs pajamų mokesčius. Užpildyk mokesčių inspekcijos prašymo formą FR0512, kurią rasi čia:

http://www.ljms.lt/2_procentai Turi klausimų? Kreipkis – lina@ljms.lt

Už paramą Tau dėkoja visi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariai ir renginių dalyviai! Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Kitame numeryje: • Konkurso „Geriausios disertacijos 2013“ laimėtojai. • Interviu su filosofu Nerijumi Čepuliu. • Veidai: apie lietuviškąjį Kolumbą - Matą Šalčių. • Ar privatus mokslo sektorius Lietuvoje - ignoruojamas?

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 3(16), 2014 kovas

Odė mokslui, 2014 kovas  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you