Korupcija – lyg vėžys, kamuojantis ir Lietuvą, ir Pietų Afriką

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė ai Lietuvos žiniasklaidoje pamatau kokį straipsnį apie „neatrastą šalį Afriką“, pasidaro labai liūdna, nes tai rodo mūsų neišprusimą. Su tuo susidurdavau ir pasakodama apie savo patrts ݭilėje: manęs klausinėdavo apie visą ietų Ameriką, nors lankiausi tk vienoje žemyno šalyje. et dabar tai atrodo niekis, palyginus su stereotpais apie Afriką.  keista, ji juk arࣂiau mūsų nei Amerikos. r dabar, viešai šnekant apie patr€ anoje, kartais būnu pristatoma kaip „buvusi Afrikoje“. ataisau, kad nieko neišmanau apie kitas Afrikos šalis ir galiu pasidalint tk nedidelėmis per tris mėnesius įgytomis žiniomis apie aną. ą žmonės sužinotų apie Lietuvą, pagyvenę ࣂia vos tris mėnesiusĵ Atkeliavę savaiteiĵ  jeigu tk perskaitytų apie mus užsienio spaudojeĵ Mano galva, toks ir yra daugelio lietuvių požiūris apie Afriką: nutolęs, nenuodugnus, pilnas stereotpų ir baimių. Manęs klausia, kiek per tuos mėnesius maࣂiau karo. r nusivilia, kai atsakau, kad anoje jau daugiau nei ѵƏ metų nėra jokio karo.

Vilnius / Lietuva / 2018 m. žiema / Gintė ūna, kad grįžę savanoriai suserga „pasaulio gelbėtojo“ infekcija. Nuo jos būtna saugots: neužmiršt, kad geriausio būdo gyvent nežino niekas, gal tokio ir nėra. irma verࣂiau klaust, klausyt ir nustebt, o ne vadovaut kitems pagal save. Neužmiršt, kad pasaulį matome tk iš vienos perspektyvos, bet jų yra labai daug ir jos lygiavertės. Neužmiršt, kad negalima pasaulio vertnt tk Cnansiniais aspektais ir kad žmonės visur yra tesiog žmonės. agalvot, kaip elgtumeis pats ir kas būtum, jei būtum gimęs kitur.

„Savanorystė ir Lietuvoje, ir užsienyje grindžiama tomis pačiomis vertybėmis – dalijimasis, abipusis augimas, mokymasis, patirtis, teigiamų pokyčių kūrimas. Žinoma, tarpkultūriniame kontekste patirtis gali būti stipresnė mokymosi prasme: susidūrus skirtingiems požiūriams, socialinėms ir švietimo sistemoms, kurias kiekvienas atsinešame iš savo erdvės, galime sukurti nuostabią sinergiją. Klaida lygiavertį tarpkultūrinį dalijimąsi, savanorystę užsienyje suvokti kaip „egzotiką“ ar „pasaulio gelbėjimą“. Savanorystė yra nuoseklus, aktyvus darbas. Ir nei Gana, nei Uganda nesiskiria nuo kitų pasaulio kraštų – turi savų džiaugsmų, problemų, iššūkių ir pasiekimų. Visur rasime žmonių, kurių kasdienis darbas atima žadą, ir tų, su kuriais nematysime bendro kelio. Be įvairovės išsiversti negalime.“ – Justina Kaluinaitė, savanorystės programų koordinatorė (nevyriausybinė organizacija NNVBO Platforma)

Asta Šidlauskienė kaip savanorė-ekspertė vaikų teisių apsaugos klausimais mėnesį praleido Ugandos jaunimo įgūdžių ugdymo centre „UYSTO“ (angl. Uganda Youth Skills Training Organization). Gintė Marija Gylytė Ganos nevyriausybinėje organizacijoje „SASO“ pagal stažuočių programą „GLEN“ savanoriavo tris mėnesius.

Pasaulio laiku: korupcija – lyg vėžys, kamuojantis ir Lietuvą, ir Pietų Afriką

„Transparency nternatonal“ Lietuva neseniai organiŒavo tarptautnę skaidrumo mokyklą, skirtą grupei jaunuolių iš viso pasaulio keists patrtmi apie kovą su korupcija. Ta proga kalbamės su )its universiteto teisės studentu Masakhane Ndwalaza iš ietų Afrikos !espublikos ir „Transparency nternatonalŞ Lietuva atstove Ieva Kimontaite. Laidoje aiškinamės, kodėl ir kaip korupcija pažeidžia mūsų, pilieࣂių, interesus ir, ką galime daryt. oks korupcijos lygis yra ietų Afrikoje ir, kokios praktkos yra paplitusiosĵ „orupcija yra lyg vėžys, stabdants valstybių vystymąsi ir trukdants mažint skurdą“ – sako M. Nd‰alaŒa.