Tarp knygu 2022 12

POKALBIS

Renaldas Gudauskas: „Nacionalinė biblioteka kuria.“ Kalbėjosi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė 2

KARŠTAS KLAUSIMAS

2023-ieji: ko tikimės ir laukiame. Parengė Vaiva Markevičiūtė 5

ŠIANDIEN AKTUALU

Vilius Jakubčionis. Nepaneigiama ikimokyklinio ugdymo ir skaitymo nauda: ankstyvojo skaitymo skatinimo forumo pranešimų apžvalga 8

Lilija Vetiugova-Skupienė, Tomas Pauliuščenka. Sėkmingas senėjimas: kuo gali padėti bibliotekos? 10

PROJEKTAI

Audronė Čepkauskaitė. Judaikos seminarų ciklas subūrė istorijos ir kultūros edukatorius 13

TYRĖJUI ĮDOMU

Arida Riaubienė. „Miela pajūrio dukra Jeva“: knygos su dedikacijomis Nacionalinės bibliotekos Ievos Simonaitytės kolekcijoje 17

SUKAKTYS

Jonas Nekrašius. 30 metų, kai Lietuvos ekslibriso menas ir jo kūrėjai vėl tarptautinėje bendruomenėje 22

GEROJI PATIRTIS

Skaityti kviečia ryškiaspalvės lėlės-literatūriniai herojai. Parengė Jurgita Januševičiūtė-Taralė 24

KRONIKA

Rasa Januševičienė. Bibliotekų transformacijos kintančioje aplinkoje 27 Asta Sarapienė. Gimtadienio šventėje – atminties institucijų istorijos 29 Daiva Vilkickienė. Poezija kitaip 30

Laima Kutiščeva, Kristina Darulienė. Meno terapija ir etnokultūros pažinimas –lankytojus dominančios veiklos 32

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 34

2022 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS 38

MĖNESIAI IR DIENOS

Tai nutiko gruodį. Parengė Asta Stirbytė 43

ŽURNALAS

„TARP KNYGŲ“

Jūratė

Bičkauskienė

VIRŠELYJE

Mergaitė su degtukais (iš to paties pavadinimo H. Ch. Anderseno pasakos), 2016 m. Menininkės Ritos Onos Danielienės Šiaulių miesto viešosios bibliotekos Lieporių filialo lėlių-literatūrinių herojų kolekcijai sukurta lėlė. Plačiau apie kolekciją – p. 24–26.

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUS KIE NĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 239 8687, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė)

Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt

Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

Danguolė ABAZORIUVIENĖ

Jūratė BIČKAUSKIENĖ

Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas)

Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ

Dr. Ineta KRAULS-WARD

Irena KRIVIENĖ

Gražina LAMANAUSKIENĖ

Sandra LEKNICKIENĖ

Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ

Jolita STEPONAITIENĖ

Lina ŠARLAUSKIENĖ

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenės linkėjimai ateinantiems metams. Vygaudas Juozaitis

RENALDAS GUDAUSKAS: „Nacionalinė biblioteka kuria“

Kęstutis Vanagas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tapusi svarbiu šalies kultūros lauko veikėju. Ir lyderio vaidmens ji imasi drąsiai bei kokybiškai. Tai įrodo ir vis dažniau šalies, taip pat tarptautinėje žiniasklaidoje minimas jos vardas. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad jo vadovaujama institucija intensyviai stiprina prasmingus ryšius su šiandienos ir ateities vartotojais, negana to, savo veikla peržengia tradicinio požiūrio į biblioteką ribas.

Kokie Nacionalinei bibliotekai buvo 2020–2022 m. Jūsų, kaip įstaigos vadovo, vertinimu?

Jeigu trumpai – kupini iššūkių, permainingi, bet labai darbingi. COVID-19 kardinaliai pakeitė mūsų veiklas, apie pandemiją ir jos įtaką kalbėta jau labai daug, dabar norisi tik apibendrintai pasakyti, kad tą iššūkį mes priėmėme ir įveikėme.

Pastarieji dveji metai mums buvo ambicingų projektų metai. Sėkmingai įgyvendinome Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektą, kurio rezultatu – nauja kultūrinės edukacijos administravimo platforma jau galima sėkmingai naudotis. Naujoji sistema, apimdama kultūros ir švietimo sektorių galimybes, sudaro sąlygas visuomenei, ypač augančiai jos daliai, duoti tai, ko jai labai reikia. Taip pat norisi paminėti Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) modernizavimo, Virtualios kultūros paveldo informacinės sistemos ir atnaujinto portalo epaveldas.lt kūrimo projektus. Jie buvo didelio masto, pareikalavo daug jėgų, tačiau neabejoju, kad šie pokyčiai lems reikšmingą virtualių kultūros paslaugų plėtros pokytį.

Iki atnaujinimo ir LIBIS, ir epaveldas.lt sistemos buvo kuriamos daugelį metų, suprantama, jos ir toliau bus tobulinamos. Ar galima sakyti,

kad įgyvendinusi šituos projektus Nacionalinė biblioteka išėjo iš tradiciškai suprantamos bibliotekos veiklos lauko į daug platesnį ir įsitvirtino kaip institucija, gebanti tiesti kelią į e. kultūrą?

Įgyvendindami šiuos projektus, perėjome į naują kokybiškos veiklos lygį. Tapome sėkminga skaitmeninės transformacijos dalimi, o juk šis procesas yra didesnės – strateginės visuomenės transformacijos dalis. Visuomenė persiorientuoja į kitą veiklos lygmenį, kur itin svarbus skaitmeninis pasaulis, taigi visos institucijos, į tai atsižvelgdamos, turi perprojektuoti savo veiklas. Nacionalinė biblioteka šiuo klausimu dirba ne tik bibliotekų, bet ir viso kultūros lauko labui. Sėkmingas „E. paveldo“ projektas leido mums žengti į kitą etapą –e. kultūros projektų programos, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti patogią „vieno langelio“ principu grįstą kultūros turinio, duomenų ir informacijos išteklių prieigą, sukūrimą. Šio etapo įgyvendinimas turėtų prasidėti artimiausiu metu. Ir galiu drąsiai sakyti, kad Nacionalinė biblioteka įsitvirtino kaip šios srities procesų lyderė.

Pastaraisiais metais Nacionalinė biblioteka įrodė esanti socialiai atsakinga institucija. Ši veiklos kryptis išliko ir 2022 m. vasarį prasidėjus karui Ukrainoje.

Ukrainai dėmesio skiriame nuo pat 2014 m., kai prasidėjo karinė invazija į šią šalį. Per visus šiuos metus įgyvendinome apie 40 sėkmingų iniciatyvų. Manyčiau, šiandien kultūros lauke esame viena iš daugiausia nuveikusių institucijų. Bendradarbiaujame su ukrainiečiais, plėtojame bendrus projektus – tai ir filmų rodymas, ir parodos, ir knygų pristatymai, ir apsilankančių Ukrainos vaikų priėmimas. Naujausia bibliotekos iniciatyva –ir žiniasklaidoje nuskambėjusi apkasų žvakių gamyba, kurią inicijavo bibliotekos kūrybinių dirbtuvių PATS SAU komanda. Gaminančių žvakes savanorių netrūksta. Džiaugiamės, kad žmonės noriai neša reikiamas priemones: panaudotas skardines ir vaško bei parafino likučius. Per tūkstantį apkasų žvakių jau pasiekė Ukrainos karius ir pravertė gaminant valgį, džiovinant batus, tiesiog šildantis. Pavadinčiau tai pilietiškumo apraiškomis –Lietuvos visuomenė yra pasirengusi padėti kitai valstybei, kitai tautai, šiuo klausimu sutariame kaip brandi, gebanti save apginti pilietinė visuomenė.

Kultūros sektoriaus institucijos neabejotinai daro didelį poveikį valstybių viešajam gyvenimui. Nacionalinės bibliotekos „2021–2023 m. strateginių veiklos krypčių ir prioritetų“ dokumente teigiate, kad „veiklą plėtojame keliomis pagrindinėmis kryptimis: tai – kultūra, švietimas, mokslas, ekonomika“. Ar šios kryptys išlieka prioritetinės ir 2023 metais?

Pirmiausia noriu akcentuoti, kodėl esminėmis strateginėmis kryptimis laikome kultūrą, švietimą, mokslą ir ekonomiką. Kultūra, švietimas ir mokslas išskirti jau UNESCO misijoje, šios sritys integralios, stiprina viena kitą ir yra aktualios sprendžiant problemas bet kokioje srityje. Be kita ko, Nacionalinė biblioteka yra pagrindinė šalies mokslinė biblioteka, čia dirba gana gausus mokslo darbuotojų kolektyvas. Visa institucija tam tikra prasme veikia kaip valstybės konkurencinio pranašumo terpė. Čia visuomenei suteikiamos paslaugos, leidžiančios siekti aukštesnės veiklos kokybės. Taigi visos keturios veiklos kryptys yra mūsų kasdienybė.

Atrodytų, kiek netradicinė yra ekonomikos kryptis, tačiau šiandien bibliotekos yra valstybės konkurencinio pranašumo kūrimo proceso sudedamoji dalis. Pateiksiu konkretų pavyzdį: 2021 m. Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2020“ Nacionalinė biblioteka pristatė savo stendą –specialiai šiai parodai sukurtą interaktyvų pasakojimą apie lietuvių grožinės literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį ir garsiausią jo kūrinį „Metai“. Šią ekspoziciją galima pavadinti

ekonominės ir kultūrinės diplomatijos erdve –tarptautiniu mastu buvo labai sėkmingai pristatyta Lietuva, mūsų veikla kultūros paveldo srityje. Pasaulinėje parodoje biblioteka dalyvavo kaip visavertis šio lauko veikėjas.

Iš tikro Nacionalinės bibliotekos veikla kultūrinės diplomatijos lauke pastaruoju metu gana ryški. Kokią vertę iš institucinio, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo patiria pati biblioteka, jos steigėjai, pagaliau Lietuvos valstybė? Ar galima sakyti, kad Nacionalinė biblioteka jau gali dalytis kultūrinės diplomatijos gerąja patirtimi su kitais?

Savo įdirbiu pasiekėme tai, kad jei, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijoje svarstomi su prestižiniais renginiais susiję klausimai, ieškoma, kas įgyvendintų renginių idėjas, prisimenamas sėkmingas pastarųjų metų Nacionalinės bibliotekos indėlis šioje srityje. Gal ir nekuklu apie tai kalbėti, bet mūsų kokybiškas darbas kultūrinės diplomatijos srityje yra matomas ir vertinamas. Naujausias pavyzdys – renginiai, susiję su Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiu. Itin svarbu, kad kai paprastai kitoms institucijoms reikia pusmečio pasiruošti kokiam renginiui, mes procesą gebame sudėlioti per porą dienų. Šiuo klausimu esame unikalūs.

Drąsiai imamės naujo tipo veiklų, kurios iki šiol nebuvo būdingos bibliotekoms. Apskritai biblioteka, kaip institucija, yra vienas sėkmingiausiai realizuotų kultūrinių-kūrybinių industrijų institucinių pavyzdžių.

Dalyvaudamas Europos nacionalinių bibliotekų posėdžiuose, forumuose akcentuoju kultūrinę diplomatiją kaip vieną esminių bibliotekos veiklos krypčių. Mano manymu, tai – proveržis, labai esminis bibliotekų klasikinės realybės papildymas, išėjimas į naujas tarptautines erdves, kurios susijusios jau ne tik su bibliotekine veikla, bet su kultūra apskritai, su diplomatija.

Nacionalinė biblioteka turi labai stiprų Judaikos tyrimų centrą – jo veiklą taip pat galime laikyti proveržiu, pastebimu tarptautiniu mastu. Puikus pavyzdys galėtų būti 2020-ieji, kai, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Judaikos tyrimų centro ekspertai dalyvavo arba ekspertinėmis konsultacijomis prisidėjo prie renginių organizavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje, Europos valstybėse, Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų Ženevoje ir nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO Paryžiuje. 2021 m. buvo baigtas net šešerius metus trukęs didelės apimties judaikos dokumentų

skaitmeninimo projektas su ilgamečiu Nacionalinės bibliotekos partneriu Niujorke veikiančiu Žydų mokslinių tyrimų institutu YIVO. Du projektai šiuo metu vykdomi su Izraelio nacionaline biblioteka. Tai, viena vertus, liudija tarptautinės visuomenės domėjimąsi Lietuvos žydų istorija, kita vertus, išryškina Nacionalinės bibliotekos potencialą, jos ekspertų lyderystę.

Nacionalinė biblioteka yra sukaupusi didžiulius žinių rinkinius. Kalbėdamas apie Nacionalinės bibliotekos siekį visa tai padaryti kuo plačiau prieinama visuomenei, prisiminėte JAV Kongreso bibliotekos vadovo Herberto Putnamo teiginį, kad „naudojama knyga įgyvendina aukštesnį tikslą nei knyga, kuri yra tik išsaugota“. XXI a. bibliotekos tikrai nebėra vien knygų saugyklos, prie to reikšmingai prisidėjo kompiuterinės technologijos, dokumentinio paveldo skaitmeninimas. Skaitmeninio raštingumo įgūdžius nuolat gerinantiems šių dienų bibliotekų išteklių vartotojams kaskart norisi ir nuo pažangių technologijų neatsiliekančių paslaugų. Kokius keliate su skaitmeniniu kompleksiškumu susijusius uždavinius Nacionalinei bibliotekai?

Šis Herberto Putnamo teiginys apibendrina bibliotekos esmę. Bibliotekoje sukaupti informacijos ištekliai turi kurti naują vertę. Šiandien turime veikti kompleksiškai. Greta tradicinių: knygotyros, bibliotekininkystės, bibliografijos, archyvistikos – išteklių dėmesio reikia skirti didiesiems duomenims, dirbtiniam intelektui, tinklaveikos mokslams ir daugeliui kitų modernaus pasaulio dalykų. Greta klasikinio skaitymo proceso visuomenė susiduria su didžiuliu informacijos srautu, susijusiu su naujosiomis technologijomis. Ir čia bibliotekos gali tapti tarsi didelėmis skaitmeninėmis bendradarbystės erdvėmis – akumuliuoti visą žmonijos įvairiose srityse sukuriamą vertę, skleisti ją visuomenei. Kasdienė mūsų realybė transformuojasi ir biblioteka turi eiti koja kojon su ja, kurdama ir įgyvendindama projektus skaitmeninėje erdvėje.

Šiandien problema yra ne informacijos gausa, o informacijos filtras – kaip, kuo remiantis iš didžiulio informacijos masyvo, iš informacinio triukšmo išskirti tai, kas yra tikroji vertė. Bibliotekos yra šito informacinio filtro komponentai plačiąja šio žodžio prasme, suteikiantys maksimalią prieigą prie informacijos per savo informacines sistemas, leidžiantys moderniais metodais prieiti prie tos informacinės gausos kryptingai, pagal temas, pagal prioritetus ir pan.

Nacionalinė biblioteka vykdo ir parlamentinės bibliotekos funkcijas. Ar turima planų plėsti strateginio prognozavimo veiklas?

Bendradarbiaujame su Seimo Ateities komitetu. Bibliotekoje jau beveik metus veikia Strateginio prognozavimo skyrius, jo veiklos daug žadančios, integralios, apima naujausias medijos veiklos formas, strateginių perspektyvų įžvalgas. Šis skyrius tapo ne tik parama Seimo Ateities komitetui, bet ir integralia prognostinės turinio sistemos dalimi. Mūsų ekspertai prisijungia prie Seimo komiteto veiklos, kalba viešojoje erdvėje, teikia labai gerą informacinį pagrindą ateities scenarijams modeliuoti. Strateginio prognozavimo kryptis, mano galva, labai perspektyvi. Šita linkme turėtų dirbti ne tik vienas skyrius, bet ir daugiau bibliotekos strateginių padalinių.

Nors tradiciškai bibliotekos įsivaizduojamos kaip klasikinės ramybės salos, Nacionalinė biblioteka vis labiau rodo esanti strategiškai veržli institucija. Daugelyje projektų esame strateginiai partneriai. Vienoje konferencijoje prieš porą metų Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis sakė, jog biblioteka pati dar nesuvokia, kad iš aptarnaujančios institucijos ji tampa informacinę vertę kuriančia institucija. Ir išties – Nacionalinė biblioteka kuria. Kuriame tai, ko reikia visuomenei. Šią nuostatą atspindi daugybė mūsų projektų. O kurti galime dėl darbuotojų komandos. Netgi galėtume pasakyti, kad Nacionalinė biblioteka yra tam tikra kompetencijų bazė: čia dirba įvairų išsilavinimą įgiję specialistai ir daugelyje mūsų vykdomų projektų atsiskleidžia jų žinios, gebėjimai, stiprybės.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. prie Nacionalinės bibliotekos prijungiamas Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC). Tai turbūt bus proveržis mokslo kryptimi?

Žinoma, prie mūsų kolektyvo prisijungs ir jį gerokai sustiprins specialistai, turintys mokslinių kompetencijų. Tikiu, kad tai pagerins mūsų veiklų matomumą, sustiprins jų kokybę. Reikia pabrėžti, kad prijungimas bus naudingas ir MELC – tapus didelės nacionalinės institucijos dalimi, atsiras galimybė dalyvauti įgyvendinant didelius projektus, iš esmės tai suteiks naują savęs įprasminimo galimybę.

Po rekonstrukcijos 2016 m. atnaujintas erdves atvėrusi Nacionalinė biblioteka tapo reikšminga kultūrinių, net politinių renginių vieta, demokratiška ir atvira visiems.

Norėjome įprasminti, įveiklinti naujas bibliotekos, kaip socialinės institucijos, veiklos sritis. Buvo atnaujintos ne tik patalpos, bet apskritai visos esminės Nacionalinės bibliotekos funkcijos. Sustiprėjo mūsų, kaip parlamentinės bibliotekos, misija, per metus bibliotekoje įvyksta per 1000 renginių, dalis jų yra nacionalinio masto.

Nacionalinė biblioteka prisideda prie šito sostinės kvartalo, vakarinės Gedimino prospekto dalies, stiprinimo. Bendradarbiaujame su įvairių šalių ambasadomis, steigiame Amerikos centrą. Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis su daugeliu gretimų įstaigų – ir Vilniaus kolegija, ir mokyklomis, Lietuvos socialinių tyrimų centru, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Taigi nesuklysčiau sakydamas, kad buriame šio kvartalo bendruomenę.

2023-IEJI:

KO TIKIMĖS IR LAUKIAME

Metams baigiantis, peržvelgiame nuveiktus darbus ir planuojame būsimus. „Tarp knygų“ redakcija kalbina kelių šalies bibliotekų vadoves, kuo jų vadovaujamos įstaigos planuoja gyventi artėjančiais metais, kokius iššūkius sau kelia ir kaip ketina juos įveikti.

Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešoji biblioteka visus metus minėjo savo veiklos šimtmetį. Simboliškai žengiate į kitą etapą. Ką šimtmečio metai davė bibliotekai ir ką atneš naujieji? – pasiteiravome Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės Jurgitos Bugailiškienės

– Prisiminėme ir kitiems papasakojome, kaip per šimtą metų keitėsi mūsų biblioteka, plėtėsi jos paslaugos. Per tuos metus įvyko išties daug: bibliotekai vadovavo 11 vadovų, 6 kartus kito pavadinimas, 8 kartus – pavaldumas, ne kartą teko kraustytis. Šiandien bibliotekoje – 100 kartų daugiau pareigybių, 33 kartus didesnis leidinių fondas, 50 kartų didesnės patalpos, 600 kartų daugiau lankytojų ir skaitytojų, nei buvo bibliotekos veiklos pradžioje. Garbingą jubiliejų sutikome šūkiu „Saugome praeitį. Kuriame ateitį“, renginių programa ir teminėmis rubrikomis socialinėse medijose. Džiaugiamės, kad žengdami į naują šimtmetį įprasminome pirmosios bibliotekos vadovės atminimą – lankytojams atvėrėme atnaujintą Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaityklą, surengėme šventę miesto bendruomenei.

Bib lio tekos jubiliejinių renginių akcentas –tarptautinė mokslinė konferencija ir forumas, kurie suteikė galimybę plačiau susipažinti su

pažangiomis organizacijų veiklos praktikomis ir įrankiais, kūrybiškumo nauda organizacijos veiklai, kuriama į žmogų orientuotos bib liotekos vizija. ( Plačiau apie konferenciją skaitykite p. 29 – Red ) Šie metai – proga pastebėti bib lio tekoje dirbančių žmonių kuriamą krašto, kuriame gyvename, istorijos, kultūrinės tapatybės vertę, prisiminti, kokie svarbūs mūsų pasirinkimai, veiklos. Kartu tai – laikas stabtelėti ir paklausti: ką turėtume žinoti, daryti, kad mūsų pasirinkimai žengiant į antrąjį bib lio tekos šimtmetį būtų kuo teisingesni, geresni? Tyrinėdami praeitį ir keldami klausimus dėl ateities galimybių, norime kurti kuo didesnę vertę savo auditorijai, visuomenei, valstybei.

2023 m. regiono bib lio tekininkų lauks nauji kvalifikaciniai vizitai į užsienio šalių bib lio tekas (pagal „Erasmus+“ programos akreditacijos projektą). Toliau kursime pasakojančių bib liotekų tinklą, jo specialistus kviesime dalyvauti pasakotojų kompetencijų tobulinimo veiklose, skatinsime istorijų pasakojimo taikymą edukacinėje veikloje. Artimiausiu metu su Kauno ir Klaipėdos apskričių ir mūsų teritorijose veikiančiomis viešosiomis bib lio tekomis pradėsime įgyvendinti projekto „Inovatyvūs Lietuvos bib lio tekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ veiklas – pakviesime vaikus ir jaunimą į skaitymo skatinimo iššūkį, kur jų lauks interaktyvus žaidimas bei naujos edukacijos. 2023 m. atversime modernizuotas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus patalpas. Tikimės, kad ši vieta ir joje siūlomas turinys taps prasmingo ir smagaus knygos bei literatūros pažinimo traukos centru.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos archyvas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bib lio tekai priklauso jau keturios vardinės bib lio tekos: Vaclovo Biržiškos, Leonido Donskio, Mykolo Romerio ir Prezidento Valdo Adamkaus, jos tampa vis labiau matomos ir visuomenėje. Ko tikėdamasi VDU bib lioteka ir jos padaliniai žengia į 2023-iuosius?  –paklausėme VDU bib lio tekos direktorės Linos Bloveščiūnienės .

– Vytauto Didžiojo universiteto bib lioteka į 2023-iuosius žengia simboliškai įprasmindama žymios Lietuvos švietimo ir kultūros asmenybės, tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės darbus –universiteto Švietimo akademijos bib lio tekai Vilniuje suteikiamas jos vardas. 2022 m. buvo esminių permainų ir iššūkių bib lio tekai metai. Siekiant pagerinti studijoms ir mokslui reikalingą infrastruktūrą bei materialiuosius išteklius, ypač elektroninių išteklių valdymą, dalijimąsi jais, taip pat jų analitiką, biblio tekos veiklai optimizuoti skirtas specialiąsias programas, buvo įdiegta naujos kartos biblio tekinių paslaugų platforma ( Alma, Primo VE ; ExLibris Part of Clarivate ), veikianti debesų kompiuterijos pagrindais. 2023 m. planuojama tęsti sistemos funkcionalumo pritaikymą bib liotekos veiklos procesams, informacijos ištekliams ir paslaugoms. Šiemet diegėme naują VDU mokslo valdymo sistemos (VDU CRIS; https//:vdu.lt/cris), veikiančios atvirojo kodo programos „DSpace CRIS“ pagrindu, versiją, tad ir ateinančiais metais planuojama plėtoti sistemos funkcionalumą, pavyzdžiui, keistis ir sinchronizuoti informaciją su ORCID (https://orcid.org), tarptautine mokslininko identifikavimo sistema, „OpenAIRE“ ir kt., užtikrinti optimalų VDU mokslo žurnalų turinio atskleidimą vartotojams bei efektyvesnę mokslo žurnalų turinio sklaidą internete, išnaudojant CRIS technologines galimybes. Tęsime veiklą „Erasmus+“ programos KA2 strateginių partnerysčių projekte „University libraries strengthening the academia-society connection through citizen science in the Baltics“ (LibOCS), kurio tikslas – didinti visuomenės informuotumą ir įsitraukimą į piliečių mokslo

veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, integruoti piliečių mokslo ir atvirojo mokslo veiklas Baltijos šalių universitetuose, didinti universitetų biblio tekininkų žinių mainus ir bendradarbiavimą. Pristatysime naujas mokslinės komunikacijos temas mokslininkams, rengsime bendruomenei aktualius vaizdo mokymus, prieinamus visą parą visomis savaitės dienomis (24/7). 2023 m. vasarį švęsime Lietuvos universiteto bib lio tekos įkūrimo šimtmetį bendrame trijų universitetų – Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo – bib lio tekų renginyje. Ta proga pristatysime virtualią parodą „Trys dovanų dešimtmečiai: atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto bib lio tekos knygų kolekcijos (1990–2022)“.

Lietuvos aklųjų bib lio teka, siekdama atverti paslaugų įvairovę ir įgyvendindama informacijos prieinamumo visiems, negalintiems skaityti įprastai, nuostatą, taip pat savo viziją, kad skaityti galėtų visi, keičia pavadinimą – taps Lietuvos audiosensorine bib lio teka. Kokių veiklos pokyčių atneš naujas pavadinimas?  – pasiteiravome Lietuvos aklųjų bib lio tekos direktorės Ingos Davidonienės .

– Besikeičiantis bib liotekos identitetas – augančios auditorijos ir besiplečiančių veiklų rezultatas. Pavadinimu negalime akcentuoti vienos negalios, juk negalią sukuria nepritaikyta aplinka ir paslaugos, o mes savo veiklomis kuriame galimybes.

Prisimindami, kad tik dėl žmonių su regos negalia iniciatyvos ir lyderystės buvo įkurta Lietuvos aklųjų bib lioteka, ieškojome pavadinimo, kuris leistų išlaikyti santrumpą LAB. Lietuvos audiosensorinė bib lioteka – tai garsinių knygų, knygų Brailio raštu bei liečiamųjų knygelių vaikams bib lio teka. Tikimės, naujasis pavadinimas susies mūsų praeitį ir ateitį, sujungs visus skaitytojus, kuriems šios knygos yra kelias į išsilavinimą, saviraišką, kokybišką ir kūrybišką laisvalaikį.

Vis dėlto kurti vieną visiems pritaikytą bib lioteką neužtenka. Svarbiausias mūsų tikslas – kad į bet kurią Lietuvos bib lio teką užsukęs skaitytojas gautų jam tinkamas knygas ir paslaugas. Tad ir toliau nuoširdžiai prisidėsime prie „Bib lio teka visiems“ iniciatyvos ir 2021 m. „Konferencijoje+“ pasirašyto Bib lio tekų prieinamumo manifesto

Jonas Petronis

Viktoras Kalnikas

įgyvendinimo. Jau turime surinkę įkvepiančių patirčių, apie jas būtina kalbėti, jomis pasidžiaugti bei padrąsinti prisidėti dar dvejojančius. 2023-iaisiais kartu su Apskričių viešųjų bib lio tekų ir Savivaldybių viešųjų bib lio tekų asociacijomis bei negalios organizacijomis norėtume surengti antrąją „Konferenciją+“ ir apžvelgti, ką pavyko nuveikti, taip pat nusibrėžti gaires tolesniems veiksmams.

Tam, kad kurtume visiems atvirą aplinką, svarbi kiekviena iniciatyva. Net ir mažiausio kaimelio bib lio teka nėra per maža. Tai pasistengsime įrodyti su kitąmet startuojančiu projektu „Kultūra be kliūčių – kalbančios knygos“. Autobusiuku, kurį virtualios bib lio tekos ELVIS garbei pavadinome „Elviobusu“, keliausime po Lietuvą ir pristatysime galimybę skaityti garsines knygas tiems, kuriems spausdintas tekstas dėl amžiaus nulemtų negalavimų nebepaklūsta. Tikimės, šis projektas sukurs sklandžiai veikiantį Lietuvos audiosensorinės bib lio tekos ir viešųjų bib lio tekų tinklą. Mūsų sukauptos ir perduodamos žinios bei garsinių ir Brailio rašto leidinių ištekliai taps kiekvienos viešosios bib lio tekos įrankiu, kad žmonės, iš kurių galimybę skaityti atėmė senatvė, vėl atrastų bib lio tekas ir skaitymo džiaugsmą. 2023 m. pradėsime įgyvendinti projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma“. Juo sieksime įdiegti žinių platformą ir įrankius leidėjams, padėsiančius kurti visiems pritaikytus skaitmeninius leidinius, kaip tai numato 2025 m. įsigaliosiantis Europos Sąjungos prieinamumo aktas.

Žinoma, tęsime ir nuolatines savo veiklas: garsinsime leidinius, kviesime specialistus į mokymus ir skatinsime bendradarbiauti tam, kad skaityti – kiekvienoje Lietuvos bib lio tekoje! –galėtų visi.

Lietuvos kolegijų bibliotekos, kaip ir visos šalies įstaigos, išgyveno sunkius pandeminius metus. Ko tikėdamosi jos žengia į naujus metus? Ko palinkėtumėte kolegijų bibliotekoms? –kreipėmės į Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkę, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovę Liną Šarlauskienę.

– Lietuvos kolegijų bib lio tekų veikla, atliepiant aukštųjų mokyklų bendruomenių poreikius, yra susijusi ne tik su tradicinėmis bib lio tekų paslaugomis, bet ir su studijų kokybės, mokslo komunikacijos procesais. Kolegijų bib lio tekos kitąmet pirmiausia turės atlikti įprastas veiklas: teikti prieigą prie informacijos išteklių, registruoti institucijų publikacijas, teikti informaciją studijų krypčių ar institucinėms savianalizėms, organizuoti konsultacijas ir mokymus informacijos paieškos, citavimo, autorių teisių, plagiato prevencijos, mokslo žurnalų ir metodinių leidinių leidybos bei kitais klausimais. Būtina profesionaliai naudoti bib lio tekines ir kitas sistemas, teikti bendruomenėms mokymų ir kitas paslaugas. Pavyzdžiui, Kauno kolegijos bib lioteka turi įdiegtą interaktyvų žemėlapį, susietą su virtualia bib lio teka. Ji yra atsakinga už mokslo žurnalų ir konferencijų leidinių publikavimą OJS sistemoje, kolegijos leidinių ir baigiamųjų darbų publikavimą institucinėje talpykloje, institucijos publikacijų registravimą eLABa publikacijų duomenų bazėje, taip pat konsultuoja dėl teksto sutapties patikros įrankio „Turnitin“ naudojimo kolegijoje. Bib lio tekos darbuotojai toliau plės žinias dirbdami su pernai savarankiškai institucijoje įdiegta modernia „Exlibris“ bib liotekine sistema „Alma ir Primo VE“.

Kadangi bibliotekos kompiuteriai ir savitarnos įrenginiai buvo atnaujinti per porą praėjusių metų, didesnis dėmesys bus kreipiamas plėtojant interaktyvius mokymus, aktyvinant vartotojus naudotis visais turimais informacijos ištekliais, ieškant naujų mokymo ar mokymosi būdų per žaidybines ar kitas aktyvias veiklas. Itin svarbu skatinti akademinę bendruomenę kurti turinį atsižvelgiant į autorių teises, lengvai suprantamos ir visiems prieinamos kalbos aspektus.

