Tarp knygu 2023 05

Gegužė | 2023

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Atminimo puoselėjimas ir tarnystė Lietuvai

1

ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Nauja erdvė – savišvietai, darbui, laisvalaikiui

2

KARŠTAS KLAUSIMAS

Siekis – toliau didinti bibliotekininkų ir bibliotekų vaidmenį visuomenės gyvenime. Parengė Asta Stirbytė

4

TEMA / LEIDINIŲ NURAŠYMAS

Vaiva Markevičiūtė. Atsisveikinimas su knygomis – jautrus, bet būtinas

6

6

STATISTIKA 2022

Eglė Dikavičienė. Metai po pandemijos atnešė pokyčių. Pradžia.

Pabaiga kitame numeryje

12

TERMINŲ ARUODAS

Violeta Černiauskaitė. Teisės terminijos plėtra bibliotekose: jūsų teisė žinoti

16

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Aistė Puidokaitė. Vilniaus ORT technikumas – langas į ateitį

19

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Liuda Prunskienė. Jurgio Bielinio vertybių sklaida Biržuose

22

ŽMOGUS IR LAIKAS

Jūratė Korsakaitė. Iš meilės gimtinės gamtai

25

KĄ SKAITYTI

Fausta Balčaitytė (buksterefausta) rekomenduoja KRONIKA

Asta Plechavičiūtė. Apdovanoti skaitytojų mėgstamiausių knygų autoriai

31

Rasa Januševičienė. Krizės moko ir vienija

33

Kupiškio biblioteka sugrįžo į atnaujintus namus.

Kupiškio viešosios bibliotekos informacija

35

Živilė Markutė Armalienė. Apie kalbos formas – šiuolaikiškai ir tradiciškai

37

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

37

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

40

IN MEMORIAM

Loreta Pakalniškienė [1950 10 12–2023 05 06]

42

MĖNESIAI IR DIENOS

Tai nutiko gegužę. Parengė Asta Stirbytė

19

29

43

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bibliotekos ir informacijos centro archyvas (6), World ORT archyvas (19)

VIRŠELYJE

Aštuonioliktą kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su partneriais rengė Metų knygų rinkimus ir laureatų apdovanojimus.

Daugiau skaitykite p. 31. Vygaudas Juozaitis

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD

Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ Lina ŠARLAUSKIENĖ

#GYVASŽODIS

ATMINIMO PUOSELĖJIMAS IR TARNYSTĖ LIETUVAI Geri darbai dažniausiai daromi tyliai. Tačiau šiemet„Tarp knygų“ redakcija šioje rubrikoje siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas.

Irena Senulienė, Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bib­lio­tekos vedėja, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos organizuojamame Vilniaus regiono bib­lio­ tekininkų konkurse 2022 m. pelniusi geriau­

siam metų bib­lio­tekininkui teikiamą „Riešuto“ apdovanojimą. Ilgametė muziejininkė, į bib­l io­t ekininkų bendruomenę įsitraukusi tik prieš kelerius metus, įvertinta už puikiai organizuojamą darbą, iniciatyvą suteikti bib­ lio­tekai Lazdynų Pelėdos vardą.

Irena Senulienė: Pradėjus dirbti Vievio miesto bib­lio­tekoje, laukė dideli iššūkiai – perkelti bib­lio­ tekos fondus į naujas patalpas. 2022 m. bib­lio­ teka įsikūrė moderniame Kultūros centro pastate, kuris pastatytas erdvėje, susijusioje su lietuvybės puoselėtojo Jurgio Milančiaus (1869–1956) ir Lazdynų Pelėdos – vienos iš seserų rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės (1867–1926) – gyvenimu ir veikla. Sofija 1907–1910 m. gyveno Vievyje, vaistininko J. Milančiaus name (dab. Vilniaus g.

28), kurio kiemas šiandien ribojasi su bib­lio­tekos kiemeliu. Vievyje ji parašė gražiausius savo kūri-

nius („Motulė paviliojo“, „Ir pražuvo kaip sapnas“, „Klaida“). Pernai minint Marijos Lastauskienės 150-ąsias ir S. Pšibiliauskienės 155-ąsias gimimo sukaktis, Lazdynų Pelėdai skirti bib­lio­tekos renginiai papildė projekto „Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“ ir Vievio vardo paminėjimo 500-ųjų metinių kultūrines veiklas. Bib­lio­tekos kiemelyje gegužę pasodinti du lazdynai, skirti rašytojoms seserims Ivanauskaitėms, o rugsėjo 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos nutarimas įtvirtino mūsų iniciatyvą – Vievio bib­lio­tekai suteiktas Lazdynų Pelėdos vardas.

Ilona Šilenkova

Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos archyvas

Danutė Mukienė, žurnalistė, redak­ torė, knygų leidėja, muziejininkė, Regio­ nų kultūrinių iniciatyvų centro vadovė, apdovanota Seimo įsteigtu Gabrielės

Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Danutė Mukienė: Nors pusę savo darbingo gyvenimo metų oficialiai dirbau muziejininkystės srityje (1999–2021 m. – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje), pirmiausia esu žurnalistė. Dar dirbdama Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje, vadovavau Laiškų skyriui. Skaitytojai atsiųsdavo ir žemaitiškai parašytų tekstų. Norėjome tokius ir spausdinti, tačiau neturėjome žemaitiškos abėcėlės, rašybos taisyklių. Jas Žemaičių kultūros draugijos įpareigotas parengė kalbininkas dr. Juozas Pabrėža. 1991 m., jau gyvendama Palangoje, pradėjau leisti pirmą žemaitišką laikraštį „A mon sakā?“, jis buvo gana populiarus, vėliau reorganizuotas į periodinį kultūros, švietimo ir istorijos žurnalą „Žemaičių žemė“.

Daug laiko skyriau visuomeninei-kultūrinei veiklai, žemaitiškų knygų leidybai. Labai džiugu, kad, leidžiant žemaitiškai parašytas knygas, talkino tokie konsultantai kaip kalbininkas prof. Aleksas Girdenis, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė.

Kita mano leidybinio darbo dalis – Žemaitijoje gyvenusių, įvairiais ryšiais su ja susijusių rašytojų kūrybos vertimas į lietuvių kalbą. Dirbant visuomeniniais pagrindais 1992–2023 m. pavyko išleisti daugiau nei 50 įvairios apimties knygų. Užsiimant šia veikla teko rūpintis ir projektų inicijavimu, leidinių platinimu. Metams einant tai tapo mano gyvenimo būdu ir, galima sakyti, tarnyste Lietuvai, savo gimtajam žemaičių kraštui.

1

ĮVYKIS

NAUJA ERDVĖ – SAVIŠVIETAI, DARBUI, LAISVALAIKIUI Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gegužės 10 d. rinkosi garbūs svečiai, nešini Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos vėliavėlėmis. Tądien čia oficialiai atidaryta Amerikos skaitykla, įkurta bendru Nacionalinės bibliotekos ir JAV ambasados Lietuvoje sutarimu. Įrengta jauki erdvė kvies lankytojus susipažinti su šios šalies literatūra, kultūra, istorija, ekonomika, mokslo pasiekimais, skatins JAV ir Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą.

Iškilmingame atidaryme dalyvavo Jungtinių Ame­ rikos Valstijų ambasadorius Robertas S. Gilchristas, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, JAV ambasados darbuotojai, kitų institucijų atstovai.

Sveikindamas susirinkusiuosius, ambasadorius R. S. Gilchristas dėkojo Nacionalinei bib­lio­tekai ir Kul­ tūros ministerijai, padėjusioms įgyvendinti Amerikos skaityklos idėją. „Didžiuojuosi, kad įkurta nauja erdvė yra šalia Seimo, kur 1990 m. Lietuva pirmoji iš Sovietų Są­ jungos valstybių paskelbė nepriklausomybę, o 1991 m. tūkstančiai žmonių susirinko ginti demokratijos, – kalbė­ jo ambasadorius. – Žinau, kad jau suplanuoti šioje erdvė­ je vyksiantys renginiai, todėl kviečiu visus čia lankytis.“ Ir tikrai Amerikos skaitykla Nacionalinės bib­lio­tekos lankytojams pasiūlys daug renginių. Juos pristačiusi Amerikos skaityklos koordinatorė Ugnė Rinkevičiūtė kvietė į visą gegužę atidarymo proga rengiamas Amerikos kino klasikos peržiūras ir įvairioms amžiaus grupėms skirtas edukacijas. Lego robotukų eduka­ cijos „Mėnulio inžinieriai“ skirtos susipažinti su JAV aeronautikos pasiekimais, jose galima pasijusti ateities inžinieriais – mokytis programuoti mėnuleigius ir juos pritaikyti atšiaurioms Mėnulio sąlygoms. Edukaciniuose renginiuose „JAV nepripažinimo politika ir aš“ bus gali­ ma daugiau sužinoti apie JAV nepripažinimo politikos raidą (XX a. 4–10-asis dešimtmečiai), šios politikos įtaką tarptautinės teisės principams ir Lietuvos valstybin­ gumui. Tačiau veiklos, kaip žadėjo koordinatorė, tikrai nesibaigs su gegužės mėnesiu.

Analogiškos skaityklos jau veikia Klaipėdoje, Šiau­ liuose ir Visagine. Kaip pabrėžė kultūros viceministras V. Gasparavičius, iniciatyva įkurti Amerikos skaityklą sostinėje, vienoje didžiausių ir reikšmingiausių šalies kultūros įstaigų, yra labai prasminga, nes palaiko atvi­ 2

Atidarant Amerikos skaityklą simbolinę juostą perkirpo (iš kairės) kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas. Vygaudas Juozaitis

Į naujos erdvės atidarymą atėjusių svečių dėmesį traukė spalvingas JAV žemėlapis su valstijų pavadinimais.

Po oficialiosios renginio dalies visi dalyviai ir svečiai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Amerikos skaitykloje galima ne tik ieškoti literatūros anglų kalba, nemokamai naršyti „eLibraryUSA“ duomenų bazėse, bet ir ja naudotis kaip darbo ar studijų erdve, čia leisti laisvalaikį.

rą tarptautinį dialogą, stiprina Lietuvos ir JAV puoselėjamas vertybes: žodžio, kūrybos, saviraiškos laisvę, žmogaus teises, istorinę atmintį, pilietines iniciatyvas.

Greta šiose erdvėse vykstančių įtraukių anglų kalbos edukacijų, kitų mokymų, naudingos yra ir pažintinės-informacinės programos, rengia­ mos parodos, įvairios šventės, atmintinų datų minėjimai. V. Gasparavičiaus teigimu, tokiose skaityklose įsikūrusiuose Anglų kalbos klubuose lankosi skirtingo amžiaus ir skirtingų interesų žmonės, ten gvildenamos abiem šalims aktualios temos. Taip pat svarbu, kad įtraukiamos vietos bendruo­ menės, savivaldybės, tuose regionuose veikiančios kultūros įstaigos. „Šis naujos Amerikos skaityklos atidarymas yra puikus mūsų šalių bendrystės tiltas, proga geriau pažinti JAV literatūrą, kultūrą, tradicijas, mokslo aktualijas, – kalbėjo V. Gasparavičius. – Džiaugiuosi šios erdvės teikiamomis galimybėmis ir linkiu jas kuo geriau išnaudoti.“ Nacionalinės bib­lio­tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gu­ dauskas dėkojo JAV ambasadai už pasitikėjimą ir teigė, kad, nors naujoji skaitykla nedidelė, prireikus bus galima pasitelkti visas bib­lio­tekos erdves: kino salę, dirbtuves, renginių erdves, susitikimų kambarius. O ateityje tikimasi pasiūlyti bendrų projektų, apimančių ir daugiau miestų. Pasak

Nacionalinės bib­lio­tekos vadovo, jau dabar galvojama, ką būtų galima nuveikti 2024 m. medijų ir informacinio raštingumo srityje, kaip į bendras veiklas įtraukti ir kitas Lietuvoje veikiančias Amerikos skaityklas.

Aukščiausiu lygiu jau ne kartą buvo akcentuota, kad JAV ir Lietuva yra NATO sąjungininkės ir partnerės, o in­ tensyvūs kultūriniai mainai, kaip pabrėžė R. Gudauskas, dar labiau stiprins abiejų valstybių žmonių ryšius – tai ir yra ta kultūrinė diplomatija, kurią Nacionalinė bib­lio­ teka siekia plėtoti ir sėkmingai tai daro. „Per šimtmetį užauginta JAV ir Lietuvos bendradar­ biavimo dvasia šiandienos geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste reikalinga kaip niekada. Tad ir ši nedi­ delė, bet svarbi erdvė padės stiprinti draugystę su JAV, skatins dalytis bendra atsakomybe už demokratijos vertybių likimą mūsų šalyje“, – pabrėžė R. Gudauskas.

Atidarytoje Amerikos skaitykloje galima skaityti ir pasiskolinti į namus JAV autorių grožinės ir kitų žanrų literatūros anglų kalba, nemokamai naršyti „eLibra­ ryUSA“ duomenų bazėse, naudotis kompiuteriu ir belaidžiu internetu. Dalis turinio anglų kalba – filmai, periodika – lankytojams bus prieinama kitose Nacio­ nalinės bib­lio­tekos skaityklose. Planuojama sukaupti ir lankytojams pasiūlyti didžiausią amerikiečių autorių knygų kolekciją anglų kalba Lietuvoje. Amerikos skai­ tykla galima naudotis ir kaip individualaus darbo ar studijų erdve, čia leisti laisvalaikį. Šiuo metu pasaulyje yra beveik 630 JAV vyriausybės remiamų, pasitelkiant institucinę partnerystę pagal skirtingus modelius veikiančių Amerikos erdvių – tai Amerikos centrai, skaityklos ir dvišaliai centrai. Šios erdvės užsienio auditorijai skleidžia JAV demokratijos ir pilietinės visuomenės idėjas, įtraukia ir palaiko atvirą tarptautinį dialogą.

Vaidenė Grybauskaitė 3

KARŠTAS KLAUSIMAS

SIEKIS – TOLIAU DIDINTI BIBLIOTEKININKŲ IR BIBLIOTEKŲ VAIDMENĮ VISUOMENĖS GYVENIME Šį pavasarį įvyko nauji Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) tarybos ir jos pirmininko rinkimai.

Dvi kadencijas LBD pirmininko pareigas ėjusią Jolitą Steponaitienę pakeitė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič. Naujoji pirmininkė išrinkta balandžio 25 d. įvykusiame visuotiniame draugijos narių susirinkime 138 balsais (išdalyta 140 biuletenių).

L. Juchnevič gerai pažįstama šalies bibliotekų bendruomenei, o „Tarp knygų“ redakcija pasidomėjo, su kokiomis mintimis ji imasi dar vienų pareigų.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvyko jau dvylikti Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos (LBD) tarybos narių ir pirmininko rinkimai. „Tarp knygų“ redakcija, sveikindama jus, tapusią 2023–2025 m. kadencijos LBD tarybos pirmininke, domisi, kuriomis kryptimis planuojate kreipti draugijos veiklą? Kurie tęstini darbai šiuo metu jums atrodo svarbiausi? Kokių tikslų, jūsų manymu, jau pajėgi imtis stipriu šalies kultūros sektoriaus veikėju tapusi bib­lio­ tekų bendruomenė? Kitaip tariant, prisimenant kadenciją baigusios LBD pirmininkės per visuotinį susirinkimą savo įpėdinei suformuluotas tęstinas užduotis – parengti LBD strategiją ir atnaujinti draugijos nuostatus, – kokios kryptys naujojoje strategijoje turėtų būti ryškiausios?

– Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos veikloje dalyvauju nuo 2010 m., o 2020-aisiais buvau išrinkta Tarybos nare. Prieš porą metų minėdami draugijos 90-metį, turėjome galimybę apibendrinti atliktus darbus, įsitikinti, kaip sustiprėjo mūsų srities profesinė bendruomenė, įvertinti jau nusistovėjusias tradicijas ir planuoti ateitį. Kelerius pastaruosius metus pasaulį apėmę globalūs išbandymai atnešė didelės dinamikos į asmeninius gyvenimus, ji buvo justi ir darbe, taigi ir draugijos veikloje. Išmokome dirbti nuotoliniu būdu, įvyko daugiau bendrų, nors ir virtualių, renginių, ieškota būdų, kaip visuotinio atitolimo metu būti kartu ir veikti vieningai. Galėčiau apibendrinti, kad man asmeniškai buvo ypač naudinga visa tai 4

Pasak L. Juchnevič, aktualus išlieka bibliotekininkų profesinio identiteto ir prestižo klausimas.

pamatyti iš vidaus, pačiai prisidedant prie draugijos veiklų planavimo ir organizavimo, profesinės bendruomenės atstovavimo.

Per ilgą gyvavimo laikotarpį draugija suformavo ne vienus metus besitęsiančias tradicijas, tarp tokių paminėtina Nacionalinė Lietuvos bib­lio­ tekų savaitė, „Bib­lio­tekų knygų Kalėdos“, „Biržiškos skaitymų“, kitų konferencijų ir kvalifikacijos renginių organizavimas. Kai kurios naujos iniciatyvos, atsiradusios reaguojant į aplinkos pokyčius,

Aurimas Pocius

tradicinės tapo palyginti neseniai: bib­lio­tekininkų pėsčiųjų žygiai, nuotoliniai renginiai ir diskusijos profesiniais klausimais.

Planuojant 2023–2025 m. laikotarpio LBD veiklas, remtasi šiomis draugijos vertybėmis ir nuostatomis: 1) profesionalumas; 2) bendradarbiaujanti bendruomenė; 3) atstovavimas ir rūpinimasis profesijos prestižu; 4) pagarba ir tolerancija; 5) žinios ir informacija.

Taigi LBD taryba sieks dirbti vadovaudamasi minėtomis vertybėmis. Numatoma įgyvendinti šias naujas, taip pat tęstines iniciatyvas:  didinti profesijos prestižą, telkti bendruomenės narius, įgyvendinti atstovavimo veiklas.

Jau ne vieną dešimtmetį aktualus išlieka bib­lio­tekininkų profesinio identiteto ir prestižo klausimas. Praeitais metais LBD iniciatyva kartu su Tarybos nare dr. Rasa Januševičiene atlikome draugijos vizualinio identiteto tyrimą, kurio rezultatai buvo pristatyti 2022 m. gruodį įvykusios konferencijos „Biržiškos skaitymai“ metu. Tyrimo duomenys vertingi keliais aspektais: visų pirma, rezultatai leidžia geriau pažinti pačios draugijos narių lūkesčius, antra, tai – puikus atspirties taškas planuojant tolesnį draugijos stiliaus vadovo atnaujinimą. Įvertinus tai, kad LBD vienija skirtingų tipų bib­lio­tekų specialistus, kurie dažnu atveju bib­lio­tekininko profesiją atranda tik pradėję dirbti organizacijose, atsiranda poreikis nustatyti aiškią komunikacijos ašį, kuri vienytų draugijos narių supratimą apie konkrečias dalyvavimo asociacijos veikloje vertes.

Per šią kadenciją planuojama atnaujinti LBD įstatus, sukurti bib­lio­tekininkų bendruomenei skirtą intraneto paskyrą, atnaujinti draugijos vizualinį identitetą, įgyvendinti profesijos prestižo didinimo komunikacijos kampaniją; didinti draugijos tarptautiškumą ir skatinti bendradarbiavimą su kitų šalių bib­lio­tekų bei jų specialistus vienijančiomis organizacijomis.

LBD yra tarptautinių asociacijų narė, bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos, Švedijos, Moldovos ir kt. bib­lio­ tekininkų bendruomenėmis. Planuojama plėsti šalių partnerių ratą, su jomis dalyvaujant tarptautinėse veiklose ar įgyvendinant bendrus projektus. Labai norėtųsi, kad kiekvienas draugijos narys jaustųsi jos dalimi, aktyviai prisidėtų prie tokių projektų įgyvendinimo. Kiekvieno LBD skyriaus patirtys yra naudingos. Ypač džiugina suaktyvėjusi Jaunųjų bib­ lio­tekininkų skyriaus veikla; stiprinti draugijos narių profesines kompetencijas, kurti mentorystės ir bendradarbiavimo tinklus, organizuoti bendruomenei skirtus renginius ir konferencijas.

Draugijos nariams skirtus renginius planuojama organizuoti sistemingai, rengti tiek nuotolinius, tiek tiesioginius susitikimus, diskusijas, dalinimosi patirtimi renginius, skatinti bendras LBD skyrių veiklas bei iniciatyvas. Jau turima patirtis leidžia įgyvendinti ir profesinių renginių ciklus.

Planuoju su LBD tarybos narių bei visos bendruomenės pagalba inicijuoti aktyvų LBD dalyvavimą plėtojant Lietuvos bib­lio­tekų bei draugijos veiklas, skirtas bib­lio­tekininkų ir bib­lio­ tekų vaidmeniui visuomenės gyvenime didinti, taip pat siekti bib­lio­tekininkystės tiriamosios veiklos, mokslo ir praktinės veiklos sinergijos.

Esu be galo dėkinga bendruomenei už išreikštą pasitikėjimą, praėjusios kadencijos LBD tarybai – už kartu nuveiktus darbus ir pirmininkei Jolitai Steponaitienei – už draugijos viziją.

TRUMPA DOSJĖ • L. Juchnevič 1985 m. gimė Vilniuje, čia baigė Vilniaus Gerosios Vilties vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Gero­ sios Vilties progimnazija).

• 2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakul­ tete įgijo bib­lio­tekininkystės ir informacijos mokslų bakalauro, o 2010 m. – ryšių su visuomene magistro laipsnį.

• 2016 m. L. Juchnevič, Vilniaus universiteto doktorantū­ roje apgynusiai disertaciją „Bib­lio­tekų vaidmenų kaita tinklaveikos visuomenėje: Lietuvos atvejis“, suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

• Profesinę veiklą su bib­lio­tekomis ji susiejo dar studijų metais – 2007 m. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bib­ lio­tekoje (dab. Lietuvos audiosensorinė bib­lio­teka); 2010 m. pelnė geriausio 2009 m. jaunojo bib­lio­ tekininko vardą; 2012 m. pradėjo vadovauti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos Regiono bib­lio­tekų metodikos ir vadybos centrui, o 2015 m. buvo paskirta šios bib­lio­tekos direktoriaus pavaduotoja.

• Laimėjusi konkursą, 2019 m. L. Juchnevič pradėjo va­ dovauti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bib­lio­tekai.

• 2013–2019 m. dėstė Vilniaus universiteto Komunikaci­ jos fakultete.

• Mokslinių ir profesinių straipsnių, tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose skaitomų pranešimų autorė.

• Mėgstamiausias posakis: nieko nėra pastovesnio už laikinumą (Herakleitas).

• Didžiausias moralinis autoritetas: mokslininkė Marie Curie (Maria Skłodowska) (1867–1934); asmenybė, ku­ rios pavyzdžiu norėtųsi sekti profesinėje srityje, – prof. habil. dr. Audronė Glosienė (1958–2009).

Parengė Asta Stirbytė 5

Ieva Slonksnytė

TEMA / LEIDINIŲ NURAŠYMAS

ATSISVEIKINIMAS SU KNYGOMIS – JAUTRUS, BET BŪTINAS Vaiva Markevičiūtė

Kasmet Lietuvoje išleidžiama daugiau nei 3000 pavadinimų naujų knygų. Skaitytojai nori žengti koja kojon su naujienomis – rasti jas bibliotekose. Dažnai skaitomi leidiniai nusidėvi, suplyšta, tampa nepatrauklūs skaitytojams, sensta ir jų turinys – informacija tampa nebeaktuali, o kartais net žalinga. Tokie leidiniai nurašomi ir dažniausiai iškeliauja į makulatūrą, kad, apsisukus ratui, taptų naujomis knygomis. Kiek apie tokią knygų cirkuliaciją žino ir supranta visuomenė? Kaip bibliotekininkai turėtų kalbėti apie knygų nurašymą? Ir ar tikrai pagrindinis nurašytų knygų kelias turėtų būti makulatūros konteineris?

Knygos bib­lio­tekose nurašomos įvairiu perio­ diškumu – kai kuriose kartą per metus, kas ketvirtį, kas mėnesį, išskirtinėmis situacijomis – renovuojant bib­lio­t eką, ją uždarant. Dažniausiai nurašomos knygos, kurios jau susidėvėjo fiziškai, jų turinys tapo nebeaktualus, jeigu jas sugadino arba pametė skaitytojai. Taip pat tie leidiniai, kurie iš mainų fondo perduodami kitoms organizacijoms. Nurašomos ne tik knygos, bet ir periodiniai leidiniai, kompaktiniai diskai, plokštelės, žaidimai, žemėlapiai, natų rinkiniai, vaizdo dokumentai, elektroniniai dokumentai, pasi­ baigus jų licencijos galiojimo terminui. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib­lio­ tekos Bib­lio­tekų metodikos ir vadybos skyriaus infor­ macijos specialistas Tomas Pauliuščenka pasakoja, kad pirmiausia nurašymui atrenkamos aktualumą praradusios knygos, pavyzdžiui, informatikos, kom­ piuterijos, taikomųjų mokslų, medicinos vadovėliai, informaciniai leidiniai ir pan. „Šios sritys kasmet 6

tobulėja, keičiasi technologijos, dažnu atveju tokie leidiniai netgi gali suklaidinti skaitytoją. Todėl būtina juos atnaujinti, o neaktualius dokumentus nurašyti, – pasakoja T. Pauliuščenka. – Kita nurašymo priežastis yra susidėvėję ar skaitytojų sugadinti leidiniai. Dėl šios priežasties daugiausia nurašomos grožinės literatūros knygos. Jos aktyviai keliauja iš rankų į rankas ir natūralu, kad susidėvi, suplyšta. Nurašomi ir pačių įvairiausių temų dubletiniai leidiniai, kurie yra mažai skaitomi, bet jų egzempliorių skaičius bib­ lio­tekoje yra didelis. Išimtį darome išliekamąją vertę turintiems dokumentams – jų visuomet paliekame po kelis fizinius vienetus, net jei šiuo metu tai nėra labai populiarūs leidiniai.“

NURAŠOMŲ LEIDINIŲ APIMTIS Pakalbinti Lietuvos bib­lio­tekų atstovai sako, kad stengiasi, jog nurašomų ir gaunamų naujų knygų skaičius būtų apylygis, tačiau iš statistikos matyti,

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos mažuose kaimo padaliniuose per metus nurašoma vidutiniškai po 200 egzempliorių, didesniuose fonduose – iki 1000 egzempliorių.

Dainius Vareika

kad nurašomų dokumentų dažnai būna kiek dau­ giau. Bib­lio­tekininkų teigimu, taip yra dėl to, kad nu­ rašoma daugiau plonesnių, mažiau vertingų leidinių.

Be to, tam įtakos turi ir augančios knygų kainos bei nepakankamas bib­lio­tekų finansavimas.

Paklausta, kiek knygų nurašo ir gauna, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bib­ lio­tekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ry­ šiams Renata Rudienė sako, kad per metus gaunama apie 10 tūkst. knygų, nurašoma panašiai, bet prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti apie 5 tūkst. periodinių leidinių. „Per metus nurašome vidutiniškai 23 tūkst. knygų. Per pastaruosius penkerius metus gavome vidutiniškai po 18 tūkst. naujų knygų per metus, 2022-aisiais – kiek per 16 tūkst.“, – skaičius įvardija Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bib­lio­tekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vadovė Monika Straupytė.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė pateikia ir filialų nurašomų leidinių skaičių: „Iš mažų kaimo padalinių fondų per metus nurašoma vidutiniškai po 200 egzempliorių, o iš didesnių fondų – iki 1000 egzem­ pliorių. Palyginimui – viešojoje bib­lio­tekoje kasmet gaunama apie 2500 egzempliorių knygų, o vienai kaimo bib­lio­tekai vidutiniškai tenka apie 100.“

GREITAI KINTANTI MOKSLO INFORMACIJA Leidinius nurašo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekos, tačiau jų skaičius ir pobūdis šiek tiek skiriasi. „Univer­ sitetų, kurie neturi šimtametės istorijos, bib­lio­tekos neturėtų tapti knygų saugyklomis, jų funkcija – ap­ rūpinti naujausiomis mokslo ir studijų žiniomis. Todėl nuolat peržiūrime savo fondus ir leidinius, jei ma­ tome, kad informacija yra pasenusi – nurašome“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bib­lio­tekos ir informacijos centro direktorė Meilė Kretavičienė. Jos teigimu, medicinos žinios greitai sensta, atsiranda naujų gydymo metodų, vaistų, to­ dėl pasaulyje vyrauja nuostata, kad bib­lio­tekoje me­

dicinos knygos gali būti laikomos penkerius metus.

