Page 1

2013 m. rugpjūtis Nr. 5 (9)

Jaunoji karta Vasaros mokykla 2013 8-ame psl.

Aktualus interviu Profesorius Tomas Krilavičius kasdienį gyvenimą paverčia skaičiais 7,9-ame psl.

Mokslo naujienos 5-ame psl.

Pokalbis su prof. Dainiumi Pauža ­„Mes esame jūs“ 3-4-ame psl.


Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji, Atkeliavę vėsūs rudeniniai orai gena mokslininkus į laboratorijas, kur gimsta naujos idėjos, vyksta intensyvus eksperimentinis darbas. Ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai šis laikotarpis gausus naujų potyrių, minčių ateičiai. Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais vyko intensyvūs finansinės strategijos kūrimo ir įgyvendinimo mokymai, jų metu LJMS nariai parengė planą, padėsiantį organizacijai geriau planuotis savo finansus bei sumažinti priklausomybę nuo dotacijų. Šie mokymai jau baigėsi, tačiau planuojami nauji – skirti ugdyti mokslininkų gebėjimus, reikalingus rengiant paraiškas projektams, juos įgyvendinant. Labai kviečiame visus dalyvauti! Daugiau informacijos: www.ljms.lt Rugpjūčio mėn. pabaigoje LJMS suorganizuotos moksleivių vasaros mokyklos dalyviai turiningai ir įdomiai laiką praleido Molėtų astronomijos observatorijoje, semdamiesi patirties iš lektorių, o taip pat ir vieni iš kitų. Mokykloje jie klausėsi paskaitų, lankėsi mokslo ir tyrimų institucijose Vilniuje, atliko eksperimentus bei pristatė juos savo bendraamžiams. Taip pat moksleiviai mokėsi, kaip pristatyti savo tyrimų rezultatus visuomenei, patys rengė mokslo populiarinimo straipsnius. Keletą jų rasite moksleivių skiltyje „Jaunoji karta“ (8-ame psl.). Šiame numeryje taip pat arčiau susipažinsite su naujuoju Lietuvos mokslo tarybos pirmininku prof. Dainiumi Pauža. Profesorius dalinasi savo mintimis apie Lietuvos mokslo ateitį, jauniesiems mokslininkams svarbias aktualijas, pasakoja apie savo profesinę patirtį (3-4-ame psl.). Jaunasis profesorius Tomas Krilavičius aptaria privalumus, atliekant įvairiapusius tyrimus. T. Krilavičiaus tyrimai siejasi ir su medicina, ir su robotika, ir su politologija. „Tokie įvairias sritis jungiantys tyrimai, nors ir yra rizikingi mokslininkams, nes rezultatą gauti žymiai sudėtingiau, bet leidžia visą laiką plėsti savo akiratį, spręsti naujas ir įdomias problemas ir nuolat bendrauti su įvairių sričių mokslininkais ir praktikais“, – teigia profesorius. Interviu su T. Krilavičiumi skaitykite 7-ame psl. Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplankyti, paskaityti, pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: D. H. Pauža. Fotostudijos “TaDiena” nuotrauka. 2

