Tarp knygu 2023 05

#GYVASŽODIS

Atminimo puoselėjimas ir tarnystė Lietuvai 1

ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Nauja erdvė – savišvietai, darbui, laisvalaikiui 2

KARŠTAS KLAUSIMAS

Siekis – toliau didinti bibliotekininkų ir bibliotekų vaidmenį visuomenės gyvenime. Parengė Asta

Eglė Dikavičienė. Metai po pandemijos atnešė pokyčių. Pradžia.

VIRŠELYJE

Aštuonioliktą kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su partneriais rengė Metų knygų rinkimus ir laureatų apdovanojimus. Daugiau skaitykite p. 31. Vygaudas Juozaitis

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUS KIE NĖ (vyr. redaktorė)

Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt

Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja)

Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt

Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt

Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt

Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

Danguolė ABAZORIUVIENĖ

Jūratė BIČKAUSKIENĖ

Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas)

Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ

Dr. Ineta KRAULS-WARD

Irena KRIVIENĖ

Gražina LAMANAUSKIENĖ

Sandra LEKNICKIENĖ

Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ

Jolita STEPONAITIENĖ

Lina ŠARLAUSKIENĖ

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bibliotekos ir informacijos centro archyvas (6), World ORT archyvas (19)

ATMINIMO PUOSELĖJIMAS IR TARNYSTĖ LIETUVAI

Geri darbai dažniausiai daromi tyliai. Tačiau šiemet „Tarp knygų“ redakcija šioje rubrikoje siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas.

Irena Senulienė, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto Lazdynų

Pelėdos bibliotekos vedėja, Vilniaus apskrities

Adomo Mickevičiaus viešosios bib lio tekos

organizuojamame Vilniaus regiono biblio­

tekininkų konkurse 2022 m. pelniusi geriau­

Irena Senulienė: Pradėjus dirbti Vievio miesto bibliotekoje, laukė dideli iššūkiai – perkelti bibliotekos fondus į naujas patalpas. 2022 m. biblioteka įsikūrė moderniame Kultūros centro pastate, kuris pastatytas erdvėje, susijusioje su lietuvybės puoselėtojo Jurgio Milančiaus (1869–1956) ir Lazdynų Pelėdos – vienos iš seserų rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės (1867–1926) – gyvenimu ir veikla. Sofija 1907–1910 m. gyveno Vievyje, vaistininko J. Milančiaus name (dab. Vilniaus g. 28), kurio kiemas šiandien ribojasi su bibliotekos kiemeliu. Vievyje ji parašė gražiausius savo kūri-

siam metų bibliotekininkui teikiamą „Riešuto“ apdovanojimą. Ilgametė muziejininkė, į bib lio tekininkų bendruomenę įsitraukusi tik prieš kelerius metus, įvertinta už puikiai organizuojamą darbą, iniciatyvą suteikti bibliotekai Lazdynų Pelėdos vardą.

nius („Motulė paviliojo“, „Ir pražuvo kaip sapnas“, „Klaida“). Pernai minint Marijos Lastauskienės 150-ąsias ir S. Pšibiliauskienės 155-ąsias gimimo sukaktis, Lazdynų Pelėdai skirti bibliotekos renginiai papildė projekto „Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“ ir Vievio vardo paminėjimo 500-ųjų metinių kultūrines veiklas. Bibliotekos kiemelyje gegužę pasodinti du lazdynai, skirti rašytojoms seserims Ivanauskaitėms, o rugsėjo 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos nutarimas įtvirtino mūsų iniciatyvą – Vievio biblio tekai suteiktas Lazdynų Pelėdos vardas.

Danutė Mukienė , žurnalistė, redaktorė, knygų leidėja, muziejininkė, Regionų kultūrinių iniciatyvų centro vadovė, apdovanota Seimo įsteigtu Gabrielės

Danutė Mukienė: Nors pusę savo darbingo gyvenimo metų oficialiai dirbau muziejininkystės srityje (1999–2021 m. – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje), pirmiausia esu žurnalistė. Dar dirbdama Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje, vadovavau Laiškų skyriui. Skaitytojai atsiųsdavo ir žemaitiškai parašytų tekstų. Norėjome tokius ir spausdinti, tačiau neturėjome žemaitiškos abėcėlės, rašybos taisyklių. Jas Žemaičių kultūros draugijos įpareigotas parengė kalbininkas dr. Juozas Pabrėža. 1991 m., jau gyvendama Palangoje, pradėjau leisti pirmą žemaitišką laikraštį „A mon sakā?“, jis buvo gana populiarus, vėliau reorganizuotas į periodinį kultūros, švietimo ir istorijos žurnalą „Žemaičių žemė“.

Petkevičaitės ­ Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Daug laiko skyriau visuomeninei-kultūrinei veiklai, žemaitiškų knygų leidybai. Labai džiugu, kad, leidžiant žemaitiškai parašytas knygas, talkino tokie konsultantai kaip kalbininkas prof. Aleksas Girdenis, literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė.

Kita mano leidybinio darbo dalis – Žemaitijoje gyvenusių, įvairiais ryšiais su ja susijusių rašytojų kūrybos vertimas į lietuvių kalbą. Dirbant visuomeniniais pagrindais 1992–2023 m. pavyko išleisti daugiau nei 50 įvairios apimties knygų. Užsiimant šia veikla teko rūpintis ir projektų inicijavimu, leidinių platinimu. Metams einant tai tapo mano gyvenimo būdu ir, galima sakyti, tarnyste Lietuvai, savo gimtajam žemaičių kraštui.

Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos archyvas

Ilona Šilenkova

NAUJA ERDVĖ –

SAVIŠVIETAI, DARBUI, LAISVALAIKIUI

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gegužės 10 d. rinkosi garbūs svečiai, nešini Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos vėliavėlėmis. Tądien čia oficialiai atidaryta Amerikos skaitykla, įkurta bendru Nacionalinės bibliotekos ir JAV ambasados Lietuvoje sutarimu. Įrengta jauki erdvė kvies lankytojus susipažinti su šios šalies literatūra, kultūra, istorija, ekonomika, mokslo pasiekimais, skatins JAV ir Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą.

Iškilmingame atidaryme dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robertas S. Gilchristas, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, JAV ambasados darbuotojai, kitų institucijų atstovai.

Sveikindamas susirinkusiuosius, ambasadorius R. S. Gilchristas dėkojo Nacionalinei bibliotekai ir Kultūros ministerijai, padėjusioms įgyvendinti Amerikos skaityklos idėją. „Didžiuojuosi, kad įkurta nauja erdvė yra šalia Seimo, kur 1990 m. Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos valstybių paskelbė nepriklausomybę, o 1991 m. tūkstančiai žmonių susirinko ginti demokratijos, – kalbėjo ambasadorius. – Žinau, kad jau suplanuoti šioje erdvėje vyksiantys renginiai, todėl kviečiu visus čia lankytis.“

Ir tikrai Amerikos skaitykla Nacionalinės bibliotekos lankytojams pasiūlys daug renginių. Juos pristačiusi Amerikos skaityklos koordinatorė Ugnė Rinkevičiūtė kvietė į visą gegužę atidarymo proga rengiamas Amerikos kino klasikos peržiūras ir įvairioms amžiaus grupėms skirtas edukacijas. Lego robotukų edukacijos „Mėnulio inžinieriai“ skirtos susipažinti su JAV aeronautikos pasiekimais, jose galima pasijusti ateities inžinieriais – mokytis programuoti mėnuleigius ir juos pritaikyti atšiaurioms Mėnulio sąlygoms. Edukaciniuose renginiuose „JAV nepripažinimo politika ir aš“ bus galima daugiau sužinoti apie JAV nepripažinimo politikos raidą (XX a. 4–10­asis dešimtmečiai), šios politikos įtaką tarptautinės teisės principams ir Lietuvos valstybingumui. Tačiau veiklos, kaip žadėjo koordinatorė, tikrai nesibaigs su gegužės mėnesiu.

Analogiškos skaityklos jau veikia Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine. Kaip pabrėžė kultūros viceministras V. Gasparavičius, iniciatyva įkurti Amerikos skaityklą sostinėje, vienoje didžiausių ir reikšmingiausių šalies kultūros įstaigų, yra labai prasminga, nes palaiko atvi­

Atidarant Amerikos skaityklą simbolinę juostą perkirpo (iš kairės) kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas. Vygaudas Juozaitis

Į naujos erdvės atidarymą atėjusių svečių dėmesį traukė spalvingas JAV žemėlapis su valstijų pavadinimais.

rą tarptautinį dialogą, stiprina Lietuvos ir JAV puoselėjamas vertybes: žodžio, kūrybos, saviraiškos laisvę, žmogaus teises, istorinę atmintį, pilietines iniciatyvas.

Greta šiose erdvėse vykstančių įtraukių anglų kalbos edukacijų, kitų mokymų, naudingos yra ir pažintinės­informacinės programos, rengiamos parodos, įvairios šventės, atmintinų datų minėjimai. V. Gasparavičiaus teigimu, tokiose skaityklose įsikūrusiuose Anglų kalbos klubuose lankosi skirtingo amžiaus ir skirtingų interesų žmonės, ten gvildenamos abiem šalims aktualios temos. Taip pat svarbu, kad įtraukiamos vietos bendruomenės, savivaldybės, tuose regionuose veikiančios kultūros įstaigos.

„Šis naujos Amerikos skaityklos atidarymas yra puikus mūsų šalių bendrystės tiltas, proga geriau pažinti JAV literatūrą, kultūrą, tradicijas, mokslo aktualijas, – kalbėjo V. Gasparavičius. – Džiaugiuosi šios erdvės teikiamomis galimybėmis ir linkiu jas kuo geriau išnaudoti.“

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas dėkojo JAV ambasadai už pasitikėjimą ir teigė, kad, nors naujoji skaitykla nedidelė, prireikus bus galima pasitelkti visas bibliotekos erdves: kino salę, dirbtuves, renginių erdves, susitikimų kambarius. O ateityje tikimasi pasiūlyti bendrų projektų, apimančių ir daugiau miestų. Pasak

Nacionalinės bibliotekos vadovo, jau dabar galvojama, ką būtų galima nuveikti 2024 m. medijų ir informacinio raštingumo srityje, kaip į bendras veiklas įtraukti ir kitas Lietuvoje veikiančias Amerikos skaityklas.

Aukščiausiu lygiu jau ne kartą buvo akcentuota, kad JAV ir Lietuva yra NATO sąjungininkės ir partnerės, o intensyvūs kultūriniai mainai, kaip pabrėžė R. Gudauskas, dar labiau stiprins abiejų valstybių žmonių ryšius – tai ir yra ta kultūrinė diplomatija, kurią Nacionalinė biblioteka siekia plėtoti ir sėkmingai tai daro.

„Per šimtmetį užauginta JAV ir Lietuvos bendradarbiavimo dvasia šiandienos geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste reikalinga kaip niekada. Tad ir ši nedidelė, bet svarbi erdvė padės stiprinti draugystę su JAV, skatins dalytis bendra atsakomybe už demokratijos vertybių likimą mūsų šalyje“, – pabrėžė R. Gudauskas. Atidarytoje Amerikos skaitykloje galima skaityti ir pasiskolinti į namus JAV autorių grožinės ir kitų žanrų literatūros anglų kalba, nemokamai naršyti „eLibraryUSA“ duomenų bazėse, naudotis kompiuteriu ir belaidžiu internetu. Dalis turinio anglų kalba – filmai, periodika – lankytojams bus prieinama kitose Nacionalinės bibliotekos skaityklose. Planuojama sukaupti ir lankytojams pasiūlyti didžiausią amerikiečių autorių knygų kolekciją anglų kalba Lietuvoje. Amerikos skaitykla galima naudotis ir kaip individualaus darbo ar studijų erdve, čia leisti laisvalaikį.

Šiuo metu pasaulyje yra beveik 630 JAV vyriausybės remiamų, pasitelkiant institucinę partnerystę pagal skirtingus modelius veikiančių Amerikos erdvių – tai Amerikos centrai, skaityklos ir dvišaliai centrai. Šios erdvės užsienio auditorijai skleidžia JAV demokratijos ir pilietinės visuomenės idėjas, įtraukia ir palaiko atvirą tarptautinį dialogą.

Vaidenė Grybauskaitė

Po oficialiosios renginio dalies visi dalyviai ir svečiai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Amerikos skaitykloje galima ne tik ieškoti literatūros anglų kalba, nemokamai naršyti „eLibraryUSA“ duomenų bazėse, bet ir ja naudotis kaip darbo ar studijų erdve, čia leisti laisvalaikį.

SIEKIS – TOLIAU DIDINTI

BIBLIOTEKININKŲ IR BIBLIOTEKŲ VAIDMENĮ VISUOMENĖS GYVENIME

Šį pavasarį įvyko nauji Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) tarybos ir jos pirmininko rinkimai.

Dvi kadencijas LBD pirmininko pareigas ėjusią Jolitą Steponaitienę pakeitė Klaipėdos apskrities Ievos

Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič. Naujoji pirmininkė išrinkta balandžio 25 d. įvykusiame visuotiniame draugijos narių susirinkime 138 balsais (išdalyta 140 biuletenių).

L. Juchnevič gerai pažįstama šalies bibliotekų bendruomenei, o „Tarp knygų“ redakcija pasidomėjo, su kokiomis mintimis ji imasi dar vienų pareigų.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvyko jau dvylikti Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) tarybos narių ir pirmininko rinkimai. „Tarp knygų“ redakcija, sveikindama jus, tapusią 2023–2025 m. kadencijos LBD tarybos pirmininke, domisi, kuriomis kryptimis planuojate kreipti draugijos veiklą? Kurie tęstini darbai šiuo metu jums atrodo svarbiausi? Kokių tikslų, jūsų manymu, jau pajėgi imtis stipriu šalies kultūros sektoriaus veikėju tapusi bibliotekų bendruomenė? Kitaip tariant, prisimenant kadenciją baigusios LBD pirmininkės per visuotinį susirinkimą savo įpėdinei suformuluotas tęstinas užduotis – parengti LBD strategiją ir atnaujinti draugijos nuostatus, –kokios kryptys naujojoje strategijoje turėtų būti ryškiausios?

– Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje dalyvauju nuo 2010 m., o 2020­aisiais buvau išrinkta Tarybos nare. Prieš porą metų minėdami draugijos 90­metį, turėjome galimybę apibendrinti atliktus darbus, įsitikinti, kaip sustiprėjo mūsų srities profesinė bendruomenė, įvertinti jau nusistovėjusias tradicijas ir planuoti ateitį. Kelerius pastaruosius metus pasaulį apėmę globalūs išbandymai atnešė didelės dinamikos į asmeninius gyvenimus, ji buvo justi ir darbe, taigi ir draugijos veikloje. Išmokome dirbti nuotoliniu būdu, įvyko daugiau bendrų, nors ir virtualių, renginių, ieškota būdų, kaip visuotinio atitolimo metu būti kartu ir veikti vieningai. Galėčiau apibendrinti, kad man asmeniškai buvo ypač naudinga visa tai

pamatyti iš vidaus, pačiai prisidedant prie draugijos veiklų planavimo ir organizavimo, profesinės bendruomenės atstovavimo.

Per ilgą gyvavimo laikotarpį draugija suformavo ne vienus metus besitęsiančias tradicijas, tarp tokių paminėtina Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, „Bibliotekų knygų Kalėdos“, „Biržiškos skaitymų“, kitų konferencijų ir kvalifikacijos renginių organizavimas. Kai kurios naujos iniciatyvos, atsiradusios reaguojant į aplinkos pokyčius,

Pasak L. Juchnevič, aktualus išlieka bibliotekininkų profesinio identiteto ir prestižo klausimas. Aurimas Pocius

tradicinės tapo palyginti neseniai: bibliotekininkų

pėsčiųjų žygiai, nuotoliniai renginiai ir diskusijos profesiniais klausimais. Planuojant 2023–2025 m. laikotarpio

LBD veiklas, remtasi šiomis draugijos vertybėmis ir nuostatomis: 1) profesionalumas;

2) bendradarbiaujanti bendruomenė;

3) atstovavimas ir rūpinimasis profesijos prestižu;

4) pagarba ir tolerancija; 5) žinios ir informacija.

Taigi LBD taryba sieks dirbti vadovaudamasi minėtomis vertybėmis. Numatoma įgyvendinti šias naujas, taip pat tęstines iniciatyvas:

 didinti profesijos prestižą, telkti bendruomenės narius, įgyvendinti atstovavimo veiklas

Jau ne vieną dešimtmetį aktualus išlieka bib lio tekininkų profesinio identiteto ir prestižo klausimas. Praeitais metais LBD iniciatyva kartu su Tarybos nare dr. Rasa Januševičiene atlikome draugijos vizualinio identiteto tyrimą, kurio rezultatai buvo pristatyti 2022 m. gruodį įvykusios konferencijos „Biržiškos skaitymai“ metu. Tyrimo duomenys vertingi keliais aspektais: visų pirma, rezultatai leidžia geriau pažinti pačios draugijos narių lūkesčius, antra, tai – puikus atspirties taškas planuojant tolesnį draugijos stiliaus vadovo atnaujinimą. Įvertinus

tai, kad LBD vienija skirtingų tipų bib lio tekų specialistus, kurie dažnu atveju bib lio tekininko profesiją atranda tik pradėję dirbti organizacijose, atsiranda poreikis nustatyti aiškią komunikacijos ašį, kuri vienytų draugijos narių supratimą apie konkrečias dalyvavimo asociacijos veikloje vertes. Per šią kadenciją planuojama atnaujinti LBD įstatus, sukurti bib lio tekininkų bendruomenei skirtą intraneto paskyrą, atnaujinti draugijos vizualinį identitetą, įgyvendinti profesijos prestižo didinimo komunikacijos kampaniją;

didinti draugijos tarptautiškumą ir skatinti bendradarbiavimą su kitų šalių bibliotekų bei jų specialistus vienijančiomis organizacijomis

LBD yra tarptautinių asociacijų narė, bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos, Švedijos, Moldovos ir kt. bibliotekininkų bendruomenėmis. Planuojama plėsti šalių partnerių ratą, su jomis dalyvaujant tarptautinėse veiklose ar įgyvendinant bendrus projektus. Labai norėtųsi, kad kiekvienas draugijos narys jaustųsi jos dalimi, aktyviai prisidėtų prie tokių projektų įgyvendinimo. Kiekvieno LBD skyriaus patirtys yra naudingos. Ypač džiugina suaktyvėjusi Jaunųjų bibliotekininkų skyriaus veikla;

stiprinti draugijos narių profesines kompetencijas, kurti mentorystės ir bendradarbiavimo tinklus, organizuoti bendruomenei skirtus renginius ir konferencijas.

Draugijos nariams skirtus renginius planuojama organizuoti sistemingai, rengti tiek nuotolinius, tiek tiesioginius susitikimus, diskusijas, dalinimosi patirtimi renginius, skatinti bendras LBD skyrių veiklas bei iniciatyvas. Jau turima patirtis leidžia įgyvendinti ir profesinių renginių ciklus.

Planuoju su LBD tarybos narių bei visos bendruomenės pagalba inicijuoti aktyvų LBD dalyvavimą plėtojant Lietuvos bibliotekų bei draugijos veiklas, skirtas bibliotekininkų ir bibliotekų vaidmeniui visuomenės gyvenime didinti, taip pat siekti bibliotekininkystės tiriamosios veiklos, mokslo ir praktinės veiklos sinergijos.

Esu be galo dėkinga bendruomenei už išreikštą pasitikėjimą, praėjusios kadencijos LBD tarybai –už kartu nuveiktus darbus ir pirmininkei Jolitai Steponaitienei – už draugijos viziją.

TRUMPA DOSJĖ

• L. Juchnevič 1985 m. gimė Vilniuje, čia baigė Vilniaus Gerosios Vilties vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Gerosios Vilties progimnazija).

• 2008 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo bibliotekininkystės ir informacijos mokslų bakalauro, o 2010 m. – ryšių su visuomene magistro laipsnį.

• 2016 m. L. Juchnevič, Vilniaus universiteto doktorantūroje apgynusiai disertaciją „Bibliotekų vaidmenų kaita tinklaveikos visuomenėje: Lietuvos atvejis“, suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

• Profesinę veiklą su bibliotekomis ji susiejo dar studijų metais – 2007 m. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje (dab. Lietuvos audiosensorinė biblioteka); 2010 m. pelnė geriausio 2009 m. jaunojo bibliotekininko vardą; 2012 m. pradėjo vadovauti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centrui, o 2015 m. buvo paskirta šios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

• Laimėjusi konkursą, 2019 m. L. Juchnevič pradėjo vadovauti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai.

• 2013–2019 m. dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.

• Mokslinių ir profesinių straipsnių, tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose skaitomų pranešimų autorė.

• Mėgstamiausias posakis: nieko nėra pastovesnio už laikinumą (Herakleitas).

• Didžiausias moralinis autoritetas: mokslininkė Marie Curie (Maria Skłodowska) (1867–1934); asmenybė, kurios pavyzdžiu norėtųsi sekti profesinėje srityje, – prof. habil. dr. Audronė Glosienė (1958–2009).

Parengė Asta Stirbytė

ATSISVEIKINIMAS SU KNYGOMIS –JAUTRUS, BET BŪTINAS

Kasmet Lietuvoje išleidžiama daugiau nei 3000 pavadinimų naujų knygų. Skaitytojai nori žengti koja kojon su naujienomis – rasti jas bibliotekose. Dažnai skaitomi leidiniai nusidėvi, suplyšta, tampa nepatrauklūs skaitytojams, sensta ir jų turinys – informacija tampa nebeaktuali, o kartais net žalinga. Tokie leidiniai nurašomi ir dažniausiai iškeliauja į makulatūrą, kad, apsisukus ratui, taptų naujomis knygomis. Kiek apie tokią knygų cirkuliaciją žino ir supranta visuomenė? Kaip bibliotekininkai turėtų kalbėti apie knygų nurašymą? Ir ar tikrai pagrindinis nurašytų knygų kelias turėtų būti makulatūros konteineris?

Knygos bib lio tekose nurašomos įvairiu periodiškumu – kai kuriose kartą per metus, kas ketvirtį, kas mėnesį, išskirtinėmis situacijomis – renovuojant bib lio teką, ją uždarant. Dažniausiai nurašomos knygos, kurios jau susidėvėjo fiziškai, jų turinys tapo nebeaktualus, jeigu jas sugadino arba pametė skaitytojai. Taip pat tie leidiniai, kurie iš mainų fondo perduodami kitoms organizacijoms. Nurašomos ne tik knygos, bet ir periodiniai leidiniai, kompaktiniai diskai, plokštelės, žaidimai, žemėlapiai, natų rinkiniai, vaizdo dokumentai, elektroniniai dokumentai, pasibaigus jų licencijos galiojimo terminui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Bibliotekų metodikos ir vadybos skyriaus informacijos specialistas Tomas Pauliuščenka pasakoja, kad pirmiausia nurašymui atrenkamos aktualumą praradusios knygos, pavyzdžiui, informatikos, kompiuterijos, taikomųjų mokslų, medicinos vadovėliai, informaciniai leidiniai ir pan. „Šios sritys kasmet

tobulėja, keičiasi technologijos, dažnu atveju tokie leidiniai netgi gali suklaidinti skaitytoją. Todėl būtina juos atnaujinti, o neaktualius dokumentus nurašyti, –pasakoja T. Pauliuščenka. – Kita nurašymo priežastis yra susidėvėję ar skaitytojų sugadinti leidiniai. Dėl šios priežasties daugiausia nurašomos grožinės literatūros knygos. Jos aktyviai keliauja iš rankų į rankas ir natūralu, kad susidėvi, suplyšta. Nurašomi ir pačių įvairiausių temų dubletiniai leidiniai, kurie yra mažai skaitomi, bet jų egzempliorių skaičius bibliotekoje yra didelis. Išimtį darome išliekamąją vertę turintiems dokumentams – jų visuomet paliekame po kelis fizinius vienetus, net jei šiuo metu tai nėra labai populiarūs leidiniai.“

NURAŠOMŲ LEIDINIŲ APIMTIS

Pakalbinti Lietuvos bibliotekų atstovai sako, kad stengiasi, jog nurašomų ir gaunamų naujų knygų skaičius būtų apylygis, tačiau iš statistikos matyti,

Vaiva Markevičiūtė

kad nurašomų dokumentų dažnai būna kiek daugiau. Bibliotekininkų teigimu, taip yra dėl to, kad nurašoma daugiau plonesnių, mažiau vertingų leidinių. Be to, tam įtakos turi ir augančios knygų kainos bei nepakankamas bibliotekų finansavimas.

Paklausta, kiek knygų nurašo ir gauna, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios biblio tekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Renata Rudienė sako, kad per metus gaunama apie 10 tūkst. knygų, nurašoma panašiai, bet prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti apie 5 tūkst. periodinių leidinių. „Per metus nurašome vidutiniškai 23 tūkst. knygų. Per pastaruosius penkerius metus gavome vidutiniškai po 18 tūkst. naujų knygų per metus, 2022­aisiais – kiek per 16 tūkst.“, – skaičius įvardija Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vadovė Monika Straupytė.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė pateikia ir filialų nurašomų leidinių skaičių: „Iš mažų kaimo padalinių fondų per metus nurašoma vidutiniškai po 200 egzempliorių, o iš didesnių fondų – iki 1000 egzempliorių. Palyginimui – viešojoje bibliotekoje kasmet gaunama apie 2500 egzempliorių knygų, o vienai kaimo bibliotekai vidutiniškai tenka apie 100.“

GREITAI KINTANTI MOKSLO INFORMACIJA

Leidinius nurašo ir mokslo įstaigų bib lio tekos, tačiau jų skaičius ir pobūdis šiek tiek skiriasi. „Universitetų, kurie neturi šimtametės istorijos, bibliotekos neturėtų tapti knygų saugyklomis, jų funkcija – aprūpinti naujausiomis mokslo ir studijų žiniomis. Todėl nuolat peržiūrime savo fondus ir leidinius, jei matome, kad informacija yra pasenusi – nurašome“, –sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bib lio tekos ir informacijos centro direktorė Meilė Kretavičienė. Jos teigimu, medicinos žinios greitai sensta, atsiranda naujų gydymo metodų, vaistų, todėl pasaulyje vyrauja nuostata, kad bibliotekoje me ­

dicinos knygos gali būti laikomos penkerius metus. Senos knygos netgi gali pridaryti žalos, jei medikai savo darbe vadovausis pasenusia informacija.

„Pamenu, kai pristačiau mūsų naują bib lio teką užsienio konferencijose, išvydę tuometinio fondo skaičius (tada buvo per 800 tūkst. leidinių) ir studentų bei dėstytojų skaičių (buvo apie 5 tūkst. studentų ir apie 600 dėstytojų), kolegos nustebę klausinėjo: kodėl tokia moderni biblioteka laiko tiek daug pasenusios literatūros ir tokį išpūstą fondą? Kam to reikia? Juk informacijai saugoti yra specializuotos ar nacionalinės bibliotekos“, – patirtimi dalijasi LSMU Bibliotekos ir informacijos centro direktorė.

M. Kretavičienė skaičiuoja, kad LSMU bibliotekoje 2022 m. buvo nurašyta per 22 tūkst., 2021 m. – apie 13 tūkst., 2020 m. – apie 33 tūkst. leidinių. „Pastaraisiais metais įsigyjame nedaug spausdintinių leidinių – tik apie 1000 egzempliorių, nes didžiąją dalį sudaro elektroniniai – per 233 tūkst. el. knygų, apie 26 tūkst. pavadinimų el. žurnalų. Apie 90 proc. viso savo komplektavimo biudžeto išleidžiame el. leidiniams“, – skaičiuoja LSMU bibliotekos vadovė.

Paklausta apie knygų nurašymą mokyklų bibliotekose, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė, Šakių „Žiburio“ gimnazijos bib lio tekos vedėja Žaneta Pratusevičienė pasakoja, kad nurašymo dažnumas ir skaičiai priklauso nuo mokyklos dydžio ir tipo, taip pat nuo bib liotekininko – kiek laiko ir dėmesio jis skiria fondo peržiūrai. „Rajonuose mažėjant moksleivių skaičiui, bib lio tekos taip pat turi optimizuoti savo fondą. Tenka priglausti ir vėliau nurašyti uždaromų mokyklų bibliotekų knygas, dubletinę, neaktualią, pasenusio turinio literatūrą, – vardija gimnazijos biblio tekos vedėja. – Dauguma stengiasi dokumentus nurašyti kasmet, išlaikyti gautų ir nurašytų knygų balansą.“ Pasak Ž. Pratusevičienės, mokyklų biblio tekos neturi vienos lėšų grožinei literatūrai įsigyti skyrimo sistemos, todėl naujų knygų įsigijimas priklauso nuo mokykloje nusistovėjusio supratimo ir požiūrio į bibliotekos ir skaitymo svarbą, taip pat turimų lėšų. „Yra bibliotekų, kurios keletą metų negavo nė euro naujai grožinei literatūrai įsigyti, tačiau yra ir tokių, kuriose skiriama pakankama suma“, – konstatuoja Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos pirmininkė.

Žaneta Pratusevičienė

„Bibliotekų fondai turi būti patrauklūs, <...> gausybė neskaitomų knygų iš bibliotekos padaro sandėlį.“

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos mažuose kaimo padaliniuose per metus nurašoma vidutiniškai po 200 egzempliorių, didesniuose fonduose – iki 1000 egzempliorių. Dainius Vareika

KNYGŲ ATRANKA

Ž. Pratusevičienė užsimena, kad bet kokias knygas išmesti būna labai skaudu: „Aš pati, pavarčiusi atrinktas nurašyti knygas, dalį jų vėl grąžinu į lentyną... Tačiau suprantame, kad bibliotekų fondai turi būti patrauklūs, kad gausybė neskaitomų knygų iš bib lio tekos padaro sandėlį, kad senesnio leidimo, mažomis raidėmis ir neišvaizdžių knygų nenori nei suaugusieji, nei mokiniai.“

Knygų nurašymo procesas yra iš kelių etapų susidedantis komandinis darbas ir visose bib liotekose jis vyksta panašiai. „Už savo fondą atsakingi bibliotekos darbuotojai atrenka išliekamosios vertės neturinčius, praradusius aktualumą, nepaklausius ir susidėvėjusius dokumentus ir sudaro jų sąrašus. Taip pat į padalinių bib lio tekas dėl fondų būklės įvertinimo ir senų dokumentų nurašymo yra nuolat organizuojamos viešosios bib lio tekos specialistų išvykos, – pasakoja Pasvalio viešosios biblio tekos vadovė D. Abazoriuvienė. – Vėliau atrinktas nurašyti knygas peržiūri bibliotekos direktoriaus įsakymu dėl dokumentų fondo pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti sudaryta komisija, į kurią yra įtraukti atsakingi specialistai. Patikrinusi nurašymui atrinktas knygas, komisija siūlo viešosios bibliotekos direktoriui knygas leisti nurašyti. Kai bibliotekos direktorius patvirtina pasiūlymą, jo įsakymu sudaryta dokumentų nurašymo komisija rengia nurašymo aktą su nurašomų dokumentų vardiniu sąrašu. Parengtą nurašymo aktą bib lio tekos direktorius turi patvirtinti ir tik tada dokumentai gali būti išimami iš fondo, nurašomi iš bibliotekos fondo bendrosios apskaitos ir buhalterinių knygų.“

PERDIRBTI ARBA PERDUOTI

Nurašytos knygos yra likviduojamos remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. „Oficialiai bib lio tekos nereikalingomis ar netinkamomis (negalimomis) naudoti pripažintas knygas gali tvarkyti tokiais būdais: rengti knygų aukcioną arba perduoti kitai institucijai patikėjimo teise, pagal panaudos sutartį arba mainantis bibliotekoms, nesant tokių galimybių – atiduoti į makulatūrą, – pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė ­Pigagienė. – Gaila, bet įstatymas neleidžia jų atiduoti skaitytojams, dėti į mainų lentynas ir pan.“

Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib lio tekos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovės Vainoros Knopkuvienės, perdavimas patikė ­

jimo teise ar panaudai tampa sudėtingu procesu dėl derinimo su kitomis institucijomis, leidimų gavimo ir ilgai trunkančio proceso. „Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo patvirtinti Lietuvos bibliotekų fondo nuostatai sudaro sąlygas bibliotekoms neatlygintinai perduoti (keistis) leidinius bet kuriai Lietuvos bib lio tekai, šia galimybe bib lio tekos aktyviai naudojasi, tačiau šis teisės aktas, kaip ir kiti teisės aktai, nereglamentuoja galimybės perduoti nereikalingus dokumentus vartotojams“, – pabrėžia V. Knopkuvienė.

Geraisiais perdavimo pavyzdžiais dalijasi D. Abazoriuvienė: „Esame perdavę nurašytų dubletinių knygų rajono švietimo įstaigoms, socialinių paslaugų centrui ir rajono sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centrui. Mano galva, būtų labai naudingi mainai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestelių bibliotekų, nes didmiesčių bibliotekos dažnai gauna didesnį finansavimą naujoms knygoms įsigyti nei mažos rajonų bibliotekos.“

AUKCIONAS – PER SUDĖTINGA?

Kadangi knygų nemokamai atiduoti skaitytojams negalima, tad sprendimas galėtų būti nurašytų knygų aukcionai, reglamentuojami Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Aukcionas gali būti tiesioginis (rengiamas gyvai) arba elektroninis (vykdomas elektroninėmis priemonėmis, naudojantis informacine sistema). Aukcione dalyvauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys, nevykdantys bibliotekų veiklos, negali dalyvauti bibliotekų fondo mainuose, – aiškina V. Knopkuvienė. – Bibliotekos aukciono procedūrą renkasi nereikalingiems baldams, kitam turtui parduoti, tačiau leidinių pardavimas tokiu būdu nėra patrauklus dėl neproporcingų laiko ir jėgų sąnaudų. Siekdama pasiruošti aukcionui, biblioteka turėtų parengti pripažintų nereikalingais dokumentų sąrašą, nurodyti dokumentų duomenis, įvardyti pradinę pardavimo kainą, kurią nustato bibliotekos sudaryta komisija.“ Be to, pranešimas apie rengiamą aukcioną turi būti paskelbtas interneto svetainėje ir bent viename iš nacionalinių Lietuvos dienraščių, prieš aukcioną būtina surengti parduodamo turto apžiūrą, kuri turi trukti ne mažiau kaip tris dienas.

„Kiekvienais metais aktualumą praradusias knygas surenkame ir bandome gyvybę joms įpūsti iš naujo.“

Bronislava Lauciuvienė

Aukcionas, vykdomas gyvai, vyksta nustatytu laiku atvykus dalyviams į aukciono vietą.

„Įprastai aukcionuose dalyvauja tik tvirtai apsisprendę dalyviai, aukcionas nėra patrauklus įsigijimo būdas bib lio tekų lankytojams, kurie lankosi bib lio tekoje ir atsitiktinai susidomi parduodamais leidiniais, – pasakoja V. Knopkuvienė. – Elektroninių aukcionų, kuriuose būtų parduodami leidiniai, mūsų žiniomis, nebuvo vykdyta. Tikėtina, kad bib liotekų skaitytojai nedalyvautų elektroniniuose aukcionuose – reikėtų prisijungti elektroninės bankininkystės ar kitomis priemonėmis, registruotis dalyvio teisėmis, parduodami leidiniai patektų į bendrą turto sąrašą, todėl būtų gaištamas laikas ieškant leidinių. Taigi žymiai patogiau nusipirkti juos bibliotekose.“

Nacionalinės bib lio tekos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė pabrėžia, kad, įvertinusios darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgusios, kad laukiamos įplaukos, pardavus turtą viešuose aukcionuose, būtų mažesnės už aukcionų organizavimo išlaidas, taip pat įvertinusios tai, kad atskaičius turto saugojimo ir pardavimo išlaidas 50 procentų gautų

lėšų pervedama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, bib lio tekos pasirenka viešo aukciono neorganizuoti, o dokumentus nurašyti ir likviduoti perduodant į makulatūrą.

Šiai minčiai pritaria ir Pasvalio bibliotekos vadovė

D. Abazoriuvienė: „Lietuvoje nėra daug gerų knygų aukcionų organizavimo pavyzdžių ir bendruomenių nariai kol kas nesuinteresuoti tokia procedūra. Ar ateityje rengsime, sunku pasakyti, nebent būtų priimti teisės aktai, leidžiantys bibliotekoms išimties tvarka organizuoti supaprastintus aukcionus. Mums

Meilė

priimtinesnis būdas būtų elektroninio aukciono organizavimas naudojantis e. varžytinių sistema. Organizuojant elektroninį aukcioną, dalyviai galėtų lengviau ir greičiau apžiūrėti bibliotekos parduodamas knygas, būtų galima parduoti ne po vieną, o formuoti knygų krepšelį“, – idėja dalijasi D. Abazoriuvienė. Kad aukcionas nėra pirmas bibliotekų pasirinkimas, sutinka ir Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bib lio tekos Informacijos išteklių skyriaus vedėja Laura Vladykienė: „Esame ne kartą diskutavę apie galimybę surengti aukcioną. Priėjome išvadą, kad mūsų bibliotekoje nurašomos tik labai susidėvėjusios ir neaktualios knygos, praktiškai nebeturinčios vertės. Maža tikimybė, kad jas pavyktų parduoti aukcione. Be to, yra specialūs aukciono reikalavimai ir procedūros, kurioms reikia skirti nemažai laiko ir pastangų. Galbūt, supaprastinus aukciono reikalavimus, šią idėją persvarstytumėme.“

Tiesa, nurašytų knygų aukcionas – išeitis tik viešosioms bibliotekoms, mokslo įstaigų bibliotekos jo taikyti negali. „Knygų aukcionų nedarėme ir daryti nė negalvojame. Mūsų fonde daugiausia sveikatos, veterinarijos leidinių, kitokios literatūros dalis labai maža. O pasenusios medicinos knygos gali atnešti netgi žalos žmonių sveikatai, – argumentuoja LSMU bibliotekos vadovė M. Kretavičienė. – Be to, istorinę vertę turintys medicinos leidiniai nenurašomi – jie saugomi arba perduodami LSMU Medicinos istorijos muziejui.“

IŠSKIRTINĖ BIBLIOTEKA

Vienintelė nurašytų knygų aukcioną organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka – ir tai daro jau 20 metų. „Kiekvienais metais aktualumą praradusias knygas surenkame ir bandome gyvybę joms įpūsti iš naujo. Ne pinigai svarbiausia – mums rūpi knygos likimas. Galėtume eiti lengviausiu keliu ir iš fondų išimtas knygas tiesiog atiduoti į makulatūrą, tačiau norime leidinius prikelti antram gyvenimui“, – pasakoja bib lio tekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Nereikalingų, netinkamų spaudinių ir kitų dokumentų aukcionas organizuojamas vadovaujantis bibliotekos vadovo patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos nereikalingų spaudinių ir kitų dokumentų pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašu. Aukcioną organizuoja bibliotekos direktoriaus įsakymu patvirtinta

„Pasenusios medicinos knygos gali atnešti netgi žalos žmonių sveikatai.“

Kretavičienė

Pasaulyje vyrauja nuostata, kad bibliotekoje medicinos knygos gali būti laikomos penkerius metus, nes mokslo informacija greitai kinta ir senos knygos gali pridaryti žalos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bibliotekos ir informacijos centro archyvas

komisija, ji nustato nereikalingų arba netinkamų naudoti, nurašymui atrinktų dokumentų pradinę pardavimo kainą pagal bib lio tekos direktoriaus patvirtintą Nurašymui atrinktų, aukcionui teikiamų dokumentų grynosios vertės nustatymo tvarką ir atsižvelgdama į buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytą dokumento įsigijimo savikainą, rinkos vertę, likutinę vertę. Kainos yra simbolinės – pigiausias dokumentas – 0,10 Eur, brangiausias – 1,00 Eur. Komisija paskiria padalinių darbuotojus, atsakingus už dokumentų viešame aukcione pardavimą, finansinių operacijų vykdymą, nustato viešam aukcionui pateiktų dokumentų apžiūros laiką ir vietą; atsiskaitymo už aukcione parduotą turtą tvarką ir terminus, paskiria asmenį, atsakingą už informacijos teikimą.

Prieš skelbdama aukcioną biblioteka gali pasiūlyti kitoms miesto ar šalies įstaigoms, vykdančioms biblio tekinę veiklą, perimti dokumentus nemokamai. Visą reikalingą informaciją apie rengiamą aukcioną biblioteka ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki aukciono pradžios paskelbia savo interneto svetainėje ir viename iš nacionalinių dienraščių.

Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bib lio tekos aukciono trukmė – viena savaitė, jis vykdomas bib lio tekos padaliniuose, kuriems nurašymui atrinkti dokumentai teisiškai ir priklauso. Leidiniai paruošiami viešai apžiūrai su nustatyta pradine dokumentų pardavimo kaina ir parduodami aukščiausią kainą pasiūliusiems dalyviams. Pirkėjas atsiskaito pirkimo metu grynaisiais pinigais, jam išduodamas kasos aparato arba išrašomas pinigų priėmimo kvitas; juridiniai asmenys gali atsiskaityti pavedimu. Per aukcioną gautos lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Viešame aukcione neparduoti dokumentai nurašomi.

Šis vienintelės Lietuvoje bibliotekos organizuojamas leidinių aukcionas kasmet sulaukia ne tik Klaipėdos, bet ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio. „Bib lio tekininkams labai reikia ryšio bei atviro dialogo su skaitytojais, o šis knygų aukcionas ir yra atvira ataskaita mūsų bendruomenei“, – sako bibliotekos direktorė B. Lauciuvienė. Pasak šios bibliotekos metodininkės rinkodarai ir viešiesiems ryšiams R. Rudienės, 2022 m. per aukcioną iš viso nupirkta 2845 vnt. dokumentų. „Skaitytojai labiau perka grožinę literatūrą, vaikiškas knygas, žinynus, ypač mėgsta psichologines knygas“, – vardija R. Rudienė.

ŠVIESTI VISUOMENĘ

Istoriškai susiklostė, kad knyga lietuviams yra nekvestionuotina vertybė, todėl jos nurašymas ir likvidavimas visuomenei yra itin jautrus klausimas.

„Dar visai neseniai, gegužės 7­ąją, minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, primenančią spaudos draudimo laikotarpį, kai kiekviena knygelė

Danguolė Abazoriuvienė

buvo aukso vertės. Natūralu, kad ši įskiepyta vertybė išliko iki šių dienų. Ir tai nėra blogai. Mes, bibliotekos, kaip knygų namai, džiaugiamės, kad šiuolaikinės visuomenės akyse knygos vis dar turi neįkainojamą vertę, – kalba T. Pauliuščenka. – Vis dėlto laikai keičiasi. Dabar knygų išleidžiama nepalyginamai daugiau, didžiuliais tiražais ir deficito nebėra. Galime rinktis ir skaitytojui pasiūlyti vis naujesnę, aktualesnę, kokybiškesnę literatūrą. Todėl natūralu, kad naujesni leidiniai išstumia kai kuriuos pasenusius, mažesnę vertę turinčius. Visa tai daroma tik skaitytojų labui.“

D. Abazoriuvienės teigimu, visuomenė turi suprasti, kad bib lio tekose privalo vykti tam tikras planingas fondų atnaujinimo procesas – būtina iš bib lio tekos fondų nurašyti tam tikrą kiekį leidinių, kad juose neliktų pasenusios, nepopuliarios ir nebeaktualios literatūros ir jie būtų papildyti naujais, kokybiškais ir aktualiais leidiniais.

„Šiuo klausimu atsiliekame nuo užsienio viešųjų bib lio tekų. Bib lio tekų fondų valdymo tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 proc. viešųjų bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai (Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 proc.). Metai iš metų kalbame, kad fondai nėra pakankamai atnaujinami, tačiau tinkamo valstybės požiūrio į dokumentų fondų atnaujinimą taip ir nesulaukiame. Tarptautinės bibliotekų

asociacijų ir

„Skaitytojas <...> pyksta dėl nurašomų knygų, bet kartu ieško bibliotekoje naujausios literatūros.“

Bibliotekos knygas nurašo remdamosi įstatymais – tai itin svarbu pabrėžti kalbantis šiuo jautriu klausimu su visuomene.  Ieva Slonksnytė

institucijų federacijos (IFLA) rekomendacinis metinis viešųjų bibliotekų fondo atnaujinimo rodiklis turėtų būti 10 proc. (Lietuvoje – 6 proc.), – apmaudžiai kalba D. Abazoriuvienė. – Galutinis bet kurio fondo rezultatas ir yra ta pati visuomenė, skaitytojas, kuris pyksta dėl nurašomų knygų, bet kartu ieško bibliotekoje naujausios literatūros.“

M. Straupytė iš Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos išskiria, kad viena pagrindinių bib liotekos funkcijų –šviesti visuomenę, tad ir informavimas apie knygų nurašymą yra labai svarbus: „Manau, kad skaitytojai turėtų būti po truputį pratinami prie to, kad leidinių nurašymas yra visiškai natūralus procesas, nes skaityti susidėvėjusių ir nebeaktualių knygų nenori jie patys.“

Ž. Pratusevičienė pritaria, kad viešojoje erdvėje reikėtų daugiau kalbėti apie tai, jog biblioteka – ne sandėlis. „Mažose bibliotekose reikalingos tokios knygos, kurios skaitomos savos bendruomenės.

Jautriai reaguoja ir žmonės, atnešę biblio tekai dovanoti senas knygas. Suprantama, kad žmogui sunku išmesti tai, ką jis laiko vertybe. Bet kai paklausi, ar tą knygą skaitys jis pats, jo vaikai ar anūkai, dažniausiai atsakymas būna neigiamas, – patirtimi dalijasi gimnazijos bibliotekos vedėja. – Viena kolegė susidėvėjusias ar praradusias aktualumą, populiarumą knygas palygino su suplyšusių kojinių stalčiumi: krauni, krauni – gal pravers. Nelabai praverčia, nes norisi naujų, gražių, nesuplyšusių, nenublukusių ir pan. Taip ir su knygomis.“

SVARBU AIŠKI KOMUNIKACIJA

Dėl bibliotekų nurašytų knygų atidavimo į makulatūrą pastaraisiais metais visuomenėje ir žiniasklaidoje buvo kilęs ne vienas skandalas. Žmonės, išvydę knygas, kurios, jų nuomone, yra vertingos, stebisi, kritikuoja ir kelia klausimus, kodėl jos yra išmetamos.

„Labai apmaudu žiniasklaidoje matyti vis pasikartojančius pranešimus apie knygų, kultūros paveldo, istorijos ir t. t. vertybių naikinimą, kai žurnalistai sukelia skandalą, neįsigilinę į tikrąją situaciją. Pavyzdžiui, aklai vadovaujasi muziejų, o ne bibliotekų įstatymais ir nesupranta besikeičiančių procesų globaliame žinių pasaulyje“, –kalba M. Kretavičienė.

D. Abazoriuvienė tikina, kad nurašomų knygų klausimu reikėtų nuolat kalbėti su visuomene, su Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariais, kviesti juos dažniau lankytis bibliotekose, kad jie suprastų nuolatinį dokumentų fondo atnaujinimo reikalingumą ir nebūtų taip jautriai reaguojama į nurašymą. „Kolegoms patarčiau atsakingiau elgtis su nurašomais leidiniais (nemėtyti jų į konteinerius ar kitas talpas), kad nebūtų keliami bereikalingi skandalai, o skaitytojams – tiesiog pasitikėti bibliotekininkų profesionalumu ir leisti jiems atsisveikinti su nurašytomis knygomis laikantis teisės aktų“, – linki D. Abazoriuvienė.

Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė V. Pukėnaitė ­ Pigagienė pabrėžia, kad bib lio tekininkų elgesys su nurašomomis knygomis turi didelę įtaką visuomenės požiūriui į biblioteką, kaip instituciją. „Bibliotekininkams reikėtų su knygomis elgtis kaip su valstybės vėliava – su didžiausia įmanoma pagarba. Mes gerbiame knygas ir su jomis elgiamės tinkamai. Nesinori, kad teisinis bib liotekų veiklos reguliavimas keltų tiek iššūkių bibliotekoms ir netgi grasintų bibliotekų reputacijai visuomenės akyse.“

„Mano nuomone, problema kyla iš to, kad bibliotekų lankytojai nemato bibliotekų vidinės „virtuvės“, yra per mažai susipažinę, kaip ir kodėl tvarkomi bei atnaujinami mūsų fondai. Pasipiktinimas kyla dėl žinių trūkumo, – teigia informacijos specialistas T. Pauliuščenka. – Knygų nurašymą atliekame pagal griežtas taisykles ir nematau priežasties, kodėl su jomis negalėtumėme supažindinti visuomenės. Tačiau tai reikėtų daryti vieningai, organizuojant bendrą Lietuvos bibliotekų viešinimo kampaniją, suprantamai paaiškinančią, kodėl fondus reikia atnaujinti ir iš jų išimti nereikalingas knygas, kodėl tos knygos iš viso turėjo būti nurašytos. Ir kad nieko blogo suteikti knygoms antrą gyvenimą ne tik atiduodant jas perdirbti, bet ir panaudoti kuriant įvairias instaliacijas, meno kūrinius ir pan.“

Stebėdama, kaip atsidūrusios skandalo sūkuryje bibliotekos bendrauja su visuomene ir žiniasklaida, V. Pukėnaitė ­Pigagienė mato keletą komunikacijos šiuo itin jautriu klausimu trūkumų: „Visų pirma, per mažai kalbame apie galimus atsisveikinti su knygomis būdus, apie tai, kad bibliotekų veiksmus reglamentuoja įstatymai. Bibliotekos turėtų būti nuoširdžios, atviros ir kantriai aiškinti visuomenei apie knygų nurašymo tvarką. Negalima neatlaikius spaudimo žadėti knygas „gelbėti“ ar išdalinti skaitytojams, nes tai būtų įstatymų pažeidimas. Reikia ne tik gesinti komunikacijos gaisrus, o ir imtis problemos šaknų.“

AR REIKALINGI ĮSTATYMO PAKEITIMAI?

Kultūros ministerijoje svarstoma iniciatyva rengti Bibliotekų įstatymo pataisas, kurios leistų pripažintas nereikalingomis arba netinkamomis naudoti knygas neatlygintinai perduoti privatiems asmenims – bibliotekų lankytojams. „Šiuo metu plačiai kalbama apie galimybę reglamentuoti nurašytų knygų atidavimą gyventojams, tačiau turime labai gerai įvertinti, kaip tai būtų įgyvendinama. Bib lio tekų įstatymas turi numatyti ne tik kitokią perdavimo tvarką, bet ir dalyvius, perdavimo būdus, taikomus kriterijus. Būtina nustatyti, kas patvirtina tvarkas ir kam suteikiami įgaliojimai detaliau reglamentuoti tą procesą, kad nekiltų chaosas, – svarsto D. Abazoriuvienė. – Esminis klausimas, į kurį turime atsakyti prieš keisdami įstatymą: kokių rezultatų norime ir kokių tikslų siekiame? Ar vėl nesulauksime prieštaringo visuomenės požiūrio?“

„Bibliotekininkams reikėtų su knygomis elgtis kaip su valstybės vėliava – su didžiausia įmanoma pagarba.“

Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė

METAI PO PANDEMIJOS ATNEŠĖ POKYČIŲ

Eglė Dikavičienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė

2022 m., kaip ir ankstesniais metais, stebimas bibliotekų skaičiaus mažėjimas. Krinta ir bendras šalies bibliotekose registruotų vartotojų rodiklis. Nors šalies bibliotekų išlaidos dokumentams įsigyti per metus išaugo, tačiau naujų dokumentų gauta beveik ketvirtadaliu mažiau nei 2021 m. Pasibaigus pandemijai, išaugo fizinių, tačiau sumažėjo virtualių apsilankymų skaičius šalies bibliotekose.

1930 m. Lietuvoje priimtas Valstybės statistikos įstatymas, paskatinęs rinkti statistinius duomenis, nuo tada Lietuvoje pradėjo vystytis Lietuvos bibliotekų statistikos sistema. Ji apima įvairių tipų bibliotekas visoje šalies teritorijoje. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Bibliotekininkystės centras nuo 1997 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įpareigotas statistinius duomenis rinkti, sumuoti, apdoroti ir analizuoti nacionaliniu lygmeniu. Parengta informacija skelbiama Kultūros ministerijos tinklalapyje, duomenys teikiami Lietuvos statistikos departamentui, „IFLA Library Map of the World“ ir kt.

Nacionalinės bibliotekos svetainėje galima rasti Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus parengtus suvestinius šalies bibliotekų 2022 m. veiklos statistinius duomenis, veiklos ataskaitas pateikė 2152 bibliotekos. Apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos sudarė daugiau nei 55 proc. visų ataskaitas teikusių bibliotekų, 43 proc. –švietimo ir mokslo įstaigų ataskaitos.

BIBLIOTEKŲ TINKLAS

2022 m. šalies bibliotekų tinklą sudarė šios įstaigos: kultūros institucijų bibliotekos: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Lietuvos audiosensorinė (buvusi Lietuvos aklųjų), 5 apskričių viešosios, 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų ir 1123 jų filialai (padaliniai), 16 muziejų ir 1 kitų kultūros įstaigų biblioteka; 15 specialiųjų bibliotekų: Lietuvos banko, 6 Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios, Lietuvos medicinos ir 4 sveikatos priežiūros įstaigų, 2 techninės, 1 žemės ūkio bib lio teka; 930 švietimo ir mokslo institucijų bibliotekų: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, 3 mokslo institutų, 34 aukštųjų mokyklų: 16 universitetų (11 valstybinių ir 5 nevalstybinių), 18 kolegijų

(12 valstybinių ir 6 nevalstybinių), 53 profesinių mokyklų, 839 švietimo įstaigų: 774 savivaldybių, valstybinių ir nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų (160 progimnazijų, 364 gimnazijų, 176 pagrindinių ir 74 pradinių mokyklų), 56 neformaliojo vaikų švietimo įstaigų (dailės, muzikos, meno), 5 pedagogų švietimo centrų, 3 švietimo pagalbos tarnybų bei 1 vaikų globos namų biblioteka. Lietuvos bibliotekų tinklas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 62 bibliotekomis, daugiausia dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo arba likvidavimo.

Nuo 2018 m. kultūros sektoriaus bib lio tekų tinklas sumažėjo 4,2 proc., arba 63­imis bibliotekomis, švietimo ir mokslo institucijų –16,74 proc., arba 187­iomis bibliotekomis (1 diagrama).

1 diagrama. Šalies bibliotekų tinklo pokyčiai 2018–2022 m.

Kultūros ministerijos sektorius

Švie�mo ir mokslo įstaigos

Linijinė (Kultūros ministerijos sektorius)

VARTOTOJAI

2022 m. šalies bibliotekose buvo registruoti 945 892 vartotojai, arba 33,7 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų (2021 m. – 34,1 proc.), per metus rodiklis sumažėjo 21 442 vartotojais (2 diagrama). Ataskaitiniais metais nauji užregistruoti vartotojai sudarė 20,92 proc. viso skaičiaus, beveik pusė (49,76 proc.) vartotojų buvo vaikai iki 14 metų ir besimokantis jaunimas, palyginti su 2021 m., šios kategorijos vartotojų rodiklis išaugo 3 proc. 2022 m. kultūros įstaigų bibliotekose užregistruoti 451 905, arba 47,8 proc. visų šalies bibliotekų vartotojų, švietimo ir mokslo institucijų bibliotekose – 489 684, arba 51,8 proc.

2 diagrama. Registruoti vartotojai šalies bibliotekose 2021–2022 m.

Nuo 2018­ųjų savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklui sumažėjus 53 filialais (arba 4,29 proc.), registruotų vartotojų rodiklio kreivė krito 28,69 proc. (3 diagrama).

3 diagrama. Registruoti vartotojai savivaldybių ir bendrojo ugdymo bibliotekose 2018–2022 m.

4 diagrama. Dokumentų fondai šalies bibliotekose 2022 m.

Švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose ataskaitiniais metais buvo registruoti 489 684 vartotojai, arba 9353 daugiau negu 2021 m. Nauji registruoti vartotojai sudarė 21,5 proc., kita dalis – perregistruoti. Aukštųjų mokyklų bibliotekose 2022 m. registruoti 146 105, arba 2,53 proc. mažiau nei prieš metus, profesinių mokyklų bibliotekose – 29 554 vartotojai, arba 1,52 proc. mažiau, bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekose – 293 772 vartotojai, jie sudarė 60 proc. visų švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekų vartotojų. Pažymėtina, kad bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekose, palyginti su 2021 m., registruotų vartotojų rodiklis augo 5 proc., o šioje bibliotekų grupėje, nuo 2018 m. netekusioje 162 bibliotekų (arba susitraukusioje 17,57 proc.), registruotų vartotojų skaičius per penkmetį sumažėjo tik 1,24 proc. Manytina, jog tai susiję su tuo, kad mokiniai pavėžėjami į mokymo įstaigas (tai reglamentuota savivaldybių funkcija), o regionų gyventojams laiko standartas, per kurį jie turėtų pasiekti paslaugą, matuojamas automobilio atstumu, t. y. asmeniniu, o ne viešuoju transportu, ir laikantis prielaidos, kad didžioji dalis gyventojų turi galimybę pasinaudoti automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo transporto paslaugos atokesnėse gyvenvietėse tampa ribotos, yra tikimybė, kad visuomenės grupės, tokios kaip jaunimas ar senjorai, neturinčios nuosavo automobilio, gali likti didesnėje atskirtyje1

DOKUMENTŲ FONDAS

2022 ­ ųjų pabaigoje Lietuvos bib lio tekų saugyklose buvo 47 351 871 fiz. vnt. dokumentų, arba 880 189 fiz. vnt. mažiau negu 2021 ­ aisiais. 2022 m. tūkstančiui šalies gyventojų vidutiniškai teko 16 875 fiz. vnt. (2021 m. – 17 252 fiz. vnt.), o vienam šalies bibliotekose registruotam vartotojui – vidutiniškai po 50 fiz. vnt. (2021 m. – 49,9 fiz. vnt.). Didžiausi dokumentų fondai buvo sukaupti kultūros sektoriaus, švietimo ir mokslo institucijų bibliotekose.

Palyginti su 2021 m., kultūros įstaigų bibliotekose vartotojų užregistruota 29 855 mažiau. Savivaldybių viešosiose bibliotekose 386 164 registruoti vartotojai sudarė 85,5 proc. kultūros sektoriaus bibliotekų vartotojų, apskričių viešosiose registruota 40 620 vartotojų, arba 9 proc., Nacionalinėje – 16 312, šioje bibliotekoje registruotų vartotojų rodiklis per metus išaugo 20 proc.

Krentančią bendrą šalies bibliotekose registruotų vartotojų rodiklio kreivę iš esmės lemia ne vienus metus mažėjantis šalies gyventojų skaičius, taip pat uždaromos bibliotekos, kurių buvę skaitytojai dėl padidėjusio atstumo netenka galimybės naudotis tradicinėmis jų teikiamomis paslaugomis. Ryškiausiai ši tendencija stebima tarp savivaldybių viešųjų bibliotekų vartotojų – jų skaičius per metus susitraukė 8,88 proc. 2022 m. savivaldybių viešosiose bibliotekose skaitė 13,8 proc. šalies gyventojų (2021 m. – 15,1 proc.), iš jų – 36,5 proc. kaimo gyventojai.

Kultūros sektoriaus bib lio tekose sukaupta 22 549 694 fiz. vnt., arba 47,6 proc. bendro dokumentų fondo, iš jų: Lietuvos nacionalinės bibliotekos fonduose – 6 471 869 fiz. vnt., apskričių viešosiose –3 979 859 fiz. vnt., savivaldybių viešosiose bib liotekose – 11 306 006 fiz. vnt. (4 diagrama). Per metus šio sektoriaus bibliotekose dokumentų fondas sumažėjo 1,2 proc. Švietimo ir mokslo institucijų bibliotekų saugyklose 2022­ųjų pabaigoje buvo 23 775 542 fiz. vnt., arba 50,2 proc. šalies biblio tekų dokumentų fondo. Per metus rodiklis krito 2,27 proc., pažymėtina, kad do ­

1 Kultūros paslaugų prieinamumas regionuose: erdvinė kultūros paslaugų tinklo analizė [interaktyvus]. Vilnius: „Kurk Lietuvai“, Všį „Investuok Lietuvoje“, [2020] [žiūrėta 2023 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://kurklt.lt/wp­content/uploads/2020/11/Erdvin%C4%97analiz%C4%97­i%C5%A1samiai.pdf

kumentų mažėjo visose šio tipo įstaigų bibliotekose. Aukštųjų mokyklų (valstybinių ir nevalstybinių) bibliotekų fonduose buvo 10 140 347 fiz. vnt., iš jų: Vilniaus universiteto bibliotekoje – 4 894 680 fiz. vnt., Vytauto Didžiojo universiteto – 1 025 821 fiz. vnt., Kauno technologijos universiteto – 868 644 fiz. vnt. Mokslų akademijos Vrublevskių bib lio tekos fonduose sukaupta 3 701 827 fiz. vnt. dokumentų. Ataskaitiniais metais profesinių mokyklų bibliotekų fondo dydis sudarė 1 026 221 fiz. vnt., arba 4,3 proc. švietimo ir mokslų institucijų saugyklose sukaupto dokumentų fondo. Antras pagal dydį bib lio tekų fondas suformuotas bendrojo ugdymo mokyklose, jame 2022 m. buvo 7 874 637 fiz. vnt., arba 33,1 proc. švietimo ir mokslo institucijų dokumentų fondo; iš jų: gimnazijų bib lio tekose – 4 430 842 fiz. vnt., pagrindinių – 1 568 998 fiz. vnt., progimnazijų –1 616 216  fiz. vnt., pradinių mokyklų bibliotekose –258 581 fiz. vnt.

Fondų didėjimą ar mažėjimą lemia gautų ir nurašytų dokumentų santykis, kaip neaktuali nurašyta didžioji uždarytų bibliotekų fondų dalis. 2022 m. šalies bibliotekose nurašyta 4,6 proc. metų pradžioje turėto dokumentų fondo, o naujai gautais leidiniais jis papildytas 2,2 proc. Nuo 2018 m. bibliotekose dokumentų nurašoma beveik dvigubai daugiau negu gaunama (5 diagrama).

Šalies bibliotekų išlaidos dokumentams įsigyti per metus išaugo 8,3 proc., tačiau naujai dokumentų gauta 23,8 proc. mažiau negu 2021 m. Nors dokumentų nurašymas 17,1 proc. buvo mažesnis nei prieš metus, tačiau, kaip minėta, nurašytų dokumentų skaičius du kartus viršijo gautųjų skaičių – 2022 m. bibliotekos gavo 1 063 532 fiz. vnt. (nebūtinai naujų) dokumentų, o nurašė – 2 217 430 fiz. vnt.

Atskirų tipų bib lio tekose gautų ir nurašomų dokumentų pokyčiai buvo skirtingi: per metus savivaldybių viešosiose bibliotekose dokumentų gauta 3,2 proc. daugiau nei 2021 m., o tūkstančiui gyventojų teko 211,5 gauto dokumento (2021 m. – 204,6), aukštųjų mokyklų biblio tekose – 19,8 dokumento (2021 m. – 146,2), bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekose – 69 dokumentai (2021 m. – 72). Kaip minėta, savivaldybių viešosiose bibliotekose per metus gautų dokumentų skaičius augo, tačiau aukštųjų mokyklų bibliotekose sumažėjo 86,5 proc., o bendrojo ugdymo bibliotekose buvo gauta 4,2 proc. mažiau nei 2021 m. Nuo 2018 m. bib lio tekoms skiriamos lėšos dokumentams įsigyti išaugo 58,2 proc., periodikos prenumeratai – 25,3 proc., tačiau per pastarąjį penkmetį gaunamų dokumentų skaičius sumažėjo beveik 19 proc. Pavyzdžiui, savivaldybių viešosiose bibliotekose centralizuotų lėšų (be periodikos prenumeratos) 2018 m. buvo skirta 214 325 eurai, arba vienam gyventojui 0,08 euro, o 2022 m. – 0,19 euro,

5 diagrama. Gautų ir nurašytų dokumentų dinamika šalies bibliotekose 2018–2022 m.

6 diagrama. Apsilankymai šalies bibliotekose 2021–2022 m.

tačiau, augančios energijos sąnaudos, pabrangęs popierius neišvengiamai didina leidybos sąnaudas, ir bibliotekų galimybės įsigyti daugiau leidinių mažėja.

APSILANKYMAI IR LANKYTOJAI

2022 m. šalies bibliotekose fiksuota 17 253 310 apsilankymų, arba 6 431 332 daugiau negu 2021 m. Kultūros įstaigų bibliotekose bendras apsilankymų skaičius buvo 11 421 409, per metus išaugęs 61,4 proc., iš jų: 14,8 proc. metinis lankytojų augimas stebimas savivaldybių viešosiose, 29,5 proc. daugiau lankytojų sulaukė apskričių viešosios, 8 proc. apsilankymų padaugėjo Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje, Nacionalinėje bibliotekoje 2022 m. apsilankymų skaičius sudarė 29,8 proc. visų kultūros įstaigų bibliotekų lankytojų (6 diagrama).

Švietimo ir mokslo institucijų bibliotekose bendras lankytojų skaičius buvo 5 810 430, per metus jis išaugo 56 proc. Šiose įstaigose fiksuotas rodiklis sudarė 33,7 proc. apsilankymų šalies bibliotekose. Švietimo įstaigų bibliotekose lankytojų padaugėjo 44,4 proc.; iš jų: neformaliojo vaikų švietimo įstaigų – 14,37 proc., bendrojo ugdymo įstaigų bibliotekose apsilankymų skaičius augo 45,2 proc. Aukštųjų mokyklų bibliotekose apsilankyta du kartus dažniau nei prieš metus, 2022 m. jose apsilankė 1 757 927 lankytojai, tai sudarė 30,3 proc. švietimo ir mokslo institucijų bibliotekose fiksuotų apsilankymų. Profesinių mokyklų bibliotekose lankytojų padaugėjo 12,6 proc., o Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje – 21,6 proc. 2022 m. vienam šalies gyventojui apsilankymų skaičius šalies bibliotekose per metus išaugo ir sudarė 6,1 karto (2021 m. – 3,9), vienam bibliotekose registruotam vartotojui apsilankyti vidutiniškai teko po 18,2 karto (2021 m. – 11,2). Nors per 2022­uosius apsilankymų skaičius gerokai išaugo, palyginti su 2021 m., tačiau dar nepasiekė 2018 m. vidurkio (žr. 1 lent.).

1 lentelė. Apsilankymų bib lio tekose vidurkis šalies gyventojui 2018–2022 m.

Palyginti su 2021 m., išaugus fizinių apsilankymų skaičiui bibliotekose, 11,8 proc. sumažėjo virtualių apsilankymų bibliotekų svetainėse iš išorės įrenginių. 2022 m. virtualūs apsilankymai sudarė 86,7 proc. fizinių apsilankymų, kai 2021 m. virtualūs apsilankymai bibliotekų svetainėse 1,5 karto viršijo fizinių apsilankymų skaičių.

DOKUMENTŲ IŠDUOTIS

2022 m. iš šalies biblio tekų saugyklų vartotojams buvo išduota 15 775 310 fiz. vnt. dokumentų, arba 12,2 proc. daugiau nei 2021 m. Per metus dokumentų išduoties rodikliai sumažėjo tik dviejų tipų bibliotekose – aukštųjų mokyklų ir specialiosiose, atitinkamai 4,4 ir 11,7 proc.

Kultūros sektoriaus bibliotekose išduota 11 539 140 fiz. vnt. dokumentų, arba atlikta 73,1 proc. visų išduočių šalies bibliotekose. Per metus šio sektoriaus dokumentų išduočių rodiklis išaugo 10,9 proc., iš jų savivaldybių viešosiose – 8 proc., apskričių viešosiose – 33,4 proc., Nacionalinėje –36,3 proc., Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje – 14,6 proc. (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Dokumentų išduotis šalies bibliotekose 2021–2022 m.

liotekose. Aukščiausias skaitomumo rodiklis 2022 m. tarp švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekų fiksuotas bendrojo ugdymo mokyklose, vienam registruotam vartotojui vidutiniškai teko 9,9 fiz. vnt. išduoto dokumento (2021 m. – 8,1), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir mokslo institutų bib lio tekose – 7,4 (2021 m. – 6,9), minėtose institucijose skaitomumo rodiklis šiek tiek augo, tačiau kitų švietimo įstaigų bibliotekose mažėjo; iš jų aukštųjų mokyklų bibliotekose – 6,4 (universitetų 6, kolegijų 7,6) dokumento (2021 m. – 6,5), profesinių mokyklų bibliotekose – 6,8 (2021 m. – 6,9), neformaliojo vaikų švietimo įstaigų bibliotekose vidutinė išduotis vienam vartotojui – 6,2 (2021 m. –7,1) dokumento.

Švietimo ir mokslo institucijų biblio tekose dokumentų išduota 4 175 593 fiz. vnt., arba 16,1 proc. daugiau negu 2021 m. Švietimo įstaigų bibliotekose dokumentų išduota 26,7 proc. daugiau nei prieš metus, nors neformaliojo ugdymo įstaigų bibliotekose dokumentų išduotis sumažėjo 12,4 proc., tačiau bendrojo lavinimo mokyklose šis rodiklis išaugo beveik 28 proc. Kaip minėta, aukštųjų mokyklų bibliotekose dokumentų išduotis sumažėjo 4,4 proc., tačiau bendrą rodiklio nuosmukį lėmė kolegijų bibliotekose 22,5 proc. sumažėjusi dokumentų išduotis. Universitetų bibliotekose išduočių skaičius per metus išaugo 3,5 proc. Dokumentų išduotys sumažėjo profesinių mokyklų bibliotekose, 2022 m. čia išduota 5690 fiz. vnt. dokumentų, arba 2,8 proc. mažiau negu 2021 m.

Skaitomumo rodiklį (tai vidutinė dokumentų išduotis vienam vartotojui per metus) lemia vartotojų ir dokumentų išduoties pokytis. Ataskaitiniais metais bendras skaitomumo rodiklis – 16,7 (2021 m. – 14,5) dokumento vienam vartotojui. Kultūros įstaigų bibliotekose minėtas rodiklis siekė 25,5 (2021 m. – 21,6) dokumento. Savivaldybių viešosiose bibliotekose vidutiniškai vienam vartotojui buvo išduota 25,7 (2021 m. – 21,6), iš jų kaimo filialuose 27,9 (2021 m. – 27,3), apskričių viešosiose – 23,7 (2021 m. – 18,2) dokumento. Specialiosiose bibliotekose šis rodiklis yra žemesnis už bendrą šalies vidutinį – tik 14,1 dokumento vienam vartotojui.

Švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose bendras skaitomumo rodiklis buvo 8,5 arba beveik du kartus mažesnis už bendrą (16,7) šalies bib­

Pandemijos laikotarpiu, kai šalyje buvo ribojamas gyventojų judėjimas, patekimas į įstaigas, didelė dalis teikiamų paslaugų persikėlė į virtualiąją erdvę. Šiuo laikotarpiu šalies bibliotekos greitai prisitaikė prie pasikeitusios padėties: dokumentų užsakymas vyko internetu, o išdavimas – bekontakčiu būdu, renginiai, mokymai, informacijos teikimas ir t. t. persikėlė į socialinius tinklus ir kitas virtualias platformas. 2020–2021 m. buvo stebimas ryškus susidomėjimas ir naudojimasis bibliotekų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, ypač išaugęs vartotojų atsisiunčiamų elektroninių dokumentų ir įrašų turinio vienetų skaičius. Pasibaigus valdžios įvestiems ribojimams, pradėjo kristi ir elektroninių paslaugų rodikliai bibliotekose. Per penkerius pastaruosius metus el. dokumentų atsisiuntimai iš bibliotekų svetainių išaugo 16,8 proc., tačiau, palyginti su 2021 m. duomenimis, šio tipo dokumentų paklausa tarp vartotojų krito 18,9 proc., o atsisiunčiamų įrašų – 23,3 proc. Kaip minėta, 2022 m. atsisiųstų el. dokumentų ir įrašų skaičius mažėjo, tačiau vis tiek dvigubai viršijo bendrą fizinių dokumentų išduočių skaičių. Ataskaitiniais metais vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 12 atsisiųstų dokumentų ar įrašų turinio vienetų (2021 m. –15), o vienas šalies bibliotekose registruotas vartotojas 2022 m. vidutiniškai atsisiuntė po 35,5 elektroninio turinio vieneto (2021 m. – 44).

Iš 33 610 898 elektroninio turinio vienetų, vartotojų atsisiųstų 2022­aisiais, 86 proc. atsisiuntė švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekų vartotojai. Ypač išsiskiria aukštųjų mokyklų bibliotekų pateikti duomenys, iš šių bibliotekų svetainių atsisiųsta 20 934 961 elektroninio turinio vienetas, o vienam registruotam vartotojui 2022 m. vidutiniškai teko po 143,3 atsisiųsto dokumento ar įrašo (2021 m. – 159,8) turinio vieneto, tais metais šis skaičius keturis kartus viršijo šalies vidurkį, tenkantį registruotam vartotojui. Manytina, kad po pandemijos išnykę ribojimai beveik 9 proc. padidino bibliotekose įvykdytų interneto seansų skaičių, o virtualių apsilankymų skaičių iš išorinių tinklų sumažino 11,8 proc.

TERMINŲ ARUODAS

TEISĖS TERMINIJOS PLĖTRA BIBLIOTEKOSE: JŪSŲ TEISĖ ŽINOTI

Dr. Violeta Černiauskaitė

Teisė į saviraiškos laisvę, informaciją ir visuomenės dalyvavimą yra demokratijos pagrindas. Tvarios visuomenės raidai itin svarbi teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Aktyviai įsitraukusios į

šių pamatinių vertybių ugdymą, bibliotekos turi ypatingus įsipareigojimus autorių teisių saugomus elektroninius, skaitmeninius dokumentus naudoti gavusios autorių teisių subjektų sutikimą1, išskyrus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytas išimtis2. Minėtame įstatyme yra fiksuotos net 56 pagrindinių

sąvokų apibrėžtys, kituose su autorių teisėmis susijusiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose taip pat gausu turinio kūrėjams, platintojams ir naudotojams aktualių terminų.

Šios srities terminijos gausėjimą gerai iliustruoja itin sparčiai pildoma teisės terminų bazė Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyne. Pirmoje žodyno laidoje3 teisės dalykams priskiriamų terminų buvo apie 120, o rengdami antrąją šio žodyno laidą per porą metų turime sukaupę virš 400 aktualių bibliotekininkams teisinių terminų. Jų norminimas ypatingas ir tuo, kad dauguma yra tarptautiniai, pasižymintys gausiais teisės aktų ir kitų norminių dokumentų šaltiniais. Specialiosios terminijos išmanymas padeda surasti tikslią informaciją ir šaltinius, o kalbant apie teisę, tai sutaupo itin daug laiko, leidžia atlikti ekspertinę paiešką naršant pasaulinėje teisinės informacijos duomenų bazėje (angl. Global Legal Information Network, GLIN)4, lietuviškoje teisinėje duomenų bazėje Infolex su integruotais Teisinių terminų bei Lotyniškų terminų žodynais5 arba tiesiog ieškoti naujienų Infolex informacijos portale6

1 Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2023­04­01).

2 Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2022­06­07 iki 2023­12­31).

3 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas = Lithuanian­English dictionary of librarianship, information and book science (LIBS): 10 000 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba ir anglų–lietuvių kalbų rodykle / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 548 p. https://doi.org/10.51740/mp.52.

4 Global Legal Information Network (GLIN) Prieiga per internetą: www.glin. gov/search.action

5 Infolex: Žodynai. Prieiga per internetą: www.infolex.lt/teise/Default. aspx?Id=32&sid=14

6 Infolex: teisės portalas. Prieiga per internetą: www.infolex.lt/portal/start. asp

Teikiame keletą atrinktų autorių teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugos terminijos pavyzdžių iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriuje administruojamos terminologinių duomenų bazės (2023 m. pavasarį jos apimtis siekė 17 tūkst. lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba). Su terminu áutorių téisės (authors rights, copyright) siejami neturtinės (moral right) ir turtinės (economic rights) teisės terminai:

téisė į áutoriaus vardą (right to be identified, right of respect for the name),

téisė į kūrinio neliečiamùmą (right of respect for the work), kūrinio pavadinimo apsaugà (literary title protection), téisė į autorinį atlýginimą (right to royalties), téisė publikuoti (right to publish), téisė taisýti arba išim ti iš apývartos ( right of correction or withdrawal), vertimo téisė (right of translation), viẽšo atlikimo téisė (right of public performance), pomirtinio paskelbimo téisė (right of posthumous publication), gretutinės téisės (neighboring rights), atgaminimo téisė (right of reproduction), adaptãvimo téisė (right of adaptation), intelektinės nuosavybės teisių apsaugà ( intellectual property rights protection), sąžiningas naudójimas (fair use), kopijúojamasis rãšymas (copy-paste writing, cut-paste writing), plagiãtas (plagiary, plagiarism), verstinis plagiãtas (translated plagiarism), piratãvimas (piracy).

TERMINIJOS VARTOTOJAI IR KŪRĖJAI

Gera intelektinės nuosavybės terminų atranka pasižymi Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas7 Lietuvoje autorių teisės aplinkos analizei skiriamos studijos, vadovėliai, seminarai. „Informacijos ir komunikacijos specialistai turi žinoti ir gebėti kurti, skleisti, saugoti, naudoti informaciją, palaikyti ryšį su visuomene, suinteresuotomis grupėmis teisėtai, nepažeisdami kitų asmenų intelektinės nuosavybės teisių ir teisėtų interesų, žinoti su kūrybine veikla susijusias savo teises ir mokėti jas apsaugoti.“ 8 Intelektinės nuosavybės apsaugos kūrybinėse industrijose žinios ir terminija aktualios muzikos, kino, dizaino, spaudos, reklamos, scenos menų, fotografijos menininkams ir kitiems kūrėjams bei vadybininkams ar studijuojantiems šias sritis. Jiems parengta žinomų teisininkų prof. dr. Ramūno Birštono ir dr. Jūratės Liauksminaitės monografija9

Deja, lieka nemažai specialiosios teisės dalykų, kurie stokoja adekvačios tarptautinei lietuviškos terminijos, tuo ypač pasižymi sparčios kaitos informacijos ir duomenų naudojimo, saugumo, privatumo apsaugos terminija. Pavyzdžiui, prieigos téisė (access right ) dažniausiai apibrėžiama kaip teisė naudotis tam tikros sistemos, dažniausiai nuotolinės, ištekliais. Prieigos teisės neapima kopijavimo, saugojimo, viešo transliavimo ar viešo kūrinių atlikimo. Tačiau tarptautinis bibliotekų statistikos standartas prieigos teisėms dar priskiria teises pasiekti bibliotekos fondą ar juo

7 Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [Elektroninis išteklius] / Loreta Tauginienė, Inga Gaižauskaitė, Irene Glendinning ... [et al.]; vertėjos Loreta Tauginienė, Inga Gaižauskaitė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019. 1 PDF failas (33 p.). ISBN 978­9955­19­971­7.

8 Stonkienė, Marija. Intelektinės nuosavybės teisė. Autorių teisė: Mokomoji knyga. Vilnius, 2011, p. 9–10.

9 Birštonas, Ramūnas; Liauksminaitė, Jūratė. Intelektinės nuosavybės apsauga kūrybinėse industrijose. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 324 p. ISBN 978­609­07­0403­5.

naudotis. Elektroninių dokumentų fondų atveju tai reiškia, kad biblioteka įstatymu, licencija ar kita sutartimi ir (arba) bendradarbiavimo susitarimu užtikrino savo vartotojams nuolatinę ar laikiną prieigą10. Priklausomai nuo konteksto, šių terminų apibrėžtys itin skirtingos. Pavyzdžiui, téisė gáuti informãciją (right to be informed) gali būti apibrėžiama tik kaip duomenų subjektų teisė būti informuotiems apie įrašytų jų asmens duomenų egzistavimą, turinį, paskirtį ir naudojimą. Vadinasi, netapę duomenų subjektais (data subject), t. y. individais, kurių duomenys įrašomi, neįgauname įvairiuose teisės aktuose numatytų teisių, tokių kaip:

téisė tikrinti (right to inspect),

téisė prižiūrėti (right of inspection),

téisė blokúoti dúomenis ( right to data blocking , right to data locking),

téisė taisýti (right to correction),

téisė ištrinti dúomenis (right to deletion of data),

téisė skųsti (right of complaint),

téisė žinóti (right to know).

Pastaroji yra visuotinė teisė gauti informaciją apie teisiškai apibrėžtų įrašytų duomenų rūšių egzistavimą, su jais atliktus veiksmus ir trečiuosius asmenis, kuriems suteikta „prieiga“ prie jų.

AKTUALUSIS TERMINŲ KONTEKSTAS

Taip pat primename, kad bibliotekininkams aktualios teisės terminijos šaltinių kontekstą sudaro tarptautinis aiškinamasis terminų standartas LST ISO 5127: 201911 ir į Europos Sąjungos teisinės informaci­

10 ISO 2789:2022. Information and documentation. International library statistics.

11 LST ISO 5127:2019. Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017 Information and documentation – Foundation and vocabulary). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019. 413 p.

Paieška Infolex teisės portale

jos duomenų bazę EUR­Lex12 integruotas EUROVOC tezauras13. Lyginamajai daugiakalbei teisinės aplinkos terminologijos analizei itin naudinga Sąveikiosios Europos Sąjungos terminologijos duomenų bazė (angl. Interactive Terminology for Europe, IATE)14. Šioje duomenų bazėje kiekvieną terminą identifikuoja tikslūs teisės šaltiniai.

Nacionalinės bib lio tekos Bib lio tekininkystės metodikos ir tyrimų skyriuje analizuodami aktualų bib lio tekininkams teisės šaltinių kontekstą, terminologijos duomenų bazėje registruojame vis daugiau naujos skaitmeninės realybės teisinio reguliavimo terminų, kurių apibrėžtys nuolat kinta ir yra tikslinamos, pavyzdžiui, terminas skaitmeninių téisių valdymas ( digital rights management ) apima tris reikšmių sritis: „1. Skaitmeninė technologija, kuri yra atsieta nuo konkretaus skaitmeninio leidinio, kaip produkto, formos ir naudojama prieigai prie turinio valdyti. Pasitelkiant įvairius skaitmeninių teisių valdymo programinės įrangos būdus, gali būti užtikrinamas naudojimo apribojimų laikymasis arba leidžiama naudotis tam tikromis papildomomis funkcijomis. 2. Vienas tam tikro leidinio leidimas gali būti prieinamas per kelis pardavėjus, kurie taiko skirtingą

12 EUR­Lex: Europos Sąjungos teisinės informacijos portalas. Prieiga per internetą: https://eur­lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt

13 EUROVOC tezauras. Prieiga per internetą: https://eur ­lex.europa.eu/ browse/eurovoc.html

14 IATE: Interactive Terminology for Europe. Prieiga per internetą: https:// iate.europa.eu.

skaitmeninių teisių valdymo programinę įrangą ir (arba) skirtingus naudojimo apribojimus. 3. Socialinis skaitmeninių teisių valdymas – tai tam tikro tipo teisių valdymas, kai vartotojo identifikaciniai duomenys įrašomi į patį produktą naudojant skaitmeninio vandenženklio technologiją, tačiau niekaip netrukdo vartotojui vartoti tą produktą.“

Nuolat kintančiomis sampratomis pasižymi terminai:

téisė gáuti paáiškinimą (right to an explanation), susijusi su dirbtinio intelekto teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatoma teisė gauti informaciją apie priežastis, dėl kurių buvo gauti tam tikri algoritmų sugeneruoti rezultatai,

téisė atsijùngti (right to disconnect) – darbuotojų teisė nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis,

téisė būti pamirštam (right to be forgotten) – asmenų teisė reikalauti ištrinti jų duomenis ir kitos su asmens duomenų apsauga susijusios teisės, reglamentuotos Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR).

Terminologinis naujų dalykų ir technologijų pažinimas teisinėje aplinkoje kartais gali pasirodyti ir per daug painus, tačiau jis tiksliausiai atspindi to meto realijas, nes yra grindžiamas juridinę galią turinčiais originaliais šaltiniais.

Sąveikiosios Europos Sąjungos terminologijos duomenų bazė (angl. Interactive Terminology for Europe, IATE)

VILNIAUS ORT TECHNIKUMAS –

LANGAS Į ATEITĮ

Aistė Puidokaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo

1920 m. įsikūrusi Draugija amatui ir žemės ūkiui skleisti Lietuvoje ir dar nuo 1918 m. Vilniuje ir pietryčių Lietuvoje veikusi Draugija amatams skleisti ir darbštumui skatinti tarp žydų pradėjo nepriklausomoje Lietuvoje puoselėti Rusijos žydų amatų ir žemės ūkio darbų skatinimo draugijos, geriau žinomos rusišku akronimu ORT (rus. Obščestvo remeslennogo truda), idėjas. Buvo rūpinamasi žydų profesinių gebėjimų lavinimu, steigiami įvairūs techniniai kursai, kuriamos dirbtuvės, išlaikomos profesinio rengimo, amatų mokyklos, tačiau didžiausiu Draugijos amatui ir žemės ūkiui skleisti Lietuvoje pasididžiavimu tapo jų išlaikomas Vilniaus ORT žydų technikumas. Šiame straipsnyje kviečiame išsamiau susipažinti su šia du dešimtmečius veikusia mokykla, jos istorija ir pasiekimais. Tai liudijančių dokumentų galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijoje1. Čia saugomas išlikęs didelis ORT dokumentų grupei priklausantis dokumentų masyvas, kuris ir davė impulsą patyrinėti šios organizacijos istoriją ir jos kuruotą aukštesniąją techninę mokyklą.

Rusijos žydų amatų ir žemės ūkio darbų skatinimo draugija buvo įkurta 1880 m. Sankt Peterburge. Jos tikslas – ugdyti skurstančių žydų gebėjimus dirbti žemės ūkio darbus ir gerinti profesinius įgūdžius. XX a. pradžioje ORT veikla pradėta plėtoti už Rusijos ribų. 1921 m. įsteigta jos centrinė būstinė Berlyne. Per pirmuosius kelis dešimtmečius ORT sugebėjo įsitvirtinti kaip pirmaujanti organizacija žydų profesinio švietimo srityje. Šios organizacijos profesinio rengimo programų sėkmę lėmė jų įvairovė, lankstumas ir prisitaikymas prie rinkos poreikių – programos buvo rengiamos atsižvelgiant į konkretų regioną ir kvalifikuotų specialistų trūkumą jame.

ORT tarpukariu taip pat sėkmingai veikė Lenkijoje bei kitose neseniai nepriklausomose tapusiose Rytų Europos šalyse, padėjo šių šalių žydų bendruomenėms prisitaikyti prie greitai kintančių politinių ir ekonominių sąlygų. 1

GALIMYBĖS ŽYDŲ JAUNIMUI

1921 m. Didžiosios Pohuliankos g. 18 (dab. J. Basanavičiaus g. 16) inžinieriaus Israelio Okuno ir kelių bendraminčių iniciatyva buvo įsteigtas Vilniaus ORT žydų technikumas, ėmęsis rengti elektrotechnikos ir mechanikos specialistus – būsimus technikus ir inžinierių padėjėjus. Žydų aukštoji techninė mokykla Vilniuje buvo įkurta gana greitai, tam įtakos turėjo jaučiamas žydų jaunimo poreikis įgyti kokybišką techninį išsilavinimą, kurį būtų galima pritaikyti naujoms, po Pirmojo pasaulinio karo atsiveriančioms darbo galimybėms. Steigti nuosavą žydų aukštesniąją techninę mokyklą taip pat paskaitino tarpukario Lenkijos valstybinėse techninėse mokyklose vyraujanti diskriminacija žydų atžvilgiu.

Mokyklos direktoriumi tapo ir trejus metus jai vadovavo pats I. Okunas. 1923 m. jam emigravus į Argentiną, direktoriaus pareigas perėmė tuometis mokyklos dėstytojas, inžinierius Matas (Matitijahu) Šraiberis, jis sėkmingai ėjo šias pareigas iki technikumo gyvavimo pabaigos. Šis direktorius garsėjo griežtumu,

bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

Nuo 1925 m. Vilniaus ORT technikumas įsikūrė Gdansko (dab. Islandijos) g. 3. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija

reikalavo iš studentų sąžiningumo ir stropumo, buvo reiklus jiems, bet dar reiklesnis sau. Pasakojama, kad M. Šraiberis retai kada išeidavo iš mokyklos anksčiau nei vienuoliktą valandą vakaro, dalyvavo kiekviename technikumo komitete ir rūpinosi visais šios įstaigos reikalais. Nepaisant jo akademinio griežtumo, studentai jį labai mėgo ir gerbė. „Jie suprato, kad viskas, ką jis daro, buvo žydų jaunuomenės ir žydų ekonominio produktyvumo labui“2, – teigė vilnietis pedagogas ir publicistas Hiršas Abramovičius.

Direktoriaus M. Šraiberio vadovavimo metais mokykla įgijo prestižinės įstaigos statusą ne tik tarp Vilniaus žydų, bet ir visos Lenkijos mastu. Pasak ilgamečio technikumo jidiš kalbos ir literatūros dėstytojo Geršono Pludermacherio, „technikumas buvo naudingas ne tik Vilniui ir anaiptol nebuvo vien vietinės reikšmės įstaiga, atvirkščiai – provincijos jaunimas į jį plūdo iš visų Lenkijos Respublikos kampelių“3

1925 m. technikumas persikėlė į pastovias patalpas Gdansko (dab. Islandijos) g. 3. Čia, pasak G. Pludermacherio, prasidėjo mokyklos klestėjimo laikotarpis. Tai buvo du erdvūs trijų ir keturių aukštų pastatai su 33 klasėmis, didele aktų sale, specialia piešimo klase, mechanikos, elektrotechnikos, dailidžių ir suvirinimo dirbtuvėmis, taip pat elektros ir fizikos laboratorijomis. G. Pludermacheris atsiminimuose apie technikumo įsikūrimą naujoje vietoje rašo: „Dirbtuvės ir mechaninės laboratorijos, auditorijos, kurios anksčiau buvo išsibarsčiusios keliais adresais, dabar yra visos kartu. Klasėse mokosi vis daugiau mokinių. Vienas iš kambarių skirtas fizikos ir chemijos eksperimentams demonstruoti. O naujų patalpų akcentas – naujas dyzelinis variklis, kurį ORT draugija padovanojo technikumui.“4

Mokinių skaičius taip pat pamažu augo. 1923 m. čia mokėsi 104 studentai, o 1931 m. pasiektas pikas –technikumas turėjo net 261 auklėtinį5

TEORIJA IR NE MAŽIAU SVARBI PRAKTIKA

Mokslai technikume truko mažiausiai trejus metus, dažnu atveju ir ketverius. Nors daugelis stojančiųjų jau buvo baigę vidurinę mokyklą, stojamasis matematikos ir geometrinių figūrų piešimo egzaminas buvo privalomas. Technikumas garsėjo stipria studijų programa. Jau pirmą semestrą auklėtiniai studijavo geometriją, algebrą, fiziką, teorinę mechaniką ir techninę braižybą (pastarajai buvo skiriama itin daug dėmesio), o vėlesniuose kursuose buvo įvestos aukštosios matematikos,

2 H. Abramovicz, „Profiles of a Lost World: Memoirs of East European Jewish Life before World War II“, sud. Dina Abramovicz ir Jefrey Shandler, Detroit: Wayne State University Press, 1999, p. 245–246.

3 G. Pludermacher, „Le lycée technique juif de Vilna: La merveilleuse histoire de son développement“, Artefact, vol. 15, 2021, p. 299–321. Prieiga internete:  https://journals.openedition.org/artefact/11796  (žiūrėta 2023­05­03).

4 Ten pat.

5 M.

fun ORT“, Vilne: a zamlbukh gevidmet der shtot Vilne, sud. Ephim H. Jeshurin, New York: Vilner 367 Brentsh Arbeyter Ring, 1935, p. 320.

chemijos pamokos, supažindinama su mašinų dalimis, vidaus degimo varikliais ir hidrauliniais įrenginiais.

Sėkminga technikumo studijų programa neliko nepastebėta. 1932 m. jame apsilankę lenkų inžinieriai ir profesoriai gyrė mokyklos veiklą. G. Pludermacheris teigė: „Jie stebėjosi, kiek daug medžiagos galima su studentais pereit per trejus metus ir negalėjo patikėti, kad braižybos darbai yra atlikti pačių studentų.“6

Vienas iš technikumo išskirtinumų buvo teorinio ir praktinio mokymo derinimas, pastarajam teikiant daug svarbos. Per savaitę mokiniai turėdavo 42 valandas pamokų, iš kurių vidutiniškai 28 buvo skirtos teorijai, 6 – praktiniam darbui dirbtuvėse ir laboratorijose, o 8 – braižybai. H. Abramovičius tvirtino: „Nedaugelis žydų meistrų buvo gavę tokį gerą techninį teorinį ir praktinį išsilavinimą.“7 Kita mokslo įstaigos ypatybė – čia visi dalykai be išimties buvo dėstomi jidiš kalba.

Shrayber, „Der Vilner Yidisher Tekhnikum

6 G. Pludermacher, „Di Produktivirung fun unzer Jugnt: Der Vilner Technikum – tsu zayn 10 jorik jubiley“, Literarishe Bleter, 1932 m. rugpjūčio 5 d., p. 502.

7 H. Abramovicz,„Profiles of a Lost World: Memoirs of East European Jewish Life before World War II“, p. 245.

Penkto semestro studentai lankosi Meiro Kinkulkino malūne Belmonte. Pirmoje eilėje trečias iš kairės – Vilniaus ORT technikumo direktorius M. Šraiberis. 1934 m. World ORT archyvas

Metalo dirbtuvės. XX a. 3–4-asis dešimtmečiai. World ORT archyvas

Vilniečių moksleivių Jozefo Potašniko (Juozapo Epšteino žydų gimnazija dėstomąja hebrajų kalba) ir Borcuho Fišmano (Žydų realinė gimnazija) mokinio pažymėjimai. Šiuos dokumentus kartu su stojimo prašymu, gimimo liudijimu, gydytojo pažyma apie gerą sveikatos būklę ir trumpu gyvenimo aprašymu buvo privaloma pateikti norint stoti į ORT technikumą. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija

Įdomu ir tai, kad, nors didžiąją dalį šios įstaigos studentų sudarė vaikinai, Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje buvo aptikta ir keletas dokumentų, priklausiusių technikume studijavusioms merginoms.

PO PASAULĮ PASKLIDĘ ABSOLVENTAI

malūnas Belmonte, Valkininkų popieriaus fabrikas, Varšuvos telefonų ragelių gamykla ar Rotšildų valdomos įmonės Palestinoje – tai tik keletas vietų, kuriose darbavosi technikumo absolventai.

„Per darbą pakilsi“, ORT almanachas. ORT draugijos leidinys. Kaunas, 1935. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcija

Technikumas pasižymėjo studentų geografine įvairove, šiuo atžvilgiu būtų sunku rasti panašią to meto mokymo įstaigą visoje Rytų Europoje. Vietiniai studentai sudarė tik apie 30 proc., didžioji dalis buvo atvykusi iš įvairiausių Lenkijos kampelių. Galima išskirti Voluinės ir Galicijos regionus (iš jų atvykdavo daugiausia mokinių) ir dabar Ukrainai priklausančius Rivnės, Kovelio ar Lucko miestus.

Studijos kainavo 20 zlotų per mėnesį – to meto studentui tai buvo nemaža suma. Tiesa, technikumas pagal finansines galimybes rėmė labiausiai nepasiturinčius jaunuolius. Pavyzdžiui, 1929 m. nuo studijų mokesčio buvo atleisti 20 proc. studentų. Norėta šį procentą padidinti, tačiau dėl finansinių sunkumų idėja nebuvo įgyvendinta. G. Pludermacheris technikumo studentų situaciją apibūdino taip: „Sunkiausia yra studentams iš neturtingų šeimų, jie negauna finansinės paramos iš tėvų, turi užsidirbti papildomai, dirba korepetitoriais, kartais ir naktiniais sargais parduotuvėse. Visą naktį praleidžia šaltyje, o ryte pusiau alkani eina vėl į mokslus. <...> Ir vis dėlto, technikume dažnai tvyro linksma nuotaika, kurią sukuria fizinio ir intelektinio darbo derinimas.“8

Technikumo absolventai sėkmingai įsidarbindavo pagrindinėse

Vilniaus krašto pramonės įmonėse, taip pat dėl savo aukštos kvalifikacijos lengvai rasdavo darbą kitose pasaulio šalyse. Buvo teigiama: „Šiandien Vilniuje ir Vilniaus krašte sunkiai rasite gamyklų, kuriose nėra technikumo absolventų ar stažuotojų.“9 Be to, ir pats technikumas dažnai sulaukdavo užklausų iš įvairių miestų, šalies pramonės centrų rekomenduoti geriausius mokyklos auklėtinius.

Vilniaus radijo aparatūros gamykla „Elektrit“, Meiro Kinkulkino

8 G. Pludermacher, „Le lycée technique juif de Vilna: La merveilleuse histoire de son développement“, p. 316.

9 Ten pat, p. 320.

Mokyklos administracija palaikė ryšius su savo buvusiais auklėtiniais ir rinkdavo duomenis apie jų karjerą. Vilniuje įsidarbindavo dažniausiai tik ketvirtadalis absolventų, kiti išvykdavo į užsienį darbuotis arba studijuoti aukštosiose technologijų mokyklose. Populiariausios kryptys tolesnėms studijoms buvo Prancūzija ir Belgija dėl mažesnių studijų kainų, be to, šių šalių aukštosios mokyklos priimdavo technikumo studentus iš karto į aukštesnį kursą.

NUOSAVI VADOVĖLIAI

Vienas didžiausių technikumo pasididžiavimų –techninių vadovėlių jidiš kalba leidyba. Susidūrusi su šio tipo vadovėlių jidiš kalba stygiumi, mokykla rado išeitį: technikumas pradėjo leisti mokyklos pedagogų parašytus vadovėlius, už leidybą litografiniu būdu buvo atsakingas Studentų savitarpio pagalbos komitetas. Šie vadovėliai su kitais mokyklos eksponatais buvo pristatyti 1937 m. pasaulinėje parodoje „Meno ir technikos vieta šiuolaikiniame gyvenime“ Paryžiuje.

Technikumas taip pat turėjo biblioteką su skaitykla, čia buvo galima rasti apie 1500 naujausių techninės tematikos knygų lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir kitomis kalbomis.

SIMBOLINĖ TĄSA ŠIANDIEN

Pirmosios sovietinės okupacijos metais Vilniaus ORT žydų technikumas, nepaisant naujojo mokyklos direktoriaus Grigorijaus (Jurgio) Viršubskio prašymo, buvo sujungtas su Vilniaus valstybiniu technikumu, veikusiu nuo 1922 m. Nors iš esmės ir praradęs savarankiškumą, technikumas veikė iki pat nacių okupacijos pradžios 1941­aisiais.

Technikumo pastatas tuometėje Gdansko gatvėje per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo ir iš dalies išlaikė pirminę funkciją. Šiandien jame įsikūręs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Profesinio mokymo centras.

Technikumo biblioteka. XX a. 3–4-asis dešimtmečiai. World ORT archyvas

JURGIO BIELINIO VERTYBIŲ SKLAIDA BIRŽUOSE

Liuda Prunskienė

Biržų

Prieš 13 metų, 2010-aisiais, Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka šventė veiklos 80-metį. Rengiantis minėti jubiliejų, atkakliai siekta, kad bibliotekai būtų suteiktas Jurgio Bielinio (1846–1918) vardas, tad Biržų rajono savivaldybės palankus sprendimas buvo sutiktas itin džiugiai. Tai – buvusio bibliotekos direktoriaus Vyganto Muralio (1957–2014) idėja ir jo rūpesčio bei pastangų rezultatas. Kokį gi kitą vardą, susijusį su knygomis, kultūra, švietėjiška veikla, galėjo pasirinkti biržiečiai? Žinoma, tik kraštiečio, knygnešio, vadinamo Lietuvos knygnešių karaliumi, publicisto, aušrininko J. Bielinio.

Deja, neturime jokių autentiškų knygnešį menančių daiktų ar dokumentų. Autentišką J. Bielinio nuotrauką (aut. Boleslovas Savsenavičius) ir keletą to meto knygų saugo Biržų krašto muziejus „Sėla“. Norint įamžinti knygnešio atminimą bibliotekininkams teko pasitelkti fantaziją. Vartotojų aptarnavimo skyriuje esame įrengę stilizuotą J. Bielinio kampelį, kuriame yra knygnešio nuotraukos kopija, Bielinių giminės genealoginio medžio kopija, autentiškas dailininko Vladimiro Beresniovo pieštas J. Bielinio portretas, kurį 2019 m. Knygnešio dienos proga gavome dovanų, ir keletas XX a. pr. būdingų baldų.

Senovinėje etažerėje – visa bibliotekoje turima literatūra apie knygnešius ir, žinoma, apie patį J. Bielinį. Jau tapo tradicija, kad čia lankosi ir fotografuojasi bibliotekos svečiai. Sukaupėme garsųjį kraštietį „aplankiusių“ asmenų galeriją – joje tokie žymūs žmonės kaip profesorius Rimvydas Laužikas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kalbininkai Antanas Smetona ir Irena Smetonienė, režisierius Arūnas Matelis, aktoriai Nijolė Narmontaitė, Andrius Bialobžeskis, Sebastianas Mekas, rašytojai Rugilė Audenienė, Vytautas Račickas, Ugnė Barauskaitė ir kt.

Vartotojų aptarnavimo skyriaus skaitykloje vyksta edukacijos vyresniųjų klasių mokiniams, kameriniai kraštotyrinio pobūdžio renginiai, lankosi ekskursijos. Per šiek tiek daugiau nei dešimt metų buvo įvairių akcijų, renginių, paminėjimų, kuriuose prisiminta ir pagerbta knygnešystė.

NAUJA TRADICIJA

2011 m. Knygnešio dienos proga Vartotojų aptarnavimo skyrius organizavo edukacinę pamoką, kurioje buvo apžvelgta XIX a. antrosios pusės istorinė situacija Lietuvoje, analizuotas knygnešystės fenomenas, skaitytos ištraukos iš Juozo Kundroto knygos „Sakmė apie knygnešį“. Bibliotekininkai kartu su renginio dalyviais – Biržų „Atžalyno“ ir „Aušros“ vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniais aplankė J. Bielinio kapą Suosto kaime. Nuo tada kapo lankymas Knygnešio

rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė kraštotyrai

Knygnešio dieną – kovo 16-ąją – Biržų bibliotekininkai tradiciškai lanko J. Bielinio kapą Suosto kaime. Biržų r. sav. J. Bielinio viešosios bibliotekos archyvas

dieną – kovo 16­ąją – tapo kasmete tradicija. Be to, visus 2011­uosius bibliotekininkai kaupė ir sistemino informaciją apie bibliotekos istoriją, ruošėsi knygos leidybai.

2012 m., minint J. Bielinio 166­ąjį gimtadienį, Knygnešio dieną Biržų viešoji biblioteka džiaugėsi neeiliniu įvykiu – pristatyta ką tik atskira knyga išleista bibliotekos istorija. Leidinį „Knygnešio žemės biblioteka“ parengė tuometė direktoriaus pavaduotoja Dina Burbulienė. Jai talkino bibliotekos kraštotyrininkai ir metodininkė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai, rašytojas Algimantas Zurba, poetė Alma Karosaitė – ji, beje, yra ir pavadinimo krikštamotė. Knygoje – bibliotekos steigimo Biržuose istorija, visų aštuonių dešimtmečių veiklos apžvalga, rajono bibliotekų darbuotojų sąvadas ir bibliografija, apimanti 1930–2010 m.

2014 m. kovo mėnesį viešosios bibliotekos darbuotojai Knygnešio dieną minėjo su „Saulės“ gimnazijos moksleiviais. Suosto bažnyčios kapinėse, kaip kasmet, ant J. Bielinio kapo padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakutes ir nepabūgę žvarbaus oro aplankė Knygnešio ąžuolą, kur klausėsi prisiminimų, šildėsi karšta arbata. 2015­aisiais moksleiviai po kapinių dar apsilankė Suosto kaimo bendruomenės bibliotekėlėje, klausėsi buvusios bibliotekininkės Aldonos Kolopailienės ir mokytojos Aldonos Vėjelienės pasakojimų apie krašto knygnešius. Purviškiuose prie J. Bielinio ąžuolo bibliotekininkė Nijolė Taujanskienė visiems priminė nuožmius kovos už lietuvišką žodį laikus ir pavojų kupinas knygnešio keliones. Mokiniams tai – gyvoji pamoka, jie ugdomi būti neabejingi gimtajai kalbai ir jos žodžio nešėjams.

ĮDOMŪS IR NAUDINGI RENGINIAI

2016 m. Knygnešio dieną bibliotekoje surengta konferencija „Lietuviško žodžio nešėjas“, skirta J. Bielinio 170­osioms gimimo metinėms paminėti. Joje dalyvavo knygnešystės idėjas branginantys žmonės, dalyvius sveikinusios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė linkėjo, kad gyvuotų lietuviška kalba, o knygnešystės tradicijos keliautų iš kartos į kartą. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės­Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė kalbėjo apie G. Petkevičaitės­Bitės sąsajas su J. Bieliniu, kunigas Rimantas Gudelis prisiminė kryžiaus, prie kurio Katinų kaime, Pasvalio rajone, mirė J. Bielinis, istoriją. Autentiškas kryžius saugomas Bistrampolio rūmų ansamblio koplyčioje. Pasvalio krašto muziejaus darbuotoja Bronislava Lapinskaitė savo dalykiškame pranešime pristatė Pasvalio krašto knygnešius, kurių veiklai didžiausią įtaką turėjo J. Bielinis.

Garsiojo knygnešio proanūkės Gražinos Navalinskienės atsiminimus perskaitė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Dina Burbulienė. Apie tai, kaip knygnešio atminimas saugomas jo gimtinėje, pasakojo mokytoja Aldona Vėjelienė. Pranešimą „Knygnešio žemės biblioteka ir Jurgio Bielinio vardo įprasminimas“ perskaitė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aušra Jakubelskienė.

Parengtą spaudinių parodą „Lietuviško žodžio nešėjas“ konferencijoje pristatė Informacijos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Taujanskienė. Su J. Bielinio ekspozicija Biržų krašto „Sėla“ muziejuje ir knygnešystės edukacine veikla supažindino šio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė ir muziejininkė Rima Binkienė. Gražus konferencijos akcentas – padėkos raštai aktyviausiems bibliotekininkų pagalbininkams, šiandieniams knygnešiams.

2017­aisiais Knygnešio dieną, kaip ir kasmet, stengėmės paminėti ypatingai, kad Biržų jaunimui ir visai bendruomenei būtų įdomu ir naudinga.

Minėjimą organizavome Suosto bažnyčios šventoriuje, kur palaidotas J. Bielinis. Tradiciškai į minėjimą pakvietėme Biržų „Saulės“ gimnazijos pirmokus ir Germaniškio pagrindinės mokyklos mokinius. Šventei išskirtinumo suteikė Rėjaus Sakalausko klarneto melodija. Suosto kaimo bendruomenės narė A. Vėjelienė, trumpai apžvelgusi J. Bielinio veiklos kelią, pakvietė visus į bažnyčią, kur bibliotekininkė Laima Ramutėnienė perskaitė trumpą pranešimą apie išskirtinį knygnešystės reiškinį ir knygnešius. Bibliotekininkės vedė edukacinę pamoką, kurios tikslas – supažindinti su knygnešystės ištakomis ir dar kartą priminti jaunajai kartai, kokia svarbi yra lietuvių kalba. Mokiniai ne tik atidžiai klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo pamokoje, skaitė „graždanka“ parašytą tekstą, atsakinėjo į klausimus. Jaunimui žaidybine forma buvo pateikta kraštotyrinė informacija. Edukacinės pamokos pabaigoje visi dalyviai buvo apdovanoti proginiais knygų skirtukais.

ĮTRAUKIOS EDUKACIJOS

Be galo malonūs prisiminimai iš 2018­ųjų Knygnešio dienos minėjimo. Kovo 16­ąją, tąsyk pavadintą „Knygos likimo intrigos“, vyko edukacijos, skirtos visų amžiaus grupių mokiniams. Keturioms grupėms pradinukų edukaciją „Knygnešio keliu“ vedė vyresnioji bibliotekininkė Dalia Motiejūnienė. Dviem 8–10 klasių mokinių grupėms edukaciją „Nesąmonė! Kas galėjo drausti knygas?“ vedė Liuda Prunskienė, o vyriausių mokinių grupei edukaciją „Knygos virsmas“ – skyriaus vedėja Džiugilė Misevičienė ir vyresnioji bibliotekininkė Rūta Valiūnė. Edukacijose dalyvavo net 96 mokiniai.

Kitą dieną Biržų miesto visuomenė ir svečiai buvo sukviesti į popietę „Laike toldami, širdimi artėjame“, skirtą J. Bieliniui ir kitiems krašto knygnešiams atminti. Renginį pradėjusi bibliotekininkė L. Prunskienė priminė, kad J. Bielinio vardu pavadinta Biržų biblioteka 2018 m. minėjo dvi svarbias datas, susijusias su šia asmenybe: sausio mėnesį sukako lygiai 100 metų nuo J. Bielinio mirties, o kovo 16 d. – 172 metai nuo jo gi­

2018 m. edukacijoje „Knygnešio batuose“ vaikai galėjo „pasimatuoti“ sunkų ir pavojingą knygnešio darbą.

mimo. Renginio intriga – į biblioteką atvyko J. Bielinio proprovaikaitė Viktorija Silenkovaitė. Viktorija iš Vilniaus atvažiavo su savo vadovaujamu choru „Melika“ ir Knygnešio dienos dalyviams dovanojo gražų ir skaidrų reginį: dainas, giesmes, choralus. „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos mokiniai deklamavo eiles apie knygnešius, vyresnioji bibliotekininkė D. Motiejūnienė kalbėjo apie anų dienų ir šiuolaikinės knygnešystės sąsajas, o A. Kolopailienė, buvusi bibliotekininkė, gyvenanti knygnešio gimtajame Purviškių kaime, skaitė ištrauką apie J. Bielinio mirtį iš Valentino Dagio romano „Prabėgę metai“. Daug jaunimo sulaukė filmo „Aušros sūnūs“ (rež. Bronius Morkevičius, 1998) peržiūra ir filmo recenzijos rašymo edukacija (vadovė mokytoja metodininkė

Aušra Macienė) 2019­ųjų kovą. Rytojaus dieną bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Juozu Kundrotu, daug savo kūrinių skyrusiu knygnešystės temai, be to, vienas iš daugelio jo knygų herojų yra mūsų kraštietis J. Bielinis. Su rašytoju atvykęs jo knygų iliustruotojas, žinomas karikatūristas Vladimiras Beresniovas bibliotekai padovanojo savo tapytą J. Bielinio portretą.

Tais pačiais metais Vaikų literatūros skyrius parengė edukacinę programą „Knygnešio keliu“, kuri vėliau buvo įtraukta į kultūros paso paslaugų rinkinį. Edukacijoje pasakojama apie sunkų knygnešių kelią, susidūrimus su žandarais. Dalyviai skaito lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, patys „praeina“ knygnešio kelią ir įveikia pasitaikančias kliūtis. Kūrybinėse dirbtuvėlėse gaminama unikaliu antspaudu papuošta sulankstoma knygelė. Ši edukacija buvo pristatyta ir tų pačių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Šiemet Knygnešio dieną minėjome kiek kitaip: aplankę J. Bielinio kapą, su aktyviais Biržų bendruomenės nariais išėjome į šešių kilometrų pėsčiųjų žygį maršrutu Geidžiūnai–Sviliai, kuriuo kadaise su naujų knygų ryšeliu žygiuodavo ir pats J. Bielinis. Einant buvo prisiminti šių vietovių knygnešiai ir draudžiamosios spaudos platintojai Lukas ir Jonas Kaziūnai, Povilas Jakubėnas, Mykolas Paliulis ir, žinoma, Pranas Verkelis, gimęs ir augęs Svilių sodžiuje1. Nužygiavę bendravome su Svilių bendruomenės žmonėmis, dar kartą prisiminėme knygnešį P. Verkelį ir jo veiklą.

SIMBOLINIS ĄŽUOLAS

Buvo laikas, kai Bielinių ainiai, kas kelerius metus rengiantys giminės susitikimus, apsilankydavo ir mūsų bibliotekoje. Šie susitikimai buvo ypatingi tiek mums, tiek Bielinių giminei. Nuo 2018­ųjų palaikėme ryšį su J. Bielinio anūku, jaunylio sūnaus Baltazaro sūnumi Jurgiu Algirdu Bieliniu Bieliaku. Deja, jau nebėra nei Jurgio Algirdo, nei aktyvios susitikimų iniciatorės, knygnešio provaikaitės, Biržuose gyvenusios G. Navalinskienės, ir neaišku, ar dar kada susirinks į būrį ši graži giminė, ar užsuks į savo protėvio vardu pavadintą biblioteką.

Tie keleri užklupusios koronaviruso pandemijos metai sustabdė ir pakeitė jau susiformavusias bibliotekos tradicijas. Bet veikla nesustojo, įsigali naujos tradicijos. Šiemet jau penkti metai, kai mūsų bibliotekos kolektyvas gegužės 7­ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną švenčia gamtoje. Tądien būtinai aplankome J. Bielinio ir inžinieriaus, publicisto, kovotojo už lietuviškos spaudos laisvę Antano Macijausko amžinojo poilsio vietas. Pirmąkart išskirtinai šią dieną minėjome 2019 m. Tąkart Biržų regioninio parko giraitėje Karajimiškio kaime pasodinome vardinį ąžuoliuką. Džiaugiamės, kad jis gražiai auga. Ir šiemet, aplankę iškilių kraštiečių, paaukojusių savo gyvenimą laisvam lietuviškam žodžiui išsaugoti, amžinojo poilsio vietas, vykome prie Karvės olos, apžiūrėjome bibliotekos ąžuoliuką. Medelio ūgis nustebino – jis matyti jau iš toli. Šios dienos proga dalyvavome ir edukacinėje ­pažintinėje kelionėje po Biržų girią „Laisvės kovų takais“, kurią vedė profesionalus gidas Romanas Gaudiešius. Turėjome galimybę prisiminti 1863­iųjų sukilimo ir 1945–1952 m. rezistencinės kovos įvykius Biržų girioje, pagerbti Lietuvos išsilaisvinimo kovų dalyvių atminimą. Dieną baigėme poilsiavietėje „Vidugiris“, kur pasidalijome mintimis apie renginio įspūdžius ir aktyvią mūsų bibliotekos šių metų pirmąją pusę.

Ąžuolas auga. Svarbu nesustoti augti ir patiems: žiniomis, patirtimi, idėjomis. Knygnešių karaliaus J. Bielinio vardas įpareigoja dirbti siekiant išsaugoti krašto istorinį­kultūrinį paveldą ateities kartoms, puoselėti gimtąją kalbą, skleisti žymių krašto žmonių gerąją patirtį, sudaryti sąlygas ir suteikti laisvą prieigą bendruomenės informacijos poreikiams tenkinti. Šiukštu nevalia vėjais paleisti J. Bielinio viso gyvenimo indėlio į mūsų tautinį identitetą.

ŠALTINIAI:

Knygnešio žemės biblioteka. – Biržai, 2012. – 351 p. Seibutis A. Biržų bibliotekai – 80 // Šiaurės rytai. – 2010, vas. 6, p. 7.

Seibutis A. Biržų biblioteka perkopė 80­metį // Šiaurės rytai. – 2010, lapkr. 27, p. 6.

Seibutis A. Jurgio Bielinio garbei – edukacinė pamoka // Šiaurės rytai. –2011, kovo 19, p. 7.

2014–2019 m. Biržų rajono savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos veiklos ataskaitos

1 Daugiau apie J. Bielinio bendražygius žr.: Liuda Prunskienė. Jurgio Bielinio prieteliai lietuvybės kelyje. Tarp knygų, 2023, Nr. 3, p. 20–24.

Bielinių giminė, kas kelerius metus rengusi susitikimus, užsukdavo ir į jų protėvio Jurgio Bielinio vardu pavadintą biblioteką. 2018 m.

IŠ MEILĖS GIMTINĖS GAMTAI

Jūratė Korsakaitė

Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė kraštotyrai

2022-ieji Jurbarko rajone buvo paskelbti nepaprastai talentingos, savamokslės akvarelinių miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės (1926–1993) metais. Šios idėjos iniciatoriai – Smalininkų bendruomenė, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, prie jos įgyvendinimo prisidėjo ir Jurbarko rajono viešoji biblioteka. Šiemet liepą sukanka ir 30 metų nuo jos mirties. Tad verta dar kartą prisiminti L. Meškaitytės kūrybą, juo labiau kad ji svarbi ne tik Jurbarko kraštui, bet ir Mažosios Lietuvos regionui, atrasti ją turėtų ir visa Lietuva – L. Meškaitytės miniatiūros priskiriamos Lietuvos dailės aukso fondui, yra unikalus lietuvių tautodailės palikimas.

Minint savamokslės menininkės 95 ­ metį Jurbarko rajone buvo organizuoti renginiai, skirti jos gyvenimui geriau pažinti ir suprasti, taip pat jos kūrybai dar kartą įvertinti. L. Meškaitytė akvarele tapė miniatiūrinius paveikslus – peizažus, portretus, natiurmortus, temines kompozicijas. Kūriniuose atspindėti gimtojo krašto, Smalininkų apylinkių vaizdai. Jos darbams būdinga neįprasta taškavimo technika, dėmesys telkiamas į kiekvieną mažiausią detalę, darbai išsiskiria ypatingu kruopštumu.

LIKIMO VĖTYTA IR MĖTYTA

Vienturtė Lidija (Lydia, Lyden, Lida) gimė

1926 m. gruodžio 30 d. pačiame Mažosios Lietuvos pasienyje, dvylikos sodybų Antšvenčių kaime (Smalininkų vlsč., Pagėgių apskr.), valstiečių Anės ir kaimo seniūno Jono Meškaičio šeimoje. Pase įrašyti 1927 metai ir Lidos vardas, tad gimimo datą skirtingi šaltiniai pateikia įvairiai. Ji vis ruošėsi, keisdama pasą, atkurti tikruosius gimimo metus ir tikrąjį vardą...

1933–1941 m. Lidija mokėsi Smalininkų direktorijos išlaikomoje vokiškoje mokykloje. Mokslai sekėsi, buvo gabi kalboms, atletiška, ne kartą apdovanota už sportinius pasiekimus, mėgo piešti sąsiuvinių pakraščiuose. Ateitis atrodė viltinga, tačiau Antrasis pasaulinis karas sujaukė visas svajas.

1944 m. artėjant frontui, Antšvenčių gyventojams įsakyta trauktis į vakarus. Šeima apsigyveno netoli Karaliaučiaus, Barštyne, Vangriteno dvare. Išliko Lidijos čia pieštas kambarys ir nostalgiškas gimtosios sodybos vaizdelis. 1945 m. kovo mėnesį Meškaičiai, grįždami namo, Kaune nuo vėjo ir lietaus slėpėsi pusiau subombarduotame name, jo siena griūdama sužalojo Lidiją ir nulėmė tolesnį jos likimą.

Ligoninėje, kur gulėjo daug sužeistų kareivių, visko trūko. Sulaužytais dubens kaulais, kurių niekas nė negipsavo, du mėnesius pagulėjusi ligoninėje, Lidija išleista namo. Palatos ligoniai sudėjo pinigų mergaitės kelionei. Vos paeidama su ramentais, garlaiviu pasiekė Jurbarką. Kartu plaukęs milicininkas turguje surado Meškaičių kaimyną, šis parvežė ją į namus. O namai buvo išplėšti, apgyventi svetimų...

Lidija Meškaitytė tapė vienumoje, dažniausiai gamtoje, sėdėdama ant savo pamėgtos kėdutės. Nuotrauka iš Daivos Beliūnienės ir Marijos Kuodienės knygos „Lida Meškaitytė: Gyvenimas ir kūryba“

KŪRYBĄ IR ASMENYBĘ FORMAVUSI APLINKA

Kai gyvenimas ką nors atima, tai mainais ir duoda... Metus negalėdama vaikščioti, Lidija pasiėmė pieštuką. Iš pradžių piešė kambarį, kruopščiai kopijavo nuotraukas ir žurnalų iliustracijas, o kai jau galėjo išeiti laukan – gimtąją sodybą, kaimą, apylinkes. Piešė ir tapė artimų žmonių portretus, stebinančius ne tik išoriniu, bet ir psichologiniu panašumu. Vaizdavo ir save – išlikę šeši autoportretai. Pirmieji piešinėliai nutapyti ant atvirukų, knygų viršelių, nedidelių popieriaus lapelių.

Po karo Meškaičiai gyveno uždarą gyvenimą, nepritapo prie kaimo naujakurių. Lidija atrado grožį ir palaimą autentiškoje aplinkoje – ją žavėjo sena sodyba, nuostabi gamta: žiedais putojantys alyvų krūmai, vinguriuojanti Šventoji, žaliuojančios pievos, derlių nokinantys dirbami laukai, ošiantis miškas, tyvuliuojantys ežeriukai. Gamta jai buvo ir įkvėpimo šaltinis, ir mokytoja, ir piešimo studija, ir paguoda.

Meniškos prigimties asmenybės formavimuisi įtakos turėjo ir karas, skurdas, kaimynų susvetimėjimas. Lidija užsisklendė. Skrupulingai saugojo kiekvieną daiktelį, buvo nepaprastai taupi. Likimo ironija, kad sportiška mergina, domėjusis geografija, troškusi pamatyti pasaulį, visą gyvenimą praleido savo gimtinėje. Gyveno ūkiškai, laikė gyvulių. Prie potrauminių skausmų prisidėjo poliartritas. Paskirta per didelė vaistų dozė sugadino inkstus. Merginai teko ir tėvų slaugytojos dalia: aštuonetą metų slaugė tėvą, paskui ir motiną. Skaudėjo širdį, matant, kad pastatams reikia remonto, o lėšų tam nėra. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui, Lidijos pirštai dėl artrito nebeklausė – jeigu ne ją globojusi draugė Onutė, būtų nebegalėjusi tapyti. Nuo įtampos piešiant pavargo ir akys – šešiasdešimtmetė Lidija nebegalėjo skaityti, žiūrėti televizoriaus. Vienintele pramoga liko radijas. Sakė, kad naktimis skauda rankas ir kojas, todėl nemiega ir nebegali sapnuoti. Ir tuomet dar slaugė savo mamą...

Lidija buvo vienišė, arčiau prisileisdavusi ne kiekvieną. Daugeliui toks jos uždarumas ir iš jo atsirandantis keistumas buvo nesuprantami. Draugavo su panašaus likimo rašytoja Ieva Simonaityte. Viena savo gimtinę įamžino plunksna, kita – teptuku, abiejų kūrybos laukas apima vieną kaimą, vieną kiemą. Bendravo su dailininkais Brone Jacevičiūte ir Kaziu Abramavičiumi, poete Janina Degutyte.

Beje, 1954–1991 m. dailininkė rašė dienoraštį savo susigalvotu šifru. Liko aštuoni stori sąsiuviniai, kurių, deja, niekas negali perskaityti. Pati Lidija sakė, kad jei kas panorėtų tą padaryti, prireiktų 25 metų. Nuo 1957 m. rašė ir kitokį dienoraštį – vokiečių kalba mažose užrašų knygutėse pieštuku trumpai pasižymėdavo svarbesnius dienos įvykius.

PROFESIONALUMO SIEKIS

1954 m. parodoje pamatyta kiniška nespalvota šilkinė miniatiūra Lidijai į atmintį įsirėžė visam gyvenimui. Ir nuvedė savitu, unikaliu kūrybiniu keliu. Grožėdamasi kitų kūriniais, Lidija menu laikė tik tai, ko pati nesugebėtų sukurti, pasiekti. Pasak menotyrininko Tomo Sakalausko, „Meškaitytė mažybėmis siekė negalimo – to, ko kitur nerasi, prie ko kitam sunku priartėti“. Savo gabumų nelaikė talentu – sakė, kad jos menas gimsta iš meilės gamtai. Pas ją apsilankiusi ir apsidairiusi dailininkė B. Jacevičiūtė nusistebėjo: „Ką čia tapyti?“ Bet Lidijai gamtoje nebuvo negražių dalykų – net iškylautojų paliktas šiukšlynas jos miniatiūroje nušvinta. Dailininkės peizažams užteko grumstelio su bruknės stiebeliu, samanos (miniatiūroje atrodančios kaip didelis medis), uogų ar žiedų kekelės. Sunku suvokti, kiek reikia kantrybės ir laiko, kad iš mažyčių taškelių sudėliotas soros grūdo dydžio dobilų galveles suguldytum į lauką. Piešimas Lidijai buvo gyvenimas. Saldus ir alinantis. Skaudantis ir tekantis. Ji niekam savo darbų neparduodavo, manė – jeigu pardavinėtų, iš menininkės virstų amatininke. Paklausta, kodėl nepiešia didelių paveikslų, Lidija atsakydavo, kad tada reikėtų daug brangių dažų, popieriaus, kad neturėtų, kur jų dėti. Peizažai poetiški, romantiški, šviesūs, spalvingi. Niekada nepasikartojantis dangus. Nutapyti nepaprastai kruopščiai, juvelyriškai. Piešė gėles, smulkius gamtos objektus, lyjant – natiurmortus. Realistinėse miniatiūrose ji ne tik pakartodavo natūrą, bet ir gebėdavo išreikšti motyvo nuotaiką, charakterį. Yra darbų, priskiriamų fantazijos padiktuotiems, bet iš tiesų tai tik iš labai arti pamatyti miniatiūriniai miško augalėliai, kankorėžiai, rasos lašeliai.

Lidija tapydavo vienumoje, dažniausiai gamtoje, nebaigtų darbų niekam nerodydavo. „E. pavelde“ yra suskaitmenintas nespalvotas, begarsis 1959 m. filmuotas siužetas, kuriame Lidija užfiksuota tapanti. Daugiausia piešdavo vasarą, kai rankoms nešalta. Miniatiūras brūkšniuodavo, taškuodavo akvarele, beveik sausu plonyčiu voverės plaukų ar blakstienų teptuku (kartais tik vienu plaukeliu); joms sukurti mėnesio nepakakdavo. Vieno vatmano lapo dailininkei užtekdavo ilgam, dažų giminės atsiųsdavo iš Vokietijos, o teptukų trūkdavo – juk savamoksliams profesionalių priemonių niekas neparduodavo, o kol vieną paveikslėlį sutaškuoji, teptukas ir sudyla...

Savita tapymo maniera leido pavaizduoti smulkiausias detales, o jas sujungus į visumą, sudaryti didelės erdvės įspūdį. Talentinga menininkė savo nepaprastai kruopščiu, atkakliu darbu pasiekė profesionalumo aukštumas.

DARBAI IR PARODOS

1952 m. pirmą kartą Lidijos nutapytas miniatiūrinis peizažas eksponuotas rajoninėje parodoje. 1957 m. darbai pateko į respublikinę liaudies meno parodą Vilniuje ir sulaukė nemažai dėmesio. Tais pačiais metais, Tarptautinio jaunimo festivalio metu, personalinė paroda eksponuota Maskvoje. Dailininkė paveikslus į parodas duodavo nelengvai, ypač po to, kai iš Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje apie 60 paveikslų grąžinti nublukę. Tačiau nuo septintojo dešimtmečio pradžios ji dalyvaudavo visose rajoninėse ir respublikinėse liaudies meno parodose. Kūriniai pristatyti ne tik Rusijoje, bet ir Anglijoje, Lenkijoje, Norvegijoje. 1966 m. L. Meškaitytė įstojo į Liaudies meno draugiją. 1960–1988 m. buvo brandžiausias jos kūrybos laikotarpis.

Liko beveik 765 jos darbai, iš kurių svarbesni 405 (iš jų 30 piešti pieštuku ir 375 – akvarele). Ankstyviausias iš jų 1944 m. gruodžio 27 d. sukurtas „Kambarys“ (Vangriteno dvare). Paskutinis, 1988 m. nutapytas Lidijos darbas – mamos portretas.

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

Dailininkė mirė 1993 m. liepos 31 d. Jurbarko ligoninėje. Palaidota šalia tėvų, senosiose Smalininkų evangelikų liuteronų kapinėse. Savo darbus paliko valstybei su įpareigojimu Antšvenčiuose įkurti muziejų. Kūrybinis palikimas, saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, 2007–2019 m. (iki uždarant) buvo eksponuotas Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje, dabar yra Klaipėdoje, Prano Domšaičio paveikslų galerijoje. Dailės muziejus yra parengęs ir kilnojamąją dailininkės miniatiūrų faksimilių parodą. Nuo 1996 m. Jurbarke, skulptoriaus Vinco Grybo muziejuje, veikia nuolatinė faksimilių paroda. 2022 m. vasarą originalios miniatiūros buvo eksponuojamos Jurbarko krašto muziejuje.

Dailininkei gyvai esant, išleisti trys atvirukų komplektai „Gimtasis kaimas“ (1958), „Gėlės“ (1966), „Gimtasis kraštas“ (1969) su jos piešiniais. 2004 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido knygą apie jos gyvenimą ir kūrybą „Lida Meškaitytė“, o 2018 m. – trikalbį darbų albumą. Meniška eigulio Andriaus Čeponio sukurta rodyklė veda į du šimtus metų skaičiuojančią sodybą, daug kartų Lidijos tapytą visais keturiais metų laikais, su žmonėmis ir be jų, iš lauko ir vidaus, saugančią autentišką dailininkės buitį. Namuose kiekvienas daiktelis tebėra ten, kur jį paliko šeimininkė. 2012 m. lietuvninkų Meškaičių XIX amžiaus sodyba paskelbta kultūros

„Autoportretas“, 1957 m.

„Vakarėjant“, 1973 m.

„Nuvalytas kelias“, 1970 m.

„Lyjant“, 1966 m.

„Sodyba su paparčiais“, 1982 m.

„Užžėlęs kanalas“, 1978 m.

„Pūga“, 1963 m.

„Vakaras prie ežero“, 1968 m. Visi miniatiūriniai paveikslai publikuoti portale „E. paveldas“. BY-NC-ND (Originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje)

2021 m. namo sieną Smalininkuose papuošė dalininkės peizažas „Viržiai“ (kūrybinė studija „Gyva grafika“; menininkai Žygimantas Amelynas ir Marius Skrupskis). Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvas

paveldo objektu, bet tai neapsaugo nuo laiko poveikio, ir kasmet ji atrodo vis liūdniau, nors ir prižiūrima paveldėtojos Onos Burneikienės. Neišpildytas L. Meškaitytės noras čia įkurti muziejų.

L. Meškaitytės vardu pavadinta Smalininkų pagrindinė mokykla, yra ir gatvė, kuriai suteiktas jos vardas. 2017 ir 2022 metai Jurbarko rajone skelbti L. Meškaitytės metais, jiems sukurtas logotipas. Smalininkuose jos vardu pavadintas skverelis, 2017 m. jame pastatyta simbolinė „Lidijos kėdutė“ (skulptorius Rigimantas Stanaitis). Dailininkė iš tiesų turėjo tokią kėdutę, ant kurios sėdėdama, pabrukusi kojas, šalia pasidėjusi dažų dėžutę, piešdavo gamtoje. Namo prie skvero sieną nuo 2021 m. puošia išdidinta L. Meškaitytės miniatiūra „Viržiai“ (kūrybinė studija „Gyva grafika“, menininkai Ž. Amelynas ir M. Skrupskis). Dar viena miniatiūra „Takas namo“ puikuojasi ant daugiabučio namo sienos Kaune, Vilijampolėje (Sąjungos a. 14, dailininkas Timotiejus Norvila­Morfai). Tai vienintelis Lietuvoje kūrinys, tapytas roboto.

Remdamasis amžininkų atsiminimais, Smalininkų „Ąžuolynės“ ir Jurbarko K. Glinskio jungtinis teatras pastatė spektaklį „Lidija“ (autorė ir režisierė D. Samienė). Panemune – nuo Seredžiaus iki Lumpėnų (Pagėgių raj.) – keliauja L. Meškaitytės darbų lauko paroda „Rojaus keliu su Lidija Meškaityte“. Antšvenčių dailininkei buvo dedikuota ir 2022 m. vasarą vykusi Jurbarko šventė. Per ją šalia Jurbarko bibliotekos esančiame Žydų sode atidengtas tautodailininko Juozo Videikos sukurtas vardinis Lidijai skirtas suolelis. Simboliška,

kad ant jo (dešinėje pusėje) atsirado įdubimas su vandens balute, kuri tiktų teptukui nuplauti. 2022 m. vyko miniatiūrų meistrei skirti dailės plenerai, parodos, paskaitos, pėsčiųjų žygiai, ekskursijos.

Dailininkės valia Jurbarko savivaldybė nuo 1996 m. kas trejus metus liaudies tapytojams už geriausius darbus Mažosios Lietuvos tema teikė Lidijos Meškaitytės premiją. Pernai pakeisti jos nuostatai – premija nuo šiol bus teikiama kas penkerius metus. 2022­aisiais miniatiūrų tapybos konkursą laimėjo ir L. Meškaitytės premiją pelnė iš Smalininkų kilęs dailininkas mėgėjas Svenas Kavaliauskas.

ŠALTINIAI

1. Beliūnienė D., Kuodienė M. Lida Meškaitytė: Gyvenimas ir kūryba. – Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2004. – [112] p.: iliustr.

2. Sakalauskas T. Šventės mansardose. – Vilnius : Vyturys, 1992, p. 41–45.

3. Danisevičiūtė A. Talento šviesa. Šviesa, 1987, saus. 1, p. 3.

4. Jablonskienė A. Vanduo iš savojo šaltinio. Lietuvos aidas, , 1994, birž. 25, p. 16, iliustr.

5. Juškaitienė L. Atidarė Lidos Meškaitytės metus pažadu ją pažinti, suprasti ir deramai įvertinti. Mūsų laikas, 2022, vas. 11, p. 1, 5, iliustr.

6. Karopčikienė D. Lidijos gimtadienio dovanos – miniatiūrininkės atminimo saugotojams. Šviesa, 2023, saus. 10, p. 5, iliustr.

7. Karopčikienė D. Miniatiūrų fiesta Lidijai – jos vardu pavadintame parke. Šviesa, 2022, rugpj. 9, p. 4–5, iliustr.

8. Keliaujant panemune atraskite Lidiją Meškaitytę. Mūsų laikas, 2022, birž. 10, p. 16, iliustr.

9. L. Meškaitytė: gyvendama skurdžiausiomis sąlygomis kūrė prabangią dailę. Mūsų laikas, 2022, geg. 13, p. 1, 3–4, iliustr.

10. Miniatiūrų kūrėją primins jos kėdutė. Šviesa, 2017, liep. 22, p. 6–7, iliustr.

11. Onusaitienė L. Jurbarko dienos skirtos Lidijos Meškaitytės metams paminėti. Savivaldybių žinios, 2022, rugs. 17, p. 28–29, iliustr.

12. Smalininkuose – ypatingai įamžinta L. Meškaitytės atmintis. Mūsų laikas, 2021, spal. 1, p. 8, iliustr.

13. Šakienė J. Freska ant Kauno daugiabučio: lietuvišką peizažą nupiešė robotas. Prieiga per internetą: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/ miesto­pulsas/kaune ­freska­ant­daugiabucio­piesia­robotas­930820

14. Valatkienė L. Dailininkės sukurta kalba – neįminta mįslė. Valstiečių laikraštis, 2011, saus. 5, p. 15, 17, iliustr.

Šalia Jurbarko bibliotekos esančiame Žydų sode 2022 m. atidengtas tautodailininko Juozo Videikos sukurtas vardinis Lidijai skirtas suolelis. Jūratė Korsakaitė

Smalininkuose, Lidijos Meškaitytės skverelyje, 2017 m. pastatyta simbolinė „Lidijos kėdutė“ (skulptorius Rigimantas Stanaitis). Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvas

Norisi prisėsti ant suolelio ir paskaityti saulėkaitoje, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti?

Nežinote, ar šeimos drama, trileris, meilės romanas, o gal literatūros klasikos kūrinys vertas jūsų dėmesio ir laiko? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką – dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis.

FAUSTA BALČAITYTĖ

(BUKSTEREFAUSTA) REKOMENDUOJA

TOVE DITLEVSEN. „KOPENHAGOS TRILOGIJA“

(Barndom, 1967; Ungdom, 1967; Gift, 1971. Iš danų k. vertė Aurelija Bivainytė. Vilnius: Tyto alba, 2022)

tėvų, savarankiško gyvenimo patirtį. Trečioji – apie šlovę, išgarsėjimą ir priklausomybę, dėl kurios viskas ima ristis žemyn.

Kūrinys stiprus ir paveikus, sukėlė daug jausmų: liūdėjau, vietomis juokiausi, baisėjausi, bet labiausiai pykau ant to meto santvarkos ir požiūrio į moteris. Stebėjausi, kokia suvaržyta ir puolusi buvo visuomenė, ypač jauni žmonės, kaip sunku jiems buvo tikėti šviesia ateitimi ir rasti prasmę gyventi. Tokią didelę „žaizdą“ visuomenėje paliko Pirmasis pasaulinis karas, vėlesni baisūs istoriniai įvykiai, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių rinkosi įvairias priklausomybes ir jose paskęsdavo. Daug sudaužytų likimų ir prarastų asmenybių.

TRACY CHEVALIER. „MERGINA SU PERLO AUSKARU“

(Girl with a Pearl Earring, 1999. Iš anglų k. vertė Darius Kaunelis. Vilnius: Sofoklis, 2021)

Šis kūrinys išsiskiria tikrumu ir unikalumu. Ne veltui literatūros kritikų vadinamas šedevru – tokiam vertinimui visiškai pritariu. Neskubėjau skaityti, nors paėmus knygą į rankas buvo be galo sunku atsiplėšti. Tekstas išties vaizdingas ir įtraukiantis.

Memuaruose, suskirstytuose į tris dalis, pateikti autorės nenudailinti išgyvenimai. Pirma dalis prasideda rašytojos vaikyste: tarpukaris, nepriteklius, skurdas, iš knygos puslapių besisunkiantis niūrumas, tamsi, žiauri to meto realybė vaiko akimis. Širdį suvirpino jautriai aprašyti santykiai su močiute, nors ji minima nedaug, tačiau jaučiau rašytojos begalinę meilę ir šilumą. Antra dalis – apie jaunystę, atsiskyrimą nuo

Nepaprasto grožio istorinis romanas, subtilus, įtraukiantis ir skatinantis skaitytojo vaizduotę. Pasakojimas apie olandų dailininko Jano Vermeerio 1665 m. paveikslo, kuriame nutapyta paslaptinga mergina su perlo auskaru, gimimą.

Rašytoja kuria istoriją apie jauną merginą Grėtę iš paprastos, vargingos šeimos. Ji pradeda dirbti kambarine žinomo dailininko Vermeerio namuose. Viena jos užduočių – valyti šeimininko tapymo studiją. Kambarinė – meniškos prigimties, pastabi, todėl pradeda žavėtis ne tik Vermeerio paveikslais, bet ir pačiu dailininku, o šis, pastebėjęs jos susidomėjimą ir palankumą, įtraukia Grėtę į savo darbo procesą, iš­

buksterefausta

moko gaminti spalvas. Jie vis daugiau laiko praleidžia kartu studijoje, dirbdami tyloje, tik merginai tampa vis sunkiau nuslėpti, jog padeda šeimininkui, kai ją akylai stebi jo žmona ir kiti namiškiai.

Patiko vaizdingas paveikslų turinio aprašymas, buvo taip paprasta juos įsivaizduoti, taip pat dažų gaminimo procesas namų sąlygomis. Istorijos centre – vidiniai Grėtės išgyvenimai, jos jausmai bei virsmas iš jaunos, nepatyrusios merginos į moterį. Šis romanas – tai dar vienas įstabus paveikslas, tik nutapytas žodžiais.

Rašytoja puikiai perteikė to meto gyvenimą, atskleidė visuomenės susiskirstymą, turtingųjų ir skurdžių sluoksnius. Nors kūrinys parašytas 1999 m., drąsiai patikėtum, kad galėjo būti sukurtas ir keliais šimtmečiais anksčiau. Pagal romaną 2003 m. pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu. Pagrindinius vaidmenis atliko garsūs aktoriai Scarlett Johansson ir Colinas Firthas. Vis dėlto ekranizacija knygos nepranoko.

C.W. GORTNER. „VATIKANO PRINCESĖ: ROMANAS APIE LUKRECIJĄ BORDŽIJĄ“

(The Vatican Princess, 2016. Iš anglų k. vertė Lina Būgienė. Vilnius: Alma littera, 2022)

Bordžijos – garsi italų ir ispanų šeima, apie kurią sukurta ne viena opera, pastatytas filmas ir net televizijos serialai. Valdant popiežiui Aleksandrui VI (šeimos galvai), Bordžijos buvo įtariami svetimavimu, žmogžudystėmis, kraujomaiša, o dėl valdžios siekio tapo to meto garsių šeimų, tokių kaip Medičių ir Sforcų, priešais.

Tai istorinis romanas, kuriame kvapą gniaužiančių intrigų tiek, kad nors vežimu vežk. Knygos pasakotoja – Lukrecija Bordžija, popiežiaus Aleksandro VI dukra. Nors istoriniuose šaltiniuose Lukrecija vaiz ­

duojama kaip negailestinga nuodytoja, nusidėjėlė, C.W. Gortneris leidžia ją pamatyti iš kitos, mums dar nepažintos pusės. Romanas atskleidžia Bordžijų šeimos klastas, nusikaltimus, kurstomus aistros ir valdžios troškimo. Šis kūrinys popiežiaus dukrą vaizduoja kaip auką, įkliuvusią į savo pačios šeimos žabangas. Kai tau tėra 13 metų ir tave ištekina, vėliau emociškai, fiziškai ir seksualiai išnaudoja, tavimi manipuliuoja, nebelieka nieko kito, kaip pačiai įsitraukti į intrigų raizgalynę ir trokšti keršto.

C.W. Gortneris to meto įvykius aprašo įdomiai ir tikroviškai. Kūrinyje netrūksta meilės, politinių intrigų, žiaurumo, vaizduojamas to meto žmogaus, ypač moters, kaip individo, asmenybės nepaisymas ir negerbimas. Likau sužavėta. Beje, kalbant apie Bordžijų gyvenimo istorinius faktus, autorius kai ką pasakojime pakeitė, tačiau nežymiai, ir tie pakeitimai, mano manymu, kūriniui suteikia dar daugiau dramatiškumo.

Fausta Balčaitytė  – muzikantė, dainininkė (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo baroko operos magistro laipsnį), kolekcionuojanti potyrius skaitydama knygas ir žiūrėdama nepriklausomus kino filmus, jų apžvalgomis dalinasi socialinėse medijose. „Visada domėjausi klasikine bei šiuolaikine literatūra, mano mėgstamiausias kūrinys – Vinco Mykolaičio ­Putino „Altorių šešėly“. Mėgstamiausios rašytojos –detektyvų meistrė Agatha Christie ir Astrid Lindgren, su pastarosios kūriniais užaugau. Be knygų ir filmų, mėgstu lankytis parodose ir žiūrėti spektaklius. Moku italų kalbą, dažnai keliauju į Siciliją, nuostabų saulės iškaitintą kraštą, dėl likimo tapusį mano antraisiais namais“, – pasakoja Fausta.

APDOVANOTI MĖGSTAMIAUSIŲSKAITYTOJŲ KNYGŲ AUTORIAI

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko literatūrai neabejinga publika, panorusi pasveikinti aštuonioliktą kartą organizuotos akcijos „Metų knygos rinkimai“ 2022-ųjų nominantus ir, žinoma, daugiausia skaitytojų balsų surinkusius nugalėtojus. Renginį iš Nacionalinės bibliotekos tiesiogiai transliavo LRT PLIUS.

Iškilmingos ceremonijos dalyvius ir žiūrovus pasveikinęs kultūros ministras Simonas Kairys priminė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos svarbą, dėkojo už nuolat stiprinamą knygos ir skaitytojo ryšį. Ministras palinkėjo ir toliau neatitolti nuo knygos, ragino kurti skaitančią vaikystę, skaitančią visuomenę ir skaitančią šeimą. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, pasveikinęs susirinkusiuosius, džiaugėsi šia akcija, užtikrinančia, kad skaitytojas gautų tai, kas yra geriausia.

Renginio dalyviai ir žiūrovai galėjo stebėti trumpus nominuotų kūrinių pristatymus – autoriai skaitė savo knygų ištraukas. Pagrindinė naujovė –šiemet nugalėjusios knygos autoriams apdovanojimą įteikė pernai metų tos pačios kategorijos nugalėtojas. Tikimasi, kad tai taps gražia tradicija. Tai galimybė prisiminti, už ką prieš metus buvo apdovanota knyga, pasvarstyti, ar pakeitė ir kaip autoriaus gyvenimą pelnytas apdovanojimas, taip pat apžvelgti praėjusius metus, vykdytus projektus ir t. t.

Pirmasis apdovanojimas buvo įteiktas už geriausią Metų knygą vaikams, ji buvo renkama iš šių nominantų:

Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ (leidykla „Alma littera“);

Ilona Ežerinytė, Marija Rubavičiūtė „Tetulė Liu“ (leidykla „Žalias kalnas“); Kęstutis Kasparavičius „Žvaigždžių paukštis“ (leidykla „Nieko rimto“); Indrė Šalčiūtė, Viktorija Ežiukas „Lelijos nuodija miestą“ (leidykla „Alma littera“);

Kotryna Zylė, Inga Dagilė „Geriausia diena“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Apdovanojimą įteikė pernai knygų vaikams kategorijoje geriausia tapusi poetė Indrė Pliuškytė­Zalieckienė. Ji paskelbė, kad nugalėjo Ilonos Ežerinytės knyga „Tetulė Liu“. I. Ežerinytė (kaip ir visi kiti laimėję autoriai) atsakė į kelis trumpus renginio vedėjo Julijaus Grickevičiaus klausimus. Laureatė, beje, šiemet nominuota net dviejose kategorijose, svarstė, „dėl kokių priežasčių sumažėja gyvenimas“, kalbėjo apie adresato problematiką, kodėl nedalina pasaulio į vaikišką ir suaugusiųjų, papasakojo apie lemtingą susitikimą su iliustruotoja Marija Rubavičiūte.

Publikai buvo pristatyta suaugusiųjų knygų kategorija, kurioje šiemet nominuoti tik trys autoriai, perėję griežtą ir daug diskusijų sukėlusią komisijos atranką:

Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“ (leidykla „Alma littera“);

Eglė Frank „Mirę irgi šoka“ (leidykla „Kitos knygos“);

Jurga Vilė, Ula Rugevičiūtė Rugytė „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Nugalėtoją paskelbė pernai metų laimėtoja Greta Dirmauskaitė. Trumpai papasakojusi, kokie buvo jos kūrybiniai metai, pasirodžius debiutinei knygai, rašytoja atskleidė šiųmetės nugalėtojos vardą – ja tapo Akvilina Cicėnaitė. Laureatė į žiūrovus kreipėsi vaizdo žinute iš tolimosios Australijos. Mintimis apie šios knygos atsiradimą ir kelią link apdovanojimo pasidalijo leidyklos „Alma littera“ atstovė Ugnė Giesė.

Sudėtingas kelio į suaugusiųjų pasaulį temas šiemet analizavo trys knygų paaugliams kategorijoje nominuoti autoriai:

Ilona Ežerinytė „Dabar Marselis“ (leidykla „Dominicus Lituanus“);

Viktoras Jasaitis „Priklausomas. Be galimybės mesti“ (leidykla „Nieko rimto“);

Knygų vaikams kategorijos laimėtoja Ilona Ežerinytė.  Vygaudas Juozaitis

Metų knygos suaugusiesiems autorė Akvilina Cicėnaitė į žiūrovus kreipėsi vaizdo žinute iš tolimosios Australijos.

Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ (leidykla „Aukso žuvys“).

Kas labiausiai įtiko įnoringiems paaugliams, paskelbė pernai laimėjusi Kotryna Zylė – ji šiemet buvo nominuota knygų vaikams kategorijoje, o kalbinama žadėjo kada nors parašyti ir knygą suaugusiesiems. Nugalėtoju tapo Justinas Žilinskas ir jo „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“.

Laureatas atsakė į klausimus, kam skirta jo knyga, kaip ji atsirado paauglių kategorijoje.

Poezijos kategorijos nominantai buvo spalvingi ir skirtingi, tačiau visi verti dėmesio:

Greta Ambrazaitė „Adela“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla);

Dovilė Bagdonaitė „Takeliai žolėje“ (leidykla „Bazilisko ambasada“);

Ramunė Brundzaitė „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla);

Birutė Grašytė ­Black „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla);

Julius Keleras „Virtuvėlė pilna Ukmergės“ (leidykla „58 sapnai“).

Poezijos nugalėtoją paskelbė pernai laimėjęs Mantas Balakauskas. Poetas, su J. Grickevičiumi aptaręs karo ir kitų sudėtingų temų poveikį autoriaus ir visos poetų bendruomenės kūrybai, paskelbė nugalėtoją –Julių Kelerą. Atsiimdamas apdovanojimą laureatas pasidalijo mintimis apie poezijos madas, šiuolaikiškumą ir provincialumą, savilaidos specifiką.

Ne tokios lyriškos – publicistikos ir dokumentikos kategorijos atstovai buvo šie:

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ (leidykla „Baltos lankos“);

Rimantas Kmita „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ (leidykla „Tyto alba“);

Dalia Leinartė „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“ (leidykla „Aukso žuvys“);

Rolandas Maskoliūnas „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ (leidykla „Vaga“);

Algis Mickūnas „Atsiminimų punktyrai“ (leidykla „Apostrofa“).

Laimėtojais tapo kūrybinis duetas Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta, juos pirmasis pasveikino pernai metų laureatas istorikas Norbertas Černiauskas. Intriguojančio pavadinimo knygos autoriams teko su renginio vedėju pasikalbėti apie sudėtingas, tabu temas, taip pat apie tas, kurios dar laukia išsamesnio tyrinėtojo žvilgsnio.

Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Rolandui Maskoliūnui už knygą „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Knygos autoriui bus suteikta išskirtinė galimybė – kartu su radijo teatro profesionalais pagal knygą pastatyti radijo spektaklį.

Renginyje žiūrovus linksmino vienintelė vaikų rašytojų grupė pasaulyje „Vaikų žemė“ ir jos du atlikėjai – rašytojai Justinas Žilinskas ir Tomas Dirgėla. Lyriškesnę nuotaiką kūrė aktoriaus Domanto Starkausko muzikiniai intarpai. Kultūros ministerija knygų laureačių autoriams skyrė pinigines premijas, o autorinių antspaudų studija „Ekslibris.lt“ dovanojo vardinius antspaudus (autorė – grafikė Jūratė Kemeklytė­Bagdonienė).

Asta Plechavičiūtė

Knygų paaugliams kategorijos laimėtojas Justinas Žilinskas

Metų poezijos knygos autorius Julius Keleras

Publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijos laimėtojai Valdemaras Klumbys (kairėje) ir Tomas Vaiseta

LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas įteiktas Rolandui Maskoliūnui.

KRIZĖS MOKO IR VIENIJA

Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) yra viena seniausių šalyje veikiančių draugijų, šiai profesinei bendruomenei būdingas veikimas sutelkiant jėgas – bendrai, išvien, kartu. Tad ir 23-iosios nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės (balandžio 23–29 d.) tema buvo neatsitiktinė – „Kartu įveikiant krizes“. Lietuvos bibliotekų savaitė, kaip ir kasmet, buvo kupina įdomių ir svarbių renginių, tačiau profesinei bendruomenei reikšmingiausi – balandžio 25 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs Lietuvos bibliotekininkų draugijos XII suvažiavimas ir tarptautinė konferencija.

lygios galimybės visiems dalyvauti švietimo ir kultūros lauke; informacijos prieigos sudarymas; skaitymo, pilietiškumo, socialinio dialogo skatinimas. Pranešėja apibendrino COVID ­ 19 sukeltos krizės padarinius Suomijos bibliotekų veiklai (bibliotekų neprieinamumas, jos vartotojų vienišumo jausmas) ir bibliotekų veiksmus įveikiant infodemijos padarinius, dorojantis su dezinformacija, stengiantis stiprinti bib lio tekų bendruomenes. Kaip pabrėžė A. Ojaranta, vienas iš svarbių bibliotekų tikslų – krizių sąlygomis stiprinti bendruomenių atsparumą.

Tarptautinės konferencijos „Kartu įveikiant krizes“ pranešimai ir pranešėjai sulaukė susidomėjimo, dalyvių reakcijų ir grįžtamojo ryšio. VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys kalbėjo apie informacijos priėmimą pasitelkiant patirtį, didžiajai daliai visuomenės būdingą kognityvinį šališkumą, patikimos informacijos ir šaltinių svarbą. Psichologė

Vega Dikčienė pabrėžė buvimo kartu privalumus –pojūtis, kad krizinėje situacijoje esi ne vienas, suteikia vidinių jėgų. „Jei nori nueiti greitai – eik vienas. Jei nori nueiti toli – eikite kartu“, – afrikiečių patarlę pateikė pranešėja. Ji taip pat kalbėjo apie krizių ir pokyčių valdymą, natūralų pasipriešinimą pokyčiams, net ir teigiamiems, ypač kai juos siūlo kas nors kitas.

Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti situaciją, susiformuoti pokyčio viziją ir žengti tą pirmąjį žingsnį, po kurio jau einama užsibrėžto tikslo link.

Suomijos nacionalinės agentūros regionams vyriausioji patarėja dr. Anu Ojaranta kalbėjo apie agentūros vykdomą veiklą – stebėseną, kaip regionuose laikomasi bib lio tekų teisės aktų nuostatų, bib lio tekų veiklos statistikos analizę, kitas veiklas.

Pagrindinės Suomijos bibliotekų įstatymo nuostatos:

Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidentė Oksana Bruj pasakojo apie šalies bibliotekų bendruomenės pasipriešinimą Rusijos agresijai nuo 2022 m. vasario 24 d. – tai gyvas liudijimas iš karo ištiktos šalies. Milijonai Ukrainos gyventojų šiuo metu yra karo pabėgėliai kitose šalyse, tarp jų – ir bibliotekų skaitytojai, ir kompetentingi darbuotojai. Tūkstančiai civilių žmonių aukų, įskaitant ir vaikus. Dešimtys ir šimtai sugriautų, nuniokotų, praradusių fondus, įrangą, baldus bibliotekų. Jau nieko nebestebina, kad karo metu bibliotekos tapo slėptuvėmis ir priedangomis. Bibliotekos organizuoja ir psichologinę pagalbą nukentėjusiems asmenims, virtualius infohigienos (medijų ir informacinio raštingumo) užsiėmimus. Karas šalyje, kurioje rusų kalba didelei daliai gyventojų yra gimtoji, sukėlė nenorą bendrauti okupanto kalba. Bibliotekų sukurtas klubas „Kalbėkimės ukrainietiškai“ padeda gyventojams mokytis ukrainiečių kalbos. Karo metu itin svarbus užsienio šalių bibliotekų ir jų asociacijų palaikymas. Lietuvos bibliotekininkų draugija buvo pirmoji, pasiūliusi pagalbą prasidėjus karui, padėti užpultos šalies bib lio tekoms ir karo pabėgėliams aktyviai ėmėsi ir kitos šalys. Ukrainos bib lio tekos rūpinasi, kad karo pabėgėlius kitose šalyse pasiektų informacijos šaltiniai ukrainiečių kalba. Šiuo metu jos aktyviai dirba aktualizuodamos savo fondus, skaitmenindamos ir archyvuodamos dokumentus apie karą, liudydamos tiesą apie šalį užklupusią agresiją.

Pranešime apie Estijos bibliotekų veiklą pastarojo meto krizių kontekste Estijos bibliotekų asociacijos atstovė Kristi Veeber tvirtino, kad koronaviruso, karo

Lietuvos bibliotekininkų draugijos XII suvažiavimo dalyviai aktyviai balsavo rinkdami draugijos pirmininką ir tarybą.   Lietuvos bibliotekininkų draugijos archyvas

LBD tarybos narės (iš kairės): Greta Kėvelaitienė, Jolanta Zubienė, Erika Kazlauskienė, Monika Straupytė, Dalia Balčytytė, Jolita Steponaitienė, LBD pirmininkė Laura Juchnevič, Rasa Januševičienė, Daina Bandaravičiūtė, Ingrida Tomaševskienė, Jūratė Volungevičienė, Martyna Malienė. Nuotraukoje trūksta Sandros Leknickienės, Kristinos Lebedžinskienės, Meilutės Parnarauskienės, Rūtos Smažinienės.

Ukrainoje ir energetikos krizės tapo šalies bib lio tekoms savotišku atspirties tašku. Radosi naujų sprendimų, naujų požiūrių, naujų veiklos formų. Prognozuojama, kad už slenksčio jau laukia nauja – klimato kaitos – krizė, jai Estijoje taip pat skiriama nemažai dėmesio.

Iškalbingas Latvijos bibliotekų asociacijos tarybos narės Ancės Upeniecės pranešimo pavadinimas „Krizės ateina ir išeina, biblio tekos lieka“ nepaliko abejingų. Kalbėta apie Latvijos viešųjų bibliotekų praradimus ir atradimus per COVID ­ 19 sukeltą krizę, išmoktas pamokas ir įgytas patirtis.

 Lietuvos bibliotekininkų draugijos XII suvažiavime dvi kadencijas LBD pirmininko pareigas ėjusi Jolita Steponaitienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) perskaitė ataskaitinį pranešimą.

 LBD Jaunimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė (Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės­Bitės viešoji biblioteka) ir Revizijos komisijos pirmininkė Asta Kazakevičiūtė ­Bankauskienė (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib lio teka) pristatė veiklos ataskaitas.

 LBD pirmininke 2023–2026 m. kadencijai

išrinkta Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bib lio tekos direktorė dr. Laura Juchnevič, iš 19 pretendentų

išrinkta nauja 15 narių LBD taryba, taip pat 3 narių Revizijos komisija.

Dr. Rasa Januševičienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja

NAUJA LBD TARYBA

• Daina Bandaravičiūtė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Informacinių paslaugų grupės vadovė;

• Dalia Balčytytė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja;

• Erika Kazlauskienė, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja;

• Greta Kėvelaitienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės­Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė;

• Ingrida Tomašesvkienė, Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos paslaugų ir mokymo išteklių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė;

• Jolanta Zubienė, Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo ir informacinių technologijų skyriaus vedėja;

• Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė;

• Jūratė Volungevičienė, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Metodikos ir komunikacijos skyriaus vedėja;

• Kristina Lebedžinskienė, Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė;

• Martyna Malienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Lazdynų bibliotekos (filialo) vyresnioji bibliotekininkė;

• Meilutė Parnarauskienė, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorė;

• Monika Straupytė, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja;

• Rasa Januševičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė ­tyrėja;

• Rūta Smažinienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Katalogų skyriaus vedėja;

• Sandra Leknickienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai.

Į Revizijos komisiją išrinktos trys draugijos narės:  Erika Kuliešienė (LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja), Stefa Minutaitė (Šilalės r. savivaldybės viešosios bibliotekos Informacinių išteklių ir metodikos skyriaus vedėja) ir Aušra Vaškevičienė (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento direktorė).

KUPIŠKIO BIBLIOTEKA

SUGRĮŽO Į ATNAUJINTUS NAMUS

Simboliška, kad kartu su pirmaisiais atgimstančios gamtos ženklais po daugiau nei šešerių metų rekonstrukcijos darbų duris atvėrė Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, įsikūrusi įspūdingame senoviniame masyvaus akmens mūro pastate. Atnaujintos ir visapusiškai pasikeitusios bibliotekos oficiali atidarymo šventė surengta kovo 24-ąją, tądien garbūs svečiai sveikino bibliotekos bendruomenę ir linkėjo prasmingai išnaudoti šiuolaikiškas ir modernias erdves.

Kupiškio miesto centre stovinčio pastato su arkiniais langais neįmanoma nepastebėti. Jis mena gausią Lietuvos žydų bendruomenę, ilgą laiką čia buvo maldos namai – Didžioji sinagoga. Po tragiškų 1941 m. įvykių, brutaliai sunaikinus žydų bendruomenę, pastatas liko be šeimininkų. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgriautas, liko tik sienos ir rytų fasado frontonas, jo vidurinėje dalyje buvo apskritas langas, o kampuose – rombo formos langeliai.

1948–1949 m. sinagoga buvo atstatyta, pristatytas trečias medinis aukštas. 1950 m. sausio 20 d. čia įsikūrė Kupiškio kultūros namai ir biblioteka, 1962 m. – ir muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kupiškio filialas).

1973–1974 m. pristatytas priestatas su erdviu holu.

1983–1984 m. kultūros namams ir muziejui išsikėlus į naujas patalpas, visas sinagogos pastatas atiteko Kupiškio centrinei bibliotekai (nuo 1996 m. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji bib lio teka). Tačiau kelis sovietmečio dešimtmečius naudotas pastatas jau neatitiko net minimalių kultūros įstaigai keliamų reikalavimų, tad buvo priimtas sprendimas jį rekonstruoti, pritaikant bibliotekos reikmėms. Nuo 2012 m. prasidėjusių projektavimo darbų iki galutinio rezultato nueitas ilgas kelias.

2016 ­ ieji buvo įsimintini ne tik kaip Bib lio tekų metai, bet ir kaip Kupiškio viešosios bib lio tekos pastato rekonstrukcijos pradžia. Daugiau kaip šešerius metus trukę statybos darbai buvo atliekami pagal UAB „Senamiesčio architektai“ architektų Linos Šantaraitės ir Ramūno Butkaus parengtą istorinės pastato išvaizdos projektą. UAB „Infes“ ne tik atliko statybos darbus – pasirūpinta, kad pastato erdvėse būtų atlikti polichrominiai tyrimai ir atkurtas vidaus sienų dekoras, primenantis buvusią pastato paskirtį. 2004 m. vasarą Kupiškio viešojoje bibliotekoje (buvusioje sinagogoje) atidengta žydų atminimo lenta vėl sugrįžo į savo buvusią vietą ir liudija – atmintis gyva.

Atnaujintas, bet autentiškumą išlaikęs Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatas. Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos archyvas

Senasis bibliotekos pastatas iki rekonstrukcijos.

Iškilmingoje bib lio tekos atidarymo šventėje juostelę perkirpo kultūros ministras Simonas Kairys, Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas, Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius

Algirdas Venckus ir UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Dalyvavo ir daugiau garbių svečių: Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, kultūros ministro pavaduotojas Rimantas Mikaitis, Seimo narai

Vidmantas Kanopa, Valdemaras Valkiūnas, Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas

S. Gilchristas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmi­

ninkė Faina Kukliansky, Panevėžio žydų bendruo ­

menės pirmininkas Genadijus Kofmanas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Panevėžio apskrities viešųjų bib lio tekų vadovai, kolegos ir kiti gerbiami svečiai. Muzikinius kūrinius svečiams dovanojo „Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantai ir smuikininkė Jekaterina Radionova.

Atnaujinto, bet autentiškumą išlaikiusio pastato erdvėse dera istorinė atmintis ir modernūs sprendimai. Pirmame aukšte įrengta parodų salė ir Knygų erdvė su skaitytojų kampeliu, skirta suaugusiesiems ir paaugliams. Iš jos stikliniai laiptai veda į antrame aukšte įsikūrusią erdvią skaityklą, čia galima rasti interneto skaityklą ir audioteką. Lankytojų laukia unikali lauko terasa – šiltuoju metų laiku patraukli ir mėgstama lankytojų susibūrimo vieta, ir jauki konferencijų salė. Trečiame aukšte įsikūręs Kraštotyros ir edukacijos skyrius ne tik kaupia ir saugo leidinius apie Kupiškio kraštą ir jo žmones, bet ir kviečia susipažinti su skulptoriaus Juozo Kėdainio asmenine biblioteka. Trečiame aukšte dar įrengta Robotikos erdvė, yra įrenginių, skirtų regos ir skaitymo negalią turintiems asmenims, taip pat erdvūs ir šiuolaikiški kabinetai bei poilsio erdvė darbuotojams.

Visus bibliotekos lankytojus žavi pirmame priestato aukšte įkurtos patiems mažiausiems lankytojams skirtos Vaikų erdvės originalus interjeras, kur kiekviena detalė yra gerai apgalvota (sukūrė UAB

„Ekspozicinės sistemos“ vadovas Vilius Lunevičius ir dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė). Mažoje patalpoje telpa ne tik knygos, čia įgyvendinti ir puikūs inovatyvūs sprendimai – interaktyvios grindys, originalūs šviestuvai ir relaksacijai skirtos vietos, viduryje įkomponuotas baldas­namas, atskiriantis išmaniuosius įrenginius nuo knygų ir skaitymo zonų.

Naujos modernios bibliotekos patalpos – nuostabi ir prasminga dovana kupiškėnams ir miesto svečiams.

Kupiškio viešosios bibliotekos informacija

Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotojai ant pirmą ir antrą aukštus jungiančių stiklinių laiptų.

Lauko terasa – skaitytojų pamėgta susibūrimo vieta.

Akį traukia originalus Vaikų erdvės interjeras, nedidelė patalpa įrengta gerai apgalvojus kiekvieną detalę.

APIE KALBOS FORMAS –

ŠIUOLAIKIŠKAI IR TRADICIŠKAI

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos parengtas projektas „Gargždai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2023. Kalbos formos“ laimėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konkursą. Seimui 2023-iuosius paskelbus Klaipėdos krašto metais, vienas iš akstinų teikti paraišką VLKK konkursui buvo noras paskatinti visuomenę pažinti Klaipėdos rajoną, kurio viena pusė priklausė istorinei Mažajai Lietuvai, jo istoriją ir kultūrą, pasitelkiant ypatingą rašto ir kalbos grožį.

Pojūčių kalba pasitelkta keliaujant po Klaipėdos rajoną – gidė Monika Vasylienė surengė ekskursiją „Kalbos kelias“. Dalyviai apsilankė buvusio pasienio teritorijoje, Kisinių kapinėse, prie Johano Ferdinando Kelkio kapo, Priekulėje, Agluonėnuose, Laugaliuose ir kitose vietose, liudijančiose kalbos kelią ir jos istoriją mūsų rajone.

Vykdant projektą buvo siekta šiuolaikiškai ir tradiciškai paminėti Lietuvių kalbos dienas, skatinti geriau pažinti Klaipėdos krašto kalbą. Šiame krašte daugiausia rokuojamasi ir fabeliuojama, tad žemaitišką rodą pristatė moksleivė Luka Švabaitė ir žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė, o Mažosios Lietuvos špruką – Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtoja Virgina Asnauskienė.

Klaipėdos rajono centras Gargždai – ypatingas miestas, įsikūręs šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Šioje etninių regionų sandūroje užgimė daug lietuvių kalbai nusipelniusių asmenybių, gausu įvykių, vietų, kurios žymi lietuvių kalbos puoselėjimą. Gargždams suteiktas 2023 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės titulas džiugina ir įpareigoja toliau skleisti bei saugoti lietuvišką žodį, tuo labiau kad šiemet minimos miesto įkūrimo 770­osios metinės. Daugiau nei mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešoji biblioteka kvietė visuomenę patirti kalbą ir įvairias jos formas. Buvo pasitelkta muzikos, kino, judesio, pojūčių kalba, pristatyti nebevartojami žodžiai – taip šiuolaikiškai atskleistas lietuvių kalbos grožis, universalumas ir savitumas.

Muzikos kalbą pristatė skrabalininkas, dainų autorius ir atlikėjas Regimantas Šilinskas. Susirinkusieji patys išbandė skrabalus, įvertino jų skambesį, dalyvavo improvizuotame koncerte.

Kino kalbos vakare vyko ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ filmų peržiūra. Apie filmų „Kur Agluona vingiuoja“ ir „Dovilų kraštas“ kūrimo subtilybes kalbėjo režisierė prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, prie jų kūrimo prisidėję istorikė doc. dr. Silva Pocytė ir etnologas Helmutas Lotužis.

Per patirtinę edukaciją „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“, padedami edukatorės Valdemaros Butkevičienės, dalyviai kūrė istorijas su išnykusiais ir nebevartojamais žodžiais, diskutavo, ar verta juos atgaivinti.

Kūrybinėse judesio kalbos dirbtuvėse Šeiko šokio teatro atstovės Inga

Kuznecova ir Dovilė Binkauskaitė mokė kalbėti kūnu: judėti ne tik didelėje, bet ir mažoje erdvėje, sutelkti dėmesį, judesiu išreikšti potyrį, žodį.

Viena šio projekto dalių buvo mokinių piešinių konkursas „Piešiu gotišką raidę“. Jo tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią kūrybinę veiklą, paskatinti dailės kalba išreikšti savo santykį su lietuvių kalba ir krašto istorija. Konkurse dalyvavo Klaipėdos rajono mokiniai, įsitraukė ir moksleivių iš Italijos lietuvių bendruomenių ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos.

Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo ir uždarymo renginius vedė aktorius Darius Meškauskas, o papuošė Šeiko šokio teatro specialiai šiam projektui sukurtas spektaklis „Šmukulis“. Spektaklyje judesiu, vaizdu ir garsu atspindėtas pasienio miesto Gargždų daugiatautės ir daugiasluoksnės bendruomenės gyvavimas. Projekto uždarymo renginyje buvo įteikta Mažosios Lietuvos pedagogo, spaudos ir raštijos darbuotojo Johano Ferdinando Kelkio premija „Jaunasis publicistas“, ją pelnė konkursą laimėjusi Izabelė Kurpeikytė.

Džiaugiamės, kad projekto veiklose aktyviai dalyvavo ne tik mūsų krašto žmonės, bet ir lietuvių bendruomenės iš Latvijos ir Italijos. Neabejojame, kad projektas paliko neišdildomų įspūdžių ir leido suvokti, kad kalba yra ne tik žodžiai, sakiniai, kableliai – kalba turi begalę formų. Ją galima išreikšti per garsą, vaizdą, jausmą.

Živilė Markutė Armalienė

Renginio, kuriame buvo įteikta Johano Ferdinando Kelkio premija „Jaunasis publicistas“, dalyvės ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vicemerė Ligita Liutikienė (ketvirta iš kairės), laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė (trečia iš dešinės). Klaipėdos rajono viešosios bibliotekos archyvas

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

PAGĖGIAI

Muzikos ir literatūros vakaras. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji bib lioteka, minėdama 23­iąją nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, pakvietė bendruomenę paklausyti literatūrinio ­meninio žodžio – balandžio 27 d. vyko ilgamečio bibliotekos bičiulio, tauragiškio Eugenijaus Šalčio kūrybos vakaras. Poetas, pedagogas, žurnalistas, renginių režisierius ir vedėjas, leidinių sudarytojas ir redaktorius, visuomenininkas, Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ įkūrėjas, Metų tauragiškio titulo (2014 m.) ir daugybės kitų apdovanojimų laureatas, 2022 m. jau atšventęs savo 70 ­ ies metų jubiliejų, E. Šaltis, tardamas sveikinamąjį žodį, teigė, kad Pagėgiai jį visada žavi jaukumu, maloniais žmonėmis, gausiai į kultūrinius renginius susirenkančia publika.

Drauge su poetu į Pagėgius atvyko bardas, dainų kūrėjas ir atlikėjas, aktyvus įvairiausių festivalių dalyvis Rimas Liorančas. 2022 m. išleistoje debiutinėje R. Liorančo kompaktinėje plokštelėje „Trupiniai“, be kitų poetų tekstų, skamba ir E. Šalčio kūryba. Dalyviai tai galėjo išgirsti – per visą vakarą buvo atliekamos pagal E. Šalčio poeziją sukurtos dainos.

kūrybines dirbtuves ir parodas. Rašytojas Liutauras Degėsys skaitytojams pristatė naujausią esė rinkinį „Viskas buvo ne taip“, mažųjų skaitytojų laukė nuotaikingas Beno Bėranto knygelės „Ponas Kampas“ pristatymas, o suaugusiesiems rašytojas pristatė trumposios prozos istorijas „Pirštų galiukais“.

Bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vyko originalių knygų skirtukų kūrybinės dirbtuvės su tapybos mokytoju Rimvidu Stankevičiumi. Vlado Jurgučio progimnazijos ir Palangos pradinės mokyklos trečių klasių mokiniai gamino knygų skirtukus ir gilinosi į piešimo subtilybes.

Šventojiškius bib lio teka pakvietė į poezijai skirtą vakarą Šventosios bibliotekoje – Vaivos Milončiūtės pirmosios poezijos knygos „Sielos žingsniai“ pristatymą.

Dovilė Venclovaitė

Gausios publikos sulaukė renginiai su kriminalinės dokumentikos knygų autoriumi Dailiumi Dargiu ir poete, prozininke, muziejininke Aldona Ruseckaite. Lankytojai klausėsi Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio mėgėjų teatro „Saulėgrįža“ muzikinės pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ pagal poetės Salomėjos Nėries kūrybą.

Netrūko ir edukacinių renginių. Mažieji bib lio tekos lankytojai dalyvavo naktinėjimuose bibliotekoje su teatro būrelio nariais, susipažino su Metų knygos vaikams penketuku, vyko garsiniai skaitymai. Buvo pristatyta ir nauja kamišibų teatro istorija – „Alkanas vikšrelis“ (pagal Erico Carle knygą). Suaugusieji dalyvavo kūrybiniuose ­ edukaciniuose renginiuose su citatų dėžutės kūrėja Lina Jankevičiūte ir Panevėžio dailės mokyklos pedagoge Rima Keršiene.

Net šešiuose bib lio tekos padaliniuose lankytojai galėjo apžiūrėti vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus parodą „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, kurioje įamžinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Džiaugiamės kolegių laimėjimais – Panevėžio E. Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vyresniajai bib lio tekininkei Anželai Vasiliauskienei įteiktas „Ad astra“ apdovanojimas, o Lietuvos nacionalinės televizijos laidoje „Kas ir kodėl“ Metodikos skyriaus vedėja Artemida Vyčienė užėmė antrąją vietą!

Vaida Žalienė

E. Šaltis pristatė savo autorinę eilėraščių knygą „Virš miestelio varpinės“ (2021 m.), pasidžiaugė, kad prie jos rengimo darbų prisidėjo talentinga menininkė – šiaulietė dailininkė Irena Šliuželienė, paskaitė ištraukų iš knygos. Svarbu paminėti, kad leidinyje gausu poeto mėgstamų trioletų. Šio žanro posmams būdinga itin griežta sandara ir tam tikrų eilučių pasikartojimai.

Bibliotekos bendruomenė džiaugiasi, kad nuvilnijusi Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet džiugino renginiais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, gausu buvo įvairių parodų, įdomių ir įsimintinų susitikimų.

Sonata Nognienė

PANEVĖŽYS

Savaitės renginiai. Šiemet Nacionalinė Lietuvos bib lio tekų savaitė jau trečius metus iš eilės prasidėjo bib liotekininkų žygiu, subūrusiu net keturis šimtus bibliotekininkų. Septynios Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos kolektyvo narės kartu su visais mėgavosi atbundančia Kazlų Rūdos gamta, o įveikusios dvylika kilometrų buvo apdovanotos tradiciniais žygio medaliais.

Visą savaitę viešojoje bib lio tekoje ir jos padaliniuose netrūko įvairių akcijų, susitikimų su rašytojais, edukacijų.

PRIENAI

PALANGA

Kūrybiniai susitikimai. Visą savaitę, balandžio 23–29 d., Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje netrūko įtraukiančių renginių. Bendruomenė buvo pakviesta į naujų knygų vaikams ir suaugusiesiems pristatymus, susitikimus su autoriais, menininkais,

Pamatyti esantį kartu. Šūkis „Kartu įveikiant krizes“ yra apie bibliotekas, bet ir apie jose dirbančius apie žmones – bibliotekininkus, tad balandžio 26­ąją Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje paminėti profesinę savaitę susirinkę darbuotojai pirmiausia buvo pradžiuginti literatūrine ­muzikine programa. Ją atliko aktorė Valda Bičkutė ir kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Jonas Krivickas. Po pakiliai nuteikusios meninės programos laukė džiugi „ceremonija“ – pirmą kartą bibliotekoje surengti geriausių metų bibliotekininkų apdovanojimai. Bendruomenės susitarimu, Metų bibliotekininkas buvo renkamas slaptu balsavimu, už savo kolegas galėjo balsuoti visi bib lio tekos darbuotojai. Rinkimai intrigavo – dviem kandidatams surinkus vienodą balsų skaičių, net prireikė antro rinkimų turo. Metų bibliotekininkais tapo metodininkė Dalia Bredelienė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja Eglė Uleckienė, Skriaudžių bib lio tekos bib lio tekininkė Ramunė Celiešienė, Informacijos skyriaus vyresnioji bib lio tekininkė ­ bibliografė Ingrida Kazlauskienė.

Padėkos raštus bib lio tekininkėms įteikė rajono meras Alvydas Vaicekauskas, vicemerė Jūratė Zailskienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas

Bendra vakaro dalyvių nuotrauka. Bibliotekos archyvas

Knygų skirtukų dirbtuvės su R. Stankevičiumi. Bibliotekos archyvas

Muzikinė pasaka „Eglė – žalčių karalienė“. Bibliotekos archyvas

Šiugždinis. Piniginius prizus geriausiems bibliotekininkams įsteigė pati įstaiga, J. Marcinkevičiaus viešosios bib lio tekos darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos bib liotekininkų draugijos PJMVB skyrius.

Nuoširdų padėkos žodį direktorė Daiva Čepeliauskienė skyrė ir specialistams, ir kvalifikuotiems darbuotojams, ir aptarnaujančiam personalui, pasidžiaugė kiekvieno darbuotojo charakterio savybe ar profesinės veiklos ypatumu. Nes kiekvienas yra svarbus visai bibliotekos bendruomenei, visiems, einantiems kartu. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos informacija

RADVILIŠKIS

Prisiminimų vakaras. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 23–29 d. vyko Lietuvos bib lio tekų savaitei skirti renginiai. Balandžio 26­ąją kvapnia biblio tekininkių užaugintų mėtų arbata buvo vaišinamos ilgametės buvusios bibliotekos ir jos filialų darbuotojos. Prisiminimais, susijusiais su darbu bibliotekoje, dalijosi Onutė Venclovienė, Aldona Januševičienė, Onutė Bartkevičienė. Visos jos savo darbingąjį gyvenimo etapą paskyrė žmonėms ir knygoms. Per tiek daug metų būta gerų, linksmų nutikimų, žinoma, susidurta ir su iššūkiais. Prisiminimai liejosi it iš gausybės rago. Susitikime prisimintos ir amžinybėn išėjusios bibliotekos kolektyvo narės.

Balandžio 27 d. viešoji biblioteka kartu su Radviliškio turizmo informacijos centru pakvietė moksleivius dalyvauti ekskursijoje „Radviliškio miesto mažosios architektūros objektai ir gatvės, susiję su knyga“. Tai taip pat vienas iš Bibliotekų savaitės renginių. Jame dalyvavo Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos penktokai ir juos atlydėjusi bib liotekininkė Jovita

Matulaitytė. Moksleiviai apžiūrėjo Radviliškio miesto lankytinus objektus, vaikščiojo žymių rašytojų vardais pavadintomis gatvėmis (Jono Biliūno, Vinco Kudirkos), papildė viešosios bibliotekos iniciatyva pastatytus knygų namelius atsineštomis knygomis. Sugrįžę į biblio teką, moksleiviai savo žinias pasitikrino dalyvaudami nuotaikingame „Kahoot!“ žaidime. Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

TELŠIAI

Savaitės atidarymas. Balandžio 21 d. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje iškilmingai pradėta Lietuvos bibliotekų savaitė. Profesinės šventės proga visus sveikino bib lio tekos direktorė Jolanta Kaubrienė, pavaduotoja Vida Urnikienė ir bibliotekos partneriai: Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, Žemaitės dramos teatro aktorė Margarita Bladženauskaitė, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Renginys prasidėjo trejus metus trukusio darbo rezultato – knygos „Telšiai. Atminties knyga“ – pristatymu. Ji išleista įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos bei Telšių rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“. Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė – dr. Lara Lempertienė.

mūsų bibliotekos erdves, susipažino su skyrių darbuotojais, pasidalijo darbo patirtimi.

Telšių K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos informacija

TRAKAI

Trakų viešosios bib lio tekos kolektyvas Bibliotekų savaitę pradėjo švęsti viena diena ankščiau – balandžio 22 d. kartu su keliais šimtais Lietuvos bibliotekininkų susitiko Kazlų Rūdoje ir dalyvavo tradiciniame žygyje. Buvo įveikta 12 km, susitikta su senais pažįstamais ir draugais.

Išsamiai apie knygos sudarymo ir leidybos, Telšių ješivos – aukštosios žydų rabinų mokyklos – įkūrimo istoriją, Telšių žydų bendruomenės gyvenimą papasakojo Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojos – muziejininkėskaitmenintoja, minėto projekto vadovė Loreta Norvaišienė ir istorikė , ekskursijų vadovė, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Janina Bucevičė. „Telšiai. Atminties knyga“ leis kiekvienam skaitytojui atrasti istorinius Telšių žydų gyvenimo fragmentus, paskatins naujai pažvelgti į miesto istoriją.

Be kitų renginių, balandžio 28 d. dar vyko susitikimas su mūsų bibliotekos svečiais – Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojais. Šilalės biblioteka įkurta 1937 metais – tai viena seniausių Šilalės miesto įstaigų. 175 000 – maždaug tiek knygų sudaro bibliotekos ir jos 24 filialų fondą. Kolegos, vadovaujami direktorės Astutės Noreikienės, apžiūrėjo

Balandžio 25 d. Trakų viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Biblioterapija – knyga gali tau padėti“. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib lio tekos Informacijos valdymo departamento Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė ­tyrėja dr. Daiva Janavičienė ir Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bib lio tekininkė Rasa Derenčienė susirinkusiesiems papasakojo apie skaitymo naudą ir biblioterapijos metodo taikymą.

Balandžio 28 d. kiemelyje prie Trakų viešosios bibliotekos tradiciškai šurmuliavo Mažoji knygų mugė. Čia trakiečiai ir miesto svečiai galėjo įsigyti leidyklų „Baltos lankos“, „Andrena“, „Raidynėlis“, „Charibdė“ knygų. Nacionalinę bib lio tekų savaitę vainikavo susitikimas su knygos „Penkios meilės stichijos“ autorėmis psichologe psichoterapeute Lina Dirmote ir meditacijos mokytoja Agne Vėželyte.

Didžiuojamės, kad Trakų viešosios bib liotekos kolektyvo narės – Suaugusiųjų vartotojų skyriaus vedėja Edita Loiba, bibliotekininkės Irena Jocienė ir Dalia Bagdžiuvienė drąsiai priėmė iššūkį ir atstovavo bibliotekai LRT žaidime „Kas ir kodėl?“.

Bib lio tekų savaitę minėjo ir Trakų viešosios bib lio tekos padaliniai. Savo skaitytojus į įvairius renginius kvietė Tiltų, Senųjų Trakų, Rykantų, Lentvario bib lio tekos. Pastarojoje apsilankęs bibliofilas, lietuvių kultūros istorikas, edukologas prof. Domas Kaunas skaitė paskaitą apie Ievos Simonaitytės asmenybę ir kūrybą. Netrūko įdomių veiklų ir jauniesiems skaitytojams – jie buvo laukiami Vaikų literatūros skyriuje.

Jolanta Zakarevičiūtė

Direktorė D. Čepeliauskienė (antra iš kairės) ir išrinkta geriausia bibliotekininkė E. Uleckienė (su gėlėmis) su renginio dalyvėmis. Jūratė Anankienė

Ekskursijos dalyviai knygomis papildė mažąsias bibliotekėles. Bibliotekos archyvas

Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojos su renginio dalyvėmis. Bibliotekos archyvas

Smagiai nusiteikusi bibliotekos komanda tradiciniame žygyje. Bibliotekos archyvas

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

KAUNAS

Knygos diena. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka padovanojo bendruomenei šventę „Knygos diena 2023“. Renginio dalyvius pasveikinusi šventės iniciatorė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė džiaugėsi, kad mūsų dienomis knygos kultūra nepraranda reikšmės ir vertės, optimistiškai nuteikia ir vis didėjantis viešosios bibliotekos lankytojų skaičius.

SVEIKINAME

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib liotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos tarybos narė Rita Urnėžiūtė pelnė Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją. Premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą.

„Knygos diena 2023“ kvietė visus į bibliotekos vidaus ir lauko erdves, ypač daug renginių buvo skirta šeimoms. Mažuosius skaitytojus įtraukė poetės Zitos Gaižauskaitės poetinės improvizacijos; pradinukų dėmesį užkariavo Jovita Mazina, į knygos „Kajaus ir Ateivuko kelionė į Burbuliandiją“ pristatymą atsivežusi patį Ateivuką; 7–10 klasių moksleiviai, rašytojos Rebekos Unos padedami ir remdamiesi jos kūriniu „Atjunk“, modeliavo ateities pasaulio scenarijus; suaugusieji stimpanko aksesuarų dirbtuvėse gaminosi papuošalus; senjorai turėjo progą daugiau sužinoti apie virtualią garsinių knygų biblioteką „Elvis“ ir galimybes ja naudotis.

Visą dieną bib lio tekoje buvo rodomas M. K. Čiurlionio kūrybą pristatantis virtualios realybės filmas „Angelų takais“, vyko kitos pramogos ir edukacijos. Išskirtinis akcentas –šventės uždarymo koncertas „Nuo bardų dainų iki šansonų“, jame skambėjo Evelinos Sašenko atliekamos dainos, jai meistriškai akompanavo akordeonininkas Nerijus Bakula. Aistė Bartulė

PASVALYS

Prisimintas keliautojas A. Poška. Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su prof. dr. Benediktu Šetkumi. Svečias pristatė savo knygą „Lietuviai svetimųjų karuose: bendražygiai ir priešai. Amžininkų liudijimai“ apie lietuvių dalyvavimą karuose, vykusiuose įvairiuose pasaulio regionuose, pasidalijo fotografuojant išlikusius istorinius paminklus įvairiose šalyse sutiktų žmonių istorijomis.

Kita susitikimo dalis buvo skirta legendinio keliautojo Antano Poškos 120­ osioms gimimo

metinėms paminėti. Renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti originalų Mato Šalčiaus laišką A. Poškai, išgirsti kuriozinę istoriją apie pavogtą A. Poškos fotoaparatą, pasiklausyti pasakojimo apie keturių istorikų, tarp jų B. Šetkaus ir Pasvalio bib lio tekos vyriausiojo bibliografo Sigito Kanišausko, kelionę į Vidurinę Aziją.

Baigęs įdomius pasakojimus, profesorius bib lio tekai padovanojo originalų A. Poškos pasirašytą kvietimą.

Laura Lipnickaitė

GALERIJA. Lankėsi Azerbaidžano ir Lietuvos pirmosios ponios

Vilnius. Gegužės 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankiusioms Azerbaidžano ir Lietuvos pirmosioms ponioms Mehriban Arif gizi Alijevai ir Dianai Nausėdienei buvo pristatyta Nacionalinė biblioteka, jos veikla ir perspektyvos. Nuotraukoje (iš kairės): bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, M. Arif gizi Alijeva, D. Nausėdienė, Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė. (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija)

Vygaudas Juozaitis

Stimpanko papuošalų gamybos dirbtuvės. Bibliotekos archyvas

Apie A. Pošką pasakoja B. Šetkus. Dainius Vareika

R. Urnėžiūtę sveikina Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.  Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

ROKIŠKIS

Akcija „Lietuva skaito!“. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7­ąją, Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos pakvietė bendruomenę jungtis į jau devintą kartą organizuojamą skaitymo skatinimo akciją „Lietuva skaito!“. Tai visuomeninis renginys, kviečiantis dalytis skaitymo virusu ir laužyti su skaitymu susijusius stereotipus. Šiais metais skaitymai vyko Vaikų ir jaunimo skyriaus kiemelyje. Šventinę nuotaiką dovanojo pirmokų sukurta improvizacija pagal Martyno Vainilaičio eilėraštį „Cha cha cha“. Skambėjo Ramutės Skučaitės, Kosto Kubilinsko, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eilėraščiai. Skaitė ir maži, ir dideli. Džiaugiamės aktyviai skaitymo skatinimo akcijoje dalyvavusiais Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos mokiniais ir jų mokytojomis.

Akcijoje buvo pristatytos ir Metų knygos vaikams, skaitytos ištraukos iš Evelinos Daciūtės knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“, Ilonos Ežerinytės „Tetulės Liu“, Kęstučio Kasparavičiaus „Žvaigždžių paukščio“, Indrės Šalčiūtės knygos „Lelijos nuodija miestą“. Aušra Žukauskienė

ŠIAULIAI

S. Šalkauskio atminimui. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, siekdama paminėti Stasio Šalkauskio 137­ąsias gimimo metines ir bendradarbiaudama su Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija ir „Romuvos“ gimnazija, gegužės 2–11 d. organizavo kūrybines komiksų kūrimo dirbtuves „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“ (S. Šalkauskis).

ĮTEIKTI 2023 M. „AD ASTRA“ APDOVANOJIMAI

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės­Bitės viešojoje bibliotekoje septintą kartą surengti „Ad astra“ apdovanojimai. Jais siekiama pagerbti profesinei veiklai atsidavusius Panevėžio regiono viešųjų ir mokyklų bibliotekų specialistus, informuoti visuomenę apie prasmingą jų veiklą.

„Šio apdovanojimo materialusis įprasminimas – ženklas „Ad astra“ – siejamas su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės­Bitės to paties pavadinimo romanu. Šis ženklas įprasmina vienus svarbiausių principų, kuriais savo gyvenime vadovavosi ir rašytoja, – kilnumą, dvasinio tobulėjimo siekimą padedant kitiems“, –sveikindama šventės dalyvius sakė bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė. „Ad astra“ laureatėmis vertinimo komisija išrinko tris bibliotekininkes.

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje ženklo „Ad astra“ laureate tapo Anžela Vasiliauskienė, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji Pelėda“ vyresnioji bibliotekininkė. Ji yra įgijusi pradinių klasių mokytojo specialybę, tad bibliotekoje grįžo prie įprastos srities: vaikų, knygų, pasakų, istorijų. „Įdomu dirbti su žmonėmis, sužinoti jų lūkesčius. Patinka pakalbinti kiekvieną, tiek didelį, tiek mažą, padrąsinti išsirinkti knygą, – pasakojo A. Vasiliauskienė. – Įvertintas mano naujovių ieškojimas, sukurtos ir vedamos edukacinės programos.“

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje „Ad astra“ laureate tapo Marija Ažubalienė, Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dapkūniškių kaimo bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė. Ji šioje bibliotekoje dirba daugiau nei 30 metų, šis darbas jai teikia džiaugsmą. Biblioteka yra šio ir aplinkinių kaimų pagrindinis centras, čia žmonės kreipiasi dėl įvairių klausimų, vyksta daug veiklų: renginiai, edukacijos, mokymai, solidarumo pietūs seneliams. „Apdovanojimas – didelis pripažinimas ne tik man, bet ir visiems mano skaitytojams, savanoriams, tai visų mūsų bendras darbo rezultatas. Tai įpareigojimas nesustoti, eiti į priekį, mokytis, mylėti savo darbą ir skaitytoją“, – sakė M. Ažubalienė. Panevėžio regiono mokyklų bib lio tekų kategorijoje „Ad astra“ laureate tapo Aldona Banienė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos bibliotekos  biblio tekininkė. Čia ji dirba 26 metus. „Man patinka būti tarp knygų, su mokiniais. Čia daug įvairių veiklų: kūrybinės dirbtuvės, skaitymai, projektinė veikla, susitikimai“, – pasakojo A. Banienė. Ji domisi mokyklos istorija, vadovauja mokyklos istorijos muziejui, skatina mokinius domėtis krašto, mokyklos, šeimos istorija.

Greta Diliūnaitė

Tarpukario Lietuvoje filosofas prof. S. Šalkauskis užėmė ypatingą vietą tarp lietuvių intelektualų, tad šiandien verta prisiminti jo filosofinę mintį ir puoselėtas idėjas. S. Šalkauskiui ypač rūpėjo, kad jaunimas prigimtinę jaunatvę paverstų dvasine pilnatve. Jo prasmingos mintys buvo šiuolaikiškai interpretuotos komiksuose, iš viso sukurtas 51 komiksas. Dvi savaites „Šaltinėlio“ ir „Saulės“ filialuose vykusio kūrybinio darbo rezultatas – virtuali komiksų paroda „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“. Atrinkus 20 geriausių komiksų darbų, buvo parengta kilnojamoji paroda, ji buvo eksponuota Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ ir „Saulės“ filialuose.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios

bibliotekos informacija

VILNIUS

Apie tvarumą bib lio tekoje. Balandžio 20 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib lio tekos (VAVB) tvarumo iniciatyvinės grupės atstovės Informacinių išteklių skyriaus vadovė Asta Kazakevičiūtė ­Bankauskienė, Informacinių išteklių skyriaus vyriausioji bib lio tekininkė Tatjana Grigorčenkienė ir Regio no bib lio tekų metodikos ir vadybos skyriaus vadovė Žydrūnė Tichanavičienė kolegoms iš VAVB ir Vilniaus regiono savivaldybių viešųjų bib lio tekų pristatė naują mokymų programą „Tvarumas bib lio tekoje“. Jos tikslas – pristatyti skirtingų tipų bibliotekų patirtis ir galimybes teikti paslaugas atsižvelgiant į tvarumo sąvokos svarbą.

Drauge su mokymų dalyviais prisiminta darnaus vystymosi politika, analizuotos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo biblio tekose galimybės. Taip pat supažindinta su IFLA rekomendacijomis ir priemonėmis, skatinančiomis bibliotekų tvarumo iniciatyvas ir veiklas. Mokymuose išsamiai pristatyta ir VAVB parengta Tvarumo deklaracija, tvaraus darbo su bibliotekos fondu principai, aptartos

tinkamos skirtingų rūšių bibliotekos dokumentų utilizavimo formos. Tikimasi, kad patvirtinta programa „Tvarumas bibliotekoje“ bus toliau pristatoma ne tik Vilniaus regiono bibliotekose.

2022 m. VAVB, pirmoji iš Lietuvos bibliotekų, priėmė Tvarumo deklaraciją ir įsipareigojo didelį dėmesį skirti tvarumui, savo veikloje vadovautis atsakomybės, partnerystės, atvirumo ir tobulėjimo principais.

Komiksų kūrimo dirbtuvės. Bibliotekos archyvas

Programą „Tvarumas bibliotekoje“ pristatė Ž. Tichanavičienė (iš kairės), T. Grigorčenkienė, A. Kazakevičiūtė-Bankauskienė.  Bibliotekos archyvas

„Ad astra“ laureatės (iš kairės): M. Ažubalienė, A. Vasiliauskienė, A. Banienė. Paulius Židonis

LORETA PAKALNIŠKIENĖ [1950 10 12–2023 05 06]

Loreta Pakalniškienė (Kazlauskaitė) gimė 1950 m. Kretingoje, pedagogų šeimoje. 1957 m. pradėjo lankyti Kretingos pradinę mokyklą, nuo 1960 m. mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje, ją baigė 1968 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinį Vinco Kapsuko universitetą (dabar – Vilniaus universitetas), Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

1971 m. pradėjo dirbti Lietuvos respublikinės bib lio tekos (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Lituanistikos skyriuje, čia dirbo iki 1993 m., ėjo įvairias pareigas: bibliotekininko, metodininko, redaktoriaus, vyriausiojo bibliografo, skyriaus vieno iš sektorių vedėjo.

Studijas tęsė neakivaizdiniu būdu, universitetą baigė 1980 m.

Jauna likusi našle ir turėdama išlaikyti tris vaikus, 1993 m. išėjo dirbti į privatų sektorių, tačiau buvo be galo laiminga vėliau galėjusi grįžti į Nacionalinę biblioteką – nuo 2001 iki 2017 m. dirbo Leidybos skyriuje. Čia ėjo vyresniojo redaktoriaus, vyriausiojo bibliotekininko pareigas, daug prisidėjo organizuojant žurnalo „Tarp knygų“ rengimo ir platinimo darbus, rengė kronikas, vėliau – personalines biobibliografijas ir rubriką „Mūsų kalendorius“.

Per šešiolika Leidybos skyriuje praleistų metų žurnale yra paskelbusi išsamių biobibliografinių straipsnių apie lietuvių išeivijos rašytojų (Juozo Brazaičio, Vytauto Kavolio, Antano Rūko, Alfonso Šešplaukio ­Tyruolio, Leonardo Žitkevičiaus), kitų lietuvių rašytojų ir veikėjų (Juozo Kėkšto, Vytauto Sirijos Giros, Lauryno Ivinskio, Alberto Kojalavičiaus ­Vijūko, Fridricho Kuršaičio, Mato Šalčiaus) darbus ir kūrybą.

Skyriaus darbuotojai ir visi, artimiau bendravę su Loreta, pirmiausia prisimena ją kaip labai draugišką, nuoširdžią ir paslaugią. Bibliotekoje turėjo daug draugų, buvo iniciatyvi, organizuota, negailėjo patarimų naujiems darbuotojams, stengėsi visiems padėti ne tik darbo klausimais, bet ir sprendžiant įvairiausias asmenines ar buitines problemas. Jau nebedirbdama bibliotekoje, ji nenutraukė ryšių su buvusiais kolegomis – ir tebedirbančiais, ir senjorais. Domėjosi, kaip sekasi rengti žurnalą „Tarp knygų“, pasidžiaugdavo gavusi naują numerį ir visada sakydavo, kad labiausiai pasiilgsta bibliotekos žmonių, su kuriais dirbo ir ilgus metus bendravo. Žmonės jai buvo svarbiausia.

Amžinojo poilsio atgulė Palangos kapinėse, šalia savo tėvelių. Nuoširdi užuojauta Loretos Pakalniškienės artimiesiems: dukroms Ulai ir Laurai, sūnui Linui, broliams Dariui ir Vidmantui, kitiems giminaičiams ir bičiuliams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenė

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO GEGUŽĘ

Tą dieną prieš 150 metų Jurbarko rajone ūkininkų

šeimoje gimė vienas žymiausių lietuvių simbolistų poetas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Kaune baigęs gimnaziją, aukštojo mokslo siekė Maskvoje – šio miesto universitete baigė gamtos mokslus. Likęs Maskvoje, su bendramoksliu įkūrė leidyklą „Skorpion“, kuri leido simbolistų kūrybą. Būdamas 26-erių, čia vedė pirklių šeimos dukterį Mariją (beje, jai dedikavo savo išleistas knygas). Tais pačiais metais J. Baltrušaitis debiutavo su savo kūryba – rusiškais eilėraščiais (lietuviški spaudoje pasirodė gerokai vėliau – apie 1927-uosius). Jis buvo gerai pažįstamas su daugeliu rusų kultūros atstovų: kompozitoriumi Aleksandru Skriabinu, rašytoju Antonu Čechovu, režisieriais Konstantinu Stanislavskiu, Vsevolodu Mejerholdu. Lietuvai 1918 m. paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, ėmėsi diplomato darbo – 1920–1922 m. ėjo Lietuvos specialiosios misijos vadovo pareigas, 1922–

1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Sovietų Sąjungoje. Įdomu, kad Lietuvos Respublikos atstovybę Maskvoje jis įkūrė žmonos namuose. Persekiojamiems inteligentijos atstovams diplomatas padėjo pasitraukti iš Rusijos – tarp tokių buvo Mstislavas Dobužinskis, Konstantinas Balmontas. 1939 m. išvykęs į Paryžių kaip pasiuntinybės patarėjas, ten liko visiems laikams – palaidotas Paryžiaus kapinėse.

2 d.

7 d.Prieš 190 metų gimė vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas (1833–1897) –vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės muzikos kūrėjų, priskiriamas kompozitoriams romantikams. Nuo vaikystės J. Brahmsas pasirodė esąs gabus fortepijonui, tačiau žymiu atlikėju netapo, nors koncertuose dažnai pats atlikdavo savo kūrinius. Kurti muziką pradėjo gana anksti. Po vieno koncertinio turo buvo atkreiptas dėmesys į dvidešimtmečio kūrybą. Lemtingas buvo susitikimas su Ferencu Lisztu ir pažintis su kompozitoriumi bei įtakingu muzikos kritiku Robertu Schumannu. J. Brahmsas ilgą laiką kūrė muziką nesulaukdamas didesnio pripažinimo, kuris atėjo 1868 m., jam parašius Vokiškąjį requiem solistams, chorui ir orkestrui. Beje, kompozitorius nesukūrė nė vienos operos, tačiau išbandė daug kitų žanrų: tai – simfoniniam orkestrui skirtos simfonijos, koncertai, kameriniai kūriniai: sekstetai, kvartetai, sonatos, vokaliniai kūriniai, tarp kurių – romansai ir dainos.

7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – kultūros, švietimo darbuotojų mielai organizuojama šventė. Su ja siejama ir nemažai jau plačiai paplitusių tradicijų: įvairūs konkursai, protmūšiai, gražiausio žodžio ar posakio, pavadinimo rinkimai, rengiami rašytojų, žiniasklaidos atstovų, vienaip ar kitaip su kalba savo veiklą siejančių šviesuolių apdovanojimai. Štai šiemet gegužės

Jurgis Baltrušaitis prie vienuolyno sienos Pirėnų kalnuose Prancūzijoje. Apie 1925–1930 m. Publikuota „E. pavelde“ BY-NCND (fotografas Jurgis Baltrušaitis (sūnus), originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

Tarptautinė Hario Poterio diena – savotiški su milžiniško populiarumo sulaukusiu britų rašytojos Joanne

K. Rowling 7 romanų ciklu susiję skaitytojų atlaidai, kai įvairaus amžiaus gerbėjai visame pasaulyje stengiasi parodyti, kaip jie myli jaunąjį burtininką. Kodėl būtent pasirinkta tokia data – tądien Hogvartso mūšyje Haris nugalėjo juodąjį magą Voldemortą. Tarptautinės šventės organizatoriai šiemet net siūlė konkrečias veiklas, kaip švęsti šią dieną: kepkite Hogvartso meduolinę pilį; pažiūrėkite visas filmų apie Harį Poterį serijas; surenkite knygos veikėjų kostiumų vakarėlį. Beje, vykdant vieną iš užduočių labai praverstų prieš gerą pusmetį leidyklos „Alma littera“ išleista Joannos Farrow „Oficiali Hario Poterio receptų knyga“ (išvertė Viktorija Uzėlaitė).

7-ąją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo iškilmingai pagerbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ laureatai.

Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškos knygos leistos perrašytos rusiškomis raidėmis, vadinamąja graždanka. Nuotraukoje – lietuviška maldaknygė. Vilnius, 1866 m.

12 d.

Petras Babickas  su seseria aktore Une Babickaite. Paryžius, 1934 m. Publikuota „Europeanoje“ (Originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

Prieš 120 metų Kupiškio rajone gimė fotografas, žurnalistas, rašytojas Petras Babickas (1903–1991). Panevėžyje baigęs gimnaziją, 1923–1930 m. Lietuvos universitete Kaune jis studijavo literatūrą ir istoriją. Kalbant apie P. Babicko veiklą, dažnai minimas žodis „pirmasis“: pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas ir programų vedėjas; vienas pirmųjų lietuviškoje spaudoje ėmė skelbti fotoreportažus; 1932 m. surengė pirmąją meninės fotografijos parodą, o po metų su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. 1937 m. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje už savo fotografijas pelnė aukso medalį. Dar viena ryški P. Babicko veikla – dokumentinių filmų kūrėjas. Stažavęsis Maskvos kino institute, jis – filmų apie Martyną Jankų, Joną Šliūpą, Adomą Jakštą (Dambrauską), Gabrielę Petkevičaitę-Bitę autorius. 1944 m., kaip ir daug Lietuvos inteligentijos, pasitraukė į Vakarus. Kelerius metus pagyvenęs Europoje, vėliau apsistojo Rio de Žaneire (Brazilija) ir aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje.

Kad būtų pastebėta jo kūryba, jaunajam J. Brahmsui prireikė pripažintų muzikos asmenybių palankaus vertinimo. Apie 1853 m.

Atšventus Hario Poterio dieną, galima nuvykti ir prie jo paminklo Londono Lesterio aikštėje. BY (Matt Brown)

* Atrinktos gegužės datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

18 d.Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minėdami Vyšyvankos (siuvinėtų marškinių) dieną, ukrainiečiai siekia išsaugoti tautines ir etnines tradicijas. Tačiau pastaruoju metu, Rusijai rodant agresiją prieš Ukrainą, ši diena įgavo dar didesnę prasmę – ji tapo ir kovos už laisvę bei nacionalinės tapatybės diena. Rodydami solidarumą su savo laisvę ginančia valstybe, per Vyšyvankos šventę ukrainietiškais siuvinėtais marškiniais dabinasi ir Europos Komisijos, ir Lietuvos politikai. Šiemet šiltai ši diena paminėta Anykščiuose (tiksliau Niūronyse) – Arklio muziejus surengė pažintinę-edukacinę programą „Vyšyvanka – ukrainiečių dvasios šarvas“. Edukatoriai lankytojams priminė, kuo ypatingas šis drabužis, kokiomis progomis jis dėvimas, analizavo, ką reiškia siuvinėjami raštai, pasakota apie skirtinguose Ukrainos regionuose paplitusius raštus.

21 d.Jau du dešimtmečius tądien UNESCO siūlymu minima Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena. Ja norima pabrėžti kultūrų įvairovės ir dialogo svarbą vystymuisi, parodyti, kaip ši įvairovė praturtina visuomenę. Šia proga sveikinimą savo tinklalapyje paskelbė Visagino, kuriame įsikūrę ne vienos tautinės bendrijos atstovai, savivaldybė: „Linkime, kad Pasaulinė kultūrų puoselėjimo ir Lietuvos tautinių bendrijų diena įkvėptų mus gerbti vienas kitą, puoselėti įvairias kalbas ir tradicijas bei dirbti kartu Tėvynės labui!“ Šventės išvakarėse šalies tautinių mažumų atstovams buvo pristatyta Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Be kitų aspektų, skirta dėmesio daugiatautės LKD patirties perėmimui ir pritaikymui modernios valstybės raidai.

25 d.

Prieš 175 metus Šilalės rajone gimė Kazimieras Jaunius (1848–1908) – katalikų kunigas ir kalbininkas. Teologinį išsilavinimą įgijo Kaune ir Sankt Peterburge, vėliau tose įstaigose ir dėstė. Dar mokydamasis seminarijoje, kaip ir jo mokytojas Antanas Baranauskas, K. Jaunius susidomėjo kalbotyra, tačiau ilgainiui šis domėjimasis tapo priežastimi, kodėl dvasininkas atsidūrė Kazanėje. Konservatyvi dvasinė vadovybė už bausmę liepė K. Jauniui vykti į kurią nors kaimo parapiją (kiti šaltiniai teigia, kad kunigas buvo paskųstas, neva jis pramiega mišias, nepripažįsta nustatytos tvarkos), tačiau jis pasirinko tarnystę Kazanėje, kur galėjo netrukdomas tęsti lietuvių kalbos tyrinėjimus. Lietuvių kalbotyroje K. Jaunius pirmiausia minėtinas kaip tarmių tyrinėtojas, susisteminęs jas ir pateikęs jų klasifikaciją. Taip pat jis – pirmasis lietuvių kalbininkas, bandęs plačiau tirti baltų ir finų kalbų santykius. K. Jaunius puikiai mokėjo ne vieną senovės kalbą: sanskrito, hebrajų, lotynų, graikų. Jo kalbinis palikimas, užrašytas Kazimiero Būgos, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

18 d.

Tądien prieš 115 metų Plungės apylinkėse gimė istorikas prof. Zenonas Ivinskis (1908–1971). Baigęs Lietuvos universitetą, Z. Ivinskis dar tobulinosi Miuncheno ir Berlyno universitetuose (Vokietijoje apgynė ir daktaro disertaciją), o grįžęs nuo 1933 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Tais pačiais metais apgynė habilitacinį darbą, kuriam medžiagą rinko Vokietijos archyvuose. 1941 m. pavasarį Z. Ivinskis įsitraukė į pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui. 1944 m. pasitraukęs į Vakarus, istorikas aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvinimo veikloje. Kurį laiką pagyvenęs Romoje (naudodamasis proga, studijavo Vatikano archyvus), Z. Ivinskis su visa

šeima 1963 m. persikėlė į Boną. Mokslininko tyrinėtos temos: katalikiškos

Lietuvos pritapimas prie Vakarų Europos politinės sistemos ir kultūros, Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykiai, Lietuvos ir žydų santykiai ir kt.

Dalį K. Jauniaus archyvo saugo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

29 d.Prieš 70 metų, 1953-iaisiais, keliautojas iš Naujosios Zelandijos Edmundas Hillary su nepaliečiu šerpu Tenzingu Norgay, dalyvaudami britų ekspedicijoje, pirmieji įkopė į Everestą (8848,86 m) iš Nepalo pusės. Ekspedicija bazinę stovyklą įrengė dar kovo mėnesį ir kantriai ruošėsi viršūnės šturmui. Tiesą sakant, gegužės 26 d. pasiekti Everestą pabandė kita šios ekspedicijos alpinistų pora, tačiau dėl deguonies aparatų gedimo jie buvo priversti grįžti. Pirmoji Everestą pasiekusi moteris – tai padarė 1975 m. – buvo japonė Junko Tabei. Pirmuoju lietuviu, nugalėjusiu šią aukščiausią pasaulio viršūnę, 1993 m. tapo Vladas Vitkauskas. Įkopimu į Everestą jau dešimt metų gali didžiuotis lietuvių kilmės Edita Uksaitė-Nichols – tai ji padarė 2013 m. gegužės 22 d. ir tapo pirmąja tai padariusia lietuve moterimi.

Nuotrauka iš Arklio muziejaus plakato, kvietusio minėti Vyšyvankos dieną.

K. Jaunius Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje dėstė graikų, lotynų, hebrajų kalbas. XIX a. paskut. deš. (Fotografas Julijus Šteinbergas, originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

Pexels.com

Z. Ivinskio 100-mečio proga Lietuvos paštas 2008 m. išleido pašto ženklą.

Everestas pasiektas! E. Hillary ir Tenzingas Norgay. BY-SA (Jamling Tenzing Norgay)

Vaidenė Grybauskaitė. A new space for self-education, work and leisure

2

On 10 May, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania opened the American Reading Room, which was established by a joint agreement between the National Library and the US Embassy in Lithuania. The cosy space will invite visitors to get acquainted with the literature, culture, history, economy and scientific achievements of America and will promote cultural cooperation between the USA and Lithuania. The Reading Room offers English­language fiction and non­fiction by US authors, free browsing of eLibraryUSA databases, computers and wireless internet access. The plan is to amass the largest collection of books in English by American authors in Lithuania and offer it to visitors.

Aiming to further enhance the role of librarians and libraries in society

Liuda Prunskienė. Dissemination of the values of Jurgis Bielinis in Biržai

22

13 years ago, in 2010, the Public Library of Biržai District Municipality celebrated its 80th anniversary. In preparation for the anniversary, the library had been persistently striving to be named after the patriarch of the book carriers, Jurgis Bielinis (1846–1918), and the decision of the Biržai District Municipality was welcomed with great joy. The library has a stylised corner for J. Bielinis, it hosts educational events for schoolchildren, local history events, excursions, and remembrance and honouring of book carrying (the movement of smuggling Lithuanian language books into the Russian Empire to resist Russification).

Jūratė Korsakaitė. For the love of nature

25

4

On 25 April, at the general meeting of the Lithuanian Librarians’ Association, a new council and its chairperson were elected – the Director of the Klaipeda County Ieva Simonaitytė Public Library Dr Laura Juchnevič. In this article, the new Chairwoman talks about the directions she plans to take the Association’s activities in 2023–2025.

(Prepared by Asta Stirbytė)

Vaiva

Markevičiūtė.

A farewell to books –heartbreaking but necessary

6

Often read, library publications become worn, tattered, unattractive to readers, and their content becomes outdated and sometimes even harmful. Such publications are written off in libraries and sent to the scrap heap, to the exchange collection or sold at auctions. In recent years, there has been a wave of discontent in Lithuania over the disposal of discarded books, so it is important for libraries to talk openly, clearly and honestly about this necessary farewell to books. We need to educate the public and open up the library’s invisible inner “kitchen”.

Eglė Dikavičienė. A year after the pandemic brought changes

12

The article gives an overview of the statistics for Lithuanian libraries in 2022. In 2022, as in previous years, the number of libraries is expected to decrease. The overall number of users registered in the country’s libraries is also falling. While library spending on acquisitions increased over the year, the number of new acquisitions was almost a quarter lower than in 2021. Since the end of the pandemic, the number of physical visits to the country’s libraries has increased, but virtual visits have decreased. (To be continued in the next issue)

Violeta Černiauskaitė. Developing legal terminology in libraries: your right to know

16

The rights to freedom of expression, information and public participation are at the heart of democracy. The right to quality and inclusive education, training and lifelong learning is essential for the development of a sustainable society. Libraries are actively involved in the development of these fundamental values, which has led to a proliferation of legal terms in librarians’ terminology. The normative nature of these terms is also unique in that most of them are international, with numerous sources of legislation and other normative documents. Knowledge of specialised terminology helps find accurate information and sources, and in legal matters it saves a lot of time and allows to perform expert searches in various databases.

Aistė Puidokaitė. Vilnius ORT Vocational School –a window to the future

The year 2022 in Jurbarkas District was declared the year of Lidija Meškaitytė (1926­1993), an extremely talented, self­taught artist of watercolour miniatures. The artist is important not only for the Jurbarkas region, but also for the region of Lithuania Minor; her miniatures are considered to be a part of the golden fund of Lithuanian art and are a unique legacy of Lithuanian folk art. L. Meškaitytė painted miniature paintings in watercolour – landscapes, portraits, still lifes, thematic compositions. Her works reflect the images of her native land and the surroundings of Smalininkai. The artist’s works are characterised by an unusual stippling technique, attention to even the smallest detail, and an extraordinary meticulousness.

Asta Plechavičiūtė. Awards of readers’ favourite book authors

31

On 7 May, the Press Restoration, Language and Book Day, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania congratulated the nominees and winners of the eighteenth edition of the 2022 Book of the Year campaign. Books of the year were: Ilona Ežerinytė, Marija Rubavičiūtė Tetulė Liu (publishing house Žalias Kalnas); Akvilina Cicėnaitė Anglų kalbos žodynas (publishing house Alma Littera); Justinas Žilinskas, Ūla Šveikauskaitė Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką (publishing house Aukso Žuvys); Julius Keleras Virtuvėlė pilna Ukmergės (publishing house 58 Sapnai); Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje (publishing house Baltos Lankos).

Rasa Januševičienė. Crises teach and unite

33

On 25 April, the Scholarly Communication and Information Centre of Vilnius University Library hosted the 12th Congress of the Lithuanian Librarians’ Association and the International Conference “Emerging Stronger Crises Together”. Presentations were given by Aurimas Navys, head of VšĮ Visuomenės Informacinio Saugumo Agentūra (Public Information Security Agency), security and defence expert, Vega Dikčienė, psychologist, Dr. Anu Ojaranta, Principal Adviser to the Finnish National Agency for the Regions, Oksana Bruj, President of the Ukrainian Library Association, Kristi Veeber, representative of the Estonian Library Association, and Ance Upeniece, member of the Council of the Latvian Library Association.

Kupiškis Library returns to its renovated home

35

After more than six years of reconstruction works, the Kupiškis District Municipality Public Library has opened its doors in an impressive massive stone masonry building. Until 1941, it was the Jewish community’s house of worship, the Great Synagogue. The reconstruction of the building was carried out according to a project for the historical appearance of the building. The spaces of this renovated building, which has retained its authenticity, combine historical memory with modern solutions.

19

In this article, the author invites you to learn more about the ORT Vocational School, an HE institution in Vilnius from the 1920s to the beginning of the 1940s, and its history and achievements. The school was prompted by the perceived need of Jewish youth for a quality technical education that could be adapted to the new job opportunities that arose after World War I. Graduates of the Vocational School were successfully employed in the main industrial companies in Vilnius Region, and their high qualifications made it easy for them to find jobs or continue their education in other countries around the world.

ISSN 0868-8826

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

2023 Nr. 5 (772)

Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos

mėnesinis žurnalas

Leidžiamas nuo 1949 m.

© „Tarp knygų“, 2023

Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius

Tel. (8 5) 239 8687

E. paštas tk@lnb.lt

www.lnb.lt

2023-05-30

6 leidyb. apsk. l. Tiražas 400 egz.

Spausdino bendra Lietuvos ir Danijos įmonė

UAB BĮ „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 5 (772) 2023

Martynas Mažvydas

National Library of Lithuania

Monthly. Published in Lithuanian

F. 1949

© ”Tarp knygų“, 2023

Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania

Tel. +370 5 239 8687

E-mail: tk@lnb.lt

www.lnb.lt

Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ.

Kviečiame užsisakyti žurnalą „Tarp knygų“ – tai padaryti galite kiekvieną mėnesį visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat žurnalą galima įsigyti

Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p.  pardavimai@lnb.lt.