Ant skraidančio informacinių technologijų kilimo: Ruanda 3.0

Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2017 12 04

Nedidukės kalnuotos 5uandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš  metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, 5uanda – kurioje apie - proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą.

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń a0a0

Ant jo motociklo, !uandoje vadinamo tesiog moto, priekio pritvirtnta žalia vėliavėlė. Tai – ženklas, kad vairuotojas ayijuka yra patkimas ir kvailysࣂių kelyje nedarys. o ėjimo pėsࣂiomis, dviraࣂio ir autobuso, moto yra pigiausia viešojo transporto priemonė !uandos sostnėje igalyje – ir neabejotnai greiࣂiausia bei patogiausia, turint omenyje staࣂias igalio kalvas, ant kurių miestas išsidėstęs. ėda tk, kad, !uandos policijos duomenimis, moto vairuotojai dėl savo beatodairiškumo ir pomėgio nepaisyt kelių eismo taisyklių pirmauja avarijų statstkoje: nardantys tarp lekianࣂių automobilių, jie dalyvauja apie ƕƏ proc. visų šalyje įvykstanࣂių avarijų. „Netapk statstka“, – įspėja išmaniojo telefono programėlės „SafeMotos“, per kurią išsikvieࣂiau ayijuką, kūrėjai. Ta žalia vėliavėlė yra šio tnklo vairuotojų skiriamasis ženklasĸ gatvėje stabdomi moto tokios neturi. Nors ir moto vairuotojams, ir keleiviams dėvėt šalmą yra privaloma – ir niekas šios taisyklės neignoruoja – „SafeMotos“ apskaiࣂiavo, kad !uandoje tkimybė žūt kelyje yra ƕƏƏ kartų didesnė nei idžiojoje ritanijoje. o ࢒)ņAids, avarijos

kelyje yra didžiausias žudikas Afrikos žemyne. šmaniuosiuose telefonuose įmontuotų sensorių pagalba „SafeMotos“ seka savo vairuotojų grei€ ir elgesį kelyje, pagal tai juos reitnguoja ir keleiviams siūlo tk aukštus saugumo standartus attnkanࣂius vairuotojus. Nes, gatvėje pamojavęs pirmam sutktam vairuotojui, juk negali žinot, ar jis teises gavo ne vakar, o gal ryte susipykęs su namiškiais yra prastos nuotaikos ir laukia progos išsiliet kelyje lenkdamas sunkvežimius. „SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių !uandos technologinių startuolių, kurio smegenys yra du jaunuoliai: eteris ariuki, save vadinants „techno poetu“, ir arre‚as Nashas, jo kolega iš anados. lgai galvoję, kaip spręst Őneősaugumo keliuose problemą, jaunieji T Őinformacinių komunikacijų technologijųő ekspertai savo idėjai įgyvendint gavo Cnansavimą iš startuolių investuotojo ir trims mėnesiams išvyko stažuots į Airiją. rįžę 2ƏƐ5 m. sukūrė išmaniąją programėlę „SafeMotos“, kurios pagalba jau nuvažiuota Ɛ2Ə tūkst. kelionių ir apie 2 mln. kilometrų. eterio tėvai – ūkininkai, pragyvenantys iš kopūstų ir bulvių. Jo gimtajame kaime tebuvo vienas kompiuteris ir spausdintuvas, kuriuo susižavėjęs eteris, dar būdamas vaikas, nusprendė savo atei€.

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń a0a0

Ateitis šeštajame aukšte

 ƕ aveniu igalio acyiru rajone, nuo JA( ambasados važiuojant į pietryࣂius palei preŒidentūrą, &N biurą bei ietų Afrikos !espublikos, urundžio, gipto ir Japonijos ambasadas, šeštajame „Telekomu“ vadinamo pastato Ődabar pervadinto į „T ark“ő aukšte vyksta !uandos ateits. ݭia įsikūrusi „kLab“ Őkno‰ledge Lab ņ ࢒inių laboratorijaő yra pirmasis šalyje technologijų centras – erdvė, kurioje T, inžinerijos studentai bei startuoliai kvieࣂiami tobulint ir įgyvendint savo idėjas bei paverst jas sėkmingais verslo modeliais. Šeštadienio rytą „kLab“ prie nešiojamųjų kompiuterių palinkę keliolika jaunuolių, kit balkone su atsiverianࣂiais igalio kalvų vaiŒdais žaidžia stalo futbolą. arbuotojai sako, kad darbo dienomis ࣂia sunku rast laisvą vietą, taࣂiau dabar savaitgalis, todėl ramiau. „kLab“ įkurta prieš penkerius metus valdžios iniciatyva kaip dalis skurdo mažinimui skirto plano „(ision 2Ə2Ə“. agal jį, iki 2Ə2Ə m. siekiama !uandą paverst modernia, žiniomis paremta valstybe. nformacinės technologijos yra integrali šio plano dalis, todėl, skirtngai nei daugelis kitų žemyno technologijų parkų, įkurtų privaࣂia iniciatyva arba tk už donorų pinigus, „kLab“ didžiąja dalimi Cnansuojama valstybės lėšomis. inansuojama – ir akylai prižiūrima. „SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių projektų, gimusių „kLab“ erdvėje. Ši programėlė jau turi apie

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń ńka0 i]ali

25 tūkst. registruotų vartotojų ir vykdo šmaikšࣂią, į miesto jaunimą nukreiptą reklaminę kampaniją. Telefono ekrane būsimasis keleivis gali sekt atvykstanࣂio moto vairuotojo judėjimą, kelionės žemėlapį ir sumą, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Ją galima sumokėt grynaisiais, mobiliais pinigais, sujungus savo sąskaitą su programėle, arba banko kortele. igalio viešajame transporte naudojamos „Tapşo“ išmaniosios kortelės Őanalogiškos „(ilnieࣂio kortelei“ ar Londono „ystercard“ő gyvenimą taip pat pradėjo „kLab“, kaip ir mokėjimų plaorma „M!- MS“, kuri leidžia užsienyje gyvenantems daugiau uždirbantems ruandieࣂiams pinigus už giminaiࣂių komunalines paslaugas, studijų įmokas ir kitus mokesࣂius pervest internetu. Tai – mobili alternatyva tarptautnių kompanijų, tokių kaip „)estern &nion“ ar „Moneyram“, vykdomiems pinigų pervedimams, už kuriuos imamas nemažas aptarnavimo mokests. ar viena startuolių programėlė, pradžią gavusi „kLab“ erdvėse, yra švietmui skirta „Academic ridge“, kurios pagalba tėvai gali sekt savo vaikų progresą mokykloje – pažymius, lankomumą, pamokų tvarkaraš€. Šiuo metu ji naudojama devyniose mokyklose. ažanga T srityje pristatoma kaip vienas svarbių šalies pasiekimų per pastaruosius du dešimtmeࣂius. Ne atsitktnumas, kad lapkriࣂio viduryje viŒito !uandoje metu S šiuo metu pirmininkaujanࣂios stjos preŒidentė erst aljulaid po pokalbio su ࢒emės ūkio ministerijos atstovais apsilankė „kLab“. Technologijų centro vadovas AphrodiceĽas Mutangana vėliau žurnalistams sakė: „arodėme, kur link einame ir kaip jaunimas gali atrast sprendimus mūsų šalies problemoms.“ Tokius kaip, pavyŒdžiui, ࣂia sukonstruotas dronas, ant pasėlių purškiants trąšas. nformacinių technologijų srityje pasaulyje pirmaujant stja, kurioje gimė internetnių pokalbių programa „Skype“ ir kur pilieࣂiai mokesࣂių deklaracijas internetu gali užsipildyt per penkias minutes, dar 2ƏƏƏ m. laisvą prieigą prie interneto paskelbė viena iš žmogaus teisių.

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń a0a0

Ne tik sau, bet ir savo šaliai

Šalia „kLab“ 2ƏƐѵ m. vasarą įsikūrė „ abLab !‰anda“ Ő abricaton Lab ņ amybos laboratorijaő, skirta techninės įrangos Őhard‰areő projektų vystymui. Šalia kompiuterių, ƒ spausdintuvo ir laŒerinių mašinų jos erdvėse stovi medžio apdirbimo staklės – jomis pagal iš anksto paruoštus ƒ modelius pagaminta didžioji dalis „ abLab“ baldų, vykdomi komerciniai užsakymai. Narystė „ abLab“ kainuoja 5 tūkst. !uandos frankų Ő5 euruső, kortelė išduodama be galiojimo termino. „Ši erdvė atvira jauniems, versliems, inovatyviems žmonėms, – sako „ abLab !‰anda“ vadovo padėjėjas

ani. – Jei turi idėją, kuri atneš gėrio ir tau, ir šaliai – esi laukiamas.“ ūtent šis aspektas – „ir sau, ir visiems“ – yra nuolat !uandos jaunosios kartos, ypaࣂ besisukanࣂios T sektoriuje, kartojamas motyvas. riėjimo prie jūros neturint kalvota 2ѵ,ƒ tūkst. kv. km ploto šalis, prieš kiek daugiau nei du dešimtmeࣂius išgyvenusi genocido tragediją, kurdama save iš naujo akcentuoja darbą ir pastangas ne tk asmeninio, bet ir bendro gėrio vardan. Nes suskaldytoje, atgrasioje visuomenėje uždegt degtuką žymiai lengviau, ir gaisras kaitresnis. „iekvienoje į technologijas orientuotoje šalyje turėtų būt po technologijų parką“, – sako ani. e vietnių ir tarptautnių mentorių, kurie !uandos jaunimui padeda vystyt T idėjas, „ abLab“ nariai visame pasaulyje nuolat bendrauja tarpusavyje, dalijasi patarimais ir problemų sprendimo būdais. ani pasakoja, kad prieš porą savaiࣂių internetu Őaࣂiū estams už „Skype“ő dalyvavo diskusijoje su kolegomis ݭilėje, o pas save igalyje priėmė sveࣂius iš enino, kurie mėnesį mokėsi iš !uandos „ abLab“ patr- ࣂių – tam, kad patys įkurtų „ abLab enin“. Taࣂiau „ abLab“ nėra tk idėjų kalykla – kad išsilaikytų Cnansiškai ir turėtų pajamų investuot į naujus projektus, vykdomi komerciniai užsakymai. Šešiasdešimt procentų gauto pelno pasilieka „ abLab“, likę attenka projekto kūrėjui. „Tų namų modelius pagaminom mes, ƒ spausdintuvo pagalba, – sako ani modamas ranka link kalvos, ant kurios statomas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. – irmuosius modelius architektai konstravo rankomis, tad jie buvo kreivoki, nelygiais kampais. Tokių juk negali klientui pateikt.“ LaŒerinių graviravimo mašinų pagalba „ abLab“ modeliuojami ir gaminami ir, pavyŒdžiui, įvairūs suvenyriniai apdovanojimai, kurių nebereikia importuot iš enijos ar &gandos. Nauda, sako ani, visapusė: „atys sukurdami ir pasigamindami mums reikalingus daiktus, sumažiname priklausomybę nuo išorinių jėgų“. Taࣂiau jis užsimena, kad, nors jaunimo potencialas T srityje didžiulis, investcijų trūksta, ir tai yra problema. (ien iš gerų idėjų nepragyvensi, kad ir kiek daug jų turėtum sukaupęs. uikiai tai suprasdami, „ abLab“ jaunuoliai vis dėlto džiaugiasi turėdami galimybę daryt tai, kas jiems tkrai patnka – o visa kita vieną dieną ateis. „inigai turi dirbt tau, o ne tu – pinigams“, – sako ani.

Per brangu

igalio centre, komercinių biurų rajone, kur įsikūrusi ir miesto savivaldybė, gatvėje veikia nemokamas ‰i-C internetas. Skaitmeninių naujienų yra ir daugiau: neseniai vienas iš trijų šalyje veikianࣂių mobiliųjų telefonų operatorių sudarė sutar€ su igalio ooperatyvų sąjunga, atsakinga už mokesࣂių už automobilių stovėjimą sostnėje rinkimą. Nuo šiol vairuotojai už parkavimą mieste galės mokėt mobiliuoju telefonu. !uandos tkslas tapt informacine visuomene gali būt įgyvendintas tk užtkrinus prieinamą, patkimą ir nebrangų interneto ryšį. „Nors internetas nėra būtnas žmogui išgyvent, šios pagrindinės mūsų laikų komunikacijų technologijos svarba yra neginࣂijama, – žiniasklaidai teigė harles ahungu, Ɠ ryšio kompanijos „T!N“ technologijų vadovas. – aktas tas, kad internetas visuomenėje tampa esminiu.“ !emiants !uandos patarnavimų reguliavimo agentūros Ő!&!Aő duomenimis, prieigą prie interneto šalyje turi beveik penki iš daugiau nei dvylikos milijonų gyventojų. rogresas įspūdingas: per pastaruosius du dešimtmeࣂius šis skaiࣂius išaugo keliais šimtais procentų Ő2ƏƐƏ m. siekė ѶƏƏ tūkst. gyventojųő. Ɠ ryšio tnklas dengia kiek

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń a0a0

daugiau nei pusę šalies teritorijos, ƒ – ƕѵ proc. Šalyje registruojama beveik Ѷ.Ɠ mln. mobiliųjų telefonų abonentų Ődaugiausia išankstnio mokėjimoő. Taࣂiau didžiausia problema yra ne interneto infrastruktūra, o jo kaina. (ienas gigabaitas išankstnio mokėjimo ƒ tnklo ryšio mobiliajame telefone kainuoja Ɛ tūkst. !uandos frankų ŐƐ eurąőĸ 5 , kuriuos reikia išnaudot per savaitę, atsieis penkis eurus. alyginimui, įprasta pradinės mokyklos mokytojo mėnesinė alga yra Ɛ2Ə tūkst. !uandos frankų ŐƐ2Ə eurųő. (idurinės mokyklos mokytojai uždirba kiek daugiau, apie 2ƏƏ tūkst. frankų Ő2ƏƏ eurųő, taࣂiau internetas vis vien išlieka prabanga, o išmanieji telefonai daugeliui gyventojų yra neįperkami. „SafeMotos“ vairuotojas !ichardas šypsosi rodydamas į ant jo moto vairo pritvirtntą išmanųjį telefoną. Jo ekrane žybsi mūsų ką tk mūsų nuvažiuotas maršrutas nuo acyiru iki Nyamirambo rajono bei jo kaina – dešimtes minuࣂių kelionė su saugiuoju vairuotoju atsieina ѶƏƏ !‰f ŐƏ,ѶƏ euroő. šmaniojo programėlė man atsiunࣂia skaitmeninę padėką ir prašo šypsenėle įvertnt vairuotojo darbą. (ėliau, pakeliui į turgų, verslą ir T studijuojants kolega pasakos, kad maždaug treࣂdalis !uandos gyventojų yra neraštngi. „Švietmas yra problemų sprendimas numeris vienas, – sakys jis. – Jei žmogus negali perskaityt gatvės numerio, apie kokias išmaniojo telefono programėles galime kalbėtĵ ita vertus, viskas eina išvien. idžiuojuosi mūsų jaunimu, kuris kuria atei€ ir sau, ir !uandai.“ ݢis tehstas paren]tas pa]al projeht. Ŀެiniashlaida vystym†isiļĶ remiam. †ropos omisijosĸ