2020 12 by TarpKnygu

Gruodis | 2020

ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Šalies bibliotekos: sustiprėjusios, modernios ir šviesios. Apžvelgė Asta Stirbytė 2 ĮVYKIS

Keitėmės ir priėmėme iššūkius. „Tarp knygų“ informacija

ŠVENTĖ / KARANTININĖS KALĖDOS

TEMA / ANKSTYVASIS SKAITYMAS

Vaiva Markevičiūtė. „Knygų startas“: pupelė, skatinanti pamilti knygas

PROJEKTAI

Daiva Janavičienė, Rasa Januševičienė. Galimybė stabtelėti ir pagalvoti apie save: „Biblioterapijos taikymo bibliotekose“ pirmojo etapo apžvalga 14 Asta Bielinskienė. Užgimusi Kaune, tautiečių puoselėta Čikagoje: apie lietuvių operą išeivijoje 17

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Daiva Juškienė, Solveiga Sprindienė. Netikėtas radinys senoje knygoje Milda Kvizikevičiūtė. Tarp identifikuotų inkunabulų – komedijų ir romėnų teisės fragmentai

20 23

NAUJI LEIDINIAI

Viktorija Žilinskaitė. Tarsi dienoraštyje atskleidžiama bibliotekos istorija

GEROJI PATIRTIS

Loreta Liutkutė. Būdami skirtingi, esame vienodai svarbūs

KRONIKA

Rūta Lazauskaitė, Viktorija Bulyginaitė. Literatūriniai protų mūšiai: ir iššūkis, ir azartas Pažinti ir susidraugauti. „Tarp knygų“ informacija Nadiežda Ivanova. Vėl kvietė lėlių ir pasakų pasaulis Atnaujinta Rimkų biblioteka draugiška ne tik skaitytojams. Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija KRONIKA / KŪRYBA IR KŪRĖJAI KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ 2020 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS

30 32 34 36 37 38 40

30 Vygaudo Juozaičio (10), Kristinos Lukoševičienės (20) ir Audrės Butiutienės (30) nuotraukos

PIRMAME VIRŠELYJE

Šiemet Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius kalėdiniais kepiniais pasidalijo su Biržų parapijos šv. Vincento Pauliečio globos namų gyventojais. Židrutės Užubalienės nuotr.

REDAKCIJA

Jūratė BIČKAUSKIENĖ (vyr. redaktorė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ

Ateitis priklauso kūrėjams

Senų ir naujų metų sandūroje tradiciškai apmąstome nueinančius metus. 2020-aisiais gyvenome ir veikėme pasaulinės pandemijos diktuojamos darbotvarkės sąlygomis. Buvo sudėtingų situacijų, rizikingų sprendimų, neišsipildžiusių lūkesčių, neįgyvendintų planų. Labai greitai supratome, kad kova su pandemija – mūsų karas, kurį privalome laimėti. Kare lyderystė ir atsakomybė yra tai, kas įveikia priešą. Mums pavyko susitelkti, išsilaikyti ir įsitvirtinti šiose „dūžtančiose formose“. Nacionalinė biblioteka dirba. Aktualiausios tapo nuotolinės paslaugos, vienijančios pilietinės iniciatyvos, profesionalus informavimas apie naujus bibliotekos darbo metodus, tylus ir atkaklus mokslo tiriamasis darbas, ekspertinė analitika, virtualūs renginiai. Visų bibliotekos darbuotojų pastangos bei indėlis buvo ir yra svarbūs ir reikalingi siekiant išlaikyti bibliotekos tvirtą poziciją ir ateities veiklas. Todėl kviečiu dažniau mąstyti nestandartiškai, siūlyti inovatyvias idėjas, nebijoti drąsių minčių siekiant bendrų tikslų. Net ir utopinėse idėjose atrasti dalykų, kuriuos galima integruoti į projektus, nes ateitis priklauso kūrėjams – drąsiems, laisviems, sumaniems ir nesuvaržytiems žmonėms. Mus vienija pagarba išminčiai ir demokratijos vertybėms, atsakomybės, garbės ir pareigos jausmas, mokėjimas keistis ir sunkumus paversti naujomis galimybėmis. Kaip sako išminčiai, juodžiausia tamsa būna prieš aušrą. Vieningai pasitikime naują realybę ir, svarbiausia, būkime sveiki. Džiaugsmingų Kalėdų ir laimingų Naujų jų! Prof. dr. Renaldas Gudauskas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius 1

#GYVASŽODIS

ŠALIES BIBLIOTEKOS: SUSTIPRĖJUSIOS, MODERNIOS IR ŠVIESIOS Šiemet, Lietuvai švenčiant atkurtos nepriklausomybės 30-metį, kvietėme savo srities profesionalus pasidalyti įžvalgomis, o kaipgi per tą laisvos valstybės gyvavimo tarpsnį pasikeitė šalies bibliotekos. Pradedant jų fizinėmis galimybėmis, tai yra įgyjant modernesnę išorę, apsirūpinant kompiuteriais ir jų technologijomis, transformuojant veiklos prioritetus ir tikslų siekimo priemones ir pagaliau prisidedant prie lankytojų ugdymo, švietimo ir kultūrinio akiračio plėtimo. Rubrikos „#Gyvasžodis“ šeimininkais tapo dešimt bibliotekininkų bendruomenei gerai žinomų asmenybių. Taigi dar kartą pažvelkime jų akimis ir pamatykime, kokį nepriklausomos Lietuvos bibliotekų paveikslą jos sukūrė. Pradėkime nuo mažųjų bibliotekų lankytojų – juk, skirdamos jiems deramą dėmesį, jos auginasi ištikimus draugus. Kas gali išsamiai papasakoti apie vaikų skyrių veiklos pokyčius viešosiose bibliotekose ir pačioje Nacionalinėje bibliotekoje? Tai – ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro, vėliau – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė (Nr. 1). Pasak A. Augustaitienės, beveik šešis dešimtmečius Nacionalinėje bibliotekoje gyvuojančio vaikų skyriaus veiklos rūšys esmingai ėmė keistis po 1991ųjų: „Tuomet atsivėrė galimybės, bendradarbiaujant su užsienio šalių ambasadomis, Lietuvoje rengti tarptautines parodas, konferencijas, kviestis įvairių šalių literatūros tyrinėtojus, autorius, vertėjus.“ Užsienio valstybių dovanojamos knygos padėjo gausinti fondą vaikų knygomis užsienio kalba. „Bibliotekinei, pedagoginei bendruomenei norėjome atverti kitų šalių geriausius knygų pavyzdžius, parodyti vadovėlius, darbo formas, veiklas“, – prisimena specialistė, pabrėždama, kokią jautė atsakomybę, kai biblioteka kartu su partneriais ėmėsi rengti tarptautinius ren2

ginius. „Jautėsi pakilimas ir mokyklose, ir viešosiose bibliotekose. Ar buvo rengiami seminarai Vilniuje, ar rajonuose – visuomet auditorijos buvo pilnos klausytojų. <...> pedagogai ir bibliotekininkai tapo lygiaverčiais partneriais, iš klasių į bibliotekų skaityklas persikėlė pamokos, mokinių projektinė veikla skleidėsi taip pat bibliotekose“, – nuotaikas pirmaisiais nepriklausomybės metais primena A. Augustaitienė. Šalies bibliotekose imta kurti vaikų skaitymo zonas, įkvepiančią draugišką aplinką. Beje, jaunieji skaitytojai greitai priprato prie bibliotekų technologinės pažangos ir pamėgo laisvalaikį leisti su kompiuteriais, robotikos rinkiniais, inžineriniais konstruktoriais. „Vis dėlto atsvara technologijoms turi išlikti knyga. Biblio tekose kuriant <...> žaidimų aplinką, svarbu neprarasti nuovokos, kad pagrindinis bibliotekos tikslas – artinti vaiką prie knygos“, – perspėja A. Augustaitienė. Siūlydamos įvairių renginių, viliodamos naujųjų technologijų galimybėmis viešosios bibliotekos tapo miestų ir miestelių gyventojų traukos centru. Bet viena veikla su bibliotekomis siejama jau nuo seno. „Biblioteka ir kraštotyra yra neatsiejami dalykai“, – tvirtina Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė (Nr. 2). Jau daugiau kaip šešis dešimtmečius bibliotekose vykdoma ši veikla. Tiesa, atkūrus nepriklausomybę, gal kiek pakito tiriamieji objektai, kraštotyros dokumentų laikmenos, saugojimo ir sklaidos galimybės. A. Berezauskienė džiaugiasi, kad „pastarieji trys dešimtmečiai atvėrė <...> plačias galimybes kaupti ne tik tai, kas išleista Lietuvoje, bet ir papildyti savo krašto dokumentų fondus knygomis, išleistomis už Lietuvos ribų.“ Svarbiausia nuostata – saugomą paveldą tyrinėti ir pristatyti visuomenei. „Tam turime visas galimybes – bendri bibliotekų renginiai, konferencijos, įvairios

Aldona Augustaitienė

Audronė Berezauskienė

Rima Cicėnienė

Jolita Steponaitienė

Salvinija Kocienė

Irena Krivienė

Vida Garunkštytė

Ingrida Veliutė

Giedrė Čistovienė

Rima Kuprytė

žiniasklaidos priemonės, internetas ir net socialiniai tinklai, – vardija A. Berezauskienė. – <...> Viešąsias bibliotekas matau ne tik kaip skaitytojų susitikimų, bendravimo, informacijos ieškojimo ar skaitymo centrus, bet ir kaip savo krašto, regiono rašytinio kultūros paveldo saugotojas, o bibliotekininkus – kaip to krašto rašytinio paveldo tyrinėtojus.“ Vis dėlto bibliot ekos neapsiriboja vien šio paveldo kaupimu. Svarbus visų šalies atminties institucijų, taigi ir bibliotekų, veiklos uždavinys – kultūros vertybių, o tarp jų ir raštijos paminklų ar kolekcijų saugojimas. Šią bibliotekų funkciją žurnalo puslapiuose atskleidė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė (Nr. 3). „<...> esminis lūžis įvyko 1992 m., kai buvo pradėta vykdyti specialiai dokumentiniam paveldui skirta UNESCO programa. Svarbu paminėti, kad šią programą inicijavo nepriklausomybę 1990 m. atkūrusi Lietuva“, – apie dar XX a. viduryje suvoktą ir tarptautiniais dokumentais reglamentuotą būtinybę kalbėjo R. Cicėnienė. Baigiantis pirmajam nepriklausomybės dešimtmečiui, Vilniaus universitete buvo įgyvendinti du pirmieji UNESCO organizacijos remiami dokumentų skaitmeninimo projektai. Nacionalinei bibliotekai bendradarbiaujant su Vrublevskių biblioteka, po įgyvendintų projektų radosi skaitmeninių archyvų užuomazgos. Sukūrus „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą ir 2006 m. į jį įrašius pirmuosius dokumentus, šiuo metu jame yra 74 objektai, dokumentai, liudijantys bene svarbiausius valstybės gyvenimo įvykius. Per pastaruosius dešimtmečius suvokus saugomo dokumentinio paveldo potencialą, didžiosios bibliotekos (Vilniaus universiteto, Vrublevskių, Nacionalinė) tapo taikomųjų, tarpdisciplininių paveldo tyrimų centrais. „Kultūros paveldo skaitmeninimas, išsaugojimas ir atvėrimas nuotoliniu būdu tapo viena svarbiausių šiuolaikinės bibliotekos veiklų“, – konsta-

tuoja R. Cicėnienė. Antra vertus, specialistė pabrėžia, kad „šiuo metu nebeužtenka tik sukaupti, sutvarkyti ir saugoti rašytinį paveldą. Atsivėrusi jo prieiga, įvairėjanti sklaida išugdė naują bibliotekos vartotoją“. O nauji vartotojų poreikiai paskatino šalies biblio tekas permąstyti savo misiją. Paprastai puiki proga apžvelgti šalies bibliotekų nueitą kelią ir pasvajoti apie ateitį būdavo prieš 20 metų pradėta rengti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tačiau šiemet dėl pandeminio karantino ji buvo kitokia. Savaitės organizatorės – Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė (Nr. 4) pavasarį kalbėjo taip: „Jeigu šį tekstą būčiau rašiusi iki šalyje paskelbto karantino – jis būtų kitoks. Džiaugčiausi technologiniais pokyčiais ir galimybėmis atsinaujinusiose bibliotekose, primintume bibliotekų indėlį ir atsakomybę mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį, pabrėžtume šiandieninę bibliotekininko, kaip žinių tarpininko, misiją <...>. Pandemijos akivaizdoje mūsų bibliotekos jau parodė, kad gali teikti nuotolines paslaugas, o jų įvairovė ir kokybė auga sulig kiekviena karantino savaite. Bibliotekos įrodė savo pilietiškumą ir atsakomybę, prisidėdamos prie apsauginių priemonių gamybos medikams ir vietos bendruomenėms.“ Koronaviruso grėsmė padidino patikimos medicininės informacijos poreikį. Pasak Lietuvos medicinos bibl iot ekos direktorės Salvinijos Kocienės (Nr. 5), „šiandien, kai gydytojas turi ribotą laiką pacientų konsultacijoms, biblio tekininkas tampa jo partneriu, konsultantu ieškant patikimos informacijos apie gydymo metodus, padeda mokslininkams, studentams, rašantiems mokslo darbus. Tam medicinos bibliotekininkas ruošiasi ne vienus metus.“ Medicinos bibliotekos direktorė teigė, kad karantinas išmokė labiau pasitikėti moderniomis technologijomis, dar daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu. 3

Pasaulinė COVID-19 pandemija pakeitė ir 2020-aisiais 450 metų jubiliejų šventusios Vilniaus universiteto bibliotekos (VU) planus, teko paisyti saugumo ribojimų. Tačiau VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė (Nr. 6) neabejojo, kad „šį nelengvą metą pergyvensime, tapsime stipresni, įgiję naujos vertingos patirties, įsitvirtinę ir virtualiojoje, ne tik fizinėje erdvėje“. Apžvelgdama pagrindines akademinių bibliotekų veiklos kryptis, I. Krivienė išskyrė šias: atvirasis mokslas, mokslinė ir mokslo komunikacija, skaitmeninė humanitarika. Galėdama didžiuotis įspūdingos trukmės gyvavimo istorija, VU biblioteka nepriklausomybės metais įgyvendino seniai puoselėtą svajonę – pastatyti naują biblioteką. „Ir štai 2013 m. duris atvėrė Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Jo atvirumas, lankstumas, estetiškumas pasiteisino su kaupu – be MKIC dabartiniai studentai net neįsivaizduoja universiteto“, – teigė I. Krivienė. Apie šiuolaikinį šalies viešųjų bibliotekų „veidą“ – naujus ar rekonstruotus bibliotekų pastatus – rašė kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė (Nr. 9). Vyriausybei 2002 m. patvirtinus Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą, Kultūros ministerija per dešimtmetį įsipareigojo ne tik pagerinti bibliotekų veiklą, bet ir atnaujinti senuosius pastatus ar pastatyti naujų. Iš ambicingos modernizavimo programos, kurioje buvo suplanuota per 150 statybų ir rekonstrukcijos projektų, finansavimas numatytas 44-iems, jiems skirta 50,8 mln. Eur (175,4 mln. Lt), iš jų panaudota 44,9 mln. Eur (155,2 mln. Lt). Aptardama šį rezultatą, viceministrė rašė: „Galima vertinti dvejopai ir pesimistiškai numykti, jog tai – vos 29,3 proc. visų suplanuotų projektų, tačiau galima ir pasidžiaugti, jog bibliotekos papildomai iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų ir kitų šaltinių gavo 5,7 mln. Eur (19,7 mln. Lt), rekonstrukcijai ir statyboms 3,6 mln. Eur (12,3 mln. Lt) skyrė savivaldybės.“ Beveik visi, rubrikoje rašiusieji apie per 30 metų gerokai sumodernėjusias šalies bibliotekas, minėjo nacionalinį tęstinį projektą „Bibliotekos pažangai“ (2008–2016 m.), vykdytą pagal tarptautinį trišalį susitarimą tarp Kultūros ministerijos, Billo ir Melindos Gatesų ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir sujudinusį visas viešąsias bibliotekas. Šis projektas reikšmingai prisidėjo prie, I. Veliutės žodžiais, „vizionieriško ateities planavimo“. Projekto pirmojo etapo pabaigoje buvo išplėtota visą šalį apimanti bib liotekų infrastruktūra, automatizuota sistema sujungė bibliotekas į tinklą ir buvo sukurta viešosios interneto prieigos infrastruktūra, o tai šiandien bibliotekose jau laikoma kone savaime suprantamu dalyku. Neabejotinai ryškiausias nepriklausomos Lietuvos bibliot ekų veiklos pokytis – projektinė veikla. 4

Apžvelgdama šį bibliotekų veiklos vykdymo principą, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė (Nr. 10) rašė: „Šiandien turbūt nerasime nė vienos Lietuvos bibliotekos – ar tai būtų didelės struktūros mokslinė biblioteka, ar šalies pakraščio nedidelio miesto viešoji biblioteka, – kuri nevykdytų projektinės veiklos.“ Įgyta šios srities patirtis leidžia kiekvienai bibliotekai ne tik dalyvauti didelės apimties kurios nors didžiosios šalies bibliotekos koordinuojamuose projektuose, bet ir pačioms gebėti, pasinaudojant iš Lietuvos kultūros tarybos, savivaldybių ar Europos Sąjungos fondų gautomis lėšomis, įgyvendinti reikšmingus vietos bendruomenei ar regionui projektus, tarp jų ir tarptautinius. Štai vien projekto „Bibliotekos pažangai“ pirmojo etapo biudžetas viršijo 32 mln. Eur (apie 112 mln. Lt). G. Čistovienė priminė, kad Nacionalinė biblioteka šiuo metu iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansinio periodo lėšų įgyvendina tris daugiau nei 23 mln. eurų vertės investicijų projektus. „Projektinis finansavimas neabejotinai prisideda prie bibliotekų teikiamų paslaugų kokybės pagerinimo, – daro išvadą specialistė, tačiau čia pat priduria: – sudėtinga užtikrinti projektu sukuriamų rezultatų tvarumą. Negavus papildomo finansavimo, sukurtos paslaugos (-ų) palaikymas tampa tikru iššūkiu.“ Apie šiuos iššūkius kalba ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė (Nr. 7–8): „Pasiekimai – gerai, bet visada lieka ir nerimas: kas bus toliau? O toliau vėl tas pat – vėl ieškai pinigų įvairiuose fonduose, vėl atnaujini pasenusias arba senstančias paslaugas. <...> Vis tikiuosi, kad dar savo karjeros laikotarpiu sulauksiu dienų, kai <...> nereikės ieškoti pinigų per projektus, o pakaks savivaldybei tik pateikti metinį veiklos planą ir jis bus finansuotas.“ Bibliotekos vadovė neabejoja, kad modernios bibliotekos nesukursi vienas, tam reikia ir „didelės grupės bendraminčių“: „Biblioteka pajėgi keistis tiek, kiek turi idėjų, kiek yra žmonių, kurie tas idėjas generuoja.“ O kad bibliotekos galėtų įgyvendinti pagrindinę, anot V. Garunkštytės, misiją – šviesti žmogų, joms reikia... „tikro“ biblio tekininko. „Gaila, kad Vilniaus universitete neliko klasikinės biblio tekininkystės studijų. <...> Klasikinis bibliotekininkas labai reikalingas šių dienų bibliotekose <...> Idealiu atveju bibliotekininkas turi tapti tarpininku tarp bibliotekos ir jos vartotojo, tarp technologijų ir jų vartotojų“, – įsitikinusi V. Garunkštytė. „Šiandien Lietuvos bibliotekos tarptautinėje arenoje yra lygiavertės kitų šalių bibliotekoms, kartu rengia įvairius projektus, dalinasi savo patirtimi su kitais. Taigi galima sakyti, kad dabar ne tik ima, bet ir duoda“, – taip per 30 nepriklausomybės metų nueitą šalies bibliotekų kelią vertina tarptautinės organizacijos EIFL direktorė Rima Kuprytė (Nr. 11). Tarptautinis bendradarbiavimas Lietuvos bibliotekoms ir biblio tekininkams suteikia naujų idėjų, jie gali tobulėti vykdami į stažuotes, konferencijas, dalyvauti (ir sėkmingai!) tarptautiniuose konkursuose. „Jei ko Lietuvos bibliotekininkams ir trūksta, tai nebent didesnio pasitikėjimo savimi ir savivertės suvokimo“, – mano R. Kuprytė. Ištisus 2020-uosius pasaulyje siautė „karūnuotasis" virusas. Žinoma, bibliotekų teikiamas galimybes jis suvaržė, tačiau jų pačių neužvėrė. Priešingai, daugelis bibliotekų atvėrė savo fondus, išradingai ir pilietiškai veikė atsižvelgdamos į dabartinės realybės aplinkybes. Kaip žurnalo puslapiuose teigia I. Veliutė, „čia nėra vietos nuoboduliui ir beveik neribotos galimybės įgyvendinti įvairiausias idėjas. Tik svarbu atrasti savo biblioteką ir bibliotekininką“.

Apžvelgė Asta Stirbytė

ĮVYKIS

KEITĖMĖS IR PRIĖMĖME IŠŠŪKIUS

Prezidentūros Kolonų salėje surengtos diskusijos „Bibliotekų atsakomybės ir pareigos visuomenei“ dalyviai (iš kairės): Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, diskusijos moderatorius Lukas Keraitis, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Rimanto Navicko nuotr.

Tradicinis Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) metų gale organizuojamas renginys šiemet sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos dėmesio – tarptautinė nuotolinė konferencija „Kaip pasikeitėme per 20 metų“ transliuota iš prezidentūros Kolonų salės. Šiuo renginiu paminėtos Bibliotekininkų draugijos įkūrėjo Vaclovo Biržiškos 136-osios gimimo metinės ir visą šalį apimančios iniciatyvos – Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės – jubiliejinė 20 metų sukaktis. Konferencijos dalyvius ir klausytojus pasveikino IFLA prezidentė Christina Mackenzie, linkėdama šiais iššūkių laikais veikti inovatyviai ir kūrybingai, neišsižadėti savo vertybių ir toliau stiprinti savo vaidmenį visuomenėje. Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodžius perskaitė vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė. 7 pranešimus įvairiausiomis temomis skaitė specialistai iš Lietuvos, Graikijos (IFLA vykdomojo komiteto narė dr. Antonia Arahova) ir Suomijos (dr. Anu Ojaranta iš Abo universiteto (Turku). Buvo surengta diskusija apie bibliotekų atsakomybę ir pareigas visuomenei, kurioje dalyvavo kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, Prezidento vyriausioji patarėja J. Karpavičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė. Konferenciją vedė ir diskusiją moderavo kūrybinių industrijų atstovas, radijo laidų vedėjas Lukas Keraitis. Kaip buvo teigiama Prezidento sveikinime, į bibliotekų raidos pokyčius pažvelgus iš 20 metų perspektyvos, akivaizdžios kelios tendencijos: „Viena vertus, bibliotekos buvo, yra ir neabejotinai liks tais kultūros židiniais, kuriuose puoselėjamas tradicinis gyvybiškai svarbus žmogaus santykis su knygos pasauliu ir jame sukauptu žmonijos kultūros aruodu. Kita vertus, o tai kaip tik ryškiai matyti iš laiko perspektyvos, Lietuvos bibliotekos sparčiai modernėja, jos atspindi gyvenimo pokyčius, į juos reaguoja, pačios keičiasi ir prisideda prie visuomenės bei valstybės kaitos.“ Bibliotekoms padėkota už nenuilstamą darbą kultūros, mokslo, visuomeninio ir pilietinio gyvenimo baruose, svarų indėlį kuriant gerovės valstybę.

„Tarp knygų“ informacija

Kaip bibliotekų pokyčius vertina Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė: 2020 metai turės daugybę pavadinimų – pandemijos, nestabilumo, „perkrovimo“ ir t. t. Man labiau norėtųsi juos vadinti iššūkių. Iššūkių, kuriuos mes, bibliotekininkai, priėmėme ir, manau, visai gerai su jais susidorojome. Šie metai mūsų bendruomenei pažymėti Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės 20-mečiu. Tiesą sakant, dėl karantinų vis turėjome keisti savo planus: balandį per Bibliotekų savaitę daugybė renginių buvo nuotoliniai, pavasarį planuota konferencija „Kaip pasikeitėme per 20 metų“ surengta gruodžio 2 d. Naujoji realybė ir gebėjimas prie jos prisitaikyti geriausiai parodė mūsų bendruomenės pokyčius per pastaruosius dešimtmečius. Visi per tą laikotarpį įgyvendinti projektai (bene ryškiausias – „Bibliotekos pažangai“), tarptautinės veiklos, ypač IFLA komitetuose, jos inicijuotuose projektuose bei draugiški santykiai su IFLA vadovais suteikė daug profesinių ir vadybinių žinių, didino pasitikėjimą savimi, leido gerinti bibliotekų atstovavimą ir įvertinti partnerysčių galimybes. Tai liudija ir konferencijos organizavimas svarbiausioje šalies institucijoje – prezidentūroje. Keičiasi mūsų diskutuojamos temos, aktualizuojame tarptautinius ir Lietuvos strateginius dokumentus, pranešimuose ne tik dalijamės savo patirtimi, bet ir kviečiame žiūrėti į ateitį, atsižvelgti į moksliniais tyrimais paremtus būsimus visuomenės poreikius. Nors tiesioginių susitikimų džiaugsmo niekas neatstos – lengvai įgudome dalyvauti ir bendrauti nuotoliniu būdu. Likome maloniai nustebinti, kad konferenciją „Kaip pasikeitėme per 20 metų“, prisijungę prie draugijos „Facebook“ paskyros ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Youtube“ kanalo, stebėjo nuo 360 iki 440 virtualių dalyvių, klausytojai aktyviai komentavo ir siuntė linkėjimus. Pandemija mus išmokė daug ko, tas patirtis pritaikysime ateityje. Beje, 2021 m. draugija minės savo 90-metį. Taigi pradėkime ruoštis.

ŠVENTĖ / KARANTININĖS KALĖDOS

sąlygų, 2020-ieji visam pasauliui buvo kitokie. Kitokie jie buvo ir bibliotekų bendruomenei. Bibliotekoms teko prisitaikyti prie karantino ir COVID-19 pandemijos diktuojamų širdį. kitaip minėti valstybines, bendruomenės sukaktis. Kitokios ir didžiosios metų šventės – ramesnės, sėslesnės, tačiau ne mažiau jaukios ir džiuginančios „Tarp knygų“ redakcija pasižvalgė po Lietuvos bibliotekas, kaip jos puošėsi ir ruošėsi šventėms. Kviečiame po šalies bibliotekas pasidairyti ir jus. IO BIEL INIO VIEŠ OJI BIRŽ Ų RAJO NO SAVI VALDYBĖS JURG EKA T IO L BIB

ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLI OTEKA

BIBLIOTEKA KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI

Simonos Bindariūtės nuotr. laukiamos taip pat. Bibliotekos Nors šiais metais šventės ir kitokios, tačiau elį. Kiekvieną sekmadienį kamp nį šventi jaukų ėme sukūr fojė antro aukšto . žvakę o vainik to ten įžiebėme adven

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS JONO AVYŽIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Nuotr. iš Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos archyvo Ir vėl apsisuko metų ratas. Visai Lietuvos bibliotekų bendruomenei linkime šviesos languose ir šilumos širdyse sutink ant šventes. Tegul naujas metų ratas įsuka į baltą kaip sniega s kraštiečiams vis labiau reikalingų profesinių darbų sūkurį.

Loretos Grabauskaitės nuotr. tojus aptarnauja Nors šventiškai pasipuošusi biblioteka skaity gražiausių metų švenčių, bekontakčiu būdu, su viltimi širdyse laukiame neprarasti ryšio su knyga, linkėdami visiems knygų mylėtojams niekada jų! emoci ų teigiam daug patirti o skaitant –

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Ritos Mačiukienės nuotr. Prabėgo dar vieni naujovių ir iššūkių kupini metai, nuskaidrinti bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo, turtingi prasmingų darbų ir pasiekimų. Būkite sveiki, laimingi, kūrybiškai žvelkite į išsikeltus tikslus. Tegul visada Jus lydi knygos, kuriose slypi stebuklai, nuotykiai ir pasaulio išmintis. Jaukių šv. Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

O KUDIRKOS KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VINC VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Nuotr. iš Jurbarko r. sav. viešosios bibliotekos archyvo personažais, Kalėdų Senelio rogėmis, eglutėmis Mūsų bibliotekoje „Knygų Kalėdos“ startavo su nuostabiomis dekoracijomis prie įėjimo: Spragtuko ir, žinoma, kalėdinio pašto dėžute mesti pasakų herojams parašytus laiškus. KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VIEŠ OJI JONAVOS RAJO NO SAVI VALD YBĖS BIBLIOTEKA

Monikos Straupytės nuotr. s Kalėdas praleisti Linkime skaitytojams ir kolegoms šias, kitokia vena džiaugsmas apsigy širdyje Tegul is. knygom ir šeima su , jaukiai ia progą atsigręžti suteik s tempa mo gyveni jęs sulėtė o ė, ir ramyb knygų skaitytojus į tikrąsias vertybes. Ateinančius pasiimti tais langais ir biblioteka pasitinka šventine nuotaika: išpuoš kurtomis rankų patalpomis, švytinčiomis eglutėmis, su meile puošti labai biblio darbo puošmenomis. Jau gražia tradicija tapo i tinka atnaujintoje tekišką – knygų – eglutę. Jauki eglutė puikia . Eglutę sukūrė bibliotekoje ir nuolat sulaukia skaitytojų pagyrų Monika Straupytė.

Nuotr. iš Kauno apskr. viešosios bibliotekos archyvo Šiemet tradiciniai šventiniai renginiai ir akcijos persikėlė į virtualiąją erdvę. Skaitytojus džiuginome virtualiomis advento vainiko pynimo dirbtuvėmis ir tiesiogine transliacija apie lietuviškas Kūčias ir Kalėdas su prof. dr. Rimvydu Laužiku. Kartu su ilgamečiais bibliotekos draugais – Kauno „Arkos“ bendruomene – skaitytojams dovanojame bičiulių rankomis pagamintus puodelius, žvakes. Kolegoms linkime jaukių švenčių bei kūrybingų artėjančių Naujųjų metų!

Reginos Lukoševičienės nuotr. ą-staigmeną – Kalėdų proga lankytojams paruošėme dovan pagal biblio aklą pasimatymą su knyga. Supakuotą knygą ojas. tekininkų pateiktas užuominas renkasi pats skaityt

DOVYDAIČIO KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS JURGIO EKA T IO VIEŠOJI BIBL

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS JONO LANKUČIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

MOTI EJAU S KRET INGO S RAJO NO SAVI VALD YBĖS VALANČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Birutės Naujokaitienės nuotr.

Domininkos Živelienės nuotr. Skaitytojams Šventėms puošiamės ramiai, bet kūrybiškai. s miesto paroda kas šventiš gas spalvin ir loteriją ę siūlome kalėdin proga nuoširdžiai skvere su Kazlų Rūdos bendruomene. Švenčių žiema, o jaukius linkime visiems sveikatos, džiaugtis nešalta vakarus namuose leisti su knyga rankose!

Eligijos Žukauskienės nuotr. Šventiniu laikotarpiu kviečiame pasinaudoti bibliotekoje ir jos filialuose rengiama akcija „Bibliotekininko pasiūlymas“. Tai šventinė staigmena skaitytojams, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę situaciją šalyje ir pasaulyje, ji puikiai tinka ir kaip saugesnė priemonė išduodant knygas karantino laikotarpiu. Bibliotekininkas kruopščiai ir atsakingai išrinks rekomenduojamas skaityti knygas, suriš jas į ryšulėlį ir įteiks lyg dovaną. Joje skaitytojai ras palinkėjimą. Galbūt žmogus sveiksta po ligos, o gal jis vienišas? Tikimės, kad mūsų nuoširdžiai ir atsakingai parinktos knygos bei palinkėjimai praskaidrins nuotaiką. Ryšulėlį kviečiame rezervuoti paskambinus į artimiausią biblioteką. Gražių švenčių su knyga rankoje!

es. Šiemet edukacijos Tęsiame tradiciją rengti šventinių dekoracijų dirbtuv vainikus mokė Kalėdų oti dekoru kurioje erdvę, iąją virtual perkeltos į gaminome orių kalend to Adven ė. Rimien a Kristin floristė, TV laidų vedėja Makūnaite. a Simon įkūrėja o“ „SiDek centro s kartu su puokščių kūrybo vietų, todėl dekoracijų Buvo tiek norinčiųjų dalyvauti, kad nepakako s. Tiems, kurie turėjo ruošimo siuntinukai iškeliavo į dalyvių namu ukus tiesiai į namus. izoliuotis ar serga, bibliotekininkai pristatė siuntin KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠO

JI BIBLIOTEKA

MAŽ EIKI Ų RAJO NO SAVI VALD YBĖS VIEŠ OJI BIBLIOTEKA

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Nuotr. iš Kupiškio r. sav. viešosios bibliot ekos archy

vo Įrengėme „Knygų Kalėdų“ vitriną – kad lankyt ojai pajustų šventinę nuotaiką. Manome, jog knyga – geriausia priemo nė, padedanti sėkmingai įveikti karantino išbandymus!

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MIKALOJAUS DAUKŠOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Daivos Atienės nuotr. Kalėdinės nuotaikos ir švenčių laukimo karant inas tikrai nestabdo. Bibliotekos personažai Kiškis Mažeikiškis ir Raganaitė seka pasakiškas, stebuklingas istorijas ir palaiko žmones namuose, kurdami smagią nuotaiką. Kolegoms ir bibl iotekų skaitytojams linkime mielų švenčių, kuo daugiau gerų emoci jų ir laimingų ateinančių metų.

JI BIBLIOTEKA

MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠO

Kristinos Meilutės nuotr. Artėjant gražiausioms metų šventėms, mūsų biblioteka virto pasakų miestu, kuriame norisi nuo apsilankyti arba bent jau pažvelgti pro tviskančius langus. „Kiek istorijų čia slypi...“ – taria spindesio ir įdomiausių knygų gausos visai galvą pametusi mūsų viešnia. Tegul per saulėgrįžą atbėgantis elnias devyniaragis parneša saulę bei šilumą į mūsų visų širdis ir namus! Įdomių, prasmingų ir jaukių šv. Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų! VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS CENT

RINĖ BIBLIOTEKA

Virginijos Rakevičės nuotr. Nepasiduodame karantinui ir atidarėme galeriją „Languose“. Per visą adventą iki pat Trijų Karalių senojo bibliotekos pastato languose ryškiomis spalvomis spindi Krekenavoje gyvenančio Nevėžio slėnių, pievų ir miškų, augalijos ir gyvūnijos metraštininko Algimanto Lūžos fotografijų paroda „Žiemos ilgesys“. JI BIBLIOTEKA

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYDŪNO VIEŠO

Akvilės Stančikaitės nuotr. – jų skaitytojai ima Šventes pasitinkame skolindami maišus knygų teką dažnai vaikščioti. io l bib į ėtų nereik kad iau, anksč nei u daugia tis padeda atlaikyti Džiaugiamės, kad knygose sukaupta išmin i skaitytojams už dėking esame ngi, reikali mės sunkų laiką. Jaučia tos ir naujų sveika e linkim ms Kolego ryšį. šiais metais sustiprėjusį Bibliotekininkė Jolanta idėjų, o skaitytojams – šiltų, ramių švenčių. a į jos paskirtį, sukūrė Matkevičienė kiekvienai skaityklai, atsižvelgdam Informacijos skaityklos po advento vainiką. Nuotraukoje matomas advento vainikas – nuosaikus ir dalykiškas.

Elenos Radevič nuotr. Kalėdos ir Naujieji metai šiemet kitokie, nei esame įpratę, – be šventinio šurmulio, renginių, fejerverkų ir kitų įprastų linksmybių. Atsižvelgdami į neįprastą padėtį, vartotojus esame priversti pasitikti ant laiptų. Bet Kalėdos yra Kalėdos. Žiba eglė, ant stendo – sveikinimai ir senų Kalėdų atviruk ų paroda. Pro atviras duris matyti vaikų darbelių ekspozicija. Šv. Kalėdų ir Naujų jų metų proga linkime kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti, kūrybinio impuls o naujiems pradėti, lengvos laimės rankos, stiprios sveikatos ir džiugios šventin ės nuotaikos.

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

UTENOS A. IR M. MIŠKINIŲ VIEŠOJI BIBLIOTEKA Nuotr. iš Panevėžio r. sav. viešosios bibliotekos archyvo

Gamtos atradimai, tapę Kalėdų šviesa!

JI BIBLIOTEKA PASVALIO MARIAUS KATILIŠKIO VIEŠO

ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Dainiaus Vareikos nuotr.

Gediminos Ramanauskienės nuotr.

bekontakčiu būdu: Vaikų Per karantiną skaitytojus aptarnaujamame ir Lijanai Markevičienei nei Šedie Daliai kėms erdvės bibliotekinin les padeda šventiškai knyge ines kalėd ytas atrinkti vaikų užsak nusiteikęs šunelis Toris.

Esame užvėrę duris, bet šalia savo skaitytojų. Galvojame apie juos. Neturintiems galimybės ateiti į biblioteką siūlome knygų pristatymo į namus paslaugą. Visą gruodžio mėnesį skaitytojams į maišelį prie išduodamų knygų dedame kvepiantį mažą, bet apčiuopiamą linkėjimą, kad švenčių kvapo ir jausmo jų namuose būtų dar daugiau. Skaitytojams ir kolegoms linkime šviesos mintyse ir tvirto tikėjimo teisinga būtimi. Nuotr. iš Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos archyvo PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠO

JI BIBLIOTEKA

Kristinos Paulauskaitės nuotr. Spindinti vaikų bibliotekos knygų pilis...

Šie metai bus įsimintini visai žmonijai, ne išimtis visa šalis ir mūsų biblioteka. Pandemijo s akivaizdoje viešosios bibl iot ekos išryškėjo savo reikalingumu žmonėms: kovo mėnesį gamino apsauginius skydelius medikams, o vėliau buvo aktyvios mokant gyventojus kompiuterinio raštingumo. Geroji žinia – šiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė dvigubai didesnę sumą eurų naujoms knygoms įsigyti, todėl net kaimo bibliotekos pasipildė naujais leidiniais. Biblioteka – ta institucija, kuri prisideda prie kokybiškesnio gyvenimo pasiūlydama skaityti. Mūsų bibliotekos darbuotojai stengiasi padėti lankytojams, kad knygos įkvėptų vilties ir suteiktų stiprybės. Adventas – susikaupimo metas, kartu tai – viltingas apmąstymo laikas. Linkiu skaitytojams ir darbuotojams sveikatos ir vilties, pasitikėti savo išrinkta valdžia ir niekada neprarasti tikėjimo, kad rytojus būna geresnis už šią dieną.

PANEVĖŽIO ELENOS MEZGINAITĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Lolitos Pranienės nuotr. Sveikiname kolegas su šventėmis ir linkime neprarasti tikėjimo bei optimizmo. Juk mes, bibliotekininkai, jau tokie... iki paskutinio lašo  Puoštis šventėms smagu visada, net kai taisykles veržiasi diktuoti virusas atklydėlis. 2021-ųjų laukiame pasipuošę šventiniu konkurso „Taip skamba Kalėdos“ dalyvių iš antrinių žaliavų sukurtų varpelių choru ir tikime, kad jo skambėjimas pasieks ir Jūsų namus.

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS ROMU ALDO GRANAUSKO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Nuotr. iš Skuodo r. sav. Romualdo Granausko VB archyvo Bibliotekos Vaikų literatūros skyrius sulauk ė Kalėdų Senelio su pilnu maišu dovanų – knygų-staigmenų vaikam s. Skaitytojai tik namuose sužinos, ką skaitys. Linkime dar daugiau naujų atradimų, potyrių ir paprasto vaikiško džiaugsmo, kuris nudžiu gina širdį ir užpildo dienas stebuklais. Kolegoms linkime neprarasti optimizmo, ryžto veikti, judėti pirmyn ir toliau visus stebinti genial iomis mintimis, idėjomis ir naujais atradimais.

ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Nuotr. iš Šiaulių apskr. P. Višinskio viešosios bibliotekos archyvo Evelinos Parniavskajos nuotr. Savo skaitytojus sveikiname į užsakytas knygas įdėdami po šventinį atviruką su bibliotekos kolektyvo linkėjimais.

Nors pandemija apribojo fizinio skaitytojų aptarnavimo galimybes, bibliotekos lankytojus, ateinančius į bekontakčius knygų atsiėmimo punktus, pasitinkame su kalėdine nuotaika.

ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠO

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

JI BIBLIOTEKA

Nuotr. iš Šiaulių m. sav. viešosios bibliotekos archyvo me akciją Šiemet kvietėme skaitytojus naudotis naujai įkurtu knygų nameliu, organizavo virtualioje „#UžskaitomKalėdas“, kurios metu kasdien rekomendavome kalėdinės tematikos knygas, nuskaidrintų parodoje „Prasminga diena kartu su Jumis“ kvietėme atrasti savo gyvenimo citatą, kuri dieną šiuo sudėtingu laikotarpiu. Nors ir nuotoliniu būdu, bet biblioteka visada šalia! TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BIRUT

Rasos Šeputienės nuotr. Rimos Norvilienės nuotr. Švenčių dvasia suspindo Jucaičių bibliotekos languose, kuriuos papuošė bibliotekininkė Rasa Šeputienė, o Kalėdų eglutė – Šilalės viešosios bibliotekos erdvėje.

EKA

LDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOT

ZARASŲ RAJONO SAVIVA

ĖS BALTRUŠAITYTĖS VIEŠOJI BIBLIOT

EKA

Nuotr. iš Tauragės r. sav. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo Linkime nenustoti skaityti, rinktis knygas pagal savo skonį ir stotą. Ir net karantino kaukės tegul netrukdo šypsotis! AUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VILNIAUS APSKRITIES ADOMO MICKEVIČI

Rasos Juršienės nuotr. svajonių išsipildymo, vilties a linkime visiems džiaugsmo, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų prog

ir stiprybės!

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS CENT

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

RINĖ BIBLIOTEKA

Mindaugo Masaičio nuotr. metų šventes pasitiko itin pakiliai: Šiemet 70 metų jubiliejų švenčianti biblioteka ir jos kieme! Pačia mieliausia bet ekoje, t io l bib tik Kalėdų eglę papuošėme ne kalendorius su kiekvieną knygų to adven lus staigmena lankytojams tapo virtua knyga. Jaukių švenčių visiems dieną mūsų darbuotojo rekomenduojama kolegoms ir bibliotekų lankytojams.

Švenčių proga skaitytojus kvietėme savo artimuosius nudžiuginti dovanojant pačią geriausią dovaną – galim ybę pažinti, atrasti, keliauti neišėjus iš namų. Bibliotekoje buvo galima rasti atvirukų su elektroninių knygų platformos „Milžinas“ prenumeratos kodu. Ši platforma suteikia galimybę skaityti naujau sią literatūrą lietuvių kalba mobiliajame telefone ar planšetėje.

ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

VIEŠOJI BIBLIOTEKA RASEINIŲ MARCELIJAUS MARTINAIČIO

Linos Butkevičiūtės nuotr.

Jolantos Andraikėnienės nuotr. Kalėdų Senelis slapta įžiebė Kalėdų eglutę Švenčionyse, bet mūsų nepamiršo ir užsuko į viešąją biblioteką, nes labai labai mėgsta skaityti.

Savo skaitytojam s švenčių proga linkime nors ir nuotoliniu būdu, bet vis tiek dovanoti vieni kitiems džiaugsmą, šypseną, jaukias akimirkas ir... knygas, nes jose slypi daug nepaprastų dalykų. Šiuo stebuklingu laiku visi stabtelkime ir nusikelkime į knygų pasaulį – tegul kiekvienuose namuose apsigyvena išmintis. Ir dažniau vieni kitiems šypsokimės akimis. Nuotraukoje – bib liotekos direktorius Kęstutis Rudys sako sveikinimą filmuojant šventinį vaizdo klipą „99 linkėjimai Palangai“.

bibliotekos archyvo Nuotr. iš Raseinių M. Martinaičio viešosios ekos darbuotojai. Šiuo Šventinį grožį bei jaukumą sukūrė mūsų bibliot aplinkoje, sveikatos jūsų o gerum ir s šilumo e linkim ypatingu laikotarpiu ir įdomių knygų.

TEMA / ANKSTYVASIS SKAITYMAS

„KNYGŲ STARTAS“: PUPELĖ, SKATINANTI PAMILTI KNYGAS Vaiva Markevičiūtė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo nuotr.

Tai, kad skaitymas lavina vaikų kalbą, vaizduotę, plečia pasaulio suvokimo ribas, tikriausiai žinoma visiems. Tačiau tikrai ne visi tėveliai žino apie ankstyvojo skaitymo vaikams svarbą. Nuo šių metų rudens Vilniaus apskrities naujagimių tėvus pasiekia specialistų parengtas lauknešėlis, kuriame – Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, atitinkanti 0–3 metų vaikų galimybes ir poreikius, žaismingi atvirukai su skaitymo specialistų kurtais patarimais, kaip skaityti su vaiku, bei spalvingi knygų skirtukai. Visos priemonės pateikiamos specialioje kuprinėlėje, kurią ateityje vaikas galės panaudoti eidamas į biblioteką išsirinkti mėgstamų knygų. Šis lauknešėlis – 2020 m. pradėto vykdyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamo ir ponios Dianos Nausėdienės globojamo ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto „Knygų startas“ dalis.

Projekto pagrindinis tikslas – užauginti Lietuvoje pirmąją kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis prasideda nuo pat kūdikystės, kartu skatinant skaitymą šeimoje, padedant jauniems tėvams įsisąmoninti ankstyvojo skaitymo svarbą ir suteikiant jiems reikiamų priemonių bei žinių. Nors pirmas „Knygų starto“ etapas prasidėjo 2020 m. rudenį, projekto rengėjai pluša nuo 2019ųjų: buvo semiamasi patirties iš užsienio šalių, formuojamas tinkamiausias Lietuvai ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto modelis, svarstomas lauknešėlio turinys ir išvaizda, kaip jis pasieks naujagimių susilaukusias šeimas, organizuojamas Pirmosios knygos konkursas, kurį laimėjusi knyga bus dedama į lauknešėlį. 10

MUMS TINKAMIAUSIAS MODELIS Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektai užsienio šalyse nėra naujiena, todėl pirmiausia „Knygų starto“ rengėjai domėjosi kolegų patirtimi – 2019 m. kovo 6 d. surengtas seminaras „Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai knygų starto link“. „Pasikvietėme skirtingų patirčių turinčių šalių projektų atstovus. Išklausėme Didžiosios Britanijos (čia vienos tvirčiausių tokių projektų tradicijų – pirmasis lauknešėlis Anglijos vaikus pasiekė dar 1992 m.), Nyderlandų, Čekijos ir kaimynų latvių pranešimus. Uždavėme begalę klausimų – tiek per seminarą, tiek kiek neformalesnėje aplinkoje, – pasakoja viena projekto vykdytojų Nacionalinės bib liotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vadovė Goda Baranauskaitė-Dangovienė. – Visos šalys naudoja kiek skirtingas taktikas: skiriasi lauknešėlių sudėtis ir apskritai pavidalas, jų dalijimo būdas, vaikų amžiaus grupės ir daug kitų dalykų, tačiau visur tikslas vienas – kad šeimose būtų skaitoma kartu nuo mažylio gimimo.“

šalyje vieni dalykai neša vieną žinią ir turi teigiamą konotaciją, tačiau nebūtinai tai veiks mūsų kultūroje. O štai auganti pupelė pasirodė visiems lietuviams atpažįstamas, ne vieną prasmę turintis simbolis. Kas nežino pasakos apie į dangų besistiebiančią pupą, pasodintą senelių? Mums tai pasirodė puiki ir šiam projektui labai tinkama metafora“, – pasakojo G. Baranauskaitė-Dangovienė. Visais projekto identiteto klausimais Nacionalinės bibliotekos darbuotojams labai pagelbėjo reklamos srities profesionalai, padėję atrasti šio projekto braižą Lietuvoje. Nieko panašaus kitų šalių projektuose neišvysime. Projekto lauknešėlį sudaro I. Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, žaismingi atvirukai su patarimais, kaip skaityti su vaiku, spalvingi knygų skirtukai ir kuprinėlė. Sevilės Charsikos nuotr.

Pirmosios knygos konkurso laimėtoja Indrė Zalieckienė knygelę „Kapt kapt kapt“ ne tik parašė, bet ir pati iliustravo. Vygaudo Juozaičio nuotr.

PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS

Pagrindinė „Knygų starto“ lauknešėlio dalis, be jokios abejonės, – knyga. 2019 m. rugsėjį Nacionalinė biblioteka paskelbė Pirmosios knygos konkursą, kuriam kvietė teikti paveikslėlių knygas, atitinkančias 0–3 metų vaikų psichologinės ir motorinės raidos, ankstyvojo amžiaus suvokimo ypatumus, poreikius ir interesus. Kadangi lauknešėlio knyga skirta patiems mažiausiems vaikams, buvo nurodyti specifiniai reikalavimai: rekomenduojama, kad knygos apimtis būtų 10–24 puslapiai, bendra matmenų suma būtų ne didesnė nei 29 cm. Kad knyga būtų saugi vaikui – joje negalėjo būti smulkių detalių, be to, ji turėjo būti kartoninė, o jos kampai suapvalinti. Knygoje turėjo rastis ir žodžių, bet ne daugiau kaip 300. Konkursui buvo pateikti 27 knygų maketai. Juos vertino įvairių sričių (susijusių su knygos menu, vaikų literatūra, vaiko ugdymo ir raidos aspektais) ekspertai. Konkurso nugalėtoja tapo Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“. Joje – žaismingas eilėraštukas apie lietų ir pačios autorės pieštos ryškių spalvų, aiškių formų iliustracijos. Greta didesnių piešinių yra mažesnių detalių, kurias įdomu pastebėti paūgėjusiems mažyliams. Knygelė pasižymi gera ritmika, žaismingumu, mažiausiam skaitytojui tinkamomis iliustracijomis. Tiesa, po šio konkurso dienos šviesą dar išvydo ne viena patiems mažiausiems skirta knygelė. Visa tai prisideda prie ankstyvojo skaitymo kultūros plėtojimo Lietuvoje.

KAIP PRADĖTI SKAITYTI?

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė (dešinėje) lauknešėlius nuvežė ir oficialiai įteikė Trakų medicinos įstaigų atstovams. Susitikime dalyvavo ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė (kairėje). Romos Kišūnaitės nuotr.

Projektui „Knygų startas“ parengti specialiai sudaryta komisija atsižvelgė į seminare dalyvavusių užsienio šalių atstovų patarimus ir patirtis. Tai leido atsispirti ir ieškoti projekto savitumo – rasti savus būdus, kaip pasiekti Lietuvos mažąjį skaitytoją ir jo tėvelius. Labai svarbu, kad skaitymas vaikui nuo pirmųjų gyvenimo metų asocijuotųsi su teigiamais, gražiais dalykais. Todėl daug dėmesio skirta projekto vizualinei pusei – norėta žaismingumo ir patrauklumo. „Ilgai svarstėme, kokį projekto logotipą, simbolį pasirinkti. Pavyzdžiui, vienoje

Ypač naudinga lauknešėlio dalis – patarimai, kaip skaityti mažyliams ir pasiekti maksimalios ankstyvojo skaitymo naudos. Tėveliams patariama skaitant drauge su vaiku fantazuoti ir praplėsti knygos tekstą aptariant iliustracijas; žaisti su pačia knygele, ją baksnoti, o panorėjus – ir pakramtyti. Skaityti reikėtų taip, kad ir patiems būtų įdomu, – mažylis tai tikrai pajus; nerodyti savo nuobodulio tą pačią knygą skaitant daugybę kartų, nes vaikui kartojimas yra labai svarbus. Derėtų susikurti skaitymo ritualą, nes vaikui svarbu stabilūs ir nekintantys dalykai. Be to, privalu atsižvelgti į skaitymo trukmę, kad vaikas spėtų susikaupti, tačiau jam nespėtų atsibosti; skaitant 11

kalbėtis, pasitelkti savo patirtį – pasakoti ar klausytis vaiko pasakojimų, susijusių su knygos istorija; keistis vaidmenimis – paprašyti, kad vaikas jums „paskaitytų“ iš paveikslėlių ar atminties. Šie patarimai pateikiami kaip atvirukai. Taip mokslu grįsta informacija tampa aiškesnė, lengvai suprantama, o svarbiausia – žaisminga. Žaismės tonas atpalaiduoja ir labai rimtą tėvams tenkančią misiją paverčia visų pirma smagiu užsiėmimu – jei tėvai nesimėgaus skaitydami savo vaikui, naivu tikėtis, kad šis lengvai susidomės šia veikla.

KOL KAS – TIK VILNIAUS REGIONE

Šiais metais pradėtas vykdyti bandomasis projektas, todėl lauknešėliai kol kas dalijami tik Vilniaus apskrities naujagimių tėveliams. „Daugelis tokio pasirinkimo priežasčių gana praktiškos. Pirmiausia tai priklausė nuo projekto biudžeto. Viena priežasčių – ir skirtinga skaitymo situacija skirtingose Lietuvos vietose. Vilniaus mieste ji yra geresnė nei regionuose, todėl sostinės gyventojams lauknešėlis kol kas nedalijamas. Jau žinome, kad projektas gaus paramą iki 2024 m., vadinasi, kitąmet lauknešėlį gaus visi Lietuvoje 2021-aisiais gimę vaikai“, – džiugiomis žiniomis dalijasi projekto vykdytoja G. Baranauskaitė-Dangovienė. Kone daugiausia diskusijų kėlęs klausimas – kaip šeimai perduoti lauknešėlį. Galiausiai pasirinkti šeimos gydytojai, nes gydymo įstaigos yra ta vieta, kurioje apsilanko dauguma naujagimių susilaukusių šeimų. Svarstyta, kad atėję pas šeimos gydytoją tėveliai jau būna kiek susigyvenę su naujuoju gyvenimo etapu ir pasirengę imti mąstyti apie dalykus, susijusius su švietimu ir kultūra. Pirmieji lauknešėliai šeimos gydytojams buvo perduoti rugsėjo mėnesį, o pradėti dalinti spalį. Iš viso perduota šiek tiek daugiau nei 2000 lauknešėlių, daugiausia – Vilniaus rajono savivaldybei, atsižvelgiant į naujagimių skaičių. Kadangi Vilniaus apskrityje gyvena daug tautinių mažumų atstovų, informacija tėvams apie ankstyvąjį skaitymą pateikta ne tik lietuvių, bet ir lenkų bei rusų kalbomis. „Į kelias savivaldybes lauknešėlius nuvežė už akciją atsakingi Nacionalinės bibliotekos darbuotojai ir oficialiai juos įteikė gydymo įstaigų atstovams. Tai buvo smagios akimirkos, džiaugiamės, kad, pavyzdžiui, Trakuose ir Švenčionyse įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir šių miestų merai, – prisimena projekto vykdytoja Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė Rūta Lazauskaitė. Papildomai gydytojams buvo sukurtas informacinis dviejų dalių vaizdo įrašas: trumpas projekto pristatymas ir Vilniaus universiteto edukologės doc. dr. Vaivos Schoroškienės paskaita apie ankstyvojo skaitymo naudą, pateikiama praktinių patarimų, kaip trumpai ir aiškiai norimą informaciją perduoti naujagimių tėvams. 12

Projekto „Knygų startas“ globėja Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė spalio 1 d. lankėsi Nacionalinėje bibliotekoje, skaitė vaikams, su jais bendravo ir žaidė, taip pat įteikė projekto lauknešėlius. Vygaudo Juozaičio nuotr.

ŠALIES VALDŽIOS PALAIKYMAS

Projektas „Knygų startas“ sulaukė ir šalies valdžios institucijų palaikymo. Juo nuo pat pradžių daug rūpinosi buvusi Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, rašytoja Unė Kaunaitė. „Tyrimai kitose šalyse rodo, kad „Knygų starto“ iniciatyvose dalyvavę tėvai vėliau patys perka daugiau knygų savo vaikams ir daugiau skaito kartu su jais, o iniciatyvose dalyvavę vaikai ne tik labiau mėgsta skaityti, bet ir dažniau skolinasi knygas iš bibliotekų ir netgi įgyja geresnę starto poziciją pradėdami eiti į mokyklą, – vardija U. Kaunaitė. – Todėl jei mes, kaip valstybė, esame išsikėlę tikslus skatinti vaikus daugiau skaityti ir ugdyti raštingą visuomenę, tokios iniciatyvos privalo būti vykdomos visos valstybės mastu – nes jos gali daryti teigiamą įtaką visiems vaikams.“ U. Kaunaitė pripažįsta, kad kiekvieno didelio ir svarbaus projekto pradžia niekada nebūna lengva, nes žmonės turi pradėti tikėti nauja idėja: „Šios prog ramos iniciatoriai tikrai padarė didelį darbą, kad projektas išvystų dienos šviesą, todėl neabejoju, kad ši iniciatyva jau niekur nedings. „Knygų startas“ skynėsi kelią ne tik Kultūros ministerijoje. Dar vasarą suformuotame valstybės biudžeto projekte buvo numatytos lėšos, kad jau nuo kitų metų pavyktų šį projektą vykdyti visoje Lietuvoje.“

MOKOSI TIEK BIBLIOTEKININKAI, TIEK PEDAGOGAI

Rašytoja, dirbusi Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, džiaugiasi, kad naujagimiams paruoštas ankstyvojo skaitymo lauknešėlis yra labai žaismingas ir įkvėps paimti knygą į rankas. „Daugybė tėvelių vis dar nežino, kad apskritai reikia skaityti tokiems mažiems vaikams, – esu kalbėjusi ne su viena jauna šeima, kuri nustebdavo išgirdusi, kad yra prasminga skaityti vaikams iki vienų metukų. Todėl tokia iniciatyva visų pirma šviečia tėvus ir, net neabejoju, paskatina juos imtis knygos. Viliuosi, kad ateityje lauknešėlyje dar atsiras ir žaisliukas“, – šypteli U. Kaunaitė. Apie galimą lauknešėlio papildymą kalba ir projekto vykdytoja G. Baranauskaitė-Dangovienė.

Pasak jos, kai kuriuos sprendimus vykdant projektą nuolat reikės persvarstyti – įsitikinti, ar jie veikia, laikui bėgant, apsvarstyti kitus variantus. „Ateityje norėtume papildyti lauknešėlio turinį, pavyzdžiui, žaisline pupele. Turime ir kitų idėjų, tačiau viskas priklauso nuo to, ar gausime pakankamą valstybės finansavimą, o gal atsiras privačių rėmėjų. Be to, dabar lauknešėliai įteikiami pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu, tačiau svarstome ir kitus variantus – gimdymo namuose, bibliotekose.“ Specialiai bibliotekininkams, pedagogams, darželių auklėtojoms parengta edukacinė programa, mokanti, kaip reikia skaityti mažiesiems ir su mažaisiais. I. Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“ buvo šios programos atspirties taškas, joje slypintys žodžiai, iliustracijos tapo raktu, kokių imtis veiklų su mažaisiais skaitytojais. Programą rengė rašytoja I. Zalieckienė, aktorė, darbo su ikimokyklinio amžiaus vaikais praktikė Kristina Savickytė ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. Joje pateikiamos bendrosios rekomendacijos, kaip pasiruošti renginiui ir jį organizuoti, galimų užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikų grupėms siūlymai ir knygelės autorės atradimai. Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanale ir svetainėje www.skaitymometai.lt galima pasižiūrėti praktiškai demonstruojamus rekomendacijose aprašomus užsiėmimus, kuriuos sukūrė ir vaizdo įraše rodo K. Savickytė. Knygelės „Kapt kapt kapt“ drauge su edukacine medžiaga dar šiemet turėtų pasiekti visų šalies bibliotekų ir jų filialų vaikų skyrius. Viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyriams ar padaliniams, didesnėms, miestų ir miestelių bibliotekoms kaip pavyzdys bus įdėtas ir lauknešėlis.

IR PIRMOSIOS PONIOS, IR TĖVELIŲ DĖMESYS

Projektą „Knygų startas“ globoja Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Spalio 1 d. apsilankiusi Nacionalinėje bib liotekoje rengiamuose tradiciniuose rytmečio skaitymuose, projekto globėja vaikams perskaitė projektui sukurtą I. Zalieckienės knygelę „Kapt kapt kapt“, mažiesiems dalyviams įteikė skaitymo skatinimo lauknešėlius, su jais pabendravo, kartu su autore ir vaikais žaidė pagal knygelę sukurtą žaidimą. „Be galo svarbu skaityti vaikams. Žinios, apgaubtos tėvų meile ir šiluma, yra nuostabi jų dėmesio mažylių ateičiai išraiška. Skaitydami savo vaikams, mes palydime juos į nuostabią vaizduotės šalį. Vėliau skaitydami kartu turime puikią progą kalbėtis, diskutuoti su savo atžalomis pačiomis įvairiausiomis temomis, padėti jiems atrasti svarbiausias gyvenimo vertybes“, – sakė D. Nausėdienė. Lauknešėlius jau spėjo įvertinti ir tėveliai. „Prieš 8 mėnesius susilaukiau dukrytės Kamilės, kuriai drauge su vyru pradėjome skaityti nuo pirmųjų jos gyvenimo dienų, – pasakoja fotografė Agnė Kairienė. – Skaityti ėmiau dėl kelių priežasčių. Visų pirma, labai mėgstu tai daryti. Kol nemokėjau pati, man skaitė mama arba močiutė. Tiesa, tai nebuvo daroma dažnai, tačiau tuos jaukius vakarus, įsisupus į patalus, klausantis skaitomos knygos, prisimenu su didžiausiu malonumu.“ A. Kairienę skaityti dukrytei paskatino literatūra apie vaiko vystymąsi ir ugdymą. „Nemažai šaltinių kviečia skaityti vaikams nuo kūdikystės, nes skaitymas turtina vaiko žodyną, skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, kuria tarpusavio ryšį su tėvais. Nuoširdžiai nudžiugau sužinojusi apie „Knygų starto“ projektą, – sako A. Kairienė. – Neretai tėvai laukia, kol vaikas bus vyresnis, kad suprastų, kas jam skaitoma, bet draugystę su knygomis galima pradėti kur kas anksčiau.

