Afrikos dienos 2020

NaujienlaiĹĄkis #2

1

Afrika yra turtinga, nustokime ją skurdinti Minint Tarptautinę Afrikos dieną, gegužės 25-ąją, kaip ir kasmet Lietuvoje rengiamas festivalis „Afrikos dienos“. Šia proga pristatome Jums mūsų tematinį naujienlaiškį. Naujienlaiškyje rasite straipsnius ir audio pakalbius apie Afrikos žemyną įvariomis temomis: pilietinė visuomenė, vystymąsis, technologijos, kultūra ir menas, pilietinis aktyvumas bei kita.

Skatiname unikalios, visapusiškos informacijos ir renginių Afrikos žemyno tematika plėtrą ir stiprinimą Lietuvoje. Norime papasakoti įvairias istorijas iš šio žemyno – pabrėžti koks turtingas, daugialypis ir skirtingas yra šis žemynas.

Gero skaitymo ir klausymo!

Vystomojo bendradarbiavimo platforma Audio įrašai:

3 Dienoraščiai iš Wiaboman ir Kasubi Patirtis Pietų Afrikos Respublikoje rodo, kad krizė yra puiki 7 galimybė pokyčiams 10 Ką laukinių gyvūnų medžioklė Afrikoje sako apie mus?

15 Ruanda: kiek kainuoja progresas?

18

Pilietinė visuomenė Ugandoje: „sarginis šuo“, nebijantis krimstelėti abejingai

23 Radijo tremtyje be FM bangų Ant skraidančio informacinių technologijų 27 kilimo: Ruanda 3.0 31 Renovuojant Afrikos muziejų 2

Korupcija – lyg vėžys, kamuojantis ir Lietuvą, ir Pietų Afriką

6

Ruanda lietuvių akimis

14

Gintės savanorystė Ganoje

26

Viktorija Diawara – Malio viešnia

33

Apie Ganą ir ganiečius

34

Dienoraščiai iš Wiaboman ir Kasubi

Kampalos priemiestis Kasubi įsikūręs ant kalvos. Čia yra viena svarbiausių regiono istorinių laidojimo vietų – keturių Bugandos karalių kapavietė, įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą.

Didelė dalis Akros priemiesčio Wiaboman gyventojų pragyvenimui užsidirba žvejodami Atlanto vandenyne. Kiti dirba Panbros druskos gamykloje.

Iš čia rašo Asta ir Gintė.

Wiaboman, Akra / Gana / 2017 m. vėlyva vasara / Gintė

Kasubi / Uganda / 2017 m. vėlyvas ruduo / Asta

Neseniai atvykau ir įsikūriau. augiausia laiko praleidžiu o se rašydama projektus.

Su vaikais užsiimu penktadieniais, nes būtent tada jie turi daugiau laisvo laiko po pamokų. artu sodinam pupas, renkam šiukšles, žaidžiam, lankstom origami, važiavome į ekskursiją į otanikos sodą.

Mūsų kaimo bendruomenėje mokymai žmogaus teisių apsaugos temomis vyksta penktadieniais. Nors kartais pila kaip iš kibiro, dalyvių susirenka daug: mokytojai, medikai, policijos pareigūnai, nevyriausybininkai. iskusijos dažnai užsitęsia. pa aktualios temos: prekyba žmonėmis, vaikų išnaudojimas, smurtas šeimoje, tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Specialistai domisi, kaip šios problemos sprendžiamos Lietuvoje. astebėjau, kad didžiausia jaunimo svajonė – mokytis. Mokslas yra vertybė net ir visai mažiukams. gandoje mokslas mokamas, tad tampa prabanga.

Lu nori mokytis rankdarbių pas garsią ampalos menininkę, išmoks gaminti papuošalus, siūti rankines, skrybėles, originalius diržus. Metų studijos kainuoja apie 25 eurų, o jas baigusi trokšta padėti mamai, kuri viena augina penkis Lu brolius ir seseris. idžiulis ugandie ių šeimos bendruomeniškumas, ko galėtume iš jų pasimokyti: vyresnieji vaikai padeda jaunesniems, tėvams tuo, ką sunkiai uždirba, dalijasi su visa šeima.

Mia yra devintas vaikas šeimoje. Mokslams užsidirba pati, argi ne šaunuolė, ir dar padeda mamai, kuri turi judėjimo negalią. ampaloje, asubi ir Nansanoje gausu priva ių mokyklų, valdiškų kiek mažiau ir jas vietiniai pras iau vertina kokybės atžvilgiu. ž mėn. pradinėje klasėje reikia mokėti gandos šilingų – šeimoms tai nemaži pinigai. Lankiausi keliose uždarose privaiose mokyklose: ten vaikai pasilieka visai savaitei, miega dviaukštėse lovose, kiekvienas turi savo daiktų dėžes. Taisyklės labai griežtos.

Kasubi, Kampala / Uganda / 2017 m. ankstyvas ruduo / Asta

ia esu ne pirmoji savanorė iš Lietuvos. Apie mūsų tautie ius skamba patys šil iausi atsiliepimai, organiacijos vadovas obas bei jo komanda atsimena visų savanoriavusių lietuvių vardus.

Akabu yra direktoriaus pavaduotojas jaunimo ugdymo klausimais ir jis man aprodo šiame jaunimo įgūdžių lavinimo centre veikian ias studijų programas: kompiuterių, stalių, siuvimo, me gimo. Jaunimas mokosi vienerius metus ir pabaigę gauna profesinį serti katą. lanuojama įkurti naujų programų: batsiuvystės, juvelyrikos, dainavimo ir grojimo mu ikos instrumentais.

Aptariam mano būsimas veiklas: darbas su administracija ir savanoriais, mokymai ir diskusijos žmogaus teisių tematika vietos bendruomenėse, individualus darbas su vaikais ir jaunimu, socialinių įgūdžių ugdymo grupės. Nekantrauju pradėti.

Kasubi / Uganda / 2017 m. ankstyvas ruduo / Asta

Susirasti darbą jaunimui nelengva, tad dauguma profesinį kelią pradeda nuo savanorystės. o kelių susitikimų su kolegomis priėmėme sprendimą pradėti rengti N savanorystės sutartis ir legali uoti savanorių darbą organi acijoje. Sutartyse savanoriai būsimiems darbdaviams galės parodyti savo kompetencijas, gebėjimus ir patirtis – tai bus ne tik darbo paieškoms naudingas išplėtimas, bet ir savanorystės skatinimas bei socialinės sferos stiprinimas. algau matooke – bananų lapuose troškintus nesaldžiuosius bananus ir posho – pupelių troškinį su rožiniu žemės riešutų sviestu.

Wiaboman, Akra / Gana / 2017 m. ankstyvas ruduo / Gintė

Tvarkau organi acijos komunikacinius reikalus: kuriu naują internetinę svetainę, sisteminu feisbuko paskyrą ir instagramą, rašau į tinklaraš , kursiu video ir kelsiu juos į „ ouTube“. arbuotojams vedu mokymus apie darbą komandoje, komunikaciją ir kūrybingumą.

Su kolegomis inicijavome lytinio švietimo pamokėles mergaitėms. emini mas man įgauna naujų prasmių. eškau bendruomenei naudingų kontaktų užsienyje. radėjau domėtis Afrikos istorija, mada ir mu ika. idžiuliai lobynai

Pastebėjau, kad didžiausia jaunimo svajonė – mokytis.

Mokslas yra vertybė net ir visai mažiukams. Ugandoje mokslas mokamas, tad tampa prabanga.

Kasubi / Uganda / 2017 m. vėlyvas ruduo / Asta

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė

asavonariavus gandoje keletą savai ių, jau iu, kaip kei iasi mano požiūris, lūžta ankstesnės nuostatos ir įsitikinimai. Stebiu, kaip faktai paneigia hipotees, pilna galva kurių atvykau į Afriką. ia jau susidraugavau su bendruomene, dažnas sveikinasi gatvėje. Šiandien kavinėje, kurioje pietauju, padavėja pavadino mane „sese“. Jau iantis sava lengviau ir darbuotis.

ai Lietuvos žiniasklaidoje pamatau kokį straipsnį apie „neatrastą šalį Afriką“, pasidaro labai liūdna, nes tai rodo mūsų neišprusimą. Su tuo susidurdavau ir pasakodama apie savo patirtis ilėje: manęs klausinėdavo apie visą ietų Ameriką, nors lankiausi tik vienoje žemyno šalyje. et dabar tai atrodo niekis, palyginus su stereotipais apie Afriką. keista, ji juk ar iau mūsų nei Amerikos. r dabar, viešai šnekant apie patir anoje, kartais būnu pristatoma kaip „buvusi Afrikoje“. ataisau, kad nieko neišmanau apie kitas Afrikos šalis ir galiu pasidalinti tik nedidelėmis per tris mėnesius įgytomis žiniomis apie aną. ą žmonės sužinotų apie Lietuvą, pagyvenę ia vos tris mėnesius Atkeliavę savaitei jeigu tik perskaitytų apie mus užsienio spaudoje Mano galva, toks ir yra daugelio lietuvių požiūris apie Afriką: nutolęs, nenuodugnus, pilnas stereotipų ir baimių. Manęs klausia, kiek per tuos mėnesius ma iau karo. r nusivilia, kai atsakau, kad anoje jau daugiau nei metų nėra jokio karo.

Vilnius / Lietuva / 2017 m. žiema / Gintė

Svarbiausia pamoka, kurią parsivežiau, yra rasti būdą būti naudinga. ietoj to, kad darbų griebtumeis savo nuožiūra, išvykus kitur pirmiausia reikia nuodugniai ištirti situaciją ir išsiaiškinti, ko labiausiai reikia.

Mokiausi lankstumo, savo nuomonės nekišimo, nes labai lengva pareikšti idėją gerai nežinant esamos situacijos, nepažįstant papro ių – ir ji nepasiteisina. rįžau supratusi, kad apie pasaulį žinau labai mažai. albėdama atsargiau renku žodžius. Labai pastebiu, kiek visokio plauko stereotipų tupi mūsų galvose.

Tiesa, per tris mėnesius sunku kažką didelio nuveikti, dar sunkiau – pamatyti ap iuopiamą savo pastangų re ultatą ypa iš socialinio darbo perspektyvos, nes darbo su žmonėmis poveikį įvertinti nėra paprasta . e abejo, didžiausių poky ių šis laikas palieka tavyje: stažuotės metu spar iai kei iasi savanorio mąstymas, vėliau domino efektu kei iasi ir jo aplinkos žmonių mąstysena.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Asta

Atvažiavus į gandą – pirmąkart ia, pirmąkart Afrikoje – ir pajudėjus iš komforto onos nedaug trūko, kad įkris iau į panikos oną. Ta iau greit susigriebiau ir tai padėjo man pereiti į mokymosi stadiją, kuri buvo labai naudinga. o šios patirties paaugau nuostatų prasme. ritiškiau žiūriu į daugelį dalykų, taip pat ir save.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė

ai Lietuvos žiniasklaidoje pamatau kokį straipsnį apie „neatrastą šalį Afriką“, pasidaro labai liūdna, nes tai rodo mūsų neišprusimą. Su tuo susidurdavau ir pasakodama apie savo patirtis ilėje: manęs klausinėdavo apie visą ietų Ameriką, nors lankiausi tik vienoje žemyno šalyje. et dabar tai atrodo niekis, palyginus su stereotipais apie Afriką. keista, ji juk ar iau mūsų nei Amerikos. r dabar, viešai šnekant apie patir anoje, kartais būnu pristatoma kaip „buvusi Afrikoje“. ataisau, kad nieko neišmanau apie kitas Afrikos šalis ir galiu pasidalinti tik nedidelėmis per tris mėnesius įgytomis žiniomis apie aną. ą žmonės sužinotų apie Lietuvą, pagyvenę ia vos tris mėnesius Atkeliavę savaitei jeigu tik perskaitytų apie mus užsienio spaudoje Mano galva, toks ir yra daugelio lietuvių požiūris apie Afriką: nutolęs, nenuodugnus, pilnas stereotipų ir baimių. Manęs klausia, kiek per tuos mėnesius ma iau karo. r nusivilia, kai atsakau, kad anoje jau daugiau nei metų nėra jokio karo.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė

ūna, kad grįžę savanoriai suserga „pasaulio gelbėtojo“ infekcija. Nuo jos būtina saugotis: neužmiršti, kad geriausio būdo gyventi nežino niekas, gal tokio ir nėra. irma ver iau klausti, klausyti ir nustebti, o ne vadovauti kitiems pagal save. Neužmiršti, kad pasaulį matome tik iš vienos perspektyvos, bet jų yra labai daug ir jos lygiavertės. Neužmiršti, kad negalima pasaulio vertinti tik nansiniais aspektais ir kad žmonės visur yra tiesiog žmonės. agalvoti, kaip elgtumeis pats ir kas būtum, jei būtum gimęs kitur.

„Savanorystė ir Lietuvoje, ir užsienyje grindžiama tomis pačiomis vertybėmis – dalijimasis, abipusis augimas, mokymasis, patirtis, teigiamų pokyčių kūrimas. Žinoma, tarpkultūriniame kontekste patirtis gali būti stipresnė mokymosi prasme: susidūrus skirtingiems požiūriams, socialinėms ir švietimo sistemoms, kurias kiekvienas atsinešame iš savo erdvės, galime sukurti nuostabią sinergiją.

Klaida lygiavertį tarpkultūrinį dalijimąsi, savanorystę užsienyje suvokti kaip „egzotiką“ ar „pasaulio gelbėjimą“. Savanorystė yra nuoseklus, aktyvus darbas. Ir nei Gana, nei Uganda nesiskiria nuo kitų pasaulio kraštų – turi savų džiaugsmų, problemų, iššūkių ir pasiekimų. Visur rasime žmonių, kurių kasdienis darbas atima žadą, ir tų, su kuriais nematysime bendro kelio. Be įvairovės išsiversti negalime.“ – Justina Kaluinaitė, savanorystės programų koordinatorė (nevyriausybinė organizacija NNVBO Platforma) Asta Šidlauskienė kaip savanorė-ekspertė vaikų teisių apsaugos klausimais mėnesį praleido Ugandos jaunimo įgūdžių ugdymo centre „UYSTO“ (angl. Uganda Youth Skills Training Organization).

Gintė Marija Gylytė Ganos nevyriausybinėje organizacijoje „SASO“ pagal stažuočių programą „GLEN“ savanoriavo tris mėnesius.

Pasaulio laiku: korupcija – lyg vėžys, kamuojantis ir Lietuvą, ir Pietų Afriką „Transparency nternational“ Lietuva neseniai organi avo tarptautinę skaidrumo mokyklą, skirtą grupei jaunuolių iš viso pasaulio keistis patirtimi apie kovą su korupcija. Ta proga kalbamės su its universiteto teisės studentu Masakhane Ndwalaza iš ietų Afrikos espublikos ir „Transparency nternational Lietuva atstove Ieva Kimontaite.

Laidoje aiškinamės, kodėl ir kaip korupcija pažeidžia mūsų, pilie ių, interesus ir, ką galime daryti. oks korupcijos lygis yra ietų Afrikoje ir, kokios praktikos yra paplitusios „ orupcija yra lyg vėžys, stabdantis valstybių vystymąsi ir trukdantis mažinti skurdą“ – sako M. Nd ala a.

Patirtis Pietų Afrikos Respublikoje rodo, kad krizė yra puiki galimybė pokyčiams Giedrė Steikūnaitė. bernardinai.lt/2020 04 22

milijonus gyventojų turinčios Pietų Afrikos Respublikos PAR vyriausybė piliečiams iš namų išeiti o cialiai uždraudė kovo d. ustabdžius komercin veiklą, didžiul pajamų nelygyb turinčioje šalyje labiausiai kenčia skurdžiau gyvenantieji. ačiau iš krizių galima pabandyti išpešti ir ko nors gero. Kaip dabartin kriz išnaudoti taip reikalingiems struktūriniams pokyčiams visuomenėje? Koks turėtų būti pilietinės visuomenės vaidmuo šioje situacijoje? Apie tai kalbamės su socialine mentore, moterų teisių aktyviste, 30 metų darbo patirtį pilietinėje visuomenėje turinčia Keiptaune PAR įsikūrusios endruomenių vystymosi išteklių asociacijos angl. Community Development Resource Association direktore MVULA DLAM .

Community Development Resource Association nuotrauka

Nomvula, kokios mintys aplanko stebint, kas šiomis dienomis vyksta pasaulyje?

Tokiomis aplinkybėmis žmogus staiga supranti, koks trapus yra gyvenimas abartinė situacija akivai džiai rodo, kad turime grįžti prie esminių dalykų. Ji primena, koks išprotėjęs yra mūsų pasaulis, ir ver ia sustoti, pamąstyti. Jei kri ės dėka imsimės poky ių, žmonijai tai bus didelis pliusas. ienas dalykų, su kuriais žūtbūt privalome atsisveikinti, yra mūsų besaikis vartotojiškumas. abartinėmis sąlygomis namų i oliacijoje labai aiškiai matau savo būtiniausius poreikius. Akivai du, kad galiu puikiai pragyventi su žymiai mažiau iliuosi, jog ši patirtis mus išbudins keisti įpro ius ir kartu pergalvoti, kaip leidžiame savo laiką.

Kaip manote, kokių vidinių pokyčių ji mums atneš? oliacijoje esame ver iami nuoširdžiai save įvertinti: koks esu iš tiesų. aip elgiuosi su aplinkiniais ealybė stovi priešais mus tarsi veidrodis, nuo kurio negalime nusisukti.

Tikiuosi, kad atsipeikėsime ir pakeisime savo santykį su gamta. ažnai jau iamės esantys aukš iau, viršiau, atskirai nuo jos. ha š tiesų esame tik viena jos dalių, mums sustojus, ji toliau eina savo keliu – juk gamtos gyvenimas tęsiasi ir per kri ę, kei iasi metų laikai. Nesame gamtos valdovai ir neturėtume elgtis taip, tarsi tokie būtume. Ši kri ė taip pat labai aiškiai parodė, kad mūsų visuomenėse nesirūpinama pa iais pažeidžiamiausiais. Taip, ir anks iau teoriškai žinojome, kad milijonai kasdien sėda prie tuš io stalo, ta iau dabar viskas tapo labai 7

realu, ir turime su tuo tvarkytis, negalime tiesiog nusisukti kaip anks iau. Negalime pabėgti nuo to fakto, kad sukūrėme pasaulį, kuriame milijonai žmonių gyvena skurde.

Tai yra mūsų visų reikalas. Turime sukurti socialinės apsaugos sistemas, užtikrinan ias žmonių gerovę.

Jei dabartinę kri ę vertinsime kaip galimybę griūnant senajam sukurti naują, teisingesnį pasaulį, kaip užtikrinti, kad šios galimybės nepraleistume Aplink daug panikos, kai jokie konstruktyvūs veiksmai nėra įmanomi.

Atsakysiu remdamasi ietų Afrikos pavy džiu. Jau daugel metų sakome, kad turime vieną valstybę, bet dvi ekonomikas. Tad jau seniai kalbame ir apie būtinybę ją padaryti įtraukią. Šalies ekonomika negali tarnauti tik saujelei privilegijuotųjų, ta iau juk aiškiai matyti, kad rimtesnių

rūpes ių ši kri ė nesukelia itin mažai visuomenės daliai. isi kiti balansuoja ant išgyvenimo ribos. Tad turime puikią progą realiai įgyvendinti tai, apie ką tiek laiko kalbame. ita vertus, stebiu, kaip vos per porą savai ių šalies valdžia sugebėjo paspartinti teikti paslaugas gyventojams. Neįtikėtina Mes, pilietinės visuomenės atstovai, klausiame: tai kodėl to nedarėte anks iau ai kurios bendruomenės geriamojo vandens neturėjo kelerius metus, dabar vandentiekis buvo sutvarkytas per dvi savaites. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad valdžia savo įsipareigojimus ir ateityje vykdytų taip efektyviai. uikiausia galimybė, kurios privalome nepaleisti.

Kokių konk ečių veik mų i o met ima i pi ie n vi omen ietų iko e ienas nuostabiausių dalykų yra būrimasis į vadinamuosius bendruomenės veiksmo tinklus T, angl. ommunity Action Net orks , skirtus padėti patiems pažeidžiamiausiems. Mes – ne pelno siekiantis sektorius, metų metus kartojame: bendruomenės nariai geriau nei bet kas kitas žino, kam tarp jų labiausiai reikia pagalbos ir kokios. ur gyvena vieniši vyresnio amžiaus žmonės urios šeimos neturi jokio pajamų šaltinio urie vaikai gauna nemokamą maitinimą mokyklose adangi karantino metu jos uždarytos, atsiranda įvairių vietinių iniciatyvų šiuos vaikus pamaitinti. Šie bendruomeniniai tinklai yra novatoriškas sprendimas, kaip padėti pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

T veiklas vykdo bendruomenių aktyvistai, turintys ryšių su nevyriausybiniu sektoriumi, kai kuriais atvejais ir su tam tikromis vyriausybės programomis. irmieji tinklai susikūrė eiptaune, vėliau paplito į kitus regionus. š esmės šie tinklai atlieka dvi funkcijas: pirma atranda, kur yra išteklių, o tuomet juos pristato žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia. Tarkim, verslo įmonė nori paaukoti maisto vyriausybė pernelyg užimta kitais reikalais, tad kreipiamasi į bendruomeninį tinklą,

Community Development Resource Association nuotrauka

kuris maistą išdalija tiems, kam trūksta. Šia idėja nesiekiama prikurti naujų organi acijų, o tiesiog užtikrinti išteklių judėjimą bei sujungti žmones bendruomeniniu lygmeniu. itas nuostabus dalykas, vykstantis eiptaune, yra bendruomenių giminiavimasis: pasiturin iosios padeda skurdžiau gyvenan ioms. Tai taip pat vyksta su minėtų tinklų pagalba. e to, kovojame už pragyvenimo šaltinių išlaikymą. Neformalusis sektorius A yra didžiulis, ypa prekybos, tad, vyriausybei paskelbus ypatingąją padė ir uždraudus prekiauti gatvėje, tūkstan iai šeimų liko be pragyvenimo šaltinio. ilo didžiulis nepasitenkinimas, ir galų gale valdžia turėjo nusileisti: buvo peržiūrėtas ir pakeistas nacionalinis nelaimių įstatymas, prekeiviams išduoti leidimai dirbti tam tikromis sąlygomis. Šiandien mažos ir mobiliosios krautuvėlės veikia, tik kad dėl žmonių judėjimo ribojimų jų uždarbis žymiai mažesnis nei anks iau.

Ta iau vis dėlto gyventojai gali rinktis paremti smulkiuosius prekeivius, o ne didžiuosius prekybos centrus. iti smulkieji prekeiviai taip pat kovoja dėl išlikimo. Štai daržovių dėžes pristatantys augintojai daro valdžiai spaudimą reikalaudami priimti juos į maisto tiekimo grandinę. Jiems tai puiki galimybė, kurią turime užtikrinti ir ateityje. Juk tiesiog nemoralu uždaryti smulkųjį verslą ir 8

tuo pat metu leisti didiesiems prekybos centrams lobti iš kri ės. itas aspektas - viešasis transportas, kurio situacija A yra labai prasta. Nei traukiniai, nei autobusai savo funkcijų tinkamai neatlieka.

Ta iau turime taksi susivienijimus – savotiškus kooperatyvus, vairuotojų ir savininkų asociacijas. Šie net ir tolimiausias bendruomenes pasiekiantys miniautobusai yra tikrasis viešojo transporto sistemos stuburas. e to, taksi yra bene vienintelis verslo sektorius mūsų šalyje, kurio savininkai yra juodaodžiai pilie iai.

Tad šiems miniautobusams buvo pavestas keleivių vežimas per kri ę.

Ta iau ir jie buvo priversti grasinti valdžiai streiku, jei ši nepašalins laiko ir svorio apribojimų ir neįtrauks taksi sektoriaus į nansinio stimulo paketus, numatytus įvairiems kitiems sektoriams.

Kaip ve nate pi ie n vi omen veik m da a n e situacijoje?

Turint omenyje aplinkybes, mūsų pilietinė visuomenė daro viską, ką gali. Ta iau reikia pažvelgti ir kritiškai. Manau, ši kri ė parodė, jog turime žymiai aktyviau bendrauti su valdžia. same užmigę Tai puiki galimybė pilietinei visuomenei sustiprinti savo balsą. Jei to nepadarysime, valdžia išlaikys šiltus santykius su verslu, o pilietinė visuomenė ir vėl liks už borto.

uikus pavy dys – vyriausybės įsteigtas solidarumo fondas, iš kurio nansuojama apsauginė apranga, papildomi ventiliatoriai ligoninėse ir kiti panašūs dalykai. ondui pinigų skiria šalies turtingiausieji – verslininkai. Ta iau nevyriausybinėms organi acijoms praktiškai neįmanoma iš šio fondo gauti nansavimo, nors ir vykdome visuomenei gyvybiškai svarbias socialines veiklas. Tikrai galime labiau pasistengti ir už tai pakovoti – juolab kad, mano nuomone, į fondo valdybą turėtų būti paskirta ir pilietinės visuomenės atstovų. Juk, kaip žinome iš patirties, paprastai tokiais atvejais viešųjų pirkimų sutartys pasirašomos su savais, tad sudaromos puikios galimybės korupcijai. ad vėliau nebūtume nemaloniai nustebinti, akylą priežiūrą vykdyti turime dabar.

Apskritai nevyriausybinės organiacijos turėtų užsitikrinti tvaresnį nansavimą. Jau gana tos priklausomybės nuo donorų iš užsienio.

Kurioms kitoms sritims, jūsų manymu, reikėtų teikti prioritetą? rivalome žymiai daugiau dėmesio skirti žmonijos atsparumui, pirmiausia – maisto saugumui. albėdama su kolegomis iš kitų Afrikos valstybių, kuriose maisto auginimas savo reikmėms yra įprasta praktika – Malavio, imbabvės, otsvanos, – jų balsuose jau iu tvirtybę. Jie neneigia susiduriantys su iššūkiais šios pasaulinės kri ės metu, ta iau akivai du, kad jie gerokai stipresni nei kiti. Maisto saugumas – užtektinai geros kokybės maisto visiems pasaulio gyventojams – yra vienas svarbiausių dalykų žvelgiant į atei . žtat turime įtikinti vyriausybę, kad smulkūs ūkininkai užaugina pakankamai maisto mūsų šaliai, ir juos būtina remti ir palaikyti.

Turime išmokti būti paslankesni, lankstesni, aktyvesni. Ši kri ė sugebėjo milžinišku mastu sutrikdyti mūsų gyvenimus, ta iau nemanau, kad ji yra paskutinė. Jų bus daugiau.

lausimas mums yra toks: kokias novatoriškas socialines, ekonomines struktūras sukursime, kad jos atsilaikytų prieš panašias kri es Senojo, „normalaus“ pasaulio nebėra. ra tik nauja realybė, iš mūsų reikalaujanti mąstyti ir elgtis kitaip, nei buvome įpratę.

Ar į ateitį žvelgiate su viltimi? inoma, ir dar kaip albėdama su kitais pilietinės visuomenės atstovais, nepriklausomais energijos tiekėjais jau iu jų entu ia mą: dabar puiki proga poky iams ir kurti geresnį pasaulį.

Savaime suprantama, nerimauju dėl žmonių, prarandan ių pragyvenimo šaltinį – ypa dabar, kai A ekonomika ir taip išgyvena recesiją nerimauju dėl sveikatos apsaugos sistemos, kuri gali neatlaikyti spaudimo dėl prarandamų gyvybių.

Ta iau galimybės atei iai yra nuostabios, jei jų neišnaudosime poky iams, gailėsimės.

Community Development Resource Association nuotrauka

9

Ką laukinių gyvūnų medžioklė Afrikoje sako apie mus?

Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2019 05 25

eseniai tinklalapyje, skelbiančiame agroverslo naujienas, pasirod s rašinys apie lietuvių medžioklės amibijoje įspūdžius, iliustruotas besišypsančių vyrų su šautuvais ir šalia gulinčių jų nužudytų gyvūnų nuotraukomis, sukėlė pasipiktinimą. am priežasčių yra ne viena, daug jų įvardyta skaitytojų paliktuose komentaruose. ačiau minint tarptautin Afrikos dieną gegužės d. ir Lietuvoje šiuo metu jau kelintus metus iš eilės vykstant renginių ciklui „Afrikos dienos“, verta pasigilinti ir į platesnius šios istorijos aspektus: kaip ir kodėl kuriamas realybės neatitinkantis Afrikos naratyvas? Kaip jo išvengti?

Scanpi

Ego ir pinigai Trofėjų medžioklė – tai veikla, kurios tikslas yra turėti gyvūno kūno dalį galvą, ragus, odą, letenas arba jį visą kaip iškamšą . okiu tikslu Tokios atostogos nesusiję su būtinybe išgyventi, nes žudoma ne maistui, o dėl smagumo. Tad galima spėti, kad jos vyksta savo ego patenkinimui ar įrėmintai nuotraukai su lavonu.

Juk medžioklė, o dar užsienyje, yra

brangus užsiėmimas: pavy džiui, „teisė“ „legaliai“ nužudyti liūtą ietų Afrikos espublikoje gali atsieiti apie 5 tūkst. eurų. Tai prioritetų klausimas: juk už tiek galima visą gyvenimą maitintis restoranuose – arba pamaitinti kitus.

Tokios medžioklės karts nuo karto sukelia pasipiktinimo laviną ir pasauliniu mastu. Štai 2 2 m., spanijai skęstant ekonominėje kri ėje, vyriausybei vykdant „diržų veržimosi“ 10

A nuotr

ed ioklė A riko e

politiką ir maždaug ketvirtadaliui gyventojų registruojantis darbo biržoje, jos karalius Juanas arlosas buvo išaiškintas otsvanoje medžiojantis dramblius. Laikraš iuose mirgėjo nuotrauka iš ankstesnio monarcho safario, kurioje jis su šautuvu rankose šypsosi prie negyvo dramblio. Šio straublys persuktas ir atremtas į medį.

Ta iau spanijos žmonės pyko ne tik dėl to, kad karalius vietoj diržo

veržimosi arogantiškai keliauja medžioti į užsienį, bet ir todėl, kad jis buvo tarptautinės gamtos išsaugojimo organi acijos „ orld ildlife und“ spanijos skyriaus garbės pre identas. o peticija jam atsistatydinti iš šių pareigų pasirašė beveik tūkst. gyventojų. Monarchas vėliau už savo veiksmus atsiprašė, ta iau drambliui tai jau nebuvo svarbu. odėl sudaiktiname gyvąjį pasaulį ir ant visko užkabiname kainos etiketę „Man regis, iš vienos pusės tai susiję su egoi mu ir savo valdžios demonstravimu, iš kitos – su pinigais. aug pinigų. rekyba tiek gyvūnais, tiek jų kūno dalimis „trofėjais“ yra masinis tinklas, – sako nevyriausybinės organi acijos „ ystomojo bendradarbiavimo pla orma“ politikos ir advokacijos ekspertė Justina aluinaitė. – visa kita Narve įkalintas orangutangas – šiaip, dėl grožio. Narkotinėmis medžiagomis apsvaiginti liūtai ir tigrai priva iose „atrakcijose“ turistams, drambliai ištrauktomis iltimis, gorilos nukapotomis letenomis odėl tai darome Nes galime. Nes nebežinome, kur ir kaip būti „dar daugiau, dar geriau, dar įdomiau“. ad galėtume pasigirti, kaip turiningai praleidome laisvalaikį.“

Scanpi

Bet juk medžioklė padeda Afrikai išbristi iš skurdo?

Ne. irmiausia, skurdas neatsiranda iš niekur: jis yra sukuriamas netolygiai paskirstant esamus resursus. r nors skurdo įvairiuose pasaulio kraštuose, įskaitant Lietuvą bei Afrikos regionus, konkre ios aplinkybės yra įvairios, laukinių gyvūnų medžiojimas prie jo mažinimo niekaip neprisideda.

Scanpi

A nuotr

11

ed ioklė A riko e

A nuotr

ed ioklė A riko e

2 m. grupės ekonomistų parengtoje ataskaitoje „2 milijonų dolerių klausimas: iek iš tikrųjų trofėjų medžioklė padeda Afrikos bendruomenėms “ įrodoma, kad beveik nei kiek: žmonėms, gyvenantiems „medžioklės plotų“ teritorijose, vidutiniškai atitenka vos proc. iš medžioklės gautų pajamų. ur dingsta likusi dalis ažkiek nusėda politikų kišenėse už išduotus leidimus medžioti, ta iau didžioji dalis atitenka medžioklių organi atoriams ir medžioklės plotų savininkams. šie dažnu atveju yra baltieji užsienie iai, besipelnantys iš Afrikos gamtos turtų. Štai liūdnai pagarsėjusiu straipsnio pradžioje minėtu lungės medžiotojų Namibijoje atveju, lietuviai už „teisę“ paleisti šūvius į gepardus ir antilopes susimokėjo sutuoktiniams iš Austrijos ir jų „trofėjų“ medžioklės verslui Namibijoje „ kamapu“. epardo gyvybė jų tinklalapyje įkainota 2,5 tūkst. eurų. itas medžiotojų argumentas – esą pajamos iš liūtų, dramblių ar antilopių žudymo padeda nansuoti šių ir kitų rūšių išsaugojimo projektus Afrikoje – taip pat tėra mažų mažiausiai perdėtas. okia dalis milijonų dolerių, sumokėtų už „teisę“ nužudyti gyvūną, ypa retą, iš tiesų atitenka gamtos išsaugojimui, atkūrimui ir saugomų teritorijų priežiūrai, dažnai yra retorinis klausimas. et pavojų

yra ir daugiau: žmogaus kišimasis į sudėtingais tarpusavio ryšiais susietą gyvūnų ir augalų ekosistemą dažnai turi ne tik akivai džiai neigiamų, bet ir visai nenuspėjamų pasekmių. „Medžiotojai nesielgia kaip natūralūs plėšrūnai, – sako umaniškosios draugijos vice pre identas Je rey lockenas. – Jie taikosi į didžiausius gyvūnus – su ilgiausiomis iltimis, kar iais ir ragais.“ Todėl, pavy džiui, liūtų bandos vado nužudymas iškraipo visą socialinę jos sąrangą ir kovoje dėl dominuojan ios po icijos žūsta jauni patinai, jaunikliai ir juos bandan ios apsaugoti patelės. rieš šimtą metų Afrikos žemyne gyveno apie mln. dramblių, šiandien jų belikę, įvairiais skai iavimais, vos virš tūkst. iologų duomenimis, tarp ir 2 5 m. saugomose žemyno teritorijose didžiųjų žinduolių sumažėjo proc. „ ai gyvūnas labiausiai vertinamas kaip negyvas trofėjus, jo rūšies dienos suskai iuotos“, – sako J. lockenas. teiginys „ udau, nes myliu ir noriu išsaugoti“, anot jo, yra tiesiog moralinis paklydimas. artais skundžiamasi, kad laukiniai gyvūnai užpuola naminius – avis, vištas, karves, ir taip pridaro nuostolių ūkininkams. Tiesa, paprastai tokiose diskusijose apie natūralių gyvūnų buveinių naikinimą – jiems tiesiog nebėra kur dėtis ir ką valgyti – neužsimenama. Ta iau, pavy džiui, Jungtinių alstijų umaniškosios draugijos duomenimis, nors dėl susirgimų, oro sąlygų ir vagys ių JA ūkininkai praranda devynis kartus daugiau galvijų nei dėl visų laukinių grobuonių kartų sudėjus, tik nedidelė jų dalis pasirenka nemirtinus metodus savo bandoms apsaugoti. JA ia minimos neatsitiktinai: didžioji dalis „trofėjų“ medžiotojų Afrikoje yra JA pilie iai. er dešimtme į šalį įvežta ,2 mln. laukinių gyvūnų „trofėjų“, o iš viso trofėjais laikoma 2 gyvūnų rūšių, įskaitant ir vadinamąjį „ idįjį Afrikos penketuką“: liūtus, dramblius, leopardus, raganosius ir buivolus. ir

arnų vystymąsi, etišką turi mą skurdo mažinimą tyrinėjanti

Scanpi

ueenslando universiteto prof.

Mucha ondida Mkono atliko studiją, pavadintą „Neo-koloniali mas ir godumas: kaip socialinėje žiniasklaidoje trofėjų medžioklę vertina afrikie iai“. Autorės teigimu, tarp pa ios Afrikos gyventojų dominuoja požiūris, trofėjų medžioklę vertinantis kaip vieną iš neo-koloniali mo elementų. Juk turtingi vakarie iai, išnaudojantys Afrikos išteklius, nėra naujas fenomenas kaip ir vakarieiai, kuriems Afrikos gyvūnas atrodo svarbesnis už Afrikos žmogų – tuo paremta visa ilga uropos koloniali mo istorija. ritikos dėl bendrininkavimo apvaginėjant žemyną tyrime sulaukia ir vietos valdžia bei politikai, kurie, siekdami pasipildyti savo kišenes, leidžia toms vagystėms vykti legaliai. enija yra vienintelė valstybė Afrikoje, uždraudusi „trofėjų“ medžioklę savo teritorijoje. Ji tai padarė dar m. otsvana, kurioje tokia veikla buvo uždrausta 2 m. siekiant išsaugoti gyvūniją, ką tik atšaukė penkerius metus galiojusį draudimą medžioti dramblius. Šalyje gyvena didžiausia pasaulyje dramblių populiacija, o dabartinė vyriausybė siekia išvynioti raudoną kilimą turtingiems turistams su ginklais jos mažinti. „ isiškai aišku, kad teigiamas vyriausybių požiūris į sportinę ir trofėjų medžioklę 12

A nuotr

ed ioklė A riko e

kelia pavojų Afrikos gyvūnams ir gamtai“, – sako anos aktyvistė ridget oakye. iena iš alternatyvų medžioklei – darniai vykdomas turi mas. Štai foto-safariuose džiaugsmo turistui teikia gyvo, o ne nušauto gyvūno nuotrauka. Tą patvirtina ir vietos bendruomenės: otsvanos Mababe kaimo gyventojai pastebėjo, kad ištisus metus vykstan ios fotogra jos stovyklos jiems atneša daugiau naudos, nei se oninė medžioklė.

Ta iau iš tiesų skurdą panaikinti gali tik jo priežastis, o ne simptomus atitinkantys veiksmai, tokie kaip reparacijos už koloniali mą, sąžininga prekyba ir bendradarbiavimas partnerystės, o ne „gelbėjimo“ pagrindu.

Kaip Afriką vaizduoja žiniasklaida?

Atsakomybę turi prisiimti ir žiniasklaida, kurianti ir palaikanti Afrikos kaip „eg otiško“, „laukinio“ krašto, kurį galima išnaudoti ir vartoti savo užgaidoms, įvai dį. Tokie naratyvai ne tik paslepia realybės įvairovę ir kompleksiškumą, bet ir peni įsisenėjusius rasistinius požiūrius bei užkerta kelią galios perskirstymui, be kurio akarai ir toliau be skrupulų išnaudos Afrikos resursus.

„Tikiu, kad ne visi manome, jog Afrika yra vienalytis safario ir egotikos rojus su badaujan iais pusnuogiais vaikais pašonėje, – sako J. aluinaitė. – Ta iau didžioji dalis informacijos apie Afrikos žemyną Lietuvos žiniasklaidoje apsiriboja žinutėmis apie katastrofas arba naujas „atradimų“, „eg otikos“ keliones ir „gelbėjimo“ misijas. et juk būdami sąmoningi a. pilie iai ir turėdami visas prieigas prie technologijų galime paieškoti ir rasti žymiai daugiau.“ avy džiui, susipažinti su žemyno miestų kultūra, socialiniais ir politiniais judėjimais ar sužinoti apie Lietuvos ir Nigerijos T profesionalų bendradarbiavimą. r, žinoma, kritiškai įvertinti stereotipinio mąstymo ribotumą – o tai padaryti lengviausia atsukus veidrodį į save. „ aip jau iamės, kai Lietuvoje pirmąkart apsilankęs užsienietis mus suvokia tik buvusio ytų bloko, medinių trobų ir grybų šventės arėnoje kontekste Ak, tie turistai, ką jie išmano – purtome galvas. et ar save pastatome į tą pa ią po iciją Ar kada teko T mekos Lagoso ar Adis Abebos gyventojams pasakoti, kad Afrika – tai safaris inoma, žmonės mandagūs. šklausys. et supraskime: savo žinių ir socialinio kapitalo indėlį formuojame patys.“

Šokiai aplink laužus oloniali mas teisinasi teiginiu, esą vakarie iai – tai žmogiškumo, civili acijos ir teisingo gyvenimo būdo pradininkai, advokatai ir pranašai, kurių misija yra „civili uoti“ likusį „barbarų“ pasaulį nusavinant jo gamtinius išteklius nuo na os ir deimantų iki dirbamos žemės bei atogrąžų miškų . Tarsi pasaulis su visa savo įvairove eg istuotų tik tam, kad vakarie iai galėtų jį išnaudodami statytis savo miestus, bankus ir industrijas. Ta iau kainą už tai sumoka kiti. Štai Namibijoje a. pr. vokie iai įkūrė pirmąsias koncentracijos stovyklas – pusę amžiaus prieš tai, kai jos pradėjo veikti uropoje. „ inių trūkumas apie koloni acijos procesus ir įsigyvenęs struktūrinis rasi mas, pasireiškiantis vakarie ių nešamu „teisingu žodžiu“, yra žymiai

patogesnė mąstymo kryptis nei realių pasiekimų ir nesėkmių įvertinimas bei moralinis ir intelektualinis suvokimas, kad ir be mūsų žmonės gyveno, kūrė, gyvens ir kurs, – sako J. aluinaitė. – inoma, Afrikos žemyno šalys – kaip ir visos kitos – turi daug ir didelių iššūkių, bet kartu ir daug nuostabių pasiekimų. r su, ir be mūsų pagalbos. Susipažinkime, pažinkime, dalinkimės, mokykimės ir mąstykime, kaip ir ką galime kartu nuveikti bendro gėrio vardan, kaip galime panaudoti savo turimas laisves ir galimybes.“

susimenkiname, esą nieko pakeisti negalime. Liūdime matydami kertamus miškus, bet perkame produktus su palmių aliejumi, kuriam išgauti ndone ijoje kertami atogrąžų miškai, iš namų išvejamos ištisos bendruomenės, naikinama gamta. Stebimės, kodėl prie „ oca olos“ gamyklų vandens telkiniai tapo taip užteršti, kad nebeliko švaraus vandens – taiau kavinėje užsisakome šio gėrimo.

Tai galioja ne tik šautuvais, bet ir fotoaparatais apsiginklavusiems turistams, kuriems Afrika – tai eg otika. „Sakote, ten gražu ir skirtinga inoma, tuo pasaulis ir nuostabus.

Sakote, Afrikoje jus pamatę vaikai sveikinasi ir mojuoja Tikiuosi, taip daro ir pas mus. Sakote, ten žmonės į jus žiūri kaip į „baltąjį“ Na taip, ir mes į juos žiūrime kaip į „juodąjį“, – sako J. aluinaitė.

Ji sako nebepateisinanti pasakymų apie „laukinę Afriką“, „norą padėti ir mokyti“, „pilnas džiaugsmo vaikų akis mus išvydus“ ir kitus panašius, net ir ne iš piktos valios pateiktus teiginius.

Ji sako nebepateisinanti pasakymų apie „laukinę Afriką“, „norą padėti ir mokyti“, „pilnas džiaugsmo vaikų akis mus išvydus“ ir kitus panašius, net ir ne iš piktos valios pateiktus teiginius. „Manau, kad, augdami stipriai konkurencingoje visuomenėje, kur nuolatos norime visko daugiau, tiesiog banaliai ir dėl asmeninių silpnybių norime pasijusti geresni, pranašesni, vertingesni. Nesvarbu, kur ir prieš ką, – sako ji. – aug vartojame, ta iau tuo pat metu

Linkiu mums visiems daugiau supratimo ir kritinio mąstymo. Juk draugams iš užsienio mūsų a iuko turgus ir mediniai nameliai – tokia pati eg otika, gėlių vainikai ir šokiai aplink laužus – „laukiniškumas“. Supraskime, džiaukimės ir vertinkime, o ne mokėkime pinigus už turi mo kaimelių išnaudojimą ar savo ego patenkinimą.“

13

yvunai kru erio parke

Pasaulio laiku: Ruanda lietuvių akimis Agnė Marcinkutė – gydytoja, vykusi į uandą susipažinti su lietuvių kilmės kunigu ermanu Šulcu ir savanoriškai gydžiusi ligonius.

Giedrė Steikūnaitė – žurnalistė, keliavusi parvežti istorijų iš šios spar iai besivystan ios entrinės Afrikos šalies.

Abi moterys sve iuojasi „ asaulio laiku“ studijoje ir dalinasi įspūdžiais apie šią nedidelę šalį, kuri pasaulio istorijoje turi ryškią genocido žymą.

14

Ruanda:

kiek kainuoja progresas?

Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2018 01 15

Afrikos rytinės dalies kalvose įsikūrusi Ruanda dažnai pateikiama kaip sėkmingo progreso pavyzdys kitiems. os sveikatos apsaugos, švietimo, ekonomikos reformos padeda kelti žmonių gerov , tarpusavio pagalba – susitaikymą, taip didinant gebėjimą nepriklausyti nuo išorės jėgų. ačiau ar progresas turi savo kainą?

Giedrės Steikūnaitės nuotr

Lai turėtumei karvę Jean- aulis yra vienas iš tų žmonių, kurie keliauja po uandą ieškodami, kam reikia karvės. „ irmiausia atsižvelgiame į ūkininko poreikius, žinias ir įgūdžius, – sako jis. – Atrinkus tinkamus kandidatus, rengiame jiems mokymus apie gyvulininkystę, galvijų ligas ir jų gydymą, nansų tvarkymą ir ly ių lygybės ūkininkavime aspektus.“ ultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir dovanos gavėją.

Jean- aulis, dirbantis vienoje nevyriausybinėje organi acijoje, įgyvendina uandos skurdo mažinimo programos dalį pavadinimu „ irinka“, kurios šūkis – „ iekvienai neturtingai šeimai – po karvę“.

„ irinka“ pradėta 2 m., kai o ciali statistika buvo itin niūri: daugiau nei proc. ruandie ių skurdo, proc. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų kentė nuo chroniško maisto nepakankamumo, pusė kaimo gyventojų balansavo ant maisto nesaugumo maisto saugumas apibrėžiamas kaip užtikrinta galimybė gauti maisto ribos. arvė padeda išspręsti keletą tarpusavyje susijusių problemų.

Jos duodamas pienas gerina vaikų mitybą, o pardavus perteklių gauti pinigai papildo šeimos biudžetą. e to, karvės mėšlas – natūrali ir nemokama trąša daržui bei vaismedžiams didesnis derlius – geresnė mityba. ultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir 15

Ruanda

dovanos gavėją. ar prieš a. pab. užpuolant koloni atoriams iš uropos, karvė uandoje buvo gerovės, turto simbolis bei įvairių socio-ekonominių sandėrių valiuta: pv ., ji dovanota kaip pagarbos ženklas siekiant užtvirtinti svarbius ryšius ir kaip nuotakos kraitis. Tad žodis „ irinka“, ver iamas „Lai turėtumei karvę“, ataidi tradicija – užtat labai tiko pavadinti naująją iniciatyvą genocidą vos prieš du dešimtme ius išgyvenusiame žemdirbių krašte, kur jėgų susitaikymui ieškoma ir praeities bendrystėje.

Jean- aulis pasakoja, kad „ irinka“ vykdoma keliais etapais. irmiausia vietinė valdžia savo bendruomenėje identi kuoja žmones, kuriems labiausiai reikia paramos. Tuomet

Kultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir dovanos gavėją.

Giedrės Steikūnaitės nuotr

vyksta pasiruošimas: taupoma karvės maistui ir priežiūrai, statomas tvartelis, ūkininkai apmokomi – turi įrodyti, kad yra pasirengę. raėję gyvulininkystės pradžiamokslį gauna karvę. Šiai apsiveršiavus, tely ia perduodama kitam bendruomenės įvardytam ūkininkui. cialiais duomenimis, iki 2 m. pabaigos iš viso išdalinta beveik 2 tūkst. karvių – 5 proc. numatyto tikslo 5 tūkst. karvių . rogramą nansuoja uandos valdžia, taip pat užsienio nevyriausybinės organi acijos ir verslo įmonės. „ arvės išties kei ia skurdžiai gyvenan ių ūkininkų gyvenimus, – sako Jean- aulis. – Ta iau ne iš karto.“ Situaciją apsunkina ilgas pasiruošimo procesas, nuolatinis žmonių pažeidžiamumas ir tiesioginė priklausomybė nuo besikei ian ių gamtos jėgų kritulių, derliaus . adinamųjų „pinigų pasėlių“ t. y. ne maistui ar pašarui, o tik pardavimui auginamų pasėlių – kavos, arbatos atveju, žemdirbys neturi jokios galios nustatyti savo sunkaus darbo vaisių kainos – ją reguliuoja „rinka“ ir Niujorko ar Londono biržų makleriai – ir dažnai yra priverstas savo produkciją parduoti už mažiau, nei yra vertas jo darbas. itaip tariant, yra išnaudojamas.

Talkose, klasėse ir klinikose idžioji dalis uandos gyventojų apie proc. yra smulkūs

Ruanda

ūkininkai, vidutiniškai išgyvenantys iš . 5 hektaro žemės. lgalaikei jų gerovei kurti skirta „ irinka“ yra viena iš skurdo mažinimui ir vystymuisi skirtos programos „ ision 2 2 “, pagal kurią uanda iki 2 2 m. siekia tapti vidutinių pajamų šalimi, dalių. Tokių yra ir daugiau ir jos vadinamos „vietiniais sprendimais“ angl. home-gro n solutions , t. y. specialiai uandai pritaikytomis ir, bylojama, iš jos tradicinės kultūros kylan iomis priemonėmis. Tai – alternatyva užsienio donorų ar didžiųjų organi acijų diktuojamoms vystymosi politikoms, kurios nebūtinai atsižvelgia į vietinę situaciją ir žmonių poreikius. askutinį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo iki val. ryto ruandieiai eina į talką. Ši praktika, vadinama „ muganda“ „susirinkti bendru tikslu pasiekti re ultato“ , paremta savipagalbos ir bendradarbiavimo principu ir joje dalyvauja - 5 m. amžiaus pilie iai pagal o cialią statistiką, dalyvavimas itin aukštas: . proc. visų reikalavimus atitinkan ių gyventojų – galbūt iš dalies dėl to, kad nedalyvaujantiems gresia nuobaudos . Talkos veiklą nustato bendruomenių lyderiai pagal poreikius: medžių sodinimas, pastatų ir kelių remontas, aplinkos švarinimas, pagalba itin pažeidžiamiems žmonėms, mokyklų statyba ir kt. ystymuisi skirtas fondas „Agaciro“ kinjaruanda k. orumas, pagarba, pasirūpinimas savimi veiklą pradėjo 2 2 m. Tai – savanorišku 16

aukojimu grįstas fondas pinigų laukiama iš pa ių ruandie ių šalyje ir diasporoje bei „ uandos draugų“ užsienyje. 2 m. duomenimis, fondui surinkta .5 mlrd. uandos frankų . mln. eurų iš planuotų 2 mlrd. iki 2 2 m. „Ateinanioms kartoms bus garantuotas gyvenimas, kokio nusipelnome kaip ruandie iai, jei visi prisiimsime už tai atsakomybę, – žiniasklaidai sakė fondo vadovas Jackas ayonga, kviesdamas daugiau aukoti. – iekvienas pagalvokime, ką galime padaryti ateities kartų naudai.“ Jau padaryta daug ir pasiekimais didžiuojamasi: per pastaruosius dešimtme ius uandoje pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, padidėjo gyventojų raštingumas, sumažėjo žemiau skurdo ribos gyvenan ių žmonių skai ius. „Laimė prasideda, kai žmogus gali įpirkti maisto“, – sako vienas kalbintas švietimo srityje ilgai dirbęs ruandietis. Anot jo, svarbiausios sritys, kuriose uandos žmonių gyvenimai išties pagerėjo, yra švietimas ir sveikatos apsauga. „Šiandien švietimas prieinamas kiekvienam ruandie iui – ne taip, kaip anks iau. šsilavinę žmonės pasiekia daugiau, sukuria darbo vietų, įgyvendina įvairias idėjas“, – sako jis.

2 m. naujoji šalies konstitucija įvedė privalomą ir nemokamą pradinį išsilavinimą, todėl šiandien virš proc. vaikų lanko pradinę mokyklą ta iau ne visi joje lieka ilgiau . niversitetų šalyje yra daugiau nei dauguma jų – privatūs.

Buvęs P.Kagame patarėjas Davidas Himbara sako, kad prezidentas ir Ruandai, ir pasauliui pateikė „faustišką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“

idžiulis progresas pasiektas ir sveikatos apsaugos srityje. Medicininės paslaugos teikiamos visiems – privalomojo sveikatos draudimo mokes ius už skurdžiau gyvenan ius visuomenės narius sumoka tie, kurie uždirba ar turi daugiau. „Medicinos infrastruktūros ir įstaigų tinklo plėtimas, gydytojų, slaugytojų bei akušerių ruošimas ir mokymas, naujagimių mir ių sumažinimas, kova su epidemijomis ir ligomis, įskaitant vėžį ar – visa tai pasiekėme, – sako pašnekovas.

– monės mokomi, kad į gydytojus reikia kreiptis prieš ligai įsikerojant. sipareigojome išsaugoti kiekvieną uandos gyvybę.“ uvęs . agame patarėjas avidas imbara sako, kad pre identas ir uandai, ir pasauliui pateikė „faustišką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“

Progreso kaina ėl savo pasiekimų uanda dažnai įvardijama kaip sėkmės istorija, ypa turint omenyje jos tragišką ir atmintyje dar labai gyvą praei . Ta iau uandos modelis turi savo kainą, apie kurią pa ioje uandoje garsiai kalba tik vienetai. andžiusi kandidatuoti 2 m. rugpjū vykusiuose pre idento rinkimuose 5-erių iane igara šiandien yra kalėjime, apkaltinta grėsme nacionaliniam saugumui.

Sutapimas, kad ji – viena drąsiausių valdžios kritikių, į viešumą traukusi opias socialines problemas ir valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus bei visuotinę kontrolę. iti opo iciją valdžiai išreiškę pilieiai taip pat kalėjime, arba kape.

Tąkart, surinkęs virš proc. balsų, rinkimus laimėjo ir, pakeitęs onstituciją, pre identu iki 2 m. gali

likti dabartinis šalies vadovas gen. maj. aulas agame – JA ir kitų politinių „elitų“ numylėtinis. Jis ir jo vadovaujamas uandos atriotinis rontas laikomi herojais, sustabdžiusiais m. genocidą, o tai tarsi suteikia imunitetą kritikai. Šeši milijonai žuvusių kaimyninės emokratinės ongo espublikos gyventojų tokio imuniteto neturėjo, kai JA remiamas . agame ir jo bei jų palaikomos karinės grupuotės vykdė karines intervencijas į šią deimantų, aukso, mineralų sklidiną teritoriją. uvęs . agame patarėjas avidas imbara sako, kad pre identas ir uandai, ir pasauliui pateikė „faustišką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“ avy dingai švarios uandos viešosios erdvės, gerėjantys keliai, naujos klinikos, politinis stabilumas ir pagyros ašingtone prieš tylos ir baimės atmosferą, politinius susidorojimus ir tragedijas onge: ar tokia turi būti progreso kaina io te sto a tor andoje lan si paal proje t inias laida vystym isi remiam ropos omisijos roje t iet voje yvendina V ropos namai art s partneri V platforma

Giedrės Steikūnaitės nuotr

17

Ruanda

Pilietinė visuomenė Ugandoje: „sarginis šuo“, nebijantis krimstelėti abejingai Stasys aitonis. 15min.lt/2020 02 27

„Mūsų įstatymai yra tobuli, bet... tik popieriuje“, – su šypsena sako ugandiečiai. Rytų Afrikos valstybė Uganda – tai šalis, kur norint kažką pasiekti tenka kaip reikiant pasidarbuoti alkūnėmis. ai, ko nesuteikia valstybė, žmonės priversti išsireikalauti kitomis priemonėmis. inoma, teisėtomis, nes revoliucijų ir pilietinių karų čia niekas nenori. Veiksmingiausias būdas – pilietinė visuomenė, neleidžianti valdžiai snūduriuoti ir ignoruoti paprastų gyventojų. šties pilietiškumas ir nevyriausybinių organizacijų V mobilizacija yra tai, ko iš Ugandos galime pasimokyti ir mes.

G

rie pilietinės visuomenės telkimo ir gausybės šalyje veikian ių N bendradarbiavimo nemažai prisideda Nacionalinis gandos N forumas NN – asociacija, vienijanti kelis šimtus tarptautinio, nacionalinio ir regioninio lygmens organi acijų. Jau beveik dvidešimt metų veikianti asociacija išsikovojo vietą po saule, jos balsas yra girdimas, o autoritetas jau iamas bendraujant su vietos N . Jei tarptautinės organi acijos yra pakankamai užtikrintos ir saugios, tai

ypa vietinio lygmens N būtina turėtų stiprų užnugarį, kai valdžia pradeda daryti spaudimą ar imasi sankcijų. gandą vykome kaip tarptautinio gerosios praktikos apsikeitimo ir vadinamo „šešėliavimo“ projekto dalyviai.

Lietuvos Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organi acijų pla orma la orma , kaip ir NN , priklauso globaliam tinklui S, vienijan iam nacionalines N 18

nuotr

pla ormas ir regionines koalicijas penkiuose žemynuose. ad ir kaip nepatiktų kai kuriems įtakingiems gandos politikams, NN jau iasi pakankamai patogiai ir nepriklausomai vien dėl to, kad daugiau nei proc. nansavimo N tinklo plėtrai gauna iš užsienio donorų. nepatikti ir neįtikti politiniam elitui yra priežas ių. Štai viena jų yra „Juodojo pirmadienio“ judėjimas, skai iuojantis jau aštuntus metus.

Jo tikslas – mobili uoti pilietinius ir antikorupcijos aktyvistus, pasakoti apie tai visuomenei. iekvieną pirmadienį visi neabejingi N darbuotojai ar paprasti pilie iai apsirengia juodos gedulo spalvos rūbais ir taip išreiškia tylų protestą prieš šalyje klestin ią korupciją, nepoti mą ir socialinę nelygybę.

Susitikimą su kolegomis iš NNjų biure sostinėje ampaloje kaip tik pradėjome pirmadienio rytą ir iškart atkreipėme dėmesį, kad margų ir gyvų spalvų rūbais mėgstantys rengtis afrikie iai lyg susitarę vilki juodais drabužiais. Atrodė labai efektingai ir neįprastai. rasimušti į viešąją erdvę nevyriausybininkams gandoje nėra paprasta. eikia leidimų, suderinimų, jėgos struktūros akylai seka, kas vyksta. „ iešų erdvių visuomenės balsui ir pilietinėms iniciatyvoms labai trūksta. Negalima sakyti, kad saviraiškos laisvė visiškai draudžiama, ta iau jei tik valdžia pajunta, kad kyla reali grėsmė arba pilietiškumo mastas tampa pavojingai didelis, jie nesibodi blokuoti ir imtis drastiškų priemonių“, – teigia NN ilietinės erdvės ir valdysenos stebėjimo programos vadovas hrisas Nk atsib e. ganda priskiriama hibridinių režimų kategorijai. augiau nei trisdešimt metų šalį tvirtuose gniaužtuose laikantis pre identas o eri Museveni, daug vidinių kovų ir su ginklu rankose, ir kabinetuose

G

regėjęs kariškis, tarptautinėje erdvėje save labiau mėgsta po icionuoti vilkėdamas elegantišką kostiumą, o ne karišką uniformą. autoritari mą linkęs šalies vadovas mėgina viešai imituoti demokratiją ir parodyti pasauliui, kad ganda nėra diktatūrinė. š dalies jam tai puikiai pavyksta. gandoje veikia silpna ir susiskaldžiusi opo icija, keli valdžią kritikuojantys laikraš iai. Todėl tas „lengvas“, pavojaus nekeliantis politinis fonas ir trupu , bet ne per daug, valdžią galinti pakeiksnoti visuomenė valdantiesiems yra labai priimtina. risijaukinti žiniasklaidą ir įžymius žmones, kaip savo idėjų ambasadorius, N sektoriui gandoje taip pat nelengva. terio laikas yra

G

19

nuotr

nuotr

beprotiškai brangus, o įžymybės prašo nansinio atlygio. pa skrupulingai savo išlaidas skai iuojantiems nevyriausybininkams tai nėra priimtina. Ta iau jie stengiasi, išnaudoja socialinių tinklų potencialą ir apeliuoja į jaunąją kartą, kuri trokšta išsilavinimo ir poky ių, nori pamatyti pasaulį. Sudominti savo mintimis stengiamasi originaliai ir išradingai pristatant savo idėjas, organi uojant viešas akcijas ir renginius.

NN asociacijai pasisekė. Jos vykdantysis direktorius ichardas Sse akiryanga yra chari matiškas lyderis, sumaniai laviruojantis tarp politinių sluoksnių, donorų ir pilietinių aktyvistų, kurie buriasi ir ieško pla ormos dalintis savo mintimis. „ ichardas ia pats yra įžymybė ir reklaminis veidas. Jį kvie ia į televiijos pokalbių šou, jo veidas dažnai matomas viešumoje. isuomenei tai leidžia pla iau išgirsti apie mus ir tai, ką mūsų tinklas daro“, – apie N veiklų viešinimo svarbą kalba Sarah acutho, atsakinga už NN komunikaciją. et kokias pilietines iniciatyvas, net visai buitines ir ūkiškas, vietos valdžia priima labai asmeniškai ir traktuoja kaip politikavimą. avy džiui, laudia Apio, NN valdyboje atstovaujanti regionų lygmens organi acijų tinklams, o kartu ir Liros rajono N tinklo vadovė, turėjo parašyti net 2 peticijas, kol pagaliau gavo nansavimą

vy dantysis dire tori s i ardas se a iryan a entre ni iatyva d l limato aitos

provincijos kelių remonto darbams laudios užsispyrimas ir atkaklumas davė vaisių. „ abar jie valdžia – aut. past. su mumis skaitosi ir negali demonstratyviai ignoruoti, kai mato ne stichiškai veikian ias pavienes iniciatyvas, o ryžtingų žmonių sambūrį“, – sako laudia, savimi pasitikinti ir drąsiai nuomonę reiškianti jauna moteris. rovincijos politikai mato, kad į Liros rajoną atvyksta užsienio partnerių, o visos naujai ateinan ios N apie pradedamą veiklą informuoja būtent laudią.

Nuo sostinės nutolęs Liros rajonas šiaurinėje gandos dalyje yra vienas tų, kuris ypa centrinei valdžiai rūpi mažiausiai. atys įsitikinome, kaip stipriai skiriasi kelių būklė priklausomai nuo regiono. os tik išsukome iš pagrindinio kelio, jungian io ampalą su kaimyninio ietų Sudano sostine žuba, km atkarpa iki Liros miesto labiau priminė kraterius, o ne patogiam susisiekimui tinkamą kelią. veikti duobes ir aštriais kraštais sueižėjusį plentą ia įmanoma tik visureigiu.

Apskritai pagrindinių kelių tinklo būklė gandoje gana gera. rasibrovus

iš nuo kamš ių dūstan ios ampalos, pasiekti pagrindinius šalies miestus galima pakankamai greitai ir patogiai. Ta iau vietiniai tvirtina, kad pre identas ir centrinė valdžia akivai džiai proteguoja vakarų gandą, iš kur kilęs šalies vadovas. eje, labai įdomu, ta iau sostinė ir jos chaotiško planavimo gatvės, dieną nak nesibaigian ios automobilių spūstys vyriausybei irgi ne per daugiausiai rūpi. riežastis paprasta: sostinė nėra pre idento ir valdan iosios partijos elektoratas. yriausybė visus balsus susirenka provincijoje ir, regis, pamiršta, kad būtent sostinė generuoja didžiausią ekonominę pridėtinę vertę. Apskaiiuota, kad kiekvieną dieną automobilius vairuojantys ampalos gyventojai kamš iuose praleidžia net ,5 valandos – pusantros rytinio piko metu ir dvi vakare Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suvoktum, kiek praranda šalies ekonomika ir patys gyventojai, tuš iai kelias valandas per dieną kamš iuose degindami kurą. Nekalbant jau apie šiltnamio efekto poveikį ir klimato kaitos keliamas grėsmes, kurios Afrikos 20

žemyne ypa opios. iešint gandoje turėjo vyrauti tipinis vasaros se ono oras: sausa, vykstantys žemės ūkio darbai ir sėja. Ta iau nemažai laiko gausiai lijo... gandie iai kraipė galvas, kad tai nenormalu ir kad žemdirbystės ciklas sutrikęs, o tai ypa svarbu, nes šios pusiaujo šalies išgyvenimas tiesiogiai priklauso būtent nuo žemės ūkio produkcijos. Maža to, tuo metu šiaurės rytų aramodžos regioną iš enijos pusės užplūdo dykuminiai skėriai. iską savo kelyje niokojantys vab džiai, tikėtina, pritrūko maisto Sudano ir Somalio žemėje, todėl patraukė pie iau ieškoti žalių plotų. ol gandos valdžia suka galvą, kaip kovoti su para itais, bando pasitelkti kariuomenę, į pagalbą atskuba N , norin ios ir galin ios padėti valstybei, kuri nuolat susiduria su įvairaus pobūdžio gamtinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip potvyniai, nuošliaužos, sausros ir pan.

Apie gandoje kylan ius iššūkius – nuo švietimo ir ly ių lygybės iki vandens prieinamumo ir maisto kokybės – nemažai bandoma kalbėti

Nuostabu matyti, kaip stipriai darnaus vystymosi darbotvarkė veikia visą Ugandos NVO sektorių ir kiek daug įtakingų žmonių prie to prisideda.

G

nuotr

per darnaus vystymosi strategiją.

Turėjome galimybę stebėti didelį renginį, kurio metu buvo pristatytas N oluntary National evie s juodraštis, kuriame aptariamas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, lyderio vaidmenį kaip tik atliko NN ir jos vadovas . Sse akiryanga. Šis strateginis apibendrinimas su gairėmis ir rekomendacijomis iš N , kur link turėtų judėti ganda per artimiausią dešimtme , vėliau guls ant vyriausybės darbo stalo.

nemažai prisideda N sektorius. augumos NN vienijamų narių valdybose po lygią narių dalį sudaro vyrai ir moterys, o nemažai vietos organi acijų vadovauja būtent moterys. iena jų – jau minėta Liros rajono N forumo lyderė laudia. NN valdybos pirmininkė taip pat yra veikli vyresnio amžiaus moteris dah Mehangye. uvusi parlamentarė valdyboje baigia jau antrą kadenciją ir tikina norinti perleisti asociacijos vairą jaunajai kartai.

„Nuostabu matyti, kaip stipriai darnaus vystymosi darbotvarkė veikia visą gandos N sektorių ir kiek daug įtakingų žmonių prie to prisideda. Surinkta daugybė faktų, palyginimų, statistinių duomenų, atlikta giluminė anali ė, kaip turi judėti šalis, būdama globalių poky ių dalyvė. Taip, vietos vyriausybė gali laikyti tai stal iuje, ta iau ji nuolat jaus neabejingos pilietinės visuomenės spaudimą kažką daryti, kad žmonės galėtų kurti tokią valstybę, kurioje nori gyventi“, – teigia la ormos vykdan ioji direktorė gnė umparskaitė. eje, Lietuvoje būtent ši pla orma yra viena tų, kuri aktyviai siekia akcentuoti darnaus vystymosi tikslų svarbą ir mūsų šalyje.

Labai geras to pavy dys – NN asociacijos kolegė lare yasiimire. Šiai jaunai ekspertei visai neseniai buvo patikėtas atsakingas vaidmuo – vadovauti naujai sukurtai ir po NN vėliava esan iai umanitarinei pla ormai, jungian iai

Naują pagrei gandos visuomenėje įgauna moterų lyderystė. Šalyje, kur moterys vis dar patiria nemažai smurto, prievartos ir nelygybės, tai yra labai stiprus postūmis, o prie to

nacionalines ir regionines humanitarines organi acijas, kurios tiesiogiai dirba su kri ės paliestais gyventojais pažeidžiamiausiame šalies kontekste. askutinę savo vi ito dieną lmavome interviu su lare ir laukėme jos grįžtan ios po svarbaus susitikimo gandos audonajame ryžiuje, kur buvo aptariama būtent su skėrių inva ija susijusi ekstremali situacija. ganda taip pat yra jaunos visuomenės šalis. Jos privalumas – puikios vietinių anglų kalbos žinios, leidžian ios ne tik be kliū ių bendrauti su užsienio partneriais, bet ir patiems išplaukti į tarptautinius vandenis. augiakalbėje visuomenėje anglų kalba yra o ciali valstybinė administracinė kalba, taiau angliškai ia laisvai kalba ne tik

la ormos nuotrauka

21

tarnautojai. amš ius ampaloje per dviejų savai ių vi itą dažniausiai įveikinėjome naudodamiesi drąsiai manevruojan ių motociklininkų teikiamomis paslaugomis. r nė karto nekilo problemų su jais susikalbant. eje, ampaloje veikia gerai žinomų tarptautinių pavežėjų paslaugų „ ber“ ir „ olt“ tinklai. Ta iau mes labiau naudojomės itin populiaria vietine mobiliąja aplikacija „Safe oda“. oda boda tai motociklo ar motorolerio – grei iausių ir manevringiausių susisiekimo priemonių – bendrinis pavadinimas. isų jų vairuotojai turi mobilųjį ryšį, kalba angliškai ir jiems visiškai nesvarbu, ar veža vietinį ar nedrąsų užsienie , prašan šalmo taip, o cialus pavežėjas su savimi turi ir papildomą šalmą keleiviui . Tai globalus verslas, padedantis užsidirbti, bendrauti ir atsiverti pasauliui pa ioje Afrikos širdyje. r faktas, kad mln. daugiausiai vyresnės kartos gyventojų yra neraštingi, tikėtina, ateityje taps istorija.

itąmet gandos gyventojų laukia net trys rinkimai: pre idento, parlamento ir regioniniai. Svarbus metas, kuriam pilietinė visuomenė pradeda ruoštis jau dabar. Skatinamos vietos iniciatyvos, tokios kaip vadinami „laužo“ susibūrimai, kai bendruomenės supažindinamos su surinktais korupcijos faktais, kvie iama diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę. ietiniai sako, kad valdžia baiminasi kritikos ir spaudimo, gali bet kada jėga užgniaužti vietines iniciatyvas, blokuoti interneto ryšį ar pan.

Nevyriausybininkai tam pasiruošę.

Neturėdami interneto ryšio jie savo žinias perduoda kitaip. avy džiui, patikimiausia informaciją gabenti per kiaurą parą po šalį judan ius autobusus. Siuntų perdavimo sistema veikia panašiai kaip ir Lietuvoje. ganda Afrikos kontekste yra pakankamai nedidelė šalis, ta iau jos gyventojų skai iaus augimo mastai neįtikėtini. Jau dabar vos triskart už Lietuvą didesnėje šalyje gyvena daugiau nei mln. gyventojų.

rogno ės rodo, kad 2 -aisiais šis skai ius perkops mln. rie gyventojų prieaugio nemažai prisideda ir nerami regioninė situacija: gandą supa kon iktų kamuojami ongo emokratinė espublika ir ietų Sudanas. Todėl šalyje glaudžiasi daugiau nei pusantro milijono karo pabėgėlių, neskaitant po -ųjų genocido uandoje likusių ruandie ių. ganda pabėgėlių kontekste yra pakankamai liberali, ypa lyginant su kitomis kaimynėmis enija ar Tan anija, kurios pabėgėlius griežtai kontroliuoja ir laiko aptvertose stovyklose. abėgėliai gandoje pagal galimybes laisvai migruoja ir vietos gyventojai daugiau ar mažiau tai toleruoja.

Tai vėlgi yra sąmoningos pilietinės visuomenės požymis ir galimybė išnaudoti ateinan potencialą, žinias ir investicijas, kurias su savimi atsineša prieglobs io prašytojai. tasys Vaitonis yra iet vos a donojo ry ia s vieno i a ionalin s nevyria sybini vystomojo bendradarbiavimo or ani a ij platformos nari savanoryst s pl tros vadovas

G

22

nuotr

Radijo tremtyje be FM bangų Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2017 12 14

Pastaruosius pustrečių metų mažoje Rytų Afrikos valstybėje urundyje vykstantis valdžios užsakytas smurtas prieš civilius gyventojus pabėgėliais pavertė daugiau nei tūkst. žmonių. Valdžiai jėga uždarius sau neparankią žiniasklaidą, kaimyninėje Ruandoje įsikūr nepriklausomi urundžio žurnalistai t sia savo misiją ir rado originalų – bei labai drąsų – būdą gyventojams suteikti objektyvią informaciją.

Alamy ma es on oene or A ricaRene al Radi as yra viena svar iausi visuomenės in ormavimo priemoni urundy e

Atsakomybė įvardyti tiesą „ ia mes pasiryžę ginti žmogaus teises. same žmonių pusėje, esame prieš priespaudą. Manau, galime save vadinti žmogaus teisių gynėjais“, – sako atrickas Ndu imana, vienas iš nepriklausomos radijo stoties „ adio n amba“ įkūrėjų in amba kirundi kalba reiškia trimitą . Su juo susitinkame uandos sostinėje

igalyje įsikūrusioje studijoje, kur kaip tik vyksta naujienų tarnybos pasitarimas. aip ir daugiau nei 25 tūkst. kitų burundie ių, šie žurnalistai dėl grėsmės savo gyvybei buvo priversti bėgti iš tėvynės ir šiandien dirba tremtyje. „ adio n amba“ kasdien parengia dvi 2 – minu ių trukmės naujienų laidas, kurias publikuoja internete ir per išmaniąją pokalbių programėlę „ hatsApp“ siun ia 23

kontaktams urundyje. Šie savo ruožtu laidos įrašus persiun ia savo pažįstamų ratui. o perklausos žinutes savo paties saugumui patartina ištrinti. nformacijos apie įvykius urundyje ištremtiems žurnalistams suteikia pogrindyje dirbantys reporteriai ir patikimi kontaktai. Saugumui užtikrinti šaltiniai lieka anoniminiai, pašnekovų balsai transliacijose iškraipomi, kad nebūtų atpažinti. „ adio n amba“

auditorija gali siekti daugiau nei tūkst. žmonių – žymiai mažiau, nei būtų transliuojant M bangomis, ta iau labai daug turint omenyje pavojingas programų gavimo ir klausymosi sąlygas bei ribotą priėjimą prie išmaniųjų telefonų ir interneto. artu su „T l enaissance“ ir „ A- umura“, „ adio n amba“ yra viena nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, drįstan ių viešai įvardyti urundžio valdžios vykdomus nusikaltimus prieš šalies žmones: žmogžudystes, pagrobimus, kankinimus, įkalinimus. Tai tęsiasi nuo 2 5 m., kai urundžio pre identas ierre as Nkurun i a paskelbė tre ią kartą iš eilės sieksiantis pre idento posto, nors tai draudžia šalies konstitucija.

Tre ia kadencija taip pat prieštarauja po 2 metų trukusio ir daugiau nei tūkst. gyvybių nusinešusio pilietinio karo pasiektiems Arušos taikos susitarimams, kurie numatė valdžios dalijimąsi tarp skirtingų politinių partijų ir etninių grupių. asipiktinę tokia savivale ir nepaisydami draudimo protestuoti, burundie iai išėjo į gatves. Juos pasitiko valstybės „saugumo“ aparatas – žmonės valdžios įsakymu buvo šaudomi, „pradanginami“, rakinami kalėjimuose. 2 5-ųjų liepą urundžio rinkimų komisija pranešė, kad .Nkurun i a opo icijos boikotuotuose rinkimuose surinko . proc. balsų ir liks šalies pre identas.

Smurtas prieš „valstybės priešus“ tęsiasi iki šiol.

Manau, galime save vadinti žmogaus teisių gynėjais.

Traiškant opo iciją didelis dėmesys buvo skirtas nepriklausomai žiniasklaidai: prasidėjus visuotinėms demonstracijoms visos nepriklausomos radijo stotys buvo uždarytos apkaltinus jas opo icijos palaikymu.

Autorės nuotr

adijas urundyje yra labai svarbi visuomenės informacijos priemonė, tad jo embargas skaudžiai atsiliepė patikimos informacijos vakuume atsidūrusiems gyventojams. endrame šalį užvaldžiusiame baimės ir smurto kontekste, kur nepritarimas valdžiai uždeda „valstybės priešo“ štampą, persekioti žurnalistus yra nesudėtinga. 2 5 m. spalį „saugumo“ agentai nušovė žurnalistą ir operatorių hristophe ą Nke abahii, jo žmoną ir paauglius vaikus. Laikraš io „ acu“ žurnalistas Jean as igirimana dingo 2 m. liepą ir jo likimas iki šiol nėra žinomas įtariama, kad jį pagrobė slaptosios tarnybos.

2 -aisiais asaulio žiniasklaidos laisvės indekse „ eporteriai be sienų“ urundį įrašė -oje vietoje iš -ies, keturiais punktais žemiau nei pernai. Ta iau tikrieji žurnalistai net ir tokiomis sąlygomis toliau vykdo savo misiją. „Sugriovę nepriklausomas mūsų žiniasklaidos priemones, jie valdžia galvojo, 24

Radi as yra viena svar iausi visuomenės in ormavimo priemoni urundy e

kad mus nutildė, – sako atrickas.

– Ta iau mes vis dar ia ir vis dar priešinamės, nepaisant visko.“

Negali tylėti matydamas blogį Nepriklausomas radijo ir T stotis valdžia uždarė 2 5 m. gegužės d. o savaitės, gegužės 2 d., „T l enaissance“ žurnalistas everienas a ikam e jau buvo uandoje. „ abėgėlio gyvenimas labai sunkus, – pokalbį igalio kavinėje pradeda jaunas vyras, šiandien rengiantis reportažus ir „T l enaissance“, ir „ adio n amba“. – ats pabėgėlio statusas man kankina širdį: jis reiškia, kad esu kitoks, nei šios šalies pilie iai. odis „pabėgėlis“ nuolatos primena, kad nesu savo tėvynėje.“ engdami reportažus, everienas su kolegomis imasi ypatingų atsargumo priemonių: jų šaltiniai ir pašnekovai tebegyvena urundyje ir už interviu nepriklausomai žiniasklaidai gali stipriai nukentėti. Ta iau vis tiek sutinka kalbėti. odėl „ monės

įpratę ri ikuoti tam, kad galėtų išreikšti savo po iciją – jiems tai yra labai svarbu, – sako everienas. – arydami reportažus pakei iame pašnekovo balsą, kad jį išgirdęs kaimynas neatpažintų ir neįduotų.

Turime šaltinių valdžioje, nes ten dar likę tokių, kurie nepritaria tam, kas vyksta. Jie sako: „Skambink tą ir tą valandą, tada būsiu vienas ir atsakysiu į tavo klausimus.“ Savo šaltinių niekam neišduodame.“ lausiu everieno, kodėl, puikiai suvokdami ri iką ir kainą, mokamą už tiesos sakymą, žurnalistai toliau dirba. Juk žymiai saugiau ir papras iau būtų patylėti, nesikišti, apsiriboti „nekaltomis“ temomis. „ inome, kad pavojinga. Tą žinojome prieš pradėdami dirbti. Ta iau negali tylėti matydamas, kaip tavo šalyje vykdomas blogis. Tai didžiulis pavojus visai visuomenei, – atsako everienas. – Mūsų karta praeis, o kas nutiks su mūsų vaikų karta rivalome sukurti jiems gerovę.

Jei žinome, kad mūsų darbas pavojingas, ar tai reiškia, kad turime jį mesti Ne. Jei aš sustosiu, ir kiti sustos, kokią valstybę beturėsime Matome, kaip valdžia griauna mūsų šalį. Ta iau privalome daryti viską, kas įmanoma, kad urundis vėl būtų urundis mums visiems.“

Pabėgėlio gyvenimas labai sunkus.

Klasė, ne „rasė“ Ta iau giluminis smurto urundyje šaltinis yra ne tre ioji pre idento kadencija. altieji koloni atoriai į urundį, tuomet valdomą karaliaus M e i isabo, atsėlino apie m., kai kraštas tapo kolonijinio vieneto, pavadinto okietijos ytų Afrika, dalimi. aip ir priklauso profesionaliems koloni atoriams, vokie iai kliovėsi „skaldyk ir valdyk“ politika: siekdami stiprinti savo įtaką ir valdžią, skatino ir kurstė gyventojų susiskaldymą. irmojo pasaulinio karo metais okietijos kolonijas užėmė elgija, po karo Tautų Lyga jai paskyrė uandos ir urundžio teritorijų valdymą. elgija perėmė karą pralaimėjusios okietijos tradicijas ir

pridėjo savų: pv ., įvedė privalomas korteles, kuriose buvo nurodyta žmogaus „tautybė“: hutu, tutsi arba t a.

Ta iau hutai ir tutsiai nėra atskiros „gentys“ ar grupės: juos vienija kalba, kultūra, religija bei šimtmeius trunkantis gyvenimas kartu vienoje teritorijoje. idžiausias skirtumas, kurį uropos koloni atoriai ir išnaudojo, buvo socialinis: didžioji dalis – bet ne visi – tutsiai buvo privilegijuota socialinė klasė, kontroliavusi galvijus didžioji dalis – bet ne visi – hutai buvo neturtingi kaimo vietovių žemdirbiai. Šiuos klasės skirtumus stiprino kolonijinė valdžia, skatinusi burundie ių tarpusavio kovas, o krašto ekonomiką išnaudojusi elgijos turtinimui. olonijinės elgijos letenos atsikratyta tik 2 m., urundžiui paskelbus nepriklausomybę. Ta iau užcementuota „tautinė“ neapykanta pagimdė smurto ciklus. urundis išgyveno genocido tragedijas: 2 m. valdžios pajėgos išžudė, įvairiais duomenimis, 5 – tūkst. hutų m. prasidėjo iki 2 5 m. trukęs pilietinis karas, kainavęs daugiau nei tūkst. gyvybių.

A S oto lyas A A ukar A S u lic n ormation nuotr urund io pre identas ierre as kurun i a nusi en damas alies onstituci ai liko tre iai kadenci ai is o in snis plieskė visuotines demonstraci as kurias vald ia mal ina ė a Dau iau nei tūkst civili dėl rėsmės savo yvy ei uvo priversti ė ti i alies

25

Šiemet Tarptautinio audžiamojo Teismo teisėjai leido pradėti tyrimą dėl įtarimų nusikaltimais žmoniškumui urundyje. Spalio pabaigoje urundis pirmasis pasaulyje o cialiai pasitraukė iš agos Teismo jurisdikciją nustatan io omos statuto, ta iau, anot žmogaus teisių organi acijų, šalies valdžios atsisakymas bendradarbiauti su tyrėjais pa iam tyrimui kelio neužkirs.

Lapkri urundžio žiniasklaidos priežiūra užsiimanti institucija paskelbė, kad nuo 2 m. žurnalistai privalo registruotis specialiai identi kacijos kortelei, be kurios jiems bus neleidžiama dirbti. tariama, kad kortelė bus išduodama tik tiems, kurie „neperžengia ribų“. Ta iau žurnalistai igalyje tokioms represinėms priemonėms nėra atskaitingi ir lieka vieninteliai nepriklausomi informacijos skleidėjai. jų klausosi

ir tie, kurie tildo kitus. „ ytais mūsų sostinėje užumbūroje vyksta vėliavos pagerbimo ceremonija. irdėjau pasakojimą, kad kartą jos metu vienas pareigūnas sujudinęs ranką kišenėje buvusiame telefone nety ia paspaudė mygtuką „ roti“. sivai duokite: o ciali ceremonija, ir staiga visiškoje tyloje pasigirsta mūsų trimito garsas: „ N AM AAA “, – juokdamasis pasakoja atrickas. – Tas pareigūnas išsigandęs

sustingo, o kariuomenės vadas į jį pasižiūrėjo ir tarė: „ iskas gerai.

Mes jos irgi klausomės.“ traipsnis paren tas pa al proje t inias laida vystym isi roje t remiam ropos j n os iet voje yvendina vie oji stai a ropos namai art s a ionaline nevyria sybini vystomojo bendradarbiavimo or ani a ij platforma

m e u ės d A S nuotr Spaudos laisvės dien urund io urnalistai protestuo a prie iniasklaidos cen ūr

Pasaulio laiku: Gintės savanorystė Ganoje okalbis su ilniaus universiteto ilologijos fakulteto alumnė Gintė Marija Gylytė, L N – lobal Learning and ducation Net ork programos stažuotoja, kuri dalyvavo trijų mėnesių švietimo srities projekte anoje.

Su inte kalbame apie tai, kuo traukia tolimi kraštai ir kaip pasiruošti naujai patir iai. šgirsime apie kasdienybės kultūrą anoje bei keletą patarimų norintiems ten apsilankyti.

26

Ant skraidančio informacinių technologijų kilimo: Ruanda 3.0 Giedrė Steikūnaitė.

15min.lt/2017 12 04

Nedidukės kalnuotos uandos Afrikos rytuose ateitis valdžios planuose įrašyta technologijų vardu. Prieš metus šalyje vykdyto genocido metu praradusi apie milijoną žmonių, uanda – kurioje apie proc. gyventojų yra smulkūs ūkininkai – šiandien investuoja į informacines technologijas, tech-startuolius ir savo didžiausią turtą, jaunimą.

Giedrės Steikūnaitės nuotr

Ant jo motociklo, uandoje vadinamo tiesiog moto, priekio pritvirtinta žalia vėliavėlė. Tai – ženklas, kad vairuotojas ayijuka yra patikimas ir kvailys ių kelyje nedarys. o ėjimo pės iomis, dvira io ir autobuso, moto yra pigiausia viešojo transporto priemonė uandos sostinėje igalyje – ir neabejotinai grei iausia bei patogiausia, turint omenyje sta ias igalio kalvas, ant kurių

miestas išsidėstęs. ėda tik, kad, uandos policijos duomenimis, moto vairuotojai dėl savo beatodairiškumo ir pomėgio nepaisyti kelių eismo taisyklių pirmauja avarijų statistikoje: nardantys tarp lekian ių automobilių, jie dalyvauja apie proc. visų šalyje įvykstan ių avarijų. „Netapk statistika“, – įspėja išmaniojo telefono programėlės „SafeMotos“, per kurią išsikvie iau 27

a a

ayijuką, kūrėjai. Ta žalia vėliavėlė yra šio tinklo vairuotojų skiriamasis ženklas gatvėje stabdomi moto tokios neturi.

Nors ir moto vairuotojams, ir keleiviams dėvėti šalmą yra privaloma – ir niekas šios taisyklės neignoruoja – „SafeMotos“ apskai iavo, kad uandoje tikimybė žūti kelyje yra kartų didesnė nei idžiojoje ritanijoje. o Aids, avarijos

kelyje yra didžiausias žudikas Afrikos žemyne. šmaniuosiuose telefonuose įmontuotų sensorių pagalba „SafeMotos“ seka savo vairuotojų grei ir elgesį kelyje, pagal tai juos reitinguoja ir keleiviams siūlo tik aukštus saugumo standartus atitinkan ius vairuotojus. Nes, gatvėje pamojavęs pirmam sutiktam vairuotojui, juk negali žinoti, ar jis teises gavo ne vakar, o gal ryte susipykęs su namiškiais yra prastos nuotaikos ir laukia progos išsilieti kelyje lenkdamas sunkvežimius. „SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių uandos technologinių startuolių, kurio smegenys yra du jaunuoliai: eteris ariuki, save vadinantis „techno poetu“, ir arre as Nashas, jo kolega iš anados. lgai galvoję, kaip spręsti ne saugumo keliuose problemą, jaunieji T informacinių komunikacijų technologijų ekspertai savo idėjai įgyvendinti gavo nansavimą iš startuolių investuotojo ir trims mėnesiams išvyko stažuotis į Airiją. rįžę 2 5 m. sukūrė išmaniąją programėlę „SafeMotos“, kurios pagalba jau nuvažiuota 2 tūkst. kelionių ir apie 2 mln. kilometrų. eterio tėvai – ūkininkai, pragyvenantys iš kopūstų ir bulvių. Jo gimtajame kaime tebuvo vienas kompiuteris ir spausdintuvas, kuriuo susižavėjęs eteris, dar būdamas vaikas, nusprendė savo atei .

Giedrės Steikūnaitės nuotr

a a

aveniu igalio acyiru rajone, nuo JA ambasados važiuojant į pietry ius palei pre identūrą, N biurą bei ietų Afrikos espublikos, urundžio, gipto ir Japonijos ambasadas, šeštajame „Telekomu“ vadinamo pastato dabar pervadinto į „ T ark“ aukšte vyksta uandos ateitis. ia įsikūrusi „kLab“ kno ledge Lab inių laboratorija yra pirmasis šalyje technologijų centras – erdvė, kurioje T, inžinerijos studentai bei startuoliai kvie iami tobulinti ir įgyvendinti savo idėjas bei paversti jas sėkmingais verslo modeliais.

atsiverian iais igalio kalvų vai dais žaidžia stalo futbolą. arbuotojai sako, kad darbo dienomis ia sunku rasti laisvą vietą, ta iau dabar savaitgalis, todėl ramiau. „kLab“ įkurta prieš penkerius metus valdžios iniciatyva kaip dalis skurdo mažinimui skirto plano „ ision 2 2 “. agal jį, iki 2 2 m. siekiama uandą paversti modernia, žiniomis paremta valstybe. nformacinės technologijos yra integrali šio plano dalis, todėl, skirtingai nei daugelis kitų žemyno technologijų parkų, įkurtų priva ia iniciatyva arba tik už donorų pinigus, „kLab“ didžiąja dalimi nansuojama valstybės lėšomis. inansuojama – ir akylai prižiūrima.

Šeštadienio rytą „kLab“ prie nešiojamųjų kompiuterių palinkę keliolika jaunuolių, kiti balkone su

„SafeMotos“ yra vienas sėkmingiausių projektų, gimusių „kLab“ erdvėje. Ši programėlė jau turi apie

Ateitis šeštajame aukšte

Giedrės Steikūnaitės nuotr

28

k a

i ali

25 tūkst. registruotų vartotojų ir vykdo šmaikš ią, į miesto jaunimą nukreiptą reklaminę kampaniją. Telefono ekrane būsimasis keleivis gali sekti atvykstan io moto vairuotojo judėjimą, kelionės žemėlapį ir sumą, kuri priklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Ją galima sumokėti grynaisiais, mobiliais pinigais, sujungus savo sąskaitą su programėle, arba banko kortele. igalio viešajame transporte naudojamos „Tap o“ išmaniosios kortelės analogiškos „ ilnie io kortelei“ ar Londono „ ystercard“ gyvenimą taip pat pradėjo „kLab“, kaip ir mokėjimų pla orma „M MS“, kuri leidžia užsienyje gyvenantiems daugiau uždirbantiems ruandie iams pinigus už giminai ių komunalines paslaugas, studijų įmokas ir kitus mokes ius pervesti internetu. Tai – mobili alternatyva tarptautinių kompanijų, tokių kaip „ estern nion“ ar „Money ram“, vykdomiems pinigų pervedimams, už kuriuos imamas nemažas aptarnavimo mokestis. ar viena startuolių programėlė, pradžią gavusi „kLab“ erdvėse, yra švietimui skirta „Academic ridge“, kurios pagalba tėvai gali sekti savo vaikų progresą mokykloje – pažymius, lankomumą, pamokų tvarkaraš . Šiuo metu ji naudojama devyniose mokyklose. ažanga T srityje pristatoma kaip vienas svarbių šalies pasiekimų per pastaruosius du dešimtme ius.

Ne atsitiktinumas, kad lapkri io

Giedrės Steikūnaitės nuotr

viduryje vi ito uandoje metu S šiuo metu pirmininkaujan ios stijos pre identė ersti aljulaid po pokalbio su emės ūkio ministerijos atstovais apsilankė „kLab“. Technologijų centro vadovas Aphrodice as Mutangana vėliau žurnalistams sakė: „ arodėme, kur link einame ir kaip jaunimas gali atrasti sprendimus mūsų šalies problemoms.“ Tokius kaip, pavy džiui, ia sukonstruotas dronas, ant pasėlių purškiantis trąšas. nformacinių technologijų srityje pasaulyje pirmaujanti stija, kurioje gimė internetinių pokalbių programa „Skype“ ir kur pilie iai mokes ių deklaracijas internetu gali užsipildyti per penkias minutes, dar 2 m. laisvą prieigą prie interneto paskelbė viena iš žmogaus teisių.

Ne tik sau, bet ir savo šaliai Šalia „kLab“ 2 m. vasarą įsikūrė „ abLab anda“ abrication Lab amybos laboratorija , skirta techninės įrangos hard are projektų vystymui. Šalia kompiuterių, spausdintuvo ir la erinių mašinų jos erdvėse stovi medžio apdirbimo staklės – jomis pagal iš anksto paruoštus modelius pagaminta didžioji dalis „ abLab“ baldų, vykdomi komerciniai užsakymai. Narystė „ abLab“ kainuoja 5 tūkst. uandos frankų 5 eurus , kortelė išduodama be galiojimo termino. „Ši erdvė atvira jauniems, versliems, inovatyviems žmonėms, – sako „ abLab anda“ vadovo padėjėjas

Giedrės Steikūnaitės nuotr

29

a a

Ruanda

ani. – Jei turi idėją, kuri atneš gėrio ir tau, ir šaliai – esi laukiamas.“ ūtent šis aspektas – „ir sau, ir visiems“ – yra nuolat uandos jaunosios kartos, ypa besisukan ios T sektoriuje, kartojamas motyvas. riėjimo prie jūros neturinti kalvota 2 , tūkst. kv. km ploto šalis, prieš kiek daugiau nei du dešimtme ius išgyvenusi genocido tragediją, kurdama save iš naujo akcentuoja darbą ir pastangas ne tik asmeninio, bet ir bendro gėrio vardan. Nes suskaldytoje, atgrasioje visuomenėje uždegti degtuką žymiai lengviau, ir gaisras kaitresnis. „ iekvienoje į technologijas orientuotoje šalyje turėtų būti po technologijų parką“, – sako ani. e vietinių ir tarptautinių mentorių, kurie uandos jaunimui padeda vystyti T idėjas, „ abLab“ nariai visame pasaulyje nuolat bendrauja tarpusavyje, dalijasi patarimais ir problemų sprendimo būdais. ani pasakoja, kad prieš porą savai ių internetu a iū estams už „Skype“ dalyvavo diskusijoje su kolegomis ilėje, o pas save igalyje priėmė sve ius iš enino, kurie mėnesį mokėsi iš uandos „ abLab“ patirių – tam, kad patys įkurtų „ abLab enin“.

Ta iau „ abLab“ nėra tik idėjų kalykla – kad išsilaikytų nansiškai ir turėtų pajamų investuoti į naujus projektus, vykdomi komerciniai užsakymai. Šešiasdešimt procentų gauto pelno pasilieka „ abLab“, likę atitenka projekto kūrėjui. „Tų namų modelius pagaminom mes, spausdintuvo pagalba, – sako ani modamas ranka link kalvos, ant kurios statomas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. – irmuosius modelius architektai konstravo rankomis, tad jie buvo kreivoki, nelygiais kampais. Tokių juk negali klientui pateikti.“ La erinių graviravimo mašinų pagalba „ abLab“ modeliuojami ir gaminami ir, pavy džiui, įvairūs suvenyriniai apdovanojimai, kurių nebereikia importuoti iš enijos ar gandos. Nauda, sako ani, visapusė: „ atys sukurdami ir pasigamindami mums reikalingus daiktus,

Giedrės Steikūnaitės nuotr

sumažiname priklausomybę nuo išorinių jėgų“. Ta iau jis užsimena, kad, nors jaunimo potencialas T srityje didžiulis, investicijų trūksta, ir tai yra problema. ien iš gerų idėjų nepragyvensi, kad ir kiek daug jų turėtum sukaupęs. uikiai tai suprasdami, „ abLab“ jaunuoliai vis dėlto džiaugiasi turėdami galimybę daryti tai, kas jiems tikrai patinka – o visa kita vieną dieną ateis. „ inigai turi dirbti tau, o ne tu – pinigams“, – sako ani.

Per brangu igalio centre, komercinių biurų rajone, kur įsikūrusi ir miesto savivaldybė, gatvėje veikia nemokamas i- internetas. Skaitmeninių naujienų yra ir daugiau: neseniai vienas iš trijų šalyje veikian ių mobiliųjų telefonų operatorių sudarė sutar su igalio ooperatyvų sąjunga, atsakinga už mokes ių už automobilių stovėjimą sostinėje rinkimą. Nuo šiol vairuotojai už parkavimą mieste galės mokėti mobiliuoju telefonu. uandos tikslas tapti informacine visuomene gali būti įgyvendintas tik užtikrinus prieinamą, patikimą ir nebrangų interneto ryšį. „Nors internetas nėra būtinas žmogui išgyventi, šios pagrindinės mūsų laikų komunikacijų technologijos svarba yra negin ijama, – žiniasklaidai teigė harles ahungu, ryšio kompanijos „ T N“ technologijų vadovas. – aktas tas, kad internetas visuomenėje tampa esminiu.“ emiantis uandos patarnavimų reguliavimo agentūros A duomenimis, prieigą prie interneto šalyje turi beveik penki iš daugiau nei dvylikos milijonų gyventojų. rogresas įspūdingas: per pastaruosius du dešimtme ius šis skai ius išaugo keliais šimtais procentų 2 m. siekė tūkst. gyventojų . ryšio tinklas dengia kiek 30

a a

daugiau nei pusę šalies teritorijos, – proc. Šalyje registruojama beveik . mln. mobiliųjų telefonų abonentų daugiausia išankstinio mokėjimo .

Ta iau didžiausia problema yra ne interneto infrastruktūra, o jo kaina. ienas gigabaitas išankstinio mokėjimo tinklo ryšio mobiliajame telefone kainuoja tūkst. uandos frankų eurą 5 , kuriuos reikia išnaudoti per savaitę, atsieis penkis eurus. alyginimui, įprasta pradinės mokyklos mokytojo mėnesinė alga yra 2 tūkst. uandos frankų 2 eurų . idurinės mokyklos mokytojai uždirba kiek daugiau, apie 2 tūkst. frankų 2 eurų , ta iau internetas vis vien išlieka prabanga, o išmanieji telefonai daugeliui gyventojų yra neįperkami. „SafeMotos“ vairuotojas ichardas šypsosi rodydamas į ant jo moto vairo pritvirtintą išmanųjį telefoną.

Jo ekrane žybsi mūsų ką tik mūsų nuvažiuotas maršrutas nuo acyiru iki Nyamirambo rajono bei jo kaina – dešimties minu ių kelionė su saugiuoju vairuotoju atsieina f , euro . šmaniojo programėlė man atsiun ia skaitmeninę padėką ir prašo šypsenėle įvertinti vairuotojo darbą. ėliau, pakeliui į turgų, verslą ir T studijuojantis kolega pasakos, kad maždaug tre dalis uandos gyventojų yra neraštingi. „Švietimas yra problemų sprendimas numeris vienas, – sakys jis. – Jei žmogus negali perskaityti gatvės numerio, apie kokias išmaniojo telefono programėles galime kalbėti ita vertus, viskas eina išvien. idžiuojuosi mūsų jaunimu, kuris kuria atei ir sau, ir uandai.“ is te stas paren tas pa al proje t inias laida vystym isi remiam ropos omisijos

airo is eni a ytauto Suslavi iaus nuotrauka

Renovuojant Afrikos muziejų Giedrė Steikūnaitė. literaturairmenas.lt/2019 06 28

Kai m. riuselyje vyko pasaulinė paroda, elgijos karalius Leopoldas sumanė pademonstruoti savo „civilizuojančią misiją“, kurią išsijuos s vykdė savavališkai pasiskirtoje milžiniškoje Kongo upės baseino teritorijoje. ervurene šalia riuselio jis pastatė rūmus, kur eksponavo savo grobį – kultūrinius objektus, kimštus gyvūnus, „žmonių zoologijos sode“ patalpintus žmones vertė rodyti aikčiojantiems europiečiams, kaip „primityviai“ jie gyvena. bjektus ekspozicijai iš Kongo į elgiją vežė misionieriai, tyrinėtojai ir kareiviai – neatsiklaus vietinių, ką šie mano apie tokį plėšikavimą. ai m. riuselyje vyko pasaulinė paroda, elgijos karalius Leopoldas sumanė pademonstruoti savo „civili uojan ią misiją“, kurią išsijuosęs vykdė savavališkai pasiskirtoje milžiniškoje ongo upės baseino teritorijoje. Tervurene šalia riuselio jis pastatė rūmus, kur eksponavo savo grobį – kultūrinius objektus, kimštus gyvūnus, „žmonių oologijos sode“ patalpintus žmones vertė rodyti aik iojantiems europie iams, kaip „primityviai“ jie gyvena. bjektus ekspo icijai iš ongo į elgiją vežė misionieriai, tyrinėtojai ir kareiviai – neatsiklausę vietinių, ką šie mano apie tokį plėšikavimą.

Neoklasikinės architektūros pastatas Tervurene yra arališkasis centrinės Afrikos mu iejus, arba tiesiog Afrikos mu iejus. o daugiau nei 5 mln. eurų kainavusios, 5 metus trukusios renovacijos praėjusią žiemą jis vėl atvėrė duris. aug

pastangų įdėta į jo prekinio ženklo keitimo kampaniją, deklaruojant siekį dekoloni uotis. Ta iau didžioji dalis ekspo icijų net ir praėjus 2 metų ta pati, pakoreguotas tik objektų išdėstymas. ir pats pastatas liko kaip buvęs, su baltųjų viršenybę demonstruojan iomis statulomis – jų išimti neleidžia architektūrinio paveldo įstatymai.

Tiesa, tai bandyta kiek atsverti šiuolaikinių ongo menininkų darbais, ta iau ar jie liks nuolatinėje ekspo icijoje, neaišku. enovuoto mu iejaus atidaryme turėjęs dalyvauti dabartinis elgijos karalius hilippe as neatvyko. Spekuliacijos, kad galbūt jis pasinaudos proga bent o cialiai atsiprašyti už elgijos kolonijinius nusikaltimus, nepasitvirtino. inoma, „civili uojanti baltojo žmogaus misija“ Afrikoje, kaip ir kituose kraštuose, iš tikrųjų buvo plėšimas, vergovė, išnaudojimas, žudymas 31

ir, galų gale, pasipelnymas iš visų šių veiksmų. oloniali mas elgijai sukrovė turtus, už kuriuos gyvybe sumokėjo kiti – ongo atveju aukų skai ius siekia milijonus. Ta iau belgai nelabai žino savo kolonijinės istorijos, ji pamažu dingsta iš mokyklinių vadovėlių. e to, kyla ir objektų grąžinimo klausimas.

Su rasi mu elgijoje kovojan ios organi acijos „ amko- ran“ vadovė Mireille-Tsheusi obert sako, kad šis mu iejus – tai „mano protėvių kapinės“, ir priduria, kad „dekoloniacija neįmanoma be restitucijos“.

Jos organi acija elgijos valdžios pareikalavo grąžinti visus mu iejaus objektus ten, iš kur jie buvo jėga paimti. rancū ija jau žada tai padarysianti.

Tad ką tokiame kontekste iš tiesų reiškia dekoloni acija Spausdiname ištraukas iš portale „Afrika yra šalis“ „Africa s A ountry“ publikuotos diskusijos.

Pakeisti naratyvą racy ansia Mu iejus privalo pakeisti naratyvą.

Tarp jo sienų ir už jų naudojamas naratyvas turi būti toks pat – viešas ir realiai įgyvendinamas. ekoloni uoti – tai lygiaver iais laikyti juodaodžius žmones iš Afrikos kilusiuosius ir vertinti jų nuomones mu iejaus krypties klausimu.

Mu iejaus, pastatyto jų protėvių krauju, prakaitu ir ašaromis.

Mu iejaus direktorius teigia, kad per renovaciją dėtos pastangos įtraukti Afrikos ongo diasporos balsus.

Ta iau to neužtenka. šklausyti ir atmesti diasporos nuomones, kai jos netinka rėmėjams, buvusiems kolonijiniams elitams ar galimiems investuotojams nėra „dekoloni acija“. Ši įtampa išlieka pa iame naujojo mu iejaus problematikos centre.

Nors jis pakeitė naratyvą ir dabar viešai smerkia „tą rasistinę sistemą – koloni aciją“, vis dėlto atrodo, kad mu iejui svarbu ne suteikti žinių Afrikos kilmės žmonėms apie jų istoriją, o informuoti baltuosius apie Afriką ir tuos „darbus“, kuriuos nuveikė baltieji kolonistai. Mu iejus sudaro įspūdį, kad Afrikos diasporos istoriją ir kultūrą įtraukė atsargiai, stengdamasis negadinti nuotaikos kolonijinių pastangų dalyviams – t. y. baltiesiems kolonistams.

Mu iejaus direktorius panašiai reaguoja į kritikų, daugiausia jaunų juodaodžių žmonių, pastabas apie tai, jog mu iejuje beveik nėra Afrikos kilmės darbuotojų, ar komentarus apie vogto meno grąžinimą. ritika ne visad laukiama, o direktorius šį kritišką diasporos segmentą vadina nedėkingu. Nes diaspora turi būti patenkinta nedideliais poky iais ir džiaugtis, kad į jų nuomones bent kažkokiu būdu atsižvelgta. Toks diskursas ne tik žeidžia – jis yra paternalistinis. Nors mu iejaus vadovai teigia vertinantys kritiką – ir direktorius, ir už veiklą atsakingas direktorius keletą kartų akcentavo, kad mu iejus tik platesnio dialogo pradžia, – tuo pat metu tokie menininkai kaip Luntumbue ir

Vis dėlto atrodo, kad muziejui svarbu ne suteikti žinių Afrikos kilmės žmonėms apie jų istoriją, o informuoti baltuosius apie Afriką ir tuos „darbus“, kuriuos nuveikė baltieji kolonistai.

Nsengiyumva vis dar vai duojami kaip aktyvistai, per daug radikalūs bendradarbiauti. Tai akivai dus retorinis įrankis diskredituoti kritiką baltosios viešosios nuomonės akyse.

2 m. įsteigtas M A – patariamasis Afrikos asociacijų komitetas, kuris turi patarti mu iejui renovacijos klausimais. asiūlyta suburti Afrikos kilmės kritikų grupę – „Šešeto grupę“, – kurios nariai kiekvienas prisidėtų savo specialiuotomis žiniomis. Štai Anne etsi Mpoma yra meno istorikė, Ayoko Mensah – Afrikos menų ir kultūrų ekspertė. Ta iau keletu atvejų į jų žinias neatsižvelgta: pirmiausia ir svarbiausia, jos laikomos diasporos atstovėmis, ne tiesiog ekspertėmis. „Šešeto grupė“ įsteigta įsibėgėjus renovacijai ir tai rodo, jog iš jos narių tikėtasi vien pritarimo jau priimtiems sprendimams, o ne naujų idėjų siūlymo. andymai atmesti engiamųjų reiškiamą kritiką yra nuolat naudojamas triukas rasinės neteisybės istorijoje, padedantis išvengti revoliucijos siekio vietoj to žingsnelis po žingsnelio vykdoma evoliucija, kuri negadina nuotaikos engėjui, esan iam galios ir privilegijos po icijoje. Mu iejus negali iš tikrųjų dekoloni uotis, jei diasporos nuomonė net nesvarstoma. tai, jog engėjas pats sprendžia, kada šie procesai turi vykti, tik dar vienas įrodymas, kad mu iejus išlieka kolonijine institucija. iaspora bus patenkinta tik revoliucija.

32

Kolonijiniai tęstinumai: įtampa ir galimybės Gillian

at ys

elgijos kolonijinei praei iai mu iejuje skirta viena salė – „ olonijinė istorija ir nepriklausomybė“. ad tai viena mažesnių erdvių, abejotinas pasirinkimas, ypa turint omenyje kolonijinio tęstinumo eg istavimą mu iejuje ir tai, jog belgai afroainiai gaivina aršius debatus apie elgijos kolonijinę praei centrinėje Afrikoje: kritikuoja žinių apie ją ribotumą ir reikalauja pripažinti, kaip kolonijinė praeitis formuoja ir veikia dabar . Šioje srityje aktyviai veikia judėjimas „ ollectif M moire olonial“. aip ir kitur mu iejuje, „kolonijinės istorijos“ salė nesugeba įtikinamai paaiškinti ryšių tarp kolonijinės praeities ir dabarties, ir tik paviršutiniškai atkreipia dėmesį į pa ios istaigos vaidmenį formuojant idėjas apie centrinę Afriką. Šioje salėje dominuoja gigantiška tapyba ant sienos, vai duojanti „esminius geogra nius atradimus“ pranc. o vertes o rap i es ondamentales .

Tokie vai dai

padėjo formuoti požiūrį, kad ongą – ir visą Afriką – „atrado“ europieiai, taip paneigiama Afrikos istorija prieš joje pasirodant europie iams. eja, lankytojams nepateikiamas joks paaiškinimas apie tokių Afrikos įsivai davimų reikšmę, net jei ir videoekrane rodomi skirtingi istoriniai Afrikos žemėlapiai. roniška, kad gretimoje salėje, pavadintoje „ epre entacija“, bandoma pristatyti kolonijinio Afrikos vai davimo poveikį, ta iau neminimas mu iejaus vaidmuo įtvirtinant tam tikrus stereotipus apie ongą ir Afriką. isa dabartinė mu iejaus struktūra netiesiogiai perteikia ir kitą „kolonijinį“ Afrikos istorijos supratimą: esą ji prasidėjo tą akimirką, kai įsivėlė europie iai. Arba, kitaip tariant, Afrikos praeitis prieš vergų prekybą yra archeologijos ir trupu antropologijos teritorija, bet ne istorijos. ienintelė šios taisyklės išimtis mu iejuje yra erdvė, skirta ongo aralystei2, ta iau kitų gilesnių centrinės Afrikos visuomenių istorijų mu iejuje tiesiog nėra.

Stendas prie „kolonijinės salės“ įėjimo lyg ir leidžia spėti, kad ia dėmesys skiriamas ir ongui, ir uandai su urundžiu – buvusioms elgijos mandatinėms teritorijoms. Ta iau pastarųjų ekspo icijoje beveik nėra, akcentuojamas išskirtinai tik ongas. Tai ir bendresnės mu iejaus problemos atkartojimas: nors pavadinimas „Afrikos mu iejus“ leidžia suprasti vienaip, iš tiesų mu iejus skirtas tik centrinei Afrikai, daugiausia – ongui. storinių ir ekologinių šio regiono ypatumų kontekste, taip pat turint omenyje apskritai didžiulę viso Afrikos žemyno įvairovę, toks pavadinimas problemiškas.

Tekstas stende taip pat dviprasmis.

Teigiama, jog kolonijinis periodas buvo „ganėtinai trumpas“, bet „lemiamas postkolonijinių visuomenių evoliucijai šiose trijose valstybėse ir jų supratimo formavimui elgijoje“.

Ta iau pa ioje salėje tokios sąsajos nėra aiškios. avy džiui, stenduose minimas bendrininkaujant su valdžia verslo įmonių vykdytas ekonominis ongo išnaudojimas ir priverstinio darbo sistemos re ultatas – didžiulis

Pasaulio laiku: Viktorija Diawara – Malio viešnia okalbis su rašytoja ir režisierė Viktorija Prėskienytė Diawara. Su autore kalbamės apie neseniai pasirodžiusią apsakymų knygą „ ėgant į nežinią“, gyvenimo Malyje patir , malie ių kultūrą ir Lietuvą.

erdinand Reus nuotrauka

aukų skai ius. Ta iau neįvardijama nė viena įmonė, nors korporacija „ micore“ už sėkmę iš dalies skolinga būtent tokiam pirmtakės „ nion Mini re de aut atanga“ vykdytam išnaudojimui. Tai, kad daugybė pasaulio kompanijų dalį turtų susikrovė išnaudodamos kolonijas, yra „postkolonijinis“ tęstinumas, kurį lengvai buvo galima nurodyti – juk „ micore“ tikrai nėra vienintelė, turinti kolonijinių šaknų. inikai pagalvotų: tyla kažkaip susijusi su tuo, jog „ micore“ įrašyta mu iejaus partnerių sąraše. ėmesio tokiems tęstinumams stoka tampa dar mįslingesnė, kai pamatai, kad kitoje salėje nagrinėjamas „ šteklių paradoksas“ be jokios užuominos apie kolonijinį periodą.

Toje pat informacinėje lentoje prie įėjimo į „kolonijinę salę“ pranešama: „Šiandien istorikai iš esmės sutaria dėl kolonijinės praeities rekonstrukcijos ir interpretacijos, 33

alis

ta iau viešosiose diskusijose tai išlieka labai prieštaringas periodas.“ Lankytojams taip ir nepaaiškinama, dėl ko konkre iai tie istorikai sutaria ir kas taip problemiška viešosiose diskusijose. Ar tuo mu iejus nori parodyti, kad jų ekspo icijos yra sankcionuota praeities versija „ olonijinės istorijos ir nepriklausomybės“ salė taip pat perteikia stereotipines idėjas apie postkolonijinį ongą. avy džiui, minimaliame laikotarpiui po dekoloni acijos skirtame stende daugiausia laikrašių straipsnių iškarpų kartu su pavy džiais iš uandos ir urundžio .

Skyreliai pavadinti: „ – : laidinga pradžia“, „ 5– : erversmai ir diktatoriai“, „ – : ilietiniai karai“. tai jau siaubingai panašu į nostalgiškus viešuosius diskursus elgijoje, kurie brėžia aštrų kontrastą tarp chaotiško, karo niokojamo ongo ir taikios, ramios kolonijinės praeities.

Neminimas ir belgų dalyvavimas sudėtingame dekoloni acijos procese ar elgijos vaidmuo po nepriklausomybės išgyventose kri ėse yra tik nuoroda į atrice o Lumumbos žmogžudystę .

Norėdami išgirsti trupu pamąstymų apie elgijos vaidmenį dekoloniacijos krache lankytojai turi paėjėti tolėliau ir pažiūrėti ongo rašytojo oli o Jeano ofane o liudijimą gerokai mažiau pastebimą nei kiti stendai , kad suprastų, kodėl toks dekoloni acijos proceso pateikimas netinkamas. r nors kongie ių balsų įtraukimas pagirtinas ir būtinas – tiesa, vienur jis sėkmingesnis nei kitur – tokie liudijimai neturėtų būti vieninteliai pagrindinių ekspo icijų diskursą atremiantys „kontrapasakojimai“. aliausiai nei „ olonijinės istorijos ir nepriklausomybės“, nei „ epreentacijos“ salės nežengia toliau paviršutiniškų teiginių apie mu iejaus vaidmenį renkant duomenis ar formuojant supratimą apie centrinę Afriką. inios buvo itin svarbios koloniali mo sėkmei užtikrinti, o mu iejus rinko ir skleidė informaciją, kurią visuomenė vartojo ir kuria

kolonijinė administracija naudojosi. endras teiginys „ epre entacijos“ salėje lankytoją informuoja, kad „mu iejus turi didelę kolonijinių fotogra jų ir lmų kolekciją ... , kuriuos kūrė išskirtinai baltieji ir kurie atspindi daugiausia jų perspektyvą“ ir kad tai „lėmė ... visuomenės įsivai davimą apie centrinę Afriką ir afrikie ius“. iename stende pateikiami „rasiniai“ ir kultūriniai kriterijai, pagal kuriuos koloni uoti žmonės buvo klasi kuojami. Ta iau niekur nepaaiškintas mu iejaus, kaip rasinių „klasi kacijų“ kūrėjo, vaidmuo ir jų santykis su kolonijiniu projektu per kolonijinę antropologiją. Neužsimenama ir apie tai, kaip tokios klasi kacijos ir toliau veikia ir formuoja dabar – tiek centrinėje Afrikoje, tiek elgijoje. itaip nei prieš renovaciją, dabar mu iejus pasmerkia koloniali mą kaip sistemą: ekspo icijose pripažįstamas koloniali mo smurtas, išnaudojimas ir rasi mas. Tai svarbus žingsnis į priekį. Ta iau trūksta paaiškinimo, kaip būtent koloniali mas veikė. okie buvo ir yra ilgalaikiai jo padariniai aip kolonijinio rasi mo formos tęsiamos šiandien r koks

buvo mokslo bei paties mu iejaus vaidmuo koloni acijos projekte alis šios problemos sprendimo galėtų būti ribų tarp disciplinų ekspo icijoje panaikinimas. „ oloniali mas“ nėra tik istorijos dalis – jis labai aiškia gija įsigyvenęs visoje mu iejaus institucijoje, pastate ir kolekcijoje. ūtent šia galimybe muiejus privalo pasinaudoti ateityje: akcentuoti koloniali mo tęstinumus ir sąsajas, o ne i oliuoti „kolonijinę praei “ mažoje salytėje be jokio platesnio konteksto. oma ute a untum ue in aso e im s menininkas ir kuratorius aura sen iyumva arc itektė ir menininkė i Ruandos

1

on o aralystė da artinėse on o An olos ir Ga ono teritori ose e istavo am iais

2

micore aliav tec nolo i korporaci a su pa rindine ūstine riusely e on o plė imas vyko ir te evyksta ūtent dėl did iuli io e teritori o e esan i amtos i tekli atrice as umum a pirmasis po nepriklausomyės on o Demokratinės Respu likos prem eras o vyriausy ė siekė perimti on o amtos i tekli kontrol i uvusi kolonist ei kit akar ė ir taip pa erinti yvenimo s ly as mili onams konie i u udytas m el i os ir A vald ios u sakymu

4

an l kal os vertė Giedrė Steikūnaitė africasacountry.com

assiano somas n otra a

Apie Ganą ir ganiečius:

ana

stereotipus apie Ganos gyventojus, jų gyvenimo būdą neigia GL programos dalyvė, savanorė Gintė Marija Gylytė 34