Humanitarinė veikla 2020-2022 m.: Lietuvos tendencijos

Humanitarinė veikla 2020-2022 m.: Lietuvos tendencijos 2023 m.

1

Parengė: Tyrimas „Humanitarinė veikla 2020-2022 m.: Lietuvos ir regiono tendencijos“ – VŠĮ Diversity Development Group „Savanorių situacijos analizė“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org Viršelis: Jene Stephaniuk / Unsplash.com 2023 m.

Leidinys parengtas projekto „Visuomenė ir NVO – Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba“ metu. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų parama šio leidinio parengimui nereiškia jos pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai; Europos Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Projektą koordinuoja: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma www.vbplatforma.org

2

Įvadas 2020–2022 m. periodas buvo pilnas iššūkių: 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimai, sukėlę didžiulę įtampą Baltarusijos pilietinėje visuomenėje ir privertę dalį jos atstovų iš šalies pasitraukti; pabėgėlių krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje; Rusijos karinė agresija Ukrainoje; besitęsianti pandemija ir visos jos pasekmės smarkiai paveikė Lietuvą bei visą regioną, o kartu ir pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas, kurios susidūrė su naujomis atsakomybėmis reaguojant į kylančius iššūkius. Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės veiklos srityse dirbančios organizacijos – ne išimtis.

Minėtu laikotarpiu humanitarine veikla užsiimančios organizacijos ne tik beveik neatsikvėpdamos reagavo į ekstremalias situacijas (mobilizuodamos pagalbą, burdamos savanorius, stiprindamos savo ekspertines kompetencijas), bet ir buvo priverstos iš naujo įvertinti savo vykdomų veiklų pobūdį Baltarusijoje, pandemijos metu darbą su šalimis-partnerėmis tęsti virtualioje erdvėje, ir tam tikrais atvejais iš dalies keisti strategines bei organizacines veiklas prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Čia pateikiamais tyrimais siekiame analizuoti tiek gerąsias patirtis, tiek iššūkius, su kuriais nevyriausybinės organizacijos susidūrė 2020–2022 m. laikotarpiu, o taip pat apžvelgti žmogiškųjų resursų (savanorių) mobilizavimo praktikas ir tendencijas bei kokybinius ir/arba kiekybinius pokyčius šiose srityse.

3

Tyrimo „Humanitarinė veikla 2020-2022 m.: Lietuvos ir regiono tendencijos“ anketinės apklausos rezultatai [1.] Tyrimo metodologija [1.1.] Anketinės apklausos tikslas – atskleisti Lietuvoje veikiančių organizacijų, kurios prisidėjo prie humanitarinės pagalbos Ukrainai, veiklos tendencijas ir metodus, partnerystės su kitomis organizacijomis mechanizmus, patirtis ir iššūkius.

[1.2.] Dalyvauti apklausoje buvo pakviestos 22 organizacijos, kurių pagrindinė ar viena iš veiklų yra humanitarinės pagalbos teikimas karo Ukrainoje kontekste. Tyrime dalyvauti sutiko ir į anketos klausimus atsakė 14 organizacijų atstovai.

[1.3.] Tyrime dalyvavo šešios organizacijos turinčios asociacijos statusą, trys viešosios įstaigos, du labdaros ir paramos fondai, viena religinė bendruomenė, o dar dvi organizacijos savo statusą įvardino kaip nevyriausybinės organizacijos (NVO) (žr. lentelę nr. 1).

NR. 1 ORGANIZACIJOS STATUSAS ASOCIACIJA

6

VIEŠOJI ĮSTAIGA

3

LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

2

RELIGINĖ BENDRUOMENĖ

1

KITA

2

IŠ VISO:

14

[1.4.] Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų pažymėjo, kad veikia socialinės apsaugos ir/ arba žmogaus teisių srityje. Kitos organizacijos veikia religinių ir etninių vertybių puoselėjimo, mažumų integracijos, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, aplinkosaugos ir neletalinės paramos srityse. (Žr. lentelę nr. 2) NR.2 SRITIS, KURIOJE VEIKIA ORGANIZACIJA SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO

4

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS

2

RELIGINIŲ IR ETNINIŲ VERTYBIŲ PUOSELĖJIMO

2

MAŽUMŲ INTEGRACIJOS

1

KITA

5

IŠ VISO:

14

[1.5.] Apklausos įgyvendinimo laikotarpis – 2023 m. sausio mėn. 16 d. – vasario 1 d.

4

[2.] Tyrimo rezultatai [2.1.] Didžioji dauguma (11 iš 14, arba 79 proc.) tyrimo dalyvių pažymėjo, kad jų atstovaujama organizacija užsiėmė humanitarine veikla ir iki karo Ukrainoje pradžios (žr. pav.

1).

[2.2.] Organizacijos, kurios pažymėjo, kad humanitarine veikla neužsiėmė iki karo Ukrainoje pradžios, įvardijo, kad jų veiklų laukas apėmė socialinius projektus, advokaciją, stebėseną ir kitų, toje pačioje srityje veikiančių organizacijų, vienijimą.

[2.3.] Šių organizacijų atstovai įvardijo, kad humanitarine veikla nusprendė užsiimti nes esamoje situacijoje negalėjo likti abejingais dėl moralinių vertybių, o taip pat dėl aplinkybės, kad organizacijos visada reaguoja ir savo veiklą nukreipia atsižvelgiant į įvykius regione.

[2.4.] Tik vienas iš šių organizacijų atstovų įvardijo, kad steigiant naują organizaciją/ keičiant organizacijos veiklos pobūdį ir pradėjus vykdyti naujas, su humanitarine pagalba, susijusias veiklas, susidūrė su iššūkiais. Šie buvo susiję su teisinių naujos veiklos reikalavimų įgyvendinimu ir tokiais klausimais kaip „pasiruošti paramos sutarties formą, atidaryti sąskaitą, ir transportavimo procesą sustyguoti”.

[2.5.] Organizacijos, kurios humanitarinę veiklą pradėjo prasidėjus karui Ukrainoje, pažymėjo, kad jos ketina tęsti veiklą ir karui pasibaigus. Vienos organizacijos atstovas (-ė) įvardijo, kad galvotų apie prisidėjimą prie karo nuniokotos Ukrainos atstatymo darbų.

[2.6.] Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų atstovų pažymėjo, kad organizacija teikia pagalbą daiktais (71 proc.) ir maistu (64 proc.). Po penkias organizacijos įvardijo, kad teikia pagalbą piniginėmis lėšomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Dvi organizacijos teikia civilinės saugos tarptautinę pagalbą, viena – pagalbą gyvūnams. Kelios organizacijos taip pat paminėjo pagalbą organizuojant karo pabėgėlių apgyvendinimą, informavimą ir konsultavimą, psichosocialines paslaugas, taip pat humanitarinės pagalbos koordinavimą. (Žr. pav. 2) [2.7.] Apklausos rezultatai atskleidžia, kad organizacijos dažniausiai neapsiriboja viena humanitarine veikla ir teikia įvairiapusę pagalbą. Pavyzdžiui, teikia pagalbą daiktais ir 5

pinigais ar pagalba maistu, daiktais, sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat konsultuoja ir rūpinasi humanitarinės pagalbos logistika.

[2.8.] Penkios apklausoje dalyvavusios organizacijos pažymėjo, kad humanitarinę pagalbą teikia tik Lietuvoje, trys – tik Ukrainoje. Tuo tarpu dar 5 organizacijų atstovai pažymėjo, kad humanitarinė pagalba teikiama tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Vienos organizacijos atstovas (-ė) įvardijo, kad humanitarinę veiklą vykdo ne tik Lietuvoje ir Ukrainoje, bet taip pat ir kitose valstybėse, kurios priėmė karo pabėgėlius iš Ukrainos (pvz., Moldovos Respublikoje).

[2.9.] Kaip rodo tyrimas, organizacijų įgyvendinama humanitarė veikla dažniausiai yra finansuojama kelių skirtingų finansavimo šaltinių (privačių rėmėjų (įmonių ir Lietuvos gyventojų), užsienio paramos fondų, užsienio įmonių ir kt.). 86 proc. respondentų (12 iš 14 organizacijų) pažymėjo, kad jų veiklą remia privatūs rėmėjai (Lietuvos gyventojai).

Po 11 respondentų įvardijo, kad jų atstovaujamų organizacijų veikla yra finansuojama privačių rėmėjų (įmonių) ir užsienio paramos fondų. Septynių organizacijų atstovai įvardijo, kad lėšas gauna iš valstybės, o keturių organizacijų veiklą finansuoja savivaldybė.

Vienos organizacijos atstovas (-ė) pažymėjo, kad humanitarinėms veiklos organizuoti naudoja „tik projektines lėšas“. (Žr. pav. 3)

6

[2.10.] Respondentų buvo teiraujamasi, su kokiais sunkumais ir iššūkiais jų atstovaujamos organizacijos susidūrė teikiant humanitarinę pagalbą karo Ukrainoje kontekste.

Daugiausiai (79 proc.) respondentų pažymėjo išaugusį personalo darbo krūvį. Apie du trečdalius (57 proc.) apklausos dalyvių pažymėjo darbuotojų trūkumą, dar tiek pat – biurokratines kliūtis. Kiek mažiau organizacijų atstovų teigė, kad organizacijos susidūrė su patirties teikiant humanitarinę pagalbą trūkumu (36 proc.) ir finansiniais sunkumais (29 proc.). Vienos organizacijos atstovas (-ė) pažymėjo, kad humanitarinės pagalbos teikimą sunkino neigiamas visuomenės požiūris šios veiklos atžvilgiu. Tarp sunkumų ir iššūkių taip pat buvo išskirtas „savanorių nuovargis“. (Žr. pav. 4)

[2.11.] Paprašyti plačiau pakomentuoti, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susidūrė respondentų atstovaujamos organizacijos, keletas tyrimo dalyvių įvardijo, kad pagalbos teikimą sunkino biurokratinės kliūtys: „Dėl įstatymo spragų arba žemo tam tikrų institucijų kompetencijų lygio, stringa parama ir gaištamas brangus laikas“; „įvairios pirkimo procedūros“; „neaiški pasienio sistema“. Taip pat buvo paminėta, kad trūko humanitarinę pagalbą karo Ukrainoje kontekste teikiančių organizacijų nacionalinio koordinavimo, o tai lėmė, kad pagalba negalėjo būti suteikta taip greitai, kaip reikėtų ar būtų galima ją suteikti.

Organizacijų atstovai taip pat įvardijo didelį stresą, išaugusį darbo krūvį ir žmogiškųjų išteklių stygių. Teigiama, kad darbuotojams teko atsisakyti kasdieninių darbų ir greitai prisitaikyti prie naujų užduočių. Organizacijų atstovų paminėti iššūkiai ir sunkumai taip pat buvo susiję su patirties trūkumu įgyvendinant inovatyvias idėjas ir žinomumo apie veiklas didinimu.

[2.12.] 86 proc. respondentų pažymėjo, kad humanitarinės pagalbos teikimas karo Ukrainoje kontekste skiriasi nuo anksčiau vykdytos humanitarinės veiklos. Dažniausiai šie pokyčiai yra susiję su išaugusiu darbo krūviu, tempu ir veiklos apimtimis: „išauga veiklos apimtys, atsiranda didelis infrastruktūros, žmogiškųjų resursų poreikis“, „tiek humanitarinių priemonių organizavime, logistikoje, savanorių vadyboje – kur kas didesnis tempas ir mastai dideli“, „labai daug papildomo darbo koordinuojant veiklą, stebint ir dalinantys visą reikalinga informacija“, pan. Taip pat pastebima, kad keitėsi teikiamos pagalbos ir paramos 7

pobūdis: „mūsų veikla transformavosi“ ir pradėta dirbti su didesnį pažeidžiamumą turinčia grupe: „šie nekalba lietuvių kalba, nesiorientuoja valstybėje, jos procesuose, atvyksta būdami sunkios psichologinės būsenos“. Vienos organizacijos atstovas (-ė) įvardijo, kad jiems „pirmą kartą teko organizuoti pagalbą į užsienio valstybę“. Taip pat buvo pastebėta, kad visuomenės požiūris į humanitarinės pagalbos teikimą karo Ukrainoje kontekste daug palankesnis, tad vykdyti veiklas lengviau, paprasčiau rasti rėmėjų ir norinčių prisidėti.

[2.13.] Net 85 proc. tyrimų dalyvių pažymėjo, kad vykdant humanitarinę veiklą karo Ukrainoje kontekste plėtėsi jų atstovaujamos organizacijos komanda – į organizacijos veiklas įtraukti savanoriai (45 proc.) ir/ arba įdarbinta daugiau darbuotojų (40 proc.) (žr. pav. 5). Vienos organizacijos atstovas (-ė) įvardijo, kad „daugiau paslaugų nupirkta iš individualią veiklą vykdančių asmenų“.

[2.14.] Tyrimas atskleidžia, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų (13 iš 14) bendradarbiauja su kitomis humanitarinę veiklą vykdančiomis organizacijomis. Apie du trečdaliai (57 proc.) respondentų pažymėjo, kad tokį bendradarbiavimą vertina gerai, trečdalis (29 proc.) – labai gerai ir 14 proc. – patenkinamai.

[2.15.] Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina jų atstovaujamos organizacijos veiklą. Dauguma respondentų buvo linkę sutikti, kad atstovaujamos organizacijos darbuotojai turi pakankamai kompetencijų organizacijos vykdomoms veikloms užtikrinti (žr. pav. 6).

8

[2.16.] Nors pusė (50 proc.) respondentų buvo linkę visiškai sutikti arba labiau sutikti nei nesutikti, kad organizacijai pakanka žmogiškųjų išteklių organizacijos veiklų užtikrinimui, tačiau daugiau nei trečdalis (36 proc.) nebuvo tokie tikri (nei sutinku, nei nesutinku).

Dar 14 proc. respondentų pažymėjo, kad labiau nesutinka, nei sutinka, kad organizacijai žmogiškųjų išteklių pakanka. (Žr. pav. 7)

[2.17.] Palyginus su žmogiškųjų išteklių pakankamo klausimu, respondentų dalis, kurie buvo linkę pritarti, kad organizacijai pakanka finansinių resursų organizacijos veiklų įgyvendinimo užtikrinimui, yra mažesnė. Su teiginiu visiškai sutiko arba labiau sutiko nei nesutiko 43 proc. tyrimo dalyvių. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų su teiginiu nei sutiko, nei nesutiko. Tuo tarpu pažymėjusių, kad visiškai nesutinka ar labiau nesutinka nei sutinka, kad organizacijai pakanka finansinių išteklių, buvo apie penktadalis (21 proc.) respondentų. (Žr. pav. 8)

[2.18.] Dauguma (71 proc.) respondentų pažymėjo, kad jų atstovaujamų organizacijų veikla yra sulaukusi nacionalinio ir/ arba tarptautinio pripažinimo.

[2.19.] Galiausiai, tyrimo dalyvių buvo prašoma pasidalinti rekomendacijomis ir siūlymais, į kuriuos būtų svarbu atsižvelgti, kalbant apie humanitarinės veiklos įgyvendinimą karo Ukrainoje kontekste. Tarp pasiūlymų buvo paminėta, kad būtų svarbu humanitarinės veiklos finansavimą įtraukti į savivaldybių ir valstybinių institucijų biudžetus, o finansavimas galėtų būti konkurso būdu deleguojamas NVO. Net keletas tyrimo dalyvių 9

įvardijo, kad svarbu tęsti humanitarinės pagalbos teikimą, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti ir atvykstančių karo pabėgėlių integracijai ilgalaikėje perspektyvoje: „daugiau koncentruotis į ilgalaikius procesus, kad žmonėms būtų palengvinta integracija ir būtų tęstinis darbas“. Respondentų nuomone, svarbu užtikrinti finansavimą integracinių veiklų įgyvendinimui, taip pat daugiau dėmesio skirti sėkmingai karo pabėgėlių integracijai į darbo rinką bei vaikų integracijai į švietimo sistemą. Vieno (-s) tyrimo dalyvio (-ės) nuomone, reikėtų plėsti NVO, galinčių ir norinčių padėti Ukrainai ir jos žmonėms, tinklą.

[3.] IŠVADOS [3.1.] Tyrime dalyvavo 14 organizacijų, kurių pagrindinė ar viena iš veiklų yra gerai žinoma kaip humanitarinės pagalbos teikimas karo Ukrainoje kontekste. Dauguma jų humanitarine veikla užsiėmė ir iki karo Ukrainoje pradžios. Organizacijos, kurios šia veikla prieš tai neužsiėmė, teikti humanitarinę pagalbą nusprendė dėl savo moralinių nuostatų bei vertybių, o taip pat dėl organizacijos veiklos principo reaguoti į svarbius įvykius regione.

[3.2.] Apklausos rezultatai atskleidžia, kad organizacijos paprastai neapsiriboja viena humanitarine veikla ir teikia įvairiapusę pagalbą. Dažniausiai tai pagalba daiktais ir maistu. Tyrime dalyvavusios organizacijos aktyviai veikia tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, taip pat ir kitose šalyse, kurios priima karo pabėgėlius iš Ukrainos.

[3.3.] Tyrimas atskleidžia, kad organizacijų įgyvendinama humanitarinė veikla dažniausiai yra finansuojama iš kelių skirtingų finansavimo šaltinių (privačių rėmėjų (įmonių ir Lietuvos gyventojų), užsienio paramos fondų, užsienio įmonių ir kt.). Dažniausiai tai privačių rėmėjų, rečiau – valstybės ir/ arba savivaldybės lėšos.

[3.4.] Kalbėdami apie didžiausius iššūkius ir sunkumus, organizacijų atstovai dažniausiai įvardijo išaugusius personalo darbo krūvius, personalo trūkumą ir biurokratines kliūtis.

[3.5.] Dauguma respondentų pažymėjo, kad humanitarinės pagalbos teikimas karo Ukrainoje kontekste skiriasi nuo anksčiau vykdytos humanitarinės veiklos. Pokyčiai labiausiai susiję su išaugusiu darbo krūviu, tempu ir veiklos apimtimis, pastebėta, kad keitėsi teikiamos pagalbos pobūdis, taip pat pradėta dirbti su labiau pažeidžiamoje padėtyje esančia tiksline grupe.

[3.6.] Dauguma apklaustų organizacijų įvardijo, kad dėl išaugusio darbo krūvio ir apimčių jos plėtė savo darbuotojų ir savanorių tinklą.

[3.7.] Vertindami atstovaujamų organizacijų veiklą, tyrimo respondentai buvo linkę sutikti, kad organizacijos darbuotojai turi pakankamai kompetencijų. Tačiau mažesnė dalis pritarė, kad organizacijai pakanka žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų.

[3.8.] Teikdami rekomendacijas ir pasiūlymus, į kuriuos būtų svarbu atsižvelgti, kalbant apie humanitarinės veiklos įgyvendinimą karo Ukrainoje kontekste, tyrimo dalyviai įvardijo NVO finansavimo klausimą, taip pat ilgalaikės integracijos planavimą ir įgyvendinimą.

10

SAVANORIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ 2021 m. vasarą prasidėjus migrantų krizei, Lietuvos–Baltarusijos pasienyje buvo įkurtos stovyklos ir apgyvendinimo centrai, kuriuose apgyvendintus migrantus lankė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai bei vedė jiems specifinius užsiėmimus. Žemiau pateiktoje lentelėje išvardytos pagrindinės funkcijos, kurias vykdė savanoriai. Prie visų veiklų – tiek reguliarių, tiek nereguliarių – iš viso prisijungė 2012 savanorių.

BENDROS SAVANORIŲ FUNKCIJOS PASIENYJE SU BALTARUSIJA Humanitarinė pagalba: jos pristatymas, pakavimas, dalijimas Maisto pakavimas, dalijimas Užimtumo veiklų organizavimas (neformalus ugdymas: žaidimai, edukacijos ir pan.)

Pirminė registracija Poreikių, informacijos surinkimas (pagal susitarimą) Pagalba susisiekiant su artimaisiais telefonu Pirma psichologinė pagalba (tik apmokyti savanoriai) Savanoriai specialistai – vertėjai, kt. (pagal poreikį) Kitos funkcijos (pagal individualų susitarimą) Vertinant savanorių situaciją karo Ukrainoje metu galima pastebėti, kad pastaruoju atveju savanorių skaičius yra žymiai didesnis. Tapę savanoriais, dalis žmonių prisijungė prie nereguliarių veiklų, tokių kaip drabužių ir kitos paramos rinkimas ir parengimas gabenimui į Ukrainą, registracijos centrų įrengimo ir kitų panašių veiklų. Prie visų šių veiklų karo Ukrainoje metu prisidėjo 15 021 savanoris. Žemiau pateiktoje lentelėje išvardytos pagrindinės savanorių funkcijos.

BENDROS SAVANORIŲ FUNKCIJOS UKRAINOS KRIZĖS METU Humanitarinė pagalba: jos pristatymas, pakavimas, dalinimas Paramos rinkimas, pakavimas, dalinimas Užimtumo veiklų organizavimas (neformalus ugdymas: žaidimai, edukacijos ir pan.)

Pirminė registracija Poreikių, informacijos surinkimas (pagal susitarimą) Pirminė psichologinė pagalba (tik apmokyti savanoriai) Žemiau pateiktoje diagramoje vizualiai pateikiamas savanorių pasiskirstymas krizių metu. Kaip minėta, vykstant migracijos krizei prie Lietuvos sienos su Baltarusija, prie migrantams padedančių savanorių prisijungė 2012 žmonių, tuo tarpu Ukrainos kare nukentėjusiems asmenims padėti atėjo iš viso 15 021 savanoris.

11

SITUACIJOS APIBENDRINIMAS Išaugus migrantų skaičiui Lietuvos pasienyje su Baltarusija, prie reguliarių ir nereguliarių veiklų prisijungę 2012 savanorių palengvino migrantų kasdienybę teikdami jiems humanitarinę paramą; ją pakuodami ir dalydami; dalydami maisto paketus, drabužius; vesdami užsiėmimus vaikams ir suaugusiems; organizuodami, vesdami lietuvių kalbos mokymus; suteikdami reikalingą pagalbą atsižvelgiant į individualias aplinkybes bei poreikius.

Krizės Ukrainoje atveju savanoriauti atėjo virš 15 000 žmonių, kurie padėjo masiškai rinkti paramą drabužiais ir ją parengti išvežimui į Ukrainą, taip pat prie veiklų Registracijos centruose ir visoje Lietuvoje veikiančiuose skyriuose.

Svarbu paminėti, jog savanoriai ne tik prisidėjo prie humanitarinės paramos dalinimo, bet ir organizavo veiklas į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, tokias kaip: informacijos teikimas, pagalba teikiant dokumentus Migracijos departamentui, registruojant vaikus į mokyklas, iki šiol organizuojami lietuvių kalbos klubai ir kitos veiklos.

Abiem atvejais, vos krizėms prasidėjus, buvo aiškiai matomas spontaniškai savanoriauti panorusių žmonių srautas, kuris laikui bėgant pastebimai atslūgo.

Kai kurie savanoriai prisijungė kelioms konkrečioms veikloms, kiti save atrado tam tikrose reguliariose veiklose.

Dalis savanorių buvo apmokyti suteikti pirminę psichologinę pagalbą.

12

HUMANITARINĖ PARAMA IR JOS TEIKIMAS KRIZIŲ METU Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įkurdintiems migrantams buvo teikiama įvairaus pobūdžio humanitarinė parama. Jos rūšys išvardytos žemiau: HUMANITARINĖ PARAMA PASIENYJE SU BALTARUSIJA Drabužiai, avalynė Maisto paketai Vaistai ir kiti medikamentai Šilti pledai Vaikiški batai Panašaus pobūdžio humanitarinė parama buvo teikiama ir nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms. Bene esminis skirtumas tas, jog Ukrainos piliečiai paramą gavo ir keliais papildomais būdais, t. y. jiems buvo dalijami kuponai apsipirkimui Lietuvos prekybos centruose bei išankstinio apmokėjimo telefono SIM kortelės. Paramos rūšys išvardytos žemiau: HUMANITARINĖ PARAMA UKRAINOS KRIZĖS METU 20 eurų vertės prekybos centrų kortelės higienos priemonėms (higienos kortelės) Higienos priemonių paketai Prekybos centrų kuponai SIM kortelės Vaistai ir kiti medikamentai Maisto paketai Žemiau vizualiai pateikiamas humanitarinės paramos pasiskirstymas Ukrainos krizės metu, kuri buvo išdalinta visuose skyriuose ir registracijos centruose.

PARAMA UKRAINOS KRIZĖS METU

„Gera dovana“ kortelės

13

2023 m. sausio mėnesio antroje pusėje Lietuvos Raudonasis Kryžius rusų bei ukrainiečių kalbomis atliko apklausą, kurioje dalyvavo 3862 ukrainiečiai, didžioji dalis jų – nuo 36 iki 50 metų amžiaus. Paveikslėlyje pateikiama apibendrinta iš jų atsakymų nustatyta informacija.

Paklausti, ar jų psichologo paslaugų poreikiai yra patenkinti, 43.35 proc. apklausos dalyvių atsakė teigiamai, o 37.97 proc. – taip, bet tik iš dalies. Nemaža dalis apklaustųjų kaip svarbią problemą išskyrė paslaugų tęstinumo nebuvimą (38.44 proc.), maždaug penktadalis teigė susidūrę su kalbos barjeru (19.89 proc.), o 14.52 proc. apklaustų ukrainiečių teigė, jog jų netenkino gautų paslaugų kokybė.

14

Kitas svarbus analizuojamas aspektas buvo lietuvių kalbos kursai. Beveik pusė – 42 proc.– tyrime dalyvavusių ukrainiečių turėjo galimybę lankyti lietuvių kalbos kursus; 22 proc. respondentų tokios galimybės neturėjo, o likusi dalis (36 proc.) teigė kursų nelankę ir/ arba neturėję galimybės lankyti. Iš pastarųjų, net 44.04 proc. teigė Lietuvoje nejaučiantys kalbos barjero, todėl mokytis lietuvių kalbos nematą poreikio. Tyrimas parodė, jog net 69.87 proc. jame dalyvavusių ukrainiečių buvo pasiūlyta lietuvių kalbos kursus lankyti nemokamai (t. y. valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita), dar 19.21 proc. turėjo galimybę taip pat nemokamai lankyti įvairių nevyriausybinių organizacijų organizuotus kalbos kursus.

SITUACIJOS APIBENDRINIMAS Krizės Ukrainoje metu į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams buvo suteikta įvairaus tipo humanitarinė parama; ji yra teikiama iki šiol.

Ukrainiečiams yra teikiami vienkartiniai higienos priemonių paketai, higienos priemonių įsigijimo kortelės.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ukrainiečiams vaikams iki 3 metų amžiaus buvo dalijamos „Geros dovanos“ kortelės, kurių vienos vertė – 50 eurų.

Itin pažeidžiamiems asmenims (turintiems negalią, senjorams bei daugiavaikėms šeimoms) periodiškai buvo teikiami prekybos centrų kuponai, kurių vertė siekė 130 eurų. Į Lietuvą iš Ukrainos atvykusiems asmenims buvo suteikiamos ir SIM kortelės. Š. m. sausio 16 – vasario 1 d. Lietuvos Raudonasis Kryžius atliko Lietuvoje įsikūrusių Ukrainos piliečių apklausą, kurioje dalyvavo kiek mažiau nei 4 tūkst. pabėgėlių.

Respondentų demografiniai duomenys ir apklausos rezultatai pateikiami aukščiau.

15