
6 minute read
LNOBT Open: festivalis, žadantis būti atviru visiems / Renata Baltrušaitytė, Laūra Karnavičiūtė
by LNOBT

Operos genomui pasiūlytos idėjos byloja apie eksperimentinės operos gyvybingumą
Advertisement
Ričardas Šumila

Gediminas Šeduikis
Paaiškėjo menininkai, kuriems bus suteikta galimybė vystyti eksperimentinės operos idėjas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ir Operomanijos bendrame kūrybiniame projekte Operos genomas. Po antrojo atrankos etapo – komisijos narių pokalbių su paraiškas pateikusiais menininkais toliau eiti Operos genomo keliu atrinkti penki kūrybiniai projektai. Dvi iš atrinktų idėjų pateikė individualūs kūrėjai – režisierė Kamilė Gudmonaitė ir kompozitorius Jonas Jurkūnas. Kitas tris įgyvendins bendraminčių kolektyvai, kuriuose bendradarbiaus: režisierė Agnė Ambrozaitytė, koncepcijos ir dramaturgijos autorius Edvardas Šumila, libreto autorė Paulina Pukytė, kompozitorius Dominykas Digimas; režisierė Greta Štiormer, dramaturgė Agnė Jokšė, kompozitorė Marija Paškevičiūtė, scenografas Antanas Lučiūnas, videomenininkė Aurelija Bulaukaitė, choreografas Denisas Kolomyckis; kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė ir Jensas Hedmanas, operos solistė Asa Nordgren (Spatial Opera Company).
Projektus atrinko Operos genomo vertinimo komisija: Operomanijos vadovė Ana Ablamonova, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, muzikologė, LMTA prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, režisierius Gediminas Šeduikis ir LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. „Dėl gerų idėjų gausos ir įdomių kūrėjų įvairovės komisijos sprendimai nebuvo lengvi. Jaučiamas nemenkas menininkų susidomėjimas šiuolaikine opera ir jos teikiamomis galimybėmis. Su daugeliu pasiūlytų sumanymų būtų galima dirbti toliau, tačiau turėjome pasirinkti. Neatrinktų sumanymų autoriams palinkėčiau nepamesti smalsumo, susidomėjimo šiuolaikiniu muzikos teatru, o pasiūlytas idėjas bandyti plėtoti kituose kontekstuose“, – pataria A. Ablamonova. „Maloniai nustebino paraiškų autoriai, sugebėję suburti netgi tarptautines kūrėjų komandas. Dalyvavo ir Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV gyvenantys lietuvių kūrėjai –

Jurgita Skiotytė-Norvaišienė

Vaidas Jauniškis Ana Ablamonova


Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė
tai liudija, kad visame pasaulyje eksperimentinės operos žanras yra labai gyvybingas. Daugelis siūlomų projektų apskritai nepretenduoja į didžiąją sceną. Paraginti kūrėjus drąsiems eksperimentams ir buvo mūsų pradinė mintis. Pokalbiuose išvydome jaunų kūrybingų žmonių, kuriuos buvo įdomu pažinti ir kurių gebėjimai ateityje teatrui galėtų praversti kituose projektuose“, – neslepia J. Skiotytė–Norvaišienė. „Matyti, kaip sparčiai keičiasi muzikinio scenos žanro galimybių samprata: dauguma pasiūlymų atstovauja post-operos ar išplėstinio muzikinio teatro atmainas, pateikta intriguojančių tarpžanrinės ir tarpdisciplininės sąveikos idėjų, kurių plėtotė gali atverti daug intriguojančių netikėtumų. Toks pat platus muzikinės stilistikos spektras – nuo postminimalizmo, videooperos, eksperimentinės muzikos inspiracijų ligi džiazo ir glitch estetikos. Akivaizdu, kad jaunoji kompozitorių karta smalsiai žvalgo šiuolaikinių scenos žanrų ribas bei galimybes ir permąsto tarptautinės scenos aktualijas“, – džiaugiasi R. Stanevičiūtė-Kelmickienė. „Sampratų ir žvilgsnių į operą buvo pateikta nuo – iki”. Tradicinė, siužetinė per kelis veiksmus, ir tik idėja, kurią plėtos visi miestiečiai. Opera scenoje sėdintiems ir opera po miestą vaikštantiems, bet virtualios realybės technologijų dėka atsiduriantiems Cheopso piramidėje ar prie Anglijos krantų... Tai liudija tradicijų nesukaustytą kūrėjų žvilgsnį į šį žanrą ir leidžia tikėtis ne tik gyvo, bet ir aktualaus, šiai dienai svarbaus kūrinio. Įdomūs, viltingi pažadai. O jei viltis mirtų paskutinė – tai irgi būtų operos vertas finalas“, – pastebėjo V. Jauniškis. Penkių atrinktų idėjų autoriams bus pasiūlytos jų kūrinių vystymo strategijos ir pradėtas jų įgyvendinimas. Iki 2021 m. pabaigos numatoma ruoštis bei rengti šių kūrinių dalių eskizus. Įdomiausi projektai 2022–2023 m. sezono metu bus realizuoti teatre ar kitoje, konkretų sumanymą geriausiai atliepiančioje erdvėje. Projektą Operos genomas ir jį įgyvendinančių įstaigų veiklą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
LNOBT Open:
festivalis, žadantis būti atviru visiems
Atgaivinta Dalios Ibelhauptaitės režisuota Giacomo Puccini opera Bohema, sugrįžtantis choreografo Krzysztofo Pastoro Bolero pastatymas, Ludwigo A. Minkaus baleto Paquita premjera, taipogi Valstybės dienos tradicija tampantis Amilcare’s Ponchielli operos Lietuviai atlikimas – visa tai žiūrovai išvydo birželio 25–liepos 6 dienomis vykusiame festivalyje LNOBT Open, kurio renginiai skambėjo Valdovų rūmų Didžiajame kieme.
Kalbėdamas apie tai, kaip kilo šio festivalio idėja, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pažymėjo, kad viskas prasidėjo nuo pernai Valstybės dieną toje pačioje vietoje atliktos Amilcare’s Ponchielli operos Lietuviai: „Jau tada supratome, kad vieno mūsų renginio šioje erdvėje neužtenka – visa tai galima išplėsti į festivalį ir taip pratęsti anksčiau Trakų pilyje LNOBT rengto vasaros festivalio tradiciją. Daugelis pasaulio operos ir baleto teatrų turi savo vasaros sezonus ar festivalius. Dažniausiai jie vyksta atvirose erdvėse ir pristato įvairiausias premjeras. Kuria kryptimi toliau judės festivalis LNOBT Open – galėsime pasakyti po metų, o kol kas apsiribojome Valdovų rūmų Didžiajame kieme vykstančiais renginiais. Pirmiausia pristatėme Vilnius City Opera kūrėjų atnaujintą Giacomo Puccini Bohemos pastatymą. Tai buvo nauja šio spektaklio versija su naujos kartos operos solistais. Vėliau – baleto vakaras, į kurį sugrįžo Krzysztofo Pastoro Bolero, o kartu rodyta ir premjera – Ludwigo A. Minkaus baletas Pachita. Ji atsidurs mūsų teatro repertuare, su šiuo spektakliu taip pat ketiname keliauti po regionus, minėdami artėjantį Lietuvos baleto 100-metį. Ir, žinoma, jau minėta opera Lietuviai: tikimės, kad po metų, radę tinkamą finansavimą, festivalyje galėsime pristatyti nebe koncertinį šios operos atlikimą, o pilnavertį operos spektaklį“, – kalbėjo J. Sakalauskas. „Mes esame ypatingai suinteresuoti A. Ponchielli opera Lietuviai: net italai iki šiol nustemba sužinoję, kad egzistuoja jų garsaus kompozitoriaus opera tokiu pavadinimu. Tai tikras Europos kultūros fenomenas, kuris pelnytai galėtų tapti Lietuvos ir Vilniaus įvaizdžio dalimi. Ir, žinoma, džiaugiamės, kad kartu su naujuoju festivaliu LNOBT sugrįžta prie savo ištakų, prie pirmųjų mūsų mieste operos ir baleto namų. Autentiškuose Valdovų rūmuose operos ir baleto pasirodymai vyko jau XVI-XVII amžiuje. Beje, būtent baleto pasirodymai buvo pradėti rengti anksčiau – maždaug prieš 500 metų, operos – tik maždaug prieš 400 metų. Šaltiniai liudija, kad dažniausiai muzikiniai renginiai vykdavo rūmų viduje, bet labai gali būti, kad vasaros švenčių metu galėdavo būti šokama ir lauke“, – istorines aplinkybes išsamiau aptarė dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius.

LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila papasakojo, kaip įsivaizduoja festivalio ateitį: „Norėčiau, kad LNOBT Open neapsiribotų tuo, ką rodome teatre ir ką mes patys jam sukuriame. Didžiausias lūkestis, kad galėtume pakviesti ryškiausias pasaulio žvaigždes, rodyti kviestinius operos ar baleto pastatymus. Žinoma, jie turėtų tikti tai vietai, kurioje bus rodomi. Mano manymu, pavadinimas LNOBT Open turėtų asocijuotis ne su tuo, kad visi renginiai vyksta atviroje erdvėje, o labiau su tuo, kad tai atviras visiems festivalis. Galvojam ir apie barokinių operų pastatymus, kurių sugrįžimas čionai, į Valdovų rūmus, būtų logiškas ir simboliškas. Taigi festivalis – puiki platforma sukurti kažką nauja, ne tai, ką įprastai rodome teatre. Juk prieš 15 metų ir Bohema buvo neįprastas spektaklis su jaunais, mažai kam tuo metu žinomais atlikėjais. Šiame pastatyme Asmik Grigorian sukurtas Miuzetės vaidmuo tapo didžiuoju postūmiu jos tolimesniam skrydžiui. Lygiai taip, tikiuosi, dabartinė jaunoji karta nuo Bohemos galės pradėti savo didžiuosius skrydžius“, – vylėsi dirigentas.
Bohemos ir Pachitos kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius pasidžiaugė tuo, kad legendinis Bohemos spektaklis sugrįžta į sceną – vadinasi, jis tikrai patiko žiūrovams. „Per 30 darbo teatre metų man pavyko pasiekti, kad vien pamatę J. Statkevičiaus pavardę žmonės eina žiūrėti spektaklio. Manau, ne tik Bohemos, bet ir Pachitos žiūrovai tikrai nenusivils. Būtent šis baletas šįmet ir buvo tikrasis naujojo festivalio pamatų „cementas“. Tai – „dovaninis“, itin gražus pastatymas. Ir negalvokite, išvydę vieną rausvą spalvą, kad ten viskas labai paprasta. Kuo paprasčiau atrodo – tuo yra sudėtingiau... Štai aš daugybę metų svajojau, kad teatro spektaklyje būtų balti kulisai ir baltos grindys, bet niekaip nepavykdavo to pasiekti, nes man sakydavo, kad tai labai sunku padaryti arba neįmanoma to gerai apšviesti. Nors madų demonstracijose baltas podiumas kažkodėl įmanomas... Ir pagaliau, po 30-ies metų, man pavyko. Tad pasiduoti niekada neverta. Atėjo laikas, kai galiu rinktis, su kuo man dirbti, o su Martynu Rimeikiu dirbti buvo labai smagu, nes jis reiklus žmogus“, – pabrėžė J. Statkevičius.