Kolegijų sektoriuje numatoma pertvarka bei permainų laikotarpis dėl pasikeitusio mokslinės veiklos vertinimo ir kitų atnaujintų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų. Taigi jau dabar galime numanyti pagrindinius kolegijų bib liotekoms kilsiančius iššūkius. Joms teks prisitaikyti prie pokyčių ir kartu išlaikyti paslaugų kokybę. Daugelis kolegijų bib lio tekų kitais metais ruošiasi diegti naują bib lio tekinę sistemą kartu su kitomis akademinėmis bib lio tekomis, dar neturinčiomis tokių sistemų. Atsižvelgdama į būsimus pokyčius, bib lio tekų kolegėms ir kolegoms norėčiau palinkėti ištvermės, nuoširdaus bendradarbiavimo ir neprarasti profesinio entuziazmo.

NEPANEIGIAMA IKIMOKYKLINIO UGDYMO

IR SKAITYMO NAUDA

Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumo pranešimų apžvalga

Lietuvoje vis labiau įsibėgėjant skaitymo skatinimo iniciatyvoms, jau galime matyti, kaip keičiasi skaitymo įpročiai. Vis mažiau žmonių Lietuvoje nėra girdėję apie ankstyvąjį skaitymą (0–3 metų vaikams). Šioje srityje jau daug nuveikė ir šalies bibliotekos, ypač Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Gruodžio 7–8 d. ji organizavo tarptautinį Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumą, kuriame skaitybos, vaikų literatūros specialistai, ugdymo ekspertai, neuropsichologai savo pranešimais dar kartą priminė, kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti ankstyvų vaiko skaitymo įpročių skiepijimas. Forumo dalyvius sveikino projekto „Knygų startas“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

UNESCO ankstyvojo vaikų ugdymo ir švietimo vyriausioji specialistė, filosofijos mokslų daktarė Sonia Guerriero pristatė UNESCO veiklą, susijusią su ankstyvuoju vaikų švietimu. Pranešėja rėmėsi lapkričio 14–16 d. Taškente (Uzbekistanas) UNESCO organizuotos Pasaulinės ankstyvosios vaikystės globos ir švietimo konferencijos, kurioje kalbėta apie kiekvieno vaiko teisę į kokybišką ugdymą ir švietimą nuo pat gimimo, išvadomis. S. Guerriero informavo, kad, siekdamos gerinti mokyklinio amžiaus vaikų rezultatus ir socialinę gerovę, UNESCO valstybės narės įsipareigojo ikimokykliniam ugdymui skirti bent 10 proc. visų šalyje švietimui numatytų išlaidų.

Edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė kalbėjo apie teigiamą skaitymo įtaką vaiko emocinei ir socialinei raidai. Edukologė neabejoja, kad skaitydami vaikams ir su vaikais nuo pat kūdikystės klojame tvirtus sėkmingos vaiko raidos pagrindus, todėl ikimokykliniam ugdymui turi būti skiriamas deramas dėmesys. „Kodėl mes galvojame, kad dantukus vaikui valyti yra svarbu, o skaityti tai jau pasirenkama?“ – klausė A. Landsbergienė. Knygų skaitymas ugdo kantrybę ir gebėjimą sutelkti dėmesį,

todėl skaityti, pranešėjos teigimu, reikia kasdien. Be to, skaitant stiprinamas tarpusavio ryšys. Skaitydami vaikui, susiglaudžiame, kvėpuojame sykiu, persikeliame į kitus pasaulius, juose patiriame įvairių emocijų, susiduriame su sunkumais ir juos įveikiame drauge.

Vilius Jakubčionis

Viename forumo renginių supažindinta su Katsumi Komagatos serijos „Akutės“ („Little Eyes“) knygelėmis.

Forumo dalyvius pasveikino (iš kairės) Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, projekto „Knygų startas“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Dešinėje sėdi Švedijos ambasadorė Inger Buxton.

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė papasakojo apie Nacionalinės bibliotekos indėlį į ankstyvojo skaitymo skatinimą jau ne vienus metus vykdomu projektu „Knygų startas“. Pranešėja supažindino su artimiausių metų projekto planais (iki 2024 m.) plačiau įtraukti į šią veiklą šalies viešąsias bibliotekas: organizuoti mokymus Lietuvos bibliotekininkams ankstyvojo skaitymo klausimais, bibliotekose įrengti skaitymo kampelius, išplėsti kūdikiams dalijamų „Knygų starto“ lauknešėlių turinį, dovanojamų knygelių įvairovę, pritaikyti lauknešėlius specialiųjų poreikių turintiems mažyliams.

Suomių skaitymo centro Helsinkyje direktorė Emmi Jäkkö kalbėjo apie pasaulyje vykdomas knygų dovanojimo programas ir pasidalijo pirmosios Suomijos skaitymo skatinimo programos įgyvendinimo patirtimi, jos poveikio tyrimais ir įžvalgomis. Pasak E. Jäkkö, Suomijoje knygų lauknešėliai dalijami šeimos sveikatos klinikose, kurios yra nemokamos, jų paslaugomis naudojasi 99,4 proc. šalies šeimų. Atlikus su programa susijusią apklausą, beveik pusės šiose klinikose dirbančių slaugytojų pateiktais duomenimis, vaikų kalbiniai įgūdžiai sumenkę, raida sulėtėjusi. Pranešėja pristatė didžiausią pradėjus vykdyti projektą pastebėtą pokytį – dovanojamomis knygelėmis paskatintos skaityti šeimos gautas knygas skaitė daugiau nei 10 kartų, netgi ėmė skaityti kasdien.

Vilniaus universiteto lektorė, neuropsichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė apžvelgė naujausius tyrimus apie kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaką vaikų raidai, taip pat vienakalbėje ir dvikalbėje aplinkoje augančių vaikų akademinių ir socialinių gabumų skirtumus. Neuropsichologė priminė, kad skaitymas nėra natūralus prigimtinis procesas, skaitymui reikalingas neuronines jungtis turime formuoti valingai nuo pat gimimo, nes už kalbą atsakingos jungtys labiausiai formuojasi per pirmus dvejus vaiko metus. O sparčiausiai tai vyksta skaitant aktyviai ir interaktyviai – bendraujant, pasikalbant, aptariant. R. Dirvanskienė pristatė 2019 m. JAV atliktą tyrimą, kuriuo aiškintasi, kaip knygų skaitymas plečia vaiko žodyną. Pasirodo, kad vaikai, kuriems neskaitoma, iki penkerių metų išgirsta tik 4,5 tūkst. žodžių. O vaikai, kuriems skaitoma kasdien, iki penkerių metų išgirsta beveik 300 tūkst. žodžių.

Apibendrindama tyrimų rezultatus neuropsichologė vardijo tokias ankstyvojo skaitymo naudas: vaikams anksčiau išsivysto skaitymo centrai, sparčiau vystosi jų protiniai įgūdžiai, vaikai pasižymi geresniais atminties gebėjimais, aukštesniu IQ įverčiu; turtingesnis tokių vaikų žodynas, geresnė iškalba, lakesnė vaizduotė; vaikai jaučia didesnį emocinį artumą su

tėvais, labiau pasitiki jais ir kitais žmonėmis; tokie vaikai lengviau prisitaiko mokykloje, yra empatiškesni, pasižymi geresniais bendravimo įgūdžiais ir savikontrole, jie labiau pasitiki savimi, yra smalsesni ir drąsesni; be to, skaitymas yra labiausiai stresą mažinanti veikla.

Tiubingeno Ėberhardo Karlo universiteto (Vokietija) profesorė, filologijos mokslų daktarė Bettina Kümmerling-Meibauer analizavo knygelių kūdikiams ir vaikams iki trejų metų ypatumus. Šiose iliustruotose knygose dažniausiai yra labai mažai arba visai nėra teksto, tačiau pranešėja akcentavo būtent vaizdų svarbą pirminiam kūdikių raštingumui lavinti. Kartu vartant ir aptariant paveikslėlius, mažylis supažindinamas su esminiais vaizdiniais kodais, formuojami keturi pagrindiniai įgūdžiai: 1) gebėjimas atskirti figūrą nuo fono. Vaikas ima suvokti, kad svarbus yra vaizduojamas objektas, o ne fonas; 2) suvokimas, kad linijos, taškai ir spalvos reikšmingos tuo, jog yra vaizduojamo objekto savybės; 3) suvokimas, kad dvimačiai paveikslėliai reiškia trimačius objektus. Vaikai mokomi atpažinti, kad knygoje pavaizduoti objektai yra panašūs į tuos, kuriuos jie mato aplink save kasdienybėje; 4) maži vaikai išmoksta suprasti vizualines schemas, jie geba atpažinti realių ir vaizduojamų objektų panašumus.

Klausantis ekspertų pranešimų neliko abejonių, kad ikimokyklinis ugdymas pirmiausia turėtų prasidėti namuose. Skaitymas, kaip ir bet kuri vaikus ugdanti veikla, daugiausia naudos duoda, kai vaiko namų aplinka ir šeimoje įsigalėję įpročiai bei tradicijos visokeriopai skatina vaiką tyrinėti knygas, mokytis ir smalsauti. Taigi ikimokyklinis ugdymas vėliau nemažai lemia ir mokinių gebėjimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė, socialinių mokslų daktarė Rita Dukynaitė pristatė Lietuvos penkiolikamečių rezultatus atliktuose tarptautiniuose skaitymo gebėjimų tyrimuose PIRLS1 (2016 m.) bei PISA2 (2018 m.) ir paaiškino, kaip jie koreliuoja su mokinių namų aplinka bei įpročiais. Tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausių mokymosi rezultatų Lietuvoje pasiekę mokiniai retai arba niekada nevėluoja į pamokas, retai arba niekada nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. Pranešėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors esama koreliacijos tarp namuose vaiko savišvietai skirtų priemonių ir jo pasiektų rezultatų, aukštesni visų mokomųjų dalykų rezultatai siejami su tais vaikais, kurių namuose yra klasikinės literatūros ir poezijos knygų, taip pat jeigu namuose yra nuo 200 iki 500 knygų.

Nacionalinės bib lio tekos surengtame forume siekta telkti ir esamų ar būsimų tėvų bendruomenę, pasidalyti gerąja patirtimi ir patarimais – antrą forumo dieną vyko tėvų diskusija „Kaip užauginti skaitančius vaikus“, šeimos su mažais vaikais galėjo dalyvauti įvairiuose mokymuose, praktiniuose užsiėmimuose. 1

2

Progress in International Reading Literacy Study.

Programme for International Student Assessment.

Edukacinis renginys tėvams ir mažyliams pagal Indrės Zalieckienės knygelę „Kapt kapt kapt“. Vygaudas Juozaitis

SĖKMINGAS SENĖJIMAS: KUO GALI PADĖTI BIBLIOTEKOS?

Lilija Vetiugova-Skupienė Tomas Pauliuščenka

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vis didesnę mūsų visuomenės dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės nuo 65 metų ir vyresni, kurių skaičius kasmet padidėja vidutiniškai apie 0,5 proc. Senėjanti visuomenė lemia ir skatina viešųjų įstaigų, tarp jų ir bibliotekų, veiklos pokyčius. Prisidėdamos prie Lietuvos Respublikos demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos* įgyvendinimo, bibliotekos daug dėmesio skiria paslaugoms, padedančioms vyresnio amžiaus žmonėms sėkmingai senėti, kurti.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje nuolat atnaujinamas šiai tikslinei grupei skirtų nemokamų paslaugų spektras. Remdamasi Lietuvos patirtimi ir pritaikydama gerąją užsienio šalių patirtį, biblioteka siūlo paslaugas, kuriomis siekiama prisidėti prie senjorų informacinio, kultūrinio, mokymosi visą gyvenimą bei socialinių ir psichologinių poreikių tenkinimo, intelektinių gebėjimų lavinimo.

AKTUALŪS MOKYMAI NESUMAŽINA NORO SKAITYTI

Ne vienus metus Povilo Višinskio bib lio teka organizuoja praktinius skaitmeninio raštingumo mokymus, kurie garbaus amžiaus žmonėms padeda prisijaukinti informacines ir komunikacines technologijas. Mokymai nepraranda aktualumo ir yra populiarūs tarp vyresnio amžiaus žmonių, nes jų turinys nuolat atnaujinamas ir padeda senjorams neatsilikti, neprarasti sąsajos su juos supančiu pasauliu.

Nemažiau populiari yra ir kita paslauga – „Knyga į namus“. Ji suteikia galimybę vyresniems nei 70 metų ar

* Nutarimas dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo. 2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. XIII-1484. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ fbb35e02c21811e883c7a8f929bfc500

Bibliotekoje skaitmeninio raštingumo mokymai senjorams rengiami nuolatos, sudaromos kassavaitinės grupės pagal pažangumo lygį. Mokymų dalyviai džiaugiasi, kad bibliotekoje gali pagerinti šios srities žinias, išmokti saugiai naudotis aktualiomis e. paslaugomis, pažinti galimas grėsmes.

turintiems judėjimo negalią asmenims užsisakyti knygų ir gauti jas į namus. Ilgametė bibliotekos lankytoja Aldona, dėl sveikatos sutrikimų nebegalinti atvykti į biblioteką, džiaugiasi šia paslauga, nes ir toliau gali tenkinti skaitymo poreikį: „Su knyga nejaučiu jokios vienatvės. Knygos man yra viskas, aš tuo gyvenu.“

Skaitymas gali būti naudingas ne tik kaip laisvalaikio užsiėmimas, jis gali daryti stiprų terapinį poveikį turintiems psichologinių problemų, atminties sutrikimų ir pan., taip pat padėti žmonėms susibendrauti, atrasti bendraminčių. Todėl įvairaus pobūdžio grupiniai skaitymai vyresnio amžiaus žmonėms Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje pastaruoju metu yra dažna praktika. Dar 2019 m. biblioteka organizavo pirmuosius garsinius tekstų skaitymus Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose. Ištraukas iš Kazio Borutos knygos „Baltaragio malūnas“ ten gyvenantiems senjorams skaitė Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parengtu metodiniu leidiniu „Prisiminimų beieškant: terapiniai skaitiniai demencija sergantiesiems“ susidomėjo ir šalies socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros įstaigos.

GARSINIAI SKAITYMAI – TERAPINĖ PRIEMONĖ

Įprastai skaitymai suprantami kaip pramoga, kaip galimybė atskirtį patiriantiems ir uždariau gyvenantiems senjorams dalyvauti kultūriniame gyvenime. Plėtodami garsinių skaitymų pritaikymą ir domėdamiesi pasaulio bibliotekų patirtimi, atradome JAV bibliotekose taikomas garsinių skaitymų metodikas dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais atminties sutrikimų. Pasikonsultavę su JAV kolegomis, pritaikėme metodiką Lietuvos vartotojams ir 2021 m. mūsų šalies bibliotekas pasiekė Šiaulių apskrities bib lio tekos parengtas metodinis leidinys „Prisiminimų beieškant: terapiniai skaitiniai demencija sergantiesiems“. Beje, juo susidomėjo ir socialinės rūpybos, ir sveikatos priežiūros įstaigos. Pavyzdžiui, leidinys įstaigos pageidavimu buvo perduotas Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikai, jos darbuotojai džiaugiasi jau galintys savo pacientams planuoti terapinius garsinių skaitymų užsiėmimus.

2022 m. biblioteka pradėjo teikti naują paslaugą senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, demenciją ar jos požymių, – garsinius skaitymus „Prisiminimų beieškant“. Per grupinius užsiėmimus garsiai skaitomi specialiai parengti, prisiminimus skatinantys tekstai. Paskui išgirsti tekstai aptariami, komentuojami, taip pat naudojamos pagalbinės priemonės – prisiminimų dėžutės, padedančios klausytojams geriau prisiminti girdėtų tekstų detales, susieti jas su savo gyvenimo įvykiais, turėtais daiktais ir t. t.

Vykdydama naują programą, Povilo Višinskio biblioteka organizuoja garsinius skaitymus ir kitose vietose. Štai 2022 m. bibliotekos specialistai garsinius skaitymus vedė Rėkyvos savarankiško gyvenimo namuose, Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose, Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Savarankiško gyvenimo namų padalinyje ir Bridų

„Senolių namuose“. Šiuose garsiniuose skaitymuose dalyvavo daugiau nei 60 senjorų. Pastebima, kad užsiėmimai padeda dalyviams mažinti vienatvės jausmą, sukelia teigiamų emocijų, o atminties sutrikimų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms didina gebėjimą apdoroti informaciją.

Siekdama, kad nauja paslauga kuo plačiau paplistų, Povilo Višinskio bib lio teka Šiaulių ir Telšių apskričių kolegoms organizavo mokymus, per kuriuos jie įgijo žinių apie bendravimo su senyvo amžiaus asmenimis ypatumus, garsinių skaitymų rengimo ir vedimo subtilybes, apie Alzheimerio ligos ir demencijos paplitimą XXI amžiuje. Šiuos mokymus vedė profesionalūs lektoriai, o praktiniais patarimais pasidalijo šią paslaugą teikiantys bib lio tekos specialistai. Džiugina, kad ir kitų Lietuvos regionų bibliotekininkai domisi nauja metodika. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kvietė šiauliečius vesti mokymus Panevėžio ir Utenos apskrityse dirbantiems kolegoms.

Garsiniai skaitymai reikšmingi dėl savo plačių terapinių pritaikymo galimybių. Jie gali būti organizuojami ne tik demenciją turintiems žmonėms, bet ir asmenims, kenčiantiems nuo Parkinsono ar Alzheimerio ligų, arba tiesiog gali tapti vyresnio amžiaus žmonių susibūrimą, bendravimą skatinančia priemone.

KŪRYBINĖ VEIKLA KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

Garbaus amžiaus žmonės dažnai būna pasyvūs ir jaučiasi vieniši dėl bendravimo trūkumo. Bendra kūrybinė veikla su bendraminčiais gali atverti naujas galimybes, sumažinti kultūrinę ir psichologinę atskirtį bei paskatinti didesnį tikėjimą savo jėgomis. Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centras, glaudžiai bendradarbiaudamas su Šiaulių miesto senjorų bendruomenėmis (Trečiojo amžiaus universitetu ir Pagyvenusių žmonių asociacija), nuolat įgyvendina įvairius projektus, skirtus įtraukti garbaus amžiaus lankytojus į kūrybines veiklas. Vienas iš

sėkmingiausių bib lio tekos Knygos grafikos centro pavyzdžių – Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuotas edukacinių-kūrybinių užsiėmimų ciklas „Mano gyvenimo knyga“.

Edukacinių veiklų ciklas projekte dalyvavusius senjorus įtraukė į įvairias menines veiklas – kūrybines dirbtuves, kurias vedė savo sričių specialistai. Dirbtuvėse apie knygos meną buvo galima susipažinti su terapinių iliustracijų kūrimu, portretiniu grafičiu, rašto menu ir kaligrafija, pabandyti sukurti ekslibrisą savo knygai, pasimokyti knygos įrišimo, dalyvauti elektroninės knygos kūrybinėse dirbtuvėse. Ir išties dirbtuvių dalyviai sukūrė ne vieną įspūdingą kūrinį: meniškai įrištą knygą, kaligrafijos darbą, ekslibrisą, portretą, sukurtą transfer technika, rašytinių ir iliustruotų istorijų. Visus šiuos darbus buvo galima išvysti projekto baigiamajame renginyje. Į jį dirbtuvių dalyviai atvyko su šeimos nariais, draugais, didžiavosi galutiniu kūrybinio darbo rezultatu. Vėliau senjorų darbai buvo eksponuojami Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir jos internetiniame puslapyje, socialiniuose tinkluose.

Teigiama edukaciniuose-kūrybiniuose užsiėmimuose įgyta patirtis ir aktyvus vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas paskatino apmąstyti panašių

meninių veiklų poreikį ir svarbą senjorų bendruomenėms. Į kūrybines edukacijas atėję senjorai dažnai būna skeptiški, abejojantys savo meniniais gebėjimais, tačiau, pamatę galutinį rezultatą, nesiliauja džiaugtis ir įgauna pasitikėjimo. „Ekslibriso kūrimas senjorus veikia tarsi vaistas, garantuojantis gerą nuotaiką“, – sako Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Putramentienė. Todėl čia ir toliau rengiamos edukacinės ekslibriso kūrimo dirbtuvės, į kurias gali ateiti įvairaus amžiaus žmonės. Čia jie gali dalytis savo kūryba, bendrauti ir džiaugtis savo bei kitų pasiektais rezultatais.

SIEKIAMYBĖ – VISUS ĮTRAUKIANTI VEIKLA

Bendradarbiaudama su senjorus buriančiomis organizacijomis – Šiaulių mokytojų pensininkų klubu „Šviesa“, Šiaulių parkinsono draugija, Šiaulių artrito draugija „Artis“, Šiaulių Trečiojo amžiaus universitetu, Sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubu, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ ir kt. – Povilo Višinskio biblioteka prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, pagal galimybes suteikia bibliotekos patalpas įvairiems jų susibūrimams, repeticijoms, konferencijoms ar kitoms veikloms, skatinančioms senjorų veiklumą bei socialinį ir kultūrinį įsitraukimą.

Bib lio teka siekia, kad senjorams skirtos veiklos būtų visapusiškai naudingos ir aktualios, tikslingai skatintų sėkmingo senėjimo koncepcijos įgyvendinimą. Čia pagelbėja ne tik pačių senjorų, bet ir visuomenės švietimas apie garbaus amžiaus žmones. Todėl biblioteka stengiasi stiprinti kartų santykius, plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą, organizuodama bendrus su jaunimu renginius, taip mažindama ribas ir skatindama supratingumą bei toleranciją tarp skirtingo amžiaus grupių žmonių.

Projekto „Mano gyvenimo knyga“ veiklos sudomino senjorus, sukėlė natūralų džiaugsmą matant savo ir kitų pasiektus rezultatus. Su dirbtuvių dalyviais dirbo kompetentingi lektoriai.

Vyresnio amžiaus žmonėms skirtomis veiklomis siekiama skatinti sėkmingo senėjimo koncepcijos įgyvendinimą. Tai apima ne tik pačių senjorų, bet ir visuomenės švietimą šios visuomenės grupės atžvilgiu. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos archyvas

Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviams pristatyta meninės knygrišystės istorija, per praktinius užsiėmimus senjorai savarankiškai įrišo savo knygas į odinius viršelius, dekoravo juos kaltiniais spaudais, odos juostelėmis ir kitais elementais. Knygos eksponuojamos bibliotekos galerijoje bei elektroninėje erdvėje.

JUDAIKOS SEMINARŲ CIKLAS SUBŪRĖ ISTORIJOS IR KULTŪROS EDUKATORIUS

Audronė Čepkauskaitė

Lapkritį baigėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotas aštuonis mėnesius vykęs seminarų ciklas „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros pažinimą“. Seminaruose tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo kelios dešimtys istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Molėtų, Klaipėdos, Telšių, Kauno, Lazdijų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų. Istorikų, archyvarų, rašytojų paskaitas išklausę edukatoriai ir patys atliko savarankiškus tyrimus.

Programa buvo skirta kraštotyrininkams, krašto muziejų darbuotojams, kultūros edukacijų rengėjams, mokytojams, bibliotekininkams, menininkams, savarankiškai dirbantiems tyrinėtojams, besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu. Seminarų ciklu siekta padidinti Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos žinomumą Lietuvoje, suaktyvinti tyrėjų ir atminties institucijų bendradarbiavimą, sustiprinti edukatorių įgūdžius ir paskatinti lokalius Lietuvos žydų kultūros ir istorijos tyrinėjimus, taip pat supažindinti su Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centre atliekamais tyrimais. „Svarbu, kad tiek žinios apie mūsų saugomą vertingą Judaikos kolekciją, tiek tai, ką mūsų tyrėjai atranda, pasiektų visuomenę“, – sako bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vadovė dr. Jolanta Budriūnienė.

Planuota, kad į seminarų ciklą įsitrauks 40 šalies regionuose dirbančių edukatorių. Tačiau, kilus dideliam susidomėjimui, vien įžanginiame nuotoliniame seminare dalyvavo daugiau nei pusšimtis edukatorių.

„Mokymų turinį ir formą orientuojame į vietoje dirbančius edukatorius, norinčius į savo veiklą įtraukti žydų (dažnai vietos bendruomenių) tematiką, bet neturinčius pakankamai įgūdžių, kaip rasti daugiau informacijos ir su ja dirbti, – sako seminarą organizavusio Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. – Tikimės, kad seminaruose gautos žinios suteiks jiems pasitikėjimo savimi kaip tyrėjais ir padės žengti žydų istorijos ir kultūros pažinimo bei sklaidos link.“

GAUTA TEORINIŲ ŽINIŲ IR PRAKTINIŲ PATARIMŲ

Nacionalinės bib liotekos organizuotų seminarų lektoriai – patyrę istorikai, žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai, archyvarai, su istorine medžiaga dirbantys kūrėjai, vietinės istorijos ir mikroistorijos praktikai. Seminarų dalyviams buvo pasiūlyta pluoštas aktualių temų.

Įžanginiame seminare po Holokausto išlikusių dokumentų edukacinę galią pabrėžė L. Lempertienė. Istorikė, mokslo populiarintoja dr. Ugnė Andrijaus-

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vyriausioji tyrėja

Nacionalinės bibliotekos kraštotyrininkams, krašto muziejų darbuotojams, kultūros edukacijų rengėjams, mokytojams, bibliotekininkams, savarankiškai dirbantiems tyrinėtojams surengti seminarai vyko tiek tiesiogiai, tiek virtualiai.

kaitė supažindino su mikroistorijos metodo taikymu. Judaikos tyrimų centro vyr. tyrėja istorikė Julijana Andriejauskienė pristatė vieno tyrimo – Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomų Eljaševų šeimos iš Kauno dokumentų – istoriją. Žydų istorijos ir kultūros tyrinėtoja, vertėja Miglė Anušauskaitė pasidalino tarpukario žydų jaunimo autobiografijų ir Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO rinktų anketų tyrinėjimo patirtimi. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Virbickienė su seminaro dalyviais aptarė edukatorių etiką. Baigiamajame seminare klausytasi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete istorinės atminties komunikaciją tyrinėjančios istorikės Neringos Latvytės paskaitos apie moterų patirtis Holokauste.

Besidomintieji žydų istorija ir paveldu Lietuvos valstybės istorijos archyve ne tik turėjo galimybę pamatyti unikalius praėjusių amžių dokumentus. Archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Bindokaitė-Tamulynienė konsultavo, kaip susigaudyti Lietuvos atminties institucijų labirintuose. Čia galima pridurti rašytojo ir kultūros tyrėjo dr. Rimanto Kmitos, kuris vedė projekto praktinį užsiėmimą „Maginė dokumentika: kaip archyvai dalyvauja fikcijose“ pašmaikštavimą: „Bijau eiti į archyvus. Dažnai archyvai neatsako į klausimus, jie iškelia naujų klausimų.“

Seminarų dalyviai lankėsi ir Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Apžiūrėję Ariko Bauerio parodą „Pesacho pasakojimai“, jie klausėsi istorikės Saulės Valiūnaitės paskaitos apie muziejaus fondus ir patarimų, kaip, vykdant žydų istorijos projektus, išvengti daromų klaidų.

TYRINĖTOJAI PASKLIDO PO ŠALIES REGIONUS

Gavę teorinių ir praktinių žinių, padedančių geriau suprasti tyrinėjimo procesą ir parinkti tinkamus metodus, projekto dalyviai, pasirinkę tyrimų temas, išsiskirstė vykdyti savarankiškų tyrimų. Pusę metų jiems talkino ekspertai, kas mėnesį vyko nuotolinės paskaitos ir seminarai.

Istorikė, žydų istorijos ir kultūros tyrėja Rūta Anulytė praktiniame darbo su duomenų bazėmis užsiėmime mokė, kaip pradėti rašyti savo miestelio istoriją. Istorikė dr. Dovilė Troskovaitė iš Vilniaus universiteto Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro aptarė regioninių tyrimų aktualumą ir kylančius iššūkius. Tarptautinių santykių ir žydų atminties kultūros specialistas Giedrius Jokubauskis pristatė žodinės istorijos tyrimų ypatybes. Yale’io universiteto (JAV) Fortunoffo Holokausto liudijimų vaizdo archyvo direktorius Stephenas Naronas supažindino su galimybėmis šiame archyve rasti vertingos informacijos apie Lietuvą. Švietimo istoriją tyrinėjanti dr. Akvilė Naudžiūnienė kalbėjo apie Holokausto istorijos mo -

kymą mokykloje, švietimą muziejuje, ekskursijose, atkreipdama dėmesį į tai, jog neretai stokojama vietos istorijų. R. Kmita priminė edukatoriams, kaip svarbu, pasakojant istorijas, remtis patikrintais istorijos fragmentais.

Nuo šių metų gegužės iki spalio seminarai vyko virtualioje aplinkoje, o lapkritį edukatoriai vėl susirinko į Nacionalinę biblioteką, kur pristatė savo tyrimus ir aptarė dirbant kilusius sunkumus.

DAUGIAU TYRIMŲ – DAUGIAU ATRADIMŲ

Edukatoriai rašytojo R. Kmitos mintį apie archyvus patvirtino pristatydami savarankiškus tyrimus – darbas su archyvine medžiaga koregavo jų temas, keitė tyrimų kryptį.

Jurgita Gustytė-Ivinskienė iš Varnių, pabandžiusi atskleisti žodinėje atmintyje išlikusio pasakojimo apie varniškį Chaimą Nejermaną detales, dabar tyrinėja jo tėvo Michelio Nejermano, aktyvaus tarpukario Lietuvos veikėjo, biografiją. Edukatorė Diana Lopaitienė iš Akmenės, ketinusi tyrinėti aktyvaus tarpukario Akmenės bendruomenės nario P. Buršteino gyvenimą, atrado knygos vertą jo bendrapavardžio ir kraštiečio Abraomo Buršteino istoriją. Laimutė Sližienė iš Vijolių kaimo Šiaulių rajone, tirianti žinomo tarpukario Lietuvos odos ir venerinių ligų gydytojo Simono Volperto gyvenimo istoriją, susitelkė į gilesnę vieno dokumento – išrašo iš S. Volperto darbo, rašyto remiantis stebėjimais, atliktais Berlyno universitete „Charitè“ odos ligų klinikoje, – analizę, vertingą ir Lietuvos medicinos istorijai.

Šiemet Prienuose padėti atminimo akmenys Benui Šakovui ir Libei Genei Šakovienei-Kacaitei. Jų gimimo ir mirties datas patikslino seminaro dalyvė Jolita Stačiokaitė iš Jiezno. Vijolė Nikšienė ir Edita Mikelionienė iš Biržų į baigiamąjį renginį atsivežė originalų dokumentą – penkiolikamečio Iciko Lipšico eilėraštį, sukurtą ir dedikuotą draugei Reginai 1941 m. gegužę. Biržietės pristatė tyrimą, kuriame Holokauste nužudytų Lipšicų šeimos istoriją pasakoja jų namai. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ dirbančioms tyrėjoms paskelbus straipsnį vietos spaudoje, jas pasiekė ir daugiau vertingos medžiagos bei dokumentų.