Senos knygos netgi gali pridaryti žalos, jei medikai savo darbe vadovausis pasenusia informacija. „Pamenu, kai pristačiau mūsų naują bib­lio­teką užsienio konferencijose, išvydę tuometinio fondo skaičius (tada buvo per 800 tūkst. leidinių) ir studen­ tų bei dėstytojų skaičių (buvo apie 5 tūkst. studentų ir apie 600 dėstytojų), kolegos nustebę klausinėjo: kodėl tokia moderni bib­lio­teka laiko tiek daug pa­ senusios literatūros ir tokį išpūstą fondą? Kam to reikia? Juk informacijai saugoti yra specializuotos ar nacionalinės bib­lio­tekos“, – patirtimi dalijasi LSMU Bib­lio­tekos ir informacijos centro direktorė.

M. Kretavičienė skaičiuoja, kad LSMU bib­lio­tekoje 2022 m. buvo nurašyta per 22 tūkst., 2021 m. – apie 13 tūkst., 2020 m. – apie 33 tūkst. leidinių. „Pastarai­ siais metais įsigyjame nedaug spausdintinių leidi­ nių – tik apie 1000 egzempliorių, nes didžiąją dalį sudaro elektroniniai – per 233 tūkst. el. knygų, apie 26 tūkst. pavadinimų el. žurnalų. Apie 90 proc. viso savo komplektavimo biudžeto išleidžiame el. leidi­ niams“, – skaičiuoja LSMU bib­lio­tekos vadovė.

Paklausta apie knygų nurašymą mokyklų bib­ lio­tekose, Lietuvos mokyklų bib­lio­tekų darbuotojų asociacijos pirmininkė, Šakių „Žiburio“ gimnazijos bib­lio­tekos vedėja Žaneta Pratusevičienė pasako­ ja, kad nurašymo dažnumas ir skaičiai priklauso nuo mokyklos dydžio ir tipo, taip pat nuo bib­lio­ tekininko – kiek laiko ir dėmesio jis skiria fondo peržiūrai. „Rajonuose mažėjant moksleivių skaičiui, bib­lio­tekos taip pat turi optimizuoti savo fondą.

Tenka priglausti ir vėliau nurašyti uždaromų mokyklų bib­lio­tekų knygas, dubletinę, neaktualią, pasenusio turinio literatūrą, – vardija gimnazijos bib­lio­tekos vedėja. – Dauguma stengiasi dokumentus nurašyti kasmet, išlaikyti gautų ir nurašytų knygų balansą.“ Pasak Ž. Pratusevičienės, mokyklų bib­lio­tekos ne­ turi vienos lėšų grožinei literatūrai įsigyti skyrimo sistemos, todėl naujų knygų įsigijimas priklauso nuo mokykloje nusistovėjusio supratimo ir požiūrio į bib­lio­tekos ir skaitymo svarbą, taip pat turimų lėšų. „Yra bib­lio­tekų, kurios keletą metų negavo nė euro naujai grožinei literatūrai įsigyti, tačiau yra ir tokių, kuriose skiriama pakankama suma“, – konstatuoja Lietuvos mokyklų bib­lio­tekų darbuotojų asociacijos pirmininkė.

„Bibliotekų fondai turi būti patrauklūs, <...> gausybė neskaitomų knygų iš bibliotekos padaro sandėlį.“ Žaneta Pratusevičienė 7

KNYGŲ ATRANKA Ž. Pratusevičienė užsimena, kad bet kokias kny­ gas išmesti būna labai skaudu: „Aš pati, pavarčiusi atrinktas nurašyti knygas, dalį jų vėl grąžinu į lenty­ ną... Tačiau suprantame, kad bib­lio­tekų fondai turi būti patrauklūs, kad gausybė neskaitomų knygų iš bib­lio­tekos padaro sandėlį, kad senesnio leidimo, mažomis raidėmis ir neišvaizdžių knygų nenori nei suaugusieji, nei mokiniai.“ Knygų nurašymo procesas yra iš kelių etapų susidedantis komandinis darbas ir visose bib­lio­ tekose jis vyksta panašiai. „Už savo fondą atsakingi bib­lio­tekos darbuotojai atrenka išliekamosios vertės neturinčius, praradusius aktualumą, nepaklausius ir susidėvėjusius dokumentus ir sudaro jų sąrašus.

Taip pat į padalinių bib­lio­tekas dėl fondų būklės įvertinimo ir senų dokumentų nurašymo yra nuolat organizuojamos viešosios bib­lio­tekos specialistų išvykos, – pasakoja Pasvalio viešosios bib­lio­tekos vadovė D. Abazoriuvienė. – Vėliau atrinktas nurašyti knygas peržiūri bib­lio­tekos direktoriaus įsakymu dėl dokumentų fondo pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti sudaryta komisija, į kurią yra įtraukti atsakingi specialistai. Patikrinusi nurašymui atrinktas knygas, komisija siūlo viešosios bib­lio­tekos direktoriui knygas leisti nurašyti. Kai bib­lio­tekos di­ rektorius patvirtina pasiūlymą, jo įsakymu sudaryta dokumentų nurašymo komisija rengia nurašymo aktą su nurašomų dokumentų vardiniu sąrašu. Pa­ rengtą nurašymo aktą bib­lio­tekos direktorius turi patvirtinti ir tik tada dokumentai gali būti išimami iš fondo, nurašomi iš bib­lio­tekos fondo bendrosios apskaitos ir buhalterinių knygų.“

PERDIRBTI ARBA PERDUOTI Nurašytos knygos yra likviduojamos remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. „Oficialiai bib­lio­t ekos nereikalingomis ar netinkamomis (negalimomis) naudoti pripažintas knygas gali tvarkyti tokiais būdais: rengti knygų auk­ cioną arba perduoti kitai institucijai patikėjimo teise, pagal panaudos sutartį arba mainantis bib­lio­tekoms, nesant tokių galimybių – atiduoti į makulatūrą, – pa­ sakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­ lio­tekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė. – Gaila, bet įstatymas neleidžia jų atiduoti skaitytojams, dėti į mainų lentynas ir pan.“ Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovės Vainoros Knopkuvienės, perdavimas patikė­ 8

jimo teise ar panaudai tampa sudėtingu procesu dėl derinimo su kitomis institucijomis, leidimų gavimo ir ilgai trunkančio proceso. „Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo patvirtinti Lietuvos bib­ lio­tekų fondo nuostatai sudaro sąlygas bib­lio­tekoms neatlygintinai perduoti (keistis) leidinius bet kuriai Lietuvos bib­lio­tekai, šia galimybe bib­lio­tekos ak­ tyviai naudojasi, tačiau šis teisės aktas, kaip ir kiti teisės aktai, nereglamentuoja galimybės perduoti nereikalingus dokumentus vartotojams“, – pabrėžia V. Knopkuvienė.

Geraisiais perdavimo pavyzdžiais dalijasi D. Aba­ zoriuvienė: „Esame perdavę nurašytų dubletinių knygų rajono švietimo įstaigoms, socialinių pas­ laugų centrui ir rajono sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centrui. Mano galva, būtų labai naudingi mainai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių bib­lio­tekų, nes didmiesčių bib­lio­tekos dažnai gauna didesnį finansavimą naujoms knygoms įsigyti nei mažos rajonų bib­lio­tekos.“

AUKCIONAS – PER SUDĖTINGA? Kadangi knygų nemokamai atiduoti skaitytojams negalima, tad sprendimas galėtų būti nurašytų kny­ gų aukcionai, reglamentuojami Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savival­ dybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vy­ riausybės. „Aukcionas gali būti tiesioginis (rengiamas gyvai) arba elektroninis (vykdomas elektroninėmis priemonėmis, naudojantis informacine sistema).

Aukcione dalyvauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys.

Juridiniai asmenys, nevykdantys bib­lio­tekų veiklos, negali dalyvauti bib­lio­tekų fondo mainuose, – aiš­ kina V. Knopkuvienė. – Bib­lio­tekos aukciono proce­ dūrą renkasi nereikalingiems baldams, kitam turtui parduoti, tačiau leidinių pardavimas tokiu būdu nėra patrauklus dėl neproporcingų laiko ir jėgų sąnaudų. Siekdama pasiruošti aukcionui, bib­lio­teka turėtų parengti pripažintų nereikalingais dokumen­ tų sąrašą, nurodyti dokumentų duomenis, įvardyti pradinę pardavimo kainą, kurią nustato bib­lio­tekos sudaryta komisija.“ Be to, pranešimas apie rengiamą aukcioną turi būti paskelbtas interneto svetainėje ir bent viename iš nacionalinių Lietuvos dienraščių, prieš aukcioną būtina surengti parduodamo turto apžiūrą, kuri turi trukti ne mažiau kaip tris dienas.

„Kiekvienais metais aktualumą praradusias knygas surenkame ir bandome gyvybę joms įpūsti iš naujo.“ Bronislava Lauciuvienė

„Pasenusios medicinos knygos gali atnešti netgi žalos žmonių sveikatai.“ Meilė Kretavičienė

Pasaulyje vyrauja nuostata, kad bibliotekoje medicinos knygos gali būti laikomos penkerius metus, nes mokslo informacija greitai kinta ir senos knygos gali pridaryti žalos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bibliotekos ir informacijos centro archyvas

Aukcionas, vykdomas gyvai, vyksta nustatytu laiku atvykus dalyviams į aukciono vietą. „Įprastai aukcionuose dalyvauja tik tvirtai apsi­ sprendę dalyviai, aukcionas nėra patrauklus įsigi­ jimo būdas bib­lio­tekų lankytojams, kurie lankosi bib­lio­tekoje ir atsitiktinai susidomi parduodamais leidiniais, – pasakoja V. Knopkuvienė. – Elektroninių aukcionų, kuriuose būtų parduodami leidiniai, mūsų žiniomis, nebuvo vykdyta. Tikėtina, kad bib­lio­tekų skaitytojai nedalyvautų elektroniniuose aukcionuo­ se – reikėtų prisijungti elektroninės bankininkystės ar kitomis priemonėmis, registruotis dalyvio teisė­ mis, parduodami leidiniai patektų į bendrą turto sąrašą, todėl būtų gaištamas laikas ieškant leidinių.

Taigi žymiai patogiau nusipirkti juos bib­lio­tekose.“ Nacionalinės bib­lio­tekos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė pabrėžia, kad, įvertinusios darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgusios, kad laukiamos įplaukos, pardavus turtą viešuose aukci­ onuose, būtų mažesnės už aukcionų organizavimo išlaidas, taip pat įvertinusios tai, kad atskaičius turto saugojimo ir pardavimo išlaidas 50 procentų gautų lėšų pervedama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, bib­lio­t ekos pasirenka viešo aukciono neorganizuoti, o dokumentus nurašyti ir likviduoti perduodant į makulatūrą. Šiai minčiai pritaria ir Pasvalio bib­lio­tekos vadovė D. Abazoriuvienė: „Lietuvoje nėra daug gerų knygų aukcionų organizavimo pavyzdžių ir bendruome­ nių nariai kol kas nesuinteresuoti tokia procedūra.

Ar ateityje rengsime, sunku pasakyti, nebent būtų priimti teisės aktai, leidžiantys bib­lio­tekoms išimties tvarka organizuoti supaprastintus aukcionus. Mums

priimtinesnis būdas būtų elektroninio aukciono organizavimas naudojantis e. varžytinių sistema. Or­ ganizuojant elektroninį aukcioną, dalyviai galėtų len­ gviau ir greičiau apžiūrėti bib­lio­tekos parduodamas knygas, būtų galima parduoti ne po vieną, o formuo­ ti knygų krepšelį“, – idėja dalijasi D. Abazoriuvienė.

Kad aukcionas nėra pirmas bib­lio­tekų pasirinki­ mas, sutinka ir Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bib­lio­tekos Informacijos išteklių skyriaus vedėja Laura Vladykienė: „Esame ne kartą diskutavę apie galimybę surengti aukcioną. Priėjome išvadą, kad mūsų bib­lio­tekoje nurašomos tik labai susidėvėju­ sios ir neaktualios knygos, praktiškai nebeturinčios vertės. Maža tikimybė, kad jas pavyktų parduoti aukcione. Be to, yra specialūs aukciono reikalavimai ir procedūros, kurioms reikia skirti nemažai laiko ir pastangų. Galbūt, supaprastinus aukciono reikalavi­ mus, šią idėją persvarstytumėme.“ Tiesa, nurašytų knygų aukcionas – išeitis tik vie­ šosioms bib­lio­tekoms, mokslo įstaigų bib­lio­tekos jo taikyti negali. „Knygų aukcionų nedarėme ir daryti nė negalvojame. Mūsų fonde daugiausia sveikatos, veterinarijos leidinių, kitokios literatūros dalis labai maža. O pasenusios medicinos knygos gali atnešti netgi žalos žmonių sveikatai, – argumentuoja LSMU bib­lio­tekos vadovė M. Kretavičienė. – Be to, istorinę vertę turintys medicinos leidiniai nenurašomi – jie saugomi arba perduodami LSMU Medicinos istorijos muziejui.“

IŠSKIRTINĖ BIBLIOTEKA Vienintelė nurašytų knygų aukcioną organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto vie­ šoji bib­lio­teka – ir tai daro jau 20 metų. „Kiekvienais metais aktualumą praradusias knygas surenkame ir bandome gyvybę joms įpūsti iš naujo. Ne pinigai svarbiausia – mums rūpi knygos likimas. Galėtume eiti lengviausiu keliu ir iš fondų išimtas knygas tie­ siog atiduoti į makulatūrą, tačiau norime leidinius prikelti antram gyvenimui“, – pasakoja bib­lio­tekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Nereikalingų, netinkamų spaudinių ir kitų do­ kumentų aukcionas organizuojamas vadovaujantis bib­lio­tekos vadovo patvirtintu Klaipėdos miesto sa­ vivaldybės I. Kanto viešosios bib­lio­tekos nereikalin­ gų spaudinių ir kitų dokumentų pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašu. Aukcioną orga­ nizuoja bib­lio­tekos direktoriaus įsakymu patvirtinta 9

komisija, ji nustato nereikalingų arba netinkamų naudoti, nurašymui atrinktų dokumentų pradinę pardavimo kainą pagal bib­lio­t ekos direktoriaus patvirtintą Nurašymui atrinktų, aukcionui teikiamų dokumentų grynosios vertės nustatymo tvarką ir at­ sižvelgdama į buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytą dokumento įsigijimo savikainą, rinkos vertę, likutinę vertę. Kainos yra simbolinės – pigiau­ sias dokumentas – 0,10 Eur, brangiausias – 1,00 Eur. Komisija paskiria padalinių darbuotojus, atsakingus už dokumentų viešame aukcione pardavimą, finan­ sinių operacijų vykdymą, nustato viešam aukcionui pateiktų dokumentų apžiūros laiką ir vietą; atsiskai­ tymo už aukcione parduotą turtą tvarką ir terminus, paskiria asmenį, atsakingą už informacijos teikimą.

Prieš skelbdama aukcioną bib­lio­teka gali pasiūlyti kitoms miesto ar šalies įstaigoms, vykdančioms bib­ lio­tekinę veiklą, perimti dokumentus nemokamai.

Visą reikalingą informaciją apie rengiamą aukcioną bib­lio­teka ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki aukciono pradžios paskelbia savo interneto sve­ tainėje ir viename iš nacionalinių dienraščių.

Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bib­lio­tekos aukciono trukmė – viena savaitė, jis vykdomas bib­lio­tekos padaliniuose, kuriems nu­ rašymui atrinkti dokumentai teisiškai ir priklauso.

Leidiniai paruošiami viešai apžiūrai su nustatyta pradine dokumentų pardavimo kaina ir parduodami aukščiausią kainą pasiūliusiems dalyviams. Pirkėjas atsiskaito pirkimo metu grynaisiais pinigais, jam išduodamas kasos aparato arba išrašomas pinigų priėmimo kvitas; juridiniai asmenys gali atsiskaityti pavedimu. Per aukcioną gautos lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Viešame aukcione neparduoti dokumentai nurašomi. Šis vienintelės Lietuvoje bib­lio­tekos organizuo­ jamas leidinių aukcionas kasmet sulaukia ne tik Klaipėdos, bet ir nacionalinės žiniasklaidos dėme­ sio. „Bib­lio­tekininkams labai reikia ryšio bei atviro dialogo su skaitytojais, o šis knygų aukcionas ir yra atvira ataskaita mūsų bendruomenei“, – sako bib­ lio­tekos direktorė B. Lauciuvienė. Pasak šios bib­lio­ tekos metodininkės rinkodarai ir viešiesiems ryšiams R. Rudienės, 2022 m. per aukcioną iš viso nupirkta 2845 vnt. dokumentų. „Skaitytojai labiau perka groži­ nę literatūrą, vaikiškas knygas, žinynus, ypač mėgsta psichologines knygas“, – vardija R. Rudienė.

„Skaitytojas <...> pyksta dėl nurašomų knygų, bet kartu ieško bibliotekoje naujausios literatūros.“ Danguolė Abazoriuvienė buvo aukso vertės. Natūralu, kad ši įskiepyta vertybė išliko iki šių dienų. Ir tai nėra blogai. Mes, bib­lio­tekos, kaip knygų namai, džiaugiamės, kad šiuolaikinės visuomenės akyse knygos vis dar turi neįkainojamą vertę, – kalba T. Pauliuščenka. – Vis dėlto laikai keičia­ si. Dabar knygų išleidžiama nepalyginamai daugiau, didžiuliais tiražais ir deficito nebėra. Galime rinktis ir skaitytojui pasiūlyti vis naujesnę, aktualesnę, ko­ kybiškesnę literatūrą. Todėl natūralu, kad naujesni leidiniai išstumia kai kuriuos pasenusius, mažesnę vertę turinčius. Visa tai daroma tik skaitytojų labui.“ D. Abazoriuvienės teigimu, visuomenė turi suprasti, kad bib­lio­tekose privalo vykti tam tikras planingas fondų atnaujinimo procesas – būtina iš bib­lio­tekos fondų nurašyti tam tikrą kiekį leidinių, kad juose neliktų pasenusios, nepopuliarios ir ne­ beaktualios literatūros ir jie būtų papildyti naujais, kokybiškais ir aktualiais leidiniais. „Šiuo klausimu atsiliekame nuo užsienio viešųjų bib­lio­tekų. Bib­lio­tekų fondų valdymo tyrimas pa­ rodė, kad daugiau kaip 60 proc. viešųjų bib­lio­tekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai (Vakarų Europos valstybių viešosiose bib­lio­ tekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 proc.). Metai iš metų kalbame, kad fondai nėra pakankamai atnaujinami, tačiau tinkamo valstybės požiūrio į dokumentų fondų atnaujinimą taip ir nesulaukiame. Tarptautinės bib­lio­tekų asociacijų ir

ŠVIESTI VISUOMENĘ Istoriškai susiklostė, kad knyga lietuviams yra nekvestionuotina vertybė, todėl jos nurašymas ir likvidavimas visuomenei yra itin jautrus klausimas. „Dar visai neseniai, gegužės 7-ąją, minėjome Spau­ dos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, primenančią spaudos draudimo laikotarpį, kai kiekviena knygelė 10

Bibliotekos knygas nurašo remdamosi įstatymais – tai itin svarbu pabrėžti kalbantis šiuo jautriu klausimu su visuomene.

Ieva Slonksnytė

institucijų federacijos (IFLA) rekomendacinis metinis viešųjų bib­ lio­tekų fondo atnaujinimo rodiklis turėtų būti 10 proc. (Lietuvo­ je – 6 proc.), – apmaudžiai kalba D. Abazoriuvienė. – Galutinis bet kurio fondo rezultatas ir yra ta pati visuomenė, skaitytojas, kuris pyksta dėl nurašomų knygų, bet kartu ieško bib­lio­tekoje naujausios literatūros.“ M. Straupytė iš Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bib­lio­tekos išskiria, kad viena pagrindinių bib­lio­tekos funkcijų – šviesti visuomenę, tad ir informavimas apie knygų nurašymą yra labai svarbus: „Manau, kad skaitytojai turėtų būti po truputį prati­ nami prie to, kad leidinių nurašymas yra visiškai natūralus procesas, nes skaityti susidėvėjusių ir nebeaktualių knygų nenori jie patys.“ Ž. Pratusevičienė pritaria, kad viešojoje erdvėje reikėtų daugiau kalbėti apie tai, jog bib­lio­teka – ne sandėlis. „Mažose bib­lio­tekose reikalingos tokios knygos, kurios skaitomos savos bendruomenės.

Jautriai reaguoja ir žmonės, atnešę bib­lio­tekai dovanoti senas knygas. Suprantama, kad žmogui sunku išmesti tai, ką jis laiko vertybe. Bet kai paklausi, ar tą knygą skaitys jis pats, jo vaikai ar anūkai, dažniausiai atsakymas būna neigiamas, – patirtimi dalijasi gimnazijos bib­lio­tekos vedėja. – Viena kolegė susidėvėjusias ar praradusias aktualumą, populiarumą knygas palygino su suplyšusių kojinių stalčiumi: krauni, krauni – gal pravers. Nelabai praverčia, nes norisi naujų, gražių, nesuplyšusių, nenublukusių ir pan. Taip ir su knygomis.“

SVARBU AIŠKI KOMUNIKACIJA Dėl bib­lio­tekų nurašytų knygų atidavimo į makulatūrą pasta­ raisiais metais visuomenėje ir žiniasklaidoje buvo kilęs ne vienas skandalas. Žmonės, išvydę knygas, kurios, jų nuomone, yra vertin­ gos, stebisi, kritikuoja ir kelia klausimus, kodėl jos yra išmetamos. „Labai apmaudu žiniasklaidoje matyti vis pasikartojančius prane­ šimus apie knygų, kultūros paveldo, istorijos ir t. t. vertybių naiki­ nimą, kai žurnalistai sukelia skandalą, neįsigilinę į tikrąją situaciją.

Pavyzdžiui, aklai vadovaujasi muziejų, o ne bib­lio­tekų įstatymais ir nesupranta besikeičiančių procesų globaliame žinių pasaulyje“, – kalba M. Kretavičienė.

D. Abazoriuvienė tikina, kad nurašomų knygų klausimu reikėtų nuolat kalbėti su visuomene, su Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariais, kviesti juos dažniau lankytis bib­lio­tekose, kad jie suprastų nuolatinį dokumentų fondo atnaujinimo reikalingumą ir nebūtų taip jautriai reaguojama į nurašymą. „Kolegoms patarčiau atsakingiau elgtis su nurašomais leidiniais (nemėtyti jų į kontei­ nerius ar kitas talpas), kad nebūtų keliami bereikalingi skandalai, o skaitytojams – tiesiog pasitikėti bib­lio­tekininkų profesionalumu ir leisti jiems atsisveikinti su nurašytomis knygomis laikantis teisės aktų“, – linki D. Abazoriuvienė.

Nacionalinės bib­lio­tekos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė V. Pukėnaitė-Pigagienė pabrėžia, kad bib­lio­tekininkų elgesys su nurašomomis knygomis turi didelę įtaką visuomenės požiūriui į bib­lio­teką, kaip instituciją. „Bib­lio­tekininkams reikėtų su knygomis elgtis kaip su valstybės vėliava – su didžiausia įma­ noma pagarba. Mes gerbiame knygas ir su jomis elgiamės tinka­ mai. Nesinori, kad teisinis bib­lio­tekų veiklos reguliavimas keltų tiek iššūkių bib­lio­tekoms ir netgi grasintų bib­lio­tekų reputacijai visuomenės akyse.“

„Bibliotekininkams reikėtų su knygomis elgtis kaip su valstybės vėliava – su didžiausia įmanoma pagarba.“ Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė „Mano nuomone, problema kyla iš to, kad bib­lio­ tekų lankytojai nemato bib­lio­tekų vidinės „virtuvės“, yra per mažai susipažinę, kaip ir kodėl tvarkomi bei atnaujinami mūsų fondai. Pasipiktinimas kyla dėl žinių trūkumo, – teigia informacijos specialistas T. Pauliuščenka. – Knygų nurašymą atliekame pagal griežtas taisykles ir nematau priežasties, kodėl su jo­ mis negalėtumėme supažindinti visuomenės. Tačiau tai reikėtų daryti vieningai, organizuojant bendrą Lietuvos bib­lio­tekų viešinimo kampaniją, supranta­ mai paaiškinančią, kodėl fondus reikia atnaujinti ir iš jų išimti nereikalingas knygas, kodėl tos knygos iš viso turėjo būti nurašytos. Ir kad nieko blogo suteikti knygoms antrą gyvenimą ne tik atiduodant jas per­ dirbti, bet ir panaudoti kuriant įvairias instaliacijas, meno kūrinius ir pan.“ Stebėdama, kaip atsidūrusios skandalo sūkuryje bib­lio­tekos bendrauja su visuomene ir žiniasklaida, V. Pukėnaitė-Pigagienė mato keletą komunikacijos šiuo itin jautriu klausimu trūkumų: „Visų pirma, per mažai kalbame apie galimus atsisveikinti su knygomis būdus, apie tai, kad bib­lio­tekų veiksmus reglamen­ tuoja įstatymai. Bib­lio­tekos turėtų būti nuoširdžios, atviros ir kantriai aiškinti visuomenei apie knygų nurašymo tvarką. Negalima neatlaikius spaudimo žadėti knygas „gelbėti“ ar išdalinti skaitytojams, nes tai būtų įstatymų pažeidimas. Reikia ne tik gesinti komunikacijos gaisrus, o ir imtis problemos šaknų.“

AR REIKALINGI ĮSTATYMO PAKEITIMAI? Kultūros ministerijoje svarstoma iniciatyva rengti Bib­lio­tekų įstatymo pataisas, kurios leistų pripažintas nereikalingomis arba netinkamomis naudoti knygas neatlygintinai perduoti privatiems asmenims – bib­ lio­tekų lankytojams. „Šiuo metu plačiai kalbama apie galimybę reglamentuoti nurašytų knygų atidavimą gyventojams, tačiau turime labai gerai įvertinti, kaip tai būtų įgyvendinama. Bib­lio­tekų įstatymas turi numatyti ne tik kitokią perdavimo tvarką, bet ir da­ lyvius, perdavimo būdus, taikomus kriterijus. Būtina nustatyti, kas patvirtina tvarkas ir kam suteikiami įgaliojimai detaliau reglamentuoti tą procesą, kad nekiltų chaosas, – svarsto D. Abazoriuvienė. – Esmi­ nis klausimas, į kurį turime atsakyti prieš keisdami įstatymą: kokių rezultatų norime ir kokių tikslų sie­ kiame? Ar vėl nesulauksime prieštaringo visuomenės požiūrio?“ 11

STATISTIKA 2022

METAI PO PANDEMIJOS ATNEŠĖ POKYČIŲ Eglė Dikavičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė

2022 m., kaip ir ankstesniais metais, stebimas bibliotekų skaičiaus mažėjimas. Krinta ir bendras šalies bibliotekose registruotų vartotojų rodiklis. Nors šalies bibliotekų išlaidos dokumentams įsigyti per metus išaugo, tačiau naujų dokumentų gauta beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2021 m. Pasibaigus pandemijai, išaugo fizinių, tačiau sumažėjo virtualių apsilankymų skaičius šalies bibliotekose.

1930 m. Lietuvoje priimtas Valstybės statistikos įstatymas, paskatinęs rinkti statistinius duomenis, nuo tada Lietuvoje pradėjo vystytis Lietuvos bib­lio­tekų statistikos sistema. Ji apima įvairių tipų bib­lio­tekas visoje šalies teritorijoje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos, Bib­lio­tekininkystės centras nuo 1997 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įpareigotas statistinius duomenis rinkti, sumuoti, ap­ doroti ir analizuoti nacionaliniu lygmeniu. Parengta in­ formacija skelbiama Kultūros ministerijos tinklalapyje, duomenys teikiami Lietuvos statistikos departamentui, „IFLA Library Map of the World“ ir kt.

Nacionalinės bib­lio­tekos svetainėje galima rasti In­ formacijos valdymo departamento Bib­lio­tekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus parengtus suvestinius šalies bib­lio­tekų 2022 m. veiklos statistinius duomenis, veiklos ataskaitas pateikė 2152 bib­lio­tekos. Apskričių ir savivaldybių viešosios bib­lio­tekos sudarė daugiau nei 55 proc. visų ataskaitas teikusių bib­lio­tekų, 43 proc. – švietimo ir mokslo įstaigų ataskaitos.

BIB­LIO­TEKŲ TINKLAS 2022 m. šalies bib­lio­tekų tinklą sudarė šios įstai­ gos: kultūros institucijų bib­lio­tekos: Lietuvos nacio­ nalinė Martyno Mažvydo, Lietuvos audiosensorinė (buvusi Lietuvos aklųjų), 5 apskričių viešosios, 60 savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų ir 1123 jų filialai (pada­ liniai), 16 muziejų ir 1 kitų kultūros įstaigų bib­lio­teka; 15 specialiųjų bib­lio­tekų: Lietuvos banko, 6 Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios, Lietuvos medicinos ir 4 sveikatos priežiūros įstaigų, 2 techninės, 1 žemės ūkio bib­lio­teka; 930 švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekų: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, 3 mokslo institutų, 34 aukštųjų mokyklų: 16 univer­ sitetų (11 valstybinių ir 5 nevalstybinių), 18 kolegijų 12

(12 valstybinių ir 6 nevalstybinių), 53 profesinių mokyklų, 839 švietimo įstaigų: 774 savivaldybių, valstybinių ir nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų (160 progimnazijų, 364 gimnazijų, 176 pagrindinių ir 74 pradi­ nių mokyklų), 56 neformaliojo vaikų švietimo įstaigų (dailės, muzikos, meno), 5 pedagogų švietimo centrų, 3 švietimo pagalbos tarnybų bei 1 vaikų globos namų bib­lio­teka. Lietuvos bib­lio­tekų tinklas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 62 bib­lio­tekomis, daugiausia dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo arba likvidavimo.

Nuo 2018 m. kultūros sektoriaus bib­lio­t ekų tinklas sumažėjo 4,2 proc., arba 63-imis bib­lio­tekomis, švietimo ir mokslo institucijų – 16,74 proc., arba 187-iomis bib­lio­tekomis (1 diagrama).

1 diagrama. Šalies bib­lio­tekų tinklo pokyčiai 2018–2022 m.

1270 1260 1250 1240 1230 1220 1210 1200 1190 1180 1170

1117

2018

1091

2019

1043

2020

974

2021

930

2022

1200 1100 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0

Kultūros ministerijos sektorius Švie�mo ir mokslo įstaigos Linijinė (Kultūros ministerijos sektorius)

VARTOTOJAI 2022 m. šalies bib­lio­tekose buvo registruoti 945 892 vartotojai, arba 33,7 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų (2021 m. – 34,1 proc.), per metus rodiklis sumažėjo 21 442 vartotojais (2 diagrama). Ataskaitiniais metais nauji užregistruoti vartotojai sudarė 20,92 proc. viso skaičiaus, beveik pusė (49,76 proc.) vartotojų buvo vaikai iki 14 metų ir besimo­ kantis jaunimas, palyginti su 2021 m., šios kategorijos vartotojų rodi­ klis išaugo 3 proc. 2022 m. kultūros įstaigų bib­lio­tekose užregistruoti 451 905, arba 47,8 proc. visų šalies bib­lio­tekų vartotojų, švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekose – 489 684, arba 51,8 proc.

2 diagrama. Registruoti vartotojai šalies bib­lio­tekose 2021–2022 m.

2022 2021

3 diagrama. Registruoti vartotojai savivaldybių ir bendrojo ugdymo bib­ lio­tekose 2018–2022 m.

100 % 90 % 80 % 70 % 60 % Bendrojo ugdymo

50 %

Savivaldybių viešosios

40 % 30 % 20 % 10 % 0%

2018

2019

2020

2021

2022

4 diagrama. Dokumentų fondai šalies bib­lio­tekose 2022 m. Švie�mo įstaigų 17,70 % Aukštųjų mokyklų 21,67 %

Savivaldybių viešųjų 24,16 %

Apskričių 8,50 %

Specialiųjų 2,19 % Profesinių mokyklų 2,19 %

Mokslo ins�tutų 9,25 %

Lietuvos nacionalinės 13,83 %

Lietuvos audiosensorinės 0,51 %

Palyginti su 2021 m., kultūros įstaigų bib­lio­tekose vartotojų užre­ gistruota 29 855 mažiau. Savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose 386 164 registruoti vartotojai sudarė 85,5 proc. kultūros sektoriaus bib­lio­tekų vartotojų, apskričių viešosiose registruota 40 620 vartotojų, arba 9 proc., Nacionalinėje – 16 312, šioje bib­lio­tekoje registruotų vartotojų rodiklis per metus išaugo 20 proc.

Krentančią bendrą šalies bib­lio­tekose registruotų vartotojų rodiklio kreivę iš esmės lemia ne vienus metus mažėjantis šalies gyventojų skaičius, taip pat uždaromos bib­lio­tekos, kurių buvę skaitytojai dėl padidėjusio atstumo netenka galimybės naudotis tradicinėmis jų teikia­ momis paslaugomis. Ryškiausiai ši tendencija stebima tarp savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų vartotojų – jų skaičius per metus susitraukė 8,88 proc.

2022 m. savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose skaitė 13,8 proc. šalies gyventojų (2021 m. – 15,1 proc.), iš jų – 36,5 proc. kaimo gyventojai.

Nuo 2018-ųjų savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų tinklui sumažėjus 53 filialais (arba 4,29 proc.), registruotų var­ totojų rodiklio kreivė krito 28,69 proc. (3 diagrama). Švietimo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekose ataskaitiniais metais buvo registruoti 489 684 vartotojai, arba 9353 daugiau negu 2021 m. Nauji registruoti vartotojai sudarė 21,5 proc., kita dalis – perregistruoti. Aukštųjų mokyklų bib­lio­tekose 2022 m. registruoti 146 105, arba 2,53 proc. mažiau nei prieš metus, profesinių mokyklų bib­lio­tekose – 29 554 vartotojai, arba 1,52 proc. mažiau, bendrojo ugdymo mokyklų bib­lio­tekose – 293 772 vartotojai, jie sudarė 60 proc. visų švietimo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekų vartotojų. Pažymėtina, kad bendrojo ugdymo mokyklų bib­lio­tekose, palyginti su 2021 m., registruotų vartotojų rodiklis augo 5 proc., o šioje bib­ lio­tekų grupėje, nuo 2018 m. netekusioje 162 bib­lio­tekų (arba susitraukusioje 17,57 proc.), registruotų vartotojų skaičius per penkmetį sumažėjo tik 1,24 proc. Manytina, jog tai susiję su tuo, kad mokiniai pavėžėjami į mokymo įstaigas (tai reglamentuota savivaldybių funkcija), o re­ gionų gyventojams laiko standartas, per kurį jie turėtų pasiekti paslaugą, matuojamas automobilio atstumu, t. y. asmeniniu, o ne viešuoju transportu, ir laikantis prielaidos, kad didžioji dalis gyventojų turi galimybę pasinaudoti automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo transporto paslaugos atokesnėse gyvenvietėse tampa ri­ botos, yra tikimybė, kad visuomenės grupės, tokios kaip jaunimas ar senjorai, neturinčios nuosavo automobilio, gali likti didesnėje atskirtyje1.

DOKUMENTŲ FONDAS 2022-ųjų pabaigoje Lietuvos bib­lio­t ekų sau­ gyklose buvo 47 351 871 fiz. vnt. dokumentų, arba 880 189 fiz. vnt. mažiau negu 2021-aisiais.

2022 m. tūkstančiui šalies gyventojų vidutiniškai teko 16 875 fiz. vnt. (2021 m. – 17 252 fiz. vnt.), o vienam šalies bib­lio­tekose registruotam vartotojui – vidutiniš­ kai po 50 fiz. vnt. (2021 m. – 49,9 fiz. vnt.). Didžiausi dokumentų fondai buvo sukaupti kultūros sektoriaus, švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekose.

Kultūros sektoriaus bib­lio­t ekose sukaupta 22 549 694 fiz. vnt., arba 47,6 proc. bendro doku­ mentų fondo, iš jų: Lietuvos nacionalinės bib­lio­tekos fonduose – 6 471 869 fiz. vnt., apskričių viešosiose – 3 979 859 fiz. vnt., savivaldybių viešosiose bib­lio­ tekose – 11 306 006 fiz. vnt. (4 diagrama). Per metus šio sektoriaus bib­lio­tekose dokumentų fondas suma­ žėjo 1,2 proc. Švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekų saugyklo­ se 2022-ųjų pabaigoje buvo 23 775 542 fiz. vnt., arba 50,2 proc. šalies bib­lio­tekų dokumentų fondo. Per metus rodiklis krito 2,27 proc., pažymėtina, kad do­ 1

Kultūros paslaugų prieinamumas regionuose: erdvinė kultūros paslaugų tinklo analizė [interaktyvus]. Vilnius: „Kurk Lietuvai“, Všį „Investuok Lietuvoje“, [2020] [žiūrėta 2023 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/11/Erdvin%C4%97analiz%C4%97-i%C5%A1samiai.pdf

13

kumentų mažėjo visose šio tipo įstaigų bib­lio­tekose.

Aukštųjų mokyklų (valstybinių ir nevalstybinių) bib­ lio­tekų fonduose buvo 10 140 347 fiz. vnt., iš jų: Vil­ niaus universiteto bib­lio­tekoje – 4 894 680 fiz. vnt., Vytauto Didžiojo universiteto – 1 025 821 fiz. vnt., Kauno technologijos universiteto – 868 644 fiz. vnt.

Mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekos fon­ duose sukaupta 3 701 827 fiz. vnt. dokumentų.

Ataskaitiniais metais profesinių mokyklų bib­lio­tekų fondo dydis sudarė 1 026 221 fiz. vnt., arba 4,3 proc. švietimo ir mokslų institucijų saugyklose sukaupto dokumentų fondo. Antras pagal dydį bib­lio­tekų fondas suformuotas bendrojo ugdymo mokyklose, jame 2022 m. buvo 7 874 637 fiz. vnt., arba 33,1 proc. švietimo ir mokslo institucijų dokumentų fondo; iš jų: gimnazijų bib­lio­tekose – 4 430 842 fiz. vnt., pagrindinių – 1 568 998 fiz. vnt., progimnazijų – 1 616 216 fiz. vnt., pradinių mokyklų bib­lio­tekose – 258 581 fiz. vnt.

Fondų didėjimą ar mažėjimą lemia gautų ir nu­ rašytų dokumentų santykis, kaip neaktuali nurašyta didžioji uždarytų bib­lio­tekų fondų dalis. 2022 m. šalies bib­lio­tekose nurašyta 4,6 proc. metų pradžioje turėto dokumentų fondo, o naujai gautais leidiniais jis papil­ dytas 2,2 proc. Nuo 2018 m. bib­lio­tekose dokumentų nurašoma beveik dvigubai daugiau negu gaunama (5 diagrama). Šalies bib­lio­tekų išlaidos dokumentams įsigyti per metus išaugo 8,3 proc., tačiau naujai dokumentų gau­ ta 23,8 proc. mažiau negu 2021 m. Nors dokumentų nurašymas 17,1 proc. buvo mažesnis nei prieš metus, tačiau, kaip minėta, nurašytų dokumentų skaičius du kartus viršijo gautųjų skaičių – 2022 m. bib­lio­tekos gavo 1 063 532 fiz. vnt. (nebūtinai naujų) dokumentų, o nurašė – 2 217 430 fiz. vnt.

Atskirų tipų bib­lio­t ekose gautų ir nurašomų dokumentų pokyčiai buvo skirtingi: per metus savi­ valdybių viešosiose bib­lio­tekose dokumentų gauta 3,2 proc. daugiau nei 2021 m., o tūkstančiui gyven­ tojų teko 211,5 gauto dokumento (2021 m. – 204,6), aukštųjų mokyklų bib­lio­tekose – 19,8 dokumento (2021 m. – 146,2), bendrojo ugdymo mokyklų bib­lio­ tekose – 69 dokumentai (2021 m. – 72). Kaip minėta, savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose per metus gautų dokumentų skaičius augo, tačiau aukštųjų mokyklų bib­lio­tekose sumažėjo 86,5 proc., o bendrojo ugdymo bib­lio­tekose buvo gauta 4,2 proc. mažiau nei 2021 m.

Nuo 2018 m. bib­lio­tekoms skiriamos lėšos do­ kumentams įsigyti išaugo 58,2 proc., periodikos prenumeratai – 25,3 proc., tačiau per pastarąjį penkmetį gaunamų dokumentų skaičius sumažėjo beveik 19 proc. Pavyzdžiui, savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose centralizuotų lėšų (be periodikos pre­ numeratos) 2018 m. buvo skirta 214 325 eurai, arba vienam gyventojui 0,08 euro, o 2022 m. – 0,19 euro, 14

5 diagrama. Gautų ir nurašytų dokumentų dinamika šalies bib­lio­tekose 2018–2022 m.

3 500 000 3 000 000 2 500 000 2 000 000 1 500 000 1 000 000 500 000 0

2018

2019

2020

Gauta (fiz. vnt.)

2021

2022

Nurašyta (fiz. vnt.)

6 diagrama. Apsilankymai šalies bib­lio­tekose 2021–2022 m. Švie�mo įstaigų

2 657 209

3 838 091

Specialiosiose

22 713

21 471

Savivaldybių viešosiose

6 358 775

7 298 602

22 944

LMAVB ir mokslo ins�tutų Lietuvos nacionalinėje Lietuvos audiosensorinėje Aukštųjų mokyklų Apskričių viešosiose

27 553

161 739

3 403 376 14 586

15 753

875 008

1 757 927

535 360 2021

693 520 2022

tačiau, augančios energijos sąnaudos, pabrangęs popierius neišvengia­ mai didina leidybos sąnaudas, ir bib­lio­tekų galimybės įsigyti daugiau leidinių mažėja.

APSILANKYMAI IR LANKYTOJAI 2022 m. šalies bib­lio­tekose fiksuota 17 253 310 apsilankymų, arba 6 431 332 daugiau negu 2021 m. Kultūros įstaigų bib­lio­tekose bendras apsilankymų skaičius buvo 11 421 409, per metus išaugęs 61,4 proc., iš jų: 14,8 proc. metinis lankytojų augimas stebimas savivaldybių viešosiose, 29,5 proc. daugiau lankytojų sulaukė apskričių viešosios, 8 proc. apsilan­ kymų padaugėjo Lietuvos audiosensorinėje bib­lio­tekoje, Nacionalinėje bib­lio­tekoje 2022 m. apsilankymų skaičius sudarė 29,8 proc. visų kultūros įstaigų bib­lio­tekų lankytojų (6 diagrama). Švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekose bendras lankytojų skaičius buvo 5 810 430, per metus jis išaugo 56 proc. Šiose įstaigose fiksuotas rodiklis sudarė 33,7 proc. apsilankymų šalies bib­lio­tekose. Švietimo įstai­ gų bib­lio­tekose lankytojų padaugėjo 44,4 proc.; iš jų: neformaliojo vaikų švietimo įstaigų – 14,37 proc., bendrojo ugdymo įstaigų bib­lio­tekose apsi­ lankymų skaičius augo 45,2 proc. Aukštųjų mokyklų bib­lio­tekose apsilan­ kyta du kartus dažniau nei prieš metus, 2022 m. jose apsilankė 1 757 927 lankytojai, tai sudarė 30,3 proc. švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekose fiksuotų apsilankymų. Profesinių mokyklų bib­lio­tekose lankytojų padau­ gėjo 12,6 proc., o Mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekoje – 21,6 proc.

2022 m. vienam šalies gyventojui apsilankymų skaičius šalies bib­ lio­tekose per metus išaugo ir sudarė 6,1 karto (2021 m. – 3,9), vienam bib­lio­tekose registruotam vartotojui apsilankyti vidutiniškai teko po 18,2 karto (2021 m. – 11,2). Nors per 2022-uosius apsilankymų skaičius gerokai išaugo, palyginti su 2021 m., tačiau dar nepasiekė 2018 m. vidurkio (žr. 1 lent.).

1 lentelė. Apsilankymų bib­lio­t ekose vidurkis šalies gyventojui 2018–2022 m.

2018 7,7

2019 7,6

2020 4,5

2021 3,9

2022 6,1

Palyginti su 2021 m., išaugus fizinių apsilankymų skaičiui bib­lio­tekose, 11,8 proc. sumažėjo virtualių apsilankymų bib­lio­tekų svetainėse iš išorės įrenginių. 2022 m. virtualūs apsilankymai sudarė 86,7 proc. fizinių apsilan­ kymų, kai 2021 m. virtualūs apsilankymai bib­lio­tekų svetainėse 1,5 karto viršijo fizinių apsilankymų skaičių.

DOKUMENTŲ IŠDUOTIS 2022 m. iš šalies bib­lio­tekų saugyklų vartotojams buvo išduota 15 775 310 fiz. vnt. dokumentų, arba 12,2 proc. daugiau nei 2021 m. Per metus dokumentų išduoties rodikliai sumažėjo tik dviejų tipų bib­lio­ tekose – aukštųjų mokyklų ir specialiosiose, atitinkamai 4,4 ir 11,7 proc.

Kultūros sektoriaus bib­lio­tekose išduota 11 539 140 fiz. vnt. dokumen­ tų, arba atlikta 73,1 proc. visų išduočių šalies bib­lio­tekose. Per metus šio sektoriaus dokumentų išduočių rodiklis išaugo 10,9 proc., iš jų savivaldy­ bių viešosiose – 8 proc., apskričių viešosiose – 33,4 proc., Nacionalinėje – 36,3 proc., Lietuvos audiosensorinėje bib­lio­tekoje – 14,6 proc. (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Dokumentų išduotis šalies bib­lio­tekose 2021–2022 m.

Bib­lio­tekos Apskričių viešosios Aukštųjų mokyklų Lietuvos audiosensorinė Lietuvos nacionalinė LMAVB ir mokslo institutų Savivaldybių viešosios Specialiosios Švietimo įstaigų

2021 720 566 970 895 87 495 409 834 67 127 9 172 025 68 601 2 350 199

2022 961 407 928 117 100 268 558 526 68 234 9 907 883 60 577 2 977 875

Švietimo ir mokslo institucijų bib­lio­tekose dokumentų išduota 4 175 593 fiz. vnt., arba 16,1 proc. daugiau negu 2021 m. Švietimo įstaigų bib­lio­tekose dokumentų išduota 26,7 proc. daugiau nei prieš metus, nors neformaliojo ugdymo įstaigų bib­lio­tekose dokumentų išduotis sumažėjo 12,4 proc., tačiau bendrojo lavinimo mokyklose šis rodiklis išaugo beveik 28 proc. Kaip minėta, aukštųjų mokyklų bib­lio­tekose dokumentų išduo­ tis sumažėjo 4,4 proc., tačiau bendrą rodiklio nuosmukį lėmė kolegijų bib­lio­tekose 22,5 proc. sumažėjusi dokumentų išduotis. Universitetų bib­lio­tekose išduočių skaičius per metus išaugo 3,5 proc. Dokumentų išduotys sumažėjo profesinių mokyklų bib­lio­tekose, 2022 m. čia išduota 5690 fiz. vnt. dokumentų, arba 2,8 proc. mažiau negu 2021 m.

Skaitomumo rodiklį (tai vidutinė dokumentų išduotis vienam vartotojui per metus) lemia vartotojų ir dokumentų išduoties pokytis. Ataskaitiniais metais bendras skaitomumo rodiklis – 16,7 (2021 m. – 14,5) dokumento vienam vartotojui. Kultūros įstaigų bib­lio­tekose minėtas rodiklis siekė 25,5 (2021 m. – 21,6) dokumento. Savivaldybių viešosiose bib­lio­tekose viduti­ niškai vienam vartotojui buvo išduota 25,7 (2021 m. – 21,6), iš jų kaimo filialuose 27,9 (2021 m. – 27,3), apskričių viešosiose – 23,7 (2021 m. – 18,2) dokumento. Specialiosiose bib­lio­tekose šis rodiklis yra žemesnis už bendrą šalies vidutinį – tik 14,1 dokumento vienam vartotojui. Švietimo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekose bendras skaitomumo rodiklis buvo 8,5 arba beveik du kartus mažesnis už bendrą (16,7) šalies bib­

lio­tekose. Aukščiausias skaitomumo rodiklis 2022 m. tarp švietimo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekų fiksuotas bendrojo ugdymo mokyklose, vienam registruotam vartotojui vidutiniškai teko 9,9 fiz. vnt. išduoto doku­ mento (2021 m. – 8,1), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir mokslo institutų bib­lio­tekose – 7,4 (2021 m. – 6,9), minėtose institucijose skaitomumo rodiklis šiek tiek augo, tačiau kitų švietimo įstaigų bib­lio­tekose mažėjo; iš jų aukštųjų mokyklų bib­lio­ tekose – 6,4 (universitetų 6, kolegijų 7,6) dokumento (2021 m. – 6,5), profesinių mokyklų bib­lio­tekose – 6,8 (2021 m. – 6,9), neformaliojo vaikų švietimo įstaigų bib­lio­tekose vidutinė išduotis vienam vartotojui – 6,2 (2021 m. –7,1) dokumento.

Pandemijos laikotarpiu, kai šalyje buvo ribojamas gyventojų judėjimas, patekimas į įstaigas, didelė dalis teikiamų paslaugų persikėlė į virtualiąją erdvę. Šiuo laikotarpiu šalies bib­lio­tekos greitai prisitaikė prie pasikeitusios padėties: dokumentų užsakymas vyko internetu, o išdavimas – bekontakčiu būdu, renginiai, mokymai, informacijos teikimas ir t. t. per­ sikėlė į socialinius tinklus ir kitas virtualias platformas.

2020–2021 m. buvo stebimas ryškus susidomėjimas ir naudojimasis bib­lio­tekų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, ypač išaugęs vartotojų atsisiunčiamų elektroninių dokumentų ir įrašų turinio vienetų skai­ čius. Pasibaigus valdžios įvestiems ribojimams, pradėjo kristi ir elektroninių paslaugų rodikliai bib­lio­tekose. Per penkerius pastaruosius metus el. dokumentų atsisiun­ timai iš bib­lio­tekų svetainių išaugo 16,8 proc., tačiau, palyginti su 2021 m. duomenimis, šio tipo dokumentų paklausa tarp vartotojų krito 18,9 proc., o atsisiunčia­ mų įrašų – 23,3 proc. Kaip minėta, 2022 m. atsisiųstų el. dokumentų ir įrašų skaičius mažėjo, tačiau vis tiek dvigubai viršijo bendrą fizinių dokumentų išduočių skaičių. Ataskaitiniais metais vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 12 atsisiųstų dokumentų ar įrašų turi­ nio vienetų (2021 m. –15), o vienas šalies bib­lio­tekose registruotas vartotojas 2022 m. vidutiniškai atsisiuntė po 35,5 elektroninio turinio vieneto (2021 m. – 44).

Iš 33 610 898 elektroninio turinio vienetų, vartotojų atsisiųstų 2022-aisiais, 86 proc. atsisiuntė švietimo ir mokslo įstaigų bib­lio­tekų vartotojai. Ypač išsiskiria aukštųjų mokyklų bib­lio­tekų pateikti duomenys, iš šių bib­lio­tekų svetainių atsisiųsta 20 934 961 elektroninio turinio vienetas, o vienam registruotam vartotojui 2022 m. vidutiniškai teko po 143,3 atsisiųsto dokumen­ to ar įrašo (2021 m. – 159,8) turinio vieneto, tais metais šis skaičius keturis kartus viršijo šalies vidurkį, tenkantį registruotam vartotojui. Manytina, kad po pandemijos išnykę ribojimai beveik 9 proc. padidino bib­lio­tekose įvykdytų interneto seansų skaičių, o virtualių apsilanky­ mų skaičių iš išorinių tinklų sumažino 11,8 proc.

Pabaiga kitame numeryje 15

TERMINŲ ARUODAS

TEISĖS TERMINIJOS PLĖTRA BIBLIOTEKOSE: JŪSŲ TEISĖ ŽINOTI Dr. Violeta Černiauskaitė

Teisė į saviraiškos laisvę, informaciją ir visuomenės dalyvavimą yra demokratijos pagrindas. Tvarios visuomenės raidai itin svarbi teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Aktyviai įsitraukusios į šių pamatinių vertybių ugdymą, bibliotekos turi ypatingus įsipareigojimus autorių teisių saugomus elektroninius, skaitmeninius dokumentus naudoti gavusios autorių teisių subjektų sutikimą1, išskyrus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytas išimtis2. Minėtame įstatyme yra fiksuotos net 56 pagrindinių sąvokų apibrėžtys, kituose su autorių teisėmis susijusiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose taip pat gausu turinio kūrėjams, platintojams ir naudotojams aktualių terminų. Šios srities terminijos gausėjimą gerai iliustruoja itin sparčiai pildoma teisės terminų bazė Bib­lio­tekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyne. Pirmoje žodyno laidoje3 teisės daly­ kams priskiriamų terminų buvo apie 120, o rengdami antrąją šio žodyno laidą per porą metų turime sukaupę virš 400 aktualių bib­lio­tekininkams teisinių terminų.

Jų norminimas ypatingas ir tuo, kad dauguma yra tarptautiniai, pasižymintys gausiais teisės aktų ir kitų norminių dokumentų šaltiniais. Specialiosios terminijos išmanymas padeda surasti tikslią informaciją ir šalti­ nius, o kalbant apie teisę, tai sutaupo itin daug laiko, leidžia atlikti ekspertinę paiešką naršant pasaulinėje teisinės informacijos duomenų bazėje (angl. Global Legal Information Network, GLIN)4, lietuviškoje teisinėje duomenų bazėje Infolex su integruotais Teisinių terminų bei Lotyniškų terminų žodynais5 arba tiesiog ieškoti naujienų Infolex informacijos portale6.

1

2

3

4

5

6

16

Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2023-04-01).

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2022-06-07 iki 2023-12-31).

Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas = Lithuanian-English dictionary of librarianship, information and book science (LIBS): 10 000 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba ir anglų–lietuvių kalbų rodykle / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas.

Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 548 p. https://doi.org/10.51740/mp.52.

Global Legal Information Network (GLIN). Prieiga per internetą: www.glin. gov/search.action.

Infolex: Žodynai. Prieiga per internetą: www.infolex.lt/teise/Default. aspx?Id=32&sid=14.

Infolex: teisės portalas. Prieiga per internetą: www.infolex.lt/portal/start. asp.

Teikiame keletą atrinktų autorių teisių ir intelektinės nuosa­ vybės apsaugos terminijos pavyzdžių iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Bib­lio­tekininkystės metodikos ir tyrimų skyriuje administruojamos terminologinių duomenų bazės (2023 m. pavasarį jos apimtis siekė 17 tūkst. lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba). Su terminu áutorių téisės (authors rights, copyright) siejami neturtinės (moral right) ir turtinės (economic rights) teisės terminai: téisė į áutoriaus var̃dą (right to be identified, right of respect for the name), téisė į kū́rinio neliečiamùmą (right of respect for the work), kū́rinio pavadìnimo apsaugà (literary title protection), téisė į autorìnį atlýginimą (right to royalties), téisė publikuoti (right to publish), téisė taisýti arba išim̃ ti iš apývartos (right of correction or withdrawal), vertìmo téisė (right of translation), viẽšo atlikìmo téisė (right of public performance), pomirtìnio paskelbìmo téisė (right of posthumous publication), gretutinės téisės (neighboring rights), atgamìnimo téisė (right of reproduction), adaptãvimo téisė (right of adaptation), intelektinės nuosavybės teisių apsaugà (intellectual property rights protection), sąžinìngas naudójimas (fair use), kopijúojamasis rãšymas (copy-paste writing, cut-paste writing), plagiãtas (plagiary, plagiarism), verstìnis plagiãtas (translated plagiarism), piratãvimas (piracy).

Paieška Infolex teisės portale

TERMINIJOS VARTOTOJAI IR KŪRĖJAI Gera intelektinės nuosavybės terminų atranka pasižymi Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas7. Lietuvoje autorių teisės aplinkos analizei skiriamos studijos, vadovėliai, seminarai. „Informacijos ir komunikacijos specialistai turi žinoti ir gebėti kurti, skleisti, saugoti, naudoti informaci­ ją, palaikyti ryšį su visuomene, suinteresuotomis grupėmis teisėtai, nepažeisdami kitų asmenų inte­ lektinės nuosavybės teisių ir teisėtų interesų, žinoti su kūrybine veikla susijusias savo teises ir mokėti jas apsaugoti.“8 Intelektinės nuosavybės apsaugos kūrybinėse industrijose žinios ir terminija aktualios muzikos, kino, dizaino, spaudos, reklamos, scenos menų, fotografijos menininkams ir kitiems kūrėjams bei vadybininkams ar studijuojantiems šias sritis.

Jiems parengta žinomų teisininkų prof. dr. Ramūno Birštono ir dr. Jūratės Liauksminaitės monografija9.

Deja, lieka nemažai specialiosios teisės dalykų, kurie stokoja adekvačios tarptautinei lietuviškos terminijos, tuo ypač pasižymi sparčios kaitos infor­ macijos ir duomenų naudojimo, saugumo, privatumo apsaugos terminija. Pavyzdžiui, prìeigos téisė (access right) dažniausiai apibrėžiama kaip teisė naudotis tam tikros sistemos, dažniausiai nuotolinės, ištekliais.

Prieigos teisės neapima kopijavimo, saugojimo, viešo transliavimo ar viešo kūrinių atlikimo. Tačiau tarptau­ tinis bib­lio­tekų statistikos standartas prieigos teisėms dar priskiria teises pasiekti bib­lio­tekos fondą ar juo 7

8

9

Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [Elektroninis išteklius] / Loreta Tauginienė, Inga Gaižauskaitė, Irene Glendinning ... [et al.]; vertėjos Loreta Tauginienė, Inga Gaižauskaitė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019. 1 PDF failas (33 p.). ISBN 978-9955-19-971-7.

Stonkienė, Marija. Intelektinės nuosavybės teisė. Autorių teisė: Mokomoji knyga. Vilnius, 2011, p. 9–10.

Birštonas, Ramūnas; Liauksminaitė, Jūratė. Intelektinės nuosavybės apsauga kūrybinėse industrijose. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 324 p. ISBN 978-609-07-0403-5.

naudotis. Elektroninių dokumentų fondų atveju tai reiškia, kad bib­lio­teka įstatymu, licencija ar kita sutartimi ir (arba) bendradarbiavimo susitarimu užti­ krino savo vartotojams nuolatinę ar laikiną prieigą10.

Priklausomai nuo konteksto, šių terminų apibrėžtys itin skirtingos. Pavyzdžiui, téisė gáuti informãciją (right to be informed) gali būti apibrėžiama tik kaip duomenų subjektų teisė būti informuotiems apie įra­ šytų jų asmens duomenų egzistavimą, turinį, paskirtį ir naudojimą. Vadinasi, netapę duomenų subjektais (data subject), t. y. individais, kurių duomenys įrašo­ mi, neįgauname įvairiuose teisės aktuose numatytų teisių, tokių kaip: téisė tìkrinti (right to inspect), téisė prižiūrė́ti (right of inspection), téisė blokúoti dúomenis (right to data blocking, right to data locking), téisė taisýti (right to correction), téisė ištrìnti dúomenis (right to deletion of data), téisė skų́sti (right of complaint), téisė žinóti (right to know).

Pastaroji yra visuotinė teisė gauti informaciją apie teisiškai apibrėžtų įrašytų duomenų rūšių egzistavi­ mą, su jais atliktus veiksmus ir trečiuosius asmenis, kuriems suteikta „prieiga“ prie jų.

AKTUALUSIS TERMINŲ KONTEKSTAS Taip pat primename, kad bib­lio­tekininkams ak­ tualios teisės terminijos šaltinių kontekstą sudaro tarptautinis aiškinamasis terminų standartas LST ISO 5127: 201911 ir į Europos Sąjungos teisinės informaci­ 10

11

ISO 2789:2022. Information and documentation. International library statistics.

LST ISO 5127:2019. Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017 Information and documentation – Foundation and vocabulary). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019. 413 p.

17

Sąveikiosios Europos Sąjungos terminologijos duomenų bazė (angl. Interactive Terminology for Europe, IATE)

jos duomenų bazę EUR-Lex12 integruotas EUROVOC tezauras13. Lyginamajai daugiakalbei teisinės aplinkos terminologijos analizei itin naudinga Sąveikiosios Europos Sąjungos terminologijos duomenų bazė (angl. Interactive Terminology for Europe, IATE)14. Šioje duomenų bazėje kiekvieną terminą identifikuoja tikslūs teisės šaltiniai.

Nacionalinės bib­l io­t ekos Bib­l io­t ekininkystės metodikos ir tyrimų skyriuje analizuodami aktu­ alų bib­lio­t ekininkams teisės šaltinių kontekstą, terminologijos duomenų bazėje registruojame vis daugiau naujos skaitmeninės realybės teisinio re­ guliavimo terminų, kurių apibrėžtys nuolat kinta ir yra tikslinamos, pavyzdžiui, terminas skaitmenìnių téisių val̃dymas (digital rights management) apima tris reikšmių sritis: „1. Skaitmeninė technologija, kuri yra atsieta nuo konkretaus skaitmeninio leidinio, kaip produkto, formos ir naudojama prieigai prie turinio valdyti. Pasitelkiant įvairius skaitmeninių teisių valdymo programinės įrangos būdus, gali būti užtikrinamas naudojimo apribojimų laikymasis arba leidžiama naudotis tam tikromis papildomomis funk­ cijomis. 2. Vienas tam tikro leidinio leidimas gali būti prieinamas per kelis pardavėjus, kurie taiko skirtingą EUR-Lex: Europos Sąjungos teisinės informacijos portalas. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt.

EUROVOC tezauras. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/ browse/eurovoc.html.

14 IATE: Interactive Terminology for Europe. Prieiga per internetą: https:// iate.europa.eu.

12

13

18

skaitmeninių teisių valdymo programinę įrangą ir (arba) skirtingus naudojimo apribojimus. 3. Sociali­ nis skaitmeninių teisių valdymas – tai tam tikro tipo teisių valdymas, kai vartotojo identifikaciniai duome­ nys įrašomi į patį produktą naudojant skaitmeninio vandenženklio technologiją, tačiau niekaip netrukdo vartotojui vartoti tą produktą.“ Nuolat kintančiomis sampratomis pasižymi terminai: téisė gáuti paáiškinimą (right to an explanation), susijusi su dirbtinio intelekto teisiniu reguliavimu, ku­ riuo nustatoma teisė gauti informaciją apie priežastis, dėl kurių buvo gauti tam tikri algoritmų sugeneruoti rezultatai, téisė atsijùngti (right to disconnect) – darbuotojų teisė nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepa­ laikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis, téisė bū́ti pamir̃štam (right to be forgotten) – as­ menų teisė reikalauti ištrinti jų duomenis ir kitos su asmens duomenų apsauga susijusios teisės, regla­ mentuotos Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR).

Terminologinis naujų dalykų ir technologijų paži­ nimas teisinėje aplinkoje kartais gali pasirodyti ir per daug painus, tačiau jis tiksliausiai atspindi to meto realijas, nes yra grindžiamas juridinę galią turinčiais originaliais šaltiniais.

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

VILNIAUS ORT TECHNIKUMAS – LANGAS Į ATEITĮ Aistė Puidokaitė

Nuo 1925 m. Vilniaus ORT technikumas įsikūrė Gdansko (dab. Islandijos) g. 3.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

1920 m. įsikūrusi Draugija amatui ir žemės ūkiui skleisti Lietuvoje ir dar nuo 1918 m. Vilniuje ir pietryčių Lietuvoje veikusi Draugija amatams skleisti ir darbštumui skatinti tarp žydų pradėjo nepriklausomoje Lietuvoje puoselėti Rusijos žydų amatų ir žemės ūkio darbų skatinimo draugijos, geriau žinomos rusišku akronimu ORT (rus. Obščestvo remeslennogo truda), idėjas. Buvo rūpinamasi žydų profesinių gebėjimų lavinimu, steigiami įvairūs techniniai kursai, kuriamos dirbtuvės, išlaikomos profesinio rengimo, amatų mokyklos, tačiau didžiausiu Draugijos amatui ir žemės ūkiui skleisti Lietuvoje pasididžiavimu tapo jų išlaikomas Vilniaus ORT žydų technikumas. Šiame straipsnyje kviečiame išsamiau susipažinti su šia du dešimtmečius veikusia mokykla, jos istorija ir pasiekimais. Tai liudijančių dokumentų galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijoje1. Čia saugomas išlikęs didelis ORT dokumentų grupei priklausantis dokumentų masyvas, kuris ir davė impulsą patyrinėti šios organizacijos istoriją ir jos kuruotą aukštesniąją techninę mokyklą.

Rusijos žydų amatų ir žemės ūkio darbų skatinimo draugija buvo įkurta 1880 m. Sankt Peterburge. Jos tikslas – ugdyti skurstančių žydų gebėjimus dirbti že­ mės ūkio darbus ir gerinti profesinius įgūdžius. XX a. pradžioje ORT veikla pradėta plėtoti už Rusijos ribų.

1921 m. įsteigta jos centrinė būstinė Berlyne. Per pir­ muosius kelis dešimtmečius ORT sugebėjo įsitvirtinti kaip pirmaujanti organizacija žydų profesinio švietimo srityje. Šios organizacijos profesinio rengimo programų sėkmę lėmė jų įvairovė, lankstumas ir prisitaikymas prie rinkos poreikių – programos buvo rengiamos at­ sižvelgiant į konkretų regioną ir kvalifikuotų specialistų trūkumą jame.

ORT tarpukariu taip pat sėkmingai veikė Lenkijoje bei kitose neseniai nepriklausomose tapusiose Rytų Europos šalyse, padėjo šių šalių žydų bendruomenėms prisitaikyti prie greitai kintančių politinių ir ekonominių sąlygų.

1

Dokumentus apžiūrėti buvo galima 2023 m. balandžio 4 d. – gegužės 31 d.

Nacionalinėje bibliotekoje veikusioje Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtoje dokumentinėje parodoje „Vilniaus ORT technikumas – langas į ateitį“.

GALIMYBĖS ŽYDŲ JAUNIMUI 1921 m. Didžiosios Pohuliankos g. 18 (dab. J. Ba­ sanavičiaus g. 16) inžinieriaus Israelio Okuno ir kelių bendraminčių iniciatyva buvo įsteigtas Vilniaus ORT žydų technikumas, ėmęsis rengti elektrotechnikos ir mechanikos specialistus – būsimus technikus ir inžinierių padėjėjus. Žydų aukštoji techninė mokykla Vilniuje buvo įkurta gana greitai, tam įtakos turėjo jaučiamas žydų jau­ nimo poreikis įgyti kokybišką techninį išsilavinimą, kurį būtų galima pritaikyti naujoms, po Pirmojo pasaulinio karo atsiveriančioms darbo galimybėms. Steigti nuosavą žydų aukštesniąją techninę mokyklą taip pat paskaitino tarpukario Lenkijos valstybinėse techninėse mokyklose vyraujanti diskriminacija žydų atžvilgiu.

Mokyklos direktoriumi tapo ir trejus metus jai vadovavo pats I. Okunas. 1923 m. jam emigravus į Argentiną, direktoriaus pareigas perėmė tuometis mokyklos dėstytojas, inžinierius Matas (Matitijahu) Šraiberis, jis sėkmingai ėjo šias pareigas iki technikumo gyvavimo pabaigos. Šis direktorius garsėjo griežtumu, 19

reikalavo iš studentų sąžiningumo ir stropumo, buvo reiklus jiems, bet dar reiklesnis sau. Pasakojama, kad M. Šraiberis retai kada išeidavo iš mokyklos anksčiau nei vienuoliktą valandą vakaro, dalyvavo kiekviename technikumo komitete ir rūpinosi visais šios įstaigos reikalais. Nepaisant jo akademinio griežtumo, studen­ tai jį labai mėgo ir gerbė. „Jie suprato, kad viskas, ką jis daro, buvo žydų jaunuomenės ir žydų ekonominio produktyvumo labui“2, – teigė vilnietis pedagogas ir publicistas Hiršas Abramovičius.

Direktoriaus M. Šraiberio vadovavimo metais moky­ kla įgijo prestižinės įstaigos statusą ne tik tarp Vilniaus žydų, bet ir visos Lenkijos mastu. Pasak ilgamečio technikumo jidiš kalbos ir literatūros dėstytojo Geršono Pludermacherio, „technikumas buvo naudingas ne tik Vilniui ir anaiptol nebuvo vien vietinės reikšmės įstai­ ga, atvirkščiai – provincijos jaunimas į jį plūdo iš visų Lenkijos Respublikos kampelių“3.

1925 m. technikumas persikėlė į pastovias pa­ talpas Gdansko (dab. Islandijos) g. 3. Čia, pasak G. Pludermacherio, prasidėjo mokyklos klestėjimo laikotarpis. Tai buvo du erdvūs trijų ir keturių aukštų pastatai su 33 klasėmis, didele aktų sale, specialia piešimo klase, mechanikos, elektrotechnikos, dailidžių ir suvirinimo dirbtuvėmis, taip pat elektros ir fizikos laboratorijomis. G. Pludermacheris atsiminimuose apie technikumo įsikūrimą naujoje vietoje rašo: „Dirbtuvės ir mechaninės laboratorijos, auditorijos, kurios anksčiau buvo išsibarsčiusios keliais adresais, dabar yra visos kartu. Klasėse mokosi vis daugiau mokinių. Vienas iš kambarių skirtas fizikos ir chemi­ jos eksperimentams demonstruoti. O naujų patalpų akcentas – naujas dyzelinis variklis, kurį ORT draugija padovanojo technikumui.“4 Mokinių skaičius taip pat pamažu augo. 1923 m. čia mokėsi 104 studentai, o 1931 m. pasiektas pikas – technikumas turėjo net 261 auklėtinį5.

chemijos pamokos, supažindinama su mašinų dalimis, vidaus degimo varikliais ir hidrauliniais įrenginiais.

Sėkminga technikumo studijų programa neliko nepastebėta. 1932 m. jame apsilankę lenkų inžinieriai ir profesoriai gyrė mokyklos veiklą.

G. Pludermacheris teigė: „Jie stebėjosi, kiek daug medžiagos galima su studentais pereit per trejus metus ir negalėjo patikėti, kad braižybos darbai yra atlikti pačių studentų.“6 Vienas iš technikumo išskirtinumų buvo teorinio ir praktinio moky­ mo derinimas, pastarajam teikiant daug svarbos. Per savaitę mokiniai turėdavo 42 valandas pamokų, iš kurių vidutiniškai 28 buvo skirtos teo­ rijai, 6 – praktiniam darbui dirbtuvėse ir laboratorijose, o 8 – braižybai.

H. Abramovičius tvirtino: „Nedaugelis žydų meistrų buvo gavę tokį gerą techninį teorinį ir praktinį išsilavinimą.“7 Kita mokslo įstaigos ypatybė – čia visi dalykai be išimties buvo dėstomi jidiš kalba.

Penkto semestro studentai lankosi Meiro Kinkulkino malūne Belmonte. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Vilniaus ORT technikumo direktorius M. Šraiberis. 1934 m. World ORT archyvas

TEORIJA IR NE MAŽIAU SVARBI PRAKTIKA Mokslai technikume truko mažiausiai trejus metus, dažnu atveju ir ketverius. Nors daugelis stojančiųjų jau buvo baigę vidurinę mokyklą, stojamasis matematikos ir geometrinių figūrų piešimo egzaminas buvo priva­ lomas. Technikumas garsėjo stipria studijų programa.

Jau pirmą semestrą auklėtiniai studijavo geometriją, algebrą, fiziką, teorinę mechaniką ir techninę braižybą (pastarajai buvo skiriama itin daug dėmesio), o vėles­ niuose kursuose buvo įvestos aukštosios matematikos, 2

3

4 5

20

H. Abramovicz,„Profiles of a Lost World: Memoirs of East European Jewish Life before World War II“, sud. Dina Abramovicz ir Jefrey Shandler, Detroit: Wayne State University Press, 1999, p. 245–246.

G. Pludermacher,„Le lycée technique juif de Vilna: La merveilleuse histoire de son développement“, Artefact, vol. 15, 2021, p. 299–321. Prieiga internete: https://journals.openedition.org/artefact/11796 (žiūrėta 2023-05-03).

Ten pat.

M. Shrayber, „Der Vilner Yidisher Tekhnikum fun ORT“, Vilne: a zamlbukh gevidmet der shtot Vilne, sud. Ephim H. Jeshurin, New York: Vilner 367 Brentsh Arbeyter Ring, 1935, p. 320.

Metalo dirbtuvės. XX a. 3–4-asis dešimtmečiai.

6

7

World ORT archyvas

G. Pludermacher, „Di Produktivirung fun unzer Jugnt: Der Vilner Technikum – tsu zayn 10 jorik jubiley“, Literarishe Bleter, 1932 m. rugpjūčio 5 d., p. 502.

H. Abramovicz,„Profiles of a Lost World: Memoirs of East European Jewish Life before World War II“, p. 245.

Vilniečių moksleivių Jozefo Potašniko (Juozapo Epšteino žydų gimnazija dėstomąja hebrajų kalba) ir Borcuho Fišmano (Žydų realinė gimnazija) mokinio pažymėjimai. Šiuos dokumentus kartu su stojimo prašymu, gimimo liudijimu, gydytojo pažyma apie gerą sveikatos būklę ir trumpu gyvenimo aprašymu buvo privaloma pateikti norint stoti į ORT technikumą. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija

Įdomu ir tai, kad, nors didžiąją dalį šios įstaigos studentų sudarė vaikinai, Nacionalinės bib­lio­tekos Judaikos kolekcijoje buvo aptikta ir keletas do­ kumentų, priklausiusių technikume studijavusioms merginoms.

PO PASAULĮ PASKLIDĘ ABSOLVENTAI Technikumas pasižymėjo studen­ tų geografine įvairove, šiuo atžvilgiu būtų sunku rasti panašią to meto mokymo įstaigą visoje Rytų Europo­ je. Vietiniai studentai sudarė tik apie 30 proc., didžioji dalis buvo atvykusi iš įvairiausių Lenkijos kampelių. „Per darbą pakilsi“, ORT almanachas. ORT draugijos leidinys.

Galima išskirti Voluinės ir Galicijos Kaunas, 1935. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija regionus (iš jų atvykdavo daugiausia mokinių) ir dabar Ukrainai priklau­ sančius Rivnės, Kovelio ar Lucko miestus.

Studijos kainavo 20 zlotų per mėnesį – to meto studentui tai buvo nemaža suma. Tiesa, technikumas pagal finansines galimy­ bes rėmė labiausiai nepasiturinčius jaunuolius. Pavyzdžiui, 1929 m. nuo studijų mokesčio buvo atleisti 20 proc. studentų. Norėta šį procentą padidinti, tačiau dėl finansinių sunkumų idėja nebuvo įgyvendinta. G. Pludermacheris technikumo studentų situaciją apibūdino taip: „Sunkiausia yra studentams iš neturtingų šeimų, jie negauna finansinės paramos iš tėvų, turi užsidirbti papildomai, dirba korepetitoriais, kartais ir naktiniais sargais parduotuvėse.

Visą naktį praleidžia šaltyje, o ryte pusiau alkani eina vėl į mokslus. <...> Ir vis dėlto, technikume dažnai tvyro linksma nuotaika, kurią sukuria fizinio ir intelektinio darbo derinimas.“8 Technikumo absolventai sėkmingai įsidarbindavo pagrindinėse Vilniaus krašto pramonės įmonėse, taip pat dėl savo aukštos kva­ lifikacijos lengvai rasdavo darbą kitose pasaulio šalyse. Buvo tei­ giama: „Šiandien Vilniuje ir Vilniaus krašte sunkiai rasite gamyklų, kuriose nėra technikumo absolventų ar stažuotojų.“9 Be to, ir pats technikumas dažnai sulaukdavo užklausų iš įvairių miestų, šalies pramonės centrų rekomenduoti geriausius mokyklos auklėtinius.

Vilniaus radijo aparatūros gamykla „Elektrit“, Meiro Kinkulkino 8

9

G. Pludermacher, „Le lycée technique juif de Vilna: La merveilleuse histoire de son développement“, p. 316.

Ten pat, p. 320.

Technikumo biblioteka. XX a. 3–4-asis dešimtmečiai.

World ORT archyvas

malūnas Belmonte, Valkininkų popieriaus fabrikas, Varšuvos telefonų ragelių gamykla ar Rotšildų valdo­ mos įmonės Palestinoje – tai tik keletas vietų, kuriose darbavosi technikumo absolventai.

Mokyklos administracija palaikė ryšius su savo buvusiais auklėtiniais ir rinkdavo duomenis apie jų karjerą. Vilniuje įsidarbindavo dažniausiai tik ketvir­ tadalis absolventų, kiti išvykdavo į užsienį darbuotis arba studijuoti aukštosiose technologijų mokyklose.

Populiariausios kryptys tolesnėms studijoms buvo Prancūzija ir Belgija dėl mažesnių studijų kainų, be to, šių šalių aukštosios mokyklos priimdavo technikumo studentus iš karto į aukštesnį kursą.

NUOSAVI VADOVĖLIAI Vienas didžiausių technikumo pasididžiavimų – techninių vadovėlių jidiš kalba leidyba. Susidūrusi su šio tipo vadovėlių jidiš kalba stygiumi, mokykla rado išeitį: technikumas pradėjo leisti mokyklos pedagogų parašytus vadovėlius, už leidybą litografiniu būdu buvo atsakingas Studentų savitarpio pagalbos komitetas. Šie vadovėliai su kitais mokyklos eksponatais buvo prista­ tyti 1937 m. pasaulinėje parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame gyvenime“ Paryžiuje.

Technikumas taip pat turėjo bib­lio­teką su skaitykla, čia buvo galima rasti apie 1500 naujausių techninės tematikos knygų lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir kitomis kalbomis.

SIMBOLINĖ TĄSA ŠIANDIEN Pirmosios sovietinės okupacijos metais Vilniaus ORT žydų technikumas, nepaisant naujojo mokyklos direk­ toriaus Grigorijaus (Jurgio) Viršubskio prašymo, buvo sujungtas su Vilniaus valstybiniu technikumu, veikusiu nuo 1922 m. Nors iš esmės ir praradęs savarankiškumą, technikumas veikė iki pat nacių okupacijos pradžios 1941-aisiais.

Technikumo pastatas tuometėje Gdansko gatvėje per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo ir iš dalies iš­ laikė pirminę funkciją. Šiandien jame įsikūręs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Profesinio mokymo centras.

21

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

JURGIO BIELINIO VERTYBIŲ SKLAIDA BIRŽUOSE Liuda Prunskienė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė kraštotyrai

Prieš 13 metų, 2010-aisiais, Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka šventė veiklos 80-metį. Rengiantis minėti jubiliejų, atkakliai siekta, kad bibliotekai būtų suteiktas Jurgio Bielinio (1846–1918) vardas, tad Biržų rajono savivaldybės palankus sprendimas buvo sutiktas itin džiugiai. Tai – buvusio bibliotekos direktoriaus Vyganto Muralio (1957–2014) idėja ir jo rūpesčio bei pastangų rezultatas. Kokį gi kitą vardą, susijusį su knygomis, kultūra, švietėjiška veikla, galėjo pasirinkti biržiečiai? Žinoma, tik kraštiečio, knygnešio, vadinamo Lietuvos knygnešių karaliumi, publicisto, aušrininko J. Bielinio.

Deja, neturime jokių autentiškų knygnešį menančių daiktų ar dokumentų. Autentišką J. Bielinio nuotrauką (aut. Boleslovas Savsenavičius) ir keletą to meto knygų saugo Biržų krašto muziejus „Sėla“. Norint įamžinti knygnešio atminimą bib­lio­tekininkams teko pasitelkti fantaziją. Vartotojų aptarnavimo skyriuje esame įrengę stilizuotą J. Bielinio kampelį, kuriame yra knygnešio nuotraukos kopija, Bielinių giminės genealoginio me­ džio kopija, autentiškas dailininko Vladimiro Beresnio­ vo pieštas J. Bielinio portretas, kurį 2019 m. Knygnešio dienos proga gavome dovanų, ir keletas XX a. pr. būdingų baldų.

Senovinėje etažerėje – visa bib­lio­tekoje turima lite­ ratūra apie knygnešius ir, žinoma, apie patį J. Bielinį. Jau tapo tradicija, kad čia lankosi ir fotografuojasi bib­lio­ tekos svečiai. Sukaupėme garsųjį kraštietį „aplankiusių“ asmenų galeriją – joje tokie žymūs žmonės kaip pro­ fesorius Rimvydas Laužikas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kalbininkai Antanas Smetona ir Irena Smetonienė, režisierius Arūnas Matelis, aktoriai Nijolė Narmontaitė, Andrius Bialobžeskis, Sebastianas Mekas, rašytojai Rugilė Audenienė, Vytautas Račickas, Ugnė Barauskaitė ir kt.

Vartotojų aptarnavimo skyriaus skaitykloje vyksta edukacijos vyresniųjų klasių mokiniams, kameriniai kraštotyrinio pobūdžio renginiai, lankosi ekskursijos.

Per šiek tiek daugiau nei dešimt metų buvo įvairių akcijų, renginių, paminėjimų, kuriuose prisiminta ir pagerbta knygnešystė.

22

NAUJA TRADICIJA 2011 m. Knygnešio dienos proga Vartotojų aptar­ navimo skyrius organizavo edukacinę pamoką, kurioje buvo apžvelgta XIX a. antrosios pusės istorinė situa­ cija Lietuvoje, analizuotas knygnešystės fenomenas, skaitytos ištraukos iš Juozo Kundroto knygos „Sakmė apie knygnešį“. Bib­lio­tekininkai kartu su renginio da­ lyviais – Biržų „Atžalyno“ ir „Aušros“ vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniais aplankė J. Bielinio kapą Suosto kaime. Nuo tada kapo lankymas Knygnešio

Knygnešio dieną – kovo 16-ąją – Biržų bibliotekininkai tradiciškai lanko J. Bielinio kapą Suosto kaime. viešosios bibliotekos archyvas

Biržų r. sav. J. Bielinio

dieną – kovo 16-ąją – tapo kasmete tradicija. Be to, visus 2011-uosius bib­lio­tekininkai kaupė ir sistemino informaciją apie bib­lio­tekos istoriją, ruošėsi knygos leidybai.

2012 m., minint J. Bielinio 166-ąjį gimtadienį, Knygnešio dieną Biržų viešoji bib­lio­teka džiaugėsi neeiliniu įvykiu – pristatyta ką tik atskira knyga išleista bib­lio­tekos istorija. Leidinį „Knygnešio žemės bib­lio­teka“ parengė tuometė direktoriaus pavaduotoja Dina Burbulienė. Jai talkino bib­lio­tekos kraštotyrininkai ir metodininkė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai, rašytojas Algimantas Zurba, poetė Alma Karosaitė – ji, beje, yra ir pavadinimo krikštamotė. Knygoje – bib­lio­tekos steigimo Biržuose istorija, visų aštuonių dešimtmečių veiklos apžvalga, rajono bib­lio­tekų darbuotojų sąvadas ir bibliografija, apimanti 1930–2010 m.

2014 m. kovo mėnesį viešosios bib­lio­tekos darbuotojai Knygnešio die­ ną minėjo su „Saulės“ gimnazijos moksleiviais. Suosto bažnyčios kapinėse, kaip kasmet, ant J. Bielinio kapo padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakutes ir nepabūgę žvarbaus oro aplankė Knygnešio ąžuolą, kur klausėsi pri­ siminimų, šildėsi karšta arbata. 2015-aisiais moksleiviai po kapinių dar apsilankė Suosto kaimo bendruomenės bib­lio­tekėlėje, klausėsi buvusios bib­lio­tekininkės Aldonos Kolopailienės ir mokytojos Aldonos Vėjelienės pasakojimų apie krašto knygnešius. Purviškiuose prie J. Bielinio ąžuolo bib­lio­tekininkė Nijolė Taujanskienė visiems priminė nuožmius kovos už lietuvišką žodį laikus ir pavojų kupinas knygnešio keliones. Mokiniams tai – gyvoji pamoka, jie ugdomi būti neabejingi gimtajai kalbai ir jos žodžio nešėjams.

ĮDOMŪS IR NAUDINGI RENGINIAI 2016 m. Knygnešio dieną bib­lio­tekoje surengta konferencija „Lietu­ viško žodžio nešėjas“, skirta J. Bielinio 170-osioms gimimo metinėms paminėti. Joje dalyvavo knygnešystės idėjas branginantys žmonės, dalyvius sveikinusios bib­lio­tekos direktorė Vilmantė Vorienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė linkėjo, kad gyvuotų lietuviška kalba, o knygnešystės tradicijos keliautų iš kartos į kartą. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­ tekos darbuotoja Albina Saladūnaitė kalbėjo apie G. Petkevičaitės-Bitės sąsajas su J. Bieliniu, kunigas Rimantas Gudelis prisiminė kryžiaus, prie kurio Katinų kaime, Pasvalio rajone, mirė J. Bielinis, istoriją. Autentiškas kryžius saugomas Bistrampolio rūmų ansamblio koplyčioje. Pasvalio krašto muziejaus darbuotoja Bronislava Lapinskaitė savo dalykiškame pranešime pristatė Pasvalio krašto knygnešius, kurių veiklai didžiausią įtaką turėjo J. Bielinis.

Garsiojo knygnešio proanūkės Gražinos Navalinskienės atsiminimus perskaitė bib­lio­tekos direktoriaus pavaduotoja Dina Burbulienė. Apie tai, kaip knygnešio atminimas saugomas jo gimtinėje, pasakojo mokytoja Aldona Vėjelienė. Pranešimą „Knygnešio žemės bib­lio­teka ir Jurgio Bielinio vardo įprasminimas“ perskaitė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aušra Jakubelskienė.

Parengtą spaudinių parodą „Lietuviško žodžio nešėjas“ konferen­ cijoje pristatė Informacijos skyriaus vyresnioji bib­lio­tekininkė Nijolė Taujanskienė. Su J. Bielinio ekspozicija Biržų krašto „Sėla“ muziejuje ir knygnešystės edukacine veikla supažindino šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė ir muziejininkė Rima Binkienė. Gražus konferencijos akcentas – padėkos raštai aktyviausiems bib­lio­tekininkų pagalbininkams, šiandieniams knygnešiams.

2017-aisiais Knygnešio dieną, kaip ir kasmet, stengėmės paminėti ypa­ tingai, kad Biržų jaunimui ir visai bendruomenei būtų įdomu ir naudinga.

2018 m. edukacijoje „Knygnešio batuose“ vaikai galėjo „pasimatuoti“ sunkų ir pavojingą knygnešio darbą.

Minėjimą organizavome Suosto bažnyčios šventoriuje, kur palaidotas J. Bielinis. Tradiciškai į minėjimą pakvie­ tėme Biržų „Saulės“ gimnazijos pirmokus ir Germaniškio pagrindinės mokyklos mokinius. Šventei išskirtinumo suteikė Rėjaus Sakalausko klarneto melodija. Suosto kaimo bendruomenės narė A. Vėjelienė, trumpai apžvel­ gusi J. Bielinio veiklos kelią, pakvietė visus į bažnyčią, kur bib­lio­tekininkė Laima Ramutėnienė perskaitė trumpą pranešimą apie išskirtinį knygnešystės reiškinį ir knygne­ šius. Bib­lio­tekininkės vedė edukacinę pamoką, kurios tikslas – supažindinti su knygnešystės ištakomis ir dar kartą priminti jaunajai kartai, kokia svarbi yra lietuvių kal­ ba. Mokiniai ne tik atidžiai klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo pamokoje, skaitė „graždanka“ parašytą tekstą, atsakinėjo į klausimus. Jaunimui žaidybine forma buvo pateikta kraštotyrinė informacija. Edukacinės pamokos pabaigoje visi dalyviai buvo apdovanoti proginiais knygų skirtukais.

ĮTRAUKIOS EDUKACIJOS Be galo malonūs prisiminimai iš 2018-ųjų Knygnešio dienos minėjimo. Kovo 16-ąją, tąsyk pavadintą „Knygos likimo intrigos“, vyko edukacijos, skirtos visų amžiaus grupių mokiniams. Keturioms grupėms pradinukų edukaciją „Knygnešio keliu“ vedė vyresnioji bib­lio­ tekininkė Dalia Motiejūnienė. Dviem 8–10 klasių moki­ nių grupėms edukaciją „Nesąmonė! Kas galėjo drausti knygas?“ vedė Liuda Prunskienė, o vyriausių mokinių grupei edukaciją „Knygos virsmas“ – skyriaus vedėja Džiugilė Misevičienė ir vyresnioji bib­lio­tekininkė Rūta Valiūnė. Edukacijose dalyvavo net 96 mokiniai.

Kitą dieną Biržų miesto visuomenė ir svečiai buvo sukviesti į popietę „Laike toldami, širdimi artėjame“, skirtą J. Bieliniui ir kitiems krašto knygnešiams atminti.

Renginį pradėjusi bib­lio­tekininkė L. Prunskienė pri­ minė, kad J. Bielinio vardu pavadinta Biržų bib­lio­teka 2018 m. minėjo dvi svarbias datas, susijusias su šia asmenybe: sausio mėnesį sukako lygiai 100 metų nuo J. Bielinio mirties, o kovo 16 d. – 172 metai nuo jo gi­ 23

mimo. Renginio intriga – į bib­lio­teką atvyko J. Bielinio proprovaikaitė Viktorija Silenkovaitė. Viktorija iš Vilniaus atvažiavo su savo vadovaujamu choru „Melika“ ir Knyg­ nešio dienos dalyviams dovanojo gražų ir skaidrų re­ ginį: dainas, giesmes, choralus. „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos mokiniai deklamavo eiles apie knygnešius, vyresnioji bib­lio­tekininkė D. Motiejūnienė kalbėjo apie anų dienų ir šiuolaikinės knygnešystės sąsajas, o A. Ko­ lopailienė, buvusi bib­lio­tekininkė, gyvenanti knygnešio gimtajame Purviškių kaime, skaitė ištrauką apie J. Bie­ linio mirtį iš Valentino Dagio romano „Prabėgę metai“.

Daug jaunimo sulaukė filmo „Aušros sūnūs“ (rež.

Bronius Morkevičius, 1998) peržiūra ir filmo recenzijos rašymo edukacija (vadovė mokytoja metodininkė Aušra Macienė) 2019-ųjų kovą. Rytojaus dieną bib­lio­ tekoje vyko susitikimas su rašytoju Juozu Kundrotu, daug savo kūrinių skyrusiu knygnešystės temai, be to, vienas iš daugelio jo knygų herojų yra mūsų kraštietis J. Bielinis. Su rašytoju atvykęs jo knygų iliustruotojas, žinomas karikatūristas Vladimiras Beresniovas bib­lio­ tekai padovanojo savo tapytą J. Bielinio portretą.

Tais pačiais metais Vaikų literatūros skyrius parengė edukacinę programą „Knygnešio keliu“, kuri vėliau buvo įtraukta į kultūros paso paslaugų rinkinį. Edukacijoje pasakojama apie sunkų knygnešių kelią, susidūrimus su žandarais. Dalyviai skaito lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, patys „praeina“ knygnešio kelią ir įveikia pasitaikančias kliūtis. Kūrybinėse dirbtuvėlėse ga­ minama unikaliu antspaudu papuošta sulankstoma knygelė. Ši edukacija buvo pristatyta ir tų pačių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Šiemet Knygnešio dieną minėjome kiek kitaip: ap­ lankę J. Bielinio kapą, su aktyviais Biržų bendruomenės nariais išėjome į šešių kilometrų pėsčiųjų žygį maršrutu Geidžiūnai–Sviliai, kuriuo kadaise su naujų knygų ryše­ liu žygiuodavo ir pats J. Bielinis. Einant buvo prisiminti šių vietovių knygnešiai ir draudžiamosios spaudos platintojai Lukas ir Jonas Kaziūnai, Povilas Jakubėnas, Mykolas Paliulis ir, žinoma, Pranas Verkelis, gimęs ir augęs Svilių sodžiuje1. Nužygiavę bendravome su Svi­ lių bendruomenės žmonėmis, dar kartą prisiminėme knygnešį P. Verkelį ir jo veiklą.

SIMBOLINIS ĄŽUOLAS Buvo laikas, kai Bielinių ainiai, kas kelerius metus rengiantys giminės susitikimus, apsilankydavo ir mūsų bib­lio­tekoje. Šie susitikimai buvo ypatingi tiek mums, tiek Bielinių giminei. Nuo 2018-ųjų palaikėme ryšį su J. Bielinio anūku, jaunylio sūnaus Baltazaro sūnumi Jur­ giu Algirdu Bieliniu Bieliaku. Deja, jau nebėra nei Jurgio Algirdo, nei aktyvios susitikimų iniciatorės, knygnešio provaikaitės, Biržuose gyvenusios G. Navalinskienės, ir neaišku, ar dar kada susirinks į būrį ši graži giminė, ar užsuks į savo protėvio vardu pavadintą bib­lio­teką.

1

24

Daugiau apie J. Bielinio bendražygius žr.: Liuda Prunskienė. Jurgio Bielinio prieteliai lietuvybės kelyje. Tarp knygų, 2023, Nr. 3, p. 20–24.

Bielinių giminė, kas kelerius metus rengusi susitikimus, užsukdavo ir į jų protėvio Jurgio Bielinio vardu pavadintą biblioteką. 2018 m.

Tie keleri užklupusios koronaviruso pandemijos me­ tai sustabdė ir pakeitė jau susiformavusias bib­lio­tekos tradicijas. Bet veikla nesustojo, įsigali naujos tradicijos. Šiemet jau penkti metai, kai mūsų bib­lio­tekos kolektyvas gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos die­ ną švenčia gamtoje. Tądien būtinai aplankome J. Bielinio ir inžinieriaus, publicisto, kovotojo už lietuviškos spaudos laisvę Antano Macijausko amžinojo poilsio vietas.

Pirmąkart išskirtinai šią dieną minėjome 2019 m.

Tąkart Biržų regioninio parko giraitėje Karajimiškio kai­ me pasodinome vardinį ąžuoliuką. Džiaugiamės, kad jis gražiai auga. Ir šiemet, aplankę iškilių kraštiečių, pa­ aukojusių savo gyvenimą laisvam lietuviškam žodžiui išsaugoti, amžinojo poilsio vietas, vykome prie Karvės olos, apžiūrėjome bib­lio­tekos ąžuoliuką. Medelio ūgis nustebino – jis matyti jau iš toli. Šios dienos proga dalyvavome ir edukacinėje-pažintinėje kelionėje po Biržų girią „Laisvės kovų takais“, kurią vedė profesio­ nalus gidas Romanas Gaudiešius. Turėjome galimybę prisiminti 1863-iųjų sukilimo ir 1945–1952 m. rezis­ tencinės kovos įvykius Biržų girioje, pagerbti Lietuvos išsilaisvinimo kovų dalyvių atminimą. Dieną baigėme poilsiavietėje „Vidugiris“, kur pasidalijome mintimis apie renginio įspūdžius ir aktyvią mūsų bib­lio­tekos šių metų pirmąją pusę. Ąžuolas auga. Svarbu nesustoti augti ir patiems: žiniomis, patirtimi, idėjomis. Knygnešių karaliaus J. Bie­ linio vardas įpareigoja dirbti siekiant išsaugoti krašto istorinį-kultūrinį paveldą ateities kartoms, puoselėti gimtąją kalbą, skleisti žymių krašto žmonių gerąją pa­ tirtį, sudaryti sąlygas ir suteikti laisvą prieigą bendruo­ menės informacijos poreikiams tenkinti. Šiukštu nevalia vėjais paleisti J. Bielinio viso gyvenimo indėlio į mūsų tautinį identitetą.

ŠALTINIAI:

Knygnešio žemės biblioteka. – Biržai, 2012. – 351 p.

Seibutis A. Biržų bibliotekai – 80 // Šiaurės rytai. – 2010, vas. 6, p. 7.

Seibutis A. Biržų biblioteka perkopė 80-metį // Šiaurės rytai. – 2010, lapkr. 27, p. 6.

Seibutis A. Jurgio Bielinio garbei – edukacinė pamoka // Šiaurės rytai. – 2011, kovo 19, p. 7.

2014–2019 m. Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos veiklos ataskaitos

ŽMOGUS IR LAIKAS

IŠ MEILĖS GIMTINĖS GAMTAI Jūratė Korsakaitė Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyrai Lidija Meškaitytė tapė vienumoje, dažniausiai gamtoje, sėdėdama ant savo pamėgtos kėdutės. Nuotrauka iš Daivos Beliūnienės ir Marijos Kuodienės knygos „Lida Meškaitytė: Gyvenimas ir kūryba“

2022-ieji Jurbarko rajone buvo paskelbti nepaprastai talentingos, savamokslės akvarelinių miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės (1926–1993) metais. Šios idėjos iniciatoriai – Smalininkų bendruomenė, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, prie jos įgyvendinimo prisidėjo ir Jurbarko rajono viešoji biblioteka. Šiemet liepą sukanka ir 30 metų nuo jos mirties. Tad verta dar kartą prisiminti L. Meškaitytės kūrybą, juo labiau kad ji svarbi ne tik Jurbarko kraštui, bet ir Mažosios Lietuvos regionui, atrasti ją turėtų ir visa Lietuva – L. Meškaitytės miniatiūros priskiriamos Lietuvos dailės aukso fondui, yra unikalus lietuvių tautodailės palikimas.

Minint savamokslės menininkės 95-metį Jur­ barko rajone buvo organizuoti renginiai, skirti jos gyvenimui geriau pažinti ir suprasti, taip pat jos kūrybai dar kartą įvertinti. L. Meškaitytė akvarele tapė miniatiūrinius paveikslus – peizažus, portre­ tus, natiurmortus, temines kompozicijas. Kūriniuo­ se atspindėti gimtojo krašto, Smalininkų apylinkių vaizdai. Jos darbams būdinga neįprasta taškavimo technika, dėmesys telkiamas į kiekvieną mažiausią detalę, darbai išsiskiria ypatingu kruopštumu.

LIKIMO VĖTYTA IR MĖTYTA Vienturtė Lidija (Lydia, Lyden, Lida) gimė 1926 m. gruodžio 30 d. pačiame Mažosios Lietu­ vos pasienyje, dvylikos sodybų Antšvenčių kaime (Smalininkų vlsč., Pagėgių apskr.), valstiečių Anės ir kaimo seniūno Jono Meškaičio šeimoje. Pase įrašyti 1927 metai ir Lidos vardas, tad gimimo datą skirtingi šaltiniai pateikia įvairiai. Ji vis ruošėsi, keisdama pasą, atkurti tikruosius gimimo metus ir tikrąjį vardą...

1933–1941 m. Lidija mokėsi Smalininkų direktorijos išlaikomoje vokiškoje mokykloje. Mokslai sekėsi, buvo gabi kalboms, atletiška, ne kartą apdovanota už spor­ tinius pasiekimus, mėgo piešti sąsiuvinių pakraščiuose.

Ateitis atrodė viltinga, tačiau Antrasis pasaulinis karas sujaukė visas svajas.

1944 m. artėjant frontui, Antšvenčių gyventojams įsaky­ ta trauktis į vakarus. Šeima apsigyveno netoli Karaliaučiaus, Barštyne, Vangriteno dvare. Išliko Lidijos čia pieštas kam­ barys ir nostalgiškas gimtosios sodybos vaizdelis. 1945 m. kovo mėnesį Meškaičiai, grįždami namo, Kaune nuo vėjo ir lietaus slėpėsi pusiau subombarduotame name, jo siena griūdama sužalojo Lidiją ir nulėmė tolesnį jos likimą.

Ligoninėje, kur gulėjo daug sužeistų kareivių, vis­ ko trūko. Sulaužytais dubens kaulais, kurių niekas nė negipsavo, du mėnesius pagulėjusi ligoninėje, Lidija išleista namo. Palatos ligoniai sudėjo pinigų mergaitės kelionei. Vos paeidama su ramentais, garlaiviu pasiekė Jurbarką. Kartu plaukęs milicininkas turguje surado Meškaičių kaimyną, šis parvežė ją į namus. O namai buvo išplėšti, apgyventi svetimų...

25

26

KŪRYBĄ IR ASMENYBĘ FORMAVUSI APLINKA

PROFESIONALUMO SIEKIS

Kai gyvenimas ką nors atima, tai mainais ir duo­ da... Metus negalėdama vaikščioti, Lidija pasiėmė pieštuką. Iš pradžių piešė kambarį, kruopščiai kopija­ vo nuotraukas ir žurnalų iliustracijas, o kai jau galėjo išeiti laukan – gimtąją sodybą, kaimą, apylinkes. Pie­ šė ir tapė artimų žmonių portretus, stebinančius ne tik išoriniu, bet ir psichologiniu panašumu. Vaizdavo ir save – išlikę šeši autoportretai. Pirmieji piešinėliai nutapyti ant atvirukų, knygų viršelių, nedidelių po­ pieriaus lapelių.

Po karo Meškaičiai gyveno uždarą gyvenimą, nepritapo prie kaimo naujakurių. Lidija atrado grožį ir palaimą autentiškoje aplinkoje – ją žavėjo sena sodyba, nuostabi gamta: žiedais putojantys alyvų krūmai, vinguriuojanti Šventoji, žaliuojančios pievos, derlių nokinantys dirbami laukai, ošiantis miškas, tyvuliuojantys ežeriukai. Gamta jai buvo ir įkvėpimo šaltinis, ir mokytoja, ir piešimo studija, ir paguoda.

Meniškos prigimties asmenybės formavimuisi įtakos turėjo ir karas, skurdas, kaimynų susveti­ mėjimas. Lidija užsisklendė. Skrupulingai saugojo kiekvieną daiktelį, buvo nepaprastai taupi. Likimo ironija, kad sportiška mergina, domėjusis geografija, troškusi pamatyti pasaulį, visą gyvenimą praleido savo gimtinėje. Gyveno ūkiškai, laikė gyvulių. Prie potrauminių skausmų prisidėjo poliartritas. Paskirta per didelė vaistų dozė sugadino inkstus. Merginai teko ir tėvų slaugytojos dalia: aštuonetą metų slaugė tėvą, paskui ir motiną. Skaudėjo širdį, matant, kad pastatams reikia remonto, o lėšų tam nėra. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui, Lidijos pirštai dėl artrito ne­ beklausė – jeigu ne ją globojusi draugė Onutė, būtų nebegalėjusi tapyti. Nuo įtampos piešiant pavargo ir akys – šešiasdešimtmetė Lidija nebegalėjo skaityti, žiūrėti televizoriaus. Vienintele pramoga liko radi­ jas. Sakė, kad naktimis skauda rankas ir kojas, todėl nemiega ir nebegali sapnuoti. Ir tuomet dar slaugė savo mamą...

Lidija buvo vienišė, arčiau prisileisdavusi ne kiekvieną. Daugeliui toks jos uždarumas ir iš jo atsi­ randantis keistumas buvo nesuprantami. Draugavo su panašaus likimo rašytoja Ieva Simonaityte. Viena savo gimtinę įamžino plunksna, kita – teptuku, abie­ jų kūrybos laukas apima vieną kaimą, vieną kiemą.

Bendravo su dailininkais Brone Jacevičiūte ir Kaziu Abramavičiumi, poete Janina Degutyte.

Beje, 1954–1991 m. dailininkė rašė dienoraštį savo susigalvotu šifru. Liko aštuoni stori sąsiuviniai, kurių, deja, niekas negali perskaityti. Pati Lidija sakė, kad jei kas panorėtų tą padaryti, prireiktų 25 metų.

Nuo 1957 m. rašė ir kitokį dienoraštį – vokiečių kalba mažose užrašų knygutėse pieštuku trumpai pasižy­ mėdavo svarbesnius dienos įvykius.

1954 m. parodoje pamatyta kiniška nespalvota šilkinė miniatiūra Lidijai į atmintį įsirėžė visam gyvenimui. Ir nuvedė savitu, unikaliu kūrybiniu keliu. Grožėdamasi kitų kūriniais, Lidija menu laikė tik tai, ko pati nesugebėtų sukurti, pasiekti. Pasak menotyrininko Tomo Sakalausko, „Meškaitytė ma­ žybėmis siekė negalimo – to, ko kitur nerasi, prie ko kitam sunku priartėti“. Savo gabumų nelaikė talentu – sakė, kad jos menas gimsta iš meilės gamtai. Pas ją apsilankiusi ir apsidairiusi daili­ ninkė B. Jacevičiūtė nusistebėjo: „Ką čia tapyti?“ Bet Lidijai gamtoje nebuvo negražių dalykų – net iškylautojų paliktas šiukšlynas jos miniatiūroje nušvinta. Dailininkės peizažams užteko grumstelio su bruknės stiebeliu, samanos (miniatiūroje atro­ dančios kaip didelis medis), uogų ar žiedų kekelės.

Sunku suvokti, kiek reikia kantrybės ir laiko, kad iš mažyčių taškelių sudėliotas soros grūdo dydžio dobilų galveles suguldytum į lauką. Piešimas Lidi­ jai buvo gyvenimas. Saldus ir alinantis. Skaudantis ir tekantis. Ji niekam savo darbų neparduodavo, manė – jeigu pardavinėtų, iš menininkės virstų amatininke. Paklausta, kodėl nepiešia didelių pa­ veikslų, Lidija atsakydavo, kad tada reikėtų daug brangių dažų, popieriaus, kad neturėtų, kur jų dėti.

Peizažai poetiški, romantiški, šviesūs, spalvin­ gi. Niekada nepasikartojantis dangus. Nutapyti nepaprastai kruopščiai, juvelyriškai. Piešė gėles, smulkius gamtos objektus, lyjant – natiurmortus.

Realistinėse miniatiūrose ji ne tik pakartodavo natūrą, bet ir gebėdavo išreikšti motyvo nuotaiką, charakterį. Yra darbų, priskiriamų fantazijos padik­ tuotiems, bet iš tiesų tai tik iš labai arti pamatyti miniatiūriniai miško augalėliai, kankorėžiai, rasos lašeliai.

Lidija tapydavo vienumoje, dažniausiai gam­ toje, nebaigtų darbų niekam nerodydavo. „E. pa­ velde“ yra suskaitmenintas nespalvotas, begarsis 1959 m. filmuotas siužetas, kuriame Lidija užfik­ suota tapanti. Daugiausia piešdavo vasarą, kai rankoms nešalta. Miniatiūras brūkšniuodavo, taš­ kuodavo akvarele, beveik sausu plonyčiu voverės plaukų ar blakstienų teptuku (kartais tik vienu plaukeliu); joms sukurti mėnesio nepakakdavo.

Vieno vatmano lapo dailininkei užtekdavo ilgam, dažų giminės atsiųsdavo iš Vokietijos, o teptukų trūkdavo – juk savamoksliams profesionalių prie­ monių niekas neparduodavo, o kol vieną paveiks­ lėlį sutaškuoji, teptukas ir sudyla...

Savita tapymo maniera leido pavaizduoti smul­ kiausias detales, o jas sujungus į visumą, sudaryti didelės erdvės įspūdį. Talentinga menininkė savo nepaprastai kruopščiu, atkakliu darbu pasiekė profesionalumo aukštumas.

DARBAI IR PARODOS

„Autoportretas“, 1957 m.

„Sodyba su paparčiais“, 1982 m.

1952 m. pirmą kartą Lidijos nutapytas mi­ niatiūrinis peizažas eksponuotas rajoninėje parodoje. 1957 m. darbai pateko į respublikinę liaudies meno parodą Vilniuje ir sulaukė nema­ žai dėmesio. Tais pačiais metais, Tarptautinio jaunimo festivalio metu, personalinė paroda eksponuota Maskvoje. Dailininkė paveikslus į parodas duodavo nelengvai, ypač po to, kai iš Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje apie 60 paveikslų grąžinti nublukę. Tačiau nuo septintojo dešimtmečio pradžios ji dalyvauda­ vo visose rajoninėse ir respublikinėse liaudies meno parodose. Kūriniai pristatyti ne tik Rusijoje, bet ir Anglijoje, Lenkijoje, Norvegijoje. 1966 m.

L. Meškaitytė įstojo į Liaudies meno draugiją.

1960–1988 m. buvo brandžiausias jos kūrybos laikotarpis.

Liko beveik 765 jos darbai, iš kurių svarbesni 405 (iš jų 30 piešti pieštuku ir 375 – akvarele).

Ankstyviausias iš jų 1944 m. gruodžio 27 d. sukurtas „Kambarys“ (Vangriteno dvare). Pasku­ tinis, 1988 m. nutapytas Lidijos darbas – mamos portretas.

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS „Vakarėjant“, 1973 m.

„Nuvalytas kelias“, 1970 m.

„Lyjant“, 1966 m.

„Užžėlęs kanalas“, 1978 m.

„Pūga“, 1963 m.

„Vakaras prie ežero“, 1968 m. Visi miniatiūriniai paveikslai publikuoti portale „E. paveldas“. BY-NC-ND (Originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje)

Dailininkė mirė 1993 m. liepos 31 d. Jurbar­ ko ligoninėje. Palaidota šalia tėvų, senosiose Smalininkų evangelikų liuteronų kapinėse.

Savo darbus paliko valstybei su įpareigojimu Antšvenčiuose įkurti muziejų. Kūrybinis paliki­ mas, saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, 2007–2019 m. (iki uždarant) buvo eksponuotas Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje, dabar yra Klaipėdoje, Prano Domšaičio paveikslų galerijoje. Dailės muziejus yra parengęs ir kilno­ jamąją dailininkės miniatiūrų faksimilių parodą.

Nuo 1996 m. Jurbarke, skulptoriaus Vinco Grybo muziejuje, veikia nuolatinė faksimilių paroda.

2022 m. vasarą originalios miniatiūros buvo eksponuojamos Jurbarko krašto muziejuje.

Dailininkei gyvai esant, išleisti trys atvirukų komplektai „Gimtasis kaimas“ (1958), „Gėlės“ (1966), „Gimtasis kraštas“ (1969) su jos piešiniais.

2004 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido knygą apie jos gyvenimą ir kūrybą „Lida Meškaitytė“, o 2018 m. – trikalbį darbų albumą.

Meniška eigulio Andriaus Čeponio sukurta rodyklė veda į du šimtus metų skaičiuojančią sodybą, daug kartų Lidijos tapytą visais keturiais metų laikais, su žmonėmis ir be jų, iš lauko ir vidaus, saugančią autentišką dailininkės buitį.

Namuose kiekvienas daiktelis tebėra ten, kur jį paliko šeimininkė. 2012 m. lietuvninkų Meš­ kaičių XIX amžiaus sodyba paskelbta kultūros 27

Šalia Jurbarko bibliotekos esančiame Žydų sode 2022 m. atidengtas tautodailininko Juozo Videikos sukurtas vardinis Lidijai skirtas suolelis. Jūratė Korsakaitė

2021 m. namo sieną Smalininkuose papuošė dalininkės peizažas „Viržiai“ (kūrybinė studija „Gyva grafika“; menininkai Žygimantas Amelynas ir Marius Skrupskis). Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvas

paveldo objektu, bet tai neapsaugo nuo laiko poveikio, ir kasmet ji atrodo vis liūdniau, nors ir prižiūrima pavel­ dėtojos Onos Burneikienės. Neišpildytas L. Meškaitytės noras čia įkurti muziejų.

L. Meškaitytės vardu pavadinta Smalininkų pagrin­ dinė mokykla, yra ir gatvė, kuriai suteiktas jos vardas.

2017 ir 2022 metai Jurbarko rajone skelbti L. Meškai­ tytės metais, jiems sukurtas logotipas. Smalininkuose jos vardu pavadintas skverelis, 2017 m. jame pastatyta simbolinė „Lidijos kėdutė“ (skulptorius Rigimantas Sta­ naitis). Dailininkė iš tiesų turėjo tokią kėdutę, ant kurios sėdėdama, pabrukusi kojas, šalia pasidėjusi dažų dėžutę, piešdavo gamtoje. Namo prie skvero sieną nuo 2021 m. puošia išdidinta L. Meškaitytės miniatiūra „Viržiai“ (kūry­ binė studija „Gyva grafika“, menininkai Ž. Amelynas ir M. Skrupskis). Dar viena miniatiūra „Takas namo“ puikuo­ jasi ant daugiabučio namo sienos Kaune, Vilijampolėje (Sąjungos a. 14, dailininkas Timotiejus Norvila-Morfai).

Tai vienintelis Lietuvoje kūrinys, tapytas roboto.

Remdamasis amžininkų atsiminimais, Smalininkų „Ąžuolynės“ ir Jurbarko K. Glinskio jungtinis teatras pastatė spektaklį „Lidija“ (autorė ir režisierė D. Samienė).

Panemune – nuo Seredžiaus iki Lumpėnų (Pagėgių raj.) – keliauja L. Meškaitytės darbų lauko paroda „Ro­ jaus keliu su Lidija Meškaityte“. Antšvenčių dailininkei buvo dedikuota ir 2022 m. vasarą vykusi Jurbarko šventė. Per ją šalia Jurbarko bib­lio­tekos esančiame Žydų sode atidengtas tautodailininko Juozo Videikos sukurtas vardinis Lidijai skirtas suolelis. Simboliška, 28

Smalininkuose, Lidijos Meškaitytės skverelyje, 2017 m. pastatyta simbolinė „Lidijos kėdutė“ (skulptorius Rigimantas Stanaitis). Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvas

kad ant jo (dešinėje pusėje) atsirado įdubimas su vandens balute, kuri tiktų teptukui nuplauti. 2022 m. vyko miniatiūrų meistrei skirti dailės plenerai, parodos, paskaitos, pėsčiųjų žygiai, ekskursijos.

Dailininkės valia Jurbarko savivaldybė nuo 1996 m. kas trejus metus liaudies tapytojams už geriausius dar­ bus Mažosios Lietuvos tema teikė Lidijos Meškaitytės premiją. Pernai pakeisti jos nuostatai – premija nuo šiol bus teikiama kas penkerius metus. 2022-aisiais miniatiūrų tapybos konkursą laimėjo ir L. Meškaitytės premiją pelnė iš Smalininkų kilęs dailininkas mėgėjas Svenas Kavaliauskas.

ŠALTINIAI

1. Beliūnienė D., Kuodienė M. Lida Meškaitytė: Gyvenimas ir kūryba. – Vil­ nius : Lietuvos dailės muziejus, 2004. – [112] p.: iliustr.

2. Sakalauskas T. Šventės mansardose. – Vilnius : Vyturys, 1992, p. 41–45.

3. Danisevičiūtė A. Talento šviesa. Šviesa, 1987, saus. 1, p. 3.

4. Jablonskienė A. Vanduo iš savojo šaltinio. Lietuvos aidas,, 1994, birž. 25, p. 16, iliustr.

5. Juškaitienė L. Atidarė Lidos Meškaitytės metus pažadu ją pažinti, suprasti ir deramai įvertinti. Mūsų laikas, 2022, vas. 11, p. 1, 5, iliustr.

6. Karopčikienė D. Lidijos gimtadienio dovanos – miniatiūrininkės atmi­ nimo saugotojams. Šviesa, 2023, saus. 10, p. 5, iliustr.

7. Karopčikienė D. Miniatiūrų fiesta Lidijai – jos vardu pavadintame parke. Šviesa, 2022, rugpj. 9, p. 4–5, iliustr.

8. Keliaujant panemune atraskite Lidiją Meškaitytę. Mūsų laikas, 2022, birž. 10, p. 16, iliustr.

9. L. Meškaitytė: gyvendama skurdžiausiomis sąlygomis kūrė prabangią dailę. Mūsų laikas, 2022, geg. 13, p. 1, 3–4, iliustr.

10. Miniatiūrų kūrėją primins jos kėdutė. Šviesa, 2017, liep. 22, p. 6–7, iliustr.

11. Onusaitienė L. Jurbarko dienos skirtos Lidijos Meškaitytės metams paminėti. Savivaldybių žinios, 2022, rugs. 17, p. 28–29, iliustr.

12. Smalininkuose – ypatingai įamžinta L. Meškaitytės atmintis. Mūsų laikas, 2021, spal. 1, p. 8, iliustr.

13. Šakienė J. Freska ant Kauno daugiabučio: lietuvišką peizažą nupiešė robotas. Prieiga per internetą: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/ miesto-pulsas/kaune-freska-ant-daugiabucio-piesia-robotas-930820.

14. Valatkienė L. Dailininkės sukurta kalba – neįminta mįslė. Valstiečių laikraštis, 2011, saus. 5, p. 15, 17, iliustr.

Norisi prisėsti ant suolelio ir paskaityti saulėkaitoje, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti?

Nežinote, ar šeimos drama, trileris, meilės romanas, o gal literatūros klasikos kūrinys vertas jūsų dėmesio ir laiko? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką – dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis.

FAUSTA BALČAITYTĖ (BUKSTEREFAUSTA) REKOMENDUOJA TOVE DITLEVSEN. „KOPENHAGOS TRILOGIJA“ (Barndom, 1967; Ungdom, 1967; Gift, 1971. Iš danų k. vertė Aurelija Bivainytė. Vilnius: Tyto alba, 2022)

tėvų, savarankiško gyvenimo patirtį. Trečioji – apie šlovę, išgarsėjimą ir priklausomybę, dėl kurios viskas ima ristis žemyn.

Kūrinys stiprus ir paveikus, sukėlė daug jausmų: liūdėjau, vietomis juokiausi, baisėjausi, bet labiausiai pykau ant to meto santvarkos ir požiūrio į moteris.

Stebėjausi, kokia suvaržyta ir puolusi buvo visuome­ nė, ypač jauni žmonės, kaip sunku jiems buvo tikėti šviesia ateitimi ir rasti prasmę gyventi. Tokią didelę „žaizdą“ visuomenėje paliko Pirmasis pasaulinis karas, vėlesni baisūs istoriniai įvykiai, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių rinkosi įvairias priklausomybes ir jose paskęsdavo. Daug sudaužytų likimų ir prarastų asmenybių.

TRACY CHEVALIER. „MERGINA SU PERLO AUSKARU“ buksterefausta

Šis kūrinys išsiskiria tikrumu ir unikalumu. Ne veltui literatūros kritikų vadinamas šedevru – tokiam vertinimui visiškai pritariu. Neskubėjau skaityti, nors paėmus knygą į rankas buvo be galo sunku atsiplėšti.

Tekstas išties vaizdingas ir įtraukiantis.

Memuaruose, suskirstytuose į tris dalis, pateikti autorės nenudailinti išgyvenimai. Pirma dalis pra­ sideda rašytojos vaikyste: tarpukaris, nepriteklius, skurdas, iš knygos puslapių besisunkiantis niūrumas, tamsi, žiauri to meto realybė vaiko akimis. Širdį suvir­ pino jautriai aprašyti santykiai su močiute, nors ji mi­ nima nedaug, tačiau jaučiau rašytojos begalinę meilę ir šilumą. Antra dalis – apie jaunystę, atsiskyrimą nuo

(Girl with a Pearl Earring, 1999. Iš anglų k. vertė Darius Kaunelis. Vilnius: Sofoklis, 2021) Nepaprasto grožio istorinis romanas, subtilus, įtraukiantis ir skatinantis skaitytojo vaizduotę. Pa­ sakojimas apie olandų dailininko Jano Vermeerio 1665 m. paveikslo, kuriame nutapyta paslaptinga mergina su perlo auskaru, gimimą.

Rašytoja kuria istoriją apie jauną merginą Grėtę iš paprastos, vargingos šeimos. Ji pradeda dirbti kambarine žinomo dailininko Vermeerio namuose.

Viena jos užduočių – valyti šeimininko tapymo stu­ diją. Kambarinė – meniškos prigimties, pastabi, todėl pradeda žavėtis ne tik Vermeerio paveikslais, bet ir pačiu dailininku, o šis, pastebėjęs jos susidomėjimą ir palankumą, įtraukia Grėtę į savo darbo procesą, iš­ 29

moko gaminti spalvas. Jie vis daugiau laiko praleidžia kartu studijoje, dirbdami tyloje, tik merginai tampa vis sunkiau nuslėpti, jog padeda šeimininkui, kai ją akylai stebi jo žmona ir kiti namiškiai.

Patiko vaizdingas paveikslų turinio aprašymas, buvo taip paprasta juos įsivaizduoti, taip pat dažų gaminimo procesas namų sąlygomis. Istorijos cen­ tre – vidiniai Grėtės išgyvenimai, jos jausmai bei virsmas iš jaunos, nepatyrusios merginos į moterį. Šis romanas – tai dar vienas įstabus paveikslas, tik nutapytas žodžiais.

Rašytoja puikiai perteikė to meto gyvenimą, atskleidė visuomenės susiskirstymą, turtingųjų ir skurdžių sluoksnius. Nors kūrinys parašytas 1999 m., drąsiai patikėtum, kad galėjo būti sukurtas ir keliais šimtmečiais anksčiau. Pagal romaną 2003 m. pa­ statytas filmas tuo pačiu pavadinimu. Pagrindinius vaidmenis atliko garsūs aktoriai Scarlett Johansson ir Colinas Firthas. Vis dėlto ekranizacija knygos nepranoko.

C.W. GORTNER. „VATIKANO PRINCESĖ: ROMANAS APIE LUKRECIJĄ BORDŽIJĄ“ (The Vatican Princess, 2016. Iš anglų k. vertė Lina Būgienė. Vilnius: Alma littera, 2022) Bordžijos – garsi italų ir ispanų šeima, apie ku­ rią sukurta ne viena opera, pastatytas filmas ir net televizijos serialai. Valdant popiežiui Aleksandrui VI (šeimos galvai), Bordžijos buvo įtariami svetimavimu, žmogžudystėmis, kraujomaiša, o dėl valdžios siekio tapo to meto garsių šeimų, tokių kaip Medičių ir Sforcų, priešais.

Tai istorinis romanas, kuriame kvapą gniaužiančių intrigų tiek, kad nors vežimu vežk. Knygos pasako­ toja – Lukrecija Bordžija, popiežiaus Aleksandro VI dukra. Nors istoriniuose šaltiniuose Lukrecija vaiz­ 30

duojama kaip negailestinga nuodytoja, nusidėjėlė, C.W. Gortneris leidžia ją pamatyti iš kitos, mums dar nepažintos pusės. Romanas atskleidžia Bordži­ jų šeimos klastas, nusikaltimus, kurstomus aistros ir valdžios troškimo. Šis kūrinys popiežiaus dukrą vaizduoja kaip auką, įkliuvusią į savo pačios šeimos žabangas. Kai tau tėra 13 metų ir tave ištekina, vėliau emociškai, fiziškai ir seksualiai išnaudoja, tavimi ma­ nipuliuoja, nebelieka nieko kito, kaip pačiai įsitraukti į intrigų raizgalynę ir trokšti keršto.

C.W. Gortneris to meto įvykius aprašo įdomiai ir tikroviškai. Kūrinyje netrūksta meilės, politinių intrigų, žiaurumo, vaizduojamas to meto žmogaus, ypač moters, kaip individo, asmenybės nepaisymas ir negerbimas. Likau sužavėta. Beje, kalbant apie Bordžijų gyvenimo istorinius faktus, autorius kai ką pasakojime pakeitė, tačiau nežymiai, ir tie pakeiti­ mai, mano manymu, kūriniui suteikia dar daugiau dramatiškumo.

Fausta Balčaitytė – muzikantė, dainininkė (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo baroko operos magis­ tro laipsnį), kolekcionuojanti potyrius skaitydama knygas ir žiūrėdama nepri­ klausomus kino filmus, jų apžvalgomis dalinasi socialinėse medijose. „Visada domėjausi klasikine bei šiuolaikine literatūra, mano mėgstamiausias kūri­ nys – Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Mėgstamiausios rašytojos – detektyvų meistrė Agatha Christie ir Astrid Lindgren, su pastarosios kūriniais užaugau. Be knygų ir filmų, mėgstu lankytis parodose ir žiūrėti spektaklius. Moku italų kalbą, dažnai keliauju į Siciliją, nuostabų saulės iškaitintą kraštą, dėl likimo tapusį mano antraisiais namais“, – pasakoja Fausta.

KRONIKA

APDOVANOTI SKAITYTOJŲ MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ AUTORIAI Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko literatūrai neabejinga publika, panorusi pasveikinti aštuonioliktą kartą organizuotos akcijos „Metų knygos rinkimai“ 2022-ųjų nominantus ir, žinoma, daugiausia skaitytojų balsų surinkusius nugalėtojus. Renginį iš Nacionalinės bibliotekos tiesiogiai transliavo LRT PLIUS. Iškilmingos ceremonijos dalyvius ir žiūrovus pasveikinęs kultūros mi­ nistras Simonas Kairys priminė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos svarbą, dėkojo už nuolat stiprinamą knygos ir skaitytojo ryšį. Ministras palinkėjo ir toliau neatitolti nuo knygos, ragino kurti skaitančią vaikystę, skaitančią visuomenę ir skaitančią šeimą. Nacionalinės bib­lio­tekos genera­ linis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, pasveikinęs susirinkusiuosius, džiaugėsi šia akcija, užtikrinančia, kad skaitytojas gautų tai, kas yra geriausia.

Renginio dalyviai ir žiūrovai galėjo stebėti trumpus nominuotų kūrinių pristatymus – autoriai skaitė savo knygų ištraukas. Pagrindinė naujovė – šiemet nugalėjusios knygos autoriams apdovanojimą įteikė pernai metų tos pačios kategorijos nugalėtojas. Tikimasi, kad tai taps gražia tradicija. Tai galimybė prisiminti, už ką prieš metus buvo apdovanota knyga, pasvarstyti, ar pakeitė ir kaip autoriaus gyvenimą pelnytas apdovanojimas, taip pat apžvelgti praėjusius metus, vykdytus projektus ir t. t.

Knygų vaikams kategorijos laimėtoja Ilona Ežerinytė.

Vygaudas Juozaitis

Pirmasis apdovanojimas buvo įteiktas už geriausią Metų knygą vaikams, ji buvo renkama iš šių nominantų: Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ (lei­ dykla „Alma littera“); Ilona Ežerinytė, Marija Rubavičiūtė „Tetulė Liu“ (leidykla „Žalias kalnas“); Kęstutis Kasparavičius „Žvaigždžių paukštis“ (leidykla „Nieko rimto“); Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas „Lelijos nuodija miestą“ (leidykla „Alma littera“); Kotryna Zylė, Inga Dagilė „Geriausia diena“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Apdovanojimą įteikė pernai knygų vaikams kategorijoje geriausia tapusi poetė Indrė Pliuškytė-Zalieckienė. Ji paskelbė, kad nugalėjo Ilonos Ežerinytės knyga „Tetulė Liu“. I. Ežerinytė (kaip ir visi kiti laimėję autoriai) atsakė į kelis trumpus renginio vedėjo Julijaus Grickevičiaus klausimus. Laureatė, beje, šiemet nominuota net dviejose kategorijose, svarstė, „dėl kokių priežasčių sumažėja gyvenimas“, kalbėjo apie adresato problematiką, kodėl nedalina pasaulio į vaikišką ir suaugusiųjų, papasakojo apie lemtingą susitikimą su iliustruotoja Marija Rubavičiūte.

Metų knygos suaugusiesiems autorė Akvilina Cicėnaitė į žiūrovus kreipėsi vaizdo žinute iš tolimosios Australijos.

Publikai buvo pristatyta suaugusiųjų knygų kategorija, kurioje šiemet nominuoti tik trys autoriai, perėję griežtą ir daug diskusijų sukėlusią komi­ sijos atranką: Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“ (leidykla „Alma littera“); Eglė Frank „Mirę irgi šoka“ (leidykla „Kitos knygos“); Jurga Vilė, Ula Rugevičiūtė Rugytė „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Os­ karą Milašių ir kitus paukščius“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Sudėtingas kelio į suaugusiųjų pasaulį temas šiemet analizavo trys knygų paaugliams kategorijoje nomi­ nuoti autoriai: Ilona Ežerinytė „Dabar Marselis“ (leidykla „Dominicus Lituanus“); Viktoras Jasaitis „Priklausomas. Be galimybės mesti“ (leidykla „Nieko rimto“);

Nugalėtoją paskelbė pernai metų laimėtoja Greta Dirmauskaitė. Trumpai papasakojusi, kokie buvo jos kūrybiniai metai, pasirodžius debiutinei knygai, rašytoja atskleidė šiųmetės nugalėtojos vardą – ja tapo Akvilina Cicėnaitė. Laureatė į žiūrovus kreipėsi vaizdo žinute iš toli­ mosios Australijos. Mintimis apie šios knygos atsiradimą ir kelią link apdovanojimo pasidalijo leidyklos „Alma littera“ atstovė Ugnė Giesė.

31

Knygų paaugliams kategorijos laimėtojas Justinas Žilinskas

Metų poezijos knygos autorius Julius Keleras

Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Kas labiausiai įtiko įnoringiems paaugliams, pa­ skelbė pernai laimėjusi Kotryna Zylė – ji šiemet buvo nominuota knygų vaikams kategorijoje, o kalbinama žadėjo kada nors parašyti ir knygą suaugusiesiems.

Nugalėtoju tapo Justinas Žilinskas ir jo „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“.

Laureatas atsakė į klausimus, kam skirta jo knyga, kaip ji atsirado paauglių kategorijoje.

Poezijos kategorijos nominantai buvo spalvingi ir skirtingi, tačiau visi verti dėmesio: Greta Ambrazaitė „Adela“ (Lietuvos rašytojų są­ jungos leidykla); Dovilė Bagdonaitė „Takeliai žolėje“ (leidykla „Bazi­ lisko ambasada“); Ramunė Brundzaitė „Tuščių butelių draugija“ (Lie­ tuvos rašytojų sąjungos leidykla); Birutė Grašytė-Black „Sumokėjau alyvmedžio la­ pais“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla); Julius Keleras „Virtuvėlė pilna Ukmergės“ (leidykla „58 sapnai“).

Poezijos nugalėtoją paskelbė pernai laimėjęs Man­ tas Balakauskas. Poetas, su J. Grickevičiumi aptaręs karo ir kitų sudėtingų temų poveikį autoriaus ir visos poetų bendruomenės kūrybai, paskelbė nugalėtoją – Julių Kelerą. Atsiimdamas apdovanojimą laureatas pa­ sidalijo mintimis apie poezijos madas, šiuolaikiškumą ir provincialumą, savilaidos specifiką.

32

Ne tokios lyriškos – publicistikos ir dokumentikos kategorijos atstovai buvo šie: Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ (leidykla „Baltos lankos“); Rimantas Kmita „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ (leidykla „Tyto alba“); Dalia Leinartė „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ (leidykla „Aukso žuvys“); Rolandas Maskoliūnas „1922: tarp kanibalizmo ir moderniz­ mo“ (leidykla „Vaga“); Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyrai“ (leidykla „Apostrofa“).

Laimėtojais tapo kūrybinis duetas Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta, juos pirmasis pasveikino pernai metų laureatas istorikas Norbertas Černiauskas. Intriguojančio pavadinimo knygos autoriams teko su renginio vedėju pasikalbėti apie sudėtingas, tabu temas, taip pat apie tas, kurios dar laukia išsamesnio tyrinėtojo žvilgsnio.

Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteig­ tas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Rolandui Maskoliūnui už knygą „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Kny­ gos autoriui bus suteikta išskirtinė galimybė – kartu su radijo teatro profesionalais pagal knygą pastatyti radijo spektaklį.

Renginyje žiūrovus linksmino vienintelė vaikų rašytojų grupė pasaulyje „Vaikų žemė“ ir jos du atlikėjai – rašytojai Justinas Žilins­ kas ir Tomas Dirgėla. Lyriškesnę nuotaiką kūrė aktoriaus Domanto Starkausko muzikiniai intarpai. Kultūros ministerija knygų laureačių autoriams skyrė pinigines premijas, o autorinių antspaudų studija „Ekslibris.lt“ dovanojo vardinius antspaudus (autorė – grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė).

Asta Plechavičiūtė

Publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos laimėtojai Valdemaras Klumbys (kairėje) ir Tomas Vaiseta

LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas įteiktas Rolandui Maskoliūnui.

KRONIKA

KRIZĖS MOKO IR VIENIJA Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) yra viena seniausių šalyje veikiančių draugijų, šiai profesinei bendruomenei būdingas veikimas sutelkiant jėgas – bendrai, išvien, kartu. Tad ir 23-iosios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės (balandžio 23–29 d.) tema buvo neatsitiktinė – „Kartu įveikiant krizes“. Lietuvos bibliotekų savaitė, kaip ir kasmet, buvo kupina įdomių ir svarbių renginių, tačiau profesinei bendruomenei reikšmingiausi – balandžio 25 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs Lietuvos bibliotekininkų draugijos XII suvažiavimas ir tarptautinė konferencija.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos XII suvažiavimo dalyviai aktyviai balsavo rinkdami draugijos pirmininką ir tarybą.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos archyvas

Tarptautinės konferencijos „Kartu įveikiant kri­ zes“ pranešimai ir pranešėjai sulaukė susidomėjimo, dalyvių reakcijų ir grįžtamojo ryšio. VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys kalbėjo apie informacijos priėmimą pasitelkiant patirtį, didžiajai daliai visuomenės būdingą kognityvinį šališkumą, patikimos informacijos ir šaltinių svarbą. Psichologė Vega Dikčienė pabrėžė buvimo kartu privalumus – pojūtis, kad krizinėje situacijoje esi ne vienas, suteikia vidinių jėgų. „Jei nori nueiti greitai – eik vienas. Jei nori nueiti toli – eikite kartu“, – afrikiečių patarlę pateikė pranešėja. Ji taip pat kalbėjo apie krizių ir pokyčių valdymą, natūralų pasipriešinimą pokyčiams, net ir teigiamiems, ypač kai juos siūlo kas nors kitas.

Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti situaciją, susiformuoti pokyčio viziją ir žengti tą pirmąjį žingsnį, po kurio jau einama užsibrėžto tikslo link.

Suomijos nacionalinės agentūros regionams vyriausioji patarėja dr. Anu Ojaranta kalbėjo apie agentūros vykdomą veiklą – stebėseną, kaip regio­ nuose laikomasi bib­lio­tekų teisės aktų nuostatų, bib­lio­tekų veiklos statistikos analizę, kitas veiklas.

Pagrindinės Suomijos bib­lio­tekų įstatymo nuostatos:

lygios galimybės visiems dalyvauti švietimo ir kultū­ ros lauke; informacijos prieigos sudarymas; skaitymo, pilietiškumo, socialinio dialogo skatinimas. Pranešėja apibendrino COVID-19 sukeltos krizės padarinius Suomijos bib­lio­tekų veiklai (bib­lio­tekų neprieinamu­ mas, jos vartotojų vienišumo jausmas) ir bib­lio­tekų veiksmus įveikiant infodemijos padarinius, dorojantis su dezinformacija, stengiantis stiprinti bib­lio­tekų bendruomenes. Kaip pabrėžė A. Ojaranta, vienas iš svarbių bib­lio­tekų tikslų – krizių sąlygomis stiprinti bendruomenių atsparumą.

Ukrainos bib­lio­tekų asociacijos prezidentė Oksana Bruj pasakojo apie šalies bib­lio­tekų bendruomenės pasipriešinimą Rusijos agresijai nuo 2022 m. vasario 24 d. – tai gyvas liudijimas iš karo ištiktos šalies.

Milijonai Ukrainos gyventojų šiuo metu yra karo pabėgėliai kitose šalyse, tarp jų – ir bib­lio­tekų skaity­ tojai, ir kompetentingi darbuotojai. Tūkstančiai civilių žmonių aukų, įskaitant ir vaikus. Dešimtys ir šimtai sugriautų, nuniokotų, praradusių fondus, įrangą, bal­ dus bib­lio­tekų. Jau nieko nebestebina, kad karo metu bib­lio­tekos tapo slėptuvėmis ir priedangomis. Bib­lio­ tekos organizuoja ir psichologinę pagalbą nukentė­ jusiems asmenims, virtualius infohigienos (medijų ir informacinio raštingumo) užsiėmimus. Karas šalyje, kurioje rusų kalba didelei daliai gyventojų yra gimtoji, sukėlė nenorą bendrauti okupanto kalba. Bib­lio­tekų sukurtas klubas „Kalbėkimės ukrainietiškai“ padeda gyventojams mokytis ukrainiečių kalbos. Karo metu itin svarbus užsienio šalių bib­lio­tekų ir jų asociacijų palaikymas. Lietuvos bib­lio­tekininkų draugija buvo pirmoji, pasiūliusi pagalbą prasidėjus karui, padėti užpultos šalies bib­lio­tekoms ir karo pabėgėliams aktyviai ėmėsi ir kitos šalys. Ukrainos bib­lio­tekos rūpinasi, kad karo pabėgėlius kitose šalyse pasiektų informacijos šaltiniai ukrainiečių kalba. Šiuo metu jos aktyviai dirba aktualizuodamos savo fondus, skaitme­ nindamos ir archyvuodamos dokumentus apie karą, liudydamos tiesą apie šalį užklupusią agresiją.

Pranešime apie Estijos bib­lio­tekų veiklą pastarojo meto krizių kontekste Estijos bib­lio­tekų asociacijos atstovė Kristi Veeber tvirtino, kad koronaviruso, karo 33

LBD tarybos narės (iš kairės): Greta Kėvelaitienė, Jolanta Zubienė, Erika Kazlauskienė, Monika Straupytė, Dalia Balčytytė, Jolita Steponaitienė, LBD pirmininkė Laura Juchnevič, Rasa Januševičienė, Daina Bandaravičiūtė, Ingrida Tomaševskienė, Jūratė Volungevičienė, Martyna Malienė.

Nuotraukoje trūksta Sandros Leknickienės, Kristinos Lebedžinskienės, Meilutės Parnarauskienės, Rūtos Smažinienės.

Ukrainoje ir energetikos krizės tapo šalies bib­lio­t ekoms savotišku atspirties tašku.

Radosi naujų sprendimų, naujų požiūrių, naujų veiklos formų. Prognozuojama, kad už slenksčio jau laukia nauja – klimato kaitos – krizė, jai Estijoje taip pat skiriama nemažai dėmesio.

Iškalbingas Latvijos bib­lio­tekų asociacijos tarybos narės Ancės Upeniecės pranešimo pavadinimas „Krizės ateina ir išeina, bib­ lio­tekos lieka“ nepaliko abejingų. Kalbėta apie Latvijos viešųjų bib­lio­tekų praradimus ir atradimus per COVID-19 sukeltą krizę, išmoktas pamokas ir įgytas patirtis.  Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos XII su­ važiavime dvi kadencijas LBD pirmininko pareigas ėjusi Jolita Steponaitienė (Lietu­ vos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­ teka) perskaitė ataskaitinį pranešimą.  LBD Jaunimo skyriaus vadovė Greta Kė­ velaitienė (Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji bib­lio­teka) ir Re­ vizijos komisijos pirmininkė Asta Kazake­ vičiūtė-Bankauskienė (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­lio­teka) pristatė veiklos ataskaitas.  LBD pirmininke 2023–2026 m. kadencijai išrinkta Klaipėdos apskrities Ievos Simo­ naitytės viešosios bib­lio­tekos direktorė dr. Laura Juchnevič, iš 19 pretendentų išrinkta nauja 15 narių LBD taryba, taip pat 3 narių Revizijos komisija.

Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

34

NAUJA LBD TARYBA • Daina Bandaravičiūtė, Kauno apskrities viešosios bib­lio­tekos Skaitytojų ap­ tarnavimo skyriaus Informacinių paslaugų grupės vadovė; • Dalia Balčytytė, Lietuvos audiosensorinės bib­lio­tekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja; • Erika Kazlauskienė, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus vie­ šosios bib­lio­tekos direktoriaus pavaduotoja; • Greta Kėvelaitienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bib­lio­tekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė; • Ingrida Tomašesvkienė, Lietuvos medicinos bib­lio­tekos Informacijos paslaugų ir mokymo išteklių skyriaus vyriausioji bib­lio­tekininkė; • Jolanta Zubienė, Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bib­lio­tekos Dokumentų komplektavimo ir informacinių technologijų skyriaus vedėja; • Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Informacijos išteklių departamento direktorė; • Jūratė Volungevičienė, Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Metodi­ kos ir komunikacijos skyriaus vedėja; • Kristina Lebedžinskienė, Šakių rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos direktorė; • Martyna Malienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bib­lio­tekos Lazdynų bib­lio­tekos (filialo) vyresnioji bib­lio­tekininkė; • Meilutė Parnarauskienė, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bib­lio­tekos direktorė; • Monika Straupytė, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bib­ lio­tekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja; • Rasa Januševičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Informacijos valdymo departamento Bib­lio­tekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja; • Rūta Smažinienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­lio­tekos Kata­ logų skyriaus vedėja; • Sandra Leknickienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai. Į Revizijos komisiją išrinktos trys draugijos narės: Erika Kuliešienė (LMA Vrublevskių bib­lio­tekos Rankraščių skyriaus vedėja), Stefa Minutaitė (Šilalės r. savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Informacinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja) ir Aušra Vaškevičienė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­ lio­tekos Paslaugų departamento direktorė).

KRONIKA

KUPIŠKIO BIBLIOTEKA SUGRĮŽO Į ATNAUJINTUS NAMUS Simboliška, kad kartu su pirmaisiais atgimstančios gamtos ženklais po daugiau nei šešerių metų rekonstrukcijos darbų duris atvėrė Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įsikūrusi įspūdingame senoviniame masyvaus akmens mūro pastate.

Atnaujintos ir visapusiškai pasikeitusios bibliotekos oficiali atidarymo šventė surengta kovo 24-ąją, tądien garbūs svečiai sveikino bibliotekos bendruomenę ir linkėjo prasmingai išnaudoti šiuolaikiškas ir modernias erdves.

Atnaujintas, bet autentiškumą išlaikęs Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas. savivaldybės viešosios bibliotekos archyvas

Senasis bibliotekos pastatas iki rekonstrukcijos.

Kupiškio rajono

Kupiškio miesto centre stovinčio pastato su ar­ kiniais langais neįmanoma nepastebėti. Jis mena gausią Lietuvos žydų bendruomenę, ilgą laiką čia buvo maldos namai – Didžioji sinagoga. Po tragiškų 1941 m. įvykių, brutaliai sunaikinus žydų bendruome­ nę, pastatas liko be šeimininkų. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgriautas, liko tik sienos ir rytų fasado frontonas, jo vidurinėje dalyje buvo apskritas langas, o kampuose – rombo formos langeliai.

1948–1949 m. sinagoga buvo atstatyta, pristatytas trečias medinis aukštas. 1950 m. sausio 20 d. čia įsikū­ rė Kupiškio kultūros namai ir bib­lio­teka, 1962 m. – ir muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kupiškio filialas).

1973–1974 m. pristatytas priestatas su erdviu holu.

1983–1984 m. kultūros namams ir muziejui iš­ sikėlus į naujas patalpas, visas sinagogos pastatas atiteko Kupiškio centrinei bib­lio­tekai (nuo 1996 m.

Kupiškio rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka).

Tačiau kelis sovietmečio dešimtmečius naudotas pastatas jau neatitiko net minimalių kultūros įstaigai keliamų reikalavimų, tad buvo priimtas sprendimas jį rekonstruoti, pritaikant bib­lio­tekos reikmėms. Nuo 2012 m. prasidėjusių projektavimo darbų iki galutinio rezultato nueitas ilgas kelias.

2016-ieji buvo įsimintini ne tik kaip Bib­lio­tekų metai, bet ir kaip Kupiškio viešosios bib­lio­tekos pastato rekonstrukcijos pradžia. Daugiau kaip še­ šerius metus trukę statybos darbai buvo atliekami pagal UAB „Senamiesčio architektai“ architektų Linos Šantaraitės ir Ramūno Butkaus parengtą istorinės pastato išvaizdos projektą. UAB „Infes“ ne tik atliko statybos darbus – pasirūpinta, kad pastato erdvėse būtų atlikti polichrominiai tyrimai ir atkurtas vidaus sienų dekoras, primenantis buvusią pastato paskirtį.

2004 m. vasarą Kupiškio viešojoje bib­lio­tekoje (buvu­ sioje sinagogoje) atidengta žydų atminimo lenta vėl sugrįžo į savo buvusią vietą ir liudija – atmintis gyva.

35

Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotojai ant pirmą ir antrą aukštus jungiančių stiklinių laiptų.

Lauko terasa – skaitytojų pamėgta susibūrimo vieta.

Akį traukia originalus Vaikų erdvės interjeras, nedidelė patalpa įrengta gerai apgalvojus kiekvieną detalę.

Iškilmingoje bib­lio­t ekos atidarymo šventėje juostelę perkirpo kultūros ministras Simonas Kairys, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bar­ dauskas, Kupiškio viešosios bib­lio­tekos direktorius Algirdas Venckus ir UAB „Infes“ generalinis direkto­ rius Arvydas Markevičius.

Dalyvavo ir daugiau garbių svečių: Seimo Pirmi­ ninko pavaduotojas Jonas Jarutis, kultūros minis­ tro pavaduotojas Rimantas Mikaitis, Seimo narai Vidmantas Kanopa, Valdemaras Valkiūnas, Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmi­ ninkė Faina Kukliansky, Panevėžio žydų bendruo­ menės pirmininkas Genadijus Kofmanas, Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos pirmininkė Jolita Stepo­ naitienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Panevėžio apskrities viešųjų bib­lio­tekų vadovai, kolegos ir kiti gerbiami svečiai. Muzikinius kūrinius svečiams dovanojo „Rakija Klezmer Orkestar“ muzi­ kantai ir smuikininkė Jekaterina Radionova.

Atnaujinto, bet autentiškumą išlaikiusio pastato erdvėse dera istorinė atmintis ir modernūs sprendi­ mai. Pirmame aukšte įrengta parodų salė ir Knygų erdvė su skaitytojų kampeliu, skirta suaugusiesiems ir paaugliams. Iš jos stikliniai laiptai veda į antrame aukšte įsikūrusią erdvią skaityklą, čia galima rasti interneto skaityklą ir audioteką. Lankytojų laukia unikali lauko terasa – šiltuoju metų laiku patraukli ir mėgstama lankytojų susibūrimo vieta, ir jauki kon­ ferencijų salė. Trečiame aukšte įsikūręs Kraštotyros ir edukacijos skyrius ne tik kaupia ir saugo leidinius apie Kupiškio kraštą ir jo žmones, bet ir kviečia su­ sipažinti su skulptoriaus Juozo Kėdainio asmenine bib­lio­teka. Trečiame aukšte dar įrengta Robotikos erdvė, yra įrenginių, skirtų regos ir skaitymo negalią turintiems asmenims, taip pat erdvūs ir šiuolaikiški kabinetai bei poilsio erdvė darbuotojams.

Visus bib­lio­tekos lankytojus žavi pirmame pries­ tato aukšte įkurtos patiems mažiausiems lankyto­ jams skirtos Vaikų erdvės originalus interjeras, kur kiekviena detalė yra gerai apgalvota (sukūrė UAB „Ekspozicinės sistemos“ vadovas Vilius Lunevičius ir dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė). Mažoje patalpoje telpa ne tik knygos, čia įgyvendinti ir puikūs inova­ tyvūs sprendimai – interaktyvios grindys, originalūs šviestuvai ir relaksacijai skirtos vietos, viduryje įkom­ ponuotas baldas-namas, atskiriantis išmaniuosius įrenginius nuo knygų ir skaitymo zonų.

Naujos modernios bib­lio­tekos patalpos – nuos­ tabi ir prasminga dovana kupiškėnams ir miesto svečiams.

Kupiškio viešosios bibliotekos informacija 36

KRONIKA

APIE KALBOS FORMAS – ŠIUOLAIKIŠKAI IR TRADICIŠKAI Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos parengtas projektas „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023. Kalbos formos“ laimėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konkursą. Seimui 2023-iuosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, vienas iš akstinų teikti paraišką VLKK konkursui buvo noras paskatinti visuomenę pažinti Klaipėdos rajoną, kurio viena pusė priklausė istorinei Mažajai Lietuvai, jo istoriją ir kultūrą, pasitelkiant ypatingą rašto ir kalbos grožį.

Renginio, kuriame buvo įteikta Johano Ferdinando Kelkio premija „Jaunasis publicistas“, dalyvės ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vicemerė Ligita Liutikienė (ketvirta iš kairės), laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė (trečia iš dešinės). Klaipėdos rajono viešosios bibliotekos archyvas

Klaipėdos rajono centras Gargždai – ypatingas miestas, įsikūręs šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Šioje etninių regionų sandūroje užgimė daug lietuvių kalbai nusipelniusių asmenybių, gausu įvykių, vietų, kurios žymi lietuvių kalbos puoselėjimą. Gargždams suteiktas 2023 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės titulas džiugina ir įpareigoja toliau skleisti bei saugoti lietuvišką žodį, tuo labiau kad šiemet mini­ mos miesto įkūrimo 770-osios metinės. Daugiau nei mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji bib­lio­teka kvietė visuomenę patirti kalbą ir įvairias jos formas. Buvo pasitelkta muzikos, kino, jude­ sio, pojūčių kalba, pristatyti nebevartojami žodžiai – taip šiuolaikiškai atskleistas lietuvių kalbos grožis, universalumas ir savitumas.

Muzikos kalbą pristatė skrabalininkas, dainų autorius ir atlikėjas Regimantas Šilinskas. Susirinkusieji patys išbandė skrabalus, įvertino jų skambesį, dalyvavo improvizuotame koncerte.

Kino kalbos vakare vyko ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ filmų peržiūra. Apie filmų „Kur Agluona vingiuoja“ ir „Dovilų kraštas“ kū­ rimo subtilybes kalbėjo režisierė prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, prie jų kūrimo prisidėję istorikė doc. dr. Silva Pocytė ir etnologas Helmutas Lotužis.

Per patirtinę edukaciją „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“, padedami edukatorės Valdemaros Butkevičienės, dalyviai kūrė istorijas su išny­ kusiais ir nebevartojamais žodžiais, diskutavo, ar verta juos atgaivinti.

Kūrybinėse judesio kalbos dirbtuvėse Šeiko šokio teatro atstovės Inga Kuznecova ir Dovilė Binkauskaitė mokė kalbėti kūnu: judėti ne tik dide­ lėje, bet ir mažoje erdvėje, sutelkti dėmesį, judesiu išreikšti potyrį, žodį.

Pojūčių kalba pasitelkta keliaujant po Klaipėdos rajoną – gidė Monika Vasylienė surengė ekskursiją „Kalbos kelias“. Dalyviai apsilankė buvusio pasienio teritorijoje, Kisinių kapinėse, prie Johano Ferdinando Kelkio kapo, Priekulėje, Agluonėnuose, Laugaliuose ir kitose vietose, liudijančiose kalbos kelią ir jos istoriją mūsų rajone.

Vykdant projektą buvo siekta šiuolaikiškai ir tradiciškai paminėti Lietuvių kalbos dienas, skatinti geriau pažinti Klaipėdos krašto kalbą. Šiame krašte daugiausia rokuojamasi ir fabeliuojama, tad žemaitiš­ ką rodą pristatė moksleivė Luka Švabaitė ir žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė, o Mažosios Lietuvos špruką – Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Virgina Asnauskienė.

Viena šio projekto dalių buvo mokinių piešinių konkursas „Piešiu gotišką raidę“. Jo tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią kūrybinę veiklą, paskatinti dai­ lės kalba išreikšti savo santykį su lietuvių kalba ir krašto istorija. Konkurse dalyvavo Klaipėdos rajono mokiniai, įsitraukė ir moksleivių iš Italijos lietuvių bendruomenių ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos.

Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo ir užda­ rymo renginius vedė aktorius Darius Meškauskas, o papuošė Šeiko šokio teatro specialiai šiam projektui sukurtas spektaklis „Šmukulis“. Spektaklyje judesiu, vaizdu ir garsu atspindėtas pasienio miesto Gargž­ dų daugiatautės ir daugiasluoksnės bendruomenės gyvavimas. Projekto uždarymo renginyje buvo įteikta Mažosios Lietuvos pedagogo, spaudos ir raštijos darbuotojo Johano Ferdinando Kelkio premija „Jau­ nasis publicistas“, ją pelnė konkursą laimėjusi Izabelė Kurpeikytė.

Džiaugiamės, kad projekto veiklose aktyviai dalyvavo ne tik mūsų krašto žmonės, bet ir lietuvių bendruomenės iš Latvijos ir Italijos. Neabejojame, kad projektas paliko neišdildomų įspūdžių ir leido suvokti, kad kalba yra ne tik žodžiai, sakiniai, kable­ liai – kalba turi begalę formų. Ją galima išreikšti per garsą, vaizdą, jausmą.

Živilė Markutė Armalienė 37

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ PAGĖGIAI Muzikos ir literatūros vakaras. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji bib­lio­teka, minė­ dama 23-iąją nacionalinę Lietuvos bib­lio­tekų savaitę, pakvietė bendruomenę paklausyti literatūrinio-meninio žodžio – balandžio 27 d. vyko ilgamečio bib­lio­tekos bičiulio, tauragiš­ kio Eugenijaus Šalčio kūrybos vakaras. Poetas, pedagogas, žurnalistas, renginių režisierius ir vedėjas, leidinių sudarytojas ir redaktorius, visuomenininkas, Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ įkūrėjas, Metų tauragiškio titulo (2014 m.) ir daugybės kitų apdovanojimų laureatas, 2022 m. jau atšventęs savo 70-ies metų jubiliejų, E. Šaltis, tardamas sveikinamąjį žodį, teigė, kad Pagėgiai jį visada žavi jauku­ mu, maloniais žmonėmis, gausiai į kultūrinius renginius susirenkančia publika.

Drauge su poetu į Pagėgius atvyko bardas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, aktyvus įvairiausių festivalių dalyvis Rimas Liorančas. 2022 m. iš­ leistoje debiutinėje R. Liorančo kompaktinėje plokštelėje „Trupiniai“, be kitų poetų tekstų, skamba ir E. Šalčio kūryba. Dalyviai tai galėjo išgirsti – per visą vakarą buvo atliekamos pa­ gal E. Šalčio poeziją sukurtos dainos.

Knygų skirtukų dirbtuvės su R. Stankevičiumi. archyvas

Bibliotekos

kūrybines dirbtuves ir parodas. Rašytojas Liutauras Degėsys skaitytojams pristatė nau­ jausią esė rinkinį „Viskas buvo ne taip“, mažųjų skaitytojų laukė nuotaikingas Beno Bėranto knygelės „Ponas Kampas“ pristatymas, o su­ augusiesiems rašytojas pristatė trumposios prozos istorijas „Pirštų galiukais“.

Bib­lio­tekos Vaikų literatūros skyriuje vyko originalių knygų skirtukų kūrybinės dirbtuvės su tapybos mokytoju Rimvidu Stankevičiumi.

Vlado Jurgučio progimnazijos ir Palan­ gos pradinės mokyklos trečių klasių mokiniai gamino knygų skirtukus ir gilinosi į piešimo subtilybes. Šventojiškius bib­lio­teka pakvietė į poezijai skirtą vakarą Šventosios bib­lio­ tekoje – Vaivos Milončiūtės pirmosios poezijos knygos „Sielos žingsniai“ pri­ statymą.

Gausios publikos sulaukė renginiai su kriminalinės dokumentikos knygų autoriumi Dailiumi Dargiu ir poete, prozininke, muzieji­ ninke Aldona Ruseckaite. Lankytojai klausėsi Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio mėgėjų teatro „Saulėgrįža“ muzikinės pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ pagal poetės Salomėjos Nėries kūrybą.

Netrūko ir edukacinių renginių. Mažieji bib­lio­t ekos lankytojai dalyvavo naktinėji­ muose bib­lio­tekoje su teatro būrelio nariais, susipažino su Metų knygos vaikams penketu­ ku, vyko garsiniai skaitymai. Buvo pristatyta ir nauja kamišibų teatro istorija – „Alkanas vikšrelis“ (pagal Erico Carle knygą). Suaugu­ sieji dalyvavo kūrybiniuose-edukaciniuose renginiuose su citatų dėžutės kūrėja Lina Jankevičiūte ir Panevėžio dailės mokyklos pedagoge Rima Keršiene.

Net šešiuose bib­lio­t ekos padaliniuose lankytojai galėjo apžiūrėti vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Al­ gimanto Aleksandravičiaus parodą „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, kurioje įamžinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lau­ reatai.

Džiaugiamės kolegių laimėjimais – Panevė­ žio E. Mezginaitės viešosios bib­lio­tekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vyresnia­ jai bib­l io­t ekininkei Anželai Vasiliauskienei įteiktas „Ad astra“ apdovanojimas, o Lietuvos nacionalinės televizijos laidoje „Kas ir kodėl“ Metodikos skyriaus vedėja Artemida Vyčienė užėmė antrąją vietą!

Vaida Žalienė

Dovilė Venclovaitė

PRIENAI

PANEVĖŽYS

Bendra vakaro dalyvių nuotrauka.

Bibliotekos archyvas

E. Šaltis pristatė savo autorinę eilėraščių knygą „Virš miestelio varpinės“ (2021 m.), pasi­ džiaugė, kad prie jos rengimo darbų prisidėjo talentinga menininkė – šiaulietė dailininkė Irena Šliuželienė, paskaitė ištraukų iš knygos.

Svarbu paminėti, kad leidinyje gausu poeto mėgstamų trioletų. Šio žanro posmams bū­ dinga itin griežta sandara ir tam tikrų eilučių pasikartojimai.

Bib­lio­tekos bendruomenė džiaugiasi, kad nuvilnijusi Lietuvos bib­lio­tekų savaitė šiemet džiugino renginiais tiek vaikams, tiek suaugu­ siesiems, gausu buvo įvairių parodų, įdomių ir įsimintinų susitikimų.

Savaitės renginiai. Šiemet Nacio­ nalinė Lietuvos bib­lio­tekų savaitė jau trečius metus iš eilės prasidėjo bib­lio­ tekininkų žygiu, subūrusiu net keturis šimtus bib­lio­tekininkų. Septynios Pane­ vėžio Elenos Mezginaitės viešosios bib­lio­tekos kolektyvo narės kartu su visais mėgavosi atbundančia Kazlų Rūdos gamta, o įveikusios dvylika kilometrų buvo apdovanotos tradici­ niais žygio medaliais.

Visą savaitę viešojoje bib­lio­tekoje ir jos padaliniuose netrūko įvairių akcijų, susitikimų su rašytojais, edukacijų.

Sonata Nognienė

PALANGA Kūrybiniai susitikimai. Visą savaitę, ba­ landžio 23–29 d., Palangos miesto savivaldy­ bės viešojoje bib­lio­tekoje netrūko įtraukiančių renginių. Bendruomenė buvo pakviesta į naujų knygų vaikams ir suaugusiesiems prista­ tymus, susitikimus su autoriais, menininkais,

38

Muzikinė pasaka „Eglė – žalčių karalienė“.

Bibliotekos archyvas

Pamatyti esantį kartu. Šūkis „Kartu įvei­ kiant krizes“ yra apie bib­lio­tekas, bet ir apie jose dirbančius apie žmones – bib­lio­tekininkus, tad balandžio 26-ąją Prienų Justino Marcinkevi­ čiaus viešojoje bib­lio­tekoje paminėti profesinę savaitę susirinkę darbuotojai pirmiausia buvo pradžiuginti literatūrine-muzikine programa.

Ją atliko aktorė Valda Bičkutė ir kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Jonas Krivickas. Po pakiliai nuteikusios meninės programos laukė džiugi „ceremonija“ – pirmą kartą bib­lio­tekoje surengti geriausių metų bib­lio­tekininkų apdo­ vanojimai. Bendruomenės susitarimu, Metų bib­ lio­tekininkas buvo renkamas slaptu bal­ savimu, už savo kolegas galėjo balsuoti visi bib­lio­tekos darbuotojai. Rinkimai intrigavo – dviem kandidatams surinkus vienodą balsų skaičių, net prireikė antro rinkimų turo. Metų bib­lio­tekininkais tapo metodininkė Dalia Bredelienė, Vaikų lite­ ratūros skyriaus vedėja Eglė Uleckienė, Skriaudžių bib­lio­tekos bib­lio­tekininkė Ramunė Celiešienė, Informacijos skyriaus vyresnioji bib­l io­tekininkė-bibliografė Ingrida Kazlauskienė.

Padėkos raštus bib­l io­t ekininkėms įteikė rajono meras Alvydas Vaicekaus­ kas, vicemerė Jūratė Zailskienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas

Matulaitytė. Moksleiviai apžiūrėjo Radviliškio miesto lankytinus objektus, vaikščiojo žymių rašytojų vardais pavadintomis gatvėmis (Jono Biliūno, Vinco Kudirkos), papildė viešosios bib­ lio­tekos inicia­tyva pastatytus knygų namelius atsineštomis knygomis. Sugrįžę į bib­lio­teką, moksleiviai savo žinias pasitikrino dalyvaudami nuotaikingame „Kahoot!“ žaidime.

Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

TELŠIAI Direktorė D. Čepeliauskienė (antra iš kairės) ir išrinkta geriausia bibliotekininkė E. Uleckienė (su gėlėmis) su renginio dalyvėmis. Jūratė Anankienė

Šiugždinis. Piniginius prizus geriausiems bib­ lio­tekininkams įsteigė pati įstaiga, J. Marcin­ kevičiaus viešosios bib­lio­t ekos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos bib­lio­tekininkų draugijos PJMVB skyrius.

Nuoširdų padėkos žodį direktorė Daiva Čepeliauskienė skyrė ir specialistams, ir kvali­ fikuotiems darbuotojams, ir aptarnaujančiam personalui, pasidžiaugė kiekvieno darbuotojo charakterio savybe ar profesinės veiklos ypatu­ mu. Nes kiekvienas yra svarbus visai bib­lio­tekos bendruomenei, visiems, einantiems kartu.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos informacija

RADVILIŠKIS Prisiminimų vakaras. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bib­lio­tekoje balandžio 23–29 d. vyko Lietuvos bib­lio­t ekų savaitei skirti renginiai. Balandžio 26-ąją kvapnia bib­ lio­t ekininkių užaugintų mėtų arbata buvo vaišinamos ilgametės buvusios bib­lio­tekos ir jos filialų darbuotojos. Prisiminimais, susijusiais su darbu bib­lio­tekoje, dalijosi Onutė Venclovienė, Aldona Januševičienė, Onutė Bartkevičienė. Vi­ sos jos savo darbingąjį gyvenimo etapą paskyrė žmonėms ir knygoms. Per tiek daug metų būta gerų, linksmų nutikimų, žinoma, susidurta ir su iššūkiais. Prisiminimai liejosi it iš gausybės rago.

Susitikime prisimintos ir amžinybėn išėjusios bib­lio­tekos kolektyvo narės.

Balandžio 27 d. viešoji bib­lio­teka kartu su Radviliškio turizmo informacijos centru pakvie­ tė moksleivius dalyvauti ekskursijoje „Radvi­ liškio miesto mažosios architektūros objektai ir gatvės, susiję su knyga“. Tai taip pat vienas iš Bib­lio­tekų savaitės renginių. Jame dalyvavo Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos penk­ tokai ir juos atlydėjusi bib­lio­tekininkė Jovita

Ekskursijos dalyviai knygomis papildė mažąsias bibliotekėles. archyvas

Bibliotekos

Savaitės atidarymas. Balandžio 21 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bib­lio­tekoje iškilmingai pradėta Lietu­ vos bib­lio­tekų savaitė. Profesinės šventės proga visus sveikino bib­lio­tekos direktorė Jolanta Kaubrienė, pavaduotoja Vida Urnikienė ir bib­ lio­tekos partneriai: Telšių kultūros centro direk­ torius Linas Ulkštinas, Žemaitės dramos teatro aktorė Margarita Bladženauskaitė, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Renginys prasidėjo trejus metus trukusio darbo rezultato – knygos „Telšiai. Atminties knyga“ – pristatymu. Ji išleista įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos bei Telšių rajono sa­ vivaldybės iš dalies finansuotą projektą „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“. Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė – dr. Lara Lempertienė.

Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojos su renginio dalyvėmis.

Bibliotekos archyvas

Išsamiai apie knygos sudarymo ir leidy­ bos, Telšių ješivos – aukštosios žydų rabinų mokyklos – įkūrimo istoriją, Telšių žydų ben­ druomenės gyvenimą papasakojo Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojos – muziejininkėskaitmenintoja, minėto projekto vadovė Loreta Norvaišienė ir istorikė, ekskursijų vadovė, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Ja­ nina Bucevičė. „Telšiai. Atminties knyga“ leis kiekvienam skaitytojui atrasti istorinius Telšių žydų gyvenimo fragmentus, paskatins naujai pažvelgti į miesto istoriją.

Be kitų renginių, balandžio 28 d. dar vyko susitikimas su mūsų bib­lio­tekos svečiais – Ši­ lalės rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos darbuotojais. Šilalės bib­lio­teka įkurta 1937 me­ tais – tai viena seniausių Šilalės miesto įstaigų.

175 000 – maždaug tiek knygų sudaro bib­lio­ tekos ir jos 24 filialų fondą. Kolegos, vadovau­ jami direktorės Astutės Noreikienės, apžiūrėjo

mūsų bib­lio­tekos erdves, susipažino su skyrių darbuotojais, pasidalijo darbo patirtimi.

Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos informacija

TRAKAI Trakų viešosios bib­lio­t ekos kolektyvas Bib­lio­tekų savaitę pradėjo švęsti viena diena ankščiau – balandžio 22 d. kartu su keliais šimtais Lietuvos bib­lio­tekininkų susitiko Kazlų Rūdoje ir dalyvavo tradiciniame žygyje. Buvo įveikta 12 km, susitikta su senais pažįstamais ir draugais.

Smagiai nusiteikusi bibliotekos komanda tradiciniame žygyje.

Bibliotekos archyvas

Balandžio 25 d. Trakų viešojoje bib­lio­tekoje vyko renginys „Biblioterapija – knyga gali tau padėti“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos Informacijos valdymo departamento Bib­lio­tekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė ir Paslaugų departamen­ to Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bib­lio­tekininkė Rasa Derenčienė susirinku­ siesiems papasakojo apie skaitymo naudą ir biblioterapijos metodo taikymą.

Balandžio 28 d. kiemelyje prie Trakų viešo­ sios bib­lio­tekos tradiciškai šurmuliavo Mažoji knygų mugė. Čia trakiečiai ir miesto svečiai galėjo įsigyti leidyklų „Baltos lankos“, „Andre­ na“, „Raidynėlis“, „Charibdė“ knygų. Nacionalinę bib­lio­tekų savaitę vainikavo susitikimas su knygos „Penkios meilės stichijos“ autorėmis psichologe psichoterapeute Lina Dirmote ir meditacijos mokytoja Agne Vėželyte.

Didžiuojamės, kad Trakų viešosios bib­lio­ tekos kolektyvo narės – Suaugusiųjų vartotojų skyriaus vedėja Edita Loiba, bib­lio­tekininkės Irena Jocienė ir Dalia Bagdžiuvienė drąsiai pri­ ėmė iššūkį ir atstovavo bib­lio­tekai LRT žaidime „Kas ir kodėl?“.

Bib­lio­tekų savaitę minėjo ir Trakų viešo­ sios bib­lio­tekos padaliniai. Savo skaitytojus į įvairius renginius kvietė Tiltų, Senųjų Trakų, Rykantų, Lentvario bib­lio­tekos. Pastarojoje apsilankęs bibliofilas, lietuvių kultūros isto­ rikas, edukologas prof. Domas Kaunas skaitė paskaitą apie Ievos Simonaitytės asmenybę ir kūrybą. Netrūko įdomių veiklų ir jauniesiems skaitytojams – jie buvo laukiami Vaikų litera­ tūros skyriuje.

Jolanta Zakarevičiūtė

39

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

SVEIKINAME

KAUNAS Knygos diena. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kauno rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka padovanojo bendruomenei šventę „Knygos diena 2023“. Renginio dalyvius pasveikinusi šventės iniciatorė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė džiaugėsi, kad mūsų dienomis knygos kultūra nepraranda reikšmės ir vertės, optimistiškai nuteikia ir vis didėjantis viešosios bib­lio­tekos lankytojų skaičius.

Stimpanko papuošalų gamybos dirbtuvės.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­ tekos Mokslo ir enciklope­ dijų leidybos centro dar­ buotoja, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos tarybos narė Rita Urnėžiūtė pelnė Felicijos Bortkevičie­ nės kalbos premiją. Premi­ ja skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą.

metinėms paminėti. Renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti originalų Mato Šalčiaus laišką A. Poškai, išgirsti kuriozinę istoriją apie pavogtą A. Poškos fotoaparatą, pasiklausyti pasakojimo apie keturių istorikų, tarp jų B. Šetkaus ir Pasvalio bib­lio­t ekos vyriausiojo bibliografo Sigito Kanišausko, kelionę į Vidu­ rinę Aziją.

Baigęs įdomius pasakojimus, profesorius bib­lio­tekai padovanojo originalų A. Poškos pasirašytą kvietimą.

Bibliotekos archyvas

„Knygos diena 2023“ kvietė visus į bib­lio­ tekos vidaus ir lauko erdves, ypač daug rengi­ nių buvo skirta šeimoms. Mažuosius skaityto­ jus įtraukė poetės Zitos Gaižauskaitės poetinės improvizacijos; pradinukų dėmesį užkariavo Jovita Mazina, į knygos „Kajaus ir Ateivuko kelionė į Burbuliandiją“ pristatymą atsivežusi patį Ateivuką; 7–10 klasių moksleiviai, rašyto­ jos Rebekos Unos padedami ir remdamiesi jos kūriniu „Atjunk“, modeliavo ateities pasaulio scenarijus; suaugusieji stimpanko aksesuarų dirbtuvėse gaminosi papuošalus; senjorai turėjo progą daugiau sužinoti apie virtualią garsinių knygų bib­lio­teką „Elvis“ ir galimybes ja naudotis.

Visą dieną bib­lio­t ekoje buvo rodomas M. K. Čiurlionio kūrybą pristatantis virtualios realybės filmas „Angelų takais“, vyko kitos pramogos ir edukacijos. Išskirtinis akcentas – šventės uždarymo koncertas „Nuo bardų dainų iki šansonų“, jame skambėjo Evelinos Sašenko atliekamos dainos, jai meistriškai akompanavo akordeonininkas Nerijus Bakula.

R. Urnėžiūtę sveikina Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Apie A. Pošką pasakoja B. Šetkus.

Dainius Vareika

Laura Lipnickaitė

GALERIJA. Lankėsi Azerbaidžano ir Lietuvos pirmosios ponios

Aistė Bartulė

PASVALYS Prisimintas keliautojas A. Poška. Ma­ riaus Katiliškio viešojoje bib­lio­tekoje vyko su­ sitikimas su prof. dr. Benediktu Šetkumi. Sve­ čias pristatė savo knygą „Lietuviai svetimųjų karuose: bendražygiai ir priešai. Amžininkų liudijimai“ apie lietuvių dalyvavimą karuose, vykusiuose įvairiuose pasaulio regionuose, pasidalijo fotografuojant išlikusius istorinius paminklus įvairiose šalyse sutiktų žmonių istorijomis.

Kita susitikimo dalis buvo skirta legendinio keliautojo Antano Poškos 120-osioms gimimo

40

Vygaudas Juozaitis

Vilnius. Gegužės 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib­lio­tekoje apsilankiusioms Azerbaidžano ir Lietuvos pirmosioms ponioms Mehriban Arif gizi Alijevai ir Dianai Nausėdienei buvo pristatyta Nacionalinė bib­lio­teka, jos veikla ir perspektyvos. Nuotraukoje (iš kairės): bib­lio­tekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, M. Arif gizi Alijeva, D. Nausėdienė, Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos informacija)

ROKIŠKIS Akcija „Lietuva skaito!“. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Juozo Keliuočio viešosios bib­lio­tekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos pakvietė bendruomenę jungtis į jau devintą kartą organizuojamą skaity­ mo skatinimo akciją „Lietuva skaito!“. Tai visuome­ ninis renginys, kviečiantis dalytis skaitymo virusu ir laužyti su skaitymu susijusius stereotipus. Šiais metais skaitymai vyko Vaikų ir jaunimo skyriaus kiemelyje. Šventinę nuotaiką dovanojo pirmokų sukurta improvizacija pagal Martyno Vainilaičio eilėraštį „Cha cha cha“. Skambėjo Ramutės Sku­ čaitės, Kosto Kubilinsko, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eilėraščiai. Skaitė ir maži, ir dideli.

Džiaugiamės aktyviai skaitymo skatinimo akcijoje dalyvavusiais Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazi­ jos mokiniais ir jų mokytojomis.

Akcijoje buvo pristatytos ir Metų knygos vaikams, skaitytos ištraukos iš Evelinos Daciūtės knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“, Ilonos Ežerinytės „Tetulės Liu“, Kęstučio Kasparavičiaus „Žvaigždžių paukščio“, Indrės Šalčiūtės knygos „Lelijos nuodija miestą“.

Aušra Žukauskienė

ŠIAULIAI S. Šalkauskio atminimui. Šiaulių miesto sa­ vivaldybės viešoji bib­lio­teka, siekdama paminėti Stasio Šalkauskio 137-ąsias gimimo metines ir bendradarbiaudama su Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija ir „Romuvos“ gimnazija, gegužės 2–11 d. organizavo kūrybines komiksų kūrimo dirbtuves „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“ (S. Šalkauskis).

ĮTEIKTI 2023 M. „AD ASTRA“ APDOVANOJIMAI Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bib­lio­tekoje septintą kartą surengti „Ad astra“ apdovanojimai. Jais siekiama pagerbti profesinei veiklai atsidavusius Panevėžio regiono viešųjų ir mokyklų bib­lio­tekų specialistus, informuoti visuomenę apie prasmingą jų veiklą. „Šio apdovanojimo materialusis įprasminimas – ženklas „Ad astra“ – siejamas su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės to paties pavadinimo romanu. Šis ženklas įprasmina vienus svarbiausių principų, kuriais savo gyvenime vadovavosi ir rašytoja, – kilnumą, dvasinio tobulėjimo siekimą padedant kitiems“, – sveikindama šventės dalyvius sakė bib­lio­tekos direktorė Jurgita Bugailiškienė. „Ad astra“ laureatėmis vertinimo komisija išrinko tris bib­lio­tekininkes.

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų kategorijoje ženklo „Ad astra“ laureate tapo Anžela Vasiliauskienė, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bib­lio­tekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji Pelėda“ vyresnioji bib­lio­tekininkė. Ji yra įgijusi pradinių klasių mokytojo specialybę, tad bib­lio­tekoje grįžo prie įprastos srities: vaikų, knygų, pasakų, istorijų. „Įdomu dirbti su žmonėmis, sužinoti jų lūkesčius.

Patinka pakalbinti kiekvieną, tiek didelį, tiek mažą, padrąsinti išsirinkti knygą, – pasakojo A. Vasiliauskie­ nė. – Įvertintas mano naujovių ieškojimas, sukurtos ir vedamos edukacinės programos.“ Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bib­lio­tekų filialų kategorijoje „Ad astra“ laureate tapo Marija Ažubalienė, Molėtų rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos Dapkūniškių kaimo bib­lio­tekos vyresnioji bib­lio­tekininkė. Ji šioje bib­lio­tekoje dirba daugiau nei 30 metų, šis darbas jai teikia džiaugsmą. Bib­lio­teka yra šio ir aplinkinių kaimų pagrindinis centras, čia žmonės kreipiasi dėl įvairių klausimų, vyksta daug vei­ klų: renginiai, edukacijos, mokymai, solidarumo pietūs seneliams. „Apdovanojimas – didelis pripažinimas ne tik man, bet ir visiems mano skaitytojams, savanoriams, tai visų mūsų bendras darbo rezultatas. Tai įpareigojimas nesustoti, eiti į priekį, mokytis, mylėti savo darbą ir skaitytoją“, – sakė M. Ažubalienė.

Panevėžio regiono mokyklų bib­l io­t ekų kategorijoje „Ad astra“ laureate tapo Aldona Banienė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos bib­lio­tekos bib­ lio­t ekininkė. Čia ji dirba 26 metus. „Man patinka būti tarp knygų, su mokiniais. Čia daug įvairių veiklų: kūrybinės dirb­ tuvės, skaitymai, projektinė veikla, susitikimai“, – pasakojo A. Banienė. Ji domisi mokyklos istorija, vadovauja mokyklos is­ torijos muziejui, skatina moki­ nius domėtis krašto, mokyklos, šeimos istorija. „Ad astra“ laureatės (iš kairės): M. Ažubalienė, A. Vasiliauskienė, A. Banienė.

Paulius Židonis

Greta Diliūnaitė

VILNIUS

Komiksų kūrimo dirbtuvės.

Bibliotekos archyvas

Tarpukario Lietuvoje filosofas prof. S. Šalkaus­ kis užėmė ypatingą vietą tarp lietuvių intelektualų, tad šiandien verta prisiminti jo filosofinę mintį ir puoselėtas idėjas. S. Šalkauskiui ypač rūpėjo, kad jaunimas prigimtinę jaunatvę paverstų dvasine pilnatve. Jo prasmingos mintys buvo šiuolaikiškai interpretuotos komiksuose, iš viso sukurtas 51 komiksas. Dvi savaites „Šaltinėlio“ ir „Saulės“ filia­ luose vykusio kūrybinio darbo rezultatas – virtuali komiksų paroda „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“. Atrinkus 20 geriausių komiksų darbų, buvo parengta kilnojamoji paroda, ji buvo eksponuota Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bib­lio­tekos „Šaltinėlio“ ir „Saulės“ filialuose.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

Apie tvarumą bib­l io­t ekoje. Balandžio 20 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib­lio­tekos (VAVB) tvarumo inicia­ tyvinės grupės atstovės Informacinių išteklių skyriaus vadovė Asta Kazakevičiūtė-Bankaus­ kienė, Informacinių išteklių skyriaus vyriau­ sioji bib­lio­tekininkė Tatjana Grigorčenkienė ir Regio­no bib­lio­tekų metodikos ir vadybos skyriaus vadovė Žydrūnė Tichanavičienė kole­ goms iš VAVB ir Vilniaus regiono savivaldybių viešųjų bib­lio­t ekų pristatė naują mokymų programą „Tvarumas bib­lio­tekoje“. Jos tiks­ las – pristatyti skirtingų tipų bib­lio­tekų patirtis ir galimybes teikti paslaugas atsižvelgiant į tvarumo sąvokos svarbą.

Drauge su mokymų dalyviais prisiminta darnaus vystymosi politika, analizuotos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo bib­ lio­tekose galimybės. Taip pat supažindinta su IFLA rekomendacijomis ir priemonėmis, skatinančiomis bib­lio­tekų tvarumo iniciatyvas ir veiklas. Mokymuose išsamiai pristatyta ir VAVB parengta Tvarumo deklaracija, tvaraus darbo su bib­lio­tekos fondu principai, aptartos

Programą „Tvarumas bibliotekoje“ pristatė Ž. Tichanavičienė (iš kairės), T. Grigorčenkienė, A. Kazakevičiūtė-Bankauskienė. Bibliotekos archyvas

tinkamos skirtingų rūšių bib­lio­tekos dokumen­ tų utilizavimo formos. Tikimasi, kad patvirtinta programa „Tvarumas bib­lio­tekoje“ bus toliau pristatoma ne tik Vilniaus regiono bib­lio­tekose.

2022 m. VAVB, pirmoji iš Lietuvos bib­lio­tekų, priėmė Tvarumo deklaraciją ir įsipareigojo didelį dėmesį skirti tvarumui, savo veikloje vadovautis atsakomybės, partnerystės, atvirumo ir tobulėji­ mo principais.

Žydrūnė Tichanavičienė

41

IN MEMORIAM

LORETA PAKALNIŠKIENĖ [1950 10 12–2023 05 06] Loreta Pakalniškienė (Kazlauskaitė) gimė 1950 m. Kretingoje, pedagogų šeimoje. 1957 m. pradėjo lankyti Kretingos pradinę mokyklą, nuo 1960 m. mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, ją baigė 1968 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinį Vinco Kapsuko universitetą (dabar – Vilniaus universitetas), Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

1971 m. pradėjo dirbti Lietuvos respublikinės bib­lio­t ekos (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bib­lio­teka) Litu­ anistikos skyriuje, čia dirbo iki 1993 m., ėjo įvairias pareigas: bib­ lio­tekininko, metodininko, redaktoriaus, vyriausiojo bibliografo, skyriaus vieno iš sektorių vedėjo.

Studijas tęsė neakivaizdiniu būdu, universitetą baigė 1980 m.

Jauna likusi našle ir turėdama išlaikyti tris vaikus, 1993 m. išėjo dirbti į privatų sektorių, tačiau buvo be galo laiminga vėliau ga­ lėjusi grįžti į Nacionalinę bib­lio­teką – nuo 2001 iki 2017 m. dirbo Leidybos skyriuje. Čia ėjo vyresniojo redaktoriaus, vyriausiojo bib­ lio­tekininko pareigas, daug prisidėjo organizuojant žurnalo „Tarp knygų“ rengimo ir platinimo darbus, rengė kronikas, vėliau – per­ sonalines biobibliografijas ir rubriką „Mūsų kalendorius“.

Per šešiolika Leidybos skyriuje praleistų metų žurnale yra pa­ skelbusi išsamių biobibliografinių straipsnių apie lietuvių išeivijos rašytojų (Juozo Brazaičio, Vytauto Kavolio, Antano Rūko, Alfonso Šešplaukio-Tyruolio, Leonardo Žitkevičiaus), kitų lietuvių rašytojų ir veikėjų (Juozo Kėkšto, Vytauto Sirijos Giros, Lauryno Ivinskio, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Fridricho Kuršaičio, Mato Šalčiaus) darbus ir kūrybą.

Skyriaus darbuotojai ir visi, artimiau bendravę su Loreta, pir­ miausia prisimena ją kaip labai draugišką, nuoširdžią ir paslaugią.

Bib­lio­tekoje turėjo daug draugų, buvo iniciatyvi, organizuota, ne­ gailėjo patarimų naujiems darbuotojams, stengėsi visiems padėti ne tik darbo klausimais, bet ir sprendžiant įvairiausias asmenines ar buitines problemas. Jau nebedirbdama bib­lio­tekoje, ji nenutrau­ kė ryšių su buvusiais kolegomis – ir tebedirbančiais, ir senjorais.

Domėjosi, kaip sekasi rengti žurnalą „Tarp knygų“, pasidžiaugdavo gavusi naują numerį ir visada sakydavo, kad labiausiai pasiilgsta bib­lio­tekos žmonių, su kuriais dirbo ir ilgus metus bendravo. Žmo­ nės jai buvo svarbiausia.

Amžinojo poilsio atgulė Palangos kapinėse, šalia savo tėvelių.

Nuoširdi užuojauta Loretos Pakalniškienės artimiesiems: du­ kroms Ulai ir Laurai, sūnui Linui, broliams Dariui ir Vidmantui, kitiems giminaičiams ir bičiuliams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos bendruomenė

42

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO GEGUŽĘ 2 d.

Tą dieną prieš 150 metų Jurbarko rajone ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių lietuvių simbolistų poetas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Kaune baigęs gimnaziją, aukštojo mokslo siekė Maskvoje – šio miesto universitete baigė gamtos mokslus. Likęs Maskvoje, su bendramoksliu įkūrė leidyklą „Skorpion“, kuri leido simbolistų kūrybą. Būdamas 26-erių, čia vedė pirklių šeimos dukterį Mariją (beje, jai dedikavo savo išleistas knygas). Tais pačiais metais J. Baltrušaitis debiutavo su savo kūryba – rusiškais eilėraščiais (lietuviški spaudoje pasirodė gerokai vėliau – apie 1927-uosius). Jis buvo gerai pažįstamas su daugeliu rusų kultūros atstovų: kompozitoriumi Aleksandru Skriabinu, rašytoju Antonu Čechovu, režisieriais Konstantinu Stanislavskiu, Vsevolodu Mejerholdu. Lietuvai 1918 m. paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, ėmėsi diplomato darbo – 1920–1922 m. ėjo Lietuvos specialiosios misijos vadovo pareigas, 1922– 1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Sovietų Sąjungoje. Įdomu, kad Lietuvos Respublikos atstovybę Maskvoje jis įkūrė žmonos namuose. Persekiojamiems inteligentijos atstovams diplomatas padėjo pasitraukti iš Rusijos – tarp tokių buvo Mstislavas Dobužinskis, Konstantinas Balmontas.

1939 m. išvykęs į Paryžių kaip Baltrušaitis prie vienuolyno sienos pasiuntinybės patarėjas, ten Jurgis Pirėnų kalnuose Prancūzijoje. Apie 1925– liko visiems laikams – palaido- 1930 m. Publikuota „E. pavelde“ BY-NCND (fotografas Jurgis Baltrušaitis (sūnus), tas Paryžiaus kapinėse.

7 d.

Prieš 190 metų gimė vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas (1833–1897) – vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės muzikos kūrėjų, priskiriamas kompozitoriams romantikams. Nuo vaikystės J. Brahmsas pasirodė esąs gabus fortepijonui, tačiau žymiu atlikėju netapo, nors koncertuose dažnai pats atlikdavo savo kūrinius. Kurti muziką pradėjo gana anksti. Po vieno koncertinio turo buvo atkreiptas dėmesys į dvidešimtmečio kūrybą. Lemtingas buvo susitikimas su Ferencu Lisztu ir pažintis su kompozitoriumi bei įtakingu muzikos kritiku Robertu Schumannu. J. Brahmsas ilgą laiką kūrė muziką nesulaukdamas didesnio pripažinimo, kuris atėjo 1868 m., jam parašius Vokiškąjį requiem solistams, chorui ir orkestrui. Beje, kompozitorius nesukūrė nė vienos operos, tačiau išbandė daug kitų žanrų: Kad būtų pastebėta jo kūryba, jaunajam J. Brahmsui prireikė pripažintų muzikos tai – simfoniniam orkestrui skirtos simfonijos, koncertai, asmenybių palankaus vertinimo. Apie kameriniai kūriniai: sekstetai, kvartetai, sonatos, vokali- 1853 m. niai kūriniai, tarp kurių – romansai ir dainos.

7 d.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – kultūros, švietimo darbuotojų mielai organizuojama šventė. Su ja siejama ir nemažai jau plačiai paplitusių tradicijų: įvairūs konkursai, protmūšiai, gražiausio žodžio ar posakio, pavadinimo rinkimai, rengiami rašytojų, žiniasklaidos atstovų, vienaip ar kitaip su kalba savo veiklą siejančių šviesuolių apdovanojimai. Štai šiemet gegužės 7-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bib­lio­tekoje buvo iškilmingai pagerbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ laureatai.

originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

2 d.

Tarptautinė Hario Poterio diena – savotiški su milžiniško populiarumo sulaukusiu britų rašytojos Joanne K. Rowling 7 romanų ciklu susiję skaitytojų atlaidai, kai įvairaus amžiaus gerbėjai visame pasaulyje stengiasi parodyti, kaip jie myli jaunąjį burtininką. Kodėl būtent pasirinkta tokia data – tądien Hogvartso mūšyje Haris nugalėjo juodąjį magą Voldemortą. Tarptautinės šventės organizatoriai šiemet net siūlė konkrečias veiklas, kaip švęsti šią dieną: kepkite Hogvartso meduolinę pilį; pažiūrėkite visas filmų apie Harį Poterį serijas; surenkite knygos veikėjų kostiumų vakarėlį. Beje, vykdant vieną iš užduočių labai praverstų prieš gerą pusmetį leidyklos „Alma littera“ išleista Joannos Farrow „Oficiali Hario Poterio receptų knyAtšventus Hario Poterio dieną, galima nuvykti ir prie jo ga“ (išvertė Viktorija paminklo Londono Lesterio aikštėje. BY (Matt Brown) Uzėlaitė).

Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškos knygos leistos perrašytos rusiškomis raidėmis, vadinamąja graždanka. Nuotraukoje – lietuviška maldaknygė. Vilnius, 1866 m.

12 d.

Prieš 120 metų Kupiškio rajone gimė fotografas, žurnalistas, rašytojas Petras Babickas (1903–1991). Panevėžyje baigęs gimnaziją, 1923–1930 m. Lietuvos universitete Kaune jis studijavo literatūrą ir istoriją. Kalbant apie P. Babicko veiklą, dažnai minimas žodis „pirmasis“: pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas; vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje ėmė skelbti fotoreportažus; 1932 m. surengė pirmąją meninės fotografijos parodą, o po metų su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. 1937 m. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje už savo fotografijas pelnė aukso medalį. Dar viena ryški P. Babicko veikla – dokumentinių filmų kūrėjas. Stažavęsis Mas- Petras Babickas su seseria aktore Une Babickaite. kvos kino institute, jis – filmų apie Martyną Jankų, Paryžius, 1934 m. Publikuota „Europeanoje“ (Originalas saugomas Maironio lietuvių Joną Šliūpą, Adomą Jakštą (Dambrauską), Gabrielę literatūros muziejuje) Petkevičaitę-Bitę autorius. 1944 m., kaip ir daug Lietuvos inteligentijos, pasitraukė į Vakarus. Kelerius metus pagyvenęs Europoje, vėliau apsistojo Rio de Žaneire (Brazilija) ir aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje. * Atrinktos gegužės datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

43

18 d.

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minėdami Vyšyvankos (siuvinėtų marškinių) dieną, ukrainiečiai siekia išsaugoti tautines ir etnines tradicijas.

Tačiau pastaruoju metu, Rusijai rodant agresiją prieš Ukrainą, ši diena įgavo dar didesnę prasmę – ji tapo ir kovos už laisvę bei nacionalinės tapatybės diena. Rodydami solidarumą su savo laisvę ginančia valstybe, per Vyšyvankos šventę ukrainietiškais siuvinėtais marškiniais dabinasi ir Europos Komisijos, ir Lietuvos politikai. Šiemet šiltai ši diena paminėta Anykščiuose (tiksliau Niūronyse) – Arklio muziejus surengė pažintinę-edukacinę programą „Vyšyvanka – ukrainiečių dvasios šarvas“. Edukatoriai lankytojams priminė, kuo ypatingas šis drabužis, kokiomis progomis jis dėvimas, analizavo, ką reiškia siuvinėjami raštai, pasakota apie skirtinguose Ukrainos regionuose paplitusius raštus.

21 d.

Jau du dešimtmečius tądien UNESCO siūlymu minima Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena. Ja norima pabrėžti kultūrų įvairovės ir dialogo svarbą vystymuisi, parodyti, kaip ši įvairovė praturtina visuomenę. Šia proga sveikinimą savo tinklalapyje paskelbė Visagino, kuriame įsikūrę ne vienos tautinės bendrijos atstovai, savivaldybė: „Linkime, kad Pasaulinė kultūrų puoselėjimo ir Lietuvos tautinių bendrijų diena įkvėptų mus gerbti vienas kitą, puoselėti įvairias kalbas ir tradicijas bei dirbti kartu Tėvynės labui!“ Šventės išvakarėse šalies tautinių mažumų atstovams buvo pristatyta Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Be kitų aspektų, skirta dėmesio daugiatautės LKD patirties perėmimui ir pritaikymui modernios valstybės raidai.

Pexels.com

25 d.

Nuotrauka iš Arklio muziejaus plakato, kvietusio minėti Vyšyvankos dieną.

18 d.

Prieš 175 metus Šilalės rajone gimė Kazimieras Jaunius (1848–1908) – katalikų kunigas ir kalbininkas. Teologinį išsilavinimą įgijo Kaune ir Sankt Peterburge, vėliau tose įstaigose ir dėstė. Dar mokydamasis seminarijoje, kaip ir jo mokytojas Antanas Baranauskas, K. Jaunius susidomėjo kalbotyra, tačiau ilgainiui šis domėjimasis tapo priežastimi, kodėl dvasininkas atsidūrė Kazanėje.

Konservatyvi dvasinė vadovybė už bausmę liepė K. Jauniui vykti į kurią nors kaimo parapiją (kiti šaltiniai teigia, kad kunigas buvo paskųstas, neva jis pramiega mišias, nepripažįsta nustatytos tvarkos), tačiau jis pasirinko tarnystę Kazanėje, kur galėjo netrukdomas tęsti lietuvių kalbos tyrinėjimus. Lietuvių kalbotyroje K. Jaunius pirmiausia minėtinas kaip tarmių tyrinėtojas, susisteminęs jas ir pateikęs jų klasifikaciją. Taip pat jis – pirmasis lietuvių kalbininkas, bandęs plačiau tirti baltų ir finų kalbų santykius. K. Jaunius puikiai mokėjo ne vieną senovės kalbą: sanskrito, hebrajų, lotynų, graikų. Jo kalbinis palikimas, užrašytas Kazimiero Būgos, saugomas Vilniaus universiteto bib­lio­tekoje.

K. Jaunius Sankt Peterburgo dvasinėje Dalį K. Jauniaus archyakademijoje dėstė graikų, lotynų, hebrajų vo saugo ir Lietuvos kalbas. XIX a. paskut. deš. (Fotografas nacionalinė Martyno Julijus Šteinbergas, originalas saugomas Mažvydo bib­lio­teka.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

44

Tądien prieš 115 metų Plungės apylinkėse gimė istorikas prof. Zenonas Ivinskis (1908–1971). Baigęs Lietuvos universitetą, Z. Ivinskis dar tobulinosi Miuncheno ir Berlyno universitetuose (Vokietijoje apgynė ir daktaro disertaciją), o grįžęs nuo 1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Tais pačiais metais apgynė habilitacinį darbą, kuriam medžiagą rinko Vokietijos archyvuose.

1941 m. pavasarį Z. Ivinskis įsitraukė į pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui. 1944 m. pasitraukęs į Vakarus, istorikas aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvinimo veikloje. Kurį laiką pagyvenęs Romoje (naudodamasis proga, studijavo Vatikano archyvus), Z. Ivinskis su visa šeima 1963 m. persikėlė į Boną. Mokslininko tyrinėtos temos: katalikiškos Lietuvos pritapimas prie Vakarų Europos politinės sistemos ir kultūros, Lietuvos ir Ivinskio 100-mečio proga Lietuvos paštas 2008 m.

Apaštalų Sosto santykiai, Lietuvos ir žydų Z.išleido pašto ženklą. santykiai ir kt.

29 d.

Prieš 70 metų, 1953-iaisiais, keliautojas iš Naujosios Zelandijos Edmundas Hillary su nepaliečiu šerpu Tenzingu Norgay, dalyvaudami britų ekspedicijoje, pirmieji įkopė į Everestą (8848,86 m) iš Nepalo pusės.

Ekspedicija bazinę stovyklą įrengė dar kovo mėnesį ir kantriai ruošėsi viršūnės šturmui. Tiesą sakant, gegužės 26 d. pasiekti Everestą pabandė kita šios ekspedicijos alpinistų pora, tačiau dėl deguonies aparatų gedimo jie buvo priversti grįžti. Pirmoji Everestą pasiekusi moteris – tai padarė 1975 m. – buvo japonė Junko Tabei. Pirmuoju lietuviu, nugalėjusiu šią aukščiausią pasaulio viršūnę, 1993 m. tapo Vladas Vitkauskas. Įkopimu į Everestą jau dešimt metų gali didžiuotis lietuvių kilmės Edita Uksaitė-Nichols – tai ji padarė 2013 m. gegužės 22 d. ir tapo pirmąja tai padariu- Everestas pasiektas! E. Hillary ir Tenzingas Norgay. BY-SA (Jamling sia lietuve moterimi. Tenzing Norgay)

Parengė Asta Stirbytė

IN THIS ISSUE Vaidenė Grybauskaitė. A new space for self-education, work and leisure

2

On 10 May, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania opened the American Reading Room, which was established by a joint agreement between the National Library and the US Embassy in Lithuania. The cosy space will invite visitors to get acquainted with the literature, culture, history, economy and scientific achievements of America and will promote cultural cooperation between the USA and Lithuania. The Reading Room offers English-language fiction and non-fiction by US authors, free browsing of eLibraryUSA databases, computers and wireless internet access. The plan is to amass the larg­ est collection of books in English by American authors in Lithuania and offer it to visitors.

Aiming to further enhance the role of librarians and libraries in society

4

On 25 April, at the general meeting of the Lithuanian Librarians’ Association, a new council and its chairperson were elected – the Director of the Klaipeda County Ieva Simonaitytė Public Library Dr Laura Juchnevič. In this article, the new Chairwoman talks about the directions she plans to take the Association’s activities in 2023–2025.

(Prepared by Asta Stirbytė)

Vaiva Markevičiūtė. A farewell to books – heartbreaking but necessary

6

Often read, library publications become worn, tattered, unattractive to readers, and their content becomes outdated and sometimes even harmful. Such publications are written off in libraries and sent to the scrap heap, to the exchange collection or sold at auctions. In recent years, there has been a wave of discontent in Lithuania over the dis­ posal of discarded books, so it is important for libraries to talk openly, clearly and honestly about this necessary farewell to books. We need to educate the public and open up the library’s invisible inner “kitchen”.

Eglė Dikavičienė. A year after the pandemic brought changes 12 The article gives an overview of the statistics for Lithuanian libraries in 2022. In 2022, as in previous years, the number of libraries is expected to decrease. The overall number of users registered in the country’s li­ braries is also falling. While library spending on acquisitions increased over the year, the number of new acquisitions was almost a quarter lower than in 2021. Since the end of the pandemic, the number of physical visits to the country’s libraries has increased, but virtual visits have decreased. (To be continued in the next issue)

Violeta Černiauskaitė. Developing legal terminology in libraries: your right to know

16

The rights to freedom of expression, information and public par­ ticipation are at the heart of democracy. The right to quality and inclusive education, training and lifelong learning is essential for the development of a sustainable society. Libraries are actively involved in the development of these fundamental values, which has led to a proliferation of legal terms in librarians’ terminology. The normative nature of these terms is also unique in that most of them are inter­ national, with numerous sources of legislation and other normative documents. Knowledge of specialised terminology helps find accu­ rate information and sources, and in legal matters it saves a lot of time and allows to perform expert searches in various databases.

Aistė Puidokaitė. Vilnius ORT Vocational School – a window to the future

19

In this article, the author invites you to learn more about the ORT Vocational School, an HE institution in Vilnius from the 1920s to the beginning of the 1940s, and its history and achievements. The school was prompted by the perceived need of Jewish youth for a quality technical education that could be adapted to the new job opportuni­ ties that arose after World War I. Graduates of the Vocational School were successfully employed in the main industrial companies in Vilnius Region, and their high qualifications made it easy for them to find jobs or continue their education in other countries around the world.

Liuda Prunskienė. Dissemination of the values of Jurgis Bielinis in Biržai

22

13 years ago, in 2010, the Public Library of Biržai District Municipality celebrated its 80th anniversary. In preparation for the anniversary, the library had been persistently striving to be named after the patriarch of the book carriers, Jurgis Bielinis (1846–1918), and the decision of the Biržai District Municipality was welcomed with great joy. The library has a stylised corner for J. Bielinis, it hosts educational events for schoolchildren, local history events, excursions, and remembrance and honouring of book carrying (the movement of smuggling Lithu­ anian language books into the Russian Empire to resist Russification).

Jūratė Korsakaitė. For the love of nature

25

The year 2022 in Jurbarkas District was declared the year of Lidija Meškaitytė (1926-1993), an extremely talented, self-taught artist of watercolour miniatures. The artist is important not only for the Jurbarkas region, but also for the region of Lithuania Minor; her miniatures are considered to be a part of the golden fund of Lithu­ anian art and are a unique legacy of Lithuanian folk art. L. Meškaitytė painted miniature paintings in watercolour – landscapes, portraits, still lifes, thematic compositions. Her works reflect the images of her native land and the surroundings of Smalininkai. The artist’s works are characterised by an unusual stippling technique, attention to even the smallest detail, and an extraordinary meticulousness.

Asta Plechavičiūtė. Awards of readers’ favourite book authors 31 On 7 May, the Press Restoration, Language and Book Day, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania congratulated the nominees and winners of the eighteenth edition of the 2022 Book of the Year campaign. Books of the year were: Ilona Ežerinytė, Marija Rubavičiūtė Tetulė Liu (publishing house Žalias Kalnas); Akvi­ lina Cicėnaitė Anglų kalbos žodynas (publishing house Alma Littera); Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką (pub­ lishing house Aukso Žuvys); Julius Keleras Virtuvėlė pilna Ukmergės (publishing house 58 Sapnai); Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje (publishing house Baltos Lankos).

Rasa Januševičienė. Crises teach and unite

33

On 25 April, the Scholarly Communication and Information Centre of Vilnius University Library hosted the 12th Congress of the Lithuanian Librarians’ Association and the International Conference “Emerging Stronger Crises Together”. Presentations were given by Aurimas Navys, head of VšĮ Visuomenės Informacinio Saugumo Agentūra (Public Information Security Agency), security and defence expert, Vega Dikčienė, psychologist, Dr. Anu Ojaranta, Principal Adviser to the Finnish National Agency for the Regions, Oksana Bruj, President of the Ukrainian Library Association, Kristi Veeber, representative of the Estonian Library Association, and Ance Upeniece, member of the Council of the Latvian Library Association.

Kupiškis Library returns to its renovated home

35

After more than six years of reconstruction works, the Kupiškis District Municipality Public Library has opened its doors in an impressive massive stone masonry building. Until 1941, it was the Jewish com­ munity’s house of worship, the Great Synagogue. The reconstruction of the building was carried out according to a project for the historical appearance of the building. The spaces of this renovated building, which has retained its authenticity, combine historical memory with modern solutions.

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2023 Nr. 5 (772) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2023 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2023-05-30 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 400 egz.

Spausdino bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB BĮ „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Kviečiame užsisakyti žurnalą „Tarp knygų“ – tai padaryti galite kiekvieną mėnesį visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bib­lio­tekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 5 (772) 2023 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2023 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt