MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO BALANDĮ 1 d.
7 d.
4 d.
9 d.
Juokų, arba Melagių, diena, švenčiama visame pasaulyje. Tiesa, kai kuriose šalyse juokaujama kito mėnesio dieną, bet šventės esmė visur panaši – pokštauti, ką nors apgauti Pixabay.com (pageidautina, iki pietų), esą tai atneš sėkmę visiems metams. Šiais laikais pajuokavimai dažnai perkeliami net į viešąją erdvę. Skaitytojai jau priprato nepatikliai priimti balandžio 1 d. laikraščiuose, portaluose ar per radiją paskelbtą kokią neeilinę žinią. Šventė turi labai ilgą tradiciją – sakoma, kad dar senovės romėnai šventė Kvailių dieną, tačiau šių dienų Melagių dienos „pirmtakais“ laikomi prancūzai. Juokų diena plačiai būdavo švenčiama ir Ukrainoje, ypač humoro sostine vadinamoje Odesoje, kur ji išsiliedavo į festivalį su paradu miesto centre, koncertais, linksmais persirengėliais. Šiemet, Rusijai užpuolus Ukrainą, tokia šventė neįvyko, bet gebėjimo juokauti iš ukrainiečių neatimsi. Ukrainiečių rašytojas Andrijus Kurkovas kovo pradžioje paskelbė: „2022 m. vasario 24 d. 5 val. Kyjivo laiku mirė Putinas. Tik jis to dar nežino.“
Daugiau kaip prieš pusę tūkstančio metų, prieš 565 metus, gimė Leonas Sapiega (1557–1633), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) diplomatas, įstatymų leidėjas, vienas garsiausių XVI– XVI a. didikų. L. Sapiega nuosekliai gynė LDK savarankiškumą. Nepaisydamas LDK ir Lenkijos susijungimo į federacinę valstybę 1569 m. nuostatų, įkūrė L. Sapiega – ilgametis Seimo maršalas. Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą. Baltarusijos nacionalinis dailės muziejus Vienas svarbiausių L. Sapiegos nuopelnų – Trečiojo Lietuvos Statuto rengimas. Jo iniciatyva 1594– 1607 m. perrašytos Lietuvos Metrikos knygos. L. Sapiega palaidotas šeimos mauzoliejuje Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje (dabar čia veikia Bažnytinio paveldo muziejus), kurios statyba jis rūpinosi.
Prieš 140 metų Anykščių valsčiuje gimė rašytojas Antanas Vienuolis (1882–1957; tikr. Žukauskas). Tėvai tikėjosi, kad vienintelis šeimos sūnus (turėjo penkias seseris) taps kunigu, bet jis savo ateitį siejo su farmacininko profesija ir mokslų norėjo siekti Maskvos universitete. Įsitraukęs į revoliucinę veiklą, 1903 m. bėgo į Kaukazą. Čia šalia darbo vaistinėje, dalyvavimo revoliucinėje veikloje Tbilisyje daug laiko skyrė grožinei kūrybai. Didžiąją gyvenimo dalį provizoriumi dirbusio (Rusijoje, Sakartvele ir Lietuvoje) A. Vienuolio plunksnai priklauso daug apsakymų, legendų, romanų. Minint rašytojo jubiliejų, Lietuvos Antanas Žukauskas ir Sofija Jackūnaitė vestudieną. 1913 m. Fotografas Konstantinas mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka iš vių Krupovičius. (A. Baranausko ir A. Vienuoliosavo fonduose saugomų dokumentų parengė Žukausko memorialinis muziejus) virtualią parodą „Humanistas iš Ažuožerių: Antanui Vienuoliui-Žukauskui – 140“: šalia nuotraukų pateikiama ir daug gyvenimo faktų.
Prieš 100 metų Biržų rajone gimė žymus lietuvių dvasininkas Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001), pasipriešinimo sovietų režimui dalyvis. Po studijų Vilniaus kunigų seminarijoje 1946 m. sostinės arkikatedroje įšventintas kunigu. 1949 m. apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas 10 metų lagerio Sibire. Į K. Vasiliausko 50 metų kunigystės jubiliejui Lietuvą leista grįžti 1969 m. Maždaug atminti Monetų kalykla išleido atminimo medalį. po 20 metų pertraukos K. Vasiliauskas galėjo grįžti prie kunigo darbo. Prasidėjus atgimimui, dvasininkas grįžo į Vilnių ir nuo 1989 m. tarnavo arkikatedros klebonu. K. Vasiliauskas buvo labai mylimas tikinčiųjų. Kunigas, stipriai nukentėjęs nuo sovietų režimo, dirbęs anglių kasyklose, kroviku, elektriku, buhalteriu, nelaikė savyje pykčio. Pasak žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės, 2016 m. parašiusios labai palankiai kritikų įvertintą knygą „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“, dvasininkas ir didžiausioje tamsoje stengdavosi įžiūrėti šviesą.
10 d.
Tądien prieš 175 metus Vengrijoje gimė Josephas Pulitzeris (1847–1911) – JAV žurnalistas, filantropas, svarbiausios šioje šalyje nacionalinės premijos, skiriamos už spaudos žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius, steigėjas. Tačiau pirmieji jaunojo septyniolikamečio imigranto žingsniai Jungtinėse Valstijose buvo toli nuo žurnalistikos – siekdamas karinės karjeros, jis dalyvavo pilietiniame kare. Vis dėlto labai greitai pradėjęs dirbti laikraščiuose, vėliau juos sėkmingai pirkęs ir pardavęs arba, gebėdamas tiek padidinti spaudinio (pvz., „The New York World“, „St. Louis Post-Dispatch“) tiražą, kad šis duotų pelną, sukaupė nemažą kapitalą. Savo testamentu dalį lėšų jis skyrė Kolumbijos universitetui – žurnalistikos mokyklai įkurti, o likusios lėšos numatytos žurnalistų premijoms, kurios pradėtos teikti 1917 m. Šiuo metu šio prestižinio apdovanojimo laimėtojai skelbiami 21 kategorijoje (2010 m. pirmąkart premija skirta ir interneto svetainei). Įdomu, kad J. Pulitzerio vardas siejamas ir su geltonąja spauda – jis laikomas jos pradininku. J. Pulitzeris – įtakingas JAV žurnalistas. XX a. pr.
* Atrinktos balandžio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