Zina Gudaitienė iš Kauno rajono Liučiūnų kaimo atrado, kad 1941 m. nužudytas Čekiškės miestelio fotografas Leizeris Bekeris buvo ir ambicingas dailininkas. Telšių žydų ligoninės istoriją tirianti Janina Bucevičė dalinosi tarpukario Telšių gydytojų moterų istorijomis, o Greta Kėvelaitienė iš Panevėžio pasakojo, kaip naujos žinios apie Naftalį Feigenzoną ir jo spaustuvę, kurioje tarpukariu veikė ir biblioteka, praturtino Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos parengtą pažintinę ekskursiją. Lina Kantautienė iš Raseinių krašto muziejaus parengė Raseinių advokatui Maksui Leviui skirtą straipsnį Vikipedijoje.

Projekto vykdymo metu buvo sukurta pieštinė siekiantiems kelti kompetenciją ir įgyti naujų įgūdžių kultūros ir istorijos edukatoriams skirta metodologija-komiksas. Jos autorė M. Anušauskaitė duoda patarimų, kaip tirti, jeigu žinomas tik žmogaus vardas, jeigu tiriamas pastatas ar gatvė, jei tyrimu siekiama atskleisti išlikusių daiktų istoriją. Piešiniais paaiškintas ir istorikų taikomas mikroistorijos metodas.

Žydų kultūros tyrinėtoja, vertėja Miglė Anušauskaitė sukūrė metodologiją-komiksą, kaip atlikti tyrimą apie žydų kultūrą ir istoriją.

MIKROISTORIJOS METODAS – ATIDŽIOJI ISTORIJA

„Istorija pro mikroskopą“ – toks yra Tarptautinio mikroistorijos tyrėjų tinklo svetainės (www.microhistory.eu) šūkis. Mikroistorijos tyrimo objektas – įvykis, asmuo, bendruomenė, miestelis, reiškinys, pastatas, gatvė, daiktas, laiko atkarpa. Šiemet Vilniaus universiteto Istorijos fakultete surengtoje mikroistorijai skirtoje konferencijoje paaiškėjo, kad mokslininkai skirtingai įsivaizduoja, koks yra mikroistorijos metodas. Daliai tai atrodo tapatu atvejo tyrimui (angl. case study).

Kaip yra iš tiesų? Kiekviena mikroistorija yra atvejo tyrimas, bet ne kiekvienas atvejo tyrimas yra mikroistorija. Nuo paprasto atvejo tyrimo mikroistoriją skiria tai, jog atvejo tyrimas dažnai nurodo bendrumą su panašiais atvejais, tendenciją. Tarkime, vienos XIX a. Vilniaus darbininkų šeimos istorija galėtų būti atvejo tyrimas, kuriuo remdamiesi galėtume spėti, kaip tuo metu gyveno daugelis darbininkų šeimų. Mikroistorija nenurodo tendencijos. Ji atskleidžia ne tiek atvejo panašumą į kitus atvejus, bet jo išskirtinumą, neįprastumą, kartais netgi keistumą. Mikroistorija siekiama parodyti to išskirtinumo detales, jomis praturtinant bendrąją istoriją. Vergovės Jungtinėse Amerikos Valstijose tyrinėtojas istorikas

SEMINARAI BAIGĖSI, TYRIMAI TĘSIASI

Projekto metu susibūręs visus Lietuvos regionus apimantis žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojų-edukatorių tinklas planuoja tęsti bendradarbiavimą, keistis informacija ir patirtimi. Per keletą bendrų darbo mėnesių edukatoriai įsitikino, kad gana lokalioje teritorijoje prasidėjęs tyrimas visada peržengs miestelio, regiono, net ir valstybės ribas, todėl bendradarbiavimas yra būtinas tyrimų kokybės garantas. Prisijungti prie tinklo gali ir tie, kurie dalyvauti seminarų cikle neturėjo galimybių, –feisbuke sukurta grupė „Žydų istorijos ir kultūros edukatoriai“.

Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovės L. Lempertienės palyginimu, šie seminarai kuria sniego gniūžtės efektą – naujų kompetencijų įgiję edukatoriai tiesia naujus

Charlesas Joyneris tai pavadino siekiu pateikti „didelius klausimus mažame lauke“.

Terminas mikroistorija pradėtas vartoti 1959 m., kai amerikiečių istorikas George’as R. Stewartas išleido knygą „Picketto ataka“ (Pickett’s Charge) apie 1863 m. JAV pilietiniame kare vykusio Getisbergo mūšio tarp Federalinės (Šiaurės) kariuomenės ir Pietų Konfederacijos pajėgų paskutinę dieną. Ataka truko dvidešimt minučių, o tai dienai, penkiolikai valandų mūšio lauke, istorikas skyrė tris šimtus puslapių. Vis dėlto ne visiems istorikams toks atidumas ar net apsėdimas sutelkiant dėmesį į daugybę detalių, kurios kitaip ir liktų nežinomos, atrodo vertingas. Prancūzų istorikui, istoriografinės Analų mokyklos atstovui Fernand’ui Braudeliui žodis mikroistorija  turėjo neigiamą reikšmę, kaip pernelyg didelis įvykių sureikšminimas.

Taigi, jei iš aplinkinių girdite, kad tyrinėjate „kažkokias smulkmenas“, galite būti beveik tikri, kad užsiimate mikroistorija. Lietuviškai šį terminą galėtume versti atidžiąja istorija. Mikro- rodo ne tyrimo apimties mažumą ar pasakojamos istorijos trumpumą, o tyrėjų naudojamo „aparato lęšį“, pro kurį kaip pro mikroskopą atidžiai žvelgiama, neišvengiamai sukaupiant kalnus informacijos, dokumentų, sąsajų ir kontekstų.

žinių perdavimo kelius. Mokslininkės požiūriu, tiesioginis edukatorių susipažinimas su Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugomais dokumentais taip pat vertingas: „Saugome platų spektrą spaudinių ir rankraščių, kurie, viena vertus, pristato Vilniaus ir visos Lietuvos žydų gyvenimo organišką audinį, kita vertus, šie Holokaustą išgyvenę dokumentai, nors ir išlikę fragmentiškai, padeda geriau pajusti atminties trapumą ir suprasti, kad mūsų turimos žinios nėra baigtinės. Susipažinimas su šiais dokumentais atskleidžia naujos informacijos, kartu tai – svarbi patirtis, suteikianti ne tik pažinimo galimybę, bet ir veikianti morališkai.“

Projekto seminarų mokomoji medžiaga prieinama internete – judaikostyrimucentras.com/seminarai.

2022 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusį seminarų ciklą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Mokymus rengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centras. Programos partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Seminarų ciklo „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros pažinimą“ dalyviai, susirinkę į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Pirmoje eilėje penkta iš dešinės – Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vadovė dr. Jolanta Budriūnienė, už jos – seminarus organizavusio šio departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Vygaudas Juozaitis

„MIELA PAJŪRIO DUKRA JEVA“

Knygos su dedikacijomis Nacionalinės bibliotekos Ievos Simonaitytės kolekcijoje

Dr. Arida Riaubienė

Per visą gyvenimą rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978) sukaupė nemažą asmeninę biblioteką. Profesorius Domas  Kaunas yra rašęs, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis jos bibliotekoje buvo apie 1920–1930 tomų knygų1. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomoje Ievos Simonaitytės knygų kolekcijoje yra 1335 tomai, nemažai knygų – 163 – yra su dedikacijomis. Šios knygos turi išliekamąją vertę, nes įprasmina svarbesnius Mažosios Lietuvos metraštininkės gyvenimo įvykius, atskleidžia rašytojos ryšius su kitais kūrėjais. Vartydamas autografuotas knygas, skaitytojas gali susipažinti ir su bendromis XX a. knygos kultūrai būdingomis tendencijomis.

Po rašytojos mirties 1978 m. jos biblioteka atiteko turto paveldėtojai, Kanadoje gyvenusiai Simonaitytės seseriai Marijai Budrytei-Šiliauskienei, iš kurios tuometinė Kultūros ministerija tais pačiais metais nupirko memorialiniam muziejui tinkamus baldus ir bib lio teką. Šiuo metu rašytojos knygos išsisklaidžiusios keliose šalies atminties institucijose: be jau minėtos didesnės dalies Nacionalinėje bibliotekoje, 448 knygos saugomos memorialiniame Ievos Simonaitytės muziejuje Priekulėje, 73 – Maironio lietuvių literatūros muziejuje2 ir kitur.

Peržiūrint autografuotus Nacionalinėje bib liotekoje saugomus kolekcijos spaudinius matyti, kad daugiausia tokių knygų Simonaitytei dovanojo tarpukariu ar sovietmečiu kūrę rašytojai ir vertėjai, taip pat jų gauta iš literatūros mokslininkų, bičiulių ir artimųjų.

TARPUKARIO LAIKOTARPIO RAŠYTOJŲ AUTOGRAFAI

Tarpukario laikotarpio dedikaciniai įrašai yra lakoniški, bet nuoširdūs. Dažnai į Ievą Simonaitytę kreipiamasi „Mieloji Jeva“, „Miela pajūrio dukra Jeva“, „Miela Jievute-Eglaite“, „Klaipėdiete Eglaite-Simonai-

1 Kaunas, Domas. Rašytojos biblioteka. In Donelaičio žemės knygiai bibliofilijos apybraižos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 251.

2 Ten pat.

tyte“. Dedikacijose reiškiamas dėkingumas už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), akcentuojamas rašytojos vaidmuo suartinant Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, pažymima, kad ji yra pirmoji valstybinės literatūros premijos laureatė3.

Simonaitytės knygų rinkinys sparčiai pradėjo pildytis būsimajai rašytojai 1921 m. atvykus į Klaipėdą. 1922 m. pradėjusi dirbti korektore ir vertėja dienraščio „Prūsų lietuvių balsas“ (1919–1923 m.) redakcijoje, Simonaitytė susipažino su šio leidinio redaktoriumi Juozu Pronskumi. Šis supažindino Simonaitytę su Liudu Gira, vėliau padariusiu didžiulę įtaką jos kūrybiniam darbui ir asmeniniam gyvenimui.

Nacionalinės bibliotekos Ievos Simonaitytės knygų kolekcijoje saugomos net keturios Giros dovanotos knygos su dedikacijomis. 1935 m. šv. Velykų proga jis padovanojo Simonaitytei savo eilėraščių rinkinius „Žygio godos“ (1928) ir „Šilko gijos“ (1929), dramai priskirtiną „Paparčio žiedą“ ir „Beauštančią aušrelę“ (1928). Tų pačių metų vasarą Simonaitytės asmeninė biblioteka pasipildė Giros eilėraščių rinkiniu „Amžių žingsniai“(1929), kurio antraštiniame lape autorius įrašė: Mielajai Jievutei-Eglaitei autorius Liudas Gira. Kaunas 1935.VI.24.

3 Valstybinė literatūros premija buvo įsteigta 1935 m. Pirmąja jos laureate už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ tapo Ieva Simonaitytė. 5000 litų premija buvo įteikta Kaune, Valstybės teatre.

1936 m. kovą Lietuvos vyriausybė Simonaitytei, jau įvertintai valstybine literatūros premija, paskyrė 300 litų pensiją. Po poros metų, 1938 m., Simonaitytė buvo priimta į Lietuvių rašytojų draugiją. Literatūrinės veiklos pripažinimas ir įvertinimas turėjo įtakos rašytojos asmeninės bibliotekos gausėjimui. Reikšdami dėmesį, ją sveikino kiti kūrėjai: Liudas Dovydėnas, Antanas Miškinis, Vydūnas, Salomėja Nėris. Dovanodama eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ (1939, antras leidimas), Salomėja Nėris paliko trumpą įrašą: Pirmajai Laureatei Antroji 1939.V.34 .

Įdomu pasiaiškinti, kokie tarpusavio ryšiai siejo Nėrį ir Simonaitytę. Žinių apie šių dviejų tarpukario moterų kūrėjų bendravimą išliko nedaug. Pavienių faktų randame poetės gyvenimą ir veiklą tyrinėjusio literatūrologo Viktoro Aleknos studijoje „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ (1997). Joje rašoma, kad 1944 m. gale, gyvendama Kaune, Nėris dažnai susitikdavo su kaimynystėje gyvenusia Simonaityte5. Kai kurių amžininkų teigimu, santykiai tarp šių moterų buvę įtempti, jos dažnai pykdavosi6. Tačiau tokį teiginį patvirtinančių patikimų duomenų nėra. Yra likęs užrašymas, kaip Nėris kartu su sūnumi Sauliumi aplankė Simonaitytę jos gimtadienio dieną – 1945 m. sausio 23-iąją7. Tų pačių metų vasario 5 d. abi kūrėjos dalyvavo Kauno universitete surengtame literatūros vakare8. Nėris skaitė savo eilėraščius, parašytus karo metais, o Simonaitytė – ištrauką iš romano „Vilius Karalius“. 1945 m. birželį Simonaitytė aplankė Nėrį ligoninėje Kaune, kai poetė jau sunkiai sirgo9

Informatyvios ir kitų tarpukario autorių knygose Simonaitytei paliktos dedikacijos. Pavyzdžiui, Liudas Dovydėnas romano „Broliai Domeikos“ (1936) priešantraštiniame lape juodu rašalu įrašė: Mielai pajūrio dukrai Jievai I-jai V. Premijos Laureatei – aukštaičių Liudas, dalios bičiulis. 1937-II-4 d. Kaunas. Antanas Miškinis poezijos rinkinyje „Varnos prie plento“ (1935) paliko šį įrašą: Draugui Jevai Simonaitytei – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos visiško suartinimo vardan. Ant. Miškinis. 1936.I.23 Klaipėda.

Jaunystės metais, dalyvaudama visuomeninėje veikloje, Simonaitytė susipažino su Vydūnu. Abu jie priklausė Priekulėje 1919–1939 m. veikusiai draugijai „Viltis“, būrusiai apylinkės jaunimą ir padėjusiai ugdyti tautinį sąmoningumą. Vydūnas kurį laiką vadovavo 1924 m. įkurtam šios draugijos chorui, kuriame dai-

4 Salomėja Nėris buvo antra moteris kūrėja, už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ 1938 m. apdovanota valstybine literatūros premija.

5 Alekna, Viktoras. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Kn. 2. Vilnius: Vaga, 1997, p. 653.

6 Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose: Simonaitistikos šaltinių publikacija / liudijimus užrašė, rinkinį sudarė ir parengė leisti Domas Kaunas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 230.

7 Ten pat, p. 656.

8 Venclova, Antanas. Vidurdienio vėtra: [autobiografinė apysaka]. Vilnius: Vaga, 1971, p. 567.

9 Alekna, Viktoras. Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Kn. 2, p. 691.

Ieva Simonaitytė iškyloje. Nuotr. kairėje – Liudas Gira, padaręs didelę įtaką jos kūrybai. Fotografas nežinomas, 1939 m. Publikuota „E. pavelde“ BY-NC-ND (originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje)

navo ir Simonaitytė. Pasak rašytojos sesers Marijos Budrytės-Šiliauskienės (1910–1998), Vydūną Ieva pažinojusi nuo pirmųjų apsigyvenimo Klaipėdoje dienų, t. y. nuo 1921-ųjų10. Dirbdama „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, būsimoji rašytoja, tuo metu pasirašinėjusi Eglaitės slapyvardžiu arba kriptonimais E. S., spausdino nedidelės apimties žinutes. Vienoje iš jų rašė apie draugijos „Viltis“ vakarą, kuriame buvo vaidinama Vydūno komedija „Jonuks“11 (1908 arba 1920), kitoje – su džiugesiu pasakojo apie Klaipėdos krašto lietuvių išvyką į Tilžę, Vydūno vadovaujamos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos (veikė 1895–1935 m.) šventę-koncertą ir vaidinimą pagal Vydūno dramą „Žvaigždžių takai“(1920) 12. Prisimindamas seną pažintį ir norėdamas parodyti dėmesį, 1936 m. sausį Vydūnas Simonaitytei padovanojo dvi savo knygas –„Rožės ir lelijos“ (1933) bei „Laimės atošvaita“ (1934). Pirmojoje, skirtoje Vydūno gyvenimo draugės Martos Raišukytės atminimui, antraštinio puslapio viršuje juodu rašalu įrašyta: Maloniajai Eglaitei Vydūnas. 1936. I. 6. Draminiame kūrinyje „Laimės atošvaita“ esančioje dedikacijoje reiškiamas dėkingumas Simonaitytei už valstybine premija apdovanoto romano „Aukštujų Šimonių likimas“ sukūrimą.

SOVIETMEČIO KŪRĖJŲ AUTOGRAFAI

1958 m. Simonaitytei buvo skirta Lietuvos SSR valstybinė premija, 70-mečio proga 1967 m. jai buvo suteiktas Lietuvos SSR liaudies rašytojos garbės vardas.  Ji tapo sektinu pavyzdžiu kitiems kūrėjams. Pripažinti ir dar tik pradedantys rašytojai Simonaitytei dovanojo savo knygas su dedikacijomis.  Šešias knygas su autografais padovanojo Eugenijus Matuzevičius, po keturias – Juozas Baltušis, Augustinas Gricius, Vytautas Sirijos Gira, po dvi

10 Rimavičius, Vytautas. Ieva Simonaitytė – per skausmą į šlovę. Klaipėda: Klaipėdos rytas, 1997, p. 105.

11 Simonaitytė, Ieva. Priekulės jaunųjų draugija „Viltis“ <...> turės šį subatą savo vakarelį… : [1923 m. birželio mėn. 9 d.]. Prusu lietuwių balsas, 1923, jun. 7 (Nr. 128), p. 3. Parašas: E. S.

12 Simonaitytė, Ieva. Lietuwių szwentė Tilžėje. Prusu lietuwių balsas, 1923, rugs. 13 (Nr. 212), p. 2. Parašas: Eglaite.

knygas – Aleksys Churginas ir Albinas Žukauskas, po vieną – Vytautas Bubnys, Petras Cvirka, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Jonas Graičiūnas, Romualdas Lankauskas, Jonas Mikelinskas, Vacys Reimeris, Mykolas Sluckis, Dalia Urnevičiūtė ir Vytautė Žilinskaitė. Daliai sovietmečio rašytojų dedikacinių įrašų būdingas pompastinis, pakilus tonas, kiti jų – trafaretiniai. Analizuojant šiuos įrašus, galima pastebėti, kad knygos Simonaitytei neretai buvo dovanojamos jubiliejinių gimtadienių progomis arba tiesiog norint parodyti rašytojai dėkingumą už kūrybą, pareikšti pagarbą ir dėmesį. Kai kurios knygos buvo dovanojamos tuo metu minėtų sovietinių švenčių progomis. Yra knygų su dedikacijomis, padovanotų be konkrečios progos. Autografuose į prozininkę kreipiamasi ne tik „Liaudies rašytoja“, „Drauge Ieva Simonaityte“, bet ir „Brangi rašytoja“, „Mylima rašytoja“, „Prozos žodžio meistre“, „Prozos didmeistre“, „Lietuvių literatūros didmeistre“.

Kai kurie sovietmečio autorių autografų tekstai yra emocingi ir asmeniški. Dar prieš karą artimus ryšius su Simonaityte palaikiusi Sofija KymantaitėČiurlionienė savo raštų pirmame tome įrašė: Miela Jėva! Gyvenk ir rašyk... S. Čiurlionienė 56 m. gruodžio 17 d. Poetas Albinas Žukauskas knygelėje „Sunkus džiaugsmas“(1969) paliko dedikaciją: Mielajai, jau daug metų paslapčiukais mylimai Ievai Simonaitytei su nuoširdžiausiais jausmais A. Žukauskas 70. 11. 25 Vertėtų priminti, kad su tuomečiu Grožinės literatūros leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi Žukausku rašytoja susipažino rengdama spaudai apysaką „Pikčiurnienė“ (1953). Žukauskas rado „užmestą“ apysakos rankraštį, perskaitęs jį, davė Simonaitytei naudingų patarimų, kaip kūrinį patobulinti.

Simonaitytės talento gerbėjas Juozas Baltušis 1971 m. rašytojai padovanojo savo apsakymų rinktinę „Nežvyruotu vieškeliu“ (1971), kurioje įrašė: Mano mylimai rašytojai Ievai Simonaitytei – su giliu dėkingumu už didį džiaugsmą, padovanotą šviesaus jos talento ir taurios širdies, skiriu prisiminimui. Juoz. Baltušis Vilnius, 72. IX 14 . 1973 ir 1976 m. Baltušis su nuoširdžiomis dedikacijomis įteikė Simonaitytei romano „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) pirmą ir antrą tomus. Įdomi ir vaizdinga pastarajame tome įrašyta dedikacija: Brangiai ir mylimai mūsų rašytojai Ievai Simonaitytei – beriu po kojom naują žiupsnį druskos, surinktą tarp gudžių žmonelių, su gilia pagarba ir dėkingumu už taurią jos kūrybą, daug jėgų davusią man – Juoz. Baltušis Vilnius, 76. 08.27.

Simonaitytės kaimynas Vilniaus Antakalnyje Vytautas Sirijos Gira, dovanodamas jai savo romaną „Atlanto idilės“ (1973), įrašė žaismingą dedikaciją: Draugei Ievai Simonaitytei su širdinga pagarba – trumpalaikis jūreivis (buvęs „prirašytas“ prie Klaipėdos!) Sirijos Gira 22. I. 1974, Vilnius.

Dėmesio vertas dedikacijos tekstas, kuriame minima Simonaitytės drąsa ginti knygos autorių, kai jį puola sovietiniai literatūros kritikai. Pavyzdžiui, 1975 m. Maskvos savaitraštyje „Literaturnaja gazeta“ publikuotame Ryčio Trimonio straipsnyje buvo sukritikuotas Jono Mikelinsko romanas „Genys yra margas“ 13 . Jonas Avyžius, Baltušis ir Simonaitytė parašė šio savaitraščio redakcijai protesto laišką, tačiau jis nebuvo išspausdintas. Protestuodamas dėl melagingų kaltinimų, leidinio redakcijai rašė ir pats romano autorius. Prisimindamas šį įvykį, romano „Genys yra margas“ (1976) egzemplioriuje, dovanotame Simonaitytei, Mikelinskas įrašė: Gerb. Ievai Simonaitytei – dėkingas, kad savo metu Jūs pakėlėte balsą „Geniui“ apginti prieš jo nedraugus ir klastotojus Autorius Vilnius 1976. V. 20.

13 Vaškelis, Bronius. Naujas tarybinės kritikos žodis ar nauja rašytojų linčiavimo akcija. Akiračiai, 1976, Nr. 2, p. 6.

1955 m. per Salomėjos Nėries paminklo (skulpt. Bernardas Bučas) Karo muziejaus sodelyje Kaune atidengimo iškilmes Ieva Simonaitytė pasakė kalbą. Šios kūrėjos bendravo, kai I. Simonaitytė gyveno Kaune. Publikuota „E. pavelde“

Juozas Baltušis vertino I. Simonaitytės kūrybą ir jai yra dovanojęs ne vieną savo kūrybos knygą. Vilnius, 1977 m. Publikuota „E. pavelde“ BY-NC-ND (fotografas Bernardas Aleknavičius, originalas saugomas Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje)

VERTĖJŲ DEDIKACIJOS

Knygas su autografais Simonaitytei dovanojo ir vertėjai. Pavyzdžiui, Karolis Vairas-Račkauskas 1951 m. padovanojo Theodore’o Dreiserio romano „Genijus“ (1950) vertimą, kurio antraštiniame lape įrašė: Brangiai Ievutei Simonaitytei, 1951-I-22 proga, – Karolis Vairas. Augustinas Gricius 1957 m. padovanojo estų rašytojo Antono Hanseno Tammssaare’s romano „Naujasis Vanapaganas“ (1957) vertimą, kurio antraštiniame lape paliko įrašą: Mielai bičiulei Ievai Simonaitytei šį kad ir nesavą darbą tik vertimą su gilia simpatija A. Gricius 1957. VII. 15 Vilnius. 1964 m. Jonas Graičiūnas Simonaitytei įteikė Michailo Lermontovo poezijos vertimą su įrašu ir posmeliu iš vieno jo eilėraščio.

Simonaitytės kolekcijoje yra knygų su autografais, kuriuos įrašė ir kiti vertėjai: Aleksys Churginas, Virgilijus Čepaitis, Vytautas Kauneckas, Algimantas Mikuta.

Rašytojos asmeninėje bibliotekoje taip pat rasime jos kūrinių vertėjų autografų – Paulio Kalvos, Harijo Galinio (Gāliņš) (vertimai į latvių), Mihkelio Looduso (vertimai į estų).

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Maskvoje buvo pradėtas leisti periodinis leidinys „Soviet Literature“ (taip pat ir prancūzų, vokiečių, ispanų ir lenkų kalbomis). Simonaitytės kolekcijoje yra du šio žurnalo 1955 m. numeriai, kuriuose buvo išspausdinti rašytojos apysakos „Pikčiurnienė“ vertimai į ispanų ir prancūzų kalbas. Žurnalus su dedikacijomis Simonaitytei padovanojo apysakos vertėjai Luisas Abollado Vargasas (į ispanų) ir Jeanas Cathala (į prancūzų).

LITERATŪROS MOKSLININKŲ AUTOGRAFAI

Nacionalinėje bibliotekoje saugomoje Simonaitytės kolekcijoje yra knygų su literatūros mokslininkų dedikacijomis. Pavyzdžiui, literatūrologė Irena Kostkevičiūtė, dovanodama literatūros kritikos straipsnių rinkinį „Literatūros dienovidžiai“(1964) ir tarsi atsiprašydama už numanomas klaidas, įrašė: Ievai Simonaitytei – su gilia pagarba ir atsiprašymu, kas pameluota – autorė Vilnius, 1964. XI. 12.

Dovanodama savo apybraižą „Ieva Simonaitytė“ (1968), Romana Dambrauskaitė įrašė: Dėkodama už nuoširdų draugiškumą ir pagarbą, Gerbiamai rašytojai Ievai Simonaitytei skiriu pirmąjį šios knygelės egzempliorių Jūsų R. Dambrauskaitė Vilnius, 68. IX. 24.

Tarpukariu leidžiant romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, Simonaitytei teko nemažai bendrauti su tuomečiu švietimo viceministru Kazimieru Masiliūnu, 1934–1940 m. ėjusiu Knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisijos pirmininko pareigas. Prisimindamas seną pažintį ir bendradarbiavimą rengiant leidybai romaną, Masiliūnas 1960 m. padovanojo Simonaitytei Valerijos Čiurlionytės-Karužienės parengtą knygą „Apie muziką ir dailę“ (1960), kurioje spausdinami M. K. Čiurlionio laiškai, užrašai ir straipsniai. Knygos priešlapyje Masi-

liūnas paliko įrašą: Didžiai gerbiamai bičiulei rašytojai Ievai Simonaitytei „Aukštujų Šimonių likimo“ pradžiai prisiminti 27. III. 1960. Kazimieras Masiliūnas. 1971 m. jis padovanojo rašytojai Lietuvos SSR aukštųjų mokyklų mokslo darbų žurnalą „Kalbotyra“ (1970, t. 21), kuriame buvo išspausdintas jo straipsnis „I. Simonaitytės tarminė leksika“. Pirmajame straipsnio puslapyje Masiliūnas įrašė: Mažosios Lietuvos didžiai Lietuvei Ievai Simonaitytei K. Masiliūnas Kaunas, 1971. I. 10.

Kai kuriuose literatūrologų paliktuose dedikacijų tekstuose pabrėžiamas rašytojos pomėgis skaityti vokiečių literatūros klasikus. Pavyzdžiui, knygos „Roman über Schiller und seine Zeitgenossen“ („Romanas apie Schillerį ir jo amžininkus“) (1965) priešlapyje ją dovanojusi jau minėtoji Dambrauskaitė įrašė: Didelei Šilerio gerbėjai mielajai Ievai Simonaitytei, sveikindama gimimo dienos proga – Jūsų R. Dambrauskaitė [parašas] Vilnius, 1966. I. 23.

BIČIULIŲ IR ARTIMŲJŲ DEDIKACIJOS

Simonaitytės asmeninėje bibliotekoje nemažai knygų su nuoširdžiomis dedikacijomis, kurias įrašė artimieji, draugai, rašytojos talento gerbėjai.

Vanagų (Klaipėdos r.) kunigas Emilis Bleiweissas konfirmacijos proga Simonaitytei 1911 m. padovanojo „Pagerintas giesmių knygas“ (1907). Giesmyno priešlapyje kunigas įrašė dedikaciją – Biblijos sentenciją: Nesa ir kalnai atstos, ir kalneliai sugrius, ale mano malonė nuo tavęs neatstos ir [mano] pakajaus suderėjims nieku nepavirs, sako ponas Dievas, tavo susimiltojis (Izaijo knyga 54, 10). Ir paliko asmeninį palinkėjimą: Tai skaitydama atsimink savo įžegnojimo dienos bei savo dūšios rūpintojo. Bleiweiss, kunigs. Vanaguose, 10. September 1911“14. Beje, šis dvasininkas padarė didelę įtaką formuojantis Simonaitytės asmenybei.

Dar prieš karą nemažai knygų Simonaitytei dovanojo klaipėdietė pedagogė Rahelė Marytė Cyglerytė. Geografijos mokslui skirtame leidinyje „Vaterländische Erdkunde nebst Deutschlands Kolonien“ („Tėvynės geografija kartu su Vokietijos kolonijomis“) (1917) mokytoja paliko trumpą įrašą: Atsiminimui Marytes Cyglerytės 1924. Klaipėdos krašto kraštotyrininko ir rašytojo Rudolfo Naujoko knygoje „Memeland ir seiner Dichtung“ („Klaipėdos kraštas poezijoje“) (1935) Simonaitytės bičiulė įrašė: Žmogui reikalinga vietelė // Nors tai būtų mažiausia, – // Iš kurios jis galėtų pasakyti: // Žiūrėk, tai yra mano! // Čia aš gyvenu, čia aš myliu, // Čia ilsiuosi, // Čia mano tėviškė, Čia aš esu namie. // Atsiminimui R. Marytė Cyglerytė, Mokytoja. Klaipėda, 1936 m. kovo mėn. 20 d.

Tarpukariu knygų Simonaitytei dovanojo jos artima bičiulė, rašytoja ir visuomenės veikėja Sofija ČiurlionienėKymantaitė. 1935 m. viešėdama Šveicarijoje, ji atsiuntė Rainerio Marios Rilke’ės trumpos apimties filosofinę knygą „Briefe an einen jungen Dichter“ („Laiškai jaunam poetui“) (1929), kurioje įrašė dedikaciją: Panelei Jievai – su širdingomis mintimis S. Čiurlionienė 1935-IX-8 Genève. Suomijos 14 Kaunas, Domas. Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–1940.

Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 395.

Antanas Miškinis 1936 m. dovanojo savo poezijos rinktinę „Varnos prie plento“ (1935).

Jonas Mikelinskas, dovanodamas savo romaną „Genys yra margas“ (1976), dėkojo I. Simonaitytei, kad ji su dar keliais rašytojais nesutiko su sovietinių kritikų mestais kaltinimais jam.

rašytojo ir istoriko Zenono Kosidowskio knygoje „Kada saulė buvo Dievas“ (1966) Laukaitienė paliko lakonišką įrašą: Ievutei Katrė 1967. III. 8. Vilniuje.

Pedagogė ir fotografė Ona Pajedaitė 1977 m. Simonaitytei padovanojo Justino Marcinkevičiaus poemą „Mažvydas“ (1977), kurios priešlapyje paliko įrašą: Mylimai rašytojai – Ievai Simonaitytei – į kurios namus aš visada ateinu kaip į savus namus, atnešu didžiausio šių dienų poeto knygą. O. Pajedaitė Vilnius, 1977. X. 25.