Dukrytei Kamilei fotografė Agnė Kairienė skaito nuo pat gimimo, nes tai kuria vaiko ryšį su tėvais, turtina jo žodyną, skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę. Nuotr. iš asmeninio A. Kairienės albumo

Pažįstami nustemba sužinoję, kad Kamilei pradėjau skaityti taip anksti, tačiau, išgirdę argumentus, patys skuba įsigyti vaikiškų knygučių savo vaikams.“ Komunikacijos specialistė Medeina Andriulienė pasakoja ir kaip pamotė, ir kaip mama pradėjusi skaityti nuo pirmųjų pažinties akimirkų: „Berniukams, kai tik susipažinome, iškart kūriau skaitymo ritualus, ėmiau kaupti jų biblioteką, labai daug apie tai kalbėdavomės, skaitėme jiems, su jais, prie jų. Dukrytei skaityti pradėjau tik grįžusi namo po gimdymo. Knygos mūsų namuose labai gerbiamos, daug laiko skiriame ne tik skaityti, bet ir knygoms pasirinkti, perskaitytoms aptarti.“ Pasak M. Andriulienės, ankstyvasis skaitymas naudingas ne tik dėl kokybiško laiko su tėveliais, bendrų tradicijų kūrimo, bet, svarbiausia, dėl vaiko žodyno. „Žinoma, kad kuo daugiau žodžių vaikas girdi pirmaisiais savo gyvenimo metais, tuo sėkmingesnė jo kalbinė raida ir nuo to priklauso jo ateities mokslo rezultatai ir net sėkmė gyvenime! Taigi knygų startas tikrai lygus sėkmingam startui. Vėliau, žinoma, skaitymas duoda ypač daug naudos raštingumui, bendram išsilavinimui. Skaitymas vaikams, mano nuomone, yra didžiausia ir geriausia dovana, kokią tėvai gali jiems padovanoti. Linkiu, kad šis projektas pasiektų kuo daugiau šeimų. Skaitymas pakeis ne tik jų gyvenimus, bet ir visos Lietuvos ateitį.“ *** Projektas „Knygų startas“ yra Skaitymo skatinimo programos dalis, jį įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Nacionalinė biblioteka. Projekto globėja – Diana Nausėdienė. Projekto partneriai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius. Daugiau informacijos – www.skaitymometai.lt. 13

PROJEKTAI

GALIMYBĖ STABTELĖTI IR PAGALVOTI APIE SAVE

„Biblioterapijos taikymo bibliotekose“ pirmojo etapo apžvalga Dr. Daiva Janavičienė, dr. Rasa Januševičienė

Viena iš bibliotekų veiklos sričių, prisidedančių prie psichoemocinės visuomenės sveikatos gerinimo, yra biblioterapija. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su partneriais Lietuvos biblioterapijos asociacija ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija 2020–2021 m. vykdomas projektas „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ plečia biblioterapijos taikymo viešosiose bibliotekose galimybes. Projekto mokymuose jų dalyviai įgavo patirties, patys išbandė keturis biblioterapijos taikymo metodus. Organizatoriai tikisi, kad ilgainiui jie galės patys kūrybiškai organizuoti panašaus pobūdžio užsiėmimus savo bibliotekose.

Per pirmąjį projekto etapą – 2020-uosius – įvyko visi 5 planuoti mokymai apskričių bibliotekose. Juose dalyvavo 68 bibliotekininkai iš įvairių šalies vietovių. Metų pabaigoje iš spaudos išėjo dvi projekto iniciatorės ir koordinatorės dr. Daivos Janavičienės knygos: „Biblioterapija: teorija ir praktika“1 ir „Biblioterapijos metodika“2. Pastarosios parengimas ir leidyba iš dalies finansuota Lietuvos kultūros tarybos, kaip ir vykę mokymai. Šie leidiniai pagelbės norintiems pagilinti žinias teikiant biblioterapijos paslaugas bibliotekose.

Šiame straipsnyje apžvelgsime projekto mokymų dalyvių ir lektorių mintis, kurių sulaukėme iš anoniminės apklausos po mokymų3.

Janavičienė, Daiva. Biblioterapija: teorija ir praktika. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 132 p. 2 Janavičienė, Daiva. Biblioterapijos metodika. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 94 p.

ĮTRAUKIEJI TAUTOSAKOS ELEMENTAI Kaip biblioterapiniais tikslais panaudoti tautosakos kūrinėlius, mokė lektorė, psichologė Donata Grakauskaitė-Šličienė. Mokymų dalyvė iš Klaipėdos regiono džiaugiasi šia idėja: „Tautosaka tarsi įtraukia į nuolatinį vyksmą: žaisti, spėlioti, mąstyti, lyginti, gretinti, sukurti. Tinka norintiems aktyvumo, judesio, ekspresijos. Čia Projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ mokymų dalyvių grįžtamojo ryšio duomenys [rankraštinis dokumentas]. Duomenys gauti per google.com anketų paskyras. Surinko apskričių viešųjų bibliotekų projekto kuratoriai. 24 p.

Johnny Mcclungo („Unsplash“) nuotr.

regiono bibliotekininkė pasiruošusi skaitymo klubų su biblioterapijos elementais žinias panaudoti organizuojant panašią veiklą slaugos ligoninėje arba senelių namuose, Senjorų dienos centre Kaune, Panemunėje.

KOMUNIKAVIMAS SU SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENIMIS

Pasakų terapijos užsiėmimas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Daivos Janavičienės nuotraukos

Kūrybinio rašymo užsiėmimą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje Rasa Derenčienė pradeda užduotimi pagal paveikslėlius.

nemažai kontrastų – nuo juoko iki mąslumo, tad nuobodu tikrai nebus.“ Žinoma, būtina atsižvelgti į auditoriją ir pagal ją parinkti atitinkamo sudėtingumo užduotis. Apie skirtingas pasakų terapijos metodo taikymo galimybes pasakojo D. Janavičienė ir Vidas Dusevičius. Keletas mokymų Vilniuje dalyvių sakėsi planuojantys pasakų perkūrimo įgūdžiais pasinaudoti renginiuose vaikams, vaikų vasaros stovyklose. Dalyvė iš Kauno apskrities ketina, pasitelkdama pasakas, rengti edukacines pamokėles vaikams. Lektoriaus V. Dusevičiaus užsiėmimo metu Kaune ir Šiauliuose pasirinktas asmeninio santykio su pasaka metodas buvo taikomas skatinant geriau suvokti save, savo patirtis, savo emocijas. Bibliotekininkai dalijosi, kad šį būdą tikslingai panaudos darbe su vaikais iš socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų.

BIBLIOTERAPIJOS ELEMENTAI SKAITYMO KLUBUOSE

D. Janavičienė mokymuose pristatė skaitymo klubų su biblioterapijos elementais veiklos galimybes. Grįžtamojo ryšio anketoje viena mokymų dalyvė iš Panevėžio regiono rašo, kad ji jau naudojo panašias priemones, tik jų nevadino biblioterapinėmis. Net keliolika dalyvių teigia, kad pasinaudos praktiniais skaitymo klubo organizavimo ir vedimo patarimais. Nemažai jų išsakė ketinimus kurti bibliotekose skaitymo klubus. Kita bibliotekininkė iš Panevėžio regiono džiaugėsi, kad gavo reikiamų žinių: „Sužinojau, kaip svarbu užmegzti ryšį su kiekvienu asmeniškai. Gavau ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.“ O štai Kauno

Lektorius V. Dusevičius per mokymus pabrėžė, kad svarbiausia – užmegzti kontaktą, prakalbinti. Mokymų dalyvei iš Šiaulių regiono įstrigo lektoriaus žodžiai, kad „kalbėti reikia jų kalba, būti ausimi, kuri klauso“. Ji ketina šią nuostatą pritaikyti savo darbe. Kita dalyvė rašo: „Dėkui lektoriui V. Dusevičiui už labai tikrovišką darbo „Caritas“ priklausomų asmenų bendruomenėje ir stokojančių asmenų centre „Betanija“ pristatymą. Biblioteka neturi patirties dirbant su nuo priklausomybių kenčiančiais žmonėmis. Bet tarp lankytojų nemažai vaikų iš socialinės rizikos šeimų, todėl ši informacija tikrai aktuali.“ Viena mokymų dalyvė teigė su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis susidurianti kasdienybėje, kai jie retkarčiais užsuka į biblioteką pabūti, išgerti kavos, paskaityti laikraščio, žiemą – gal tiesiog pasišildyti. Ji tikisi, kad lektoriaus V. Dusevičiaus suteiktos žinios leis drąsiau tokį žmogų sutikti, jį užkalbinti, pabūti jam „na, ne biblioterapeutu, bet terapeutu – išklausytoju...“ „Bibliotekininkui dirbti su tokios negalios vaikais būtų didelis iššūkis! Tačiau lektoriaus pasiūlyta žaisminga prakalbinimo forma praverstų dirbant su vaikais vasaros stovyklų metu“, – tokį pasamprotavimą paliko dar viena mokymų dalyvė.

POEZIJOS TERAPIJA IR SAVĘS PAŽINIMAS

Poezijos terapijos užsiėmimus mokymuose vedė doc. dr. Jūratė Sučylaitė. Dalyvė iš Šiaulių regiono rašo: „Poezijos skaitymas atpalaiduoja ir ramina. O jeigu žmogui dar suteiki galimybę perskaityti jo mėgstamiausią eilėraštį ir išsakyti, kokius jausmus poezija jam sukelia, užsimezga nuoširdus pokalbis ir turininga diskusija.“ Kita dalyvė svarsto, kad „poezijos terapija – tai ne tiek būdas susibendrauti, kiek labiau priemonė analizuoti pasąmonę, atsiverti“. Mokymų dalyvė iš Klaipėdos regiono palankiai vertina poezijos terapijos metodo taikymą: „Galima įdomiai perkurti tekstus, pritaikyti sau, lavinti kalbėjimo ir rašymo įgūdžius, dalintis patirtimi, geriau pažinti save ir kitus, atrasti kažką bendro su kitais. Poezijos metodo taikymas – įdomi veikla, skatinanti kūrybiškumą, norą domėtis pačia poezija, ne tik žaisti su žodžiais, bet ir atrasti juose paslėptą mintį ir prasmę.“ Arba: „Poezijos terapijos metodas yra puikus būdas dalintis emocijomis, stiprinti bendrumo ryšį. Jo taikymo alternatyva galėtų būti pasirinktų eilėraščių pagal tam tikrą emocinę būseną ar temą skaitymas ir iš juose pasirinktų žodžių ar frazių kiekvieno grupės nario emocinės būsenos nusakymas.“ 15

Kita dalyvė tarsi pratęsia šią mintį ir išsako abejones: „Tai nelengvas metodas, reikalaujantis daugiau patirties ir žinių. Panaudoti savo darbe būtų galima tik daugiau pasimokius, išnagrinėjus daugiau pavyzdžių. Dirbantiems su skaitytojais tokie mokymai labai naudingi, būtų malonu sudalyvauti dar ne sykį.“ Kadangi poezija domisi palyginti negausus skaitytojų būrys, bibliotekininkės iš Panevėžio regiono manymu, šis metodas padėtų sudominti daugiau skaitančių žmonių. Kita dalyvė pasidalijo tokiu įspūdžiu: „Patiko užsiėmimo metu taikomos ribos kūrybai, kurios padaro poezijos kūrimą paprastesniu dalyku ir įveda žaidimo elementų, sukuriančių puikią nuotaiką.“ Keletas mokymų dalyvių prisipažino nedrįsią imtis iniciatyvos: „Poezijos terapijos metodas labiau siejamas ne su teksto analize, o su mėginimu kurti poeziją. Įdomu, kai lektorė pateikia tam tikrus rėmus, žaidybinius elementus, kuriais naudojantis galima kurti eiles, bet kaip juos sugalvoti pačiam?“ Lektoriai atsakytų: vienareikšmiško atsakymo nėra – tiesiog reikėtų pasitelkti savo kūrybiškumą ir bandyti.

KŪRYBINIO INTUITYVAUS RAŠYMO PASITELKIMAS

Lektorė Rasa Derenčienė vedė užsiėmimus kūrybinio intuityvaus rašymo tema. Po paskaitos nemažam skaičiui dalyvių kilo noras savo bibliotekoje organizuoti kūrybinio intuityvaus rašymo klubą. Anot vienos dalyvės iš Panevėžio regiono, šis metodas labai prasmingas. „Tai suteikia kūrybos ir savęs atradimo džiaugsmą, – pripažino ji. – Maniau, kad nesugebėsiu, bet atliktą užduotį perskaičius garsiai, pasirodė visai neblogai, netikėta ir gan prasminga. Labai patiko išbandyti savo kūrybinio rašymo sugebėjimus.“ Dalyvė iš Klaipėdos regiono teigė, jog atlikti kūrybinio rašymo užduotis jai buvo įdomu, bet „sudominti tuo savo bibliotekos skaitytojus vargu ar pavyktų“. O dalyvė iš Kauno regiono buvo optimistiškesnė: „Kadangi vieną ciklą kūrybinio-terapinio rašymo bib liotekoje jau įgyvendinome karantino metu, buvo labai naudinga klausytis paskaitos. Visa, kas išgirsta, gali būti labai sėkmingai praktiškai panaudota. Tokie mokymai parodė, kad esame teisingame kelyje, tik nereikia sustoti.“

MOKYMŲ DALYVIŲ IR LEKTORIŲ PATIRTIS

Per mokymus mokytasi ne tik kaip taikyti metodus, bet ir pačios užsiėmimų eigos, struktūros. Štai dalyvės iš Panevėžio įspūdis: „Patiko, kaip nuo susipažinimo pratimo perėjome prie praktinės rašymo užduoties.“ O bibliotekininkė iš Kauno regiono teigia, kad būtinai per susitikimus savoje bibliotekoje panaudos susėdimą ratu ir visų dalyvių pakalbinimą. Per vienos dienos mokymus neįmanoma aprėpti visko. Projekto kūrėjai siekė mokymais perteikti platesnį metodikų spektrą, tiesiogiai įtraukti dalyvius, bet tai ne iki galo atitiko kai kurių dalyvių lūkesčius. Viena kursų Vilniuje dalyvė rašo: „Mokymų temos ir 16

patys užsiėmimai labai įdomūs, tik gaila, kad mažai laiko. Dirbant savo bibliotekoje, teks pačiai mėginti nuspėti, ką būtų patarusi, kalbėjusi ir kur akcentus sudėliojusi lektorė.“ Kai kurie darbuotojai net pasiryžę po mokymų susisiekti su lektoriais, kad išsiaiškintų juos dominančias detales. Susitikę su skirtingų regionų atstovais, dėstytojai pažino bibliotekų veiklų įvairovę ir patyrė didesnį praktinių įgūdžių poreikį. Be to, kaip teigė viena iš lektorių, tai buvo „nauja patirtis – mokymai karantino dėl COVID metu. Komunikavimas su kaukėmis, dideli atstumai tarp dalyvių“. Ilgą panašių užsiėmimų vedimo patirtį turinti lektorė taip lygina renginius prieš 20 metų ir dabar: „Anksčiau biblioterapijos daugeliui reikėjo kaip galimybės laisvintis iš įvairių psichologinių kompleksų, dabar žmonės ją dažniausiai vertina kaip galimybę sustoti, pagalvoti apie save patį.“

BIBLIOTERAPIJOS NAUDA BIBLIOTEKOMS

Projekto rengėjai ir dėstytojai mano, kad biblioterapijos mokymai suteiks bibliotekoms galimybę praplėsti savo paslaugas, padrąsins darbuotojus, kurie nori vykdyti panašias veiklas, pasitelkti biblioterapiją. Sveikatos institucijoje dirbanti lektorė prisipažino padariusi tam tikrų atradimų: „Labai radikaliai pasikeitė požiūris į bibliotekų veiklą. Pamačiau, kokį didelį darbą galima nudirbti, siekiant pagerinti gyventojų psichinę sveikatą, tuo tikslu bendradarbiaujant su bibliotekomis.“ Bibliotekoms plečiant bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros institucijomis, galima pasitelkti kūrybinei veiklai pritariančius psichologus, visuomenės sveikatos specialistus, o gal ir medicinos ar slaugos personalą. Derėtų pabrėžti, kad per praktinius biblioterapijos užsiėmimus stengiamasi grupėse sukurti artumo jausmą, kurį, projektą vykdant su karantino padiktuotais apribojimais, buvo sunkiau palaikyti. Šiek tiek trukdė bendravimas didesniais atstumais tarp žmonių. Kita vertus, visi mokymai vyko realiai, ne nuotoliniu būdu. Tokio bendravimo tiek lektoriai, tiek dalyviai pasiilgo; tai dar labiau išryškėjo antrojo – rudenį paskelbto – karantino metu. Vykdant projektą 2021 m., numatytos veiklos socialinėse institucijose. Mokymuose dalyvavę bibliotekininkai bus pakviesti inicijuoti idėjas, kokias veiklas ir kur jie norėtų organizuoti. Iš visų pateiktų idėjų kiekviename regione bus atrinkta po penkias. Jų įgyvendinimą turėtų kuruoti projekto dėstytojai. Aišku, koronaviruso pandemija gali pakoreguoti planus, gali tekti keisti užsiėmimų tikslines grupes. Gerai socialinių institucijų veiklą pažįstanti lektorė J. Sučylaitė baiminasi ir dėl užsiėmimų dalyvių imlumo: „Socialinės institucijos įvairios. Norėtųsi, kad globotiniai suprastų kalbą, nes tam tikrą negalią turintys asmenys gali nesuvokti daugelio žodžių prasmės, tuomet vedami biblioterapijos užsiėmimai nuviltų.“ Apibendrinant biblioterapijos taikymo projekto pirmojo etapo patirtį, norisi pasidžiaugti, kad jo veiklos įvyko laiku, kad dauguma dalyvių liko patenkinti, o lektoriai pasiryžę tęsti pradėtas veiklas. Nacionalinė biblioteka, vykdydama projektą, įgyvendino socioemocinės atrankos teorijos dimensiją, susijusią su gyvenimo tikslų kėlimu ir atnaujinimu, emociniu pažinimu, kūrybingumo vystymu. Projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

PROJEKTAI

UŽGIMUSI KAUNE, TAUTIEČIŲ PUOSELĖTA ČIKAGOJE Apie lietuvių operą išeivijoje Antanas Kučiūnas dirigavo ir pirmajam išeivijos operos Čikagoje pastatymui – G. Verdi „Rigoletui“. Nuotraukoje – A. Kučiūnas per „Traviatos“ spektaklį 1971 m.

Asta Bielinskienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius

Pasaulio lietuviai gali didžiuotis unikaliu teatro meno reiškiniu, kurio ištakos veda į prieš 100 metų Kaune įkurtą profesionalų Valstybės teatrą. Tai – vienintelė pasaulyje emigrantų bendruomenės sukurta ir šešis dešimtmečius gyvuojanti tautinė operos trupė – Čikagos lietuvių opera. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Čikagoje (JAV) veikiančiu Balzeko lietuvių kultūros muziejumi, 2020 m. vykdė projektą „Lietuvos operai – 100. Aleksandro Plenio videokolekcijos skaitmeninimas ir sklaida“, kurio metu buvo suskaitmeninti trapiose laikmenose saugomi ir plačiajai visuomenei iki šiol buvę neprieinami Čikagoje lietuvių pastatytų operos spektaklių įrašai. Nuo šiol jie prieinami Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklos, o nuo 2021 m. – ir skaitmeninto kultūros paveldo portalo „Epaveldas“ lankytojams. Pokario Čikagos lietuvių bendruomenėje, kurioje buvo daug profesionalių muzikų, nuolat sklandė idėja įkurti operą. Visos aplinkybės natūraliai vedė į lietuviškos operos atsiradimą: patirtis kuriant Tremties operą Vokietijos pabėgėlių stovyklose, iš Lietuvos pasitraukusių solistų ir kitų menininkų gausa Jungtinėse Amerikos Valstijose, senesnės kartos emigrantų (Miko Petrausko, Antano Vanagaičio ir kt.) puoselėtos muzikinių spektaklių tradicijos; sėkmingai gyvuojantys sudėtingą repertuarą įvaldę lietuvių chorai. O svarbiausia – čia buvo tvirta ir patriotiška bendruomenė, kurią veikti skatino troškimas prikelti ypatingą nepriklausomos Lietuvos kultūros simbolį – 1920 m. įkurtą mylimą Valstybės operą. Apie savos operos galimybę kultūros veikėjai užsimindavo vis drąsesniais pareiškimais. Štai muzikologas Juozas Žilevičius, 1949 m. sužinojęs, kad į JAV persikėlė dirigentas Vytautas Marijošius, ir suvokdamas iš Lietuvos pasitraukusių solistų potencialą, ragino nedelsti. Didžiausiu postūmiu tapo chorų

profesionalumas – gausiuose lietuviškų parapijų ir pasaulietiniuose choruose buvo daug natas pažįstančių balsingų mėgėjų ir muzikos profesionalų, parengdavusių sudėtingiausius repertuarus, kuriuose netrūkdavo ir populiarių operų ištraukų. Iniciatyvos ėmėsi Čikagos lietuvių vyrų choras, pradėjęs burtis dar Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Jam tuo metu vadovavo buvęs Valstybės operos solistas Vladas Baltrušaitis.

PIRMASIS SPEKTAKLIS

Pirmajam išeivijos operos pastatymui pasirinktas Giuseppe Verdi „Rigoletas“. Išlikęs Čikagos lietuvių vyrų choro 1956 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokolas, kuriame rašoma: „<...> susirinkime pareiškiama, jog bus statoma opera Rigoletto. Rengėjai yra Čikagos lietuvių vyrų choras, iš kur ta idėja ir išplaukė.“1 V. Baltrušaitis buvo ir operos meno vadovas, ir režisierius, ir solistas – atliko Rigoleto vaidmenį. Tuo metu neįmanoma buvo Vyliūtė, Jūratė. Čikagos lietuvių opera: istorijos metmenys. Vilnius, 1999, p. 23.

Pokariu tarp Čikagos lietuvių sklandė mintis įkurti operą. Iniciatyvos ėmėsi Čikagos lietuvių vyrų choras, kuriam vadovavo dainininkas ir chorvedys Vladas Baltrušaitis (pirmojoje eilėje penktas iš kairės). Čikagos Juozo Žilevičiaus ir Juozo Kreivėno lietuviškos muzikos archyvo nuotraukos

surinkti visos sudėties orkestro, todėl nuspręsta samdyti Čikagos teatro „Lyric Opera“ orkestrą, kostiumus skolintis iš Čikagos miesto operos teatro, dekoracijas išsinuomoti2. Visa kita turėjo būti įgyvendinta savomis jėgomis. Pasirinkti puikūs solistai: Jonas Vaznelis, Algirdas Brazis, Juozė Krištolaitytė, Monika Kripkauskienė, Danutė Stankaitytė ir kiti. Hercogo vaidmeniui buvo pakviestas latvis Voldemars Salna. Spektaklio režisieriumi tapo Kazys Oželis, dailininku – Vytautas Virkau, choro vadovu – Alfonsas Gečas. Diriguoti operą sutiko gabus muzikas Aleksandras Kučiūnas. Užbėgant į priekį, derėtų pabrėžti, kad jis, pastebėtas ir įvertintas būtent lietuvių spektakliuose, nuo 1960 m. dirbo „Lyric Opera“ dirigento asistentu.

PASIEKTA SVAJONĖ

Sunkiai dienomis dirbantiems Čikagos lietuviams patriotizmas suteikdavo jėgų intensyvioms repeticijoms vakarais, kartais iki išnaktų. Apie rengiamą premjerą rašė vietos laikraštis: „Po penkis sykius savaitėje tenka repetuoti. Žiūrėk, vieną dieną vienam gale miesto, kitą kitam. Reikia pirmiausia patalpas susimedžioti, paskui visiems žmonėms telefonu pranešti, paskui suvažiuoti iš visų kraštų į vietą, o radus patalpą šaltą, dar pasikūrenti, ir tik tada pradėti repetuoti, nežiūrint to, kad visa diena fabrike ar įstaigoje išbūta. Dar gi begalės administracinių reikalų, kurie atliekami vidurnaktyje.“3 Vis dėlto būta abejonių, ar pavyks išeivijos lietuvių bendruomenei pastatyti visavertį operos spektaklį. Nepaisant sunkumų ir ribotų išteklių, „Rigoleto“ premjeriniai spektakliai parodyti 1957 m. kovo 30 ir 31 dienomis Čikagos Marijos gimnazijos 1200 vietų salėje, vėliau daugybę metų glaudusioje ir kitus Čikagos lietuvių operos pastatymus. Visų – tiek kritikavusiųjų operos pasirinkimą bei idėją, tiek nekantriai laukusiųjų uždangos pakėlimo – lūkesčiai Petrauskaitė, Danutė. Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai. Vilnius, 2015, p. 897. 3 V. R. Jų bėdos, rūpesčiai ir tikslai. Naujienos, 1957, kovo 18. 2

buvo viršyti, premjera sukėlė furorą. Džiaugsmą kėlė ne tik Valstybės operos klestėjimo laikų prisiminimai. Operos spektaklis JAV lietuvių dienraštyje „Draugas“ buvo vadinamas triumfu, minimas aukštas atlikimo lygis. „Pavyko geriau, negu galima buvo laukti <...> net vargu, ar galima pritaikyti mėgėjiškumo terminą. Spektaklis praėjo sklandžiau negu Kaune operos pradžioje; buvo stipresnis negu daugelis mažesniųjų Vokietijos miesto operų pastatymų“4, – vertino laikraštis. Net amerikiečių spauda ir kitos tautinės bendruomenės pastebėjo ir žavėjosi lietuvių „Rigoletu“. Didžiulis pasisekimas parodė, kad emigrantų bendruomenei operos pastatymas ne tik įveikiamas tikslas, bet ir geidžiama lietuvybės puoselėjimo forma.

OPERA IR PATRIOTIZMAS

Po „Rigoleto“ prasidėjo ilga Čikagos lietuvių operos istorija. Susitelkusi bendruomenė rado lėšų, pagerino repeticijų sąlygas, sukūrė stabilią organizacinę grupę. Darbas kasmet (su retomis išimtimis) pastatant (net ir sunkiausiomis sąlygomis) naują operą tapo nuoseklus ir įtraukiantis. Iš viso iki šiol pastatytos 38 operos, kai kurios iš jų (Giuseppe’s Verdi „Traviata“, Charles’io Gounod „Faustas“, Amilcare’s Ponchielli „Lietuviai“, Vytauto Klovos „Pilėnai“) po kelis kartus. Pabrėžtina, kad G. Verdi, Ch. Gounod, Georges’o Bizet, Gaetano Donizetti ir kitų užsienio kompozitorių operų libretai būtinai būdavo verčiami į lietuvių kalbą. Beje, kartais samdomi nelietuviai atlikėjai savo partijas privalėdavo išmokti dainuoti lietuvių kalba. Ilgainiui vis stiprėjo visuomenininkų, raginančių statyti lietuviškas operas, balsai. Todėl Čikagos lietuvių operos repertuare atsirado Juliaus Gaidelio („Gintaro šaly“), Kazimiero Viktoro Banaičio („Jūratė ir Kastytis“), Jeronimo Kačinsko („Juodas laivas“), Jurgio Karnavičiaus („Gražina“), V. Klovos („Pilėnai“) operos. 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo bendradarbiavimas su Nacionaliniu operos ir baleto bei Kauno muzikiniu teatrais. Čikagos operos pastatymuose dainavo geriausi Lietuvos solistai: Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Sabina Martinaitytė, Arvydas Markauskas, Bronius Tamašauskas ir kiti, dirigavo Julius Geniušas, operas režisuodavo Eligijus Domarkas. Šie bendri pastatymai ne tik gaivino ir transformavo senąją Čikagos lietuvių operą, bet ir kėlė diskusijas apie operos ateitį. Tačiau pradinį tikslą – atgaivinti Lietuvos dalelę, išsaugoti lietuviškumą ir Lietuvos kultūros pasiekimus, ugdyti jaunos kartos patriotiškumą – išeivijos tautinė opera išlaikė. 1944 m. geriausių solistų netekusi Lietuvos valstybės opera atgimė tolimojoje Čikagoje.

A. PLENIO KOLEKCIJA – PRIEINAMESNĖ

Dauguma Čikagos lietuvių operos spektaklių yra įvertinti kritikų (ypač daug rašė kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Vladas Jakubėnas). Jų akimirkos atspindėtos Lietuvos ir JAV išeivijos laikraščių nuotraukose. Esama ir šios unikalios trupės spektaklių vaizdo įrašų: beveik dviejų dešimtmečių (1985–2004 metų laikotarpio) operos spektakliai kruopščiai užfiksuoti profesionalaus fotografo Aleksandro 4

Vyliūtė, Jūratė. Čikagos lietuvių opera: istorijos metmenys. Vilnius, 1999, p. 29.

Viena iš lietuvių išeivijos operos legendų Aldona Stempužienė – Madalena „Rigoleto“ spektaklyje.

Solistas Jonas Vaznelis, pasiruošęs vaidinti G. Verdi „Aidoje“. Jis dalyvavo ir pirmajame trupės spektaklyje „Rigolete“ 1957 m.

SUSKAITMENINTI 1985–2004 M. SPEKTAKLIŲ VAIZDO ĮRAŠAI

K. V. Banaitis. „Jūratė ir Kastytis“ V. Bellini. „Norma“ G. Bizet. „Carmen“ G. Donizetti. „Meilės eliksyras“ G. Donizetti. „Lucia Di Lammermoor“ F. von Flotow. „Marta“ Ch. Gounod. „Faustas“ V. Klova. „Pilėnai“ B. Smetana. „Parduotoji nuotaka“ J. Strauss. „Čigonų baronas“ G. Verdi. „Kaukių balius“ G. Verdi. „La Traviata“ G. Verdi. „Otello“ G. Verdi. „Trubadūras“ G. Verdi. „Don Carlos“

Čikagos lietuvių operos scenoje – G. Bizet „Karmen“.

Plenio videoįrašuose. A. Plenio spektaklių įrašuose pateikta ir išsami informacija apie jų dalyvius, organizatorius, atlikėjų sudėtis. Šią unikalią kolekciją sudaro 15 pavadinimų operų ir 2 koncertai, tilpę į 29 vaizdajuostes. A. Plenys prieš mirtį visus operų įrašus dovanojo Balzeko lietuvių kultūros muziejui Čikagoje. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Balzeko lietuvių kultūros muziejumi, šių metų vasario 1–gruodžio 1 d. vykdė projektą „Lietuvos operai – 100. Aleksandro Plenio videokolekcijos skaitmeninimas ir sklaida“, kurio metu buvo suskaitmeninti lietuvių operos Čikagoje pastatymų įrašai. Operas suskaitmenino Amerikos lietuvių televizijos kūrėjas ir redaktorius, režisierius Arvydas Reneckis. Su šia lietuvių operos istorijos dalimi galima susipažinti Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, o nuo 2021 m. spektaklių įrašai bus prieinami portale epaveldas.lt. Taip visuomenė ir tyrėjai įgis patogią galimybę iš autentiškų pasirodymų geriau pažinti mūsų operos atlikėjų meną – įrašuose užfiksuotos lietuvių išeivijos operos legendos J. Vaznelis, A. Brazis, Aldona Stempužienė. Virtualiojoje erdvėje prieinama išeivijos opera padės prisiliesti prie lietuvių bendruomenės Čikagoje ir apskritai visose JAV gyvenimo.

ALEKSANDRAS PLENYS (1928–2005) • Gimė ir augo Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metu su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau iš perkeltųjų stovyklų išvyko į JAV. • Ilgus metus Čikagoje dirbo konteinerių ir pakavimo kompanijoje „Continental Can Company“. • Laisvalaikiu A. Plenys fotografuodavo vestuves ir portretus, dirbo fotografijos reikmenų parduotuvėje „Marquette Photo“. • Ilgainiui susidomėjo videografija. Pradėjo savanoriškai filmuoti įvairias Market parko Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje vykstančias šventes, lietuvių organizacijų rengiamus koncertus bei Čikagos lietuvių operos spektaklius. • Buvo savanoris Amerikos lietuvių televizijos Čikagoje operatorius.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba 19

BIBLIOTEKŲ TURTAI

NETIKĖTAS RADINYS SENOJE KNYGOJE Daiva Juškienė, Solveiga Sprindienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius

Katalonų kilmės dominikono teologo Raimundo Martí poleminio veikalo „Pugio fidei“, kurio viršelio pagrinduose rasta vertingų leidinių fragmentų, antraštinis puslapis.

Restauruodami spausdintinį kultūros paveldą, dokumentų restauratoriai ne kartą yra tapę unikalių artefaktų atradėjais. Tai nutiko ir vienai šio straipsnio autorių Daivai Juškienei, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus pirmosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorei. Restauruodama vieną XVII a. veikalą, specialistė jo pergamentiniame viršelyje rado iš senų knygų išpjautų lapų, kuriuos identifikavus buvo pakoreguota Lietuvoje saugomų inkunabulų statistika. 2019 m. D. Juškienė restauravo retą ir vertingą knygą, priklausančią senų spaudinių kolekcijai, saugomai Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų saugyklose. Ši knyga – tai 1687 m. Leipcige lotynų ir hebrajų kalbomis išspausdintas Raimundo Martí poleminis veikalas „Pugio fidei“. Veikalo autorius (dar minimas kaip Ramón Martí, Raymundus Martini, Raymond Martin, Raymond Martini) – XIII a. Ispanijoje gyvenęs katalonų kilmės dominikonų vienuolis ir teologas, eruditas, hebrajų ir maurų kalbų žinovas, Talmudo tyrinėtojas. Knyga „Pugio fidei“ – solidžiai atrodantis spaudinys. Jo bloką sudaro 1160 lapų; priešantraštinį lapą puošia vaizdinga graviūra. Ant knygos priešlapio užklijuotas ekslibrisas rodo, jog knyga seniau priklausė kunigui Jonui Krizostomui Gintilai (1788–1857), Žemaičių vyskupijos administratoriui, teologijos daktarui. J. K. Gintila anuo metu buvo garsus bibliofilas, savo kolekcijoje sukaupęs daugiau nei 30 000 knygų.

VAIZDAS PRIEŠ RESTAURAVIMĄ Tiek Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų saugotojams, tiek restauratoriams buvo akivaizdu, kad dokumentu nebegalima naudotis – nei tyrinėti, nei eksponuoti. Viršelį dengiantis pergamentas susibangavęs, sustandėjęs, dėmėtas, paplyšęs, 20

Knyga „Pugio fidei“ – solidžiai atrodantis spaudinys, jo bloką sudaro 1160 lapų.

nešvarus. Popierinis pagrindas po pergamentu banguotas. Sutrūkę ryšiai, padūlėjęs ir kai kur jau nutrūkęs rišimo siūlas. Bloko nugarėlė išlinkusi į vidų. Priešlapiai ir bloko lapai apglamžyti, nešvarūs, dėmėti, suplyšę, kai kur sulipę. Paskutinio lanko ir priešlapių lapai susiklijavę. Paskutiniai lankai beveik atsiskyrę nuo bloko. Prasta knygos dalis jungiančių ir tvirtinančių elementų – kaptalų, ryšių – būklė, o nuo šių elementų tvirtumo labai priklauso, ar knyga yra funkcionali. Prieš imantis restauruoti knygą, buvo įvertinta ir aprašyta jos būklė, sudaryta išsami restauravimo veiksmų programa. Remiantis šia programa, atlikti reikiami popieriaus, klijų, rašomųjų medžiagų ir pergamento cheminiai tyrimai. Fotografuojant užfiksuotos dokumento pažaidos. Apžiūrėjus

buvo spėti, kad šie lapai yra išpjauti iš keleto ar net keliolikos įvairaus turinio knygų, spausdintų prieš maždaug 400–500 metų. Aptikę tokius radinius, restauratoriai paprastai konsultuojasi su padalinio, kurio fonduose yra saugoma kultūros vertybė, specialistais. Tariamasi, ar palikti taip, kaip buvo, ar išimti ir įklijuoti reikiamą skaičių tuščių lapų. Ką daryti su R. Martí knygos „Pugio fidei“ viršelyje rastais lapų pluoštais, buvo konsultuotasi su Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadove dr. Viktorija Vaitkevičiūte Verbickiene. Apžiūros metu nutarta viršelio pagrindus sudariusių knygų lapų po restauravimo į viršelį negrąžinti – kad būtų galima identifikuoti šiuos lapus, išsiaiškinti jų kilmę bei istorinę vertę. (Dr. Milda Kvizikevičiūtė ėmė aiškintis knygų lapų kilmę. Tarp jų mokslininkė atrado dviejų inkunabulų fragmentus. Plačiau apie tai – p. 23.)

IŠIMTI LAPAI PARENGTI TYRINĖTI

Atsižvelgus į lapų būklę ir išanalizavus jų tyrimų duomenis, buvo pasirinkti tinkami restauravimo veiksmai. Cheminių tyrimų metu nustatyta, jog pagrindų sluoksniai suklijuoti gamtinės kilmės – brinkstančiais vandenyje klijais. Pritaikius apdorojimą vandeniu ir jo metu klijams išbrinkus, suklijuotieji lapai atskirti vienas nuo kito. Paaiškėjo, jog knygrišys, rišęs knygą „Pugio fidei“, į viršelį sudėjo 14 plono kartono lakštų ir 46 įvairių knygų lapus bei lapų fragmentus. Kai kurie – iliustruoti medžio graviūromis. Atrodė, kad vienas kitas lapas (spėta pagal popieriaus gaminimo būdą, teksPo kruopščios dokumento struktūros analizės atskirtas knygos viršelis.

ir įvertinus spaudinio būklę, tapo akivaizdu, kad pairusią ir jau nebefunkcionalią knygą teks išskirstyti į dalis (viršelį, bloką, priešlapius), tuomet atskirai restauruoti, o po to sujungti į ankstesnę visumą.

STAIGMENA – VIRŠELIO PAGRINDUOSE Prieš ardant knygą išsamiai aprašyta jos autentiška struktūra, nubraižytos knygos dalių ir detalių jungimo schemos. Tik po kruopščios knygos struktūros analizės dokumentas buvo išskirstytas į dalis. Kietviršio pagrindai atsargiai išimti iš juos gaubusio pergamentinio apdaro. Pasirodė, jog pagrindai sudaryti iš senų knygų lapų ir plono kartono lakštų. Jų būklė buvo prasta: deformavęsi, papeliję, pakraščiuose apskurę. Kadangi suiro klijai, kuriais šie lapai buvo suklijuoti, iš jų suformuoti viršelio pagrindai kai kur išsisluoksniavo. Pergamentinio knygos „Pugio fidei“ viršelio pagrinde restauratorė rado atskirų popieriaus lapų. Tokių popieriaus lapais pastandintų knygų viršelių ne sykį yra tekę matyti ir restauruoti. Seniau knygrišyklose būdavo gana įprasta pergamentinių bei odinių viršelių pagrindą, jei pritrūksta kartono, formuoti iš nereikalingų popierinių knygų ar rankraščių lapų. Šiuo atveju restauruojamo dokumento viršelis buvo pakietintas suklijuotais lankstaus ir nestoro kartono lakštais, anuo metu popieriaus malūnuose gaminamais iš perdirbtos skudurų masės. Prie kartono lakštų (greičiausiai jų pritrūkus reikiamam pagrindo storiui sudaryti) buvo priklijuotų iš knygų išpjautų popieriaus lapų su spausdintu tekstu. Pagal šrifto stilių ir popieriaus kokybę galima

Viršelio pagrinduose rasta senų knygų lapų, tarp kurių pavyko identifikuoti inkunabulų fragmentų.

to raidžių šriftą, inicialų puošybą) galėjo būti išpjautas iš pačių seniausių spausdintinių knygų – inkunabulų. Viršelyje rastų lapų paviršių dengė klijų sluoksnis. Patys lapai – apiplyšę, dėmėti, apgraužti kinivarpų. Popierius pageltęs ir dėmėtas. Atskirti lapai ir kartono lakštai apdoroti specialios paviršiaus aktyviosios medžiagos putomis ir išplauti vandens vonelėse. Plaunant iš popieriaus pašalinti per keletą šimtmečių susidarę žalingi ir rūgštūs junginiai. Vėliau lapų popierius buvo apdorotas specialiu šarminimo tirpalu, prailginančiu popieriaus amžių. Trūkstamos lapų dalys atkurtos popieriaus liejimo mašinoje. Naudotos ilgaamžiškumu pasižyminčios medžiagos – specialiais dažais nudažyti linų ir medvilnės celiuliozės plaušai, grąžinamumu pasižymintys klijai, klijinimo tirpalai. Lapai ištiesinti tarp specialių audinių ir medinių lentų mechaniniame prese. Po šių restauravimo procedūrų popierius tapo tvirtesnis, apsaugotas nuo neigiamo fizinio ir aplinkos poveikio, tekstą ir iliustracijas tapo lengviau tyrinėti ir identifikuoti.

Iš pergamento ir iš liejimo mašinoje pagamintų lapų, taip pat iš restauruotų plono kartono lakštų buvo suformuotas viršelis. Šiuo viršeliu aptrauktas restauruotasis knygos blokas.

SUTVARKYTA KNYGA GRĮŽO Į SAUGYKLAS

Atlikti ir kiti knygos „Pugio fidei“ restauravimo darbai. Priešlapiai ir bloko lapai išvalyti trintukais, teptukais. Ištiesinti užsilankstę kampai. Labiausiai pažeisti ir susiklijavę paskutinieji bloko lapai bei priešlapiai iš pradžių atskirti vieni nuo kitų, o po to ir nuo knygos bloko. Jie išplauti vandens vonelėse ir pašarminti specialiu tirpalu. Prarastieji fragmentai atkurti popieriumi, pagamintu liejimo mašinoje. Įplyšusios sritys sutvirtintos plonu restauraciniu (vadinamuoju japoniškuoju) popieriumi. Klijuota vandeniniais tirpalais, pagamintais iš specialių celiuliozės eterių ir kviečių krakmolo. Restauruotieji knygų lapai ir priešlapiai prisiūti prie knygos bloko. Daug atidaus darbo prireikė restauruojant per laiką sukietėjusį, susibangavusį, nešvarų ir funkcionalumą praradusį pergamentą. Lakštas išvalytas specialiu celiuliozės tirpalu bei vatos gniužulėliais. Viršelį dengiančio pergamento deformacijos (kietumas, banguotumas) panaikintos palaikius jį padidinto drėgnumo aplinkoje – tarp tam tikrų reikiamą drėgmę palaikančių lakštinių medžiagų. Vėliau viršelio pergamentas ištiesintas tarp gelumbės bei medinių lentų mechaniniame prese. Trūkstami pergamento fragmentai ir įplyšimai sutvirtinti lakšto storį atitinkančiu japoniškuoju popieriumi; klijuota kviečių krakmolo kleisteriu. Iš viršelio pagrindo išimti senų knygų lapai pakeisti popieriaus liejimo mašinoje suformuotais, mechaniniame prese išdžiovintais bei ištiesintais, po to pagal tinkamą formatą apipjautais lakštais. Kelioms dešimtims lakštų pagaminti naudotos restauracinės, ilgaamžiškumu pasižyminčios medžiagos – celiuliozės plaušai, klijai, klijinimo tirpalai. Iš pergamento ir iš liejimo mašinoje pagamintų lapų, taip pat iš restauruotų plono kartono lakštų suformuotas viršelis. Šiuo viršeliu aptrauktas restauruotasis knygos blokas. Kad būtų saugiau laikyti, dokumentui pagaminta dėžutė iš pašarminto kartono. Senų spaudinių fragmentams saugoti padarytas aplankas iš archyvinės kokybės popieriaus. Restauruotą knygą ir joje aptiktus kelių šimtmečių amžiaus lapus šiuo metu yra saugu tyrinėti ir eksponuoti. Po restauravimo Raimundo Martí veikalas „Pugio fidei“ ir jo viršelyje atrasti senų knygų fragmentai buvo sugrąžinti į Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų saugyklas. 22

Restauruotoje knygoje priešantraštinį lapą puošiančios graviūros grožis dar labiau atsiskleidė.

Kad būtų saugiau laikyti, restauruotiems iš viršelio išimtiems lapams pagaminta dėžutė iš pašarminto kartono.

Knygos restauravimo eigą fotografavo Nacionalinės bibliotekos aukščiausiosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė Kristina Lukoševičienė.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

TARP IDENTIFIKUOTŲ INKUNABULŲ – KOMEDIJŲ IR ROMĖNŲ TEISĖS FRAGMENTAI Senųjų knygų įrišuose neretai galima aptikti kitų leidinių tekstų lapų fragmentų. Dažnai jie randami pergamentu – specialiai išdirbta oda – aptrauktų knygų viršeliuose (suklijuojant lapus buvo gaminamas kartonas). Pergamento ar popieriaus juostelės buvo naudojamos naujai įrišamos knygos nugarėlei ir pan. sutvirtinti. Amerikiečių literatūros kritikė, knygos istorijos tyrinėtoja Leah Price gali nurodyti daugybę knygos panaudojimo būdų (neskaičiuojant skaitymo)1. Naujai įrišant knygas, dažniausiai būdavo pakartotinai panaudojami „suskaitytų“ knygų puslapiai, spaudos proceso atliekos (sugadinti lapai spaudos metu), (Publijaus Terencijaus komedijų rinkinio) dvilapio fragmentas su iliustracija, kurioje pasenusios knygos, nebeatitin- Inkunabulo vaizduojami du pagrindiniai komedijos „Eunuchas“ veikėjai Fedrija ir Parmenonas. kančios naujausių gyvenamojo meto tradicijų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje restau- tacchini veikalas Repertorium ruojant ispanų dominikono teologo Raimundo Martí (m. apie iuris utriusque, tik jau XVI a. 1286) poleminį veikalą „Tikėjimo durklas“ (Pugio fidei; Leipcigas, laidos. Nors konkrečios leidimo 1687), buvo atrasti 46 XV–XVII a. knygų lapai ir jų fragmentai. vietos ir metų kol kas nepavyGiovanni Bertacchini teisinio veikalo lapų Maloniai nustebino tarp šių fragmentų atsidūrę du inkunabulai – ko nustatyti, pagal tipografiją fragmentai puošti raudono ir mėlyno rašalo knygos, išspausdintos iki 1500 m. gruodžio 31 d. Nors tai – pavie- ir popierių galima daryti prieinicialinėmis raidėmis. niai lapai, pasaulio inkunabulistikoje jie yra traktuojami kaip atskiri laidą, kad tai – XVI a. pirmosios apskaitos vienetai. Tad dar kartą keičiasi ir Lietuvoje esančių inku- pusės knyga. Viršeliuose taip nabulų statistika. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje saugoma pat buvo įklijuotos Terencijaus komedijos su garsaus vokiečių evangeliko Phillipo Melanchthono (1497–1560) komentarais. Ši 90 inkunabulų, o Lietuvos atminties institucijose – 522. Vienas iš inkunabulų – romėnų autoriaus Publijaus Terencijaus knyga buvo skirta jaunuoliams lavinti. Joje pateiktas Terencijaus 2 (apie 195/185–apie 159 m. pr. Kr.) komedijų rinkinys Comoediae komedijų „Uošvė“ (Hecyra) ir „Formionas“ (Phormio) tekstas, gra(Strasbūras, 1496). Terencijaus komedijos buvo gausiai puoštos matikos komentarai ir mokomoji medžiaga. Du fragmentai yra iš XVI a. išleisto Rytų Romos imperatogarsaus vokiečių menininko Albrechto Dürerio (1471–1528) kurtomis iliustracijomis. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas riaus Justiniano (527–556) kodekso – vienos iš civilinio teisės išlikęs dvilapio fragmentas su iliustracija, kurioje vaizduojami du sąvado sudedamųjų dalių – komentaras (Corpus iuris civilis). pagrindiniai komedijos „Eunuchas“ veikėjai Fedrija ir Parmenonas. Tarp knygų fragmentų yra ir italų humanisto Lorenzo Vallos Antras inkunabulas – italų teisininko Giovanni Bertacchini (apie (1407–1457) XVI a. pradžios galimai Venecijoje išleisto veikalo 1448–apie 1500) veikalo Repertorium iuris utriusque (Niurnbergas, „Lotynų kalbos elegantiškumas“ (Elegantiae de lingua latina) 1483) antroji laida. Tai viena gausiausių to meto romėnų ir kano- puslapiai. Šiame traktate L. Valla analizavo lotynų kalbos granų teisės kompiliacijų. Leidinio populiarumą liudija tai, kad per matiką, stilistiką ir retoriką. keliolika metų pasirodė net 10 knygos laidų. 10 išlikusių knygos lapų fragmentų yra puošti raudono ir mėlyno rašalo inicialinėmis raidėmis bei pirmosiomis pastraipų raidėmis – rubrikomis. Kiti atrastieji lapai – daugiausia iš XVI a. knygų, tačiau ne visus fragmentus įmanoma identifikuoti. Viena iš jų – minėtas G. Ber Smith, Adam. Material Texts in Early Modern England. Cambridge, 2018, p. 56.

Dr. Milda Kvizikevičiūtė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėja In P. Terentii Comoedias Sex, Novus Commentarius Ex Publicis Praelectionibus Doctissimorum Virorum, qui olim in celeberrima Academia Vuitebergensi floruerunt, in usum Scholasticae Iuventutis magno studio et labore collectus, et nunc primum editus. Leipzig, 1568.

NAUJI LEIDINIAI

TARSI DIENORAŠTYJE ATSKLEIDŽIAMA BIBLIOTEKOS ISTORIJA Viktorija Žilinskaitė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

VIII Klaipėdos knygų mugėje pristatytas leidinys „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“*. Spalio mėnesį įvykusiame knygos pristatyme aktorių lūpomis liudijami 70-metį mininčios bibliotekos istorijos faktai priminė jos istoriją moderniajame amžiuje. Kaip per šį laikotarpį keitėsi biblioteka, užrašyti knygoje pasiryžo rašytojas ir buvęs bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Vos du kartus savo vietą keitusi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka daugeliui miestiečių asocijuojasi su monumentaliu pastovumu. Vis dėlto 1950 m. įsteigta biblioteka „pergyveno ne vieną laikotarpį, <...> net keturis kartus keitė steigėją ir net penkis kartus pavadinimą“, turėjo 6 vadovus, 15 kilometrų atstumu Klaipėdos mieste išsibarsčiusius padalinius ir dar du objektus Neringoje. Kylant Nepriklausomybės aušrai, augo knygų fondai ir lankytojų skaičius, įvairėjo teikiamos paslaugos. Visiems šiems pokyčiams užfiksuoti vargu ar būtų galima rasti kitą tinkamesnį asmenį už J. Šikšnelį – ilgametį bibliotekos kolektyvo narį, čia praleidusį didelę dalį savo karjeros, 2008–2018 m. jai vadovavusį ir toliau joje tebedirbantį. 1

Šikšnelis, Juozas. Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais. Klaipėda: Druka, 2020. 327, [1] p.: iliustr., bibliogr.: p. 305–319; r-klė: p. 320–327.

LEMTINGAS SUTAPIMAS Įdomu, kad knygos autorius yra bibliotekos bendraamžis, gimęs jos įsteigimo metais ir kartu su biblioteka išgyvenęs vienas kitą keičiančius pokyčių bei pastovumo laikotarpius. Šis artimas autoriaus santykis su biblioteka knygos skaitytojams originaliai atskleidžia dinamiškus bibliotekos veiklos užkulisius. Pasakojime sąmoningai vengiama objektyvumo, jautriai, nuoširdžiai, kartais net šmaikščiai prisimenamos kurioziškos situacijos, sutiktos asmenybės, atvirai aprašomi bauginantys ilgos nežinomybės ar konfliktų periodai. Pats autorius knygą vadina beletristiniu kūriniu. Iš tiesų – skaitytojai, ieškantys bibliotekos istorijos statistikos ir akademiškumo, gali būti nustebinti autoriaus stiliaus, subjektyvių apmąstymų ir asmeninių įspūdžių gausos. Šis unikalus autoriaus filtras, pro kurį žvelgiama į bibliotekos praeitį, leidžia skaitytojui pajusti, jog bibliotekos istorija – tai ne sienos ir ne knygos, o ją kuriančių ir kūrusių žmonių prisiminimai.

Knygos dailininkė Aida Zybartė

NE SAUSA STATISTIKA, O GYVI ŽMONĖS Šios knygos širdis – gyvoji atmintis: biblioteką kūrusių ir tebekuriančių žmonių atsiminimai bei istorijos, šmaikštūs nutikimai ir nerimą keliančios abejonės. Žinoma, svarbus šaltinis rengiant knygą buvo ir istoriniai Klaipėdos regioniniame valstybės archyve ir bibliotekoje saugomi dokumentai, fotografijos bei straipsniai žiniasklaidoje, tačiau blunkantys „tarybmečio“ dokumentai, akivaizdžiai klaidingi straipsniai bei išblėsusi amžininkų atmintis didelę dalį bibliotekos istorijos pradžios paliko užmarštyje. Galbūt todėl bibliotekos istorija knygoje pradedama ne nuo jos įkūrimo 1950-aisiais, o nuo 47 metus joje praleidusio knygos autoriaus prisiminimų. Asmenine J. Šikšnelio patirtimi paremtas įvykių aprašymas – vienas labiausiai žavinčių knygos skyrių. Jame istoriniai procesai susipina su realiomis istorijomis ir dažnai šmaikščiu jų vertinimu autoriui žvelgiant iš šiandienos perspektyvos. Karjeros bib liotekoje pradžia, per ilgus metus sutiktos ypatingos asmenybės, politinių sprendimų neteisybės ir skauduliai – rengiantis perteikti bibliotekos istoriją, skaitytojui aiškiai pareiškiama, jog tai – gyva knyga, kurios kiekvienas puslapis paženklintas ne tik statistinėmis lentelėmis, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Begėdiškai, tarsi svetimo dienoraščio puslapiai knygoje skleidžiasi ne tik paties autoriaus, bet ir kitų ilgamečių bibliotekos darbuotojų patyrimai, prisiminimai, įžvalgos. Skaitydamas netikėtai pajunti, jog statistiką ir skaičius, nuo rublio iki euro besikeičiančius finansinius rodiklius peržvelgi probėgomis ir skubi prie žmonių istorijų. Nuo bibliotekos vadovų ir jų pavaduotojų iki skyrių vedėjų ir ilgamečių bibliotekos specialistų – knygos autorius dėmesio skiria kiekvienam. Skaitytojai supažindinami su tais, kurie dažnai lieka nematomi ir nepažįstami net ištikimiausiems bibliotekos lankytojams, tačiau be

kurių indėlio neliko nė vienas – nei bibliotekos pastovumo, nei pokyčių – laikotarpis. Skaitytojai kviečiami pažinti bibliotekos bendruomenę, tradicijas ir „užklasinę“ veiklą – klubus, varžybas, neformalius bibliotekininkų bendruomenės susitikimus.

„O BUVO VISKO...“

Per septynis bibliotekos gyvavimo dešimtmečius, rašytojos Ievos Simonaitytės žodžiais tariant, „buvo visko“. Ilgas nepertraukiamos veiklos laikotarpis subūrė ne tik glaudžią kolegų bendruomenę, bet ir sudarė jai sąlygas įgyvendinti tradicijomis tapusias veiklas, projektus, diegti inovacijas, teikti lankytojams aktualias paslaugas. J. Šikšnelis, pripažindamas, jog visoms bibliotekos veikloms, renginiams, įvykiams bei projektams pristatyti neužtektų ir kelių knygos tomų, skaitytojus supažindina su dalimi svarbiausių bei įsimintiniausių. Daug dėmesio autorius skiria bibliotekos pastato ir patalpų „epopėjai“. 1953 m. bibliotekininkams savavališkai užėmus didesnę Herkaus Manto gatvės 25-ojo namo – istorinio XIX a. pastato – dalį, biblio teka čia liko ilgam. Šiame pastate ji įsikūrusi iki šiol. Bibliotekai plečiantis, kilo naujo pastato poreikis. Knygos autorius skaudžiai prisimena naujo bib liotekos pastato projektavimo laikotarpį. 1973 m. pradėta naujos vietos augančiai bibliotekai paieška po galybės klaidžiojimų, projektų rengimo ir jų atšaukimo finišo tiesiąją pasiekė tik 2006 m., kai pagaliau buvo atidarytas naujasis modernus biblio tekos pastatas... greta senojo Herkaus Manto g. 25, tiksliau jo kieme. Istorinis pastatas (žinomiausias jo praeities savininkas buvo pirklys J. G. Gerlachas) sukėlė ir istorinį bibliotekos vadovų konfliktą su lėšų skirstytojais, vėliau – su bankrutuojančiais rangovais, dar vėliau – su visuomenininkais. Direktoriaus pavaduotoju tuo laikotarpiu buvęs J. Šikšnelis atskleidžia iki šiol neišblėsusias nuoskaudas siekiant bibliotekos modernizavimo ir ironizuoja, jog naujuoju bibliotekos pastatu šiandien užsimiršę džiaugiasi net ir tie, kurie ilgą laiką priešinosi jos statybai. Knygos skaitytojai gali sužinoti ne tik kaip formavosi išorinis bibliotekos veidas – jie gali perskaityti, kaip keitėsi bibliotekos veikla, skyrių struktūra, plėtėsi spaudinių fondai, kilo specialistų kvalifikacija, daugėjo teikiamų paslaugų; kaip biblioteka tapo svarbiausia Knygoje daug dėmesio skiriama bibliotekos pastato ir patalpų „epopėjai“. 1953 m. biblioteka įkėlė koją į istorinį Vakarų Lietuvos regione, namą dabartinėje Herkaus Manto gatvėje. Bibliotekai plečiantis, atsirado naujo pastato poreikis. Jis iškilo 2006-aisiais senojo komplekso kieme. Eugenijaus Maciaus nuotr. teikianti pagalbą regiono 25

bibliotekoms, atliekanti kraštotyrinę veiklą, skaitmeninanti kultūros paveldo objektus, siūlanti aktualias, inovatyvias bei profesionalias paslaugas, organizuojanti kultūros ir edukacinius renginius, auginanti gausią kultūros bendruomenę. Stipriai bibliotekos veidą pakeitė skaitmenizacijos era ir kompiuterinės technologijos. Nuo 7 tūkst. spaudinių 1950 m. iki beveik 1 mln. spaudinių šiandien užaugę bibliotekos fondai kiekvienam tapo lengviau prieinami naudojantis elektroninio katalogo (LIBIS) sistema, kuri bibliotekoje pradėta diegti dar 1997 metais. Kartu su biblioteka užaugo net kelios kartos, neįsivaizduojančios jos be galimybės skolintis knygas naudojantis savitarnos ir bekontakčio knygų atsiėmimo aparatais. Jos nebeįsivaizduoja biblio tekos, kurioje nebūtų prieigos prie čia saugomo kultūros paveldo lobyno duomenų bazių, nebūtų galimybės el. kataloge atrasti, rezervuoti, užsisakyti ar pratęsti spaudinių, dirbti skaityklose be belaidžio interneto ryšio. Knygos puslapiuose užfiksuotas ilgas bibliotekos modernėjimo kelias atskleidžia nuolatinį siekį išlikti aktualiais ir reikalingais, tobulėti, keistis kartu su modernėjančios visuomenės poreikiais.

POKYČIAI – GYVAVIMO GARANTAS

liotekininkų, negaliu sakyti, kad visų <...> neblėstantis entuziazmas dirbti už tą mažą atlyginimą, kurti ir <...> neieškoti kur geriau, kur sočiau ir panašiai. Tai tas mane visą laiką žavėjo. <...> Ir ta stiprybė, aš manau, yra nuostabus dalykas.“ Knygoje netiesiogiai atskleidžiamas biblio tekininkų bendruomenės pažeidžiamumas, priklausomybė nuo besikeičiančių politinių jėgų sprendimų ir periodiškai kaskart iškylanti būtinybė įrodinėti savo reikalingumą. Vis dėlto, net ir rašydamas apie sudėtingus bibliotekos istorijos periodus, autorius geba skaitytojo dėmesį sutelkti ne į sunkumus, o į visuomet išliekantį bibliotekininkų entuziazmą kurti net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, nuolat tobulėti, eiti koja kojon su besikeičiančia visuomene.

O KAS TOLIAU?

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos 70-mečiui skirta knyga – tai nuoširdžios istorijos, atskleidžiančios ją kūrusių žmonių paliktus pėdsakus bibliotekos praeityje ir paklotus pamatus bibliotekos ateičiai. Lengvas knygos „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ stilius, jautrūs bibliotekos darbuotojų prisiminimai sudomins ne tik studentus ar bibliotekų istorijos tyrėjus, bet ir visus, norinčius geriau pažinti netolimą XX a. praeitį ir iš arčiau pažvelgti į bibliotekų kasdienybės užkulisius. Knygoje užfiksuotas virsmų laikotarpis, kurio metu susiformavo modernus bibliotekos veidas, leidžia neabejoti, kad po ateinančių 70 metų biblioteką matysime dar kitokią. Tačiau užfiksuoti naująjį pokytį jau bus ateities bibliotekininkų užduotis, o šiandien kartu su visa Lietuvos bibliotekininkų bendruomene galime džiaugtis pasiektais rezultatais ir tuo, jog bibliotekos durys gali būti plačiai atveriamos kiekvienam lankytojui. Tegul tai niekuomet nesikeičia.

Atidesni knygos skaitytojai tikrai pastebės, jog nuolatinė kaita yra natūrali Ievos Simonaitytės bib liotekos gyvavimo būsena. Besikeičiant politinėms jėgoms, steigėjams bei visuomenės poreikiams, būtent kaita užtikrino bibliotekos stabilumą. Pasitelkdama inovatyvias bei kūrybiškas idėjas, biblio teka sugebėjo išlikti patraukli, reikalinga, prieinama ir teikianti aukštos kokybės paslaugas kiekvienam. Nuo 1950 m. įkurtos knygų šventovės biblioteka tapo vieta, kurioje gera kurti ir įgyvendinti savo idėjas, dirbti, leisti laisvalaikį, mokytis ir tobulėti. Kitas ryškus bibliotekos gyvavimo bruožas – nuolatinė trūkumo būsena. Įkūrus biblioteką, trūko spaudinių bei kvalifikuotų darbuotojų, vėliau ėmė trūkti patalpų tiek knygoms laikyti, tiek darbuotojams dirbti, visais laikais trūko lėšų knygoms įsigyti. Knygos pristatymo renginyje J. Šikšnelis, paklaustas, kas dar bibl iot ekoje liko pastovu, šmaikščiai atsakė: „Pastovu liko tik maži bibl iot ekininkų atlyginimai, o visa kita keitėsi.“ Ir dar pridūrė: Rašytojo J. Šikšnelio knyga VIII Klaipėdos knygų mugėje sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Eugenijaus Maciaus nuotr. „Buvo dar pastovu bib 26

GEROJI PATIRTIS

BŪDAMI SKIRTINGI, ESAME VIENODAI SVARBŪS

Lankytojai itin pamėgo Interaktyvią vasaros skaityklą, kurioje, be kitų veiklų, įsitraukdavo į emocingus teatro žaidimus.

Loreta Liutkutė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja

Biblioteka – bendruomenei skirta vieša erdvė, tik ar visiems bendruomenės nariams ji patraukli ir atvira? Kaip į biblioteką pakviesti tuos, kuriems, ko gero, labiausiai trūksta bendravimo, integracijos į socialinį ir kultūrinį gyvenimą, – neįgaliuosius? Ypač žmones, turinčius psichikos negalią. Šį klausimą Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka iškėlė dar 2016-aisiais. Baigiantis 2020-iesiems, jau galime dalytis sukaupta patirtimi ir neįgaliųjų poreikius atitinkančiomis programomis, kurios padeda spręsti minėtas problemas.

