Dienoraščiai iš Wiaboman ir Kasubi

Kampalos priemiestis Kasubi įsikūręs ant kalvos. Čia yra viena svarbiausių regiono istorinių laidojimo vietų – keturių Bugandos karalių kapavietė, įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą. Didelė dalis Akros priemiesčio Wiaboman gyventojų pragyvenimui užsidirba žvejodami Atlanto vandenyne. Kiti dirba Panbros druskos gamykloje. Iš čia rašo Asta ir Gintė.

Wiaboman, Akra / Gana / 2017 m. vėlyva vasara / Gintė Neseniai atvykau ir įsikūriau. augiausia laiko praleidžiu oCse rašydama projektus. Su vaikais užsiimu penktadieniais, nes būtent tada jie turi daugiau laisvo laiko po pamokų. artu sodinam pupas, renkam šiukšles, žaidžiam, lankstom origami, važiavome į ekskursiją į otanikos sodą.

Kasubi, Kampala / Uganda / 2017 m. ankstyvas ruduo / Asta ݭia esu ne pirmoji savanorė iš Lietuvos. Apie mūsų tauteࣂius skamba patys šilࣂiausi atsiliepimai, organi- Œacijos vadovas obas bei jo komanda atsimena visų savanoriavusių lietuvių vardus. Akabu yra direktoriaus pavaduotojas jaunimo ugdymo klausimais ir jis man aprodo šiame jaunimo įgūdžių lavinimo centre veikianࣂias studijų programas: kompiuterių, stalių, siuvimo, meŒgimo. Jaunimas mokosi vienerius metus ir pabaigę gauna profesinį sertCkatą. lanuojama įkurt naujų programų: batsiuvystės, juvelyrikos, dainavimo ir grojimo muŒikos instrumentais. Aptariam mano būsimas veiklas: darbas su administracija ir savanoriais, mokymai ir diskusijos žmogaus teisių tematka vietos bendruomenėse, individualus darbas su vaikais ir jaunimu, socialinių įgūdžių ugdymo grupės. Nekantrauju pradėt.

Kasubi / Uganda / 2017 m. ankstyvas ruduo / Asta Susirast darbą jaunimui nelengva, tad dauguma profesinį kelią pradeda nuo savanorystės. o kelių susitkimų su kolegomis priėmėme sprendimą pradėt rengt N( savanorystės sutarts ir legaliŒuot savanorių darbą organiŒacijoje. Sutartyse savanoriai būsimiems darbdaviams galės parodyt savo kompetencijas, gebėjimus ir patrts – tai bus ne tk darbo paieškoms naudingas ( išplėtmas, bet ir savanorystės skatnimas bei socialinės sferos stprinimas. (algau matooke – bananų lapuose troškintus nesaldžiuosius bananus ir posho – pupelių troškinį su rožiniu žemės riešutų sviestu.

Wiaboman, Akra / Gana / 2017 m. ankstyvas ruduo / Gintė Tvarkau organiŒacijos komunikacinius reikalus: kuriu naują internetnę svetainę, sisteminu feisbuko paskyrą ir instagramą, rašau į tnklaraš€, kursiu video ir kelsiu juos į „+ouTube“. arbuotojams vedu mokymus apie darbą komandoje, komunikaciją ir kūrybingumą. Su kolegomis inicijavome lytnio švietmo pamokėles mergaitėms. eminiŒmas man įgauna naujų prasmių. eškau bendruomenei naudingų kontaktų užsienyje. radėjau domėts Afrikos istorija, mada ir muŒika. idžiuliai lobynaiĴ

Kasubi / Uganda / 2017 m. vėlyvas ruduo / Asta Mūsų kaimo bendruomenėje mokymai žmogaus teisių apsaugos temomis vyksta penktadieniais. Nors kartais pila kaip iš kibiro, dalyvių susirenka daug: mokytojai, medikai, policijos pareigūnai, nevyriausybininkai. iskusijos dažnai užsitęsia. +paࣂ aktualios temos: prekyba žmonėmis, vaikų išnaudojimas, smurtas šeimoje, tarpinsttucinis bendradarbiavimas. Specialistai domisi, kaip šios problemos sprendžiamos Lietuvoje. astebėjau, kad didžiausia jaunimo svajonė – mokyts. Mokslas yra vertybė net ir visai mažiukams. &gandoje mokslas mokamas, tad tampa prabanga. Lu nori mokyts rankdarbių pas garsią ampalos menininkę, išmoks gamint papuošalus, siūt rankines, skrybėles, originalius diržus. Metų studijos kainuoja apie 25Ə eurų, o jas baigusi trokšta padėt mamai, kuri viena augina penkis Lu brolius ir seseris. idžiulis ugandieࣂių šeimos bendruomeniškumas, ko galėtume iš jų pasimokyt: vyresnieji vaikai padeda jaunesniems, tėvamsĸ tuo, ką sunkiai uždirba, dalijasi su visa šeima. Mia yra devintas vaikas šeimoje. Mokslams užsidirba pat, argi ne šaunuolė, ir dar padeda mamai, kuri turi judėjimo negalią. ampaloje, asubi ir Nansanoje gausu privaࣂių mokyklų, valdiškų kiek mažiau ir jas vietniai prasࣂiau vertna kokybės atžvilgiu. &ž ƒ mėn. pradinėje klasėje reikia mokėt ƒƏƏ-ѵƏƏ &gandos šilingų – šeimoms tai nemaži pinigai. Lankiausi keliose uždarose priva- ࣂiose mokyklose: ten vaikai pasilieka visai savaitei, miega dviaukštėse lovose, kiekvienas turi savo daiktų dėžes. Taisyklės labai griežtos.