Turbūt paskutinė autografuota knyga Simonaitytės kolekcijoje yra Jadvygos Čiurlionytės „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ (1970). Knygos autorė joje įrašė nuoširdų palinkėjimą: Mielajai „Ėvikei“ nuostabiai rašytojai Simonaitytei su nuoširdumu J. Čiurlionytė Vilnius 1978. V. 7 d.

Simonaitytei skirtų dedikacinių įrašų esama rašytojai dovanotuose puošniuose fotografijos ar dailės albumuose. Štai, sveikindami rašytoją 60-mečio proga, albumą apie Vilniaus universitetą padovanojo šios aukštosios mokyklos studentai ir dėstytojai. Albumo antraštiniame puslapyje įrašyta: Įžymiajai Lietuvių liaudies rašytojai Ievai Simonaitytei 60 metų Jubiliejaus proga Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko v. universiteto studentų ir dėstytojų kolektyvas 1957. II. 2. Tuometis Vilniaus universiteto rektorius Juozas Bulavas ir Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas Jonas Palionis 1957 m. Simonaitytei padovanojo albumą apie XVIII a. anglų tapytoją ir grafiką Williamą Hogarthą.

Klaipėdos krašto knygos mylėtojai, 1976 m. dovanodami albumą „Ablinga“, įrašė: Gerbiama rašytoja, Iš visos širdies linkime Jums neblėstančios kūrybinės energijos. Jūsų plunksnos darbus mėgsta visa lietuvių liaudis ir nekantraudama laukia jų pasirodant. 1976. X. 6., Gargždai Klaipėdos rajono savanoriškos knygos bičiulių draugijos centro valdyba ir nariai.

Nacionalinėje bibliotekoje esančioje Simonaitytės knygų kolekcijoje galima rasti leidinių ir su skaitytojų, rašytojos talento gerbėjų, autografais. ***

Vertėjo į prancūzų kalbą Jeano Cathala dedikacija apysakos „Pikčiurnienė“ vertimo pirmajame puslapyje, išspausdintame periodiniame leidinyje „Soviet Literature“ (1955, Nr. 6). Įrašo tekstas: „Ievai Simonaitytei reikšdamas gilią pagarbą ir savo stiprų susižavėjimą Jean Cathala [parašas] Maskva, 1955, balandžio 19.“

Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai jubiliejaus proga I. Simonaitytei 1957 m. padovanojo albumą „Vilniaus universitetas“ (1956).

švedų autorės Sally Salminen romane „Katrina“ (1937) Čiurlionienė paliko dedikaciją: Brangiai Panelei Jėvai Su meile ir pasitikėjimu Sofija Čiurlionienė [parašas] 1938 X-26 Berlynas. Tarp Simonaitytės asmeninės bibliotekos knygų yra leidinių su jos bičiulės Katrės Laukaitienės autografais. Žemaitijoje gyvenusi ir rašytojos plunksną bandžiusi moteris, Simonaitytės meiliai vadinta Apuokėliu, Šėtono Blusa, dovanodama Victoro Hugo „Paryžiaus katedrą“(1964), įrašė: Brangiajai savo Ievai 1965 m. sutinkant Katrė. Lenkų

Apibendrinant galima teigti, kad autografuotos Ievos Simonaitytės asmeninėje bibliotekoje esančios knygos ir periodiniai leidiniai yra reikšminga kultūros paveldo dalis. Šie išliekamąją vertę turintys spaudiniai gali suteikti naujų žinių rašytojos gyvenimo ir kūrybos tyrėjams. Knygos su autografais naujais faktais praturtina ir jas dovanojusių autorių biografijas. Bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotojai pasirūpino, kad autografuotos Simonaitytei skirtos knygos būtų prieinamos ir virtualiojoje erdvėje (paroda „Mielai Ievai...“ Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje“15).

15 Nacionalinės bibliotekos interneto svetainės skyrius „Paslaugos“, poskyris „Virtualios parodos“. Mielai Ievai… Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje · Virtualios parodos (lnb.lt).

30 METŲ, KAI LIETUVOS EKSLIBRISO MENAS IR JO KŪRĖJAI VĖL TARPTAUTINĖJE BENDRUOMENĖJE

Jonas Nekrašius

Europoje plintant rankraštinėms knygoms, jose imti piešti savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą ir jų daugėjant, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje ekslibrisas taip pat buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, naudotas kaip vizitinė kortelė. Knygos ženkluose atsispindi žmonių pasaulėžiūra, papročiai, tradicijos, kūrėjų meninis stilius, jo kaita, dailės srovės ir kryptys, dailininkų individualybė. Jais domisi menotyrininkai, kolekcininkai ir bibliofilai. Ekslibrisas, kaip savitas grafikos žanras, yra išsikovojęs pripažinimą daugelyje pasaulio šalių. Prie knygos ženklo propagavimo prisideda ir Tarptautinė ekslibriso mėgėjų draugijų federacija (Federation internationale des societes d‘amateurs d‘ex-libris, FISAE), šiuo metu vienijanti daugiau kaip tris dešimtis valstybių. Prieš 30 metų Sapore vykusiame XXIV tarptautiniame federacijos kongrese jos nare tapo ir Lietuva.

1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų tapo FISAE nare – 32-ąja federacijos valstybe. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Tame Japonijoje vykusiame kongrese Lietuvos ekslibrisininkams atstovavo šio straipsnio autorius ir skaitė pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją bei ekslibriso kūrėjus.

TRUMPA KNYGOS ŽENKLO ISTORIJOS LIETUVOJE APŽVALGA

Lietuvoje ekslibriso istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 500 metų. XVI–XVIII a. intensyvėjant knygų leidybai, gausėjo bibliotekų, taip pat įvairių knygos ženklų – ekslibrisų ir superekslibrisų. Ypač populiarūs buvo pastarieji. Superekslibrisas – tai knygos savininko ženklas, įspaustas į odinį ar kitos medžiagos apdarą knygos išorinėje pusėje, dažnai dar paauksuotas ar padažytas tam tikrais dažais. Tai gali būti herbas, monograma, šriftinis tekstas, inicialai ar kitoks knygos savininko nuosavybės ženklas. Seniausiu lietuvių knygos ženklu laikomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467–1548)

bibliotekai sukurtas superekslibrisas su plokštelėje įrėžtais 1518 metais.

Nuo XIX a. antrosios pusės Lietuvoje ėmė rastis ir ekslibrisų kolekcionuotojų. Yra žinoma, kad vertingų rinkinių buvo sukaupę Benediktas ir Rožė Tiškevičiai, dailės istorikas, muziejininkas Paulius Galaunė, dailininkai Gerardas Bagdonavičius ir Vaclovas Kosciuška. XX a. pirmojoje pusėje lietuviai dailininkai pradėjo dalyvauti tarptautinėse ekslibriso parodose.

Sovietmečiu ekslibrisas Lietuvoje buvo gana populiarus, jo pakilimas ypač buvo jaučiamas XX a. antrojoje pusėje. Vilniuje veikė Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai buvo įsikūrę ir veikė Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas visuomeninis Ekslibriso muziejus. Jo darbuotojų pastangomis surengta daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursai, pirmas Lietuvos ekslibrisininkų seminaras. 2001 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo įkurtas Ekslibriso muziejus. 2014 m. šis muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą.

Autorius – išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau, 1993 m.

PADEDANTI BENDRAUTI TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

Ekslibrisininkų judėjimas gyvas daugelyje pasaulio šalių –Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kt. Čia veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Ekslibriso kūrėjams bendradarbiauti, keistis idėjomis, patirtimi padeda organizuojami tarptautiniai renginiai. Vieni tokių – tarptautiniai ekslibriso kongresai. 1953 m. Kufšteine (Austrija) surengtas kongresas buvo besivienijančių ekslibrisininkų bendradarbiavimo pradžia, jis paskatino vėlesnius kongresus Lugane, Antverpene, Frankfurte, Barselonoje ir kitur. Taip brendo mintis suvienyti skirtingų valstybių nacionalines draugijas, kol 1966 m. Hamburge vykusiame ekslibrisininkų kongrese oficialiai buvo įkurta visas šias organizacijas suvienijusi Tarptautinė ekslibriso mėgėjų draugijų federacija (FISAE). Tarp steigėjų buvo 15 nacionalinių draugijų, FISAE kongresus nutarta rengti kas dveji metai.

Atkurtos nepriklausomos Lietuvos ekslibrisininkams svarbus XXIV kongresas – jame Lietuva iškilmingai priimta į tarptautinę ekslibrisininkų organizaciją FISAE. Priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino tuometis federacijos prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija), taip pat Klausas Rödelis (Danija), Japonijos ekslibriso asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

LIETUVAI REIKŠMINGAS KONGRESAS

XXIV FISAE kongrese, vykusiame 1992 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d. Sapore, gavęs Atviros Lietuvos fondo paramą, dalyvavo ir šių eilučių autorius. Į Japonijos uostamiestį Niigatą atskridusį Lietuvos atstovą pasitiko ir globojo vietos dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Beje, po ketverių metų ji, priėmusi kvietimą, surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. 1996 m. rugsėjo 7–10 d. dailininkė lankėsi Šiauliuose ir Pakruojyje, o sugrįžusi į Japoniją 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje.

Bet grįžkime į prieš 30 metų vykusį FISAE kongresą, kuriame Lietuvos atstovas skaitė pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindino kongreso dalyvius su tuomečio Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatė šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą. Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šis pranešimas. Pavyko užmegzti dalykinius kontaktus su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos dailininkais ir kolekcininkais. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad jo darbe pirmąkart dalyvauja atstovas iš Lietuvos.

Kongreso dienomis veikė įvairios sekcijos, skaitomi pranešimai padėjo susipažinti su įvairių valstybių knygos ženklo istorija, dailininkais. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų, tarp jų –„Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų Vido Alviko, Viktorijos Daniliauskaitės, Kęstučio Grigaliūno, Vytauto Jakšto, Alfonso Čepausko ir Antano Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką. Veikusioje įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugėje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Tekančiosios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

FISAE NARĖS

Federacijai šuo metu priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kinija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.

NARYSTĘ TURI IR ŠIAULIEČIAI

2018 m. rugsėjo 1 d. Prahoje (Čekija) XXXVII kongrese FISAE nariu tapo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bib liotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. Kongrese buvo pristatyti Lietuvoje vykstantys renginiai, skirti pirmojo lietuviško knygos ženklo 500-osioms metinėms, supažindinta su G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo veikla, dailininko sukurtais knygos ženklais. Tai didelis įvykis P.  Višinskio viešajai bibliotekai, daugiau kaip 20 metų šiame fonde kaupiančiai ekslibrisų kolekciją, ir visos Lietuvos veiklos ekslibriso srityje įvertinimas.

Jonas Nekrašius (viduryje) turėjo galimybę XXIV FISAE kongrese pristatyti Lietuvos knygos ženklo istoriją. Jono Nekrašiaus asmeninis archyvas

SKAITYTI KVIEČIA RYŠKIASPALVĖS LĖLĖS-

LITERATŪRINIAI HEROJAI

Lietuvoje jau keliolika metų įgyvendinama skaitymo skatinimo programa. Vienos populiariausių pagal ją vykdomų tęstinių veiklų – Metų knygos rinkimai, iniciatyvos „Vasara su knyga“, „Tėčiai skaito vaikams“. O kur dar įvairūs vienkartiniai projektai, kuriais skaityti skatinama tam tikra tikslinė auditorija ar konkretaus amžiaus skaitytojų grupė. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo lankytojus, bent jau vaikus, skaityti skatina originaliu būdu – viename savo filialų kaupdama išskirtinę lėliųliteratūrinių herojų kolekciją.

Miesto bib lio teką sudaro 7 filialai ir 3 skyriai, išsidėstę po visus Šiaulius. Kiekvienas bib lio tekos padalinys yra kuo nors išskirtinis. Štai Lieporių filialas bibliotekos lankytojus pasitinka įspūdinga lėlių-literatūrinių herojų kolekcija. Pasak filialo vedėjos Reginos Vertelienės, šiandien čia galima suskaičiuoti apie 100 lėlių, nužengusių iš įvairių pasakų. 60 lėlių yra unikalios, vienetinės, kurtos profesionalių tautodailininkių ir lėlininkių. Vienas lėles bibliotekai palieka pačios lėlininkės, kitos yra perkamos, kai kurias dovanoja mecenatai.

KOLEKCIJAI – JAU DAUGIAU NEI 9 METAI

Autorinių lėlių-literatūrinių herojų kolekcijos pradžia galima laikyti 2013 m., kai bibliotekoje įvyko pirmoji jų paroda. Tačiau parodos iniciatorius ir sumanytojas, tuometis Lieporių filialo bibliotekininkas Sergejus Peršinas teigia, kad šio sumanymo pradžių pradžia laikytina ankstesnė data. „2009 m. paruošėme parodą „Literatūriniai personažai paminkluose“. Dalis parodos buvo žaislai ir keramikos statulėlės: Buratinas, Karlsonas, Batuotas katinas, Trys paršiukai ir kt. Su kolegomis pajuokavom, kad tai – būsimo literatūrinių personažų muziejaus Šiauliuose pradžia“, – prisimena S. Peršinas. Aktyvus bibliotekininkas, pradėjęs bibliotekoje kaupti literatūrinius herojus, turėjo kilnų tikslą – pasitelkiant įvairius pasakų personažus, skatinti vaikus daugiau skaityti, domėtis pasakomis. „Juk dabar vaikai vis mažiau skaito, daugelio pasakų jau nežino, net nėra jų girdėję“, – apgailestavo dabar į biblioteką kaip lankytojas užsukantis vyras.

Taip po truputį į Lieporių filialą pradėjo keliauti įvairūs literatūriniai herojai. „Po poros metų, skaitytojų džiaugsmui, bib lio tekoje jau turėjome 40 eksponatų. Skaitytojai visada jais domėjosi ir aptardavo. Pusę šių personažų padovanojo patys bibliotekos lankytojai“, – pasakoja S. Peršinas. Jo teigimu, tuo laikotarpiu Lietuvoje atsirado susidomėjimas autorinėmis interjerinėmis lėlėmis. Buvo kuriami nepakartojami vienetiniai darbai. „Lėlininkių radome ir Šiauliuose. Jos sutiko dalyvauti mūsų rengiamoje parodoje-konkurse „Šiaulių krašto tautodailininkių kurti literatūriniai personažai“. Norėjome ir tikėjomis, kad bent dalis lėlių pasiliktų bibliotekoje“, – prisimena S. Peršinas.

Bib lio tekininkų lūkesčiai išsipildė. Pasibaigus pirmajai parodai-konkursui, bib lio tekoje liko apie 20 naujų literatūrinių lėlių-personažų: Nematomas žmogus, Frekenbok, Frank Kruk, Baronas Miunhauzenas, Būras Pričkus, Malvina, Kajus ir Gerda. Tokia literatūrinių personažų paroda tuo metu buvo ne tik unikali, bet ir vienintelė Lietuvoje. Išrikiuotos ant pakylos, šelmiškai besišypsančios, lėlės tarsi stebėjo lankytojus, o jų apranga, laikysena, kitos detalės rodė, kaip lėlininkas įsivaizduoja tą literatūrinį personažą.

LĖLĖS ATKELIAUJA IŠ VISOS LIETUVOS

Pirmojoje lėlių-literatūrinių herojų parodoje dalyvavo Šiaulių krašto lėlininkės, o vėliau, rengiant kitus pristatymus (šiemet įvyko jau septintasis), įsitraukė kūrėjai ir iš kitų Lietuvos vietų: Pakruojo, Molėtų, Klaipėdos, Marijampolės, Mažeikių. Lieporių filialo ve -

bibliotekininkės Ilonos Mockienės nunerta ropė tapo originaliu 4-osios autorinių lėlių parodos akcentu.

dėjos R. Vertelienės teigimu, kai kurios lėlininkės, pavyzdžiui, Edita Varnelienė ir tautodailininkė Asta Liaudanskienė, dalyvauja kiekvienoje bibliotekos organizuojamoje parodoje ir yra sukūrusios daugiau nei 15 lėlių-literatūrinių herojų. Karvė verpėja, Jūratė ir Kastytis, Jaučio trobelė (aut. A. Liaudanskienė), Raudonodžių Vadas, Karalius nuogas, Vištytė ir Gaidelis, Pepė Ilgakojinė (aut. E. Varnelienė) ir kt. – visi šie iš vaikų ir jaunimo knygų atkeliavę personažai gyvena bibliotekoje.

Pasibaigus vienam parodos pristatymui, jau būdavo laukiama kito – iki 2019 m. Lieporių filiale lėlių paroda buvo organizuojama kasmet. Buvo stengiamasi lankytojams sukurti ir kokybišką pramogą: kartu rengiamos pažintinės ekskursijos, pasakų skaitymai ir klausymai, edukaciniai užsiėmimai, pavyzdžiui, atviruko „Literatūrinis herojus sveikina su šv. Kalėdomis“ kūrimas, skudurinių lėlyčių siuvimas ir pan.

Pasak R. Vertelienės, surengti autorinių lėlių parodos pristatymą nėra taip lengva. Apie vyksiančią parodą lėlininkės yra informuojamos prieš pusmetį, kad spėtų sukurti lėlę. Joms nurodoma parodos tema ir ta tematika jos kuria savo vienetinį darbą. Beje, parodos organizatoriai lėles pamato tik prieš parodos atidarymą: „Patys žinome tik temas, o visa kita priklauso nuo menininko vaizduotės. Rezultatas visada ir netikėtas, ir įdomus“, – atskleidžia S. Peršinas.

NUO ŠIOL HEROJAI TAPO „IŠMANŪS“

Tradicija tapusius autorinių lėlių pristatymus 2020 m. sustabdė COVID-19 pandemija. Pasak R. Vertelienės, pandeminiai metai, nors ir paralyžiavo bibliotekų veiklą, drauge suteikė galimybę bib lio tekos darbuotojams ieškoti naujų idėjų, skatino kūrybiškumą. Taigi pernai kilo mintis į turimą lėlių-literatūrinių herojų kolekciją pažvelgti inovatyviai. Taip

buvo parengtas Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuotas projektas „Inovatyvi laboratorija: geriau pažink literatūrinį herojų“, išplėtęs veiklų spektrą.

Kadangi gausėjančios akį traukiančių lėlių kolekcijos paskirtis – skatinti skaitymą, domėjimąsi lietuvių liaudies ir kitomis pasakomis, jos herojai buvo „įdarbinti“: juk tiek suaugusiuosius, tiek vaikus sužavėjęs personažas drauge gali sugundyti perskaityti knygą apie jį. Tad šiemet turimos lėlės-literatūriniai herojai sėkmingai įveiklinti: sukurta interaktyvi spalvinimo knyga-žaidimas „Karvė verpėja“, organizuota vasaros stovykla „STEAM – ko moko literatūrinis herojus?“ ir po dvejų metų pertraukos vėl surengta lėlių-literatūrinių herojų paroda.

Lieporių filialo vedėja džiaugiasi, kad šiemet bibliotekoje esančios lėlės-literatūriniai herojai įgijo ir inovatyvią ypatybę – QR kodo „Lėlės-lietuvių liaudies pasakų herojai“ gidą, kurį sukūrė bibliotekos savanoriai Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai Domantas Miklius ir Austėja Barkauskaitė. Dabar galima telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu nuskaityti prie lėlės-literatūrinio herojaus esantį QR kodą ir išgirsti ištrauką pasakos, iš kurios tas personažas yra.

Pasak R. Vertelienės, šia nauja veikla sėkmingai naudojasi ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji, užsukę į bib lio teką knygų. Kai kurie jų mielai nusikelia į vaikystę ir prisimena tuomet skaitytas pasakas. Vien šiemet įvairiose edukacijose apie literatūrinius herojus Lieporių filiale dalyvavo apie 300 šiauliečių ir svečių iš kitų miestų.

Tuometės filialo

Šiemet į biblioteką įžengusi Gulbė karaliaus pati (aut. Lina Videckienė) sudarys draugiją ne vienus metus čia gyvenančiai Alisai iš Stebuklų šalies (aut. Edita Varnelienė).

Per rengiamus gražiausių lėlių rinkimus Princesė, bučiuojanti žalią varlių, ir Karalius nuogas (abiejų autorė – E. Varnelienė) yra pelnę daug simpatijų. (aut. Edita Varnelienė).

SKATINA EDUKACIJAS IR SOCIALUMĄ

Šį rudenį Lieporių filiale surengus jau septintąjį lėlių-literatūrinių herojų pristatymą, tarp maždaug 60 eksponatų lankytojai galėjo išvysti 19 naujų lėlių, kurias sukūrė 12 autorių iš Šiaulių, Molėtų, Mažeikių, Pakruojo. Šiemet kolekciją papildė lietuvių liaudies pasakų herojai. Bibliotekoje eksponuoti pasakų „Eglė žalčių karalienė“, „Gudri merga“, „Tinginė pati“, „Gulbė karaliaus pati“, „Baltas vilkas“ herojai, „Jaučio trobelės“ gyventojai, zuikių plejada iš „Šimto zuikių“.

Šiemet paroda turėjo ir socialinį aspektą. Joje dalyvavo dienos centro „Goda“ atstovė Solveiga Stanevičiūtė su savo auklėtiniu. Įsitraukė ir „Saulėtekio“ gimnazijos mokytoja Rasa Prišmontienė su kūrybiniu moksleivių projektu. Savo sukurtą lėlę-literatūrinį herojų pristatė ir Lieporių filialo vyresnioji bibliotekininkė Simona Stelmakovaitė.

Kadangi paroda organizuota iš projektinių lėšų, dalis jų bus skirta kolekcijai, kurioje šiuo metu jau yra apie 100 įvairių literatūrinių herojų, papildyti. Šįmet planuojama įsigyti 7 lėles, dar viena bibliotekai bus dovanojama. Bib lio tekos filialo vedėja džiaugiasi, kad tradicinė paroda yra mėgstama lankytojų. Anot R. Vertelienės, kiekvienas lankytojas turi savą santykį su kūrinių herojais, tad ir patinkančios lėlės yra skirtingos. Matyti nemažas kolekcijai skirtų ekskursijų, edukacijų poreikis. Bib lio teka rengia ir į Kultūros paso programą įtrauktas edukacijas su literatūriniais herojais, tad pagausėjo norinčių jose dalyvauti klasių.

IŠRADINGAI ĮTRAUKIAMI IR LANKYTOJAI

Kaskart, organizuojant lėlių-literatūrinių herojų parodą, stengiamasi sugalvoti ir įdomesnių su ja susijusių kūrybinių veiklų. Pavyzdžiui, vienais metais tai būna koks nors kūrybinis konkursas, kitais – sekama pasaka, į kurią įtraukiami įvairūs personažai, o kartais pasakos inscenizuojamos įtraukiant ir pačius parodos dalyvius.

R. Vertelienė prisimena, kad 4-oji autorinių lėlių paroda prasidėjo... ropės rovimu. Taip buvo ne tik prisiminta „Pasaka apie ropę“, šis eksponatas padėjo įkūnyti ir bibliotekoje dirbusio S. Peršino idėją kviesti meistres kurti lėles pagal pasirinktus literatūrinius kūrinius, taip formuojant kolekciją, kuri ilgainiui išaugtų didelė tarsi ropė. „Kasmet prie parodos rengimo prisideda visas bibliotekos kolektyvas, o tą nemažą ropę numezgė tuometė Lieporių filialo bib lio tekininkė Ilona Mockienė“, – pasakoja R. Vertelienė. Kaip ir dauguma sukurtų literatūrinių lėlių, taip ir ši ropė yra įveiklinta – ne tik puošia biblioteką, bet ir dažnai naudojama edukacijose pradinių klasių mokiniams.

Lėlininkės personažus kuria iš įvairių medžiagų: modelino, tekstilės, veltinio, keramikos ar medžio. Tačiau visas lėles vienija bendra ypatybė – jos yra lengvai atpažįstamos. Tad iki pandemijos parodos

lankytojams tekdavo itin atsakinga užduotis – išrinkti gražiausią tų metų lėlę-literatūrinį personažą. Daugiausia simpatijų yra pelniusi gracingai į priekį palinkusi žalią varlių bučiuojant Princesė, Karalius nuogas ir ant patrankos sviedinio įsitaisęs Baronas Miunhauzenas (visų autorė – šiaulietė E. Varnelienė), Mergaitė su degtukais (aut. klaipėdietė Rita Ona Danielienė), Ožka ir septyni ožiukai (aut. A. Liaudanskienė), Eglė žalčių karalienė (aut. marijampolietė Kristina Venslauskienė).

Tikimasi, kad išraiškingi bibliotekos unikalios lėlių-literatūrinių herojų kolekcijos personažai, Lieporių filialo vedėjos R. Vertelienės žodžiais, palies kiekvieno apsilankiusiojo bibliotekoje širdį ir paskatins perskaityti bent vieną ar kelis kūrinius, iš kurių nužengusios skaitytojų pamėgtos lėlės. Pagaliau – kad, žvalgantis po kolekcijos eksponatus, kruopštus lėlininkių darbas neabejotinai sukels estetinio pasigėrėjimo jausmą.

Parengė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene

Lėlių kolekcijos pristatymai kasmet sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo.

Edukacijose su lėlėmis-literatūriniais herojais aktyviai dalyvauja tiek vaikai, tiek jaunimas. Šiaulių miesto viešosios bibliotekos archyvas

BIBLIOTEKŲ KINTANČIOJETRANSFORMACIJOS APLINKOJE

Gruodžio 2-ąją – profesoriaus Vaclovo Biržiškos gimimo dieną – Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) pakvietė bibliotekininkų bendruomenę aptarti profesijos aktualijų ir perspektyvų, pasidalyti įžvalgomis apie bibliotekų vaidmenį šių dienų įvykių kontekste. Tradicinių „Biržiškos skaitymų“ tema šiemet buvo „Žinoti yra laisvė“.

„Skaitymai“ surengti Kaune (renginys vyko Kauno kultūros centre), kuriame vis dar juntamas „Kauno – 2022 m. Europos kultūros sostinės“ alsavimas. Tuo pasinaudoti ir apsilankyti mieste tebevykstančiose pasaulinio lygio menininkų parodose, sveikindama konferencijos dalyvius, kvietė LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė – tam tikslui Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojos parengė lankytinų parodų rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pabrėžė šiųmečių „Biržiškos skaitymų“ temų aktualumą vykstančio karo kontekste, o drauge – Kultūros ministerijos lyderystę užkardant karo metu kuriamo melo sklaidą. R. Mikaičio teigimu, bibliotekų veikla, didinant visuomenės informacinį raštingumą, ugdant kritinį mąstymą, kuriant ir stiprinant pilietinę visuomenę, yra ypač svarbi.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblio tekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas prisiminė „Biržiškos skaitymų“ ištakas 1991 m., kai šis sumanymas kilo tuomet tik pirmus metus veikusio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bib lio tekininkystės katedroje. „Lietuvos

bib lio tekininkų draugija – turbūt vienintelė tokia telkianti profesinė organizacija“, – džiaugėsi renginio tęstinumu ir tradicija generalinis direktorius. R. Gudauskas neabejojo konferencijos pranešėjų, stiprių savo sričių ekspertų, gebėjimu atskleisti kintantį bibliotekų vaidmenį kintančioje visuomenėje. „Šiandien dažnai minima skaitmeninė transformacija, ypač bibliotekose, yra platesnės – strateginės visuomenės transformacijos dalis. Strateginė transformacija liudija kintančius visuomenės lūkesčius, kuriuos atliepti turi ir bibliotekos“, – pabrėžė profesorius.

Ilgametis Lietuvos bib lio tekininkų draugijos ir bibliotekų rėmėjas UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius prof. dr. Albertas Šermokas pabrėžė, kad bendradarbiaudami ir kurdami kartu jau esame pasiekę tokį lygmenį, kai skiriame dėmesį ne tik pačiam žinojimui ir jį įgyti padedančioms skaitmeninėms priemonėms, bet ir kokybiškam, patikimam turiniui.

Konferencijos programą pradėjusios Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės pranešimas buvo pilnas taiklių įžvalgų, asociacijų ir palyginimų. Takiosios informacijos terminas, vartojant vandens –ir gyvybiškai svarbaus elemento, ir gaivališkos stichijos – metaforą, apima ir „blogosios informacijos“ (melo, dezinformacijos, klaidinančio turinio) gausėjimą. Skaitmeninė transformacija keičia ir mus pačius – vienu mygtuko spustelėjimu galime pasiekti gausybę informacijos, kuri ne visa yra patikima ir kokybiška. Todėl medijų ir informacinis raštingumas yra priemonė suprasti aplinką ir ugdyti visuomenės atsparumą – imunitetą dezinformacijai. A. Balčytienė skyrė tris informacijos apdorojimo lygmenis: makro-, meco- (kuriame veikia ir bib lio tekos) ir mikro-. Kiekviename jų svarbu tikrinti faktus, ieškoti jų patvirtinimo patikimuose šaltiniuose. Šiame kontekste bibliotekos gali tapti itin sėkmingu ir aktyviu visuomenės atsparumo ugdymo veikėju.

Konferencijoje LBD kvietimu dalyvavo viešnia iš šalies, kurioje šiuo metu vyksta karas.

Ukrainos

„Biržiškos skaitymų“ dalyviai (iš kairės): kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas, UAB „Asseco Lietuva“ generalinis direktorius Albertas Šermokas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.

bibliotekų asociacijos tarybos narė Oksana Bojarynova savo pranešimą pradėjo nuo skaičių: „282-oji [gruodžio 2 d. – R. J.] Rusijos invazijos Ukrainoje diena. 14,4 mln. Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti namus. Karas pareikalavo civilių gyventojų, įskaitant ir vaikus, aukų. Šalyje sunaikinta daugiau kaip 500 paminklų ir kultūros objektų. Iki karo šalyje veikė 14 351 biblioteka. Birželio 1 d. duomenimis, jų buvo likę 11 875. Nukentėjo Černihivo miesto ir jaunimo bibliotekos, Borodiankos biblioteka, Nikopolio vaikų biblioteka ir daugelis kitų: 19 bibliotekų sugriauta visiškai, 115 – iš dalies.“

Ukrainos bibliotekų asociacija kuria karo skaitmeninių dokumentų archyvą. Šalies viešosios bibliotekos rengia kibernetinio saugumo ir informacinio raštingumo internetinius seminarus gyventojams ir bibliotekininkams, moderuoja interneto platformą #MyWar, kurioje renkamos asmeninės karo istorijos. Nuo 2022 m. vasario 24-osios Ukrainos bibliotekos yra ne tik informacijos paslaugų, bet ir savanorių centrai. Čia teikiama įvairi pagalba karo pabėgėliams: be nemokamo interneto ar dokumentų kopijavimo paslaugų, teikiamos psichologo konsultacijos, maistas, drabužiai. Tinkami kai kurių bibliotekų pastatai per priešo antskrydžius tampa slėptuvėmis; bibliotekų darbuotojai teikia paslaugas ir slėptuvėmis tapusiose metro stotyse.

Ukrainos bib lio tekų asociacija įkūrė specialų fondą nukentėjusiems nuo karo bib liotekininkams remti. Paramą suteikė įvairių šalių bibliotekų asociacijos, taip pat ir LBD. Pranešėja nuoširdžiai padėkojo Lietuvai, jos politikams ir LBD už aktyvią pagalbą, taip pat pastangas, kad karo pabėgėliai galėtų gauti knygų gimtąja kalba.