ODĖ MOKSLUI


Pokalbis „Mes esame jūs“, nau, Taryba dir- kitokios sąlygos. Suprantu, kad jas subo labai gerai, tik kurti nelengva. ne viską spėjome Kita grupė, kuriai reikia LMT dėmesio, padaryti, nes no- yra universitetų dėstytojai, nuo ankstyrai visada būna dideli, Labai nenorėčiau LMT tapti dar o galimybės, vienu mokslo administratoriumi, deja, ribotos. biurokratu, kuris kažkada turėjo ką Pav y z d ž iui, LMT siekis nors bendra su mokslu, bet dabar yra dirbti jau nebeturi greičiau, bet už tai atsakingi vo ryto pradedantys darbą su studenpolitikai. Jie ban- tais – paskaitas, seminarus, praktinius do suderinti bet užsiėmimus. Kai studentai popiet išeina kurios srities ar mokytis į namus ar bibliotekas, tik tuouždavinio praei- met dėstytojams lieka laiko mokslo tytį, dabartį ir ateitį. rimams. Sąlygos, kuriomis mokslinius Kartais norėtume, tyrimus atlieka dėstytojai-mokslininkai kad viskas vyktų ir tik mokslininkai, nėra lygios – dėstykitaip, bet tik po tojai turi daug mažiau laiko. Rezultatai kurio laiko paaiš- byloja visai ką kita, nes labai daug unikėja, kad vienam versitetų dėstytojų laimi mokslinių tyriar kitam sprendi- mų projektų konkursus. Puikiai žinau, mui yra dar anks- kad valstybiniuose mokslinių tyrimų toka. Pati valstybės centruose dirbantys mokslininkai labai sandara tai lemia: dažnai yra ir dėstytojai, bet tai – jau jų politikai vykdo papildomas darbas. O tiems, kurie dirba savo įsipareigo- tik universitetuose, turėtų būti kitokios jimus rinkėjams, sąlygos, kad ir nedidelės, bet speciaProf. Dainius Pauža. turėdami įvairius lios lėšos. Aišku, daugelis universitetų instrumentus. LMT dažnai ne tik siūlo turi savo Mokslo fondus ir finansuoja Lietuvos mokslininkams sako ne- politinius sprendimus, bet ir interpre- savo dėstytojų mokslinius tyrimus. seniai darbą pradėjusios naujos tuoja mokslo politiką. LMT ir analizuo- Taigi naujos LMT kadencijos vienas kadencijos Lietuvos mokslo tary- ja, ir prognozuoja, ir turi galimybę da- iš uždavinių yra didinti finansavimo bos pirmininkas profesorius Dai- ryti įtaką įvairiems mokslo procesams. programų įvairovę. O iš esmės tikrai Praėjusios kadencijos Tarybai pavyko orientuosimės į darbų tęstinumą ir nius Haroldas Pauža. Apie LMT padaryti tikrai daug: Lietuvoje jau yra stengsimės išsaugoti ir tęsti tai, kas jau kasdienybę, Lietuvos mokslo atei- konkursinis mokslo finansavimas. Visi padaryta. Svarbiausia, kad dėl LMT tį, jauniesiems mokslininkams prie to jau priprato. Mokslininkas, no- kaitos mokslininkai nepajustų nemalosvarbias aktualijas su prof. D. H. rėdamas tyrinėti, turi įrodyti, kad jo nių staigmenų. Pauža kalbėjosi žurnalistas Ramū- projektas yra pats geriausias. Deja, lėšų nas Čičelis. yra tiek, kad finansuoti galime tik pa- Ko lauktumėte iš įvairių institucijų pačius geriausius projektus ir ne visa no- skirtų naujųjų LMT narių? Pirmiausia, sveikiname tapus Lietu- rima apimtimi. Ne geriausiems, bet gevos mokslo tarybos pirmininku. Kaip riems projektams finansuoti pritrūksta Jie nebuvo tiesiog paskirti – jie buvo pavertinate praėjusios kadencijos tarybos lėšų. siūlyti, po to sekė maždaug pusę metų darbą? Kokios permainos laukia Jūsų Pagrindinė permaina, kurią bandysime trukusios diskusijos dėl kiekvieno kanvadovaujamos institucijos? O gal labiau įgyvendinti – finansavimo programų didato, taip jie buvo atrinkti ir tik po to orientuojatės į darbų tęstinumą? specializacija. Moksle dažna situacija Seimo patvirtinti. Nenorėčiau, kad jie yra ta, kad jaunasis mokslininkas, ką ilgai prisimintų, iš kurios institucijos Praėjusios kadencijos Tarybos darbe tik apgynęs disertaciją, turi konkuruoti atėjo į LMT. tiesiogiai dalyvavau – buvau Gamtos ir su didesnę patirtį turinčiais kolegomis. technikos mokslų komiteto narys. Ma- Jauniesiems mokslininkams turi būti nukelta į 4-ą psl.

2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)

3


Pokalbis atkelta iš 3-o psl. Pirmasis rūpestis yra pamiršti, kad dirbi kokiam nors universitetui. Tikėčiausi, kad jie matytų bendrą visos Lietuvos mokslo padėtį ir reikalus. Papasakokite, kokią įtaką Jūsų darbui LMT turi asmeninė profesinė patirtis?

ba, o dabar LMT jau yra institucija. Prie LMT sukurtas Mokslo fondas, kuriame dirba daug mokslininkų. Nuolat mažėjo ir biurokratinis formalizmas. Be to, siekiame tokio sklandaus laboratorijų aprūpinimo, koks yra Amerikoje ar Vakarų Europos šalyse. Tikrai tai pasieksime.

Praėjau visus etapus, kokie tik yra, nuo laboranto

ninkų bendruomenę? Ko tikitės iš jaunųjų mokslininkų ir ką jiems siūlytumėte? Susiorganizavę į Sąjungą jaunieji mokslininkai visuomet primena apie save su įvairiomis idėjomis ir siūlymais. Ir, kiek žinau, yra palaikomi. Per penkerius metus buvo gerų iniciatyvų: dėl publikacijų rėmimo, dėl Geriausių disertacijų konkurso ir kt.

Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka. Savo A. darbą universitete pradėjau nuo laboranto pareigų. Praėjau visus etapus, Jūsų prognozė – LMT ir Lietuvos mokslas kokie tik yra, nuo laboranto. Šiuo metu Kokią matote Lietuvos mokslo bendruo- po penkerių metų. esu Lietuvos sveikatos mokslų universi- menės ir šalies politikų bendradarbiavimo teto profesorius ir Anatomijos instituto perspektyvą? Po penkerių metų mūsų pastangų dėka ir vadovas. Puikiai žinau, kiek reikia laiko, palaikant Aukščiausiajam, turėtų pradėti kol tampi tyrėju, mokslininku. Žinau, Manau, kad ji dabar yra pakankamai veikti mokslo slėniai. Tai reiškia naujas kaip svarbu, kad mokslas vyktų univer- gera. Kartais būna tikrai džiugu, žinant, technologines galimybes. Ar jie sėkminsitete – kad kiekvienas dėstytojas, per kaip yra paisoma mokslininkų interesų, gai veiks, bus patrauklūs, ar nebus admiegzaminus bendraudamas su studentais, nuomonės. LMT sprendinistraSiekiame tokio sklandaus laborato- c i n i ų turėtų galimybę pakviesti į laboratoriją mai ir jų siūlymai gerbiami gabesniuosius, kad pastebėtų talentą, ku- politikų. Jei į siūlymus ne- rijų aprūpinimo, koks yra Amerikoje trikdžių ris tinka vienai ar kitai mokslo krypčiai. atsižvelgiama, tai niekada – sunku ar Vakarų Europos šalyse Labai nenorėčiau LMT tapti dar vienu nedaroma vienašališkai. pasakyti. mokslo administratoriumi, biurokratu, Niekada nemačiau jokio konflikto, nes Visa bėda ta, kad moksliniai laimėjimai kuris kažkada turėjo ką nors bendra su visi puikiai suprantame valstybės galimy- nėra kažkas įspūdinga masėms: tiesiog mokslu, bet dabar jau nebeturi. Niekada bes. Be abejo, kiekvienas mokslininkas pradėsime daryti kokybiškesnius darbus, nenorėčiau pereiti į ne mokslininkų pusę. norėtų uždirbti kelis kartus daugiau, bet plėsis ir gerės jų rezultatų sklaida. Slėniai Ir praėjusioje, ir šioje kadencijoje sakome tokių galimybių objektyviai nėra. Galų yra priemonė, instrumentas kurti geros Lietuvos mokslininkams, kad mes esame gale ne visada ir esamas galimybes moks- kokybės (pabrėžiu, kad labiau nei didesjūs. lininkai išnaudoja. Visi supranta, kad, nės kiekybės) mokslą. Norint tai pastebėkol JAV ir Vakarų Europoje atlyginimai ti, reikia būti specialistu. Manęs kartais Kaip kito LMT vaidmuo nuo šios institu- bus kelis kartus didesni nei Lietuvoje, tai paklausia, pavyzdžiui, tokių klausimų: ką cijos įkūrimo iki dabar? Kokias permainas tikėtis mokslininkų migracijos į Lietuvą Lietuvos mokslas davė pasauliui? Retopajutote asmeniškai, būdamas aktyvus ir yra nepagrįsta. Kita vertus, grįžus į Lietu- rinis klausimas, bet pakanka įeiti į duoinovatyvus mokslininkas, o po to – ir ta- vą po intensyvios mokslinės veiklos už- menų bazes, ir matyti, kiek su Lietuvos rybos narys? sienyje, čia bus lengva susikurti tik buitį, vardu yra publikacijų. Tai reiškia, kad jos bet ne mokslinę aplinką. turi naujų rezultatų, nes ne naujų dalykų Viskas prasidėjo nuo labai nedidelių Dar viena aplinkybė yra tokia, kad kai ten negali išspausdinti. Tai ir atsakymas biudžekuriose Lietuvos mokslo – mes duodam pasauliui, bet čia turbūt Įvairovė visada yra sveikesnė: jei kryptyse universitetuo- turima galvoje tai, kas būtų verta Nobelio tų. Dabar p a d ė t i s dirbi edukacinį, mokslinį ir visuome- se tikrai trūksta dėsty- premijos. Na, deja, tokių rezultatų netujau visai tojų. Todėl jei negauni rime. ninį darbą, taip susikuri pilnatvę pakankamo atlygio už Sunku prognozuoti ateitį, bet akivaizdu, kitokia – daug mimokslinius tyrimus, gali kad milžiniškos Europos Sąjungos lėšos, lijonų lėšų paskirstoma konkurso tvarka. užsidirbti dėstydamas. Be abejo, reikės skiriamos Lietuvos mokslui, negali nesuKitimas – milžiniškas. Galima netgi ly- padirbėti, liks mažiau laiko, o gal net pa- kelti rezultatų. Per ateinančius penkerius ginti pagal darbuotojų skaičių: LMT pra- aiškės, kad neturi talento dirbti dėstytoju. metus bent stengsimės stabdyti mokssidėjo nuo penkių ar šešių darbuotojų, o Tai – atvira erdvė tobulėti kaip lektoriui, lininkų emigraciją ir dar labiau mažinti dabar būstinėje reziduojančiųjų skaičius organizatoriui ir kaip mokslininkui tyrė- mokslo finansavimo biurokratinius triksudaro jau apie šešiasdešimt etatų. Pri- jui. Įvairovė visada yra sveikesnė: jei dirbi džius. Tikrai nebus blogiau, o, jei visi dėkime dar dalyvaujančiuosius trum- edukacinį, mokslinį ir visuomeninį dar- dirbs nuoširdžiai ir sieks bendro tikslo, palaikiuose projektuose. Taigi, per tokį bą, taip susikuri pilnatvę. bus net geriau. trumpą laiką buvo tiek daug sukurta ir padaryta. Pradžioje tai buvo labiau tary- Kaip vertinate Lietuvos jaunųjų moksli- Ačiū už pokalbį.

4

ODĖ MOKSLUI


Mokslo naujienos Devintoji „Tyrėjų naktis“ mokslo virtuvę atvėrė beveik 10 tūkstančių mokslo entuziastų Daugiau kaip 180 „Tyrėjų nakties“ renginių šiemet aplankė beveik 10 tūkstančių mokslo smalsuolių ir entuziastų. Tradiciškai, naujų atradimų ištroškusius dalyvius labiausiai traukė praktinės veiklos, kuriose mokslą galima išbandyti patiems – pavyzdžiui, susikonstruoti robotą ar vandens slėgio raketą, išbandyti laivo švartavimo simuliatorių ar klonuoti augalus. „Džiaugiuosi, kad susidomėjimas „Tyrėjų nakties“ renginiai neslūgsta ir apsilankančių „Tyrėjų naktyje“ skaičius išlieka panašus. Siekdami, kad renginiai būtų kokybiški, deja, negalime priimti visų norinčių, nes mokslo erdvės – laboratorijos ar tyrimų institutai, kurie vienai dienai atveria savo duris, yra riboto dydžio. Vis dėlto, esu tikras, kad kiekvienas iš gausybės siūlomų renginių galėjo sau rasti sau įdomių ir naudingų veiklų, o „Tyrėjų naktyje“ pažintas mokslo pasaulis smalsumą domėtis naujais dalykais skatins ir toliau“, - sako Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius. Mokslo ir atradimų nakties metu net 18 valandų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Molėtų astronomijos

Vilniuje kosmoso technologijas pažinti kvietė paroda „European Space Expo“ Rugsėjo pabaigoje visą savaitę vilniečius ir Vilniaus svečius susipažinti su įvairiomis kosmoso technologijomis kvietė kosmoso technologijų paroda „European Space Expo“, įsikūrusi Katedros aikštėje.

observatorijoje buvo demonstruojami stulbinantys eksperimentai ir simuliacijos, vyko naujus horizontus atveriančios parodos ir ekskursijos, sukvietė išskirtinės paskaitos ir audringos diskusijos. Šiemet renginio organizatoriai pasiūlė daugiau kaip 80 praktinių veiklų – kūrybinių dirbtuvių, eksperimentų ir interaktyvių paskaitų, - vietos į kurias „ištirpo“ vos pradėjus registraciją. Kelis šimtus mokslui neabejingų praeivių pritraukė ir Vilniuje tradiciškai vykę renginiai viešose vietose – keturiose „Coffee Inn“ kavinėse įspūdingus bandymus rodė chemikai ir fizikai, vyko įtraukiančios diskusijos prie kavos. „Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus tądien kviečia daugiau nei 300 Europos miestų. Tai – Europos Komisijos iniciatyva, kurios tikslas - didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais. Projektą „Tyrėjų naktis 2013” Lietuvoje įgyvendina Baltijos pažangių technologijų Pirmą kartą Baltijos šalyse vykusi paroda –Europos Komisijos projektas, keliaujantis per Europos miestus ir pristatantis Europos pasiekimus bei ambicijas kosmoso technologijų ir paslaugų srityje. Milžiniško susidomėjimo Vilniuje sulaukusioje parodoje vaizdingai ir gyvai pasakota, kaip buityje ir kasdienybėje pritaikomos tokios technologijos ir naudojamos paslaugos iš kosmoso: aviacijoje, aplinkosaugos srityje, žemės ūkyje, žuvininkystėje, tiesiant kelius ar sudarant žemėlapius. Parodoje „European Space Expo“ taip pat demonstruoti ir Lietuvos pasiekimai kosmoso technologijų srityje, kaip pavyzdžiui, KTU mokslininkų išrasta neinvazinė galvospūdžio matavimo technologija. Šis išradimas padės astronautams dalyvauti ilguose kosminiuoses

institutas kartu su partneriais. Visa informacija apie „Tyrėjų naktį“ – interneto svetainėje www.tyrėjųnaktis.lt, projekto Facebook paskyroje www.facebook.com/tyrejunaktis. „Tyrėjų nakties“ informaciniai partneriai – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, radijo stotis Opus3, Coffee Inn. skrydžiuoses, o sunkias galvos traumas patyrusiems žmonėms - išgelbėti gyvybes. Parodos lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir su ambicingomis Europos Sąjungos kosminėmis programomis „Galileo“ ir „Copernicus“, patraukliai demonstruotomis interaktyviose ekspozicijose. Išskirtinis dėmesys parodoje skirtas Lietuvos moksleiviams, jiems buvo rengiamos specialios ekskursijos, kurias vedė palydovo „Lituanica Sat-1“ kūrėjai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Anot parodos rengėjų, Vilniuje vykusią kosmoso technologijų parodą „European Space Expo“ aplankė 37,5 tūkst. žmonių. Tai buvo 15-ąjį kartą Europoje surengta paroda, kuri Vilniuje sulaukė 250 000-ojo „European Space Expo“ lankytojo. Pagal lankytojų susidomėjimą paroda Vilniuje užima antrą vietą po Romos, kurioje apsilankė apie 50 tūkst. žmonių.

2013 2013m.m.rugpjūtis rugpjūtisNr.Nr.5(9) 5(9)

55


Veidai Ivanas Pavlovas – 1849 metų rugsėjo 14-ąją gimęs rusų mokslininkas fiziologas Nobelio laureatu tapo 1904 metais už pagrindinių virškinimo liaukų funkcijų atradimą.

Mokslininko kelias į apdovanojimą prasidėjo nedidele knygele apie žmogaus smegenų refleksus, kurią jis perskaitė studijuodamas kunigų seminarijoje. Ją baigęs I.Pavlovas ėmėsi teisės studijų, bet netrukus pakeitę jas į gamtos studijas.

Nepaisan t to, ka buvo įtei kta už vi d Nobelio prem ija jam ršk mokslini nkas yr inimo sistemos s tudijas, a geriau žmogaus žinomas elgsenos ir nervų tyrinėjim kaip sistemos ų pirmei v da is sąlyginiu s (įgytus . Jis atskyrė ir pa rbo ) g r ir nesąly refleksus ginius (į indė . Žymiau g i s m i as yra jo su šunim tu i, kuriam eksperim s) e p ntas refleksą r eakcijoje avyko išugdyti s ąlyginį į su mais garsus. tu siejam us

Ivanas Pavlovas Nuotrauka iš technologijos.lt ©collider.com

avlovą stengEsama žinių, kad I.P r buvo žadėta tasi atvilioti į Švediją, ku stitutą. I.Pavlovas pastatyti jam didžiulį in mo, bet, akivaizdu, atsiklausęs I.Lenino leidi jo negavo. s drąsa, su kuI.Pavlovas yra išskirtini avo tuometinria jis viešai prieštaraud ams. Jis garsiai iams valdžios sprendim e vykdytam, nepritarė Sovietų Rusijoj liniams ekkaip jis pavadino, “socia vietoj leisperimentui”. I.Leninas siūlė dimo perkelti institutą jam Pavlovo šuo. iežtai: “Aš Pavlovo monumenį ką I.Pavlovas atsakė gr , as lyg są o m ni ve gy es sn gere umėt kt tei su jas s Jū tas Suchumyje. nt be ne , privilegijų s eli nepriimsiu jūsų siūlomų nt ni vie jis darbiams”. 1927 metais ir visiems mano bendra siūlomų je balsuojant dėl naujai ijo em ad Ak slo ok M vo talinui prieštara Nepaisant tokios nuomoir tuoj pat nusiuntė I.S “raudonųjų profesorių” nės po savo mirties 1935 d “Atsižvelgiant į tai, laišką, kuriame teigė, ka metais jis buvo paverstas inteligenką Jūs darote su Rusijos Sovietų mokslo simboliu. tija – man gėda būti vadi namam rusu!”

6

ODĖ MOKSLUI


Aktualus interviu

Tomas Krilavičius skaito paskaitą.

Profesorius Tomas Krilavičius kasdienį gyvenimą paverčia skaičiais Bene neįmanoma paprastai nusakyti Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto profesoriaus ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovo Tomo Krilavičiaus darbą – kartu su kolegomis jis renka duomenis iš pačių įvairiausių kasdienio gyvenimo sričių ir, jas apdorojęs – gali pasiūlyti kaip tą sritį patobulinti. Pavyzdžiui, kaip optimizuoti gydant vėžį taikomą radioterapiją. Mokslininką kalbiname artėjant rugsėjo 27-osios „Tyrėjų nakčiai“, kurioje dr. T.Krilavičius su kolegomis atskleis analizės rezultatus – ar išties Seimo nariai balsuoja kaip žadėję rinkimų metu? Profesoriau, kaip jaučiatės dirbantis

srityje, kuri susijusi su visomis kitomis mokslo sritimis? Kuo ji ypatinga? Šioje srityje yra galimybė atlikti ir teorinius, ir praktinius tyrimus, kurie jungia daug įvairių sričių – statistinius metodus, dirbtinį intelektą, duomenų bazes bei mašininį mokymą. Metodai, su kuriais dirbame duomenims analizuoti, gali būti taikomi ir medicinoje, ir socialiniuose moksluose, pavyzdžiui, politologijoje, ir versle, kuriant produktų rekomendavimo sistemas ar vertinant kreditų riziką, ir valdant įvairius gamybos įrenginius ar robotus. Tokie įvairias sritis jungiantys tyrimai, nors ir yra rizikingi mokslininkams, nes rezultatą gauti žymiai sudėtingiau, bet leidžia visą laiką plėsti savo akiratį, spręsti naujas ir įdomias problemas ir nuolat bendrauti su įvairių sričių mokslininkais ir praktikais. Ar tenka dirbti su medikais? Žmonės juk labai nori efektyviai sveikti. Ypač Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Medicinos srityje mes su kolegomis iš Lietuvos ir Suomijos atliekame taikomuosius tyrimus radioterapijos srityje

– siekiame šį vėžio gydymo būdą padaryti saugesniu ir efektyvesniu. Mūsų tikslas – patobulinti radioterapijos sistemas taip, kad kvėpavimo sukeltas judėjimas būtų kompensuojamas valdant robotizuotą gultą. Tai leistų apšvitinti tik sritį, kurią reikia, tuo tarpu sveiki audiniai liktų nepaliesti. Sukūrėme metodiką, kuri leidžia prognozuoti kvėpavimo sukeltą judėjimą ir leidžia laiku koreguoti gulto judėjimo kryptį ir poziciją radioterapijos seanso metu. Šių tyrimų pagrindu kartu kuriamas sistemos prototipas, kuris, tikimės, leis pagerinti gydymo kokybę. Įspūdinga. O, tarkime, robotai? Kaip įtrauksite šiuos sudėtingus mechanizmus į mūsų kasdienybę? Šiuo metu robotų programavimas yra sudėtingas ir laikui imlus procesas: norint, kad robotas nuveiktų ką nors naudingo, kiekvieną mažą žingsnelį ar darbą reikia jam paaiškinti, kitaip tariant, suprogramuoti. Su kolegomis iš Vokietijos, Danijos ir Slovėnijos siekiame sukurti metodus, nukelta į 9-ą psl.

2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)

7


JAUNOJI KARTA

Mieli skaitytojai,

Šių metų, paskutiniąją rugpjūčio savaitę vyko jubiliejinė, dešimtoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojama vasaros mokykla - ,,LJMS vasara 2013”. Jos metu, iš visos Lietuvos susirinkę gabiausi jauniausieji tyrėjai klausėsi žinomų mokslininkų paskaitų, mokėsi, kaip tinkamai pristatyti savo tyrimų rezultatus visuomenei bei patys atlikinėjo mokslinius darbus. Šio numerio jaunosios kartos skiltyje norime pasidalinti vasaros mokyklos įspūdžiais ir su Jumis. Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

Mokslu besidomintis jaunimas būrėsi Molėtų observatorijoje Rugpjūčio viduryje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamoje kasmetinėje vasaros mokykloje susitiko gabiausi mokslu besidomintys mokiniai iš visos Lietuvos. LJMS jau dešimtą kartą subūrė mokslu besidomintį jaunimą į kasmetinę vasaros mokyklą „LJMS vasara 2013“. Dvidešimt trys moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų ir gimnazijų pravėrė Molėtų observatorijos duris tikėdamiesi patirti daug naujų įspūdžių, gilinti teorines žinias ir pritaikyti jas praktikoje. Dalyvių lūkesčius pateisinti ir dar labiau susidraugauti su mokslo pasauliu padėjo LJMS įkūrėjas ir vasaros mokyklos sumanytojas Tomas Žalandauskas, pagrindinis šių metų mokyklos organizatorius astrofizikas Vytautas Čepas, kiti stovyklos vadovai, studentai bei jau ne pirmą kartą projekte dalyvaujantys senbuviai. „Stovyklos idėja kilo iš asmeninės patirties. Kai buvau moksleivis, mane supo nedaug mokslu besidominčių bendraamžių. Taigi

8

ODĖ MOKSLUI

šios stovyklos tikslas buvo suburti tokius vaikus, skatinti tirti, pažinti ir domėtis įvairiomis mokslo kryptimis“, – apie vasaros mokyklos idėją pasakojo dr. Tomas Žalandauskas. Nors į mokyklą susiburia įvairiomis mokslo sritimis besidomintys moksleiviai (vieniems patinka biologija, chemija, kitiems – geografija ir istorija), šiemet kaip niekad daug susidomėjimo stovykloje buvo sulaukta iš fizikų. Kasdien vasaros mokykloje vyko įvairios paskaitos, ekskursijos į mokslo centrus, pristatinėti pačių moksleivių atlikti moksliniai tyrimai, eksperimentai, o nuo įtemptos darbotvarkės atsipalaiduoti padėjo įvairūs sportiniai žaidimai, dainos ir šokiai. Vyriausiųjų vadovų nuomone, stovyklą rengti buvo tikrai verta ir sumanymas pasiteisino. Tikimasi, jog graži stovyklų tradicija tęsis dar daug metų ir rezultatas bus aiškiai matomas – skirtingų sričių specialistai ateityje disciplinuotai bendradarbiaus, keisis idėjomis ir dalinsis patirtimi. Karolina Lubytė

Spalvų suvokimas – skirtingas kiekvienam

Žmonės spalvas suvokia ir vadina skirtingai, parodė Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivių Augustės Saladytės ir Eglės Janušonytės atliktas tyrimas. “Spalvos mus supa visur. Nors kai kurie mokslininkai teigia, jog gylį ir formą suvoktume ir be spalvų, jos padeda pamatyti tikrąsias daiktų savybes”, - pasakoja tyrimą atlikusios moksleivės. Teoriškai spalvos – daiktų savybė, priklausanti nuo atspindėtos šviesos bangų ilgio, tačiau jos yra ir subjektyvus žmogaus suvokimas, nes priešingu atveju per dieną, keičiantis apšvietimui, spalvos smarkiai kistų. Nors mes negalime matyti pasaulio kito žmogaus akimis, mes galime palyginti atsakymus. “Galbūt spalvas mes vadiname skirtingais vardais, o gal tiesiog priskiriame joms skirtingus atspalvius?”, kviečia pasvarstyti jaunosios tyrėjos. Anot Augustės Saladytės, atliktą tyrimą sudarė dvi dalys. “Pirmąja siekta išsiaiškinti, ar žmogui pasakius spalvą, jis pagalvoja apie tokį pat jos atspalvį, nukelta į 9-ą psl.


atkelta iš 8-o psl. kaip ir kitas”, - pasakoja Augustė. Buvo apklausti 195 Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai, o klausimyne atsižvelgta į amžių ir lytį, paklausta ir apie pačių respondentų patirtį. Anot jos, rezultatai parodė, kad žmonės spalvas suvokia skirtingai – kai vieni rinkosi spalvą kaip „tikriausią“, kiti ją įvardijo kaip mažiausiai „tikrą“. Tyrimas taip pat atskleidė tendenciją spalvą sieti su jos ryškumu. “Antroje dalyje apklausėme 48 muzikos mokyklos mokinius: jiems buvo rodoma popierinė iliustracija prieblandoje, dienos šviesoje ir esant labai ryškiam apšvietimui. Šios tyrimo dalies rezultatai parodė, kad spalvų suvokimas labai priklauso nuo fono – prieblandoje respondentai rinkosi spalvą ryškiuose ir tamsiuose fonuose, o šviesoje apklausos dalyviai rinkosi neutralų foną”, - pasakoja gimnazistės ir užsimena, kad tyrimą planuoja plėtoti ir tęsti toliau. Anot Augustės Saladytės, šis mokslinis darbas leidžia pažinti ne tik spalvinį suvokimą, tačiau ir žmogaus individualumą. “Deja, šiuolaikinės technologijos mums dar neleidžia žvelgti į pasaulį kito akimis, o tai galų gale, būtų išties nuostabu”, - svarsto Augustė.

Pasigamink pats: robotinė ranka

Du moksleiviai visuomenei pristatė namuose pagamintą per atstumą valdomą robotinę ranką, kurią pasigaminti gali visi turintys fizikos žinių pagrindų. Alytaus Adolfo Ramanausko–Vanago ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai Tautrimas Marčiulionis ir Justas Ritmejeris teigia, kad ši robotinė ranka gali būti pritaikoma darbe su aukštos temperatūros, radioaktyviais, sprogiais daiktais. “Prietaiso medžiagų kaina yra labai nepastovi, norėdami sukurti įrenginį, tvirtesnį už žmogaus ranką, jūs turėsite investuoti iki 1000 Lt”, - pasakoja moksleiviai. Moksleiviai, pristatę šią robotinę ranką, naudojo 3D spausdintuvą pagrindinėms rankos dalims. Pasak jaunųjų tyrėjų, kiekvienas tokios rankos pirštas gali atlaikyti iki 22 kg apkrovą. Į savo eksperimentinį modelį moksleiviai investavo 1050 Lt.

atkelta iš 7-o psl. kurie leistų robotus „mokyti“ iš panašių šaltinių, kaip ir žmones, tai yra padėti jiems paskaityti įvairiais elektronines knygas, „Wikipedia“, receptus, specializuotas žinių saugyklas. Taip robotai, suradę, pavyzdžiui, blynų kepimo receptą, žinotų, kaip užmaišyti tešlą, kiek kaitinti keptuvę ir kaip juos vartyti. Žinoma, tokių universalių robotų ir sprendimų reikės palaukti, nes didelę dalį informacijos žmonės susirenka iš aplinkos, tuo tarpu robotui reikia labai detaliai paaiškinti, kad norint supjaustyti agurką, reikia paimti peilį, lentelę, prilaikyti agurką, numatyti, kaip jį geriau supjaustyti ir taip toliau. Vis dėlto, manau, kad vis dažniau ir dažniau aplink save sutiksime robotų, kurie atliks vis daugiau kasdienių darbų, ir ateityje pastebėsime, kad mes galime jiems nurodyti iš receptų knygos, ką paruošti vakarienei ir šie tinkamai paruoš stalą visai šeimai. Viena iš visuomenei svarbių idėjų - nagrinėti Seimo narių balsavimą ir elgseną skirtingais laikotarpiais. Gal jų balsavimą kas nors taip pat programuoja?

gavome gana nemažai įdomių rezultatų, pvz. labai gerai matosi frakcijų drausmė, jų pozicijų vienovė. Vienas iš rezultatų, kuris iš pradžių nustebino, buvo tas, kad Vyriausybės narių elgesys buvo labai panašus į opozicijos. Tačiau pasirodė, kad taip atsitinka todėl, kad jie nesilanko posėdžiuose, nebalsuoja, ir taip savo elgsena balsavimų metu tampa panašūs į opoziciją. Beje, gana stipriai pasikeičia parlamentarų elgesys prieš pat rinkimus, tačiau daugiau apie tai – pranešime „Tyrėjų nakties“ metu. O kaip Jūsų asmeninis gyvenimas? Laisvalaikis? Ar ten irgi viską verčiate skaičiais ir taip ieškote optimaliausios kasdienybės? Tikriausiai mokslinis požiūris, noras užduoti klausimus ir sužinoti išlieka visada, nes viskas yra įdomu. Būtinai randu laiko ir kitiems dalykams – šeimai, dviračiui, žvejybai, grožinei literatūrai bei draugams, kur neieškai mokslinių problemų ar taikymų, o tiesiog mėgaujiesi procesu, aplinka, gamta.

Moksleivių įsitikinimu, tokio tipo įrenginys gali atpiginti protezus. Geriau ištobulinus šios konstrukcijos ranką, protezai galėtų atpigti, nes jie reikalauja mažiau detalių, kurios yra brangios, bet, anot jaunųjų tyrėjų, šis prietaisas kol kas turi trūkumą, kuriam dar nėra sprendinio: protezas atlieka judesius, generuojamus iš tokio paties organo, pvz., plaštakos.

Parlamentarų elgesį LR Seime su kolega Vaidu Morkevičiumi tiriame jau seniai, Pradėjome stebėti 2004-2008 metų kadenciją ir toliau stebime naująjį Seimą. Mūsų prielaida yra, kad balsuodami parlamentarai išreiškia savo bei atstovaujamos frakcijos poziciją. Todėl tarpusavyje lygindami jų balsavimą, galime rasti, kurie iš jų balsuoja panašiausiai, o kurios pozicijos išsiskiria labiausiai. Tokie tyrimai leidžia pažvelgti į parlamentarų elgesį ne tiek remiantis emocijomis ir išankstiniu nusistatymu, kiek objektyviais duomenimis ir moksliniais metodais.

Žinoma, dažnai sekant naujienas ar girdint kažkokią diskusiją, iškyla klausimas, ar nebuvo galima tiesiog paskaičiuoti, kas gautųsi vienu ar kitu atveju, ir tai parodyti aiškiu grafiku, užuot tiesiog spekuliuojant remiantis tik atskirais faktais ar emocijomis. Taigi, laisvalaikiu su kolegomis atliekame ir nedidelius tyrimus „pramogai“, pavyzdžiui, pastebėjome, kad lietuviška internetinė medija praktiškai visai nenaudoja duomenų vizualizavimo, ir radome, kad kai kurie tyrimai teigia, jog tai - totalitarinės valstybės požymis, nes demokratijose labiau įprasta aiškiai pagrįsti savo teiginius, o ne tiesiog remtis kažkieno autoritetu.

Parengė Povilas Kavaliauskas

Atlikdami šiuos tyrimus mes

Ačiū už pokalbį.

Tautrimo it Justo teigimu robotinės rankos veikimo principas yra nesudėtingas. “Žmogus savo pirštų judesiais specialioje pirštinėje generuoja signalus, kurie radijo bangomis siunčiami į robotinę ranką. Signalai, pasiekę rankos anteną, perduodami į varikliukus, sulenkia konkretų pirštą”, - pasakoja tyrėjai.

2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)

9


Gabūs ne tik moksle. Mūsų gyvūnai

Neringos Barmutės paveikslas. Voveriukas sniege.

Editos Voitechovič nuotrauka. Nuostabi katė.

10

ODĖ MOKSLUI


Verta NOBELIO PREMIJOS KANDIDATAS LAGERYJE [knygos] 1979 m. Balys Gajauskas tapo kandidatu gauti Nobelio taikos premiją, 1981 m. buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. Tačiau net toks įvertinimas negalėjo jo išlaisvinti iš sovietų lagerių ir tremties, kurioje jis praleido 37 metus. Šio žmogaus stiprybė ir energija stebina jau ne vieną kartą – šalia aktyvios visuomeninės veiklos B. Gajauskas randa laiko ir knygų rašymui. B. Gajausko „PRO SPYGLIUOTAS VIELAS MATAU DANGŲ“ (Naujasis amžius, 2008) surinkti Kučino lageryje slapta rašyti ir kitapus spygliuotos tvoros siųsti straipsniai. Naujausioje knygoje – „GULAGO SAULĖLYDIS“ I dalis (Petro ofsetas, 2012), neįtikėtina, bet tikra istorija apie tai, kaip prasidėjo Balio Gajausko laisvinimo kampanija JAV.

PIRMOJO LDK ŽEMĖLAPIO GIMTADIENIS [parodos] Lietuvos kunigaikščių ir didikų giminių istorija, herbai, žemėlapiai, dokumentai ir rankraščiai, kurių seniausias mena XIV a. – tai Lietuvos valstybingumo ženklai, pristatyti parodoje „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“, veikiančioje Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ši paroda skirta ne tik Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, bet ir dar dviem sukaktims pažymėti. Viena iš jų – ne tik istorinė, bet ir simbolinė. Šiemet 400 metų gimtadienį švenčia pirmasis originalaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Mikalojus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616) rūpesčiu, Lietuvos žemėlapis, vardu „MAGNI DUCATUS LITHUANIAE...EXACTA DESCRIPTIO...“ išspausdintas Nyderlandų sostinėje Amsterdame 1613 m. Pats „jubiliatas“ taip pat eksponuojamas parodoje, kur jį galima pamatyti iki gruodžio 15 d. Paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“ veikia Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, adresu Universiteto g. 3, Vilnius.

APIE TUOS, KURIE NEGALI GYVENTI BE MĖNULIO [filmai] Kanadiečio režisieriaus Simono Enniso filme “Lunatikai” (Lunarcy!), kuris Lietuvoje debiutavo 2012-ųjų kino festivalyje Eureka, pasakojama apie žmones, kurie visą gyvenimą buvo apsėsti Mėnulio. Interviu imami ne tik iš astronauto, kuris kažkada vaikščiojo Žemės palydovo paviršiumi, bet ir iš žmonių, teigiančių, jog jaučia unikalias sąsajas su Mėnuliu, ar net tokių, kurie pareiškė teises į jį. Vienas žaviųjų šio dokumentinio filmo personažų – jaunas vyras Christopheris Carsonas, kuris užsibrėžė tikslą tapti pirmuoju žmogumi, apsigyvensiančiu Mėnulyje. Režisierius seka šio personažo pėdomis ir fiksuoja jo bandymus įkalbėti kitus žmones, kad šie padėtų įgyvendinti jo svajonę.

2013 m. rugpjūtis Nr. 5(9)

11


Savęs ieškojimas ir pažinimas turi būti smagus! 2011 m. kursai

Kitame numeryje: • Interviu su ŠMM ministru prof. Dainiumi Pavalkiu. • Daugiau įspūdžių iš „LJMS vasara 2013“. • Interviu su jaunuoju mokslininku dr. Juliumi Rusecku.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete: www.ljms.lt

Platinant leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“ 12 šiame ODĖ MOKSLUI

Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30 Nr. 5,(9), 2013 rugpjūtis

Odė mokslui, 2013 rugpjūtis  

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos mėnraštis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you