Pastebėjau, kad didžiausia jaunimo svajonė – mokytis. Mokslas yra vertybė net ir visai mažiukams. Ugandoje mokslas mokamas, tad tampa prabanga.

Kasubi / Uganda / 2017 m. vėlyvas ruduo / Asta asavonariavus &gandoje keletą savaiࣂių, jauࣂiu, kaip keiࣂiasi mano požiūris, lūžta ankstesnės nuostatos ir įsitkinimai. Stebiu, kaip faktai paneigia hipote- Œes, pilna galva kurių atvykau į Afriką. ݭia jau susidraugavau su bendruomene, dažnas sveikinasi gatvėje. Šiandien kavinėje, kurioje pietauju, padavėja pavadino mane „sese“. Jauࣂiants sava lengviau ir darbuots.

Vilnius / Lietuva / 2017 m. žiema / Gintė Svarbiausia pamoka, kurią parsivežiau, yra rast būdą būt naudinga. (ietoj to, kad darbų griebtumeis savo nuožiūra, išvykus kitur pirmiausia reikia nuodugniai ištrt situaciją ir išsiaiškint, ko labiausiai reikia. Mokiausi lankstumo, savo nuomonės nekišimo, nes labai lengva pareikšt idėją gerai nežinant esamos situacijos, nepažįstant paproࣂių – ir ji nepasiteisina. rįžau supratusi, kad apie pasaulį žinau labai mažai. albėdama atsargiau renku žodžius. Labai pastebiu, kiek visokio plauko stereotpų tupi mūsų galvose. Tiesa, per tris mėnesius sunku kažką didelio nuveikt, dar sunkiau – pamatyt apࣂiuopiamą savo pastangų reŒultatą Őypaࣂ iš socialinio darbo perspektyvos, nes darbo su žmonėmis poveikį įvertnt nėra paprastaő. e abejo, didžiausių pokyࣂių šis laikas palieka tavyje: stažuotės metu sparࣂiai keiࣂiasi savanorio mąstymas, vėliau domino efektu keiࣂiasi ir jo aplinkos žmonių mąstysena.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė ai Lietuvos žiniasklaidoje pamatau kokį straipsnį apie „neatrastą šalį Afriką“, pasidaro labai liūdna, nes tai rodo mūsų neišprusimą. Su tuo susidurdavau ir pasakodama apie savo patrts ݭilėje: manęs klausinėdavo apie visą ietų Ameriką, nors lankiausi tk vienoje žemyno šalyje. et dabar tai atrodo niekis, palyginus su stereotpais apie Afriką.  keista, ji juk arࣂiau mūsų nei Amerikos. r dabar, viešai šnekant apie patr€ anoje, kartais būnu pristatoma kaip „buvusi Afrikoje“. ataisau, kad nieko neišmanau apie kitas Afrikos šalis ir galiu pasidalint tk nedidelėmis per tris mėnesius įgytomis žiniomis apie aną. ą žmonės sužinotų apie Lietuvą, pagyvenę ࣂia vos tris mėnesiusĵ Atkeliavę savaiteiĵ  jeigu tk perskaitytų apie mus užsienio spaudojeĵ Mano galva, toks ir yra daugelio lietuvių požiūris apie Afriką: nutolęs, nenuodugnus, pilnas stereotpų ir baimių. Manęs klausia, kiek per tuos mėnesius maࣂiau karo. r nusivilia, kai atsakau, kad anoje jau daugiau nei ѵƏ metų nėra jokio karo.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Asta Atvažiavus į &gandą – pirmąkart ࣂia, pirmąkart Afrikoje – ir pajudėjus iš komforto Œonos nedaug trūko, kad įkrisࣂiau į panikos Œoną. Taࣂiau greit susigriebiau ir tai padėjo man pereit į mokymosi stadiją, kuri buvo labai naudinga. o šios patrtes paaugau nuostatų prasme. ritškiau žiūriu į daugelį dalykų, taip pat ir save.