Rašytojo, komunikacijos specialisto Aido Puklevičiaus pranešime taip pat vyravo „Skaitymų“ temos naratyvai – informacijos gausa, informacinis chaosas ir gebėjimas jame naviguoti, informacijos turinio, kokybės ir patikimumo svarba. Jis apžvelgė, kaip istorijoje, mituose, literatūroje, kino filmuose vaizduojamos bib lio tekos. A. Puklevičius pateikė labai įtaigią įžvalgą apie vieną naujausių Kinijos bibliotekų – itin įspūdingo statinio instituciją: jei toje kvapą gniaužiančio grožio bibliotekoje sukaupta tik propagandinė literatūra, šis nuostabus architektų kūrinys, pasak pranešėjo, ir lieka forma be turinio.

Informacinių karų ekspertas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Viktoras Denisenko teigė, kad šiuolaikiniai karai vyksta ne tik klasikiniais ginklais – ginklu tampa ir informacija. Informacinio karo sukelto chaoso pasekmė – du kraštutinumai: kai lengvai patikima bet kokia informacija arba nepasitikima jokia informacija. Antrindamas A. Balčytienės mintims, V. Denisenko kalbėjo apie visuomenės atsparumo (imuniteto) formavimą ir pateikė šio formavimo schemą su dviem pagrindiniais

Ukrainos bibliotekų asociacijos tarybos narė Oksana Bojarynova pristatė išsamų pranešimą apie situaciją šalyje: niokojamas kultūros įstaigas, visiškai ar iš dalies sugriautas bibliotekas, okupuotose teritorijose naikinamus bibliotekų sukauptus dokumentus. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos archyvas

poliais: švietimo sfera (kurioje randa vietą ir bibliotekos) ir žiniasklaidos sfera. Švietimo sferoje turėtų būti sistemingai ir kryptingai vykdomi medijų ir informacinio raštingumo mokymai, integruoti į švietimo programą, o visuomenei siūlomos neformaliojo švietimo veiklos. Pranešėjas pabrėžė, kad bibliotekos, būdamos ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių traukos centrai, gali svariai prisidėti prie šios visuomenės dalies neformaliojo švietimo veiklų. Galimi bibliotekininkų vaidmenys, anot pranešėjo, yra gidas informacijos chaose; edukatorius; patikimos, patikrintos informacijos organizuotojas ir skleidėjas.

LBD tarybos narės dr. Laura Juchnevič ir dr. Rasa Januševičienė pristatė šiais metais atlikto draugijos vizualinio identiteto tyrimo rezultatus. Anketinėje apklausoje dalyvavo 212 LBD narių. Ką mes patys, bibliotekininkų profesinės bendruomenės nariai, kalbame apie bibliotekininko profesiją, profesinę aplinką, veiklą? Ar LBD vizualinis identitetas atspindi naują bibliotekininko vaidmenį?

Tyrimas parodė takoskyrą tarp abstraktaus „Jie“ (bibliotekininkai apskritai) ir „Aš“. „Jie“ apibūdinami kaip turintys itin platų veiklų spektrą, pakylėtai ir netgi poetiškai, pavyzdžiui, „įdomybių pasaulio palydovas“, o bibliotekininko profesija – kaip „pati šauniausia profesija“, „viena seniausių profesijų pasaulyje, bet gebanti operatyviai reaguoti į pokyčius“. „Aš“ įžemina į kasdienes veiklas, konkrečią bibliotekininko darbo vietą.

LBD vizualinis identitetas nėra vien jos logotipas, tačiau jis svarbus organizacijos atpažįstamumui. Ar nevertėtų atnaujinti logotipo, atsižvelgiant į visuotinius pokyčius ir aplinkos transformacijas? Tyrimas atskleidė, kad iš esmės keisti draugijos logotipą norėtų tik 14,8 proc. respondentų, iš dalies – 19,5 proc., atsakymą „nieko keisti nereikia“ pasirinko 34,8 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimą pristačiusi L. Juchnevič iškėlė klausimų ateičiai, tarp kurių turbūt svarbiausias – kaip save per vizualinį identitetą pristatysime ateityje? Su visa tyrimo medžiaga ir pranešimo skaidrėmis galima susipažinti LBD tinklalapyje.

Konferenciją moderavo V. Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotoja Monika Straupytė, organizacinius darbus dalijosi šios bibliotekos darbuotojų komanda.

Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro kompetencijų ugdymo koordinatorė

GIMTADIENIO ŠVENTĖJE –ATMINTIES INSTITUCIJŲ ISTORIJOS

Veiklos 100-metį su šūkiu „Saugome praeitį, kuriame ateitį“ šiemet mininti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka lapkričio 24 d. pakvietė atminties institucijų atstovus į jubiliejaus minėjimo programos baigiamuosius renginius – XXII tarptautinę mokslinę konferenciją „Istorijos saugotojų istorija: atminties institucijų istorijos tyrinėjimų retrospektyva, dabartis, ateities galimybės“ ir forumą „Ateities organizacijos vizija“.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigė, kad G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka savo energija, išradingumu nusipelnė vienos ryškiausių miesto kultūros puoselėtojų vardo, jis linkėjo, kad ir antras veiklos 100-metis ją vestų naujų atradimų keliu.

Bibliotekos jubiliejui paminėti skirtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Kauno, Šiaulių apskričių bibliotekų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Šiaulių regioninio valstybės archyvo, „Aušros“, Utenos kraštotyros muziejų, Nacionalinio tartano centro (Škotija) atstovai.

Konferencijoje pranešimą „Atminties institucijų veiklos trajektorijos XXI amžiuje: nuo pasyvaus stebėjimo iki kolektyvinės tapatybės formavimo“ skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė. Giedrius Zaura

„Nors šventinė konferencija akcentuoja istoriją, Bitės bibliotekos veikla liudija neblėstantį aktualumą. Ji kartu su kitomis šalies bibliotekomis prisideda prie Prezidento Gitano Nausėdos tikslo kurti gerovės valstybę. Biblioteka yra inovatyvi, patraukli jaunimui, čia realizuojama mokymosi visą gyvenimą idėja, galima burtis bendrauti, dalytis informacija, veikia klubai. Jūs prisidedate prie švietimo, vaikų ugdymo, čia kuriamos galimybės ir smalsiems, ir specialiųjų poreikių, socialinės atskirties šeimų vaikams. Taip biblioteka tampa erdve, kuri neriboja. Tai misija, kurią puikiai įgyvendinate“, – teigė konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė.

Viešnios iš prezidentūros vertinimu, būtent bib liotekos geriausiai prisitaikė prie pandemijos iššūkių, vienos pirmųjų pasiūlė savo išteklius nuotoliniam darbui ir bendravimui – tai vėlgi liudija, kokios svarbios valstybės investicijos į šias įstaigas.

„Bib lio tekos atviros ir naujoms bendruomenėms. Dabartiniame kontekste – Ukrainos pabėgėliams. Jūs siūlote saugią aplinką šeimoms, užimtumą vaikams. Norisi padėkoti visai bibliotekų bendruomenei – ir čia dirbančių, ir čia besilankančių. O Bitės bibliotekai linkėjimus kuria pats jos pastatas: burės – gero vėjo, tiltai – vis aktualesnių ir prasmingesnių jungčių“, – sakė V. Bačkiūtė.

Pasak Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėjos Gražinos Lamanauskienės, biblioteka yra atspindys ją sukūrusios visuomenės ir čia vykstančių pokyčių. Ir šiandien jai tenka sudėtingas uždavinys – derinti tradicijas ir naujoves. „Noriu padėkoti už atvirumą pokyčiams, ryžtą ir atsakomybę juos priimant“, – sveikindama bendruomenę sakė ministerijos atstovė.

Pranešėjai apžvelgė daug šalies atminties institucijoms aktualių dalykų: per pastaruosius tris dešimtmečius iškilusius iššūkius, institucijų veiklos trajektorijas jau XXI a., kur ryškios transformacijos atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius; kaimo bibliotekų funkcijas sovietų Lietuvoje XX a. 6–8 dešimtmečiais; paveldo dokumentų reikšmę; sakytinės istorijos ir gyvų šaltinių svarbą tyrinėjimams. Renginio dalyviai buvo supažindinti su Kauno istorijos informacinių išteklių sisteminimu ir sklaida Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje; Panevėžio archyvo tyrinėjimo galimybėmis; Bibliotheca Academiae Vilnensis kolekcijos atradimais. Išklausyti su konkrečių muziejų veikla susiję pranešimai: apie Lietuvos totorių muziejaus kolekcijos likimą; Šiaulių „Aušros“ ir Vytauto Didžiojo muziejų raidą ir šiandienos iššūkius. Pranešėja iš Škotijos nuotoliniu būdu pristatė sudėtingą Nacionalinio tartano centro, propaguojančio kalniečių kultūros paveldą – tradicinį languotą audinį, istoriją.

Konferencijoje taip pat aptartos galimos atminties institucijų tyrinėjimų kryptys, metodai ir problematika, ateities gairės. O surengtame forume kalbėta apie organizacijų (ypač biudžetinio sektoriaus) ateities perspektyvas. Matoma jų vizija – kūrybingos organizacijos, naudojančios viešąjį sektorių keičiančias inovacijas, diegiančios naujus sprendimus ir suvokiančios tarpusavio bendradarbiavimo svarbą.

Asta Sarapienė

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus specialistė

POEZIJA KITAIP

Didžiajai daliai šiuolaikinės visuomenės, taip pat ir bibliotekų skaitytojams, poezija nėra mėgstamiausia literatūros rūšis. Bibliotekininkams dažnai tenka išgirsti, kad poezija yra atgyvenęs dalykas, kad skaitytojams ją suprasti ir net patiems poetams eiles kurti yra iššūkis. Siekdama skatinti visuomenę atrasti poeziją, Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka 2022 m. vykdė projektą „Poezija kitaip“ ir, pasitelkusi inovatyvias priemones, pakvietė gyventojus jiems patogiu metu klausytis pačių autorių ar aktorių skaitomų eilių.

Projekto sumanytojams kilo mintis sukurti laikui nepavaldžias inovacijas ir įamžinti poeziją, padaryti ją prieinamą tiek miesto, tiek rajono gyventojams ar svečiams, kai jos klausytis galima tiesiog prisėdus ant suoliuko... Tuo labiau kad eilėraštis, skaitomas aktoriaus ar išdainuojamas dainuojamosios poezijos atlikėjo, suskamba visai kitaip nei skaitant pačiam. Poezija gali būti ir puiki terapijos, savęs pažinimo priemonė. Galima tik pritarti poeto Justino Marcinkevičiaus minčiai, kad tikroji poezija yra ta, kai „eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis“.

Rokiškio Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai įgyvendinant projektą „Poezija kitaip“ (iš dalies finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Rokiškio rajono savivaldybės), sukurtos tokios inovacijos kaip „Skambanti siena“ ir „Skambantys suoliukai“. Tai nėra naujiena nei pasaulyje, nei Lietuvoje, tačiau džiaugiamės galėdami dalytis ir plačiau skleisti Rokiškio krašto poetų ir literatų kūrybą. Įdiegus kūrybinius šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, sukurti išmanieji įrenginiai, kuriuose įrašyta glausta informacija apie literatus, o jų kūrybą skaito aktoriai ar patys kūrėjai.

Pirmoji inovacija atsirado birželio mėnesį ant bibliotekos Pauliaus Širvio kiemelyje esančio pastato sienos, uždengtos tentais su „širviškais“ motyvais. Čia įmontuota garso įranga su keičiama laikmena ir valdymo mygtukais. Klausytis aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomų P. Širvio eilėraščių galima stabtelėjus ties siena ar prisėdus ant suoliuko, o šiltuoju metų laiku planuojama pasiūlyti įsitaisyti pievelėje ant sėdmaišių. „Skambanti siena“ turi informacijos pildymo funkciją, prireikus ją bus galima pildyti ar keisti turinį.

Antrosios inovacijos derlius „subrendo“ rugsėjį. Rokiškio mieste ir rajone su poetais sietinose laisvalaikio erdvėse atsirado penkiolika „Skambančių suoliukų“. Ant jų pritvirtintos lentelės su QR kodais, kurie nuskaitomi išmaniaisiais telefonais pasitelkiant mobiliąją QR nuskaitymo programą. Čia įrašyta žymių kraštiečių poetų ir vietos literatų kūryba, trumpi jų pristatymai ar prisistatymai.

Įgyvendinant projektą parengti ir keturi maršrutai, supažindinantys su krašto poetais ir jų kūryba. Pirmasis maršrutas – „P. Širvio kelias“ –prasideda bibliotekos P. Širvio kiemelyje prie „Skambančios sienos“. Toliau siūloma keliauti po tas rajono vietas, kur poeto gyventa, siekta mokslo, dirbta, mylėta ir kurta. Einančiųjų poeto keliais lauks keturi „Skambantys suoliukai“ Aleksandravėlėje, Degučiuose, Salose ir Pandėlyje. Degučių kaimas Rokiškio rajone – poeto tėviškė, paženklinta paminkliniu akmeniu, informaciniu stendu, menišku suoliuku, beržų alėja ir poezijos posmais ant beržų. Aleksandravėlės kaime poetas lankė pradžios mokyklą, sutiko pirmuosius mokytojus, įskiepijusius meilę knygai. Kaimo centrą puošia ąžuolinis koplytstulpis P. Širviui, skverelyje pastatytas informacinis stendas, unikalios informacijos apie poetą yra kaimo bibliotekoje. Pirmieji P. Širvio literatūriniai žingsniai siejami su Salų dvare veikusia žemės ūkio mokykla, kurioje jis mokėsi. Pandėlyje ir Rokiškyje poetas dirbo laikraščių redakcijose. Šiose vietose nuo šių metų P. Širvio poezija taip pat prabyla iš „Skambančių suoliukų“.

Antrąjį maršrutą – „Pažintis su kraštiečiais poetais“ – galima patirti neišeinant iš bibliotekos P. Širvio kiemelio. Pasitelkus keturis „Skambančius suoliukus“, į gimtinę grįžta liaudies dainių – Strazdelio (Antano Strazdo) ir Vienužio (Antano Vienažindžio), tragiško likimo poetų – Matildos Olkinaitės, Elenos Mezginaitės ir Vaidoto Daunio, taip pat šiandien kuriančių Rimgaudo Valentino Graibaus ir Arvydo Genio eilėraščiai. Ryški Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Parulskio poezijos brydė...

Trečiasis maršrutas – „Kraštiečių poetų kelias“. Jis sujungia „P. Širvio kelią“ ir „Skambančius suoliukus“ poečių E. Mezginaitės ir M. Olkinaitės

J. Keliuočio viešosios bibliotekos P. Širvio kiemelyje.  Rimantas Abromas

Bibliotekininkai ir Salų kaimo bendruomenės atstovai prie „Skambančio suoliuko“ Salose. Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvas Maršruto „Rokiškio rajono literatai“ laisvalaikio erdvėje palei Laukupės upę dalyviai. Rimantas Abromas

Bibliotekininkai, Obelių seniūnijos ir Aleksandravėlės kaimo bendruomenės atstovai prie „Skambančio suoliuko“ Degučiuose. Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos archyvas

gimtose vietose – Laibgalių kaime ir Panemunėlio geležinkelio stotyje, kur stovi poetėms skirti stogastulpiai.

Ketvirtasis maršrutas – „Rokiškio rajono literatai“ – veda Rokiškio miesto laisvalaikio erdvėmis palei Laukupės upę. Čia, nuskaitant ant penkių suoliukų pritvirtintas lenteles su QR kodais, galima susipažinti su Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ kūryba, skirta Rokiškio miestui, gimtinei ir jos žmonėms. Kūrinius skaito patys autoriai, o šviesaus atminimo kraštiečių literatų – Alfonso Keliuočio, Dano Kairio, Vytauto Šavelio – kūrybą skaito Eligijus Daugnora.

Projekto inovacijų ir maršrutų pristatymo renginiuose buvo supažindinta, kaip įsidiegti QR kodų nuskaitymo programėlę, bib liotekininkai, literatai, vietos bendruomenė išbandė sukurtas inovacijas. Informacija apie projektą pasiekiama bib lio tekos interneto svetainėje www.rokiskis.rvb.lt/poecija/.

PADĖKA

kuriuos nuskaičius galima klausytis kraštiečių kūrybos. Rimantas Abromas

Vykdant šį projektą, daug kūrėjų, aktorių, savo srities specialistų dirbo neatlygintinai (gautas daug mažesnis, nei numatyta, finansavimas). Esu dėkinga aktorėms Ligitai Kondrotaitei ir Virginijai Kochanskytei, parengusioms literatūrinius muzikinius įrašus, skirtus poetėms E. Mezginaitei ir M. Olkinaitei. Ypatinga padėka aktoriams Andriui Bialobžeskiui ir Algirdui Latėnui už šiam projektui padovanotus Pauliaus Širvio, Antano Strazdo ir Antano Vienažindžio poezijos skaitymų įrašus. Dėkoju Salų dvaro teatro režisieriui, skaitovui Eligijui Daugnorai ir Rokiškio kultūros centro garso specialistui Kęstučiui Mateliui, profesionaliai įgarsinusiems rajono literatų skaitymus. Dėkinga kraštiečiui Žygimantui Jasiulioniui, pagelbėjusiam konvertuojant sudėtingus QR kodus, ir Rimantui Abromui, keitusiam garso ir vaizdo įrašų formatus. Ačiū Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokytojai Laimai Bieliūnienei, nuspalvinusiai projekto renginius muzikos kūriniais.

Apkabinu širdimi visus prisidėjusius prie projekto veiklų vykdymo – bibliotekininkus, literatus, seniūnijų ir bendruomenių žmones, skaitovus ir tuos, kurie sustos, prisės ir paklausys poezijos...

Rokiškio

Daiva Vilkickienė

Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, projekto vadovė

Inovacija „Skambanti siena“

„Skambantys suoliukai“ su QR kodais bibliotekos P. Širvio kiemelyje kviečia ir vienumoje klausytis poezijos. Rimantas Abromas

Rokiškio mieste ir rajone įrengta 15 suoliukų su QR kodais,

MENO TERAPIJA IR ETNOKULTŪROS PAŽINIMAS –LANKYTOJUS DOMINANČIOS VEIKLOS

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito biblioteka džiaugiasi, kad jos darbuotojų parengti etninės kultūros, senųjų amatų puoselėjimo ir su meno terapija susiję projektai gauna rajono savivaldybės dalinį finansavimą. Šie sumanymai finansuojami Etninės kultūros globos programos ir Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Viena iš bibliotekos šiais metais įgyvendinto projekto „Etninės kultūros vertybių sklaida per edukacijas Ukmergės rajono bibliotekose“ (projekto vadovė Taujėnų padalinio vyresnioji bibliotekininkė Gražina Žukauskienė) veiklų – bibliotekininkų susipažinimas su Taujėnų ir Siesikų seniūnijų istorinėmis ir etnokultūrinėmis vietomis.

Taujėnų dvaras minimas nuo 1595 metų. Vedęs Mariją Viktoriją Radvilaitę, XVIII a. jį valdė grafas Benediktas Marikonis, gavęs kaip žmonos kraitį. Jo rūpesčiu 1802 m. čia iškilo pagal italų architekto Pietro de Rossi projektą pastatyti klasicistinio stiliaus rūmai ir angliško stiliaus parkas. Teigiama, kad tarpukariu čia vešėjo didžiausi Lietuvoje gėlynai. Iki Antrojo pasaulinio karo dvarą valdė Konstantinas Radvila.

Jau rudenėjant išsiruošę į Taujėnų dvarą, biblio tekininkai turėjo galimybę apžiūrėti išlikusius autentiškus dvaro sodybos pastatus. Tarp tokių yra XVIII a. dviejų galų svirnas – vienintelis išlikęs medinis trijų aukštų svirnas Lietuvoje. Dabar svirne saugoma senųjų padargų ir buities rakandų ekspozicija, salę puošia senovinės kėdės, stalai ir kt. Rąstiniame statinyje justi pastato praeities dvasia, tačiau šiuo metu jis prikeltas naujam gyvenimui: šiais laikais svirne rengiami pobūviai, ekskursijos. Prieš porą metų jame buvo rodomi X mėgėjų teatro festivalio „Prie dvaro“ spektakliai.

Surengus literatūrinę kelionę po Taujėnų miestelį, prisiminti čia gyvenę kūrėjai: vyko Sofijos Tyzenhauzaitės, Kęstučio Navako, Virgilijaus Kaziūno, Dalios Jazukevičiūtės, kitų kraštiečių kūrybos skaitymai. Apsilankiusios Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje, kurioje ilgą laiką dirbo monsinjoras Jonas Voveris, kolegės skaitė jo ir kraštiečio kunigo Dariaus Vasiliausko poeziją. Miestelio centre esančiame paminklų skverelyje, kuriame stovi Lietuvos Nepriklausomybės

dešimtmečiui skirtas paminklas, paminklinis akmuo, skirtas Taujėnų valsčiaus Vyčio Kryžiaus kavalieriams bei savanoriams, ir paminklas partizanams, skambėjo krašto partizanų sukurti eilėraščiai. Ukmergės kraštui svarbus miestelis – Siesikai. Pirmiausia Siesikai garsūs savo istorija. Netoli Siesikų ežero kranto yra XVI a. Siesikų dvaro pilis. Dabar pastatą tvarko Ukmergės kraštotyros muziejus. Pirmas pilies aukštas jau yra restauruotas, o antrame restauravimo darbai dar nebaigti. Tačiau lankytojams leidžiama susipažinti su abiem aukštais. Čia jie gali pamatyti autentišką sienų tapybą. Ukmergės rajono bibliotekininkus su Siesikų krašto istorija ir žymiais kraštiečiais supažindino Ukmergės kultūros centro Siesikų skyriaus renginių organizatorius Kęstutis Motiejūnas, turintis istorijos mokytojo profesiją.

Vietos kultūriniam identitetui išsaugoti svarbu etnokultūros, papročių puoselėjimas, senųjų amatų

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir rajono bibliotekų darbuotojai prie Laisvės paminklo Siesikų miestelyje. Gražina Žukauskienė

tradicijos. Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriuje, senųjų amatų centre, yra parengtos edukacinės ekspozicijos „Duonos kelias“, „Lino kelias“. Muziejaus edukacinėse klasėse vyksta įvairios pažinti kraštą padedančios edukacijos. Ukmergės bibliotekininkės turėjo galimybę dalyvauti kulinarinio paveldo edukacijoje. O Baleliuose Ukmergės kultūros centro Taujėnų skyriaus renginių organizatorė Daiva Gudzevičienė projekto dalyviams surengė edukaciją – žvakių iš vaško plokštelės gamybą. Pasigamintos žvakelės ir Balelių vyresniosios biblio tekininkės Ingos Petkuvienės dovanotos smagios smulkmenos maloniai praskaidrino rudenišką nuotaiką.

Vlado Šlaito viešoji biblioteka ne vienerius metus inicijuoja veiklas, kuriomis puoselėjama etninė kultūra. Yra vykę skiautinių kūrimo, sodų vėrimo, kiaušinių bei tekstilės marginimo, muilo virimo, archajinės molio keramikos lipdymo, siuvinėjimo, vilnos vėlimo, odininkystės, linoleumo raižymo, šiaudo aplikacijų atvirukuose kūrimo užsiėmimai, kurie žmonėms ne tik praskaidrina tamsias rudens dienas ir suartina jaukiam pabendravimui, bet ir padeda palaikyti tradicijas, suteikia žinių. Taigi ir šį rudenį vykdytas projektas „Senųjų amatų ir verslų puoselėjimas Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje“ (projekto vadovė vyresnioji bibliotekininkė projektinei ir edukacinei veiklai Kristina Darulienė) vietos gyventojams sudarė galimybę susipažinti su rajone palaikomomis senųjų amatų tradicijomis.

Ukmergės kultūros centro Krikštėnų skyriaus edukatorės, audėjos bei juostų kūrėjos Dalia Banišauskaitė, Stela Banišauskienė bei Janina Svetlikauskienė projekto dalyvius supažindino su audimo menu ir parodė, kaip sukurti juostas vytiniu, pintiniu bei rinktiniu būdais. O Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus edukatorė – vaško žvakių kūrimo meistrė Daiva Stimburienė pamokė ne tik kaip lieti žvakes, ji papasakojo ir apie bitininkystę, vaško kelią Europoje. Buvimas kartu, tirpstančio vaško aromatas, pasakojimai apie bičiulius ir šventą, žmonijai gyvybiškai svarbų vabzdį bitę sustiprino jaukią artėjančių švenčių laukimo nuotaiką...

Viešoji bib lio teka sėkmingai vykdo įvairius meno terapijos projektus. O jie padeda pritraukti ir burti lankytojus, kuriems įdomios įvairios meno formos. Apskritai norinčiųjų dalyvauti meno terapijos veikloje netrūksta, ypač pastaruoju metu. Pasaulinės pandemijos sukeltas ilgalaikes pasekmes (ilgas karantinas, artimųjų praradimai) sustiprino nuo metų pradžios vykstantis karas Ukrainoje, atnešęs daug skausmo, pasėjęs ateities nežinomybės baimę. Žmonės pasigenda tam tikros paguodos, tikisi nepatirtų arba patirtų jausmų kompensacijos, jautresnius asmenis užplūsta nuotaikų kaita, ypač rudenį... 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais įgyvendinant projektą „Meno terapija Ukmergės viešojoje bibliotekoje“ (projekto vadovė K. Darulienė), susidarė galimybė į šią veiklą įtraukti socialinės globos centro lankytojus, taip pat nuo karo pabėgusius Ukmergėje apsistojusius vaikus iš Rytų, Pietų Ukrainos, taip pat Kyjivo, Lvivo miestų. Meno terapijos veiklose dalyvavo apie porą dešimčių ukrainiečių. Projekto dalyviams buvo pasiūlyta įsitraukti į smėlio, spalvų, augalų, šviesos bei garso terapiją. Didžiausias dėmesys bei gauti finansiniai resursai buvo skirti smėlio terapijai: įsigytas šviesos stalas, kinetinio bei kvarcinio smėlio, dailės priemonės, kurios bus naudojamos ir projektui pasibaigus. Patirtis, įgyta

smėlio terapijos metu, bus pritaikoma ir vėliau rengiant įvairias edukacijas vaikams bei šeimadieniams. Mažieji, besilankantys bib lio tekoje, savarankiškai turės galimybę atlikti saviterapiją...

Įvairiapusė bibliotekos veikla, taip pat ir projektinė, suteikia galimybę bendrauti skirtingoms lankytojų kartoms, tobulėti ir kurti.

Laima Kutiščeva, Kristina Darulienė

Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorė Daiva Stimburienė edukacijos dalyvius moko iš vaško lieti žvakes. Kristina Darulienė

Užugirio mokykloje-muziejuje kultūrinių veiklų koordinatorė Daiva Misiukienė pasakoja apie „Lino kelią“. Gražina Žukauskienė

Edukacijų dalyviai galėjo išbandyti įvairius juostų pynimo būdus. Kristina Darulienė

BIRŠTONAS

Pagalbos sau programa. Birštono viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės finansuotą projektą „Vokologija – pagalba sau balsu“. Pasitelkta profesionali kūrėjų komanda: Laura Budreckytė (kompozicija ir vokalas), Richardas Banys (klavišiniai), Vytis Nivinskas (kontrabosas), Tuomas J. Räsänenas (mušamieji ir perkusija), Vilius Keras (garso įrašas ir koregavimas), Indrė Budreckytė (akvarelė), Neringa Žukauskaitė (dizainas), Eglė Beinorienė (psichoterapija), sukurta unikali programa ir išleistas muzikos terapijos leidinys (300 vnt. kompaktinių plokštelių).

85 METAI, KAI ŠILALĖJE ĮKURTA PIRMOJI BIBLIOTEKA

Kompaktinėje plokštelėje „Vokolgija –pagalba sau balsu“ pristatoma 10 muzikinių kompozicijų. Kiekviena jų turi tam tikrą temą, išsiskiria harmonija ir ritmika. Įrašuose skamba L. Budreckytės įdainuotos melodijos ir įskaitytos konkrečios užduotys, skatinančios klausytoją įsitraukti, improvizuoti balsu, išdrįsti dainuoti, įsiklausyti į savo vidinį ritmą.

Kiekvienai kompozicijai priskirti dailininkės I. Budnikienės akvarele lieti piešiniai ir, bendradarbiaujant su psichoterapeute E. Beinoriene, sukurti meniniai tekstai, padedantys patirti maksimalų improvizacijos balsu poveikį pačiam tampant kūrybinės veiklos dalimi.

Programa, kompaktinė plokštelė pristatyta Birštone, Nemajūnuose, Kaune, Vilniuje. Renginių dalyviams buvo išplatintas projekto poveikio vertinimo klausimynas. Visi (100 proc.) respondentai manė, kad sukurta programa ir įrašyta kompaktinė plokštelė yra svarbios ir reikalingos, nes padeda atsipalaiduoti, peržengti per savo baimes.

Programa skirta visiems, nėra būtinas specialus muzikinis išsilavinimas. Skaitmeninė leidinio versija paskelbta bib lio tekos ir L. Budreckytės interneto svetainėse, yra prieinama klausytojams jiems patogiu laiku.

Birštono viešosios bibliotekos informacija

GARGŽDAI

Dėmesys regionų paveldui. Siekdama pristatyti Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos šeimų šventes, jų panašumus ir skirtumus, apie kuriuos liudijimų galima rasti dažno Klaipėdos rajono gyventojo šeimos albume, Klaipėdos

žmonėmis, užaugintais skaitytojais, besikeitusiais bibliotekiniais procesais, paslaugomis ir renginiais liudija brandą, sukauptas žinias ir patirtį.

85 metų Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklos istorija su čia

Šilalės bibliotekos įkūrimo pradžia galima laikyti 1937-uosius. Būtent tais metais biblioteka įsteigiama viename iš Šilalės miesto pastatų, antrame aukšte, viename kambarėlyje. Remiantis vietos gyventojų prisiminimais, knygų fondą sudarė apie 1000 leidinių. Žinoma, kad pirmaisiais metais buvo 39 skaitytojai.

Per tuos 85 metus biblioteka patyrė ir gaisrą (1941 m.), ir nuolatinius struktūrinius pokyčius, jai vadovavo 16 direktorių. Jei iš pradžių bibliotekoje tebuvo vos vienas darbuotojas, tai šiuo metu čia dirba 21 ir dar 22 rajono filialuose. Nuo vieno kambario biblioteka išaugo iki keturių aukšto pastato, kuriame šiuo metu telpa virš 38 tūkst. knygų ir kitų leidinių, skaito apie 1300 skaitytojų. Prieš 25 metus tapusi Šilalės rajono savivaldybės viešąja biblioteka, tokia išliko iki šių dienų. Dabar bibliotekai priklauso 23 struktūriniai padaliniai (filialai), jai vadovauja dabartinė bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė, į biblioteką dirbti atėjusi 2010 m.

Dabartinė biblioteka – šiuolaikiška ir inovatyvi, joje veikia interaktyvi edukacinė erdvė su mažuoju 3D kino teatru, „Xbox“ konsole, 3D spausdintuvu, šiemet gauta naujos kartos virtualiosios realybės įranga. Bibliotekoje galima rasti kūrybinį, inžinerinį ir programavimo paketus, kuriuos sudaro net 26 įrenginiai ir programos. Tai – grafinė planšetė įvairiems dizainams kurti, garso įranga profesionaliam įgarsinimui, vienintelis rajone Brailio rašto spausdintuvas.

Būtina paminėti, kad Šilalės biblioteka pirmoji rajone sukūrė interaktyvų edukacinį žaidimą „Skrydis per Šilalę“, papildytosios realybės turistinį žaidimą „Aplankyk Šilalę“, įrengė Galvosūkių kambarį. Už originalią ir inovatyvią veiklą diegiant netradicines paslaugas 2020 m. Šilalės bib lioteka tapo inovatyviausia šalyje.

Be tradicinių renginių, biblioteka stengiasi atliepti šiuolaikinius lankytojų poreikius, rengia skaitmeninio raštingumo mokymus, tiesiogines transliacijas, virtualius pokalbius, intelektines viktorinas, įvairias kūrybines dirbtuves. Yra atvira visiems, stengiasi telkti įvairią negalią ar kitų individualių reikmių turinčius gyventojus, todėl įstaiga paženklinta specialiu logotipu „Biblioteka visiems“. Vaikų skaitykloje veikia žaisloteka, vyksta kultūriniai ir švietėjiški renginiai, daugiau nei dešimtmetį mažieji buriami į neformalų vaikų klubą „Nykštukas“.

Šilalės biblioteka kaupia ir renka medžiagą apie 62 žymius rajono kraštiečius, leidžia knygas, bibliotekoje veikia Šilalės rajono literatų klubas „Versmė“, vienijantis 10 aktyvių kraštiečių poetų, čia visada atviros durys savanoriams ir praktikantams.

rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblio teka vykdė etninės kultūros puoselėjimo projektą „Praeities kadre – regionų pažinimas“, jį finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Senosios fotografijos – unikali ir svarbi istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Nuotraukoje įamžintas kadras išlaiko užfiksuotą praeities akimirką, kuri daug ką liudija. Įgyvendinant projektą rajono gyventojai buvo kviečiami pateikti nuotraukų iki 1939 m., kuriose įamžintos šeimos šventės, lauko darbai. Šios fotografijos nuskenuotos, suskirstytos pagal regionus ir atrinktos parodai.

Žemaitijos nacionalinio parko etnografė Aldona Kuprelytė projekto dalyviams pristatė tautinį kostiumą ir, apžvelgdama pateiktas fotografijas, padėjo atpažinti, kokie tautinio kostiumo elementai būdingi Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai.

Projekto

organizatoriams buvo svarbu užtikrinti, kad dabartiniame skaitmeniniame amžiuje būtų išsaugotas mūsų protėvių pali-

dirbusiais

Rima Norvilienė

Pasitelkus profesionalus, išleista kompaktinė plokštelė. Bibliotekos archyvas

Šilalės biblioteka anksčiau (1961–1977 m.)... ... ir šiandien. Bibliotekos archyvas

Etnografė A. Kuprelytė pristatė regionų aprangos skirtumus. Bibliotekos archyvas

kimas, tad kiekvienas projekto dalyvis gavo į laikmeną įrašytas suskaitmenintas nuotraukas, taip tikintis diegti supratimą apie asmeninio paveldo išsaugojimo svarbą.

Giedrė Ilginienė

JONIŠKIS

Meno jungtys. Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka 2022 m. įgyvendino tęstinį šiuolaikiniam menui pristatyti skirtą projektą „Meno jungtys 2“. Juo siekta kelti bendrą rajono kultūrinio gyvenimo lygį, bendruomenei pristatant šiuolaikinio profesionalaus tarpdisciplininio meno kūrinius.

šytų psichologinių knygų pristatymai. Dalyviai buvo raginami suvokti, ar yra emociškai atsparūs, analizavo metodus, skatinančius pozityvias gyvenimo permainas, klausėsi patarimų apie psichologinį atsparumą, aiškinosi, kaip nepasiduoti liūdesiui, nerimui ir netikrumo pojūčiui.

Apibendrinant galima teigti, jog bib liotekos lankytojai psichologinę sveikatą stiprino aptardami įvairias pagalbos sau praktikas, analizuodami asmenines patirtis ir ieškodami tinkamiausių streso valdymo būdų.

Net du mėnesius viešojoje bibliotekoje ir Vilkijos padalinyje vyko savaitiniai gongų muzikos terapijos seansai, kuriuos vedė garso terapijos edukatorius Tomas Ivanauskas.

lapkritį ir gruodį buvo eksponuojama bib

tekos Konferencijų salėje.

Svarbu paminėti, kad baigiamajame projekto renginyje raginome dalyvius reflektuoti savo patirtis. Iš užpildytų anketų sužinojome, kad daugumai jų projekto veiklos padėjo spręsti problemas, įveikti įvairius iššūkius. Beveik 90 proc. respondentų patvirtino atradę naudingą pagalbos sau praktiką ar streso valdymo formą. Didžioji dalis atsakiusiųjų tikino taikysiantys įgytą patirtį kasdieniame gyvenime.

Aistė Bartulė

MAŽEIKIAI

Knygų festivalis. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2022-aisiais minėdama įkūrimo 100-metį, organizavo Knygų festivalį, subūrusį knygų mylėtojus į žodžio, muzikos ir teatro šventę. Projektą „Knygų festivalis ‘22“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Vykdant projektą joniškiečiams pristatyti septynių jaunųjų tarpdisciplininio meno kūrėjų darbai. Viešosios bibliotekos hole veikė Edvino Siliūno garso instaliacija „Deng“, prie Joniškio lauko estrados pastatyta architekto Džiugo Karaliaus medinė skulptūra „Raštai“ (tai tarsi atversta knyga, kur vidiniai lapai simbolizuoja pažinimą ir šviesą), Joniškio Baltojoje sinagogoje veikė menininko Adomo Žudžio personalinė paroda „Post-skaitmeninė laiko kapsulė“, J. Avyžiaus viešojoje bib lio tekoje pristatyta juvelyrės Simonos Nakrošiūtės tvarių dirbinių paroda „Objektų kolekcija“, Joniškio miesto parke pastatyta menininkės Adelės Urbanavičiūtės instaliacija „Ledynas“, menininkė Aurelija Bulaukaitė Algimanto Raudonikio meno mokyklos Atvirame jaunimo centre pristatė kibernetinę tapybą, interneto platybėse platinamą šiuolaikinį meną, Joniškio Raudonojoje sinagogoje menininkė Gabrielė Vetkinaitė surengė rankų darbo knygelės „Dainos apie save“ garsinį pristatymą-performansą.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė.

Gita Vilčiauskienė

Bibliotekos interneto svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo pristatytos biblioterapinės knygos (parengė vyr. bibliotekininkė Elvyra Matveičikienė).

Fotomenininkė Kristina Meilutė vedė bibliotekos lankytojų itin mėgstamas kūrybines piešimo ant vandens edukacijas. Jose dalyvavo per 70 žmonių. Originaliausių darbų paroda

GALERIJA. Edukacija „Veidaknygė“

Pirmąjį gruodžio savaitgalį dvi dienas trukęs festivalis mažeikiškiams suteikė progą knygų mugėje įsigyti įvairių leidinių, smulkmenų ir suvenyrų, nemokamai dalyvauti knygų pristatymuose, susitikimuose su rašytojais, spektakliuose, koncertuose, edukacijose. Kultūrinėje festivalio programoje buvo daug įvairių veiklų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.

Viešojoje bibliotekoje buvo galima pasiklausyti literatūrologės Danguolės Šakavičiūtės paskaitos „Skaitymo skatinimo ir knygos populiarinimo aktualijos. Didieji skaitymo džiaugsmai ir ne mažesni rūpesčiai“, padiskutuoti apie knygos ir skaitymo populiarinimo metodus.

KAUNAS

Įgyta naudinga patirtis. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą ir Kauno rajono savivaldybės remtą projektą „Susitikime pokyčiams!“, kuriuo siekta pagelbėti suaugusiesiems susidoroti su postpandeminiais psichologiniais iššūkiais. Meninės ir edukacinės veiklos, skatinančios pažinti save ir tobulėti, vyko viešojoje bibliotekoje Garliavoje ir jos padalinyje – Vilkijos bibliotekoje.

Vertingi buvo susitikimai ir pokalbiai su psichologais bei psichoterapeutais, jų para-

Rokiškis. Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, norėdama parodyti, kokia spalvinga yra literatūra, 2022 m. vykdė projektą „Literatūrinė vaivorykštė“. Vyko 12 vaivorykštės spalvų kodais paženklintų renginių, pristačiusių literatūrą įvairiomis meno raiškos formomis. Nuotraukoje – pasirinktą literatūrinį personažą kuria Rokiškio profesinio mokymo centro vizažo specialybės moksleivė. (Daiva Vilkickienė)

Darius Baltakis

Prie instaliacijos „Raštai“ (iš kairės): projekto vadovė G. Vilčiauskienė, autorius D. Karalius, vicemerė V. Aleknavičienė. Audrius Danielius

Projekto dalyviai baigiamajame renginyje atlieka praktinę užduotį. Bibliotekos archyvas

Visuminio ugdymosi šeimai akademijos „Family Lab Academy“ edukologė Jovita Starkutė pristatė itin aktualią tėvams knygą „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?: vaiko ugdymas nuo gimimo iki 5 metų“, o jos kolegė Indrė Neimantė Vaikų ir jaunimo skyriuje mokė mažuosius, „kaip atrasti dinozaurų salą“.

Knygų festivalio atidaryme susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Lietuvos mažų ir vidutinių leidėjų asociacijos prezidentė Ramutė Žandarienė, viešosios bib lio tekos direktorė Alina Bernotienė. Dainas iš muzikinių spektaklių dainavo aktoriai Evelina ir Gytis Šimelioniai.

Antrąją festivalio dieną buvo apdovanoti beveik visus jubiliejinius metus trukusios biblio tekos organizuotos „Skaitymo skatinimo akcijos su 100-mečio ženklu“ nugalėtojai. Akcijos paskelbtas užduotis – per 10 mėnesių perskaityti 10 knygų ir taip paminėti bibliotekos 100-metį  – įveikė 53 įvairaus amžiaus skaitytojai. Nuotaikingą koncertą knygų mylėtojams dovanojo kanklininkė Aistė Bružaitė ir birbynininkas Egidijus Ališauskas bei mažoji Akvilė.

Be knygų pristatymų, susitikimų su jų autoriais ir įdomių pokalbių, netrūko renginių ir Mažeikių gimnazijų moksleiviams, taip pat patiems mažiesiems bibliotekos draugams.

Baigiamasis bibliotekos jubiliejinių metų renginys ir paskutinis Knygų festivalio akordas – aktorių Kristinos Kazlauskaitės ir Sauliaus Bareikio programa „Dainos, eilės, prisiminimai iš teatro gyvenimo“ – gruodžio 7-osios vakarą sulaukė ypač didelio susidomėjimo. Renginyje įteiktos dovanos bibliotekos rėmėjams ir bičiuliams, padėkota visiems, buvusiems kartu visus 2022-uosius – Mažeikių bibliotekos 100-mečio metus.

Dangira Undžienė

nuotoliniu būdu galima laikyti nemažu žingsniu į priekį plečiant bib lio teką už fizinių jos ribų, nes virtualumas – vienas didžiausių šios skaityklos privalumų: į ją galima prisijungti iš bet kur, kur tik yra interneto ryšys.

Virtualią filosofijos skaityklą nuo pat jos pradžios kuruoja filosofė prof. dr. Lina Vidauskytė, jai padedant skaitytojų grupė gilinasi į filosofinius tekstus. Į skaityklos susitikimą prisijungia ir visada diskutuoti pasiruošęs filosofas prof. dr. Tomas Sodeika. Gauti skaitinius bei gaires ir dalyvauti virtualiuose susitikimuose gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Skaityklos dalyvių amžius varijuoja nuo gimnazistų iki senjorų, o ir prisijungiama iš įvairiausių vietų – iš gatvės, autobuso, ligoninės, vienuolyno. Skaitykla yra draugiška ir introvertams, ir ekstravertams – prisijungus galima įsitraukti į bendrą diskusiją ar tiesiog tik klausytis diskutuojančiųjų.

PANEVĖŽYS

Apie iškilias krašto moteris. Gruodžio 6-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje jau šeštą kartą vyko bibliotekos ir Panevėžio švietimo centro organizuota konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“. Joje prisimintos iš Panevėžio krašto kilusių moterų gyvenimo istorijos ir pasiekimai.

Šiemet prisimintos įvairių sričių šviesuolės: mokytojos, dailininkės, bibliotekininkės, medikės, tautos mylėtojos ir sportininkės. Daugelis iš jų mokėsi tuometinėje Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dabar – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija).

Kupiškio rajono viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė pristatė dailininkę Bronislavą Jacevičiūtę-Jėčiūtę. Įkvėpta savo mokytojos, poetės Salomėjos Nėries, B. Jacevičiūtė-Jėčiūtė ėmė kurti iliustracijas. Tapytoja 2008 m. buvo paskelbta Kupiškio krašto garbės piliete.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bib lio tekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė supažindino su ilgamete (1949–1977 m.) Panevėžio bibliotekos (dabar –G. Petkevičaitės-Bitės) direktore, knygos žinove Kotryna Dičkiene, kuriai pavyko išsaugoti 3000 prieškario literatūros kūrinių, atgimimo laikotarpiu tapusių pamatu Retų spaudinių skyriui. K. Dičkienė rūpinosi ir lituanisto Leono Kuodžio rankraštiniu palikimu.

MOLĖTAI

Virtuali filosofijos skaitykla. Baigėsi jau penktą kartą Molėtų rajono savivaldybės viešojoje bib lio tekoje vykę Virtualios filosofijos skaityklos susitikimai (iš dalies finansuojami Lietuvos kultūros tarybos). Čia visą rudenį, kas savaitę, dalyviai gaudavo po filosofinį tekstą, vėliau jį aptardavo virtualiame susitikime „Zoom“ platformoje.

Skaitykla pradėjo veikti 2020-ųjų pavasarį, kai karantinas gan drastiškai pakeitė daugelio kasdienybę. Biblioteka galėjo tęsti savo veiklas, bet jau kitu formatu. Šiuo atveju susitikimus

Skaityklos naujienlaiškį su tekstais kas savaitę gaudavo visi užsiregistravę skaitytojai, jie pagal galimybes dalyvaudavo tekstų aptarimuose. Susitikimų temas ir skaitinius L. Vidauskytė parinkdavo atsižvelgdama į aktualumą, nūdienos aktualijas ar visuomenei kylančias problemas.

Šį sezoną, be dešimties kuratorės moderuotų susitikimų, dar vyko trys atviros paskaitos, vieša prieiga buvo suteikta ir pirmą kartą apie skaityklą išgirdusiems. Per kassavaitinius susitikimus buvo skaitomi Ivano Illicho, Karlo Jasperso, Edwardo Saido, Martino Heideggerio, Friedricho Nietszche’s ir kitų mąstytojų tekstai, o atviras paskaitas vedė filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, pasakojęs apie „Teurgijos, vaizduotės dialektikos ir fašizmo skirtį“, filosofė, kultūrologė Dalia Staponkutė, analizavusi politikos ir kultūros santykį ir pati Lina Vidauskytė, pasakojusi apie buvimo savimi ryšį su socialinėmis medijomis.

Virtuali filosofijos skaitykla suaktualina bib lio tekos fonde esančius tekstus, skatina asmeninį dalyvių tobulėjimą, prisideda prie bibliotekos darbuotojų įgūdžių dirbant virtualioje erdvėje stiprinimo. Skaityklos išliekamoji vertė akivaizdi, nes jos veiklos tęsiamos būtent skaitytojų pageidavimu. Molėtų viešosios bibliotekos informacija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro edukatorė, ekslibrisų dailininkė Lolita PutramentienėBraza skaitė pranešimą apie dailininkę Stasę Medytę, dalinosi unikalia filmuota medžiaga ir demonstravo bib lio tekos Knygos grafikos centre saugomus S. Medytės ekslibrisus.

Konferencijos organizatoriai ir dalyviai.

Konferencijoje dar buvo prisiminta mokytoja ateitininkė Veronika Kalendaitė-Būtėnienė (žinomo kalbininko, pedagogo Petro Būtėno žmona); medicinos ir farmakologijos profesorė Aldona Lillian Balčytė-Baltch Gravrogkas, dirbusi infekcinių ligų srityje ir savo moksliniais darbais JAV garsinusi Lietuvos vardą; Audronė Zavadskytė, Ramunė Dilkaitė ir Stasė Miškinytė, kurios dar būdamos jaunos moksleivės įkūrė antisovietinę tautinę pogrindinę organizaciją „Atžalynas“; sportininkė Aldona KondrotaitėSkarulienė.

Aktorių K. Kazlauskaitės ir S. Bareikio muzikinė programa. Janina Dambrauskaitė

Molėtų viešosios bibliotekos paradinis įėjimas. Darius Janutis

Vaida Žalienė

Laiškų rašymo iniciatyva. Dar praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Airijos Karlou grafystės biblioteka (Carlow County Library ), o šiemet abi bib lio tekos įsitraukė į bendrą iniciatyvą – pradėjo įgyvendinti projektą „Pen Pal“.

JONAVOS RAJONE PAGERBTAS J. VAREIKIO ATMINIMAS

Lapkričio 21-ąją Skarulių kapinėse iškilmingai atidengtas žymiam kraštiečiui Justinui Vareikiui skirtas paminklas. 2022-ųjų gruodį sukanka 150 metų, kai Saleninkuose (Jonavos r.) gimė lietuviškos spaudos knygnešys, Jonavos valsčiaus šaulių būrio steigėjas, būrio vadas ir garbės pirmininkas, „Šaulių žvaigždės“ ir Gedimino IV laipsnio ordinų kavalierius J. Vareikis.

Šia proga Jonavos viešoji biblioteka, padedama Jonavos rajono savivaldybės, atstatė ir sutvarkė J. Vareikio šeimos kapavietę. Dabar nusipelniusio kraštiečio kapą žymi naujas antkapis, o nuskaičius šalia esantį QR kodą galima susipažinti su J. Vareikio biografija, parengta bibliotekos kraštotyrininko Vytauto Venckūno.

„Svarbiausia – turėti gerą idėją, o tada atsiras ir palaikymas, ir pagalba“, – džiaugėsi Jonavos viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, pasakodama apie dar pavasarį bibliotekininkų sumanytą ir pradėtą iniciatyvą atgaivinti tuomet nykiai atrodžiusį J. Vareikio šeimos kapą.

Projekto organizatorė – Karlou biblio teka. Vienas iš projekto tikslų – suteikti mokiniams galimybę siųsti ir gauti ranka rašytus laiškus, galbūt užmegzti tarptautines draugystes. Tikslinė grupė – 12–14 metų jaunimas. Į projekto veiklą Airijoje įsitraukė Taluo (Tullow) bendruomeninės mokyklos (Karlou grafystė) 6 klasės mokiniai, o Lietuvoje – Šiaulių Gytarių progimnazijos šeštokai (su anglų k. mokytojomis Rima Bitkevičiūte-Pečiuliene ir Asta Jogminiene).

Įgyvendinant projektą, numatyti keturi nuotoliniai seminarai, skirti laiškams rašyti, kuriuos veda kūrybinio rašymo edukatorė iš Airijos Megan Wynne.

Abiejų šalių mokiniai jau dalyvavo dviejuose seminaruose apie jausmų ir faktų pateikimą rašant laišką. Kad pagerintų savo rašymo įgūdžius, dalyviai dar atliko dienoraščio rašymo pratimus, sužinojo, kaip pateikti daugiau faktinės informacijos ar atskleisti savo charakterio savybes.

Po praktinių seminarų mokiniai jau parašė pirmuosius laiškus savo susirašinėjimo draugams Airijoje.

Iniciatyvos kuratorės bibliotekose – Jurgita Januševičiūtė-Taralė (Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka) ir Elena Puyo-Valverde (Karlou biblioteka).

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

ŠILUTĖ

Interaktyvi edukacinė kelionė. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus specialistai šiemet įgyvendino tęstinį projektą „Interaktyvus Pamario raštijos lobynas: išgirsk, prisiliesk, pamatyk“.

Bib lio tekininkai kartu su MB „Pozityvūs sprendimai“ komandos nariais sukūrė naują interaktyvią paslaugą – mobiliąją programėlę „3D potyriai Šilutėje“. Tai interaktyvus papildytosios realybės žaidimas su 3D dėlione po atviru dangumi, pritaikytas išmaniesiems telefonams (per I/OS ir „Android“ sistemas). Siūlome susipažinti su Šilutę garsinančiomis

„Šis darbas prasmingas, jo vertė ne pinigais matuojama“, – teigė pareigą išsaugoti kraštiečio atminimą ateities kartoms akcentavęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Už rūpestį įamžinti savo istoriją idėjos sumanytojams dėkojo Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Simbolinę juostelę nuo antkapio nurišo bibliotekos direktorė S. Gajauskaitė ir rajono meras M. Sinkevičius, o kapavietę pašventino kunigas Jonas Bujokas.

Prie šventės prisidėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė ir Jonavos J. Vareikio 211-oji šaulių kuopa. Šauliai, žygį į Skarulių kapines pradėję prie Jonavos viešosios bibliotekos, vadovavo visam 150 dalyvių būriui. Žygeiviai galėjo susipažinti su patriotiška šaulių veikla, paragauti kareiviškos košės. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, šaulys Egidijus Živaitis susirinkusiesiems pasakojo apie unikalią J. Vareikio asmenybę.

Jonavos viešoji biblioteka džiaugiasi sutvarkytu žymaus kraštiečio J. Vareikio kapu ir dėkoja padėjusiems sukurti iškilmingą šventę: rėmėjai Jonavos rajono savivaldybei, partnerėms – Vytauto Didžiojo šaulių 2-ajai rinktinei ir Jonavos J. Vareikio 211-ajai šaulių kuopai.

Jonavos viešosios bibliotekos informacija

Gruodžio 6 d. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusiame mobiliosios programėlės pristatyme MB „Pozityvūs sprendimai“ projektų vadovas Algirdas Šaulys detaliai pristatė „3D potyrių Šilutėje“ kūrimo etapus, supažindino su animuotais ir įgarsintais personažais. Pasirinkti ne išgalvoti veikėjai, o realūs XIX–XX a. pirmosios pusės Pamario krašto šviesuoliai – spaustuvininkas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus, rašytojas Hermanas Zudermanas, poetas, pedagogas Fridrichas Bajoraitis, kultūros ir visuomenės veikėjas, dvarininkas Hugo Šojus ir Šilutės simbolis – Žuvis.

asmenybėmis keliaujant po miestą ir aplankant svarbias istorines vietas, taip pat sudėlioti 3D dėlionę. Mobilioji programėlė papildyta 5 animuotais, Eugenijaus Šalčio ir Audriaus Lauručio įgarsintais personažais, kurie lydės edukacinės kelionės metu ir pasakos dešimties reikšmingiausių miesto pastatų istorijas, atskleis su jais susijusių asmenybių gyvenimo ir veiklos detales. Žaidimo pabaigoje surinkus 30 detalių išryškėja žemėlapis. Jame – Mažosios Lietuvos etnografinis regionas ir jo sostinė Šilutė.

Bib lio tekininkai dar parengė kilnojamąją ir virtualią parodą „Pamario raštijos lobynas“, kurioje pateiktos nusipelniusių Šilutės rajono asmenybių biografijos, jų nuopelnai raštijai, medžiaga apie išlikusius objektus, susijusius su jų gyvenimu, atminties įamžinimu. Bendradarbiaujant su Šilutės meno mokyklos atstovais prie kilnojamosios parodos parengtas ir edukacinis leidinys „Atrask Pamario raštijos lobyną“ su įvairiomis užduotimis. Šia medžiaga, vesdami netradicines pamokas bibliotekose, naudojosi rajono pedagogai.

Inga Tarozienė

Kintų moksleiviai apžiūri parodą ir sprendžia užduotis. Bibliotekos archyvas

Šauliai vadovavo žygiui į Skarulių kapines.

Seminarus apie laiškų rašymą mokiniai stebėjo bibliotekos Komiksų centre. Bibliotekos archyvas

Paminklo juostelę atrišo rajono meras M. Sinkevičius ir direktorė S. Gajauskaitė. Bibliotekos archyvas

#GYVASŽODIS

Apie tai, kas brangiausia. Išsaugokime: [mintys apie tvarumą, padedantį išsaugoti Žemę, ir žmonijai, valstybėms, tautoms svarbius dalykus] / [A. Stirbytė]. 5. 1.

Auginanti atmintis: [redakcijos žodis apie atmintinas datas ir jų svarbą valstybės, jos žmonių gyvenime] / [A. Stirbytė]. 1. 1.

Diena, kai plyšo dangus ir širdys: [redakcijos žodis, pristatantis karui Ukrainoje skirtas publikacijas] / [A. Stirbytė]. 3. 1.

Istorija ir jos istorijos: [Lietuvos Valstybės dienos paskatintos mintys apie istorijos reikšmę dabarčiai, tautinei tapatybei remiantis numerio straipsniais] / [A. Stirbytė]. 7–8. 1.

Iš kartos į kartą: [redakcijos žodis apie bibliotekų saugomą atmintį, knygų perduodamą informaciją, patirtį ir žinias] / [A. Stirbytė]. 4. 1.

Kultūra: kaip ją vartosime – gurkšniais ar po lašelį?: [redakcijos žodis apie valstybės kultūros strategiją ir kultūrinės atskirties mažinimą] / [A. Stirbytė]. 10. 1.

Malonumas skaityti vasarą: [skaitymo ypatumai šiltuoju metų laiku] / [A. Stirbytė]. 6. 1.

Pasaulis, telpantis į delną: [kaip išmaniosios technologijos pakeitė žmonijos bendravimą, darbuotojų, tarp jų ir bibliotekose, veiklos priemones ir paslaugų pobūdį] / [A. Stirbytė]. 11. 1.

Pažink. Atrask. Kurk: [kaip šis Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos šūkis, kuriuo ji kvietė į savo stendą Vilniaus knygų mugėje, atspindimas žurnalo numeryje] / [A. Stirbytė]. 2. 1.

Tobulėjimo variklis – paprasčiausias noras žinoti: [neformalusis švietimas ir bibliotekų galimybės šioje srityje] / [A. Stirbytė]. 9. 1.

ĮVYKIS

Grybauskaitė V. Lietuva ir UNESCO: ne tik nauda, bet ir galimybė generuoti idėjas: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rugsėjo 19–23 d. surengtą „UNESCO savaitę“]. 10. 2.

Grybauskaitė V. Nacionalinė biblioteka išeina į miesto erdves: [apie bendradarbiavimą 2022 m. vasarą su sostinės Lukiškių aikštėje veikiančios skaityklos „#VilniusSkaito“ organizatoriais]. 6. 2.

Nacionalinėje bibliotekoje – ekspozicijų užderėjęs rugsėjis: [apie atidarytas šalies kultūriniam gyvenimui reikšmingas parodas] / „Tarp knygų“ inform. 9. 2.

Steponaitienė J. Tvarios bibliotekos – tvarus pasaulis: [dėl kokių priežasčių Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei parinkta tvarumo tema]; su 2021 m. geriausių bibliotekininkų mintimis / parengė V. Grybauskaitė. 4. 2.

Sujungtos draugystės styga: [apie Lietuvos ir Japonijos valstybių santykių 100-mečio proga parengtos parodos „Ryšiai / Kizuna“ iškilmingą atidarymą Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje / parengė V. Markevičiūtė. 11. 2.

Unikali vertybė grįžo į Vilnių: [apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose eksponuojamą Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekos paskolintą A. Goštauto maldyną / parengė V. Markevičiūtė. 7–8. 2.

TEMA

BIBLIOTEKOS SUTINKA UKRAINIEČIUS

Markevičiūtė V. Nauja vartotojų grupė – saviti poreikiai: [kaip šalies didžiųjų miestų bibliotekos pasiruošė priimti karo pabėgėlius, kokių paslaugų jiems siūlo]. 4. 4.

GARSINĖS KNYGOS

Lipavičiūtė M. Prieinamo turinio plėtra: nuo savanorystės iki audioknygos: [ką galima padaryti, kad kitaip skaitantys asmenys turėtų didesnį garsinių knygų pasirinkimą?]. 2. 13.

IŠEIVIJOS RAŠYTOJAI IR LIETUVA

Stankevičiūtė S. Sugrįžimai: mintimis, kūnu ir darbais: [apie literatūros kūrėjų santykį su Lietuva ir Pasaulio lietuvių rašytojų antrojo suvažiavimo proga išleistą antologiją „Egzodika II“]. 7–8. 4.

KULTŪROS ATEITIS

Visuomenė be atskirties: [diskusijos apie kultūros padėtį 2050 m. Lietuvoje apžvalga; su dalyvių M. Drėmaitės, A. Gelūno, M. Jakobo, A. Kaušpėdo, A. Pakarklytės mintimis / parengė V. Markevičiūtė. 10. 4.

MEDIJOS IR INFORMACINIS RAŠTINGUMAS

Ar esame atsakingi informacijos vartotojai?: [apie pagrindinius UNESCO Pasaulinės MIR savaitės renginius Lietuvos bibliotekose ir konferenciją Nigerijoje / parengė V. Markevičiūtė. 11. 4.

PARLAMENTINĖ BIBLIOTEKA – 30 METŲ

Janavičienė D., Žiemelis D. Politinės lyderystės ir kokybiškos informacijos svarba šiandienos pasaulyje: [apie sukakties proga Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 2021 m. lapkričio 23–24 d. surengtą tarptautinę mokslinę konferenciją ir pagrindinių jos pranešėjų temas]. 1. 2.

TARP MOKSLININKŲ IR VISUOMENĖS

Steponavičienė D., Pranckutė A., Tautkevičienė G. Piliečių mokslas – dar viena nauja bibliotekų veiklos sritis: [apie Kauno technologijos universiteto dalyvavimą atvirojo mokslo projektuose, apie šio reiškinio perspektyvą šalies bibliotekose]. 6. 4.

UKRAINIEČIŲ KOVA

Bibliotekos ir apnakvyndina, ir pamaitina: [pasakojimas apie Ukrainos bibliotekų veiklą Rusijai užpuolus šalį; parengta pagal Ukrainos bibliotekų asociacijos „Facebook“ paskyrą] / iš ukrainiečių k. vertė V. Grybauskaitė. 3. 8.

Dvi karo savaitės – iš pirmų lūpų: [pavienių Ukrainos bibliotekų, profesinių asociacijų darbuotojų pasakojimai, taip pat ištraukos iš lietuvių susirašinėjimo su kolegomis Ukrainoje]. 3. 4.

IFLA pareiškimas dėl Ukrainos. 3. 2.

Lietuva tiesia pagalbos ranką: [apie visokeriopą šalies bibliotekų ir jų darbuotojų pagalbą su karo žiaurumais susiduriantiems ukrainiečiams] / parengė V. Markevičiūtė. 3. 11.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atviras kreipimasis į pasaulio bibliotekų bendruomenę „Dėl solidarumo iniciatyvų su Ukrainos žmonėmis“: [pasirašytas bibliotekų direktorių]. 3. 2.

Ukrainos bibliotekų asociacijos pareiškimas dėl Rusijos bibliotekininkų profesinių vertybių ir solidarumo. 3. 3.

ŽALIASIS KURSAS

Markevičiūtė V. Tvarumas yra bibliotekų reikalas! Pradėkime nuo savęs: [kaip prie tvarumo stiprinimo gali prisidėti bibliotekos ir kodėl tai svarbu visai planetai]. 5. 2.

ŠIANDIEN AKTUALU

Baniūnienė D. Bibliotekininkai domėjosi lietuvių kalbos tendencijomis: [pagrindinės Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija surengtos konferencijos įžvalgos]. 5. 9.

Iniciatyva jau įsibėgėjo: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento jau ketverius metus iš eilės organizuojamą akciją „Tėčiai skaito vaikams“] / parengė V. Bulyginaitė, R. Lazauskaitė. 6. 18.

Jakubčionis V. Nepaneigiama ikimokyklinio ugdymo ir skaitymo nauda: ankstyvojo skaitymo skatinimo forumo pranešimų apžvalga [tarptautinį forumą organizavo Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka]. 12. 8.

Juchnevič L. „Erasmus+“ praturtina gyvenimus, keičia mintis: [kaip ši ES programa gali praturtinti bibliotekų veiklą suaugusiųjų švietimo srityje, remiantis Klaipėdos regiono bibliotekų su Suomijos, Ispanijos, Danijos partneriais vykdomais mobilumo projektais]. 9. 4.

Kvikstepas viena koja, nepasiekiamas sūris ir kitos istorijos: [apie Neįgaliųjų reikalų departamento šalies bibliotekose (Klaipėdos aps., Šiaulių aps., Panevėžio aps., Alytaus m., Marijampolės VB) surengtą asmeninio asistento paslaugos kampaniją] / parengė R. Balčikonienė. 10. 9.

Mitunevičiūtė I. Ankstyvasis skaitymas vaikams: tėčiai skaito kitaip?: [tyrimų duomenys apie tėčių skaitymo naudą vaikams ir sau patiems]. 6. 17.

Švedienė V. Europos bibliotekos – saugus prieglobstis pabėgėliams iš Ukrainos: [kaip užsienio bibliotekos ir jų veiklą vienijančios tarptautinės organizacijos prisideda prie pagalbos ukrainiečiams; taip pat apie Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės VB paslaugas karo pabėgėliams]. 11. 8.

Vetiugova-Skupienė L., Pauliuščenka T. Sėkmingas senėjimas: kuo gali padėti bibliotekos?: [apie nuolat atnaujinamas Šiaulių aps. P. Višinskio VB paslaugas senjorams]. 12. 10.

KARŠTAS KLAUSIMAS

2023: ko tikimės ir laukiame [4 vadovių „Tarp knygų“ redakcija paklausė, ką jų bibliotekos planuoja nuveikti ateinančiais metais; atsako Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės VB direktorė J. Bugailiškienė, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos vadovė L. Bloveščiūnienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė I. Davidonienė, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė Lina Šarlauskienė] / parengė V. Markevičiūtė. 12. 2.

Vilniaus knygų mugė sugrįžo!: [„Tarp knygų“ redakcija mugės organizatorių paklausė, su kokiais iššūkiais teko susidurti rengiant mugės programą; atsako Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė L. Varanavičienė, Lietuvos kultūros instituto vadovė A. Žilinskienė, Nacionalinės bibliotekos Rinkodaros ir intelektinių paslaugų sk. vadovė B. Vaitkutė] / parengė V. Grybauskaitė. 2. 2.

POKALBIS

Giedrė Čistovienė: „Negali tikėtis pagarbos savo sprendimams, jeigu negerbi kitų nuomo-

nės“: [su geriausia 2021 m. bibliotekininke, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo sk. vadove, kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 5. 6.

Loreta Aleknienė: „Iššūkiai visuomet mane viliojo ir vilioja iki šiol“: [su geriausia 2021 m. bibliotekų vadove, Ignalinos rajono SVB direktore, kalbėjosi] A. Stirbytė. 6. 7.

Monika Straupytė: „Noriu, kad kuo daugiau žmonių matytų biblioteką taip, kaip aš“: su geriausia 2021 m. jaunąja bibliotekininke, Kauno m. sav. V. Kudirkos VB l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja, kalbėjosi] V. Markevičiūtė. 7–8. 7.

Renaldas Gudauskas: „JAE rodoma didžiulė pagarba klasikinei raštijai, kultūrai, knygai“: [su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi apie jo lankymąsi 2021 m. gruodžio 11–19 d. pasaulinėje parodoje „Expo 2020“ Dubajuje kalbėjosi] J. Bičkauskienė. 1. 9.

Renaldas Gudauskas: „Nacionalinė biblioteka kuria“: [su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi apie jo vadovaujamos įstaigos lyderystę kultūros lauke kalbėjosi] V. Pukėnaitė-Pigagienė. 12. 5.

PROJEKTAI

Bulyginaitė V., Lazauskaitė R. „Pokalbiai apie literatūrines patirtis“ – patraukliai ir inovatyviai: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos sk. projektas jaunimui]. 4. 9.

Čepkauskaitė A. Judaikos seminarų ciklas subūrė istorijos ir kultūros edukatorius: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektas tyrinėtojams, besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu]. 12. 13.

Grinevičienė V. Populiarėjančios skaitmeninės istorijos – ir mene: naujo bibliotekos vaidmens beieškant: [Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto bibliotekos kartu su užsienio partneriais vykdomas komunikavimo skaitmeninėje erdvėje įgūdžių gerinimo pasitelkiant meną projektas]. 9. 7.

Ivanovienė D. Atnaujintas „E. paveldo“ portalas tapo naudinga dalijimosi platforma: [pristatomos paslaugos, sudarančios galimybę interaktyviau pateikti kultūros turinį]. 3. 14.

Ivanovienė D. Dešimt mitų apie modernizuotą portalą epaveldas.lt: [paaiškinimai vartotojams atsakant į dažniausius su naujomis portalo paslaugomis susijusius klausimus]. 5. 12.

Kad sportuoti galėtų visi: [Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) projektas, per kurį įprastinės knygos skaityti negalintiems vartotojams pritaikytos 7 sveikatingumo programos]. LAB inform. 7–8. 10.

Steponaitienė J., Mačiulienė L. Kelionė po Lietuvos kultūrą – patrauklesnė ir inovatyvesnė: [apie kultūros paveldo portalo „E. paveldas“ atnaujinimo poreikį ir jo naujas galimybes]. 1. 7.

Zenkutė E. Moksleivių pomėgių viršūnėje –kompiuteriniai žaidimai: [apie bendro Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskričių VB projekto vieną veiklų]. 2. 10.

TYRIMAI

Baranauskaitė-Dangovienė G. Ką, kaip ir kodėl skaito Lietuvos vaikai?: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos sk. specialistų tyrimo išvados su diagramomis]. 2. 5.

Montvidaitė G. Ekslibrisų paieškos Šiaulių regiono viešosiose bibliotekose: [tyrime dalyvavo 12 Šiaulių ir Telšių apskričių VB ir jų filialų]. 4. 12.

STATISTIKA 2021

Dikavičienė E. Metai, atnešę ryškų bibliotekų skaičiaus sumažėjimą: [tradicinė šalies bibliotekų statistikos apžvalga su diagramomis ir bendrų duomenų lentele]. 6. 10.

TERMINŲ ARUODAS

Černiauskaitė V. Lietuviškoji bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminija „Eurotermbank“ tinkle: [apie naujus lietuviškų terminų rinkinius šiame tinkle, įskaitant terminus iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos parengto „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyno“]. 9. 11.

Černiauskaitė V. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atradimai: [kuo ši duomenų bazė gali būti naudinga profesinei bendruomenei; su atitinkamais informacijos ir komunikacijos mokslų srities naujažodžių pavyzdžiais]. 11. 11.

Černiauskaitė V. Matomi ir nematomi bibliotekose kaupiami duomenys ir jų terminologinė įvairovė: [apie didėjantį duomenų virtualiojoje erdvėje srautą ir šios srities terminijos valdymą]. 3. 17.

Černiauskaitė V. Žodynų aktualumas: praeities ir ateities įžvalgos: [trumpa bibliotekininkystės terminų raidos apžvalga; su Nacionalinės bibliotekos „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros lietuvių–anglų k. terminų žodyno“ pristatymu]. 1. 13.

Janavičienė D. Biblioterapijos duomenynas: pirmieji žingsniai ir ateities planai: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rengiamą šios srities aktualių sąvokų duomenyną]. 6. 20.

Jaskonienė D. Bibliotekų elektroninės paslaugos nuolat atsinaujinančios terminijos požiūriu: [dalies elektroninių išteklių ir elektroninių paslaugų terminų apžvalga]. 5. 14.

NAUJI LEIDINIAI

Cidzikaitė D. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos jaunimo gyvenimas iš arti: [kn. A. Landsbergytės-Žemkalnytės „Aliutės dienoraštis“]. 2. 16.

Černiauskaitė V. Patogus informacijos ir žinių valdymo įrankis: [apie „Lietuvos informacijos ir dokumentavimo standartų žinyną“]. 10. 13.

Jegorovas P. Išleistas iki šiol didžiausias „Esperanto–lietuvių kalbų žodynas“: [sudarytojas G. Degėsys]. 3. 20.

Kiršinaitė A. Bibliotekininkystės Šiaulių rajone istorija: [kn. „Šiaulių rajono bibliotekų istorija –ištakos ir dabartis: Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos raida 1951–2021 m.“]. 6. 22.

Lempertienė L. Mergaitės gyvenimas, įrašytas į istoriją: [B. Epštein „Autobiografija“ – antroji serijos „Žydų paveldo skaitymai“ knyga]. 2. 18.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Camp, R. van. Pasakojimai – tarsi sparnai, leidžiantys kasdien skraidyti aukštai danguje: [kreipimasis į pasaulio skaitytojus; su dail. J. Flett plakatu] / iš anglų k. vertė K. Urba. 3. 28.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Abramovienė I. Pastangų ir vargų kronika: Zigmo Toliušio atsiminimai: [apie Lietuvos nacionali-

nėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomą XX a. I pus. lietuvių teisininko atsiminimų rinkinį]. 1. 16.

Bargailienė V. Nacionalinėje bibliotekoje identifikuotas dar vienas inkunabulas: [apie jo autorių, kūrinio identifikavimo aplinkybes]. 4. 16.

Marčiulaitytė A. XX a. pradžios kolekciniai albumai – ir pomėgiams, ir informacijai sisteminti: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų sk. saugomus albumus]. 9. 13.

Narkevičienė D. Vilniaus rankraštiniai laikraštėliai – autentiškas miesto istorijos atspindys: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje saugomus rankraštinius leidinius]. 7–8. 14.

Riaubienė A. Kultūrinio gyvenimo atspindžiai Mato Šalčiaus 1923 m. dienoraštyje: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomo žymaus žurnalisto ir visuomenės veikėjo dienoraščio, rašyto gydantis Karaliaučiuje, temas]. 5. 18.

Strungytė-Liugienė I. Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ papildė surinkimininkų giesmynas: [reto XIX a. knygos egzemplioriaus pristatymas ir leidybos istorinės aplinkybės]. 2. 20.

Vinclovienė L. „Prisiminimai – tai rojus, iš kurio niekas nepajėgia išvaryti“: [apie Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių sk. saugomą mokslininko, rezistencijos ir Lietuvos Sąjūdžio dalyvio Vlado Pupšio (1934–2009) fondą]. 3. 21.

TYRĖJUI ĮDOMU

Riaubienė A. „Miela pajūrio dukra Jeva“: knygos su dedikacijomis Nacionalinės bibliotekos Ievos Simonaitytės kolekcijoje: [rašytojai kolegų, vertėjų, literatūros mokslininkų, gerbėjų dovanotos knygos]. 12. 17.

Timukas E., Girininkas A. Mekų giminės ištakos ir archeologija: [remiantis Biržų r. sav. J. Bielinio VB Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centre turima archyvine medžiaga, archeologiniais radiniais iš senosios Mekų tėviškės aplinkos]. 4. 22.

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Bardauskienė J. Klaipėdos ženklai: atėję iš praeities, sunaikinti ar naujai sukurti: [apie Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB per projektą „Klaipėdos ženklai ir jų sklaida“ surinktą medžiagą apie miesto herbą, jo raidą ir heraldinius simbolius mieste]. 11. 13.

Kiniulienė D. Draugijų bibliotekos Tauragės krašte iki 1940 m.: [apie katalikų, blaivybės, vartotojų draugijų ir kariuomenės bei Šaulių sąjungos bibliotekas bei knygynus]. 4. 17.

Zarankaitė-Kiniulienė D. Ne tik patriotai, ūkininkai, bet ir skaitytojai: [apie Tauragės krašte tarpukariu veikusias jaunalietuvių ir jaunųjų ūkininkų bibliotekėles]. 5. 22.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Astikienė S. Tvirtos Vlado Šlaito šaknys Ukmergėje: [kokią įtaką suteiktas išeivijos poeto vardas padarė Ukmergės r. SVB veiklai ir kokios šiam kraštiečiui skirtos iniciatyvos yra palaikomos vietos bendruomenės]. 7–8. 23.

Greičiutė D. Viktoras Miliūnas – Nidos metraštininkas: [kodėl Neringos sav. VB suteiktas šio prozininko vardas, kaip jis prisimenamas]. 11. 18.

Kulšytė R. Nostalgiškas Juozo Paukštelio atmini-

mas Pakruojyje: [apie šio rašytojo vardu pavadintos Pakruojo r. SVB veiklą primenant visuomenei apie šiame krašte gimusį kūrėją]. 9. 21.

Kuprevičienė V., Vilčiauskienė G. Tėviškėje Joniškyje likęs J. Avyžius: [kaip Joniškio r. SVB puoselėjamas rašytojo atminimas]. 1. 24.

Navickė I., Krupavičienė I. Jurgio Kunčino imbiero dvelksmas Alytuje: [pasakojimas apie su rašytojo vardu siejamus Alytaus VB vykstančius literatūrinius renginius, jo atminimo kambarį ir kitus atminimo ženklus bibliotekoje ir mieste]. 5. 25.

SUKAKTYS

Bardauskienė J. Fotografija, suvedusi du Klaipėdos krašto metraštininkus. Žr. rubr. „Ievos Simonaitytės metai“.

Grybauskaitė V. Tvirta lietuvė, mylėjusi savo kraštą ir žmones: [apie pedagogę, istorikę ir kartografę O. Maksimaitienę (1902–1999)]. 3. 25.

Nekrašius J. 30 metų, kai Lietuvos ekslibriso menas ir jo kūrėjai vėl tarptautinėje bendruomenėje: [apie Lietuvos ekslibriso entuziastų įstojimą į tarptautinę federaciją FISAE]. 12. 22.

Smilgevičius V. Lito šimtmetis: [nacionalinės valiutos jubiliejaus proga – Lietuvoje cirkuliavusių pinigų keleri metai iki įvedimo ir pirmaisiais mėnesiais apžvalga remiantis Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vytauto Steponaičio rankraščių fondo popierinių pinigų kolekcija]. 9. 17.

Žukauskienė D . Kalbininko Antano Salio (1902–1972) „bitynas“: [120-ųjų metinių proga –apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomą kalbininko lituanistinį palikimą]. 6. 25.

IEVOS SIMONAITYTĖS METAI

Bardauskienė J. Fotografija, suvedusi du Klaipėdos krašto metraštininkus: [apie rašytojos I. Simonaitytės ir fotografo B. Aleknavičiaus draugystę, kurią atspindi Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB saugomos pastarojo menininko nuotraukos]. 1. 20.

Markutė-Armalienė, Ž. Apie I. Simonaitytę – ir moderniomis, ir tradicinėmis meno formomis. Žr. rubr. „Kronika“.

Petronytė J. Neišsemiami rašytojos palikimo lobiai. Žr. rubr. „Kronika“.

LIETUVOS KARAIMŲ METAI

Rancevienė R. Neatsiejama Trakų žemės savastis: [apie Trakų r. SVB kraštotyros fonde sukauptus su karaimų istorija, kultūra susijusius leidinius, bendradarbiavimą su šia tautine bendruomene]. 2. 22.

PRANCIŠKAUS SKORINOS METAI

Kvizikevičiūtė M. Praktinė pažintis su Skorinos Praha. Žr. rubr. „Kronika“.

Navickienė A. Skorinistikos atradimai ir sukakčių minėjimai Lietuvos akademinėje aplinkoje: [500 metų sukakties, kai LDK pasirodė pirmoji spausdintinė knyga, proga]. 10. 15.

Petreikis T. Diskusija Pranciškaus Skorinos epochai įvertinti. Žr. rubr. „Kronika“.

ŽMOGUS IR LAIKAS

Berezauskienė A. Anykščių gyvasis klasikas: [apie L. Donskio premija įvertintą rašytoją R. P. Vanagą ir jo knygas]. 4. 25.

Cibulskienė L. Iš meilės Lietuvai ir gimtajai kal-

bai: [apie pirmojo spausdinto dzūkų dainų rinkinio sudarytoją kunigą J. Čapliką, tuo pat metu buvusį dideliu lietuvybės puoselėtoju]. 11. 21.

Šapoka K. Chameleono spalvos: [menotyrininko žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose saugomo Eltos archyvo 1978–1982 m. nuotraukas]. 10. 20.

NŪDIENOS MINTYS

Kvietkauskienė R. Profesija: bibliotekos be bibliotekininkų? [bibliotekininkystės specialistų rengimo padėties Lietuvoje, kvalifikacijos kėlimo galimybių apžvalga su samprotavimais dėl esamos padėties]. 7–8. 19.

GEROJI PATIRTIS

Kazimieraitienė E., Vaitkaitytė S. Kraštotyra: iššūkių ir atradimų metai: [apie Šiaulių aps. P. Višinskio VB kraštotyrinę veiklą ir pastangas modernizuoti ją]. 4. 28.

Praninskienė R. Seimo skaitykla atvira visuomenei: [apie skaitykloje teikiamas paslaugas]. 10. 24.

Putnaitė G. Profesionalai iš Ukrainos savo žinias pritaiko Lietuvoje: [pasakojimas apie Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB įdarbintą bibliotekininkę iš Ukrainos Mykolajivo miesto]. 7–8. 26.

Skaityti kviečia ryškiaspalvės lėlės-literatūriniai herojai: [apie unikalią Šiaulių m. VB kolekciją] / parengė Jurgita Januševičiūtė-Taralė. 12. 24.

UŽSIENYJE

Bieliauskaitė M. Naujoko išgyvenimo gidas: [IFLA konferencijos debiutanto patarimai, kaip patirti kuo daugiau naudos iš dalyvavimo tokiame milžiniškame renginyje]. 9. 28.

Gagarina J. Įtrauktis Belgijos viešosiose bibliotekose – savaime suprantamas dalykas: [kaip Briuselio specialioji biblioteka „Luisterpunt“ bendradarbiauja su Belgijos VB, kuriose įgyvendinamas visiems prieinamos bibliotekos principas]. 11. 26.

IFLA: kas nauja ir svarbu bibliotekų veiklai: [kai kurių 2022 m. liepos 26–29 d. Dubline įvykusiame 87-ajame pasauliniame bibliotekų ir informacijos kongrese pristatytų dokumentų apžvalga] / parengė V. Markevičiūtė, R. Balčikonienė. 9. 24.

KĄ SKAITYTI

[Knygų apžvalgininkų internete (tinkle „Instagram“) rekomendacijos]

Greta Povilėnaitė (meile.knygoms) rekomenduoja. 7–8. 29.

Ieva Sidaravičiūtė (knygu_miskas) rekomenduoja. 1. 28.

Ineta Sakapilvytė (nemnemphoto.eu) rekomenduoja. 10. 27.

Kamilė Strachė (Kamile_Strach) rekomenduoja. 2. 26.

Mantė Mažonė (ryski.istorija) rekomenduoja. 4. 32.

Miglė Rastenienė (migle_tarp_knygu) rekomenduoja. 11. 24.

Simona Maračinskienė (knygineju) rekomenduoja. 3. 29.

Ugnė Bernikovič (bernikovic_ugne) rekomenduoja. 5. 28.

Viktorija Gerdžiūtė (knygu_muza) rekomenduoja. 6. 28.

MĖNESIAI IR DIENOS

[Redakcijos žvilgsnis į išskirtinius pasaulio, Lietuvos įvykius, kultūros, mokslo asmenybių sukaktis]

Tai nutiko...

balandį / parengė A. Stirbytė. 4. 43. birželį / parengė V. Grybauskaitė. 6. 43. gegužę / parengė A. Stirbytė. 5. 43. gruodį / parengė A. Stirbytė. 12. 43. kovą / parengė V. Grybauskaitė. 3. 43. lapkritį / parengė A. Stirbytė. 11. 43. liepą / parengė A. Stirbytė. 7–8. 42. rugpjūtį / parengė V. Grybauskaitė. 7–8. 43. rugsėjį / parengė A. Stirbytė. 9. 43. sausį / parengė A. Stirbytė. 1. 43. spalį / parengė V. Grybauskaitė. 10. 43. vasarį / parengė A. Stirbytė. 2. 43.

KRONIKA

ASOCIACIJOS, UNIVERSITETAI, INSTITUTAI

Bacevičiūtė G. Įkvėpkime magijos [apie šalies aps. bibliotekų, Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) drauge su sav. viešosiomis, mokyklų bibliotekomis rengiamą akciją „Vasara su knyga“]. 6. 32.

Balčikonienė R., Statulevičiūtė-Kaučikienė R. Nuo šiol tarp garsinių knygų ukrainiečių kalba – ir lietuvių autoriai: [apie bendradarbiaujant Lietuvos kultūros institutui, LAB ir Ukrainos neįgaliųjų asoc. Lvivo sk. leidžiamas garsines knygas]. 9. 31.

Barkauskytė G., Rutkauskaitė V. Neatšaukta šventė: kurti knygas ir jas skaityti yra smagu!: [apie IBBY Lietuvos skyriaus 2021 m. knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimų renginį Nacionalinėje bibliotekoje]. 4. 35.

Černiauskaitė V. Terminijos ištekliai skaitmeninėje terpėje: [apie Lietuvių kalbos instituto (LKI) Terminologijos centro organizuotą seminarą]. 6. 35.

Janavičienė D., Jaskūnienė A. Šeštą kartą Birštonas tapo biblioterapijos sotine: [apie Biblioterapijos asociacijos konferenciją „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“]. 10. 32.

Januševičienė R. Bibliotekų transformacijos kintančioje aplinkoje: [apie Lietuvos bibliotekininkų draugijos Kaune surengtus tradicinius „Biržiškos skaitymus“]. 12. 27.

Kvizikevičiūtė M. Praktinė pažintis su Skorinos Praha: [apie P. Skorinos metams skirtą Karolio universiteto kartu su LKI, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka, kitais partneriais organizuotą tarptautinę mokyklą Prahoje]. 10. 30.

LSVBA nariai rinkosi Kaune: [apie Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos (LSVBA) narių visuotinį susirinkimą, Metų nominacijų konkurso laureatus] / LSVBA inform. 5. 29.

Markevičiūtė V. Kalbėti apie vaikų literatūrą –kalbėti apie ateitį: [apie IBBY Lietuvos skyriaus leidžiamo žurnalo „Rubinaitis“ tikslus ir viziją jo 100-ojo numerio pasirodymo proga]. 2. 28.

Pasaulį vienijanti istorijų galia: [apie rugsėjo 5–8 d. Malaizijoje vykusį 38-ąjį IBBY kongresą] / parengė kongreso dalyvės iš Lietuvos. 9. 30.

Petreikis T. Diskusija Pranciškaus Skorinos epochai įvertinti: [apie Vilniaus universiteto, LMA Vrublevskių bibliotekos kartu su partneriais surengtą tarptautinę konferenciją „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“]. 10. 30.

Prezidento akiratyje – ir kultūra: [apie Prezidento G. Nausėdos susitikimą su kultūros sektoriaus atstovais ir jame aptartus strateginius klausimus] / „Tarp knygų“ inform. 1. 34.

Pripažintų knygų katalogas: [apie Lietuvos leidėjų asociacijos parengtą virtualų „Premijuotų ir nominuotų knygų katalogą“] / „Tarp knygų“ inform. 5. 32.

Poškienė D. Laikas gyvena knygose: [apie tradicinę XXVII knygos mėgėjų draugijos šventę; pristatytą metraščio 7 tomą]. 7–8. 36.

Statulevičiūtė-Kaučikienė R. Nauji lietuvių literatūros vertimai pasklis po pasaulį: [apie Lietuvos kultūros instituto vykdomus lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas]. 6. 33.

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO

BIBLIOTEKA

Dėmesys ukrainiečiams – nuolatinis: [apie Nacionalinės bibliotekos renginius vaikams karo pabėgėliams ir ekspoziciją Valstybingumo centre] / „Tarp knygų“ inform. 6. 30.

Grybauskaitė V. Modernizuota kultūrinės edukacijos sistema: [apie Nacionalinės bibliotekos vykdyto projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ rezultatų pristatymą]. 11. 29.

Grybauskaitė V. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Nacionalinėje bibliotekoje]. 1. 30.

Kultūrų dialogas – nacionaliniam išskirtinumui atskleisti: [apie Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus R. Gudausko ir LR Seimo narių dalyvavimą Čekijos nacionalinėje bibliotekoje surengtos parodos „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis. Literatūra“ atidaryme] / „Tarp knygų“ inform. 4. 34.

Markevičiūtė V. Metų knygų rinkimų džiaugsmai: [apie Nacionalinėje bibliotekoje vykusią akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ apdovanojimų šventę]. 5. 30.

Markevičiūtė V. Ramybės ir atradimų oazė [apie Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklos 56-ojo sezono veiklas]. 6. 32.

Paminėtas Vytauto Landsbergio 90-metis: [apie renginius, skirtus pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo jubiliejui]. / „Tarp knygų“ inform. 10. 29.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Įsigytos dvi istorinę vertę turinčios lituanistinės knygos: [apie Nacionalinės bibliotekos fondus papildžiusius leidinius: K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimą į vokiečių kalbą ir K. Hennenbergerio istorinės geografijos knygą „Kurtze und warhafftige Beschreibung des Landes zu Preussen“]. 11. 30.

Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Laiškų tyrimams skirta tarptautinė konferencija: [apie Norvegijos nacionalinėje bibliotekoje vykusią konferenciją, kurioje pranešimą skaitė ir Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė]. 7–8. 38.

Žaismingoji pupelė sudygo knygų mugėje: [apie Nacionalinės bibliotekos vykdomo projekto „Knygų startas“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje] / Projekto vykdytojų inform. 3. 31.

Žiemelis D. Naujas parlamentarizmo tyrimų žurnalo numeris: [apie elektroninį mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ 31-ą numerį]. 7–8. 31.

Žiemelis D. Tęsiama Nacionalinės bibliotekos mokslo leidybos tradicija: [apie pirmojo elektro-

ninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj“ koncepciją, numerio temas]. 2. 28.

Žukauskienė D. Fotografijose sustabdytas laikas: [apie rašytojo A. Zurbos 80-mečio proga Nacionalinėje bibliotekoje parengtą jo autorinių fotografijų, saugomų Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose, parodą]. 2. 30.

APSKRIČIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Baniūnienė D. Intriguojančios pažintys su garsiomis asmenybėmis: [apie Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB sukurtą mobiliąją programėlę „Istoriniai pasimatymai“]. 9. 32.

Baniūnienė D. Perdavęs meilę knygai: [apie L. Vladimirovo 110-osioms metinėms skirtą parodą Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB]. 3. 32.

Istominė R. Nidos gamta tapo įkvėpimo šaltiniu kūrėjams iš Islandijos ir Estijos: [apie Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre įgyvendintą projektą „Artist Residencies“]. 2. 35.

Karvelis R. Klaipėdą užliejo „Inkultūrizacija“: [apie dešimtą kartą Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB organizuotą Klaipėdos knygų mugę, išaugusią į tarptautinį festivalį]. 10. 34.

Kazimieraitienė E. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Šiaulių aps. P. Višinskio VB]. 1. 32.

Petronytė J. Neišsemiami rašytojos palikimo lobiai: [apie Klaipėdos aps. VB kartu su partneriais organizuotą konferenciją „Ievos Simonaitytės kūrybos naratyvai etnologiniu ir socialiniu aspektu“, skirtą I. Simonaitytės metams]. 11. 34.

Rimkuvienė A. Šiemetė Ievos Simonaitytės premija – į dvejas rankas: [apie Klaipėdos aps. VB inicijuotos premijos įteikimą dviejų knygų autorėms]. 1. 35.

Sarapienė A. Gimtadienio šventėje – atminties institucijų istorijos: [apie Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės VB 100-mečio proga surengtą mokslinę konferenciją ir forumą]. 12. 29.

Tichanavičienė Ž. Bibliotekų matomumui ir įtakai aptarti skirta konferencija: [apie Kroatijos Bjelovaro P. Preradovićiaus VB organizuotą konferenciją, kurioje pranešimą nuotoliniu būdu skaitė ir Vilniaus aps. VB atstovė]. 11. 36.

SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Anankienė J. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Prienų J. Marcinkevičiaus VB]. 1. 31.

Augti ir tobulėti skatinantis gimtadienis: [Molėtų r. SVB konferencija bibliotekos 85-mečio proga] / Molėtų VB inform. 5. 35.

Cibulskienė L. Varėniškiai mini „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus: [apie Varėnos r. SVB parodas, skirtas šio leidinio 50-mečiui ir vieno iš leidėjų – kunigo A. Keinos 85-mečiui]. 3. 34.

Drevinskaitė I. Trys dienos Jono Meko ritmu: [apie birželio 24–26 d. Biržuose vykusius J. Meko metams skirtus renginius]. 7–8. 33.

Gedeikienė L. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Telšių K. Praniauskaitės VB]. 1. 32.

Griškevičienė R. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Ukmergės V. Šlaito VB]. 1. 33.

Jocienė I. Prisimename, kodėl esame laisvi:

[apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Trakų r. SVB]. 1. 32.

Kelmelienė K. Pokalbiai, leidžiantys paaugliui pasijusti svarbiam: [apie naują Šilutės F. Bajoraičio VB Vaikų aptarnavimo skyriaus veiklą]. 2. 34.

Kraptavičiūtė K. Pasvalyje – pirmasis regione filosofijos centras: [apie Profesoriaus Algio Mickūno filosofijos centro atidarymą Pasvalio M. Katiliškio VB]. 3. 35.

Loiba E. Bibliotekoje – vizgančios uodegos ir puikios emocijos: [apie Trakų r. SVB organizuotą konkursą, skirtą Gyvūnų gerovės metams]. 9. 35.

Kutiščeva L., Darulienė K. Meno terapija ir etnokultūros pažinimas – lankytojus dominančios veiklos: [apie Ukmergės r. V. Šlaito VB 2022 m. vykdytą projektinę veiklą]. 12. 32.

Markutė-Armalienė Ž. Apie I. Simonaitytę – ir moderniomis, ir tradicinėmis meno formomis: [apie Klaipėdos r. J. Lankučio VB projektą]. 9. 33.

Masaitienė V. Šv. Jurgio suvienyti: žmonės, kurie kūrė Marijampolės istoriją: [apie Marijampolės P. Kriaučiūno VB elektroninį leidinį, skirtą kraštui nusipelniusiems žmonėms]. 7–8. 35.

Mažeiko O. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Šalčininkų r. SVB]. 1. 31.

Naujos erdvės – naujos galimybės: [apie Šiaulių r. SVB įkurtuves rekonstruotame pastate Kuršėnuose] / Šiaulių r. SVB inform. 11. 32.

Navarskaitė B. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Utenos A. ir M. Miškinių VB]. 1. 33.

Nognienė S. Pagėgiškiai mena Bronę Savickienę: [apie krašto rašytojos B. Savickienės 100-mečio minėjimą Pagėgių sav. Vydūno VB]. 4. 37.