Pats žodis „neįgalieji“ – ginčytina sąvoka. „Neįgalus“ reiškia „kažko negalintis“. Jis suvaržo, apriboja, sumenkina žmogų, kuris taip pavadinamas. Tam tikra prasme kiekvienas esame neįgalus – kažko objektyviai nesugebame arba esame įsitikinę, kad nesugebame. Būdami skirtingi, išliekame vienodai svarbūs. Laikydamiesi šio principo, galime kloti tų – kitokių – įtraukties pamatus. Pamename, kaip pirmąkart bibliotekoje apsilankę psichikos negalią turintys žmonės klausė: „Ar mes jums neatrodome kvaili? Ar mūsų nebijote?“ O juk šie klausimai atspindi, su kokiu visuomenės požiūriu tiems žmonėms nuolat tenka susidurti. Todėl labai svarbu, kad bendradarbiavimas būtų ne deklaruojamas, bet tikras, gyvas ir nuolat palaikomas.

ŠILTAS RYŠYS IR TEIGIAMOS EMOCIJOS 2020 m. kovo–gruodžio mėnesiais biblioteka įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Biblioteka bendruomenei: (ne)galios įkvėpti“. Vykdant projektą, pagal kultūrinių ir edukacinių renginių ciklus „Teatro svetainė“, „Emocijų muzika“, „Fotografijos projekcija“, „Vilnos kelias“, „Knygos kasdienybei“ surengta daugiau nei 40 edukacinių pamokų ir susitikimų su žinomais aktoriais, muzikos terapeutais, literatais, fotomenininkais, teatrologais. Pirmojo karantino laikotarpiu, siekdami išsaugoti ir palaikyti bendrystės jausmą, rengėme tiesiogines paskaitų ir edukacinių pamokų transliacijas, kvietėme dalyvauti fotografijos konkurse „Klaipėda: ten, kur mūsų namai“, o vasarą Klaipėdos senamiestyje du mėnesius veikė Interaktyvi vasaros skaitykla, kurios lankytojai galėjo dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose, akcijose, skaitė knygas, kūrė ir mokėsi. Atminties lavinimo užduotys, žinios apie emocijas ir jų valdymą, relaksacijos pratimai, teatro improvizacijos, susitikimai su rašytojais, psichologais, aktoriais ir net koncertai – tai tik keletas turiningos Interaktyvios vasaros skaityklos programos akcentų. Šią erdvę pamėgo ir neįgalieji. Kūrybinės-terapinės veiklos padėjo puoselėti bendradarbiavimą tarp neįgalius asmenis telkiančių organizacijų. Neįgalieji ga27

lėjo ugdyti ir atskleisti meninius gebėjimus, bendrauti. Įsikūrę nuo lietaus saugančiame kupole arba ąžuolų pavėsyje, kartu praleidome daug valandų, į savo gyvenimus įsileisdami muziką, fotografiją, teatrą, etnografiją ir knygą. Įgytos naujos žinios, didesnis pasitikėjimas savimi, savęs tobulinimas ir kitų pažinimas, patirtos teigiamos emocijos padėjo išsiveržti iš formalumo ribų, kurti šiltą tarpusavio ryšį. Kai, būdamas šalia kito žmogaus, išgirsti jį, supranti jo baimes ar nerimą, atsiliepi į nedrąsų prašymą. Bendradarbiaudami su Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos socialinių paslaugų centru „Danė“, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija, viešąja įstaiga „Likimo laiptai“, neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“, visuomenine organizacija Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“, siekėme bendro tikslo – dvasinės, psichologinės, socialinės ir kultūrinės žmogaus gerovės.

IŠGIRSTOS ŽMONIŲ ISTORIJOS

Psichikos negalią turintys žmonės kartais priminė Antoine’o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą, kuris prašė nupiešti avelę. „Kaip galima iš pripūsto baliono išimti dovaną, kad liktų ir balionas, ir dovaną turėtum savo rankose?“ – klausė jaunuolis vardu Tomas. Klausimas lyg ir paprastas, bet su filosofiniu atspalviu. Yra apie ką pamąstyti. Svarbu socialinis aspektas – kiek realiai gali padėti žmogui. Tai puikiai iliustruoja „Pasiklydusio šunelio istorija“. 2019 m. į biblioteką atėjo moteris. Verkdama ji vos galėjo ištarti žodį. Dingo šuo – vienintelis jos šeimos narys. Skambinant į gyvūnų prieglaudas, niekas į didesnius pokalbius nesileido – pasiūlė apsilankyti feisbuko paskyrose ir pasidairyti, ar tarp priklydusių gyvūnų yra įkelta jos augintinio nuotrauka. Tik ką daryti, jei neturi kompiuterio, išmaniojo telefono, nesinaudoji internetu, netgi nemoki suprantamai suformuluoti prašymo, ir niekas

nenori tavęs išklausyti? Istorija baigėsi sėkmingai, augintinį suradome, o moteris ėmė mokytis skaitmeninio raštingumo. Istorija „Kai tavęs negirdi“ apie tai, kaip svarbu bendradarbiauti. Alvyda – pagyvenusi moteris, turinti klausos negalią. Paulius – informacinių technologijų specialistas savanoris, po patirtos traumos mikčiojantis ir kalbantis garsiau nei įprastai. Alvyda į biblioteką atėjo konsultuotis skaitmeninio raštingumo klausimais. Pajutusi, kad čia ją išgirsta, moteris užsukdavo kasdien ir užduodavo galybę klausimų. Pamokų rezultatas – susikurtas tinklaraštis – svarbi komunikavimo priemonė, dėl kurios Alvyda bendraudama nejaučia diskomforto. Gražiausia šios istorijos dalis – moters pasakyti žodžiai: „Jei tave atstumia šimtas žmonių, būtinai atsiranda šimtas pirmasis, kuris pagaliau išklauso ir išgirsta.“

VERTINGIAUSIOS PAMOKOS

Kartais lyg ir pamirštame, kokia daugybė mums reikalingų atsakymų slypi knygose. Tereikia surasti tinkamą ir ją atsiversti. Ciklas „Knygos kasdienybei“ skatino atsakymų į kasdienius klausimus ieškoti knygose. Žmonėms kyla pačių įvairiausių klausimų: kokiomis vaistažolėmis galima išsigydyti konkrečią ligą; kaip prižiūrėti padovanotą gėlę; kokie fiziniai pratimai gali palengvinti nugaros skausmus; kaip susikurti originalias šventines dekoracijas... Atsakymą galime gauti iš artimųjų, pažįstamų, patarimais dalijamasi socialiniuose tinkluose, tačiau tie atsakymai neretai prieštarauja vieni kitiems ar net gali pakenkti. Taigi visada svarbu rinktis patikimus šaltinius. Bene geriausias žinių šaltinis išlieka knyga. Knygos gali būti tvirtas pamatas ir ieškančiam savęs. Viename ciklo „Knygos kasdienybei“ renginių dalyviai psichologės, poetės Laimos Petronienės klausė, ar įmanoma apibrėžti laimės sąvoką, kaip pajusti šią būseną. „Beieškodama savęs aš įsitikinau, kad niekur kitur laimė negyvena, tik mumyse. Ji

Vasarą bendrauti buvo smagu nuo kaitrios saulės slepiantis ąžuolų pavėsyje.

Pirmasis neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ narių apsilankymas Klaipėdos senamiestyje įsikūrusioje bibliotekos erdvėje.

Neįgaliesiems ir su jais dirbantiems specialistams ypač naudingas buvo paskaitų ciklas apie emocijų valdymą.

Fotografijos dirbtuvių dalyviai turėjo progą įamžinti Klaipėdos architektūros objektus. Pavyzdžiui, dramos teatro pastatas (nuotraukos gilumoje) keliolikos dalyvių nuotraukose atrodė vis kitaip.

Edukacinėse „Vilnos kelio“ pamokose dalyviai išmoko kūrybiškai mąstyti: jei nepasisekė, transformuoti pirminę idėją – nesėkmę paversti sėkme.

Atminties lavinimo užduotys įtraukė net tuos dalyvius, kurie buvo nusiteikę skeptiškai.

teka iš mūsų vidaus į gyvenimą ir tuomet pats paprasčiausias gyvenimas tampa nuostabus, – teigė L. Petronienė. – Tereikia atsisukti į savo vidų ir prisiminti, kas esame iš tikrųjų.“ Gyvename garsų pasaulyje. Renginių ciklas „Emocijų muzika“ padėjo suvokti, kad muzika – tam tikra užkoduota mums poveikį daranti kalba, o muzikos terapijos elementų taikymas kasdieniame gyvenime atneša praktinę naudą. Pasak doc. dr. Rasos Jautakytės, užėję į greitojo maisto užkandinę, nesusimąstome, kodėl ten groja greita muzika, ir, priešingai, vaišindamiesi restorane, dažnai neužfiksuojame, kad ten skamba subtilūs, ramūs muzikos garsai. Pastaruoju atveju atsipalaiduojame, neskubame, galbūt net užsisakome deserto... Tokiam sprendimui daug įtakos turi muzika. Pirmuoju atveju ji mus taip pat veikia, tik kitaip – skatina greičiau suvartoti maistą ir užleisti vietą laukiančiajam. Ne šiaip sau muzika groja ir privačių gydymo įstaigų laukiamuosiuose, jos teigiamą poveikį jaučia dar negimę kūdikiai. Mokslininkai yra įrodę, kad didžiausią teigiamą įtaką žmogui turi klasikinė muzika, ir ta, kurią labiausiai mėgstame, nepaisant žanro. Kiekvienas iš mūsų – menininkas, matantis pasaulį savaip. „Fotografijos projekcija“ patvirtino šį teiginį ir išlaisvino drąsą kurti. Edukacinių pamokų dalyviai fotografijos dirbtuvių metu įamžino Klaipėdos senamiesčio architektūros objektus. Pavyzdžiui, Klaipėdos dramos teatro pastatas keliolikos dalyvių užfiksuotose nuotraukose atrodė vis kitaip. Taigi fotografija – tai ir galimybė pasitikrinti, kaip kiekvienas matome pasaulį, suvokiame aplinką, ką joje pastebime. „Niekada nefotografavau, bet norėčiau pradėti. Kaip nugalėti baimę, kad aš negabus, kad man nepavyks“, – per pamoką fotomenininkės Ingridos Mockutės klausė psichikos negalią turintis Darius. Tiek Dariui, tiek visiems abejojantiems savo gebėjimais fotomenininkė patarė tiesiog pradėti ir pajusti fotografavimo džiaugsmą.

„Teatro svetainė“ suteikė galimybę susitikti su žymiais Lietuvos aktoriais, režisieriais, o teatro žaidimai, improvizacijos išlaisvino emocijas, padėjo kurti bendrystę. Abejingų nepaliko susitikimas su aktoriumi, režisieriumi, pantomimos teatro „A“ vadovu Aleksu Mažonu; Lietuvos nacionaline kultūros ir meno preCiklo „Fotografijos projekcija“ pamokos išlaisvino mija įvertintu kino dalyvių drąsą kurti. Algimanto Jarukaičio nuotraukos ir teatro aktoriumi Dariumi Meškausku; ypatingą atspalvį skaitomai kūrybai suteikiančiu aktoriumi Andriumi Bialobžeskiu; kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi, Klaipėdos universiteto profesoriumi Valentinu Masalskiu; režisiere, dokumentinių filmų autore Dalia Kancleryte. Labai svarbu, kad aktoriai kalbėjo ne tik apie vaidybą, scenos patirtį, bet ir nebijojo atverti savo gyvenimo skaudulius, klaidas, sunkias situacijas, kai tikėjimas neretai buvo vienintelė parama kopiant iš dugno. Žmones įtikina tai, kas tikra, išgyventa, gal todėl susitikimuose būta ir ašarų, ir šypsenų, ir klausimų, užduodamų tik tuomet, kai negirdi pašalinė ausis. Kita svarbi renginių ciklo dalis – teatro žaidimai. Juose buvo mažiau susimąstymo ir klausimų, bet netrūko judesio užduočių, o teigiamų emocijų – begalybė. Edukacinių renginių ciklas „Vilnos kelias“ išmokė svarbiausio – nesėkmę paversti sėkme. Kartu su menininke Oksana Graužiniene edukacijų dalyviai žingsnis po žingsnio gilinosi į kiekvieną kūrybos proceso etapą, mokėsi kūrybiškai mąstyti, o nesėkmės atveju – transformuoti pirminę idėją ir sukurti ką nors originalaus, netikėto. Tai ypač svarbu, nes dažnai pirminę idėją matome kaip galutinį rezultatą, nusiviliame, jei nepasiseka, pamiršdami, jog „nepavykę darbai“ gali būti labai originalūs ir mokyti suvokimo, kad išraiškos būdų bei galimybių yra ne viena. Veiklos neįgaliesiems – įdomi ir iššūkių kupina patirtis bib liotekos specialistams. „Dirbdama išmokau priimti žmones su visomis jų skirtybėmis, – pasakoja bibliotekos specialistė Loreta Karnauskė. – Mus dažnai klaidina mūsų pačių neteisingai suformuota išankstinė nuomonė, aš išmokau to nedaryti.“ Specialistė teigia, kad, regėdamas nepaliaujamą įvairias negalias turinčių asmenų optimizmą bei energiją, imi labiau vertinti ir savo gyvenimo duotybes. Tokia patirtis praplečia pažintines ir patyrimines ribas, padeda įveikti tam tikras baimes ir tobulėti, ieškoti būdų, kaip dar labiau padėti pažeidžiamos ir jautrios visuomenės grupės nariams. „Aš į pikta linkintį ar užgauliojantį dėl fizinės ir psichinės negalios asmenį žvelgiu kaip į nuskriaustąjį – su užuojauta, – pasakoja judėjimo negalią turintis Darius. – Galiu užjausti tokį dėl jo nesugebėjimo suprasti ir bent nekliudyti manęs. Tokie žmonės labiau neįgalūs nei aš, nes aš žinau savo negalią, o jie – ne.“ 29

KRONIKA

LITERATŪRINIAI PROTŲ MŪŠIAI: IR IŠŠŪKIS, IR AZARTAS Literatūriniai protų mūšiai bibliotekose organizuojami pagal Skaitymo skatinimo 2019–2024 m. programą, kurios viena pagrindinių vykdytojų – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šiemet protmūšiai negalėjo vykti kaip ankstesniais metais – aplankant įvairias šalies bibliotekas, susitinkant su moksleiviais ir jų mokytojais. Bet, vykę nuotoliniu būdu, jie įtraukė dar daugiau jaunųjų dalyvių, į kvietimą dalyvauti atsiliepė dar daugiau bibliotekų. Moksleiviai atsakinėjo į literatūros specialistų parengtus klausimus apie vaikams parašytas knygas, jų literatūrinius personažus ir autorius. 2019 m. bibliotekose rengtose protų mūšių kovose rungėsi 6 klasių moksleiviai iš 10 miestų penkiose Lietuvos apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Šiemet dėl COVID-19 pandemijos literatūriniai protų mūšiai buvo perkelti į skaitmeninę erdvę, o Lietuvos bibliotekos noriai jungėsi prie paskelbto kvietimo suburti moksleivius ir išbandyti jėgas šiuose protų mūšiuose. Dalyvauti panoro ne tik didžiosios rajonų bibliotekos, bet ir mažesnės – Šilalės, Mosėdžio (Skuodo savivaldybės), Linkuvos (Pakruojo rajono savivaldybės) ir kt. Taigi šis pandemijos laikotarpis suteikė galimybę į žaidimą įsitraukti daug platesnei auditorijai, nei būtų buvę įmanoma organizuojant mūšius gyvai, – prie pirmojo žaidimo etapo iš viso prisijungė 26 moksleivių klasės (net 468 vaikai), kurios atstovavo 26 viešosioms bibliotekoms ar jų filialams. Protų mūšis, šiemet skirtas 3–4 klasių moksleiviams, vyko spalio–lapkričio mėnesiais. Prieš pirmąjį etapą kiekviena biblioteka buvo kviečiama rasti po savą „ambasadorių“ – 3–4 klasės moksleivių klasę, kuri žaisdama pelnytų prizus ne tik sau, bet ir atstovaujamai bibliotekai. Plakato tekstas kvietė ir pačius moksleivius, pamačiusius informaciją bibliotekoje ar internete, kreiptis į bibliotekininką. Akcijos plakatą papuošė specialiai protų mūšiams sukurti žaismingi iliustruotojos Gretos Alice piešiniai. Pirmieji žaidimo etapai vyko bibliotekų patalpose. Surengtos 3 tiesioginės žaidimo transliacijos iš Nacionalinės bibliotekos TV studijos, kurias vedė pa30

Akcijos plakatą sukūrė ir savo piešiniais papuošė iliustruotoja Greta Alice.

tyręs protų mūšių vedėjas, aktorius Šarūnas Gedvilas. Šis vedėjas ne tik sklandžiai vadovavo varžytuvėms, bet pertraukėlių metu mankšta ar kokiu magijos triuku padėdavo vaikams atsipalaiduoti, sukeldavo džiugių emocijų. Vedėjo vaidmuo rengiant protų mūšius yra labai svarbus, jis turi ne tik aiškiai ir sklandžiai pateikti klausimus, bet ir stebėti žaidimo eigą, išlaikyti vaikams tinkamą tempą. Virtualiam protmūšių įgyvendinimui buvo pasirinkta vaikams žinoma ir jau išbandyta žaidimų mokymosi platforma „Kahoot!“ Šiemet kiekvienas žaidė už save ir kartu už visą klasę; kuo geresni buvo bendri klasės rezultatai – tuo daugiau šansų patekti į kitą etapą. Vaikams reikėjo pasirinkti vieną iš keturių

Didelis noras laimėti ir būti vieningiems Trakų pradinės mokyklos ketvirtokams padėjo sėkmingai įveikti visus žaidimo etapus. Audrės Butiutienės nuotr.

Vilkaviškio pradinės mokyklos 4d klasės moksleiviai su laimėtu prizu – Metų knygos rinkimuose nominuotomis vaikų knygomis. Alvinos Radžvilienės nuotr.

atsakymo variantų; atsakyti, ar teiginys yra tiesa ar melas; sudėlioti kūrinio įvykius chronologine tvarka. Nežinodami atsakymo, dalyviai turėjo galimybę tiesiog atspėti. Užduočių būta įvairių: reikėjo atpažinti literatūrinius personažus, autoriams priskirti kūrinius, atsakyti, kokios knygos ekranizacijos ištrauką mato ekrane. Literatūros specialistai, atsirinkdami 3–4 klasių moksleiviams tinkamas knygas, pasitelkė doc. dr. Kęstučio Urbos leidinį „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1–10 klasei“. Rengiant klausimus, įtrauktos ir 2020 m. Metų knygos rinkimų vaikų kategorijos nominantės. Štai keletas protų mūšiuose pateiktų klausimų: „Kiek A. Kiudulaitės aprašytas šuo Maksas turi draugių musių? Kur gyvena S. Paltanavičiaus sukurti sniego žmogeliai?“ Vaikams tereikėjo būti mačiusiems šių knygų viršelius – ir būtų žinoję teisingą atsakymą. Įveikusios pirmąjį turą, kuriame buvo 32 klausimai, į antrąjį žaidimo etapą pateko 10 geriausiai pasirodžiusių klasių (160 vaikų). Teisingai atsakiusios šio etapo klausimus (33 klausimai), į finalą pateko penkios klasės (96 moksleiviai). Prizines vietas iškovojo šios visuose turuose labai gerai pasirodžiusios komandos: 1 vieta: Trakų pradinės mokyklos 4 klasė, atstovavusi Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriui; 2 vieta: Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos 3 klasė, atstovavusi Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padaliniui; 3 vieta: Vilkaviškio pradinės mokyklos 4 klasė, atstovavusi Vilkaviškio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Vaikai džiaugėsi nusprendę dalyvauti protų mūšiuose. Varžydamiesi jie patyrė azartiškų akimirkų, o mokytojai galėjo sužinoti, koks bendras mokinių literatūros žinių lygis. Kaip teigė Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Dalia Bagdžiuvienė, vaikams sunkiau sekėsi atsakyti į klausimus apie vaikų literatūros klasiką, pasakas, chronologinio tipo klausimus; lengviau atsakinėjo į klausimus apie knygas, pagal kurias yra sukurti filmai, apie naujų, populiarių autorių kūrinius. „Didelis noras laimėti, būti vieningiems ir patiems geriausiems padėjo Trakų pradinės mokyklos ketvirtokams laimėti pirmąją vietą. Labiausiai vaikams įsiminė klausimai ir protmūšio vedėjas. Patiko išbandyti naujas technologijas ir nuotolinį žaidimą. Kiekvieno turo žaidimuose emocijos liejosi per kraštus“, – įspūdžiais dalijosi D. Bagdžiuvienė. Žaidimas paskatino moksleivius domėtis knygomis, apie kurias jie nebuvo girdėję. „Dabar jas pasiskolino iš bibliotekos, pradėjo skaityti, nes jiems įdomu, kaip į protmūšį įtrauktų knygų įvykiai klostosi toliau, – teigė Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinio vedėja Danutė Lukšienė. – O svarbiausi mokinių įspūdžiai iš

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinio „ambasadoriai“ – Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos 3 klasės moksleiviai – sėkmingai atsakinėjo į protmūšio klausimus. Mindaugo Padvelskio nuotr.

dalyvavimo protmūšyje – naujos žinios, patyrimai ir pajusta komandinė dvasia.“ Rengdamiesi protų kovoms, moksleiviai galėjo naudotis savos bibliot ekos paslaugomis. Pasak Vilkaviškio rajono viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėjos Alvinos Radžvilienės, skyrius dar prieš finalą 4d klasės mokiniams padėjo ruoštis literatūriniam protų mūšiui: parengė skaidres, iš kurių vaikai sužinojo apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias vaikų knygas ir jų autorius. „O kadangi ketvirtokai finalui ruošėsi labai atsakingai, jie tapo trečiosios vietos prizininkais“, – džiaugėsi A. Radžvilienė. „Buvo smagu dalyvauti literatūriniame protmūšyje. Nors mūsų bibliotekos komanda nepateko, nenusimename. Norime paprašyti kitų etapų klausimų, būtinai juos spręsime. Ačiū“, – žaidimo nauda neabejoja Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos darbuotoja Aušra Žukauskienė. Kiekviename žaidimo etape daugiausia taškų surinkę trys vaikai dovanų gavo po knygą „1000 klausimų ir atsakymų“. Į antrąjį ir finalinį etapus patekę dalyviai (tiek dalyvavę vaikai, mokytojos, tiek bibliotekos, kurioms jie atstovavo) buvo apdovanoti įvairiais prizais: 2020 m. Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis, stalo žaidimais, užrašinėmis. Prizines vietas užėmusioms klasėms atiteks pagrindinis prizas – nuotolinis susitikimas su jų pasirinktu vaikų knygų autoriumi. Šį kartą visi dalyviai pasirinko gerai žinomą rašytoją, gamtininką Selemoną Paltanavičių. „Šį rašytoją pasirinkome, nes taip vienbalsiai nusprendė mokiniai. Jų nuomone, tai – šviesus, iškalbus, gamtą mylintis žmogus. Be to, rašytojas yra kilęs iš mūsų krašto“, – sakė Vilkaviškio pradinės mokyklos ketvirtokų mokytoja Valdonė Drangauskienė. Skaitymo skatinimo programa apima ir daugiau populiarių akcijų: be jau minėtų Metų knygos rinkimų, akciją „Tėčiai skaito vaikams“, šiais metais pradėtą ankstyvojo skaitymo projektą „Knygų startas“ (plačiau apie jį – šio numerio p. 10–13).

Rūta Lazauskaitė ir Viktorija Bulyginaitė 31

KRONIKA

PAŽINTI IR SUSIDRAUGAUTI Nuo šių metų lapkričio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris papuošė spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai – ženklas, kad bibliotekos bus dar lankstesnės ir draugiškesnės, jis simbolizuoja šalies bibliotekų pasirengimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti ir ugdyti visuomenės toleranciją. Bibliotekos kuria visiems saugią aplinką ir kviečia kartu griauti stereotipus. Draugiškumą ir atvirumą simbolizuojančia spalvota dėlione paženklintos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos durys. Projekto vykdytojų nuotraukos

Dėlionės „Biblioteka visiems“ elementų skirtingos spalvos ir jų darnios jungtys simbolizuoja gebėjimą priimti vieniems kitus, nepaisant skirtybių. Šio spalvingo ženklo idėja buvo aptarta apskričių viešųjų bibliotekų specialistų darbo grupėje, o ženklo viziją įgyvendino dizaineris Andrius Stasytis. Tai, kad Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros bet kuriam lankytojui, žino visi. Tačiau realybė ne visada tokia graži: vaikus su autizmo spektro sutrikimais (ASS) auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų nepakančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Autizmo spektro ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintys lankytojai informaciją geriau supranta tada, kai ją mato, be to, tokie asmenys nemėgsta nekonkretumo ir nežinomos aplinkos. Tokiais atvejais jiems gali padėti įvairi vaizdinė informacija, padedanti orientuotis, parodanti, kuriuo keliu eiti, kur dedamos knygos, kur yra drabužinė ir t. t. Todėl viešosioms bibliotekoms buvo parengtos ir įdiegtos priemonės, palengvinančios šių žmonių lankymąsi bibliotekose. Tai padaryta Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijai 2020 m. sausį–gruodį įgyvendinant Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos inicijuotą projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“. Dabar visos Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka ir jos filialai turi parengtas vizualines socialines istorijas ir plakatus, pagalbinių priemonių – „Sensorinio gesintuvo“ – rinkinį, galintį pagelbėti iškilus nenumatytai situacijai ir padėti ASS turinčiam asmeniui nusiraminti. Pastarajame rinkinyje – universalios (neperšviečiama palapinė), taktilinės (raizginys iš gumuotos medžiagos, spalvota spyruoklė ir kt.), vizualinės (mirksintys 32

kamuoliukai, vilkelis) ir garsinės (skambantis bokštelis, ausinės) priemonės. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai gali rasti visų viešųjų bibliotekų interneto svetainėse (taip pat ir „Biblioteka visiems“ svetainėje www.bibliotekavisiems.com), leidžia iš anksto pasiruošti vizitui į biblioteką: iš paveikslėlių ar nuotraukų susipažinti su jos erdvėmis, elgesio ir naudojimosi taisyklėmis, darbo laiku, teikiamomis paslaugomis ir darbuotojų, kuriuos čia sutiks, nuotraukomis. Projekto „Biblioteka visiems“ komunikacijos vadovė Justina Grigienė teigė, kad vizualinių priemonių bendrą šabloną kūrė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos specialistai, konsultuodamiesi su Šiaulių universiteto lektore, Šiaulių „Ringuvos“ mokyklos specialiąja pedagoge dr. Margarita Jurevičiene ir kūrybinių industrijų atstovais. Buvo peržiūrėta daugybė Jungtinės Karalystės ir JAV viešųjų biblio tekų socialinių istorijų pavyzdžių, išgryninti esminiai turinio ir apipavidalinimo reikalavimai. Parengtam šablonui savo pastabas bei rekomendacijas teikė tėvai, auginantys ASS turinčius vaikus, autizmo asocia cijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse ir asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė-Valkerienė. Parengus šabloną, į darbą įsitraukė visų apskričių viešųjų bibliotekų ir Lietuvos aklųjų bibliotekos koordinatoriai. Jie bendradarbiavo su savivaldybių viešųjų bibliotekų atstovais. Buvo atliktas didžiulis darbas: fotografuojamos bibliotekų patalpos, bib liotekų darbuotojai, derinami aiškinamieji tekstai ir t. t. Šis darbas, pasak J. Grigienės, parodė bibliotekų gebėjimą susitelkti, dirbti vienoje komandoje, kurioje kiekvienas turėjo savo užduotį. Projekto metu sukurtas ir pažintinis filmukas, įvairiais aspektais pristatantis ASS: pateikiamos

„Sensorinio gesintuvo“ rinkinyje – taktilinės (raizginys iš gumuotos medžiagos, spalvota spyruoklė ir kt.), vizualinės (mirksintys kamuoliukai, vilkelis) ir garsinės (skambantis bokštelis, ausinės) priemonės, padedančios suvaldyti nerimą, greičiau atsipalaiduoti.

mamų patirtys, specialisto paaiškinimai, kas yra ASS, bendri patarimai darbuotojams, kaip elgtis, kaip bendrauti ir ko reikėtų vengti. Apskričių bibliotekos savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistams organizavo seminarus, susitikimus su asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovais. Asociacijos valdybos narė ir žurnalo „Lietaus vaikai“ vyriausioji redaktorė B. Suisse džiaugiasi šia bibliotekų iniciatyva: „Priemonės ir žinios, kurias nuo šiol turi bibliotekos, yra labai svarbios – tai didelis žingsnis pirmyn, leidžiantis pažinti vaikus su autizmo spektro sutrikimais, domėtis jais ir susidraugauti. Labai svarbu, kad vaikai skatinami ateiti į bibliotekas ir pamėgti knygas... Kartais manoma, kad vaikai su ASS turi didelių sutrikimų, jie nekalba, neskaito... Bet jų yra labai įvairių. Autistiški vaikai mėgsta knygas, jiems patinka skaityti. Labai smagu, kad bibliotekos padeda griauti stereotipus. Tai keičia visuomenės mąstymą.“

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad ASS būdingas 1–2 proc. pasaulio gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo spektras labai platus, tačiau dažniausios probleminės sritys yra socialinė sąveika, kalbinis ir nekalbinis bendravimas, kartotinis elgesys ir riboti pomėgiai. Kaip rodo tyrimai, ASS turintys asmenys biblioteką nurodo kaip puikią atsipalaidavimo, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Šalies viešųjų bibliotekų darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, kuriuose aptariami ASS ir kitų sutrikimų turinčių žmonių aptarnavimo, bendravimo su jais klausimai. „Iniciatyva „Biblioteka visiems“ įpareigoja bibliotekininkus ir toliau domėtis, kelti kvalifikaciją šioje srityje, nes žmonių, turinčių, kaip mes vadiname, kitokias galias, yra labai įvairių. Jie visi nori ir gali lankytis bibliotekoje, kaip ir bet kurioje kitoje viešojoje erdvėje, – teigė J. Grigienė. – Nors projektas oficialiai baigiasi šių metų pabaigoje, jis davė pradžią tolesnei viešųjų bibliotekų veiklų plėtrai didinant prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms.“ Bibliotekos viliasi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos. Projektą finansavo Kultūros ministerija. Projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

„Tarp knygų“ informacija

PAGELBĖTI GALINTI KNYGA Didžiulę darbo su autistiškais vaikais patirtį turinti knygos autorė tėvams pateikia patarimų, kurie gali palengvinti šeimos gyvenimą. Pradžioje Kate Wilde pasakoja, kaip dar paauglystėje, pažiūrėjusi filmą – tikrą istoriją apie šeimą, kurios 18 mėnesių sūnui buvo diagnozuotas autizmas, susidomėjo autistiškais vaikais. Šio berniuko tėvai vaiko plasnojimo rankomis ir kūno lingavimo nelaikė tragišku sutrikimu. Įsijausdami į vaiko pasaulį ir daug su juo dirbdami, jie sugebėjo užmegzti ryšį su vaiku. Šiandien filmo herojus, važinėdamas po pasaulį, skaito paskaitas apie autizmą ir yra ilgametis K. Wilde draugas. Knygos autorė mokėsi Amerikos autizmo gydymo centre, įgijo vaikų ugdymo konsultanto ir mokytojo kvalifikaciją, tapo „Son-Rise“ programos direktore. Šioje programoje taikoma speciali įsitraukimo į vaiko veiklą metodika, naudojama ryšiui su vaiku užmegzti, jam panirus į monotoniškų judesių elgsenos būseną. Remiantis šia metodika parašyta knyga padės pasiekti harmoniją su vaiku. Autorė Wilde, Kate. Autistiško vaiko kasdiena: primygtinai pataria nepraleisti pirmųjų skyrių, nes čia išdėstyta medžiaga padės suprasti vadovas tėvams apie vaikų migdymą, įniršio ir įgyvendinti pateikiamas strategijas. Kiekvieno skyriaus pradžioje analizuojamos tėvų priepuolius, drausmingumą, naudojimosi tualetu įgūdžius ir kitus kasdienius iššūkius. reakcijos ir mintys apie vaiko elgesį, aprašomi praktiniai veikimo būdai. Daugumos skyrių Vilnius, 2020. 226, [1] p. pabaigoje yra veiksmų suvestinė, kad informaciją skaitytojas rastų vienoje vietoje. K. Wilde ragina nenuleisti rankų, jei ko nors autistiškam vaikui nepavyksta greitai išmokti. Šiems vaikams reikia daugiau laiko. Knygos patarimais galės pasinaudoti ne tik tėvai, kiti šeimos nariai, bet ir gydytojai, mokytojai.

Parengė Lietuvos medicinos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Janina Valančiūtė

KRONIKA

VĖL KVIETĖ LĖLIŲ IR PASAKŲ PASAULIS Scenoje – Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Kaukutis“.

Šį rudenį Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Padaužiukai“ savo bičiulius pakvietė jau į XXIV Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalį „Kai atgyja lėlės“. Su kiekvienais metais šis renginys tampa vis prasmingesnis, reikšmingai prisideda prie kultūrinio ir meninio ugdymo sklaidos, skatina bendradarbiavimo ir partnerystės ryšius. Neatsitiktinai jame yra dalyvavę profesionalūs ir mėgėjų lėlių teatrų kolektyvai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos Respublikos bibliotekų, kultūros centrų, teatrų, mokyklų ir darželių. 1995 m. bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje įkurtas lėlių teatras „Padaužiukai“ nenuilsdamas jau 25 metus populiarina vaikų literatūrą, gausina bib liotekos skaitytojų būrį, buria jaunuosius lėlininkus ir skatina jų saviraišką. Lėlių teatras suteikia galimybę turiningai leisti laisvalaikį, dalyvauti išbandymų nestokojančiame kūrybiniame procese. 1997 m. Rokiškio biblioteka pradėjo organizuoti ir lėlių teatrų šventes. Po penkerių metų, 2002-aisiais, šventė įgavo nuolatinį pavadinimą „Kai atgyja lėlės“, o nuo 2004 m. išaugo į Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalį. Rugsėjo 17 d. į Rokiškio kultūros centre vykusį XXIV festivalį pasirodyti ir pasveikinti 25-ąjį gimtadienį švenčiančių „Padaužiukų“ atskubėjo net keli lėlių teatrų kolektyvai. Prieš metus įsikūręs Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Kaukutis“ dovanojo autorinį Birutės Ladygienės spektaklį „Raudonkepuraitė iš Pasvalio“. Septynios kūrybingos ir talentingos mergaitės pasakojo šiuolaikišką pasaką apie Pasvalyje gyvenančią Raudonkepuraitę. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus „Šaukšto Šmaukšto teatras“ sėkmingai pristatė premjerą – nuotaikingą pasakojimą apie jautuką ir jo draugus pagal lietuvių liaudies pasaką „Jaučio trobelė“. 34

„Neregėtą negirdėtą pasaką“ į festivalį atvežė Ukmergės „Katino Murklio teatras“. Šis lėlių teatras įrodė, kad lietuvių liaudies pasakų išmintis šiandien gali suskambėti naujai. Teatras „Žalia varna“ atvyko iš Vilniaus su Aurelijos Čeredėjevaitės-Čeredaitės pasaka „Peliukas Antanas“. Vaikai kartu su aktore ir peliuku žaidė, dainavo ir net pateko į stebuklingą daržą.

XXIV Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalio „Kai atgyja lėlės“ organizatorės ir vedėjos.

Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatro „Padaužiukai“ dalyviai su režisiere Nadiežda Ivanova (trečia iš kairės), festivalio vedėjomis Zuze bei Fiesta ir svečiais.

„Padaužiukai“ meno mėgėjus į Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalį šiemet kvietė minėdami savo veiklos sukaktį – teatro lėlės prie 25-ojo gimtadienio torto.

Visus smagiai nuteikė Rokiškio rajono Bajorų kaimo kultūros centro lėlių teatro ČIZ pasirodymas. Organizatorių nuotraukos

Į šventinį šurmulį atskubėjęs Rokiškio rajono Bajorų kaimo kultūros centro lėlių teatras ČIZ parodė smagią inscenizaciją „Trijų pasakų mazgelis“, kurioje susidraugavo net trys pasakos: „Gražuolė ir Pabaisa“, „Princesė ant žirnio“ bei „Varlė karalienė“. Su premjeriniu spektakliu pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką „Princesė ir Kiauliaganis“ savo žiūrovų laukė Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos lėlių teatras „Padaužiukai“. Ir pačiam teatrui, ir jo vadovei Nadieždai Ivanovai iš kolegų ir svečių skriejo įvairiausi palinkėjimai, tarp jų – kūrybinio polėkio žadinant vaikų norą paimti į rankas knygą, fantazuoti, vaidinti, toliau sėkmingai kurti pasakų bei stebuklų pasaulį. Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, organizuodama festivalį, siekia skatinti lėlių teatrų plėtrą rajone. Kaskart norisi, kad renginio dalyviai sužinotų ir ką nors nauja, keltų profesinę kvalifikaciją. Todėl dar yra

rengiami šios srities profesionalų vedami seminarai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos. Taigi šiemet, rugsėjo 30 d., Rokiškio bibliotekoje buvo surengtas seminaras „Lėlių ir pasakų terapija“. Tai – baigiamasis tęstinio projekto „XXIV Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalis „Kai atgyja lėlės“ renginys. Jame dalyvavo Aukštaitijos regiono viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyrių specialistai, kultūros, švietimo darbuotojai, besidomintys lėlių ir pasakų terapijos galimybėmis, o vedė dramos pedagogė, aktorė, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro užimtumo specialistė, Lietuvos meno terapijos, Lietuvos biblioterapijos asociacijų narė įkūrėja Salomėja Burneikaitė. Lektorė, atskleisdama ryšį tarp vaikystės pasakos ir lėlės, supažindino su lėlių terapijos galimybėmis rengiant edukacijas, teoriją derino su praktinėmis užduotimis. Tiek lėlė, tiek pasaka – artimos žaidimų draugės, galinčios tapti suaugusiųjų talkininkėmis bendraujant su vaiku. Pasak S. Burneikaitės, lėlės yra ne tik teatro atributas, tai – ir puiki, paveiki terapinė priemonė, galinti padėti žmogui sveikti, laisvėti, vaduotis nuo baimių. Seminare suteikta žinių, galinčių padėti kurti saugesnius ryšius ir su neįgaliais vaikais. Klausytojams įteikti kvalifikacijos pažymėjimai. Vykdant projektą, surengtas ir Aukštaitijos regiono bibliotekų kūrybinių darbų konkursas-paroda „Su lėle ant pasakų sparnų“. Eksponuoti dalyvių rankomis sukurti literatūriniai personažai: pirštukinės, pirštininės lėlės ir net lėlės ant šaukštų (61 lėlė iš 26 knygų vaikams). Darbai atkeliavo iš Panevėžio, Biržų, Visagino, Trakų bibliotekų. Aktyviai dalyvavo Rokiškio rajono bibliotekininkės ir skaitytojai. Kūriniai vertinti pagal tris kategorijas: vaikų (5–12 metų), šeimų ir bibliotekininkų. Vaikų kategorijoje I vieta skirta daugiausia komisijos narių simpatijų sulaukusiai Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliot ekos Kamajų filialo skaitytojai Enolai Gabytei (už elegantiškas grafienes Vyšnias iš Gianni Rodari knygos „Čipolino nuotykiai“). Šeimų kategorijoje I vietą laimėjo Juozo Keliuočio viešosios bibliot ekos Vaikų ir jaunimo skyriaus skaitytojos Inga Belovienė su dukryte Elze (už nenuspėjamą raganą Lilę iš Knisterio knygos „Ragana Lilė ir drakono knyga“). Tarp bibliotekininkų I vietos laimėtojo titulas teko Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bib liotekos Kučgalio padalinio bibliotekininkei Dianai Stepanovai (už simpatišką kiškutę Luną iš Nicolos Kinnear knygos „Kaip kiškis mokėsi drąsos“). Įgyvendindami šį Kultūros rėmimo fondo ir Rokiškio rajono savivaldybės finansuotą projektą, populiarindami vaikų ir lėlių teatro meną Aukštaitijos regione, džiaugiamės kūrybiniu bendradarbiavimu, dalyvių aktyvumu. Mes stengiamės žmonių širdyse įžiebti norą kurti, skleisti gėrį ir grožį. Kviečiame visus kurti savo pasaką ir ja tikėti.

Nadiežda Ivanova 35

KRONIKA

ATNAUJINTA RIMKŲ BIBLIOTEKA DRAUGIŠKA NE TIK SKAITYTOJAMS Spalio 19 d. po daugiau nei pusmetį trukusių renovacijos darbų duris atvėręs Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rimkų filialas savo lankytojus ir svečius pasitiko šūkiu „(Į)ženk ir atrasi“. Bendruomenė įvertino pristatytas rajono savivaldybės lėšomis atnaujintas erdves, bibliotekos siūlomas naujas paslaugas ir veiklas. Susirinkusiuosius sveikino tuometis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė, prasmingų žodžių negailėjo ir kiti atidarymo renginio svečiai. Modernias erdves bei paslaugas susirinkusiesiems pristatė Jonavos rajono savivaldybės viešosios biblio tekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė. Skaitytojai čia ras ne tik knygų labirintus, bet ir naują vaizdo, garso ir kompiuterinę įrangą. Pasak direktorės, atnaujinta biblioteka sieks skatinti bendruomenės būrimą,

Atidarymo juostelę kerpa rajono viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Atnaujintose bibliotekos erdvėse buvo eksponuojami iš antrinių žaliavų ar nebenaudojamų daiktų sukurti meno kūriniai. Priekyje – iš beržo šaknies pagamintas stalas. Viešosios bibliotekos nuotraukos

bus siūloma daugiau laisvalaikio užimtumo veiklų šeimoms ir vaikams, jos bus susijusios su edukacija ir naujausiomis technologijomis. Naujiena bibliotekoje – moderni įranga įkurtoje Aklųjų ir silpnaregių erdvėje. Spalio pradžioje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos aklųjų biblioteka akliesiems bei silpnaregiams suteikia dar didesnę specialaus formato leidinių prieigą. Esant poreikiui, jie bus pristatomi skaitytojams į namus. Bibliotekos erdvės ir sanitarinės patalpos pritaikytos neįgaliesiems bei mažamečius vaikus auginantiems tėvams. Lengviau patekti į biblioteką galės ir skaitytojai, atvykstantys paspirtukais, dviračiais ar kitomis judėjimo priemonėmis. Dar viena naujovė – leidinius bet kuriuo paros metu bus galima grąžinti savitarnos įrenginiu prie pagrindinio įėjimo. Svečiams buvo pristatyta ir draugiška aplinkai idėja – Rimkų biblioteka kviečia gyventojus dažniau susimąstyti, kaip savo kasdieniais veiksmais galime padėti planetai ir mus supančiai aplinkai. Ekologinių idėjų plėtojimas Rimkų bib liotekoje – vienas pagrindinių siekių. Lankytojai kviečiami ir skatinami rūšiuoti, taupyti vandenį, elektrą, apie tai primena ant sienų ir kitose netikėtose vietose paliktos atitinkamos žinutės. Simboliška, kad šiemet Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rimkų filialas dalyvavo konkurse „Ekologinių idėjų ir veiklų taikymas bibliotekose“ ir Kauno regione užėmė 1-ąją vietą. Atidarymo renginyje lankytojai galėjo apžiūrėti iš antrinių žaliavų ar nebenaudojamų daiktų sukurtus meno kūrinius. Buvo eksponuojami ne tik Jonavos kūrėjų (Vladimiro Nikonovo, Andriaus Šukučio, Česlovo Časo) darbai, bet ir dizainerės Deimantės Malūnavičiūtės kėdė-lagaminas „La.Gė.Dė.“, Europos Sąjungos inicijuojamame žaliojo dizaino konkurse įvertintas 1-ąja vieta, ir iš beržo šaknies pagamintas stalas, sukurtas kartu su dizaineriu Donatu Šopiu. Bibliotekos aplinka draugiška ir gyvūnams – mažiesiems skaitytojams gerai pažįstami triušiukė Bitė ir jūrų kiaulytė Kaštonas pagaliau grįžo į savo jaukius namus spalvingoje mažųjų erdvėje, o atidarymo renginyje apsilankę žaismingieji šunų veislyno „Gauruotis“ augintiniai Breila, Demonas ir Karma smalsiai tyrinėjo knygų lentynas ir linksmino lankytojus.

Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

SVEIKINAME Laikinai einantis kultūros ministro pareigas dr. Mindaugas Kvietkauskas gruodžio 4 d. nuotoliniu būdu paskelbė šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatus. Už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose premija skirta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larisai Lempertienei. Vygaudo Juozaičio nuotr.

KRONIKA / KŪRYBA IR KŪRĖJAI JONAVA

Kūrybinis terapinis rašymas. Sutelkusi visą dėmesį būtent į žmogų, savo lankytoją, Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė ėmėsi naujų idėjų įgyvendinimo. Viena tokių – nuotolinės kūrybinio terapinio rašymo dirbtuvės.

Kūrybinio rašymo dirbtuvės Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje su Inga Juodkūne. Viešosios bibliotekos nuotr.

Prasidėjusios šių metų balandį, dirbtuvės išaugo į projektą, kurį įgyvendinant susitelkė ne tik Jonavos viešoji biblioteka, bet ir partneriai: Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji bib lioteka. Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais dirbtuvių dalyviai kiekvieną savaitę vykdė kūrybines užduotis, kurias atidžiai skaičiusi ir komentavusi psichologė-psichoterapeutė Inga Juodkūnė negailėjo patarimų ir naudingų įžvalgų. 141 tekstas ir beveik pusantro šimto narių vienijanti Kūrybinio terapinio rašymo grupė socialiniame tinkle „Facebook“ – tai tik skaičiais išreikštas rezultatas, o kur dar nuoširdžios padėkos ir džiaugsmas tų, kuriems pavyko pradėti kūrybinę kelionę ar atgaivinti jau pamirštą pomėgį. Nuoširdus noras susitikti su vidiniu kūrėju ir pajusti terapinę rašymo naudą – pagrindinis dalyvavimo tikslas, kurio siekdami dirbtuvių dalyviai (ir ne tik) atkeliavo išmėginti dar vieno naujo laisvalaikio leidimo būdo – rašymo maratono. Prasidėję XX a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, rašymo maratonai sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Lietuvoje rašymo maratonus pradėjusi rengti psichologė-psichoterapeutė I. Juodkūnė kaip lemiantį veiksnį išskiria vidinį žmogaus norą rašyti ir patirti tėkmės santykį su savimi bei rašymu. Bibliotekai įgyvendinant projektą, surengti net trys rašymo maratonai: rugsėjį – Šakiuose, spalį – Raseiniuose, o

lapkričio 25 d. paskutinės kūrybingos kelionės eilutės užrašytos virtualiame rašymo maratone Jonavoje. Dalyviai, rodos, nė nespėjo pajusti, kaip pralėkė trys valandos, kai viena rašymo sesija keitė kitą, o įdomūs renginio vedėjos komentarai leido dar geriau įsigilinti ir suprasti terapinio rašymo subtilybes. Atsisveikinome su nuojauta, kad kelionė nesibaigs: kas puoselės svajonę susitikti ateity, o kas toliau pasikinkęs rašiklį leisis tyrinėti iš nežinia kokių sielos gelmių iškilusių minčių ir pojūčių. Kad ir kaip būtų sunku, pandemija leido sustiprinti savybes, kurias ne visada pavyksta puoselėti įprastiniame gyvenime: prisitaikome, ugdome kantrybę, išbūname sunkų atskirties laiką. Taigi raginame nepamiršti, kad kiekviename iš mūsų slypi stiprybės šaltinis, o kai yra sunku (ar lengva), kviečiame pamėginti rašyti. Projekto užduotis ir tekstus galite rasti Jonavos viešosios bibliotekos tinklalapyje. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Kristina Jaskūnienė KUPIŠKIS

Kartas sujungianti fotografija. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendino projektą „Kartas sujungianti fotografija: kupiškėniškoji tematika fotomenininkų kūryboje“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Kupiškio rajono savivaldybė. Vykdant projektą siekta atskleisti Kupiškio krašto kultūros paveldo savitumą pateikiant fotografijos meno retrospektyvą ir organizuojant naujas kūrybines iniciatyvas, į jas įtraukiant kraštiečius fotomenininkus ir fotografus mėgėjus, kartu paminint ir Kupiškio fotometraštininko Juozo Kraujūno 75-ąsias gimimo metines. Prasminga, kad projekto veikloms buvo naudojamas Kupiškio viešojoje bibliotekoje saugomas Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario J. Kraujūno (1945–2008) negatyvų ir fotografijų rinkinys. Dar balandžio mėnesį vyr. bibliografė Jolita Pipynienė parengė virtualią parodą „Juozo Kraujūno fotografijose – Kupiškio kraštas ir jo žmonės“. Birželio 6 d. vyko antrasis projekto renginys – retrospektyvios fotografijų parodos „Kupiškis ir kupiškėnai“ atidarymas. Bibliotekos salėje ir pirmojo aukšto languose eksponuotos fotografų Viliaus Naujiko, J. Kraujūno, Juliaus Aleknos, Vigilijos Grigienės, Vidmanto Jankaus-

ko, Valdo Kopūsto ir kt., fiksavusių XX a. Kupiškį ir kupiškėnus, nuotraukos. Parodos autoriai ne tik pristatė savo fotografijas, bet ir dalijosi prisiminimais apie J. Kraujūną – pasirodo, visi Juozą pažinojo, su juo bendravo. Salėje eksponuotas V. Naujiko fotografijų ciklas „Kupiškio kraštas“ įdomus tuo, kad šios fotografijos yra autentiškos (1967), eksponuotos Vilniuje veikusioje parodoje „4 fotografai“ kartu su Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko ir Antano Sutkaus darbais. Paroda „Kupiškis ir kupiškėnai“ veikė iki pat lapkričio 1 d. Trečiasis projekto renginys – pleneras „Pasivaikščiojimai po Kupiškio kraštą“, jame dalyvavo minėtos parodos autoriai, prie jų dar prisidėjo Paulius Briedis, Stasys Kačinskas, Ernesta Masiulionytė ir Aldona Ramanauskienė. Plenero dalyviai pasirinko įvairias temas, tai atspindi ir fotografijų ciklų pavadinimai: J. Aleknos „Kupiškėniški primyslijamai“, P. Briedžio „Netikėtu žvilgsniu“, V. Grigienės „Paskendę Kupoje“, V. Jankausko „Praeities ženklai“ ir kt. Plenero fotografijos buvo atspausdintos ant septynių tentų, jie buvo iškabinti ir iki vėlyvo rudens eksponuojami atvirose erdvėse – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje ir jos prieigose, prie Kupiškio viešosios bibliotekos.

Parodos „Kupiškis ir kupiškėnai“ atidarymas. Parodos autoriai (iš kairės): Valdas Kopūstas, Vidmantas Jankauskas, Vilius Naujikas, Julius Alekna ir projekto vadovė Lina Matiukaitė. Jolitos Pipynienės nuotr.

Nebuvo pamiršti ir fotografai mėgėjai – juos kvietėme dalyvauti konkurse „Žvilgsnis į Kupiškį“. 35 įvairaus amžiaus žmonės atsiuntė 103 nuotraukas, kurios, nenurodant autorių pavardžių, buvo paskelbtos viešosios biblio tekos „Facebook“ paskyroje. Spalio 5–18 d. vyko balsavimas, kurio metu savo nuomonę išreiškė 583 feisbuko vartotojai. Daugiausia „Patinka“ surinko Airos Balnevičiūtės „Kupiškio marios lietui lyjant“ (476). Konkurso nuotraukas vertino ir profesionalūs fotografai. Virtualią parodą „Mano žvilgsnis į Kupiškį“ galima apžiūrėti viešosios bibliotekos interneto svetainės rubrikoje „Virtualios parodos“. Lapkričio 7-oji buvo pirmoji karantino diena, todėl projekto baigiamojo renginio dalyvius pakvietėme į vaizdo konferenciją. Ir profesionaliems fotografams, ir mėgėjams skirtos padėkos, prizai ir dovanėlės vėliau saugiai pasiekė adresatus. Iš tikrųjų projektas nesibaigė: atspausdintos geriausiai įvertintos konkurso „Žvilgsnis į Kupiškį“ fotografijos bus eksponuojamos rajono bibliotekose ir kitose įstaigose, kelionę po bibliotekas tęsia ir retrospektyvinė fotografijų paroda „Kupiškis ir kupiškėnai“.

Lina Matiukaitė

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ BIRŠTONAS

Kūrybiškumą skatinanti programa. Birštono viešojoje bibliotekoje įgyvendintas projektas „Kūrybiškas laisvalaikis visai šeimai“, skirtas ne tik sutelkti šeimas, supažindinti su menu ir įvairiomis jo formomis, bet ir su profesionaliais aktoriais, pedagogais parengti kūrybiškumą skatinančių metodų programą, surengti ją atspindinčią fotografijų parodą. Ji buvo eksponuota Birštono, Prienų Justino Marcinkevičiaus ir Jonavos rajono savivaldybių viešosiose bibliotekose, teatre „Pradžia”. Šeimas projektas kvietė į netradicinius skaitymus su žymiais vaikų knygų autoriais, įvairių meno sričių temines dirbtuves ir kūrybinę naktį bibliotekoje. Programa „Vaikų kūrybiškumą skatinantys metodai“ parengta bendradarbiaujant su teatru vaikams „Pradžia“, metodai aprašyti pagal praktinius užsiėmimus ir renginius, vykusius Birštono viešojoje bibliotekoje 2020 m. vasarą. Čia scenografijos, muzikos pažinimo ir kompozicijos, scenos judesio ir vaidybos užsiėmimus vedė specialistai: režisieriai, aktoriai, šokėjai, muzikantės ir scenografė. Vaikų kūrybiškumo skatinimo metodinė medžiaga skelbiama Birštono viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.birstonasvb.lt/vaikukurybiskumo-skatinimas. Tikimės, kad ji pravers ir bibliotekininkams, ir pedagogams, neformaliojo švietimo edukatoriams. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė.

Birštono viešosios bibliotekos informacija JONIŠKIS

Interaktyvus informacinis stendas. Pagal Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos įgyvendinamą projektą „Interaktyvi lankytojų informavimo sistema“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė, biblioteka įsigijo interaktyvų informacinį stendą. Jame įdiegtos taikomosios multimedijos programos, kurios leidžia teikti daugiafunkces paslaugas vartotojams.

Ne tik su bibliotekos veikla supažindinantis interaktyvus informacinis stendas. Viešosios bibliotekos nuotr.

Informacinio stendo ekrane bus viešinama informacija apie nuolat atnaujinamą bibliotekos veiklą, įdiegtas ir animuotas žaidimas-viktorina apie rašytoją Joną Avyžių. Naudojantis stendu ir turint skaitytojo pažymėjimą bus galima užsisakyti norimą knygą internetu. Taip pat stende įdiegtas ir kūno temperatūros jutiklis, yra rankų dezinfekanto dozatorius. Šiuo metu stendo ekrano užsklandoje (t. y. kol jis yra „užmigęs“) viešinama jaunųjų Joniškio ir Šiaulių krašto menininkų virtuali dailės paroda „Kūrybos laisvė“.

Stendas yra mobilus, tad vėliau bus statomas ir naudojamas įvairiose viešose vietose, kad gyventojai galėtų susipažinti su bibliotekos veikla ir naujienomis.

Gita Vilčiauskienė KAUNAS

Naujas pažintinis žaidimas. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centru, įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Pažink Kauno rajoną šiuolaikiškai“. Rezultatas – sukurtas pažintinis žaidimas „50 istorijos pėdsakų Kauno rajone“ su nuotaikingu informaciniu tekstu, muzika, animacija, stilizuotomis nuotraukomis, garsiniais pasakojimais, skatinantis domėtis Kauno rajono kultūrine ir istorine aplinka. Žaidimą sudaro trys skyriai (lygiai). Skyriuose pateikta informacija apie 50 objektų. Prie kiekvieno objekto yra trumpas aprašymas (objekto pristatymas), nuotraukos ir klausimas žaidėjui. Iš viso – 50 klausimų. Prie klausimo pateikti 4 atsakymai, iš kurių reikia pasirinkti teisingą. Žaidėją lydi stilizuotas kalbantis personažas – užsienyje (Didžioji Britanija) gyvenanti trečiosios kartos lietuvė Rūta Sakalas. Ji yra ne tik fotografė, keliautoja, bet ir tinklaraštininkė. Atvažiavusi į Lietuvą, ji keliauja savo prosenelės, gimusios Kauno rajone, takais. „50 istorijos pėdsakų Kauno rajone“, įrašius žaidimo pavadinimą, galima atsisiųsti iš „Goople Play“ parduotuvės. Tai puiki mokomoji priemonė istorijos, geografijos ir kitų dalykų pamokose.

Virginija Tamašauskienė Turininga rudens stovykla. Rajono vaikai puikiai ir prasmingai praleido atostogas dalyvaudami virtualioje rudens stovykloje „Super atostogos bibliotekoje: išmaniai ir kūrybingai“. Visą savaitę per „Zoom“ platformą Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos Vaiva Steponaitienė, Kristina Meilutė ir Kristina Vyturytė vedė kūrybinius užsiėmimus. 7–10 metų mokiniai iš antrinių žaliavų pasigamino vabzdžių viešbutį, vėjo malūnėlį, žibintą, išmoko naudodamiesi „Scratch“ programėle kurti žaidimus, dalyvavo 2020 m. geriausių knygų vaikams rinkimuose, bendravo, piešė, žaidė. Virtualius susitikimus su vaikais tęsėme toliau, visą lapkričio mėnesį kvietėme susitikti du kartus per savaitę. Buvo surengtos 8 kūrybinės, interaktyvios ir literatūrinės edukacijos. Visos edukacijos vyko per „Zoom“ platformą, kai kurios jų įkeltos į bibliotekos „Yuotube“ kanalą, kad būtų galima vėliau įsijungti vaizdo įrašą ir atlikti kūrybines užduotis.

Virtualių kūrybingų susitikimų mozaika. Viešosios bibliotekos nuotr.

Stovyklos dalyviai, kurie kūrė 3D raktų pakabukus su programa„Tinkercad“, galės juos atspausdinti bibliotekoje pasibaigus karantinui.

Jurgita Bartkevičiūtė PANEVĖŽYS

Įteikti „Ad astra“ apdovanojimai. 2020 m. spalio 20 dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko iškilminga metų nominacijos „Ad astra“ apdovanojimų teikimo ceremonija.

„Ad astra“ apdovanojimų laureatės (iš kairės): Milė Kabelienė, Rita Senvaitienė, Alvida Bratkauskienė. Viešosios bibliotekos nuotr.

Bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė pasveikino laureatus ir pristatė renginio idėją. Šventę vedė bibliot ekos globėjas, aktorius Gintaras Mikalauskas, laureatams sveikinimo žodžius tarė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė, Lietuvos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė ir Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Apdovanojimus laureatėms įteikė bibliot ekos direktorė J. Bugailiškienė ir nominacijos „Ad astra“ vertinimo komisijos pirmininkė Ramunė Greiciūnienė. Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bib liotekų kategorijoje nominuota Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Rita Senvaitienė. Nominacija skirta už darbuotojo iniciatyvumą ir kūrybiškumą, sėkmingą ir ryškią tradicinių ir netradicinių bibliotekos paslaugų sintezę bei plėtrą, aktyvų ir sėkmingą skaitymo skatinimą, gerosios patirties sklaidą regione ir už jo ribų. Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bib liotekų filialų kategorijoje laureate tapo Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų bibliotekos „Žalioji Pelėda“ vedėja Alvida Bratkauskienė. Nominacija įteikta už sėkmingą bendruomenės telkimą, aktyvų skaitymo skatinimą, iniciatyvumą, tobulinant technologinius procesus ir aptarnaujant vartotojus, mokant juos pasitelkti bibliotekos teikiamas galimybes socialinei naudai. Panevėžio regiono mokyklų bibliot ekų (išskyrus aukštąsias) kategorijoje laureate tapo Panevėžio miesto savivaldybės „Minties“ gimnazijos bibliotekininkė Milė Kabelienė, įvertinta už skaitymo skatinimo iniciatyvas, ryškų indėlį į mokyklos bendruomenės telkimą, gebėjimą mokyklos biblioteką paversti ne tik skaitymo, bet ir turiningo bendravimo erdve, kūrybišką informacinių technologijų panaudojimą bibliotekos edukacinėje veikloje, šiuolaikiškumą, inovatyvumą ir veiklumą profesinėje sferoje.

Laureatai apdovanoti autoriaus Alfrido Pajuodžio sukurtais „Ad astra“ ženklais, kurie pagaminti iš sidabro ir rodolito. Už muzikinę programą dėkojame kameriniam ansambliui: Alai Fetingienei (akordeonas) ir Irmai Paurienei (fleita).

Greta Diliūnaitė Virtualūs susitikimai vaikams. Norėdama užtikrinti bibliotekos veiklų tęstinumą, skaitmeninių naujų paslaugų kūrimą, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka įgyvendina projektą „Nuotolinių veiklų erdvė „Virtualūs susitikimai“, kuriam gautas dalinis Kultūros rėmimo fondo finansavimas. Karantino laikotarpiu labiausiai emociškai pažeidžiama yra judriausia bibliotekos paslaugų vartotojų grupė – vaikai, nes lieka nepatenkinti jų užimtumo, naujų įspūdžių, bendravimo ir kt. poreikiai. Todėl Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos tinklo bibliotekose, aptarnaujančiose vaikus, buvo parengtos ir įrašytos edukacijos: „Mano dantukai ir dantų monstriukai“, užsiėmimai šeimoms „Slieko Zigmučio pievelė“, edukacijų ciklas „Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi“, knygų skaitymai (Raganaitė iš palėpės skaitė vaikams įvairias pasakas), įgarsinta Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Vakaro pasaka“, pateiktos kamišibų teatro istorijos, įvairūs žaidimai (virtuali literatūrinė dėlionė), viktorinos ir kt. Vartotojų patogumui visa tai susisteminta ir „Virtualūs susitikimai“ pateikiami „Youtube“ kanale. Tęsiant pradėtus darbus tinklo bibliotekose įkurtos nuotolinių veiklų erdvės, kur susitikti su vaikais kviečiami kultūros ir meno atstovai: dailininkai, tautodailininkai, rašytojai, teatralai, specialistai, dirbantys su keramika, stiklu ir pan. Kaip papildoma priemonė dailės, matematikos, informatikos ir kt. pamokoms sukurta ir artimiausiu metu bus pateikta vartotojui figūrų maketavimo 3D spausdintuvui edukacija. Edukacinių-kūrybinių užsiėmimų metu dalyvių sukurtus ar suprojektuotus darbus, kuriems reikalingos tam tikros priemonės (pvz., 3D spausdintuvas, stiklo ir keramikos degimo krosnelės ir pan.) užbaigs užsiėmimų vadovai. Bus rengiamos kūrybinių darbų virtualios parodos. Projekto partneriai – Rokiškio kaimiškosios seniūnijos Bajorų kultūros centro lėlių teatras ČIZ ir Panevėžio rajono Ėriškių kultūros centro Upytės tradicinių amatų padalinys.

valdybės iš dalies finansuotą projektą „Biblioteka@ – atvira idėjų ir susitikimų erdvė“. Paskutinis projekto akcentas – bendradarbiaujant su Šaulių tardymo izoliatoriumi prie bibliotekos pastatytas knygų namelis, dar labiau praplėsiantis skaitytojų galimybes gauti knygų. Iki karantino bibliotekoje tarp lankytojų buvo labai populiari knygų mainų lentyna, o dabar mikrorajono gyventojai ir svečiai galės keistis knygomis šalia bibliotekos bet kuriuo paros metu. Medieną, reikalingą namelio gamybai, padovanojo bibliotekos bičiuliai ir skaitytojai. Gamybos darbus atliko, visomis kitomis būtinomis detalėmis pasirūpino Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojai. Lapkričio 25 d. popietę bibliotekininkės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai simboliškai atvėrė knygų namelio dureles ir papildė pirmosiomis knygomis. Knygų namelis ne tik papuoš pietinę Šiaulių miesto dalį, bet ir bus vienas iš būdų populiarinti skaitymą bei skatinti bendruomeniškumą.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

Duris atvėrė knygų namelis. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrius ir „Aido“ filialas įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savi-

Bibliotekininkės ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai prie knygų namelio. Viešosios bibliotekos nuotr.

PARODOS, SUSITIKIMAI Joniškis. Rajono laikraštis „Sidabrė“ gruodį mini 75-metį. Ta proga Informacijos ir kraštotyros skyrius parengė parodą „Rajono laikraščiui „Sidabrė“ – 75 metai“. Kadangi dėl karantino lankytojai jos apžiūrėti negali, paroda pristatyta virtualiai – bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Dar viena virtuali bibliotekos paroda „Joniškio rajonas – pro Vytauto Vaitkaus fotoaparato objektyvą“ taip pat skirta šio laikraščio jubiliejui. Kaunas. 2020 m. lapkričio 20 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko moksleivių kūrybinio konkurso „Mano biblioteka kosmose“ nuotolinis baigiamasis renginys. Moksleiviai turėjo suprojektuoti savo įsivaizduojamą biblioteką kosmose. Vertinimo komisija atrinko geriausius dalyvių kūrinius, juos galima pažiūrėti bibliotekos „Youtube“ kanale. Sveikiname nugalėtojus iš viešosios biblio tekos bei Pagynės, Eigirgalos, Saulėtekio, Neveronių, Ežerėlio, Domeikavos padalinių.

ZARASAI

Nauja interaktyvi paslauga. Zarasų ir Utenos viešosiose bibliotekose aktyviai veikia šeimos skaitmeninių veiklų centrai, kurie buvo įkurti įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono bendradarbiavimo projektą. 2019 m. Zarasų rajono viešojoje bibliotekoje siūlomas veiklas papildėme interaktyviu dviračio turu, suteikiančiu galimybę pažinti senesnes Zarasų ir Utenos miestų gatves. O baigiantis šiems metams sukūrėme naują paslaugą – turą kultūrinio kraštovaizdžio istorijoms prisiminti. Parinkome ir primirštus, ir lankomus objektus, išsibarsčiusius abiejuose rajonuose: tai Stelmužės, Raudinės ir Betiškių dvarvietės, Saldutiškio, Užpalių ir Utenos dvarai, Velikuškių, Kunigokalnio, Šeimyniškių, Narkūnų ir Taurapilio piliakalniai ir Lygumų akmuo. Neturėtų būti keista, kad norisi išsaugoti, aprašyti ir įamžinti tokias vietas, juolab kad šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių.

Nijolė Podrigailė ŠIAULIAI

TRUMPAI

Astijaus Steponaičio (4 kl.) kūrybinis darbas. Viešosios bibliotekos nuotr.

Šiauliai. Miesto savivaldybės viešoji biblioteka dar pavasarinio karantino metu sumanė parengti pozityvumą skatinančią citatų, minčių ir posakių virtualią parodą. Buvo kreiptasi į bibliotekos skaitytojus, taip pat kolegas iš Lietuvos bibliotekų kviečiant atsiųsti jų mėgstamiausių citatų. Iš surinkto minčių lobyno buvo parengta virtuali, o vėliau ir kilnojamoji paroda „Prasminga diena kartu su Jumis“. Šilutė. Lapkričio 25 d. F. Bajoraičio viešoji biblioteka organizavo nuotolinį susitikimą su 2020 m. Metų knygos rinkimuose (paauglių kategorija) dalyvaujančia rašytoja Igne Zarambaite, kuri pristatė savo knygą „Juodavandeniai“. Tuo pat metu bibliotekoje vyko kūrybinis performansas pagal „Juodavandenių“ istoriją. Dalyviai ant drobės liejo juodus akrilo dažus, taip išreikšdami savo jausmus, įsivaizduodami save kaip šviesos ir tamsos padarą, besikeičiantį ir nenuspėjamą.

Dar viena pažintis su kultūriniu kraštovaizdžiu. Viešosios bibliotekos nuotr.

Naujas turas įdiegtas į jau turimus virtualiosios realybės akinius, kuriuos užsidėję ir sukdamiesi kėdėje (apie ašį 360 laipsnių), galėsite iš naujo susipažinti su dvylika primirštų Zarasų ir Utenos rajono kultūros paveldo objektų. Rengiant gimtojo krašto istorijos pažinimo turą, buvo pasinaudota Zarasų ir Utenos viešųjų biblio tekų kraštotyros fonduose sukaupta informacija, taip pat gyventojai paprašyti pasidalyti prisiminimais. Bendradarbiauta su Zarasų krašto muziejumi, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru. Šis turas sukurtas įgyvendinant projektą „Skaitmeninių paslaugų centrų plėtra – kultūrinio kraštovaizdžio pasakojimai atgimsta interaktyviai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Jolanta Lementauskienė

Kūrybinis procesas bibliotekoje vyko tiesioginės transliacijos metu. Viešosios bibliotekos nuotr.

Informaciją pateikė Dalia Norvaišienė, Vaiva Steponaitienė, Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Dalia Pupšytė

2020 METŲ „TARP KNYGŲ“ TURINYS #GYVASŽODIS [Visose rubrikos esė autoriai pasakoja, kaip per tris dešimtmečius nuo Nepriklausomybės atgavimo pasikeitė šalies bibliotekos] Augustaitienė A. Atsvara technologijoms turi išlikti knyga: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros dep. direktorė]. 1. 1. Berezauskienė A. Savo krašto išskirtinumo saugotojos: [Anykščių L. ir S. Didžiulių VB Krašto dokumentų ir kraštotyros veiklos skyriaus vedėja]. 2. 1. Cicėnienė R. Suvoktas dokumentinio paveldo potencialas: [Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekų direktoriaus pavaduotoja mokslui]. 3. 1. Čistovienė G. Projektinė veikla – judėjimo pirmyn variklis: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė]. 10. 1. Garunkštytė V. Stiprybė – naujos idėjos ir jas įgyvendinantys žmonės: [Utenos A. ir M. Miškinių VB direktorė]. 7–8. 1. Kocienė K. Patikimas gydytojų, medicinos mokslininkų partneris: [Lietuvos medicinos bib liotekos direktorė]. 5. 1. Krivienė I. Vieta, kurioje auga pasaulį keičiančios asmenybės: [Vilniaus universiteto bib liotekos generalinė direktorė]. 6. 1. Kuprytė R. Lietuva tarptautinio bendradarbiavimo lauke yra matoma: [tarptautinės organizacijos EIFL direktorė]. 11. 1. Steponaitienė J. Naujos laiko padovanotos galimybės: [Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bib liotekos Informacijos išteklių dep. direktorė]. 4. 1. Šalies bibliotekos: sustiprėjusios, modernios ir šviesios: [2020 m. straipsnių ciklo, kaip per 30 nepriklausomybės metų pakito bibliotekos, apžvalga] / parengė A. Stirbytė. 12. 2. Veliutė I. Bendruomeniškos vizionierių bib liotekos: [kultūrologė, kultūros viceministrė]. 9. 1.

ĮVYKIS

Biblioteką kuriančių žmonių šventė: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 100-mečio minėjimo su esamais ir buvusiais darbuotojais apžvalga] / „Tarp knygų“ inform. 1. 5. Grybauskaitė. V. Parodoje – iš Renesanso atėjusios vertybės ir kūrėjai: [apie parodos „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“, parengtos Kroatijos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2020 m. I pusmetį proga, atidarymą]. 1. 3. Keitėmės ir priėmėme iššūkius: [apie LBD konferenciją, nuotoliniu būdu surengtą iš LR prezidentūros]. „Tarp knygų“ inform. 12. 5. Kitokia nacionalinė bibliotekų savaitė: [apie 20-osios savaitės atidarymą nuotoliniu būdu; su trumpais geriausių 2019 m. bibliotekininkių komentarais] / parengė V. Grybauskaitė. 4. 3. Stankevičiūtė S. „Lietuva skaito!“: pasimatymai su literatūros klasikais: [apie 6-tą kartą įvykusią skaitymo akciją, dėl pandemijos grėsmės atsiradusias jos naujoves ir išlaikytas tradicijas]. 5. 6.

TEMA

ANKSTYVASIS SKAITYMAS Markevičiūtė V. „Knygų startas“: pupelė, skatinanti pamilti knygas: [apie pirmuosius

Nacionalinės bibliotekos kartu su Kultūros ministerija vykdomo ankstyvojo skaitymo projekto metus]. 12. 10. COVID-19 IR BIBLIOTEKOS IFLA: mobilizavomės ir dirbame toliau: [kokiomis nuostatomis vadovaujasi pasaulio bib liotekos – IFLA vadovų 2020 m. kovo 23 d. kreipimosi apžvalga] / parengė L. Juchnevič. 4. 12. Markevičiūtė V. Greitų ir išradingų sprendimų metas: [kaip dėl koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną Lietuvos, Latvijos, Estijos bibliotekos perorientavo savo veiklą; su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus R. Gudausko interviu]. 4. 4. KALBA IR MĄSTYMAS Pasaulio suvokimo ir kūrimo įrankis: [Kalbos klubo diskusija Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje] / parengė V. Markevičiūtė. 2. 8. KRAŠTOTYRA IR BENDRUOMENĖS Bacevičiūtė G. Suburti, kad atrastume ir pasidalintume: [apie tarptautinį Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB su Švedijos, Estijos, Danijos ir Slovėnijos bibliotekomis 2018–2021 m. vykdomą projektą, kaip įtraukti į kraštotyros veiklą vietos bendruomenę]. 7–8. 4.

KŪRYBINGUMO GENAS

Markevičiūtė V. Meniškų sielų paroda: laisvalaikio saviraiška ir profesionalų praktika: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojų vaizduojamojo meno parodą; su keleto dalyvių mintimis, kas skatina kurti]. 10. 5. Šapoka k. Estetinis augimas socialiniu aspektu: [dailėtyrininko mintys apie socialinę meno funkciją]. 10. 3.

LAIKO IŠŠŪKIAI

Medicinos biblioteka – ir sveikatos specialistams, ir pacientams: [kaip Lietuvos medicinos bibliotekos veiklą pakeitė pakitę vartotojų poreikiai ir dėl koronaviruso paskelbtas karantinas] / parengė R. Vaišvilienė ir V. Markevičiūtė. 5. 3.

NAUJAS BIBLIOTEKININKO VAIDMUO

Macevičiūtė E., Manžuch Z. Kaip įžiebti smalsumą ir paversti jį ilgalaikiu susidomėjimu?: [apie bibliotekininkų veiklą, kuria vartotojai skatinami išmokti naudotis skaitmeninėmis technologijomis sumaniau]. 3. 13.

REGIONŲ KULTŪROS KŪRĖJAI

Maskuliūnienė Dž. Krašto (ir ne tik) tapatybę stiprinanti leidyba bibliotekose: [apie leidybos projektus, atspindinčius krašto kultūrinį gyvenimą, vykdomus Šiaulių apskr. P. Višinskio VB ir Šiaulių r. sav. VB]. 11. 3.

SENJORŲ VEIKLA BIBLIOTEKOSE

Markevičiūtė V. Savi tarp savų: [apie Molėtų r. sav., Jonavos r. sav., Pasvalio M. Katiliškio VB, Vilniaus, Šiaulių m. bibliotekose ir Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės-Bitės VB veikiančius senjorų klubus]. 9. 3. Vaškevičienė A. Individualus dėmesys kiekvienam: [apie naujas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos senjorams teikiamas paslaugas]. 9. 7.

VUB – 450

Prokopčik M., Petrauskienė Ž., Klingaitė-Dasevičienė N. Seniausioje Lietuvos bib liotekoje – paveldo ir naujovių dermė: [VU bibliotekos departamentų direktorės – kaip šimtmečius skaičiuojančioje bibliotekoje taikomos inovacijos ir IT mokslinių tyrimų, paveldo saugojimo, skaitytojų aptarnavimo srityse]. 6. 3.

ŠIANDIEN AKTUALU Bliūdžiuvienė N., Černiauskaitė V. Informacijos ir dokumentavimo sričių aiškinamojo žodyno nauja redakcija: [antroji papildyta tarptautinio standarto LST ISO 5127:2019 lietuviška redakcija]. 9. 8. Iššūkių ir galimybių metas: renginiai pandemijos sąlygomis: [kaip prie naujų karantino aplinkybių prisitaikė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliot ekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės, Šiaulių apskr. P. Višinskio ir Kauno m. sav. V. Kudirkos VB renginių organizatoriai] / parengė V. Markevičiūtė, A. Rimkuvienė, A. Kirdulienė). 11. 6. Janavičienė D. Bibliotekų paslaugos – pagal verslo modelį?: ką reikia žinoti apie bendruomenės poreikius: [bibliotekų paslaugų samprata, nuo ko priklauso vartotojų pasitenkinimas suteikta paslauga]. 5. 9. Janavičienė D. Dokumentų išduotis, kaip bibliotekos ryšių su visuomene dalis. 10 10. Janavičienė D. Nepopierinių laikmenų tvarkymas ir naudojimas bibliotekose: [su Kultūros ministerijos atstovo komentaru dėl šios grupės dokumentų panaudos bibliotekose atsižvelgiant į LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas]. 11. 10. Janavičienė D. Paslaugų bibliotekos lankytojams planavimas ir kokybė. 6. 16. Janavičienė D. Paslaugų pokyčiams – kūrybinis mąstymas ir modeliavimas: [apie design thinking metodo taikymą bibliotekų veikloje]. 4. 16. Janavičienė D. Skaitytojų informavimo paslaugos evoliucija: [apie tradicinį vartotojų konsultavimą bibliotekose pakeitusias paslaugas, teikiamas integruojant pažangiąsias technologijas, ir informavimo paslaugų rūšis]. 7–8. 12. Januševičienė R. Renginiai savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovams ir specialistams: [specialus Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 2019 m. ciklas: seminarai ir diskusijos]. 1. 10. Miliauskienė I. Susietieji atvirieji duomenys ir moderni biblioteka: [apie kasmetinėje konferencijoje „Semantic Web in Libraries“ pristatytas naujienas]. 2. 14. Plioplys A. Apie koronavirusą bibliotekose: laikas – geriausias jo žudikas. 4. 15.

TYRIMAI

Januševičienė R. Lietuvos viešosios biblio tekos pirmosiomis karantino savaitėmis: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės sk. anketinis tyrimas (2020 m. kovo 23–31 d.); apibendrinti 5 apskričių ir 19 savivaldybių VB atsakymai]. 4. 13. Jaskonienė D. Kaip socialinius tinklus panaudoti bibliot ekos sėkmei?: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės sk. anketinis tyrimas „Socialiniai tinklai kaip bibliotekų veiklos instrumentas“ (2020 m. kovas–balandis); rezultatai iš 5 apskričių VB]. 5. 16. Knygų ir žinių namai vertinami labai gerai: [tarptautinės rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „Kantar“ tyrimas, kaip bibliotekų lankytojai vertina jų teikiamų paslaugų kokybę, interneto paslaugas, viešojo interneto prieigos vartojimo įpročius, motyvus ir naudą; su įvairių pjūvių diagramomis]. 1. 6.

STATISTIKA 2019

Dikavičienė E. Valstybinei bibliotekininkystei Lietuvoje – 100 metų!: [pagrindiniai šalies bib liotekų veiklos 2019 m. statistikos duomenys; su diagramomis ir lentele]. 6. 9.

POKALBIS

Aldona Oniūnienė: „Norą ir toliau kurti skatina žmonių palaikymas“: [su geriausia 2019 m. bibliotekininke – Pasvalio M. Katiliškio bibliotekos Vaškų bibliotekos darbuotoja kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 10. 8. Danutė Karlienė: „Norėčiau, kad taptume dar ir džiaugsmo biblioteka“: [su geriausia 2019 m. bibliotekos vadove – Zarasų r. savivaldybės VB direktore kalbėjosi] A. Stirbytė. 7–8. 8. Jay Alan Samit: „Visus atradimus darė užsispyrę ir atkaklūs žmonės“: [su JAV verslininku, inovacijų ekspertu kalbėjosi] R. Gudauskas. 2. 11. Julija Glosaitė: „Matyt, būsiu biblioteką „prisižaidusi“: [su geriausia 2019 m. jaunąja bib liotekininke – Vilniaus m. savivaldybės CB rinkodaros vadybininke kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 5. 13. Laima Andrikienė: „Su asmenine bib lioteka skirtis sunku, bet knygos turi būti prieinamos kitiems“: [su Nepriklausomybės Akto signatare kalbėjosi] S. Stankevičiūtė. 6. 19. Sigitas Narbutas: „Reikėjo institucijos atsivėrimo ir tarnystės“: [su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi kalbėjosi] V. Grybauskaitė. 1. 13. Renaldas Gudauskas: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus“, žr. rubrikos „Tema“ potemę „COVID-19 ir bibliotekos“. Kalbėjosi V. Markevičiūtė. 4. 6.

PROJEKTAI

Bielinskienė A. Užgimusi Kaune, tautiečių puoselėta Čikagoje: apie lietuvių operą išeivijoje: [Nacionalinės bibliotekos kartu su Balzeko lietuvių kultūros muziejumi įgyvendintas projektas „Lietuvos operai – 100. Aleksandro Plenio videokolekcijos skaitmeninimas ir sklaida“; suskaitmeninta penkiolika 1985–2004 m. operos spektaklių vaizdo įrašų]. 12. 17. Janavičienė D., Januševičienė R. Galimybė stabtelėti ir pagalvoti apie save: „Biblioterapijos taikymo bibliotekose“ pirmojo etapo apžvalga: [pagal projekto mokymų dalyvių ir lektorių anoniminės apklausos mintis]. 12. 13. Matiukaitė L. Diagnozė: poetas: [apie Kupiškio r. savivaldybės VB 2019 m. vykdyto to paties pavadinimo projekto, skirto V. Kukulo 60-mečiui, veiklas]. 2. 20. Papildytoje kolekcijoje – autorių sukaktuvininkų kūriniai: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Skaitmeninimo sk. 2019 m. į „Epaveldo" Lietuvių literatūros klasikos kolekciją įkeltas naujienas]. 4. 19. Skaisgirienė B. Į virtualiąją erdvę perkelta uostamiesčio monumentalioji tapyba: [apie Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto VB projekto „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis, dabartis“ rezultatus – dokumentinį filmą ir interaktyvų miesto freskų ir gatvės meno kūrinių žemėlapį]. 1. 22. Stimbirytė J. Sapnas, formavęs Lietuvos lėlių teatrų estetiką: prisimenant Stasį Ušinską ir jo marionetes: [apie į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktus objektus – dailininko sukurtą filmą „Storulio sapnas“ ir marionečių konstrukcijos brėžinius]. 11. 14.

NAUJI LEIDINIAI

Błaszczak T. Dienoraštis – kaip istorinis romanas: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos išleistą Władysławo Wielhorskio (1885–1967) „Dienoraštį“]. 5. 25. Garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos išleisti 5 el. ištekliai su daugiau kaip 70 rašytojo įvairių žanrų tekstų] / parengė Ž. Časaitė. 1. 17. Kaktytė A. Petras Repšys ir jo knygos nuosavybės ženklai: [Šiaulių apskr. P. Višinskio VB išleistas katalogas „Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums“]. 4. 26. Nacionalinėje bibliografijoje – ir Lietuvoje apgintos disertacijos: [Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos el. leidinys „Bibliografijos žinios. Disertacijos. 2019“] / parengė V. Grybauskaitė. 10. 14. Petreikis T. Vartome Šiaulių knygos kultūros žinyną: [Šiaulių r. sav. VB išleista J. Nekrašiaus „Šiaulietiška spauda XVI–XXI a.: leidybos, platinimo ir saugojimo įstaigos“]. 5. 28. Vaitkevičiūtė Verbickienė V. Lietuvos ir Europos kultūros paveldo tyrėjams svarbus bibliografinis darbas: [katalogas „XVII amžiaus knygos Kauno bibliotekose“]. 3. 22. Žilinskaitė V. Tarsi dienoraštyje atskleidžiama bibliotekos istorija: [J. Šikšnelio knyga „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“]. 12. 24.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Svetina P. Žodžių alkis: [kreipimasis į pasaulio skaitytojus; su dail. D. Stepančičaus ir A. Kiudulaitės plakatais] / iš slovėnų k. vertė G. Kiaušaitė. 4. 35.

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Bončkutė R. Nedegantys Simono Daukanto rankraščiai: [apie į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktus 11 dokumentų, sudarančių maždaug 5500 puslapių]. 10. 19. Galvanauskaitė V. Sau ir saviškiams: [apie į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtrauktą M. Mažvydo proveniencinį įrašą trijų paleotipų konvoliute]. 6. 22. Juškienė D., Sprindienė S. Netikėtas radinys senoje knygoje: [apie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo sk. restauratorių XVII a. knygoje rastus inkunabulų fragmentus]. 12. 20. Kvizikevičiūtė M. Tarp identifikuotų inkunabulų – komedijų ir romėnų teisės fragmentai: [Nacionalinėje bibliotekoje]. 12. 23. Laužikas R. UNESCO pasaulio paveldas. Šį kartą – dokumentinis: [apie UNESCO programą „Pasaulio atmintis“ ir jos tarptautinį registrą]. 3. 19. Lempertienė L. Vilniaus Gaono rašytinis palikimas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: [apie XVIII–XX a. darbų kolekciją, įtrauktą į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą, ir istorinį kontekstą, kuriame ji susiformavo]. 5. 22. Marčiulaitytė A. Graviūros – nelyginant dingusio miesto nuotraukos: [ciklas „Paryžiaus vaizdai“, saugomas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos J. Deveikės kolekcijoje]. 7–8. 16.

Marčiulaitytė A. Šimtametės agentūros spaudos fotografijos: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomą Eltos spaudos fotografijų rinkinį]. 10. 16. Narbutienė D. Lietuvai ir Ukrainai reikšmingas XVII a. dokumentinio paveldo paminklas: [panegirika I. Mazepai, į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įtraukta kaip regioninės reikšmės dokumentas]. 4. 22. Norkūnienė D. Nacionalinės bibliotekos fondus papildė reti A. T. Kuršaičio rankraščiai: [pristatomi kai kurie šio Mažosios Lietuvos kalbininko dokumentai]. 11. 18. Pačkauskienė J. K. Kolekcija iš portfelio, arba Religiniai paveikslėliai bibliotekoje: [apie dalį Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bib liotekoje saugomos V. Steponaičio kolekcijos]. 1. 18. Praškevič E. Šimtmečius veikusios spaustuvės leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: [apie Plantenų spaustuvės reikšmę Europos leidybos verslui ir šios spaustuvės leidinius, saugomus Nacionalinėje bibliotekoje]. 6. 25. Raudytė N. Unikali XIX a. lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne: [apie rankraštinių dokumentų, įtrauktų į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą, kolekciją, kuri saugoma Kretingos Apreiškimo vienuolyno, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekose]. 9. 11. Stimbirytė J. Sapnas, formavęs Lietuvos lėlių teatrų estetiką: žr. „Projektai“. 11. 14.

TYRĖJUI ĮDOMU

Narkevičienė D. Represijų prieš žydus atspindžiai JAV lietuvių dienraštyje „Draugas“: [laikraščio 1933 m. pirmųjų puslapių, kuriuose rašoma apie Vokietijos nacistų vykdytas represijas, apžvalga]. 11. 20. Smilgevičius V. Lietuvos bažnyčių išpažinties kortelės: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje A. M. Račkaus fonde saugomų 111 kortelių, išduotų 41 vietovėje]. 4. 32.

UŽSIENYJE

Kokias knygas skaito latviai: [populiariausių 2019 m. knygų apžvalga, sudaryta remiantis dviejų didžiausių Latvijos knygų prekybos tinklų duomenimis] / parengė N. Sisaitė. 9. 16.

SVARBŪS DOKUMENTAI

Palyginti sunkiai palyginamas: naujas nacionalinių bibliotekų standartas: [tarptautinio standarto ISO 21248:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Kokybės vertinimas nacionalinėse bibliotekose“ apžvalga] / parengė D. Jaskonienė. 3. 31.

VASARIO 16-OJI

Grybauskaitė V. Tik asmens parašas ar ištisos istorijos? [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rodytą L. Mažylio Nepriklausomybės Akto signatarų autografų kolekciją]. 2. 3. Skinkienė L. Tradicijos tarpukario Marijampolėje: [kaip švęsta Vasario 16-oji: remiamasi kolekcininko M. Vaitiekūno fotografijomis ir regionine XX a. 3-4 deš. periodika]. 2. 5. Ženklai, įdomūs ne tik filatelininkams: [apie dailininko J. Zovės sukurtą visų 20 Vasario 16-osios signatarų pašto ženklų seriją] / „Tarp knygų“ inform. 2. 4.

KOVO 11-OJI

Mes tai padarėme!: [bibliotekininkių, dirbusių bibliotekoje per 1990-ųjų įvykius, mintys apie įvykius prieš Kovo 11-ąją ir po jos; R. Koriznienė, D. Banevičienė, D. Pukelienė, Z. Sinkevičienė] / parengė V. Grybauskaitė. 3. 7. Nepriklausomybės vaikai apie laisvę: [su Kauno m. sav. V. Kudirkos VB kultūrinės veiklos vadybininke M. Straupyte, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyr. metodininku-tyrėju M. Baltrukevičiumi, Šiaulių apskr. P. Višinskio VB renginių organizatore R. Stonkute, Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB bibliotekininke B. Barkauskaite kalbėjosi] V. Markevičiūtė. 3. 10. Sukaktis, kurios neaptemdė negandos šešėliai: [kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis buvo minimas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje; kartu su Nepriklausomybės Akto signatarų (I. Andrukaitienės, J. Prapiesčio, J. Jurgelio) prisiminimais apie Kovo 11-osios vakarą, nuotaikas to meto Lietuvoje]. 3. 3.

ŠVENTĖ

KARANTININĖS KALĖDOS

[Fotomontažas, kaip šalies bibliotekos pasitiko šv. Kalėdas; su sveikinimais ir linkėjimais]. 12. 6.

ŽVILGSNIS Į ISTORIJĄ

Mackevič T. Sekti ir suimti...: [apie Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomus su 1830–1831 m. sukilimu susijusius dokumentus, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kaip Rusijos imperijos valdžia ėmėsi represijų prieš sukilimo organizatorius]. 10. 23. Petreikis T. Laikraštėliai mokyklų muziejuose: situacija ir atradimai: [apie nacionalinės bibliografijos rengėjų renkamus šios spaudinių rūšies duomenis rengiant „Lietuvos bibliografijos“ serijos B dalį]. 6. 28. Riaubienė A. „Kiekvieno inteligento yra pareiga įsigyti šį leidinį“: keletas faktų apie Vytauto Didžiojo albumą: [„Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930“ (1933); apie leidinio sudarytojus ir jo išleidimo aplinkybes]. 7–8. 19. Žvirgždas S. 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje ir fotografija: [kaip fotoateljė savininkai rėmė sukilimo dalyvius]. 2. 29.

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

F. Bajoraičio lietuviški žodžiai Šilutėje: [kaip šio Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo atminimą įprasmina jo vardu pavadinta Šilutės r. sav. VB] / parengė V. Veiverienė ir V. Markevičiūtė. 11. 28. Grišienė R. Kelmėje – šiuolaikiškas požiūris į Žemaitę: [apie Kelmės r. sav. Žemaitės VB veiklą puoselėjant literatūros klasikės atminimą]. 5. 30. Į Pasvalį sugrįžęs Marius Katiliškis: [apie Pasvalio VB veiklą, kuria puoselėjamas buvusio bibliotekos vedėjo, tapusio žymiu Lietuvos prozininku, atminimas] / parengė T. Mikalajūnaitė ir V. Markevičiūtė. 3. 24. Kėdainiuose – gyvas paminklas lietuvių raštijos kūrėjui M. Daukšai: [kokiomis veiklomis Kėdainių r. sav. VB puoselėja humanisto, vieno lietuvių raštijos kūrėjų vardą ir atminimą] / parengė Z. Civilkaitė ir V. Markevičiūtė. 7–8. 23. Pauliuščenka T. Povilo Višinskio įkvėpti ir įpareigoti šiauliečiai: [kaip Šiaulių apskr. VB

puoselėjamas šio visuomenės ir kultūros veikėjo vardas ir atminimas]. 1. 24. Švedienė V. Negęstanti Bitės šviesa Panevėžyje: [apie Panevėžio apskr. VB puoselėjamą G. Petkevičaitės-Bitės atminimą]. 2. 25. Utenoje skambantys A. ir M. Miškinių žodžiai: [kaip Utenos r. sav. VB puoselėja jai suteiktą brolių Miškinių – rašytojo Antano (1905–1983) ir literatūrologo, vertėjo Motiejaus (1898–1974) – vardą] / parengė D. Narkūnienė ir V. Markevičiūtė. 4. 29.

SUKAKTYS

„Planavome ir kūrėme bibliotekų ateitį“: [buvusių ir esamų bendradarbių žodžiai, skirti L. Buckienei, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje dirbusiai 50 metų, ir G. Ivaškevičienei, čia dirbusiai 25 metus] / užrašė R. VarnienėJanssen ir D. Janavičienė. 9. 25. Smilgevičius V. Smaragdai ir auksas: Mato Šalčiaus kelionių pėdsakais: [sklaidant Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomo M. Šalčiaus fondo dokumentus – kelionių po Rytų šalis užrašus; 130-ųjų metinių proga]. 9. 22.

ŽMONĖS IR LAIKAS

Astikienė S. „Jis garsina mūsų miestelį...“: [Ukmergės VB surinkti Žemaitkiemio gyventojų prisiminimai apie kraštietį išeivijos poetą V. Šlaitą, skelbiami jo 100-mečio proga]. 10. 27. Markevičiūtė V. Kelionė po Europą prieš 100 metų: [lietuvio keliautojo įspūdžiai iš kelionės po Prancūziją, Italiją, Juodkalniją ir Graikiją pagal J. Savickio apybraižų knygos „Kelionės“ (1938) pirmą tomą]. 7–8. 26. Markevičiūtė V. Paradoksalus Jolitos Skablauskaitės pasaulis: [literatūros kritikų išsakytų rašytojos kūrybos populiarumo ir nepopuliarumo priežasčių apžvalga]. 9. 18. Orentaitė A. Nors ir nebuvo Sokratas...: apie I[polito] Ledo asmens fondą Vilniaus universiteto bibliotekoje. 11. 24. Pačkauskienė J. K. Mylimas tėvas, senelis, vilnietis: [apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės palikuonio, dailininko Mstislavo Dobužinskio tėvą Valerijaną Dobužinskį]. 5. 33.

NŪDIENOS MINTYS

Krauls-Ward I. Pasakojimų biblioteka ir atmintis gyvuos visada: [kaip koronaviruso sukelta sveikatos katastrofa privertė naujai pažvelgti į daugelį savaime suprantamų dalykų]. 6. 30. Misiūnas R. Apie paramą knygų leidybai: pamąstymai remiantis 2019 m. konkursų rezultatais: [apie Lietuvos kultūros tarybos skirtą paramą leidėjams ir leidykloms]. 7–8. 30.

GEROJI PATIRTIS

Dambrauskaitė E. Hiphopo edukacija: kryptys ir galimybės: [apie Kauno apskr. VB pagal Kultūros paso programą rengiamas hiphopo edukacijas vyresnių klasių mokiniams]. 7–8. 33. Juselytė V. Originalus šiuolaikiškumo ir tradicijų derinys: [apie Marijampolės P. Kriaučiūno VB rengiamą naujųjų technologijų festivalį „Reali virtualybė“]. 2. 17. Liutkutė L. Būdami skirtingi, esame vienodai svarbūs: [Klaipėdos m. sav. I. Kanto VB patirtis dirbant su asmenimis, turinčiais psichikos negalią]. 12. 27. Prakapene E.; Pauliuščenka T. Strateginė kryptis „Jaunimas“, arba Kodėl bibliotekai svarbūs

jauni žmonės: [apie Šiaulių apskr. P. Višinskio VB įgyvendinamus jaunimui skirtus projektus]. 11. 32. Tamošiūnė A. Unikalus pažintinis žaidimas: [apie Šilutės r. sav. F. Bajoraičio VB sukurtą ir 2019 m. pristatytą interaktyvų žaidimą „Grindopolis“, padedantį praturtinti žinias apie Pamario kraštą]. 3. 28. Turininga vasara: [apie naujas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros dep. veiklas mieste vasarojantiems vaikams] / parengė R. Lazauskaitė ir I. Šakelaitė. 9. 29. Vengeliavičius E. Berniukas Žirniukas kviečia į (ne)tradicinę pažintį su literatūra ir teatru: [kaip kito Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bib liotekoje daugiau kaip 50 metų veikiančio lėlių teatro veikla]. 10 31.

IR AŠ TEN BUVAU

[Fotografijomis perteikiami įspūdžiai; su atsakymu į Redakcijos klausimą] Anušauskaitė M. Izraelio nacionalinė biblio teka. 7–8. 44. Bugailiškienė J. Ventspilio biblioteka. 4. 44. Ivanovienė D. Vokietijos nacionalinė biblio teka. 2. 44. Kazlauskienė E. Bergeno viešoji biblioteka. 6. 44. Krauls-Ward I. Johno Rylandso biblioteka – paminklas moteriai. 10. 44. Raugalas U., Kiminaitė D. Herningo viešoji biblioteka. 3. 44. Sutkevičienė D. Katalonijos nacionalinė bib lioteka. 1. 44. Vaitiekūnas D. Šv. Genovaitės biblioteka. 9. 44. Vaserienė U., Jazdauskas G. Česterio kultūros centras „Storyhouse“. 5. 44.

KRONIKA

ASOCIACIJOS, BENDRUOMENĖS, KLUBAI

Įvertinta socialiai atsakinga bibliotekų veikla: [apie Lietuvos bibliotekų persiorientavimą dirbti COVID-19 pandemijos sąlygomis; Lietuvos valdžios institucijų padėkas gavo Lietuvos nacio nalinė M. Mažvydo biblioteka, Lietuvos biblio tekininkų draugija, Savivaldybių VB ir Apskričių VB asociacijos] / „Tarp knygų“ inform. 7–8. 37. Kišūnaitė R. Vaikų literatūra neturi amžiaus ribų: geriausių 2019 m. vaikų ir paauglių knygų apdovanojimai: [apie Nacionalinėje biblio tekoje vykusį Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) renginį, knygas laureates]. 6. 34. Markevičiūtė V. Lietuviškų knygų sala Mančesteryje: [apie lietuvių bendruomenės „Žemyna“ iniciatyva įrengtą lietuviškų knygų lentyną Mančesterio (Anglija) bibliotekoje]. 3. 37. Masevičienė A. Rezultatai – puikūs, kai jų siekiame kartu: [apie 2020 m. vasario 28 d. Kaune įvykusį XI Lietuvos bibliotekininkų draugijos narių suvažiavimą]. 3. 35. Pažinti ir susidraugauti: [apie Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos projektą „Biblioteka visiems“, kurį vykdant sukurtos priemonės ir draugiška aplinka žmonėms su autizmo spektro sutrikimais apskričių ir viešosiose bibliotekose] / „Tarp knygų“ inform. 12. 32. Sutkevičienė D. Ir informatyvus, ir džiuginantis susitikimas: [apie Lietuvos SVB asociacijos visuotinį narių susirinkimą ir Metų nominacijų laureatų apdovanojimus]. 10. 35.

Šimtametė sąjunga: [apie Lietuvos esperantininkų sąjungos, 2019 m. minėjusios savo veiklos 100-metį, veiklą] / parengta pagal P. Jegorovo inform. 2. 37. Talijūnienė A. Žemaičių bibliofilai puoselėja knygos tradicijas: [apie Plungėje veikiančio Simono Daukanto bibliofilų klubo 35-mečio proga surengtą parodą „Žmogus su knyga“; iš kolekcininko G. Černeckio kolekcijos]. 1. 29. Vasaros skaitymo šventė: [apie Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos kartu su Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija organizuojamo projekto „Vasara su knyga“ iniciatyvą „Skaitymo iššūkis“] / „Tarp knygų“ inform. 6. 33.

LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA

Baukienė R. Tvirtai ėjęs savo gyvenimo taku: [apie Nacionalinėje bibliotekoje surengtą biblio tekininko R. V. Rimšos (1937–2019) autobiografinės knygos „Romualdas Vytautas Rimša: ėjau savo gyvenimo taku“ pristatymą]. 10. 34. Grybauskaitė. V. Neišsenkančių atradimų vieta: [apie Nacionalinės bibliotekos renginius 21-ojoje Vilniaus knygų mugėje]. 2. 34. Lazauskaitė R., Bulyginaitė V. Literatūriniai protų mūšiai: ir iššūkis, ir azartas: [apie Nacionalinei bibliotekai vykdant Skaitymo skatinimo programą Lietuvos bibliotekose organizuotus moksleivių protmūšius]. 12. 30. Lempertienė L. Nacionalinė biblioteka mini Elijo metus: [apie parodos „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“ atidarymą Nacionalinėje bibliotekoje]. 11. 35. Šlapšinskienė D., Ušpalienė A. Lietuviškasis autoritetinių įrašų sudarymo vadovas: [Nacionalinės bibliotekos išleistas elektroninis „UNIMARC autoritetinių įrašų sudarymo vadovas“]. 2. 33. Vaškevičienė A. Per karantiną – nuotolinių paslaugų atgimimas: [apie dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino metu Nacionalinės bibliotekos teiktas nuotolines paslaugas]. 5. 36. Vėtienė Ž. Specialistų akiratyje – pakartotinio skaitmeninto turinio naudojimo galimybės: [apie Lietuvoje vykusį Baltijos šalių nacionalinių biblio tekų seminarą „LiLaEst“]. 9. 32. Žukauskienė D. Nacionalinėje bibliotekoje – sutvarkytas rašytojo Algimanto Zurbos archyvas: [apie bibliotekai perduotus ir Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomus A. Zurbos (1942– 2018) archyvinius dokumentus]. 6. 37.

APSKRIČIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Apulskė I. „Skaitykite Simonaitytę. Tėvynė yra čia“: [apie Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB rašytojui Juozui Šikšneliu įteiktą Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją]. 2. 36. Rimkuvienė A. Dar viena galimybė skaityti viešojoje erdvėja: [apie Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės VB miesto parke atidarytą vasaros lauko skaityklą]. 7–8. 36.

SAVIVALDYBIŲ VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS

Atnaujinta Rimkų biblioteka draugiška ne tik skaitytojams: [apie po renovacijos darbų atnaujinto Jonavos r. SVB Rimkų filialo erdvių pristatymą visuomenei]. Jonavos r. SVB inform. 12. 36. Bredelienė D. Atgaiva sielai: [apie Prienų J. Marcinkevičiaus VB projektą, skirtą slaugos ir globos paslaugomis besinaudojančių žmonių kultūrinei atskirčiai mažinti]. 10. 37. Devyniasdešimties metų kūrinys: [apie Biržų r. sav. J. Bielinio VB veiklos 90 metų sukaktį] / J. Bielinio VB inform. 3. 36.

Drevinskaitė I. Gyvenimo lai(š)kai apie (iš) gyvenimą: [apie knygą „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“, Knygos meno konkurse meninės ir dokumentinės fotografijos leidinių kategorijoje pripažintą gražiausiu 2019 m. leidiniu, išrinktą viena gražiausių Baltijos šalių knygų; prie kn. pasirodymo prisidėjo Biržų r. sav. J. Bielinio VB]. 4. 36. Genytė J. Dovanojame geras emocijas: [apie Pasvalio M. Katiliškio VB karantino metu suburtą „Facebook“ grupę „Vaikai skaito savo augintiniams“]. 5. 39. Įkurtuvės, kurių laukta 50 metų: [apie Vilniaus m. sav. CB Lazdynų bibliotekos ir vaikų bibliotekos „Papartis“ persikėlimą į renovuotą pastatą, žadamas teikti paslaugas] / „Tarp knygų“ inform. 9. 35. Ivanova N. Vėl kvietė lėlių ir pasakų pasaulis: [apie XXIV Aukštaitijos regiono lėlių teatrų festivalį „Kai atgyja lėlės“, kurį organizuoja Rokiškio r. sav. J. Keliuočio VB]. 12. 34. Janavičienė D. Penktasis biblioterapijos gerbėjų suėjimas: [apie Birštono VB vykusią konferenciją „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“]. 11. 37. Janušaitė D. Duris atvėrė karaokės erdvė: [apie interaktyvios karaokės erdvės atidarymą Šiaulių m. SVB „Šaltinėlio“ filiale]. 10 39. Jono Brigio kelias: nuo bibliotekininko iki Raseinių garbės piliečio: [apie Raseinių M. Martinaičio VB darbuotojo J. Brigio veiklą ir jos įvertinimą] / Raseinių M. Martinaičio VB inform. 11. 39. Mečkovska K. Lentvario bibliot eka turi naujus namus: [apie bibliot ekos įsikūrimą modernizuotame pastate, naujas erdves bei paslaugas]. 1. 30. Nognienė S. Nauji Vydūno atminimo ženklai: [apie Pagėgių Vydūno VB projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“ baigiamąjį renginį: konferenciją, atidarytą Atminties skverą su memorialiniu Vydūno suoleliu]. 9. 33. Rapkevičienė I. Panevėžio bendruomenė pasirinko poetę: [apie tai, kad Panevėžio m. VB suteiktas Elenos Mezginaitės vardas]. 9. 36. Rekonstruotos bibliotekos veiklas pristabdė karantinas: [apie spalio 20 d. surengtą Kauno V. Kudirkos VB atnaujintų erdvių atidarymą po metus trukusių remonto darbų] / „Tarp knygų“ inform. 11. 40. Skirmantienė O. Žadžiūnų bibliotekai – Jovaro vardas: [apie Šiaulių r. SVB Žadžiūnų padalinio veiklos 50-mečio šventę, bibliotekai suteiktą Jovaro vardą]. 10. 39. Stanislovo Moravskio skaitymai: [apie S. Moravskio XV skaitymus, kurių tema –„Ustronės dvaro duris pravėrus“] / Birštono VB inform. 9. 34.

KRONIKA / ATVERIAME DURIS Kaunas

Straupytė M. Biblioteka dovanoja skaitymo džiaugsmą: [apie nuo gegužės 4 d. skaitytojams pradėtas teikti knygų skolinimo ir pristatymo į namus paslaugas Kauno m. V. Kudirkos VB]. 5. 40.

KRONIKA / KOVO 11-OJI Akmenė

Sinkevičienė Z. „Laisvės kelias istorijos tėkmėje“: [apie Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui skirtą renginį bibliotekoje]. 3. 38.

Gargždai

Ilginienė G. Knygos sutiktuvės: [apie Klaipėdos r. sav. J. Lankučio VB surengtą kraštiečiui signatarui A. V. Ulbai skirtos knygos pristatymą]. 3. 38.

Panevėžys

Pranienė L. Mūsų laisvės pirmtakai: [apie Vasario 16-osios akto signatarų portretų parodą Panevėžio m. SVB Smėlynės padalinyje]. 3. 38.

Trakai

Bagdžiuvienė D. Šventėme Nepriklausomybę: [apie Trakų r. SVB Kūrybiškumo saviraiškos studijos narių dalyvavimą konkurse „Pilietiškumo keliu“]. 3. 38.

Varėna

Cibulskienė L., Glavickienė E. Prisimintas signataras Juozas Dringelis: [atsiminimų vakaras Varėnos r. SVB]. 3. 39.

KRONIKA / KŪRYBA IR KŪRĖJAI Jonava

Jaskūnienė K. Kūrybinis terapinis rašymas: [apie Jonavos r. SVB organizuotas nuotolines kūrybinio terapinio rašymo dirbtuves]. 12 37.

Kupiškis

Matiukaitė L. Kartas sujungianti fotografija: [apie Kupiškio r. SVB įgyvendintą fotografijos menui ir kupiškėnų tematikai skirtą projektą, profesionalių fotografų parodas ir mėgėjų fotografų konkursą]. 12. 37.

KRONIKA / LIETUVIŲ KALBOS DIENOS Panevėžys

Rapkevičienė I. Pristatyta monografija: [knygos „Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje“ pristatymas Panevėžio m. SVB]. 3. 43.

Šiauliai

Išskirtinė bibliotekos iniciatyva: [apie Šiaulių m. SVB projektą „Pažink lietuvišką žodį: kalbos kaita kartose“] / Šiaulių m. SVB inform. 3. 43.

Zarasai

Černovienė Z. Kalba – didžiausias žmogaus turtas: [apie Zarasų r. SVB Vaikų literatūros skyriaus renginius pradinukams]. 3. 43.

KRONIKA / METŲ KNYGOS RINKIMAI Prienai

Vertinome perskaitytas knygas: [apie akcijos „Metų knygos rinkimai 2019“ renginį J. Marcinkevičiaus VB] / Prienų J. Marcinkevičiaus VB inform. 2. 38.

Trakai

Pupelienė V., Daunaravičienė I., Paliulienė D., Jocienė B. Knygų vaikams pristatymai: [apie rinkimuose dalyvaujančių knygų pristatymus Trakų pagrindinėje, Rūdiškių ir Rykantų biblio tekose]. 2. 38.

Vilkaviškis

Šiauliai

Radžvilienė A. Vaidinimas „Strykt pastrykt!“: [apie akcijos „Metų knygos rinkimai“ baigiamąjį renginį Vilkaviškio VB]. 2. 38.

Vilnius

Mačiulskaitė K. Linksmas susitikimas: [apie Zarasų r. SVB Dusetų K. Būgos bibliotekos surengtą susitikimą su rašytoju T. Dirgėla ir jo knygos „Benas – sapnų siuvėjas“ pristatymą]. 2. 38.

Pauliuščenka T. Atsiskleidė šiauliečių knygų poreikis: [apie nuo balandžio 27 d., Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, atnaujintas Šiaulių apskr. P. Višinskio VB paslaugas]. 5. 40. Atnaujinamos populiariausios paslaugos: [apie nuo balandžio 27 d. vis plačiau lankytojams atveriamas Nacionalinės bibliotekos erdves] / „Tarp knygų“ inform. 5. 40.

Zarasai

KRONIKA / PAGALBA MEDIKAMS

[Apie bibliotekų dalyvavimą akcijoje „Bibliotekų pagalba aprūpinant gydytojus apsaugos priemonėmis“]

Akmenė

Sinkevičienė Z. Dalyvaujame akcijoje: [rajono SVB]. 4. 39.

Panevėžys

Rapkevičienė I. Apsaugos priemonės medikams: [miesto SVB]. 4. 39.

Šilalė

Norvilienė R. Svarbi ir reikalinga paslauga: [rajono SVB]. 4. 39.

Trakai

Susitelkėme bendram tikslui: [Trakų VB] / Trakų VB inform. 4. 39.

KRONIKA / POEZIJOS PAVASARIS Akmenė

Sinkevičienė Z. Tarptautinio festivalio renginiai: [apie „Poezijos pavasario 2020“ renginius Akmenės r. SVB ir Akmenės O. Šimaitės bibliotekose]. 9. 37.

Joniškis

Vilčiauskienė Z. Skambėjo moderni poezija: [apie „Poezijos pavasario“ vakarą Joniškio Raudonojoje sinagogoje]. 9. 37.

Mažeikiai

Undžienė D. Poeto H. Nagio 100-mečiui: [apie „Poezijos pavasario 2020“ renginius Mažeikių rajone, skirtus poeto jubiliejui]. 9. 37.

Radviliškis

Pagėgiai

Pamatykime ir susipažinkime: [apie Vydūno VB pristatytą Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro parengtą kurčių dalininkų parodą] / Pagėgių Vydūno VB inform. 7–8. 40.

Pasvalys

Iliustruotos mėgstamiausios citatos: [Pasvalio M. Katiliškio VB dailininkės A. Naunikaitės iliustracijų skaitytojų citatoms paroda] / Pasvalio M. Katiliškio VB inform. 7–8. 40.

Trakai

Minkevičienė R. Korėjietiška rūmų kaligrafija: [apie korėjiečių kaligrafijos meistrų darbų parodą Lentvario bibliotekoje, Trakų VB padalinyje]. 7–8. 40.

Vilnius

Sisaitė N. Paveikslai be pavadinimų: [apie vilnietės G. Gudžiūnienės tapybos darbų parodą Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB]. 7–8. 41.

KRONIKA / VIETOVARDŽIŲ METAI Kelmė

Navikienė V., Kančauskienė N. Vietovardžių metus įprasminę darbai: [apie el. leidinio „Dingstantys vietovardžiai“ ir knygos „Žemė prašo nepamiršti vardų“ pristatymą Žemaitės VB]. 1. 32.

Kupiškis

Vasariškas poezijos pavasaris: [apie „Poezijos pavasario 2020“ renginius Radviliškio VB ir Pašušvio filiale] / Radviliškio r. SVB ir Pašušvio filialo inform. 9. 37.

Pipynienė J. Krašto istorijos atgarsiai: [apie kraštotyros darbų apžiūrą-konkursą rajono SVB]. 1. 32.

Jaskūnienė K. Vasara terasoje: [apie atnaujintus renginius Jonavos VB Knygų terasoje]. 6. 41.

Pakiršinyje atidengta atminimo lenta: [apie dvaro parke atidengtą lentą išnykusiems kaimams atminti] / Radviliškio r. SVB inform. 1. 32.

KRONIKA / SKAITOME LAUKE Jonava Kaunas

Straupytė M. Pradėjome sezoną: [apie V. Kudirkos VB įrengtas lauko skaityklas Lampėdžiuose ir Panemunėje]. 6. 41.

KRONIKA / VAIKŲ VASARA Ignalina

Staliauskienė L. Projektas „Būkime pažįstami“: [apie Ignalinos r. SVB įgyvendintą projektą ir 10 dienų stovyklą vaikams]. 9. 38.

Panevėžys

Rapkevičienė I. Kūrybos ir poilsio erdvė: [apie Panevėžio m. E. Mezginaitės VB ir penkiuose padaliniuose organizuotas veiklas čia stovyklaujantiems vaikams]. 9. 38.

Šiauliai

Ir pramogavome, ir tobulėjome: [apie vaikų vasaros stovyklas ir užimtumo veiklas Šiaulių m. VB ir jos filialuose] / Šiaulių m. SVB inform. 9. 38.

Švenčionys

Bruvinskienė V. Pažinimo stovykla: [apie Švenčionių r. SVB Vaikų literatūros skyriuje veikusią dviejų savaičių vaikų dienos stovyklą]. 9. 38.

Tauragė

Keserauskaitė V. Skatinome pozityvų mąstymą: [apie B. Baltrušaitytės VB organizuotą meninę patyriminę stovyklą „Pozityvumo tiltas“]. 9. 39.

Vilkaviškis

Radžvilienė A. Stovykla „Robomanija“: [apie Vilkaviškio VB organizuotą Robotikos programa paremtą dienos stovyklą vaikams]. 9. 39.

KRONIKA / VASAROS PARODOS Akmenė

Sinkevičienė Z. Edwardo Curtiso fotografijos: [JAV ambasados Lietuvoje, Akmenės r. SVB

ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuota paroda „Šešėlių gaudytojas“]. 7–8. 40.

Radviliškis

Šiauliai

Bernotienė V., Nesavaitė R. Išrinkta metų kraštotyrininkė: [apie Šiaulių r. SVB surengtą konferenciją, skirtą nykstančių vietovardžių klausimams aptarti, ir rajono Metų kraštotyrininko pagerbimo šventę]. 1. 32.

KRONIKA/ ŽEMAITIJOS METAI Mažeikiai

Undžienė D. Skatinome skaityti apie Žemaitiją: [apie rajono SVB akciją „Būk Žemaitijos istorijos, kultūros ir literatūros žinovu“ ir surengtą knygų mugę]. 1. 35.

Panevėžys

Rapkevičienė I. Apie žemaičių knygas ir žmones: [paskaita Panevėžio m. SVB Smėlynės bibliotekoje]. 1. 35.

Plungė

Matevičiūtė G. Žemaitiško žodžio šventė: [apie konkursą „Skaitymai žemaitiškai“ Plungės r. SVB]. 1. 35.

GALERIJOS

Akcija „Moliūgų terasa“: [apie Jonavos r. SVB organizuotą akciją-konkursą / Jonavos r. SVB inform. 11. 42. Aktyvus senjorų laisvalaikis: [apie Pasvalio M. Katiliškio VB veikiančio Senjorų klubo veiklą] / Pasvalio M. Katiliškio VB inform. 3. 42. Laisvės gynėjų diena: [apie Sausio 13-osios minėjimą Nacionalinėje bibliotekoje] / Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos inform. 1. 34. Nognienė S. Europos dienos minėjimas: [diena Pagėgių Vydūno VB darbuotojų iniciatyva paminėta gamtos apsuptyje]. 5. 41. Norvilienė R. „Nykštuko“ jubiliejus: [apie Šilalės r. VB Vaikų literatūros skyriuje gyvuojančio klubo „Nykštukas“ kultūrinę veiklą]. 4. 40.

Paliulienė D. Virtualios dirbtuvės: [apie Trakų VB Rūdiškių bibliotekos darbuotojų surengtas virtualias Velykų kiškio gaminimo dirbtuves ir garsinius skaitymus]. 4. 42. Paroda „Aš Lietuvos pilietis“: [apie Šiaulių m. SVB Vaikų literatūros skyriuje surengtą parodą, skirtą Vasario 16-ajai] / Šiaulių m. SVB Vaikų literatūros skyriaus inform. 2. 40. Rankdarbiai namisėdoms: [apie Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių PATS SAU rengiamas ugdomąsias transliacijas karantino sąlygomis]. / Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos inform. 3. 40. Rapkevičienė I. Konkurso laimėtojai: [apie Panevėžio m. SVB Smėlynės bibliotekos komandos laimėtą konkursą „Mano žalioji palangė“]. 6. 43. Straupytė M. Piknikas su augintiniais: [apie draugiškos gyvūnams Kauno m. V. Kudirkos VB Z. Kuzmickio padalinio kieme organizuotą pikniką su augintiniais]. 7–8. 43. Šiuolaikiška vasara bibliotekoje: [apie Kauno r. SVB organizuotą trijų savaičių vasaros stovyklą rajono vaikams] / Kauno r. SVB inform. 9. 39. Tarptautinės sėkmės projektas: [apie tai, kad „Knygų starto“ rytmečio skaitymuose dalyvavo projekto globėja D. Nausėdienė] / Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos inform. 10. 41. Vakaro istorijos mergaitėms: [knygos apie žymias Lietuvos moteris pristatymas Palangos vasaros skaitykloje] / Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos inform. 9. 40.

IN MEMORIAM

Atsisveikiname su Gailute Meškevičiene [1961 04 11–2020 07 28]. 9. 43. Buvusiai bibl iot ekos direktorei Vandai Paškauskienei [1932 08 19–2019 11 09]. 1. 36. Danguolė Platelytė [1961 06 18–2020 10 14]. 11. 44. Drąsinantis Bronislovo Burgio gyvenimas [1949 12 12–2020 04 30] / Mačiūtė G. 6. 39. Dr. Vaclovui Bagdonavičiui atminti [1941 09 02–2020 03 22]. 4. 38. Kazimiera Šiaudinienė [1933 04 17–2020 05 14]. 6. 40. Stanley Balzeko veiklą atmenant [1924 10 08–2020 06 18] / Gocentas V. A. Netekome lietuvybės ąžuolo JAV. 7–8. 38. Stasė Dubčianskienė [1934 05 02–2020 05 27]. 6. 40. Teresė Šapalaitė-Gustienė [1939 01 18– 2020 04 13]. 5. 43. Vanda Mikalauskienė [1937 10 23–2020 07 22]. 9. 43.

SVEIKINAME

Audronė Berezauskienė (Anykščių r. sav. L. ir S. Didžiulių VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja): [apdovanota 2019 m. Kultūros ministerijos premija]. 1. 33. Birutė Karčauskienė (Kretingos r. sav. M. Valančiaus VB direktorė), Daiva Kirtiklienė (Marijampolės P. Kriaučiūno VB direktorė): [2020 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis]. 2. 39. Lara Lempertienė (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė): [apdovanota 2020 m. Kultūros ministerijos premija]. 12. 37. Renaldas Gudauskas / Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius – 10 metų; su R. Gudausko atsakymu į redakcijos klausimą. 7–8. 3.

IN THIS ISSUE Lithuania’s Libraries: Firmly Established, Modern and Bright

On the occasion of the 30th anniversary of the restoration of the independence of Lithuania, during the entire year, guests of the heading #Gyvasžodis, professionals in their respective domains, were sharing their thoughts about how Lithuania‘s libraries had changed over these three decades. In this issue, we present an overview of the libraries‘ image that they created: from technological innovation, transformation of operation priorities and means of achieving objectives to user education and becoming true cultural oases of cities and towns as well as growing into institutions visible within the international field. (Surveyed by Asta Stirbytė)

We Have Been Transforming and Meeting Challenges

This year‘s traditional conference organised by the Lithuanian Librarians Association was non-traditional. Not only it was remote because of the COVID-19 pandemic but also because it proceeded from a non-traditional location, the Office of the President of the Republic of Lithuania. This publication tells about what this year’s discussions of the librarians’ community were, what government sector and foreign guests participated and how the Association’s Chairperson Jolita Steponaitienė evaluates changes at libraries of recent years.

Quarantine Christmas

The editorial board of Tarp knygų asked Lithuanian libraries to send photos about how they are meeting the great holiday season this year in unusual circumstances, when quarantine has been declared because of the coronavirus. In this issue, library communities share new ideas related to communication restrictions caused by quarantine, news about remote activities and festive greetings to colleagues and readers.

Vaiva Markevičiūtė. “A Start for Books”: a Bean Motivating to Fall in Love with Books

What is the time period of a child’s life best suited to read to them? A great number of parents get astonished when learning that it is possible to read to a newly born baby. And what is the benefit of such early reading and how does it affect the child’s development? The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with the Ministry of Culture has launched the ambitious project “A Start for Books” as part of the National Reading Promotion Programme. The initiative has the purpose to raise the first generation of children in Lithuania whose reading experience starts as early as their babyhood. The publication is about the results of the project’s first year and its success, which encourages the organisers to widen the scope of their objectives.

Daiva Janavičienė, Rasa Januševičienė. A Possibility to Pause and Think About Oneself

There is a project being implemented by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with the Lithuanian Bibliotherapy Association and the Association of County Public Libraries “Application of Bibliotherapy in Libraries” in 2020/21. During trainings held over the first year of the project’s implementation, its participants acquired experience in applying bibliotherapy and got acquainted with methods of this therapy. The publication by the specialists in this therapy Dr. Daiva Janavičienė and Dr. Rasa Januševičienė from the National Library present thoughts by participants and lecturers of the project’s trainings, which the organisers gained from an anonymous survey.

Asta Bielinskienė. Born in Kaunas, Fostered by Nationals in Chicago

Lithuanians of the world can be proud of a unique phenomenon of stage art, an opera company existing for more than six decades and established by expatriates. The publication’s author tells about the company’s beginning, circumstances of its origin and it’s the character of its activity. The pretext for a publication about the Lithuanian Opera Company of Chicago has been the project implemented by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania together with the Balzekas Museum of Lithuanian Culture in Chicago “100 Years of Lithuanian Opera. Digitisation and Promotion of the VideoCollection of Aleksandras Plenys”, during which recordings of the Lithuanian Opera Company of Chicago were digitised and became more widely available.

Daiva Juškienė, Solveiga Sprindienė. Unexpected Discovery in an Older Book

When restoring printed cultural heritage, restorers often come upon unexpected discoveries. Daiva Juškienė, a restorer with the first personnel certification at the Document Conservation and Restoration Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, when restoring a volume from the 17th century, found sheets cut from older books within its cover. Their identification made it necessary to adjust statistics of incunabula preserved in Lithuania. The discovery was hiding in Raimundo Martí’s polemic work Pugio fidei, printed in the Latin and Hebrew languages in Leipzig in 1687.

Milda Kvizikevičiūtė. Fragments of Comedies and Roman Law Among Identified Incunabula

The researcher from the Rare Book and Manuscript Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Milda Kvizikevičiūtė introduces valuable findings made by the Library’s restorers. As it became clear, one of the incunabula was the selection of comedies Comoediae (Strasbourg, 1496) by Publius Terentius (c. 195/185–c. 159 B.C.) and the other, the second edition of the work Repertorium iuris utriusque (Nuremberg, 1483) by the Italian lawyer Giovanni Bertacchini (c. 1448–c. 1500). At present, the national Library holds 90 incunabula.

Viktorija Žilinskaitė. A Library’s History Reminding a Diary

The heading “New Publications” introduces the history of the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais (“Seven Decades of Change and Stability: the Ieva Simonaitytė Library in 1950–2020”). The publication’s author is the writer and former Director of the Library Juozas Šikšnelis. In his narrative, the author deliberately avoids objectivity and in a sensitive and sometimes snappy way recalls curious situations and encountered personalities. Šikšnelis calls the book a fictional work, though, when bringing to light the Library’s history, builds on documents and photographs preserved at the Klaipėda State Regional Archive and the Library itself.

Loreta Liutkutė. We are Different, But Equally Important

How to attract to a library those who are still experiencing social divide? Especially people with mental handicap. Considerable experience in this field has been gained by the Klaipėda Municipality Imanuelis Kantas Public Library. In this publication, the Head of the Department of Services and Information for Adult Users Loreta Liutkutė tells about educational lessons and meetings with well-known actors, music therapists, literary and photography artists and theatre critics organised as part of the cycles “The Parlour of the Theatre”, “Music of Emotions”, “Photography Projection”, “The Journey of Vilna” and “For Everyday Life of the Book” within the project “Libraries for the Community: Inspired by (Dis)ability”.

To Get to Know and Make Friends

Libraries create safe environment for all and invite to destroy stereotypes as well are ready to provide services for people with all types of disability and stimulate and develop tolerance within general public. Since this year’s November, a multicoloured logo “Libraries for all” has been adorning the doors of public libraries, which invites parents who have children with autism spectrum disorder not to hesitate to enter the library. The publication introduces a campaign initiated and implemented together with partners by the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library. It also tells about such measures as visualised social narratives and banners created by public libraries of all counties and municipalities, “Sensory Extinguisher” as well as how to communicate with a person with autism and what to avoid.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

PRENUMERATA! Jeigu Jūsų nėra TARP KNYGŲ, Jūsų nėra TARP BIBLIOTEKŲ. Kviečiame užsisakyti žurnalą „Tarp knygų“ 2021 metams. Prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a., tel. (8 5) 249 7028) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu violeta.kuzmaite@lnb.lt). Vieno numerio kaina – 2,25 Eur

2020 Nr. 12 (743) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-12-21 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 510 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 12 (743) 2020 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt