Ruanda: kiek kainuoja progresas?

Jean-aulis yra vienas iš tų žmonių, kurie keliauja po !uandą ieškodami, kam reikia karvės. „irmiausia atsižvelgiame į ūkininko poreikius, žinias ir įgūdžius, – sako jis. – Atrinkus tnkamus kandidatus, rengiame jiems mokymus apie gyvulininkystę, galvijų ligas ir jų gydymą, Cnansų tvarkymą ir lyࣂių lygybės ūkininkavime aspektus.“ ultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir dovanos gavėją. Jean-aulis, dirbants vienoje nevyriausybinėje organiŒacijoje, įgyvendina !uandos skurdo mažinimo programos dalį pavadinimu „irinka“, kurios šūkis – „iekvienai neturtngai šeimai – po karvę“. „irinka“ pradėta 2ƏƏѵ m., kai oCciali statstka buvo itn niūri: daugiau nei ѵƏ proc. ruandieࣂių skurdo, ѵƓ proc. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų kentė nuo chroniško maisto nepakankamumo, pusė kaimo gyventojų balansavo ant maisto nesaugumo Őmaisto saugumas apibrėžiamas kaip užtkrinta galimybė gaut maistoő ribos. arvė padeda išspręst keletą tarpusavyje susijusių problemų. Jos duodamas pienas gerina vaikų mitybą, o pardavus perteklių gaut pinigai papildo šeimos biudžetą. e to, karvės mėšlas – natūrali ir nemokama trąša daržui bei vaismedžiamsĸ didesnis derlius – geresnė mityba. ultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir

Afrikos rytinės dalies kalvose įsikūrusi Ruanda dažnai pateikiama kaip sėkmingo progreso pavyzdys kitiems. -os sveikatos apsaugos, švietimo, ekonomikos reformos padeda kelti žmonių gerovÛ, tarpusavio pagalba – susitaikymą, taip didinant gebėjimą nepriklausyti nuo išorės jėgų. 7ačiau ar progresas turi savo kainą?

Lai turėtumei karvę

Giedrė Steikūnaitė. 15min.lt/2018 01 15

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń Ruanda

dovanos gavėją. ar prieš ** a. pab. užpuolant koloniŒatoriams iš uropos, karvė !uandoje buvo gerovės, turto simbolis bei įvairių socio-ekonominių sandėrių valiuta: pvŒ., ji dovanota kaip pagarbos ženklas siekiant užtvirtnt svarbius ryšius ir kaip nuotakos kraits. Tad žodis „irinka“, verࣂiamas „Lai turėtumei karvę“, ataidi tradicija – užtat labai tko pavadint naująją iniciatyvą genocidą vos prieš du dešimtmeࣂius išgyvenusiame žemdirbių krašte, kur jėgų susitaikymui ieškoma ir praeites bendrystėje. Jean-aulis pasakoja, kad „irinka“ vykdoma keliais etapais. irmiausia vietnė valdžia savo bendruomenėje identCkuoja žmones, kuriems labiausiai reikia paramos. Tuomet

Kultūrine prasme, karvė specialiais ryšiais susieja ir dovanotoją, ir dovanos gavėją.