Nognienė S. Save vadinęs Pagėgiu: poetui Algimantui Mackui atminti: [apie Pagėgių sav. Vydūno VB surengtą konferenciją, skirtą poeto 90-mečiui paminėti]. 2. 32.

Prisimintos svarbios Lietuvai ir Zarasams spaustuvių veiklos sukaktys: [apie Zarasų r. SVB konferenciją, skirtą Pranciškaus Skorinos metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygai dienai] / parengė J. Lementauskienė. 5. 33.

Straupytė M. Prisimename, kodėl esame laisvi: [apie Laisvės gynėjų dienos minėjimą Kauno m. sav. V. Kudirkos VB]. 1. 31.

Vaitiekaitienė L. Provincijos tango Elenai: [apie Panevėžio E. Mezginaitės VB vykdytus tris projektus, skirtus poetės 80-mečiui paminėti]. 1. 37.

Vilkickienė D. Poezija kitaip: [apie Rokiškio J. Keliuočio VB bibliotekoje ir rajono vietovėse sukurtas inovacijas, populiarinančias kraštiečių kūrybą]. 12. 30.

KR. / BIBLIOTEKININKAS IR BENDRUOMENĖ

Kaunas

Atida skaitantiems kitaip: [apie LAB Kauno padalinio bibliotekininkės S. Grabauskienės veiklą] / parengė G. Dubonikas. 2. 41.

KRONIKA / DĖMESYS UKRAINAI

Joniškis

Vilčiauskienė G. Surinkta lėšų: [apie paramos Ukrainai akciją Joniškyje, prie kurios prisidėjo ir J. Avyžiaus VB]. 4. 38.

Jurbarkas

Kalinauskienė R. Jurbarko biblioteka prisideda prie ukrainiečių integracijos: [apie VB teikiamą informaciją, nemokamas paslaugas ir renginius ukrainiečiams]. 4. 38.

Kaišiadorys

Keturkaitė A. Neabejinga bendruomenė: [apie Kaišiadorių r. SVB Žiežmarių padalinio bendruomenės akciją, per kurią bibliotekos langai papuošti Ukrainos vėliavos spalvomis]. 4. 38.

Neringa

Greičiūtė D. Rankdarbių paroda: [apie Neringos V. Miliūno VB surengtą rankdarbių parodą, per kurią surinkta lėšų Ukrainai paremti]. 4. 38.

Šiauliai

Skambėjo ukrainiečių poezija: [literatūriniai skaitymai Šiaulių m. SVB Lieporių filiale] / Šiaulių m. SVB inform. 4. 38.

Telšiai

Urnikienė V. Palinkėjom taikos: [apie Telšių K. Praniauskaitės VB darbuotojų dalyvavimą Ukrainos palaikymo akcijoje „Užriškim karą“]. 4. 38.

KR. / LITERATŪRINĖS ŠVENTĖS, FESTIVALIAI

Akmenė

Sinkevičienė Z. Žydintys posmai: [apie festivalio „Poezijos pavasaris“ renginį Akmenės r. SVB]. 6. 36.

Mažeikiai

Undžienė D. Poezija įvairiomis kalbomis: [apie festivalio „Poezijos pavasaris“ dalyvių poezijos skaitymus rajone ir Mažeikių r. SVB]. 6. 36.

Pagėgiai

Nognienė S. Literatūrinis pavasaris: [apie Pagėgių sav. Vydūno VB literatūrinę šventę „Atidengsiu tau žodį it širdį...“]. 6. 36.

Pasvalys

Kraptavičiūtė K. Jaukūs skaitymai: [apie „Poezijos pavasario“ dalyvių poezijos skaitymus rajone ir Pasvalio M. Katiliškio VB]. 6. 36.

Tauragė

Keserauskaitė V. 58-asis tarptautinis festivalis: [apie „Poezijos pavasario“ dalyvių kūrybos skaitymus Pagramantyje ir Tauragės B. Baltrušaitytės VB]. 6. 37.

Utena

Navarskaitė B. Aukštaitijos literatūrinė vasara: [apie 10-ąją tarptautinę poezijos šventę, 20-ą kartą įteiktą A. Miškinio premiją ir baigiamąjį renginį Utenos A. ir M. Miškinių VB]. 6. 37.

Varėna

Armonienė D. Kūrybą skatinantis susitikimas: [apie Varėnos r. SVB organizuojamą 8-ą vaikų meninės kūrybos festivalį „Susitikimas Ežio dvare“; įteiktą M. Vainilaičio premiją]. 6. 37.

KRONIKA / NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Jonava

Jaskūnienė K. Tvarus pasaulis prasideda mūsų kieme: [apie Jonavos r. SVB veiklą ir priimamus sprendimus gyventi tvariau]. 5. 36.

Joniškis

Norvaišienė D. Obelaitė – Jono Avyžiaus 100-mečiui: [apie savaitės renginius Joniškio J. Avyžiaus VB]. 5. 37.

Kaunas

Bartulė A. Tvarumo idėjų sklaida: [apie savaitės renginius Kauno r. SVB ir jos filialuose]. 5. 37.

Klaipėda

Rudienė R. Konkurso nugalėtojai: [apie „Klaipėdos knyga 2021“ laureatų apdovanojimo šventę Klaipėdos m. I. Kanto VB]. 5. 37.

Panevėžys

Žalienė V. Kitokia savaitė: [apie savaitės renginius Panevėžio E. Mezginaitės VB]. 5. 37.

Prienai

Bredelienė D. Kultūrinio turizmo maršrutu: [apie Prienų J. Marcinkevičiaus VB sukurtą maršrutą „Justino Marcinkevičiaus keliu“]. 5. 38.

Šilalė

Norvilienė R. Dėmesys atsakingam vartojimui: [apie Šilalės r. SVB akciją „Tvari biblioteka – tvarus skaitytojas“]. 5. 38.

Tauragė

Keserauskaitė V. Išrinkta 2021 metų knyga: [apie B. Baltrušaitytės VB vykusį konkurso „Tauragės metų knyga“ apdovanojimų renginį]. 5. 38.

Vilnius

Berulienė I. Knygų dovanų mugė: [apie LMA Vrublevskių bibliotekos akciją, per kurią surinkta lėšų Ukrainai paremti]. 5. 39.

Zarasai

Dumbravienė I. Renginiai – kiekvieno skoniui: [apie savaitės renginius Zarasų r. SVB]. 5. 39.

KRONIKA / RAŠYTOJŲ JUBILIEJAI

Joniškis

Kuprevičienė V. Prisiminimų knygos sutiktuvės: [apie Joniškio r. SVB vykusį I. LitvinaitėsAvyžienės kn. „Viskas bus gerai“ pristatymą, skirtą J. Avyžiaus 100-mečiui; 19-uosius J. Avyžiaus skaitymus]. 6. 38.

Pasvalys

Kraptavičiūtė K. Jono Mikelinsko 100-mečiui: [apie rašytojo sukakčiai skirtą prisiminimų popietę Pasvalio M. Katiliškio VB]. 6. 38.

KRONIKA / UŽSIENYJE

Parnarauskienė M. Kvalifikacinė kelionė į Italiją: [apie LSVBA organizuotą kvalifikacijos kėlimo išvyką, kurioje dalyvavo 22 SVB vadovai]. 10. 41.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

Baniūnienė D. Geriausi Vilniaus regiono bibliotekininkai: [apie Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB rengiamo konkurso „Riešutas 2021“ laureatų pagerbimo renginį] 1. 41.

Diliūnaitė G. Šeštieji „Ad astra“ apdovanojimai: [apie geriausių Panevėžio regiono bibliotekininkų apdovanojimus, rengiamus Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės VB]. 6. 39.

Drevinskaitė I. Biržuose – Jono Meko metų pradžia: [apie Biržų J. Bielinio VB vykusį renginį, kuriuo pradėti J. Meko metų renginiai]. 3. 38.

Gerčienė Ž. Kelmėje įteikta Žemaitės premija: [Kelmės r. SVB apdovanotas rašytojas R. Vanagas]. 6. 41.

Gudeikytė J. Raseinių M. Martinaičio viešoji biblioteka – atvira ukrainiečiams: [apie bibliotekos nuo karo Ukrainoje pradžios organizuojamus renginius ukrainiečių vaikams]. 11. 37.

Jonavos rajone pagerbtas J. Vareikio atminimas: [apie Jonavos r. SVB iniciatyvą sutvarkyti kraštiečio šeimos kapavietę] / Jonavos r. SVB inform. 12. 37.

Keserauskaitė V. Tauragėje įteiktas „Išminties marių“ apdovanojimas: [apie Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB teikiamą apdovanojimą geriausiai Klaipėdos regiono bibliotekai; laureate tapo Tauragės B. Baltrušaitytės VB]. 7–8. 39.

Lementauskienė J. Atidaryta Antazavės dvaro biblioteka: [apie Zarasų r. SVB Antazavės dvaro biblioteką]. 7–8. 41.

Nognienė S. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos jubiliejus: [apie 85 metų sukakties minėjimą]. 11. 38.

Norvilienė R. 85 metai, kai Šilalėje įkurta pirmoji biblioteka: [apie Šilalės r. SVB veiklos kaitą, teikiamas šiuolaikiškas paslaugas]. 12. 34.

Norvilienė R. Šilalės krašte – Žemaitijos bibliotekininkų suvažiavimas: [apie Šilalės r. SVB organizuotą bibliotekininkų sambūrį Pajūrio miestelyje]. 9. 37.

Paliulienė D. Išskirtinis susitikimas: [apie Trakų r. SVB Rūdiškių filiale vykusį susitikimą su rašytoju V. Račicku]. 1. 39.

Pasiektas skaitymo iššūkio rekordas: [apie 2022 m. akcijos „Vasara su knyga“ rezultatus] / Organizatorių inform. 9. 40.

Radviliškyje prisimintas kraštietis Balys Buračas: [apie Radviliškio r. SVB organizuotą konferenciją kraštotyrininko 125-osioms gimimo metinėms paminėti] / Radviliškio r. SVB inform. 10. 38.

Sisaitė N. Kviečia Vilnistikos skaitykla: [apie Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB atidarytą specializuotą skaityklą]. 2. 40.

Sisaitė N. Vilniuje – krašto tyrėjos darbų paroda: [apie Vilniaus aps. A. Mickevičiaus VB surengtą I. Fedorovič Vasilevskos tapybos darbų parodą, autorės kraštotyrinę veiklą]. 10. 40.

„Skaitančio vaiko“ sutiktuvės: [apie Radviliškio r. SVB kiemelyje atidengtą mažiausią mieste skulptūrą] / Radviliškio r. SVB inform. 3. 40.

Šiaulių miesto bibliotekoje įrengta nauja erdvė: [multisensorinė erdvė „Minčių SPA“] / Šiaulių m. SVB Bibliografijos-informacijos skyriaus inform. 11. 41.

Trumpienė A., Dagienė S. Akademiko Tado Ivanausko jubiliejui: [apie LMA Vrublevskių bibliotekoje parengtą parodą, skirtą mokslininko 140 metų sukakčiai]. 2. 38.

SVEIKINAME

Jonas Grušas (Skuodo r. sav. R. Granausko VB direktorius), Daina Sutkevičienė (Raseinių M. Martinaičio VB direktorė): [įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius]. 2. 36.

IN MEMORIAM

Albertas Šadys [1960 10 26–2022 04 26]. 4. 42.

Danutė Kiltinavičienė [1968 02 12–2022 09 10]. 10. 42.

Juozas Tumelis [1938 09 02–2022 01 19]. 2. 42.

Kristina Nijolė Šernaitė [1942 12 11–2022 04 14]. 5. 41.

Netekome kraštiečio Vytauto Valentino Česnulio [1936 02 14–2022 04 26]. 5. 42.

Nijolė Bičkauskaitė [1953 01 16–2021 12 29]. 1. 42.

Prisimenant Danutę Labanauskienę [1933 01 29–2022 05 15]. 6. 42.

Regina Krivickaitė [1955 06 06–2022 08 20]. 9. 42.

Rūta Martinaitienė [1930 05 27–2021 12 14]. 1. 42.

Virginija Danguolė Aputienė [1937 11 07–2022 02 20]. 3. 41.

TAI NUTIKO GRUODĮ

1 d.

Prieš 205 metus Rukiškyje (Anykščių r.) gimė Leopoldas Arendsas (1817–1882) – vokiečių pedagogas ir XIX a. buvusios populiarios vokiečių stenografijos sistemos išradėjas. Po studijų Dorpato (dab. Tartu) universitete L. Arendsas pradėjo dirbti namų mokytoju viename Latvijos dvarų, netrukus persikėlė į Berlyną ir ten mokytojavo visą likusį gyvenimą. Stenografija susidomėjo dar būdamas septyniolikos. Po kelerių metų jam pavyko sukurti greitraščio sistemą, kurioje naudojamos supaprastintos rašybos raidės. Be vokiečių kalbos, ši L. Arendso sistema buvo pritaikyta anglų, ispanų, lotynų, švedų kalboms. Ilgainiui ji neišlaikė konkurencijos su kitomis stenografijos sistemomis. Lietuvių kalbos greitraščio tėvais laikomi geografas Jurgis Stabinis ir Teodoras Ruozė, sistemą sukūrę 1926 m. remdamiesi latviška sistema.

3 d. Šią dieną prieš 30 metų, 1992-aisiais, išsiųsta pirmoji pasaulyje SMS žinutė. Tą padarė britų programuotojas Neilas Papworthas. Tekstas buvo labai paprastas: kadangi žinutės gavėjas Richardas Jarvisas tuo metu buvo kalėdiniame vakarėlyje Niuberio mieste (Anglija), kolega jam parašė „Merry Christmas“ (Linksmų Kalėdų). Pirmoji SMS žinutė pasiųsta per telekomunikacijų bendrovę „Vodafone“. Pradžioje maksimali tekstinės žinutės apimtis buvo 160 ženklų. SMS žinutės išsiuntimas nieko nekainavo, tačiau kurį laiką toks susirašinėjimas buvo galimas tik tarp to paties tinklo išmaniųjų mobiliųjų savininkų.

5 d.

1 d.

Georgijus Vereiskis. Levo Karsavino portretas.1922 m. Publikuota „Europeanoje“ BY-NCND (originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje)

Tądien prieš 140 metų gimė Levas Karsavinas (1882–1952) – lietuvių ir rusų filosofas, kultūros istorikas. Sankt Peterburge gimęs L. Karsavinas, tame mieste baigęs mokslus, keliolika metų čia įvairiose aukštosiose dėstė istoriją, tačiau 1922 m. neįtiko valdžiai ir kartu su kitais 45 mokslo ir kultūros žmonėmis dėl savo pažiūrų buvo ištremtas. Gyveno Europos valstybėse, kol 1927 m. Augustino Valdemaro ir Izidoriaus Tamošaičio buvo pakviestas dėstyti Lietuvos universitete Kaune. Penktajame dešimtmetyje savo veiklą tęsė Vilniuje. 1949 m., apkaltinus dalyvavimu antitarybiniame judėjime, buvo suimtas ir kalintas Abezės (Komija) lageryje, kur mirė išsekęs nuo tuberkuliozės. L. Karsavino istorijos filosofija grindžiama religiniais (stačiatikybės) principais. Filosofas nustatė tokią istorijos subjektų hierarchiją: aukščiausiasis (dievažmonija – Dievo ir žmonijos vienovė), realusis (socialiai veikli žmonija), individualusis (žmogus).  L. Karsavino samprata, kultūros istorija yra dvasingumo, neatsiejamo nuo religijos, raiška žmonių veikloje. Filosofas yra parašęs apie 20 veikalų, taip pat ir lietuvių kalba. Kartu su juo kalėję lietuviai savo prisiminimuose teigia, kad profesorius laikotarpį Lietuvoje vadino šviesiausiais gyvenimo ir kūrybos metais, o lietuvių tautą –gaja, kūrybiška, nors ši ilgus amžius kovojo už egzistenciją.

Padėkos savanoriams diena Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą papildė visai neseniai – įstatymo papildymas atliktas 2020 m. birželio 30 d. Šios iniciatyvos teikėjai Lietuvos Seime ypač pabrėžė savanorių veiklos reikšmę pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai. Šią dieną siūloma pagerbti savanorius visoje Lietuvoje ir atskirose savivaldybėse, padėkoti jiems. Beje, panaši diena gruodžio 5-ąją minima ir Jungtinių Tautų iniciatyva. Ji vadinama Tarptautine savanorystės diena. Lietuvoje savanorystė jau gana paplitusi: savanoriai talkina „Maisto bankui“, Kaunas, buvęs 2022 m. Europos kultūros sostine, turėjo didelį savanorių būrį. Savanorių veiklą palaiko ir šalies bibliotekos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat siekia suburti atsakingų, motyvuotų, iniciatyvių savanorių (nuo 16 m. ir vyresnių) komandą, savo interneto svetainėje kviesdama pageidaujančiuosius Nacionalinėje bibliotekoje imtis savanorių veiklos užpildyti anketą.

7 d. Prieš 130 metų pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje žydų viešoji biblioteka. Ji veikė 1892–1940 m. Vilniuje. Tuo metu tai buvo viena garsiausių pasaulyje žydų bibliotekų. Biblioteka įkurta, kai bibliofilas ir mecenatas Matas Strašunas (1817–1885) testamentu paliko savo ilgai kauptą vertingų knygų, tarp jų ir inkunabulų bei paleotipų, kolekciją hebrajų ir kitomis kalbomis. Biblioteka turėjo būti įkurta name Stiklių gatvėje, kuriame gyveno bibliofilas, tačiau tas pastatas netiko šiai paskirčiai. XX a. pradžioje biblioteka persikėlė į naują pastatą šalia Didžiosios sinagogos. Biblioteka buvo galima naudotis nemokamai, bet knygos į namus nebuvo išduodamos. Čia taip pat veikė apie 100 vietų skaitykla. M. Strašuno biblioteka puikiai tenkino mokslininkų ir dvasininkų poreikius. Per Antrąjį pasaulinį karą didžioji dalis knygų buvo išvežta į užsienį.

Dviejų aukštų pastate šalia Vilniaus didžiosios sinagogos iki 1940 m. veikė žydų viešoji biblioteka. Fotografas Janas Bułhakas, 1940 m. Publikuota „E. pavelde“ BY-NC-ND (originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje)

* Atrinktos gruodžio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

L. Arendso greitraščio sistema, pritaikyta švedų kalbai.

Vilniaus maratono savanoriai, 2015 m. BY-SA (Augustas Didžgalvis)

Šviesos diena, krikščionybėje sutapdinta su šv. Liucijos, gyvenusios III a. pabaigoje, gerbimo diena. Diena susijusi su žiemos saulėgrįža. Tiesa, ši prasideda 21 d. tačiau nuo šv. Liucijos dienos (lotyniškai „lux“ – šviesa) nebeilgėja vakarai. Ši diena minima visose šalyse aplink Baltijos jūrą kaip katalikų ar protestantų šventė. Pasak etnologo Liberto Klimkos, Lietuvoje būta tam tikrų Šviesos dienos tradicijų. Dauguma buvo susijusios su būsimų orų spėjimais. Esą kokia bus gruodžio 13-oji, toks bus sausis, kokia 14-oji – vasaris, 15oji – kovas. Šiemet susiburti Šviesos dieną į Trakų Salos pilį pakvietė Trakų istorijos muziejus.

20 d.

Tą dieną prieš 90 metų Anykščių rajone gimė skulptorius Vladas Vildžiūnas (1932–2013). Skulptūros jis mokėsi pas Juozą Mikėną, tačiau jo kūrybai įtakos turėjo ir liaudies skulptūra. Beje, V. Vildžiūnas yra prisipažinęs, kad jei nebūtų įstojęs į Dailės institutą, gal būtų buvęs dievdirbys. Taigi pradžioje jo kūrybinė medžiaga buvo medis, prie metalo ir akmens perėjo vėliau. V. Vildžiūno skulptūros puošia daugelio Lietuvos miestų erdves: „Trys karaliai“ Kaune; „Lietuviška baladė“, „Barbora“ – Vilniuje; „Laisvei / Prisikėlimas“ Anykščiuose; M. K. Čiurlionio paminklas Druskininkuose. Už pastarąjį darbą jis gavo sovietinę valstybinę premiją. Su V. Vildžiūnu siejamas dar vienas šeimos drąsą parodantis faktas – sovietmečiu skulptoriaus ir jo žmonos dailininkės Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės sodyboje Vilniaus Jeruzalėje mėgdavo rinktis mokslininkai, disidentai ir kalbama būdavo ne vien apie meną... Namus sekdavo sovietinis saugumas, tačiau Vildžiūnai dėl to nesuko galvos. 2012 m. už viso gyvenimo nuopelnus, „taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą“ jam buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

16 d.

Prieš 140 metų gimė žymus lietuvių gamtininkas zoologas Tadas Ivanauskas (1882–1970). Šio mokslininko vardas siejamas su daugeliu tarpukario Lietuvoje įkurtų įstaigų, kurios gyvuoja iki šiol. Buvęs vienu Lietuvos universiteto kūrėjų 1922 m., T. Ivanauskas 1929 m. įkūrė ornitologinę stotį Ventės rage (jo iniciatyva Lietuvoje pradėti sistemingai žieduoti paukščiai), prisidėjo, kad 1937 m. būtų įkurtas Žuvinto rezervatas (jame saugomi ir stebimi retai kitur Lietuvoje gyvenantys paukščiai, reliktinės ir retos augalų rūšys), o 1938 m. –Kauno zoologijos sodas. Profesorius sukūrė lietuvišką biologijos terminologiją, daug dėmesio skyrė ornitologijai, tyrė paukščių migraciją, propagavo racionalią medžioklę. Jis laikomas gamtosaugos pradininku Lietuvoje. Įdomu, kaip Ivanauskų šeimos nariai save identifikavo. Gimęs dvarininko šeimoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje, Tadas iki 1905 m. nemokėjo lietuviškai, tačiau save laikė lietuviu, kitas brolis – Jerzy – laikė save lenku, o Vaclavas – baltarusiu.

Trijų tomų leidinio „Lietuvos paukščiai“ pirma dalis (1938) su autoriaus dedikacija antraštiniame puslapyje: „Vilnius 1951.IV.24. Didžiai Gerbiamam Profesoriui V. MykolaičiuiPutinui T. Ivanauskas.“ Publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje

24 d.

Prieš 100 metų Biržų rajone gimė Jonas Mekas (1922–2019). Charizmatiškasis lietuvis savo beveik 80 metų veikloje paliko pėdsaką daugelyje sričių. Jaunystėje redagavęs „Naująsias Biržų žinias“ ir „Panevėžio apygardos balsą“, jau gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, redagavo kino menui skirtus leidinius: žurnalą „Film Culture“, laikraštį „Intro Bulletin“, žurnalo „The Village Voice“ skyrių apie kiną. J. Mekas buvo ir poetas: 1948 m. debiutavęs „Semeniškių idilėmis“, šios kūrybos neatsisakė visą gyvenimą. Susidomėjęs avangardiniu kinu, tapo vienu žinomiausių tokių filmų Amerikoje kūrėjų. Menininkas gerai žinomas ir pasauliniu mastu. To įrodymas – Lietuvos kultūros instituto parengta tarptautinė J. Meko 100-mečio minėjimo programa Danijoje, Italijoje, Izraelyje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje. Poezijos, kino mėgėjai čia galėjo susipažinti su lietuvio kūryba.

24 d. Tą dieną prieš 100 metų Pasvalio rajono Vaškų miestelyje gimė literatūrologė Vanda Zaborskaitė (1922–2020). Mokslininkė buvo žinoma tiek savo veikalais literatūrologijos srityje, tiek konkrečių rašytojų kūrybos nagrinėjimu (monografija „Maironis“ (1968), tiek mokslo populiarinamaisiais darbais („Šimtas literatūros mįslių (1966) ar aukštųjų, taip pat vidurinių mokyklų vadovėliais. Sakoma, kad studentai mėgo dėstytoją V. Zaborskaitę: gal dėl to, kad turėjo iškalbos dovaną, o gal dėl to, kad buvo savotiška legenda (patyliukais buvo kalbama, kad ji buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto dėstytojų dėl marksistinės ideologijos neatitinkančių pažiūrų. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje profesorė aktyviai įsitraukė į švietimo reformos rengimą. Prie mokslininkės atminimo prisideda ir šalies biblio tekos: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje biblio tekoje saugomas V. Zaborskaitės ir jos tėvų rankraštinių dokumentų fondas, Pasvalio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaškų filialas pavadintas Vandos Zaborskaitės vardu, jame įrengta literatūrologei skirta nuolatinė ekspozicija.

Šviesos dienos minėjimas vienoje Švedijos bažnyčių. BY-SA (Claudia Gründer)

Profesorius, akademikas Tadas Ivanauskas. Iš kn. „Lietuvos albumas“

Vladas Vildžiūnas – ne tik skulptorius, bet ir fotografas. Ypač įspūdingos buvo jo darytos lietuvių liaudies skulptūrų ir jų fragmentų fotografijos. 1988 m. Publikuota „E. pavelde“  BY-NC-ND (fotografas Jonas Dovydėnas, originalas saugomas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje)

Prof. V. Zaborskaitė yra įtraukta į Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kuriamą virtualią žymiausių kraštiečių „Panevėžio šlovės alėją“.

Pirmojo reikšmingesnio pripažinimo Italijoje J. Mekas sulaukė 1964 m. laimėdamas Venecijos dokumentinių filmų festivalio Didįjį prizą, o šį lapkritį Romoje surengta didžiausia Europoje menininko šimtmečiui skirta paroda, kurioje apžvelgiami šeši J. Meko kūrybos dešimtmečiai. Nuotraukoje – J. Mekas Lukoje (Italija), 1988 m.  BY (Furio Detti)

Renaldas Gudauskas: ‘The National Library is an Active Creator’ 2

An interview with the Director-General of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr Renaldas Gudauskas about the National Library’s leadership of recent years within the field of culture, intensive undertakings in creating a modern infrastructure important for library activities, its pursuits in performing the research and parliamentary library functions as well as activities that even are beyond the boundaries traditionally attributed to libraries. Renaldas Gudauskas also speaks about the Library’s underlying activity trends in 2023. (Interviewed by Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė)

2023: Expectations and Anticipations 5

Tarp knygų has asked heads of Lithuania’s four libraries about their plans for the next year, what ambitious goals they are setting for themselves and how they are going to achieve them. Answers to these questions are given by the Director of the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library (which celebrated its centenary this year) Jurgita Bugailiškienė, the Director of the Vytautas Magnus University Library (which will celebrate its centenary in early 2023) Lina Bloveščiūnienė, the Director of the Lithuanian Library for the Blind (which, by offering a larger spectrum of services, is becoming the Lithuanian Audiosensory Library) Inga Davidonienė and the President of the Lithuanian Association of Libraries of Universities of Applied Sciences Lina Šarlauskienė. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Vilius Jakubčionis. Undeniable Benefit of Pre-School Education and Reading 8

This publication is a review of reports delivered at the international Early Reading Forum held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania on 7–8 December. The event gathered a large number of reading, children’s literature and education professionals, as well as neuropsychologists, who, by sharing data from newest research and their insights and experience, once again provided a reminder of the potential benefit for children and families of engraining habits of early reading in children. Another commitment that the National Library pursues when organizing such events is to consolidate a mature and knowledgeable community of the existing and future parents.

Lilija Vetiugova-Skupienė, Tomas Pauliuščenka. Successful Ageing: How Can Libraries Help?

Arida Riaubienė. ‘To the Dear Seacoast Daughter Jeva’: Books with Dedications Within the Ieva Simonaitytė Collection at the National Library 17

Dr Arida Riaubienė, a chief researcher at the Lituanica Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, introduces books containing dedications from the personal library of Ieva Simonaitytė preserved at the National Library. She reviews the books by arranging them by persons who left autographs or dedications. Those who gave books to this popular author were her penfriends, translators, literary researchers and friends. It is interesting that the inscriptions left in books provide additional information for literary researchers about Simonaitytė’s ties with other Lithuanian literary creators.

Jonas Nekrašius. Thirty Years Since the Lithuanian Ex-Libris Art and Its Creators Became Members of the International Community Again 22

This publication reminds us of an event important to propagators of the Lithuanian ex-libris art, Lithuania’s joining of the International Federation of Ex-Libris Amateur Societies (Federation internationale des societes d‘amateurs d‘ex-libris, FISAE), which, at present, unites over thirty countries. Jonas Nekrašius tells about how he was representing Lithuania at the 24th Congress of the Federation held in Sapporo, Japan, in 1992, where he introduced to the global audience the history and creators of the Lithuanian ex-libris.

Bright-Coloured Doll-Like Literary Heroes Invite to Read 24 Not every library can boast of such a solid collection as the Lieporiai Branch of the Šiauliai Municipality Public Library: there are some 100 dolls, which have stepped down from various fairy tales, ‘living’ there. It was originally the attempts by the library staff to find original means for encouraging children, as well as the more elderly, to read. It was decided to suggest artists to create dolls representing literature personages. The first such presentation of dolls involved doll makers only from the Šiauliai Region, and the subsequent ones (this year, it was the seventh) attracted creators from other parts of Lithuania as well: Pakruojis, Molėtai, Klaipėda, Marijampolė and Mažeikiai. (Prepared by Jurgita Januševičiūtė-Taralė)

10

According to the data of statistics Lithuania, the number of elderly people (65 years and older) increases by 0.5 percent every year in Lithuania. Therefore, Lithuanian libraries are increasingly paying more attention to services which could help elderly people age successfully. In this publication, professionals from the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library speak about how this Library is working with this audience. In addition to traditional digital literacy trainings, there are innovative activities entering the Library practices, including reading aloud as a therapeutic means. The Library also promotes creative activities of elderly visitors. This Library not only seeks to offer numerous services for elderly users but also to raise public awareness about elderly people.

Audronė Čepkauskaitė. A Series of Judaica Seminars Gathering History and Culture Educators 13

In order to increase the visibility in Lithuania of the Judaica Collection at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, intensify the cooperation of researchers and memory institutions and encourage local investigation of the Lithuanian Jewish culture and history, the National Library’s Judaica Research Centre implemented a project, which included the series of seminars ‘The Road to the Awareness of the History and Culture of Lithuanian Jews’. This programme was devoted to local historians, staff of regional memory museums, preparers of cultural education sessions, teachers, librarians and selfemployed researchers interested in the Jewish historical and cultural heritage. The publication is about theoretical knowledge and practical know-how acquired by project participants.

Rasa Januševičienė. Transformations of Libraries Within the Changing Environment 27

At the end of the year, the Lithuanian Librarians Association traditionally held a conference, which is better known as ‘Biržiška Readings’. Its date is the 2nd of December, which is the birthday of the culture historian, lawyer and bibliographer Prof. Vaclovas Biržiška. This year’s conference featured insights about the role of libraries against the background of today’s events, including the war in Ukraine. Therefore, many a reporter emphasized media and information literacy of the general public, which has the potential to help people better understand the environment and develop the resistance to disinformation. Among the conference’s presenters, there was a member of the Ukrainian Libraries Association Oksana Boyarynova.

by Tomas Auškalnis

Translated

Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Kviečiame užsisakyti žurnalą „Tarp knygų“ 2023 metams. Prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte II a. (tel. (8 5) 249 7028) arba kreiptis el. p.  pardavimai@lnb.lt.

2022 Nr. 12 (767)

Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2022 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687

E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2022-12-21 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino bendra Lietuvos ir Danijos įmonė

UAB BĮ „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 12 (767) 2022

Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949

© ”Tarp knygų“, 2022

Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687

E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt