Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė
ai Lietuvos žiniasklaidoje pamatau kokį straipsnį apie „neatrastą šalį Afriką“, pasidaro labai liūdna, nes tai rodo mūsų neišprusimą. Su tuo susidurdavau ir pasakodama apie savo patirtis ilėje: manęs klausinėdavo apie visą ietų Ameriką, nors lankiausi tik vienoje žemyno šalyje. et dabar tai atrodo niekis, palyginus su stereotipais apie Afriką. keista, ji juk ar iau mūsų nei Amerikos. r dabar, viešai šnekant apie patir anoje, kartais būnu pristatoma kaip „buvusi Afrikoje“. ataisau, kad nieko neišmanau apie kitas Afrikos šalis ir galiu pasidalinti tik nedidelėmis per tris mėnesius įgytomis žiniomis apie aną. ą žmonės sužinotų apie Lietuvą, pagyvenę ia vos tris mėnesius Atkeliavę savaitei jeigu tik perskaitytų apie mus užsienio spaudoje Mano galva, toks ir yra daugelio lietuvių požiūris apie Afriką: nutolęs, nenuodugnus, pilnas stereotipų ir baimių. Manęs klausia, kiek per tuos mėnesius ma iau karo. r nusivilia, kai atsakau, kad anoje jau daugiau nei metų nėra jokio karo.
Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė
ūna, kad grįžę savanoriai suserga „pasaulio gelbėtojo“ infekcija. Nuo jos būtina saugotis: neužmiršti, kad geriausio būdo gyventi nežino niekas, gal tokio ir nėra. irma ver iau klausti, klausyti ir nustebti, o ne vadovauti kitiems pagal save. Neužmiršti, kad pasaulį matome tik iš vienos perspektyvos, bet jų yra labai daug ir jos lygiavertės. Neužmiršti, kad negalima pasaulio vertinti tik nansiniais aspektais ir kad žmonės visur yra tiesiog žmonės. agalvoti, kaip elgtumeis pats ir kas būtum, jei būtum gimęs kitur.
„Savanorystė ir Lietuvoje, ir užsienyje grindžiama tomis pačiomis vertybėmis – dalijimasis, abipusis augimas, mokymasis, patirtis, teigiamų pokyčių kūrimas. Žinoma, tarpkultūriniame kontekste patirtis gali būti stipresnė mokymosi prasme: susidūrus skirtingiems požiūriams, socialinėms ir švietimo sistemoms, kurias kiekvienas atsinešame iš savo erdvės, galime sukurti nuostabią sinergiją. Klaida lygiavertį tarpkultūrinį dalijimąsi, savanorystę užsienyje suvokti kaip „egzotiką“ ar „pasaulio gelbėjimą“. Savanorystė yra nuoseklus, aktyvus darbas. Ir nei Gana, nei Uganda nesiskiria nuo kitų pasaulio kraštų – turi savų džiaugsmų, problemų, iššūkių ir pasiekimų. Visur rasime žmonių, kurių kasdienis darbas atima žadą, ir tų, su kuriais nematysime bendro kelio. Be įvairovės išsiversti negalime.“ – Justina Kaluinaitė, savanorystės programų koordinatorė (nevyriausybinė organizacija NNVBO Platforma) Asta Šidlauskienė kaip savanorė-ekspertė vaikų teisių apsaugos klausimais mėnesį praleido Ugandos jaunimo įgūdžių ugdymo centre „UYSTO“ (angl. Uganda Youth Skills Training Organization). Gintė Marija Gylytė Ganos nevyriausybinėje organizacijoje „SASO“ pagal stažuočių programą „GLEN“ savanoriavo tris mėnesius.
Pasaulio laiku: korupcija – lyg vėžys, kamuojantis ir Lietuvą, ir Pietų Afriką „Transparency nternational“ Lietuva neseniai organi avo tarptautinę skaidrumo mokyklą, skirtą grupei jaunuolių iš viso pasaulio keistis patirtimi apie kovą su korupcija. Ta proga kalbamės su its universiteto teisės studentu Masakhane Ndwalaza iš ietų Afrikos espublikos ir „Transparency nternational Lietuva atstove Ieva Kimontaite.
Laidoje aiškinamės, kodėl ir kaip korupcija pažeidžia mūsų, pilie ių, interesus ir, ką galime daryti. oks korupcijos lygis yra ietų Afrikoje ir, kokios praktikos yra paplitusios „ orupcija yra lyg vėžys, stabdantis valstybių vystymąsi ir trukdantis mažinti skurdą“ – sako M. Nd ala a.