Giedrės Steikūnaitės nuotrĸ ń Ruanda

vyksta pasiruošimas: taupoma karvės maistui ir priežiūrai, statomas tvartelis, ūkininkai apmokomi – turi įrodyt, kad yra pasirengę. raėję gyvulininkystės pradžiamokslį gauna karvę. Šiai apsiveršiavus, telyࣂia perduodama kitam bendruomenės įvardytam ūkininkui. Ccialiais duomenimis, iki 2ƏƐƕ m. pabaigos iš viso išdalinta beveik 2ƖƖ tūkst. karvių – Ѷ5 proc. numatyto tkslo Őƒ5Ə tūkst. karviųő. rogramą Cnansuoja !uandos valdžia, taip pat užsienio nevyriausybinės organiŒacijos ir verslo įmonės. „arvės ištes keiࣂia skurdžiai gyvenanࣂių ūkininkų gyvenimus, – sako Jean-aulis. – Taࣂiau ne iš karto.“ Situaciją apsunkina ilgas pasiruošimo procesas, nuolatnis žmonių pažeidžiamumas ir tesioginė priklausomybė nuo besikeiࣂianࣂių gamtos jėgų Őkritulių, derliauső. (adinamųjų „pinigų pasėlių“ Őt. y. ne maistui ar pašarui, o tk pardavimui auginamų pasėlių – kavos, arbatoső atveju, žemdirbys neturi jokios galios nustatyt savo sunkaus darbo vaisių kainos – ją reguliuoja „rinka“ ir Niujorko ar Londono biržų makleriai – ir dažnai yra priverstas savo produkciją parduot už mažiau, nei yra vertas jo darbas. itaip tariant, yra išnaudojamas.

Talkose, klasėse ir klinikose

idžioji dalis !uandos gyventojų Őapie ѶƏ proc.ő yra smulkūs ūkininkai, vidutniškai išgyvenantys iš Ə.ƕ5 hektaro žemės. lgalaikei jų gerovei kurt skirta „irinka“ yra viena iš skurdo mažinimui ir vystymuisi skirtos programos „(ision 2Ə2Ə“, pagal kurią !uanda iki 2Ə2Ə m. siekia tapt vidutnių pajamų šalimi, dalių. Tokių yra ir daugiau ir jos vadinamos „vietniais sprendimais“ Őangl. home-gro‰n solutonső, t. y. specialiai !uandai pritaikytomis ir, bylojama, iš jos tradicinės kultūros kylanࣂiomis priemonėmis. Tai –alternatyva užsienio donorų ar didžiųjų organiŒacijų diktuojamoms vystymosi politkoms, kurios nebūtnai atsižvelgia į vietnę situaciją ir žmonių poreikius. askutnį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo Ѷ iki ƐƐ val. ryto ruandie- ࣂiai eina į talką. Ši praktka, vadinama „&muganda“ Ő„susirinkt bendru tkslu pasiekt reŒultato“ő, paremta savipagalbos ir bendradarbiavimo principu ir joje dalyvauja ƐѶ-ѵ5 m. amžiaus pilieࣂiai Őpagal oCcialią statstką, dalyvavimas itn aukštas: ƖƐ.ƒ proc. visų reikalavimus attnkanࣂių gyventojų – galbūt iš dalies dėl to, kad nedalyvaujantems gresia nuobaudoső. Talkos veiklą nustato bendruomenių lyderiai pagal poreikius: medžių sodinimas, pastatų ir kelių remontas, aplinkos švarinimas, pagalba itn pažeidžiamiems žmonėms, mokyklų statyba ir kt. (ystymuisi skirtas fondas „Agaciro“ Őkinjaruanda k. orumas, pagarba, pasirūpinimas savimiő veiklą pradėjo 2ƏƐ2 m. Tai – savanorišku aukojimu grįstas fondasĸ pinigų laukiama iš paࣂių ruandieࣂių šalyje ir diasporoje bei „!uandos draugų“ užsienyje. 2ƏƐѵ m. duomenimis, fondui surinkta ƒƕ.5 mlrd. !uandos frankų Őƒѵ.Ѷ mln. eurųő iš planuotų 2ƏƏ mlrd. iki 2Ə2Ə m. „Ateinan- ࣂioms kartoms bus garantuotas gyvenimas, kokio nusipelnome kaip ruandieࣂiai, jei visi prisiimsime už tai atsakomybę, – žiniasklaidai sakė fondo vadovas Jackas ayonga, kviesdamas daugiau aukot. – iekvienas pagalvokime, ką galime padaryt ateites kartų naudai.“ Jau padaryta daug ir pasiekimais didžiuojamasi: per pastaruosius dešimtmeࣂius !uandoje pailgėjo vidutnė gyvenimo trukmė, padidėjo gyventojų raštngumas, sumažėjo žemiau skurdo ribos gyvenanࣂių žmonių skaiࣂius. „Laimė prasideda, kai žmogus gali įpirkt maisto“, – sako vienas kalbintas švietmo srityje ilgai dirbęs ruandiets. Anot jo, svarbiausios sritys, kuriose !uandos žmonių gyvenimai ištes pagerėjo, yra švietmas ir sveikatos apsauga. „Šiandien švietmas prieinamas kiekvienam ruandieࣂiui – ne taip, kaip anksࣂiau. šsilavinę žmonės pasiekia daugiau, sukuria darbo vietų, įgyvendina įvairias idėjas“, – sako jis. 2ƏƏƒ m. naujoji šalies konsttucija įvedė privalomą Őir nemokamąő pradinį išsilavinimą, todėl šiandien virš ƖƏ proc. vaikų lanko pradinę mokyklą Őtaࣂiau ne visi joje lieka ilgiauő. &niversitetų šalyje yra daugiau nei ƒƏĸ dauguma jų – privatūs.

Buvęs P.Kagame patarėjas Davidas Himbara sako, kad prezidentas ir Ruandai, ir pasauliui pateikė „faustišką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“

idžiulis progresas pasiektas ir sveikatos apsaugos srityje. Medicininės paslaugos teikiamos visiems – privalomojo sveikatos draudimo mokesࣂius už skurdžiau gyvenanࣂius visuomenės narius sumoka te, kurie uždirba ar turi daugiau. „Medicinos infrastruktūros ir įstaigų tnklo plėtmas, gydytojų, slaugytojų bei akušerių ruošimas ir mokymas, naujagimių mirࣂių sumažinimas, kova su epidemijomis ir ligomis, įskaitant vėžį ar ࢒ – )visa tai pasiekėme, – sako pašnekovas. – ࢒monės mokomi, kad į gydytojus reikia kreipts prieš ligai įsikerojant. sipareigojome išsaugot kiekvieną !uandos gyvybę.“ uvęs .agame patarėjas avidas imbara sako, kad preŒidentas ir !uandai, ir pasauliui pateikė „faustšką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“

Progreso kaina

ėl savo pasiekimų !uanda dažnai įvardijama kaip sėkmės istorija, ypaࣂ turint omenyje jos tragišką ir atmintyje dar labai gyvą praei€. Taࣂiau !uandos modelis turi savo kainą, apie kurią paࣂioje !uandoje garsiai kalba tk vienetai. andžiusi kandidatuot 2ƏƐƕ m. rugpjū€ vykusiuose preŒidento rinkimuose ƒ5-erių iane !‰igara šiandien yra kalėjime, apkaltnta grėsme nacionaliniam saugumui. Sutapimas, kad ji – viena drąsiausių valdžios kritkių, į viešumą traukusi opias socialines problemas ir valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus bei visuotnę kontrolę. it opoŒiciją valdžiai išreiškę pilie- ࣂiai taip pat kalėjime, arba kape. Tąkart, surinkęs virš ƖƏ proc. balsų, rinkimus laimėjo ir, pakeitęs onsttuciją, preŒidentu iki 2ƏƒƓ m. gali likt dabartnis šalies vadovas gen. maj. aulas agame – JA( ir kitų politnių „elitų“ numylėtnis. Jis ir jo vadovaujamas !uandos atriotnis rontas Ő! ő laikomi herojais, sustabdžiusiais ƐƖƖƓ m. genocidą, o tai tarsi suteikia imunitetą kritkai. Šeši milijonai žuvusių kaimyninės emokratnės ongo !espublikos gyventojų tokio imuniteto neturėjo, kai JA( remiamas .agame ir jo ! bei jų palaikomos karinės grupuotės vykdė karines intervencijas į šią deimantų, aukso, mineralų sklidiną teritoriją. uvęs . agame patarėjas avidas imbara sako, kad preŒidentas ir !uandai, ir pasauliui pateikė „faustšką pasiūlymą“: „Nekreipkit dėmesio į mano brutalų elgesį, ir aš jums parodysiu ekonominio augimo modelį.“ avyŒdingai švarios !uandos viešosios erdvės, gerėjantys keliai, naujos klinikos, politnis stabilumas ir pagyros (ašingtone prieš tylos ir baimės atmosferą, politnius susidorojimus ir tragedijas onge: ar tokia turi būt progreso kainaĵ ݢio tehsto a†tor߰ !†andoje lanh߰si pa- ]al projeht. Ŀެiniashlaida vystym†isiļĶ remiam. †ropos omisijosĸ rojeht. iet†voje c]yvendina Vࢪc Ŀ†ropos namaiļ hart† s† partneri† V platormaĸ

Pilietinė visuomenė Ugandoje: „sarginis šuo“, nebijantis krimstelėti abejingai

Stasys (aitonis. 15min.lt/2020 02 27

„Mūsų įstatymai yra tobuli, bet... tik popieriuje“, – su šypsena sako ugandiečiai. Rytų Afrikos valstybė Uganda – tai šalis, kur norint kažką pasiekti tenka kaip reikiant pasidarbuoti alkūnėmis. 7ai, ko nesuteikia valstybė, žmonės priversti išsireikalauti kitomis priemonėmis. ľinoma, teisėtomis, nes revoliucijų ir pilietinių karų čia niekas nenori. Veiksmingiausias būdas – pilietinė visuomenė, neleidžianti valdžiai snūduriuoti ir ignoruoti paprastų gyventojų. ,šties pilietiškumas ir nevyriausybinių organizacijų 1V2 mobilizacija yra tai, ko iš Ugandos galime pasimokyti ir mes.

rie pilietnės visuomenės telkimo ir gausybės šalyje veikianࣂių N( bendradarbiavimo nemažai prisideda Nacionalinis &gandos N( forumas Ő&NN ő – asociacija, vienijant kelis šimtus tarptautnio, nacionalinio ir regioninio lygmens organiŒacijų. Jau beveik dvidešimt metų veikiant asociacija išsikovojo vietą po saule, jos balsas yra girdimas, o autoritetas jauࣂiamas bendraujant su vietos N(. Jei tarptautnės organiŒacijos yra pakankamai užtkrintos ir saugios, tai

ypaࣂ vietnio lygmens N( būtna turėtų stprų užnugarį, kai valdžia pradeda daryt spaudimą ar imasi sankcijų.  &gandą vykome kaip tarptautnio gerosios praktkos apsikeitmo ir vadinamo „šešėliavimo“ projekto dalyviai. Lietuvos Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organiŒacijų plaorma Ő( laormaő, kaip ir &NN , priklauso globaliam tnklui !&S, vienijanࣂiam ѵƖ nacionalines N(

&G nuotrĸ

plaormas ir ƕ regionines koalicijas penkiuose žemynuose. ad ir kaip nepatktų kai kuriems įtakingiems &gandos politkams, &NN jauࣂiasi pakankamai patogiai ir nepriklausomai vien dėl to, kad daugiau nei ƖƏ proc. Cnansavimo N( tnklo plėtrai gauna iš užsienio donorų.  nepatkt ir neįtkt politniam elitui yra priežasࣂių. Štai viena jų yra „Juodojo pirmadienio“ judėjimas, skaiࣂiuojants jau aštuntus metus.

Jo tkslas – mobiliŒuot pilietnius ir antkorupcijos aktyvistus, pasakot apie tai visuomenei. iekvieną pirmadienį visi neabejingi N( darbuotojai ar paprast pilieࣂiai apsirengia juodos gedulo spalvos rūbais ir taip išreiškia tylų protestą prieš šalyje klestnࣂią korupciją, nepotŒmą ir socialinę nelygybę. Susitkimą su kolegomis iš &NN-  jų biure sostnėje ampaloje kaip tk pradėjome pirmadienio rytą ir iškart atkreipėme dėmesį, kad margų ir gyvų spalvų rūbais mėgstantys rengts afrikieࣂiai lyg susitarę vilki juodais drabužiais. Atrodė labai efektngai ir neįprastai. rasimušt į viešąją erdvę nevyriausybininkams &gandoje nėra paprasta. !eikia leidimų, suderinimų, jėgos struktūros akylai seka, kas vyksta. „(iešų erdvių visuomenės balsui ir pilietnėms iniciatyvoms labai trūksta. Negalima sakyt, kad saviraiškos laisvė visiškai draudžiama, taࣂiau jei tk valdžia pajunta, kad kyla reali grėsmė arba pilietškumo mastas tampa pavojingai didelis, jie nesibodi blokuot ir imts drastškų priemonių“, – teigia &NN ilietnės erdvės ir valdysenos stebėjimo programos vadovas hrisas Nk‰atsib‰e. &ganda priskiriama hibridinių režimų kategorijai. augiau nei trisdešimt metų šalį tvirtuose gniaužtuose laikants preŒidentas +o‰eri Museveni, daug vidinių kovų ir su ginklu rankose, ir kabinetuose regėjęs kariškis, tarptautnėje erdvėje save labiau mėgsta poŒicionuot vilkėdamas elegantšką kostumą, o ne karišką uniformą.  autoritariŒmą linkęs šalies vadovas mėgina viešai imituot demokratją ir parodyt pasauliui, kad &ganda nėra diktatūrinė. š dalies jam tai puikiai pavyksta. &gandoje veikia silpna ir susiskaldžiusi opoŒicija, keli valdžią kritkuojantys laikrašࣂiai. Todėl tas „lengvas“, pavojaus nekeliants politnis fonas ir trupu€, bet ne per daug, valdžią galint pakeiksnot visuomenė valdantesiems yra labai priimtna. risijaukint žiniasklaidą ir įžymius žmones, kaip savo idėjų ambasadorius, N( sektoriui &gandoje taip pat nelengva. terio laikas yra

&G nuotrĸ

beprotškai brangus, o įžymybės prašo Cnansinio atlygio. +paࣂ skrupulingai savo išlaidas skaiࣂiuojantems nevyriausybininkams tai nėra priimtna. Taࣂiau jie stengiasi, išnaudoja socialinių tnklų potencialą ir apeliuoja į jaunąją kartą, kuri trokšta išsilavinimo ir pokyࣂių, nori pamatyt pasaulį. Sudomint savo mintmis stengiamasi originaliai ir išradingai pristatant savo idėjas, organiŒuojant viešas akcijas ir renginius. &NN asociacijai pasisekė. Jos vykdantysis direktorius !ichardas Sse‰akiryanga yra chariŒmatškas lyderis, sumaniai laviruojants tarp politnių sluoksnių, donorų ir pilietnių aktyvistų, kurie buriasi ir ieško plaormos dalints savo mintmis. „!ichardas ࣂia pats yra įžymybė ir reklaminis veidas. Jį kvieࣂia į televi- Œijos pokalbių šou, jo veidas dažnai matomas viešumoje. (isuomenei tai leidžia plaࣂiau išgirst apie mus ir tai, ką mūsų tnklas daro“, – apie N( veiklų viešinimo svarbą kalba Sarah acutho, atsakinga už &NN komunikaciją. et kokias pilietnes iniciatyvas, net visai buitnes ir ūkiškas, vietos valdžia priima labai asmeniškai ir traktuoja kaip politkavimą. avyŒdžiui, laudia Apio, &NN valdyboje atstovaujant regionų lygmens organiŒacijų tnklams, o kartu ir Liros rajono N( tnklo vadovė, turėjo parašyt net 2ѵ petcijas, kol pagaliau gavo Cnansavimą

& vyhdantysis direhtori†s !i1_ardas "se‰ahiryan]a Ŏ1entreŏĸ ni1iatyva d߰l limato haitosĸ

provincijos kelių remonto darbamsĴ laudios užsispyrimas ir atkaklumas davė vaisių. „ abar jie Ővaldžia – aut. past.ő su mumis skaitosi ir negali demonstratyviai ignoruot, kai mato ne stchiškai veikianࣂias pavienes iniciatyvas, o ryžtngų žmonių sambūrį“, – sako laudia, savimi pasitkint ir drąsiai nuomonę reiškiant jauna moteris. rovincijos politkai mato, kad į Liros rajoną atvyksta užsienio partnerių, o visos naujai ateinanࣂios N( apie pradedamą veiklą informuoja būtent laudią. Nuo sostnės nutolęs Liros rajonas šiaurinėje &gandos dalyje yra vienas tų, kuris ypaࣂ centrinei valdžiai rūpi mažiausiai. atys įsitkinome, kaip stpriai skiriasi kelių būklė priklausomai nuo regiono. (os tk išsukome iš pagrindinio kelio, jungianࣂio ampalą su kaimyninio ietų Sudano sostne žuba, ƕƏ km atkarpa iki Liros miesto labiau priminė kraterius, o ne patogiam susisiekimui tnkamą kelią. veikt duobes ir aštriais kraštais sueižėjusį plentą ࣂia įmanoma tk visureigiu. Apskritai pagrindinių kelių tnklo būklė &gandoje gana gera. rasibrovus iš nuo kamšࣂių dūstanࣂios ampalos, pasiekt pagrindinius šalies miestus galima pakankamai greitai ir patogiai. Taࣂiau vietniai tvirtna, kad preŒidentas ir centrinė valdžia akivaiŒdžiai proteguoja vakarų &gandą, iš kur kilęs šalies vadovas. eje, labai įdomu, taࣂiau sostnė ir jos chaotško planavimo gatvės, dieną nak€ nesibaigianࣂios automobilių spūstys vyriausybei irgi ne per daugiausiai rūpi. riežasts paprasta: sostnė nėra preŒidento ir valdanࣂiosios partjos elektoratas. (yriausybė visus balsus susirenka provincijoje ir, regis, pamiršta, kad būtent sostnė generuoja didžiausią ekonominę pridėtnę vertę. Apskai- ࣂiuota, kad kiekvieną dieną automobilius vairuojantys ampalos gyventojai kamšࣂiuose praleidžia net ƒ,5 valandos – pusantros rytnio piko metu ir dvi vakareĴ Nereikia būt dideliu ekspertu, kad suvoktum, kiek praranda šalies ekonomika ir patys gyventojai, tušࣂiai kelias valandas per dieną kamšࣂiuose degindami kurą. Nekalbant jau apie šiltnamio efekto poveikį ir klimato kaitos keliamas grėsmes, kurios Afrikos žemyne ypaࣂ opios. (iešint &gandoje turėjo vyraut tpinis vasaros seŒono oras: sausa, vykstantys žemės ūkio darbai ir sėja. Taࣂiau nemažai laiko gausiai lijo... &gandieࣂiai kraipė galvas, kad tai nenormalu ir kad žemdirbystės ciklas sutrikęs, o tai ypaࣂ svarbu, nes šios pusiaujo šalies išgyvenimas tesiogiai priklauso būtent nuo žemės ūkio produkcijos. Maža to, tuo metu šiaurės rytų aramodžos regioną iš enijos pusės užplūdo dykuminiai skėriai. (iską savo kelyje niokojantys vabŒdžiai, tkėtna, pritrūko maisto Sudano ir Somalio žemėje, todėl patraukė pieࣂiau ieškot žalių plotų. ol &gandos valdžia suka galvą, kaip kovot su paraŒitais, bando pasitelkt kariuomenę, į pagalbą atskuba N(, norinࣂios ir galinࣂios padėt valstybei, kuri nuolat susiduria su įvairaus pobūdžio gamtnėmis nelaimėmis, tokiomis kaip potvyniai, nuošliaužos, sausros ir pan. Apie &gandoje kylanࣂius iššūkius – nuo švietmo ir lyࣂių lygybės iki vandens prieinamumo ir maisto kokybės – nemažai bandoma kalbėt

Nuostabu matyti, kaip stipriai darnaus vystymosi darbotvarkė veikia visą Ugandos NVO sektorių ir kiek daug įtakingų žmonių prie to prisideda.

&G nuotrĸ

per darnaus vystymosi strategiją. Turėjome galimybę stebėt didelį renginį, kurio metu buvo pristatytas (N! Ő(oluntary Natonal !evie‰ső juodrašts, kuriame aptariamas Ɛƕ darnaus vystymosi tkslų įgyvendinimas, lyderio vaidmenį kaip tk atliko &NN ir jos vadovas !. Sse‰akiryanga. Šis strateginis apibendrinimas su gairėmis ir rekomendacijomis iš N(, kur link turėtų judėt &ganda per artmiausią dešimtme€, vėliau guls ant vyriausybės darbo stalo. „Nuostabu matyt, kaip stpriai darnaus vystymosi darbotvarkė veikia visą &gandos N( sektorių ir kiek daug įtakingų žmonių prie to prisideda. Surinkta daugybė faktų, palyginimų, statstnių duomenų, atlikta giluminė analiŒė, kaip turi judėt šalis, būdama globalių pokyࣂių dalyvė. Taip, vietos vyriausybė gali laikyt tai stalࣂiuje, taࣂiau ji nuolat jaus neabejingos pilietnės visuomenės spaudimą kažką daryt, kad žmonės galėtų kurt tokią valstybę, kurioje nori gyvent“, – teigia ( laormos vykdanࣂioji direktorė &gnė umparskaitė. eje, Lietuvoje būtent ši plaorma yra viena tų, kuri aktyviai siekia akcentuot darnaus vystymosi tkslų svarbą ir mūsų šalyje. Naują pagrei€ &gandos visuomenėje įgauna moterų lyderystė. Šalyje, kur moterys vis dar patria nemažai smurto, prievartos ir nelygybės, tai yra labai stprus postūmis, o prie to nemažai prisideda N( sektorius. augumos &NN vienijamų narių valdybose po lygią narių dalį sudaro vyrai ir moterys, o nemažai vietos organiŒacijų vadovauja būtent moterys. (iena jų – jau minėta Liros rajono N( forumo lyderė laudia. &NN valdybos pirmininkė taip pat yra veikli vyresnio amžiaus moteris dah Mehangye. uvusi parlamentarė valdyboje baigia jau antrą kadenciją ir tkina norint perleist asociacijos vairą jaunajai kartai. Labai geras to pavyŒdys – &NN asociacijos kolegė lare yasiimire. Šiai jaunai ekspertei visai neseniai buvo patkėtas atsakingas vaidmuo – vadovaut naujai sukurtai ir po &NN vėliava esanࣂiai umanitarinei plaormai, jungianࣂiai nacionalines ir regionines humanitarines organiŒacijas, kurios tesiogiai dirba su kriŒės paliestais gyventojais pažeidžiamiausiame šalies kontekste. askutnę savo viŒito dieną Clmavome interviu su lare ir laukėme jos grįžtanࣂios po svarbaus susitkimo &gandos !audonajame ryžiuje, kur buvo aptariama būtent su skėrių invaŒija susijusi ekstremali situacija. &ganda taip pat yra jaunos visuomenės šalis. Jos privalumas – puikios vietnių anglų kalbos žinios, leidžianࣂios ne tk be kliūࣂių bendraut su užsienio partneriais, bet ir patems išplaukt į tarptautnius vandenis. augiakalbėje visuomenėje anglų kalba yra oCciali valstybinė administracinė kalba, ta- ࣂiau angliškai ࣂia laisvai kalba ne tk

tarnautojai. amšࣂius ampaloje per dviejų savaiࣂių viŒitą dažniausiai įveikinėjome naudodamiesi drąsiai manevruojanࣂių motociklininkų teikiamomis paslaugomis. r nė karto nekilo problemų su jais susikalbant. eje, ampaloje veikia gerai žinomų tarptautnių pavežėjų paslaugų „&ber“ ir „olt“ tnklai. Taࣂiau mes labiau naudojomės itn populiaria vietne mobiliąja aplikacija „Safe oda“. oda boda tai motociklo ar motorolerio – greiࣂiausių ir manevringiausių susisiekimo priemonių – bendrinis pavadinimas. (isų jų vairuotojai turi mobilųjį ryšį, kalba angliškai ir jiems visiškai nesvarbu, ar veža vietnį ar nedrąsų užsienie€, prašan€ šalmo Őtaip, oCcialus pavežėjas su savimi turi ir papildomą šalmą keleiviuiĴő. Tai globalus verslas, padedants užsidirbt, bendraut ir atsivert pasauliui paࣂioje Afrikos širdyje. r faktas, kad ƕ mln. daugiausiai vyresnės kartos gyventojų yra neraštngi, tkėtna, ateityje taps istorija. itąmet &gandos gyventojų laukia net trys rinkimai: preŒidento, parlamento ir regioniniai. Svarbus metas, kuriam pilietnė visuomenė pradeda ruošts jau dabar. Skatnamos vietos iniciatyvos, tokios kaip vadinami „laužo“ susibūrimai, kai bendruomenės supažindinamos su surinktais korupcijos faktais, kvieࣂiama diskutuot ir išsakyt savo nuomonę. (ietniai sako, kad valdžia baiminasi kritkos ir spaudimo, gali bet kada jėga užgniaužt vietnes iniciatyvas, blokuot interneto ryšį ar pan. Nevyriausybininkai tam pasiruošę. Neturėdami interneto ryšio jie savo žinias perduoda kitaip. avyŒdžiui, patkimiausia informaciją gabent per kiaurą parą po šalį judanࣂius autobusus. Siuntų perdavimo sistema veikia panašiai kaip ir Lietuvoje. &ganda Afrikos kontekste yra pakankamai nedidelė šalis, taࣂiau jos gyventojų skaiࣂiaus augimo mastai neįtkėtni. Jau dabar vos triskart už Lietuvą didesnėje šalyje gyvena daugiau nei ƓƏ mln. gyventojų. rognoŒės rodo, kad 2ƏƒƏ-aisiais šis skaiࣂius perkops ѵƏ mln.Ĵ rie gyventojų prieaugio nemažai prisideda ir nerami regioninė situacija: &gandą supa konYiktų kamuojami ongo emokratnė !espublika ir ietų Sudanas. Todėl šalyje glaudžiasi daugiau nei pusantro milijono karo pabėgėlių, neskaitant po ƖƓ-ųjų genocido !uandoje likusių ruandieࣂių. &ganda pabėgėlių kontekste yra pakankamai liberali, ypaࣂ lyginant su kitomis kaimynėmis enija ar TanŒanija, kurios pabėgėlius griežtai kontroliuoja ir laiko aptvertose stovyklose. abėgėliai &gandoje pagal galimybes laisvai migruoja ir vietos gyventojai daugiau ar mažiau tai toleruoja. Tai vėlgi yra sąmoningos pilietnės visuomenės požymis ir galimybė išnaudot ateinan€ potencialą, žinias ir investcijas, kurias su savimi atsineša prieglobsࣂio prašytojai. "tasys Vaitonis yra iet†vos !a†donojo ryऒia†sĶ vieno iࢪ a1ionalin߰s nevyria†sybini‡ vystomojo bendradarbiavimo or]aniŒa1ij‡ platormos nari‡Ķ savanoryst߰s pl߰tros vadovas