Odė mokslui, 2013 gegužė

2013 m. gegužė Nr. 2 (6)

Karšta tema: mokslininkai prašo neatidėliojant peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas

Lietuvos socialinių mokslų forumas

3-ame psl.

Pokalbis su doc. dr. Aine Ramonaite.

4-ame psl.

Aktualios naujienos ir kvietimai

Pokalbis su Gražina Rapoliene ­Netobulos doktorantūros sistemos rezultatas –

6-ame psl.

geriausia disertacija 7-8-ame psl.

Redakcinės kolegijos laiškas

Mielieji,

Pagaliau atėjo ilgai laukta vasara, laukai sužaliavo, sužydėjo, o kaitrią saulės šilumą kaskart pakeičia vasariškos liūtys. Visiems norisi pailsėti, paiškylauti, atitrūkti nuo intensyvaus darbo institutų laboratorijose ar universitetų auditorijose. Nors ir žinoma, kad genialumas yra 99% įdėto darbo, o 1% sėkmės, vien darbo nepakanka – naujų idėjų atsiradimui reikia poilsio. Kaip tik tokią terpę Idėjų „kalimui“ jauniesiems mokslininkams siūlo vasaros stovykla „Idėjų kalvė“. Šių metų „Idėjų kalvė“ dalyviams suteiks galimybes sužinoti, ką veikia tyrėjai užsienyje, mat į stovyklą atvyks nemažai mokslininkų iš kitų šalių. Stovyklos kuratorė Irma Vitonytė žada dalyviams ir netikėtų naujovių, šiek tiek kitokį nei įprasta laisvalaikį. Plačiau apie stovyklą galite pasiskaityti 5-ame puslapyje.

Šiame numeryje taip pat arčiau susipažinsite su Gražina Rapolienė, kurios disertacija buvo pripažinta geriausia per praeitus metus Lietuvoje apginta disertacija humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Jaunoji mokslų daktarė atvirai kalba apie doktorantūros metu kilusius iššūkius, o taip pat pristato disertacijoje nagrinėtą senatvės problematiką, kuri, beje, Lietuvoje gana ryški...

Gegužės mėn. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su iniciatyvine mokslo premijų laureatu grupe kreipėsi į valdžios institucijas dėl viešųjų pirkimų tvarkos keitimo. Dabartinės viešųjų pirkimų taisyklės, jų nuomone, yra nelanksčios, viešuosius pirkimus paverčiančios sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, kas neretai atitraukia tyrėjus nuo jų tiesioginio – mokslinio darbo. Gali būti, kad jaunieji mokslininkai, matydami tokią tyrimams nepalankią aplinką, savo mokslininko kelią nutaria tęsti užsienyje. Šios problemos išsamiau aprašytos 3-iame puslapyje.

Taip pat plačiau sužinosite apie Socforumo veiklą, jo ištakas – apie tai papasakos šio forumo iniciatorė Ainė Ramonaitė. Trumpai jus supažindinsime ir su Magistro darbų konkursu, kuriam jau galima siūlyti šiais metais apgintus baigiamuosius magistro darbus.

Kaip visada, kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: G. Rapolienė. Evgenijos Levin nuotrauka.

2

ODĖ MOKSLUI

Karšta tema Mokslininkai prašo neatidėliojant peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas Lietuvoje galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas jau ne pirmus metus sulaukia mokslininkų, kultūros ir meno darbuotojų pastabų bei prašymų jį koreguoti. Pasak nacionalinių premijų laureatų ir akademinei bendruomenei atstovaujančių organizacijų, pernelyg smulkmeniškos viešųjų pirkimų procedūros, perdėtas mokslinių tyrimų, inovacinės veiklos formalizavimas ir administraciniai reikalavimai tiesiog trukdo mokslinei veiklai ir yra nepakeliama našta mokslininkams.

„Mokslo ir technologijų plėtra protekcionistines sąlygas gausiems ninkų atstovą“, - teigiama LJMS kreišiuolaikiniame globaliame pasaulyje vietiniams tarpininkams ir eliminuo- pimosi tekste. yra labai konkurencinga ir neturi sie- ja galimybę įsigyti prekes tiesiogiai (ir Anot Lietuvos jaunųjų mokslininkų nų, todėl mokslinių idėjų, naujų tech- dažnai pigiau) iš originalios įrangos sąjungos pirmininko Ramojaus Reinologijų bei socialinių ir kultūrinių gamintojų užsienyje. Akcentuojama, merio, jaunieji mokslininkai, susiduiniciatyvų lyderystę lemia gebėjimas kad milžiniškos Europos struktūrinių raintys su viešųjų pirkimų taisyklėmis, greitai jas realizuoti. Šį procesą skatina fondų lėšos, skiriamos moksliniams neretai stebisi dėl sistemos lėtumo ir veiksminga ir lanksti mokslo adminis- tyrimams, inovacijoms ir plėtrai dėl nelankstumo. travimo sistema. Deja, mūsų šalyje net perdėto formalizavimo yra naudojapaprasčiausių moksliniams tyrimams mos neefektyviai ir todėl neskatina „Komplikuotos biurokratinės procereikalingų darbo priemonių (medžia- mūsų šalies konkurencingumo bei dūros veikia kaip atbaidanti priemonė, gų, smulkių prietaisų, standartinių tarptautinio prestižo augimo. todėl dešimtimis skaičiuojame atvejus, kompiuterių) įsigijimas užtrunka ilgus kai jauni ir perspektyvūs mokslininmėnesius ir metus, o ekonomiškai sti- Mokslo premijų laureatų kreipimąsi kai dėl geresnės aplinkos renkasi užpriose šalyse tam pakanka sienio institucijas“, - teigia nuo vienos dienos iki kelių „Šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, kurio R.Reimeris ir pastebi, kad savaičių. Be to mokslininkai kelia ir tai, rezultatai turi būti itin greitai pritaikomi nesklandumų nuolat verčiami gaišti laiką jog net ir išmanančiam šias smulkmeniškam kūrybinės tokie administraciniai trukdžiai nėra gera procedūras tenka ilgai laukti veiklos, kuriai būdinga virezultato – tiesiog praktika, tad šiandien taikomas nuostatas galutinio dinė neapibrėžtis ir kintapagal taisykles turi praeiti mumas, išlaidų planavimui neabejotinai reikia peržiūrėti“, - įsitikinęs tam tikras numatytas laikas, ir kitai iracionaliai veiklai“, per kurį gali būti teikiami R. Reimeris.

- teigiama Lietuvos mokslo skundai ir tik tuomet mokspremijų laureatų kreipimęsi lininkas gauna tyrimams į LR Prezidentę, Seimo bei Vyriausy- dėl perdėto ir netinkamo mokslinės ir reikalingą įrangą ar medžiagą. bės vadovus. inovacinės veiklos formalizavimo palaikanti Lietuvos jaunųjų mokslinin- Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų Anot mokslininkų, Lietuvos teisinė kų sąjunga atvirame laiške valstybės sąjungos vadovo, ilgai trunkančios bazė mokslinių tyrimų, technologinės, vadovams atkreipia dėmesį, kad ne- procedūros neigiamai veikia konkusocialinės ir kultūrinės plėtros admi- lanksčios ir lėtos su moksliniais tyri- rencines galimybes reaguoti į aplinkos nistravimo srityje ignoruoja šiuolai- mais susijusių viešųjų pirkimų proce- pokyčius – ši reakcija gali būti tiesiog kinio vadybos mokslo išvadas, tei- dūros dažnai yra įvardinamos ir kaip per lėta ir mūsų mokslininkai prarangiančias, kad perdėtas formalizavimas vienas pagrindinių jaunųjų moksli- da galimybes intelektinės nuosavybės mažina kūrybinių darbuotojų veiklos ninkų emigracijos veiksnių. teisėmis į atradimą ar patobulinimą produktyvumą ir motyvaciją dirbti. aplenkti kitų šalių kolegas. „Pritariame ir Lietuvos mokslo preAtkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lie- mijų laureatų siūlymui suburti darbo „Šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, kutuvoje taikomos viešųjų pirkimų pro- grupę dėl Lietuvos teisinės bazės to- rio rezultatai turi būti itin greitai pricedūros yra atgyvenusios ir nesuderi- bulinimo mokslinių tyrimų, inovacijų taikomi tokie administraciniai truknamos su prekių ir paslaugų tiekimo bei technologinės, socialinės ir kultū- džiai nėra gera praktika, tad šiandien technologijų pažanga, taikant elektro- rinės plėtros valdymo, į kurią prašome taikomas nuostatas neabejotinai reikia nines priemones, o taip pat - sudaro galimybės deleguoti jaunųjų moksli- peržiūrėti“, - įsitikinęs R.Reimeris.

2013 m. gegužė Nr. 2(6)

3

Pokalbis su doc. dr. Aine Ramonaite kas užsiima. Dauguma konferencijų, kuriose tekdavo dalyvauti Lietuvoje, atrodė labai nuobodžios – tarsi visi skaito pranešimus tik dėl „paukščiuko“, jei kas užduoda kokį klausimą, tai tik iš mandagumo. Todėl sugalvojome imtis iniciatyvos suburti neformalią gyvą bendruomenę iš įvairių socialinių mokslų disciplinų ir institucijų.

Dešimtąjį gimtadienį forumas pasitin-

A. Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka. ka subūręs gana didelę bendruomenę.

Gegužės 24-26 dienomis Molėtų astronomijos observatorijoje tradiciškai susitikti kviečia jau dešimtasis Lietuvos socialinių mokslų forumas. Jubiliejų forumas pasitinka vienydamas beveik tris šimtus įvairių sričių socialinių mokslų ir su jais besiribojančių humanitarinių mokslų atstovų. 2003 m. Forumas įkurtas su idėja išjudinti Lietuvos akademinės bendruomenės gyvenimą, inicijuoti produktyvų tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kurti ir plėtoti naujas akademinio bendravimo tradicijas. Apie tuomet draugėn subūrusias idėjas, penkerių metų patirtis ir pasižvalgymus į forumo ateitį pasikalbėti maloniai sutiko viena forumo iniciatorių ir įkūrėjų dr. Ainė Ramonaitė.

Kodėl ir kaip gimė forumo idėja?

Forumo idėja gimė gana netyčia, Oslo vasaros mokykloje susitikus su Vaidu Morkevičium ir Sigita Kraniauskiene.

Tuomet visi buvome tik doktorantai, iki tol nepažinojome vienas kito, bet iš karto radome daug bendrų interesų ir pradėjome galvoti, kodėl nėra progų mums vieniems kitus atrasti Lietuvoje. Tuomet Lietuvoje nebuvo jokio renginio, kuriame galėtų susitikti skirtingų disciplinų ir skirtingų institucijų žmonės. Akademinė bendruomenė apskritai buvo labai susiskaldžiusi ir pasyvi (bent jau mums taip atrodė) – net to paties fakulteto skirtingų katedrų darbuotojai mažai žinojo, kuo

4

ODĖ MOKSLUI

Papasakokite, kaip vyko tas susitelkimas?

Nieko labai ypatingo nedarome, niekur daug nesireklamuojame, tiesiog atsiranda vis naujų žmonių, kuriems patinka socforumo dvasia, todėl bendruomenė vis po truputį auga. Pagrindiniai socforumo organizatoriai iš tiesų tapo gerais draugais, kuriems smagu būti kartu ir kažką bendrai veikti. Kita dalis žmonių yra tie, kuriems patinka atvažiuoti į Molėtus pabendrauti, pasiklausyti pranešimų, papasakoti apie savo darbus. O dalis yra tokių, kurie čia užsuka tik vieną kitą kartą arba yra tik „virtualūs“ socforumo nariai.

Kaip kasmet formuojasi socforumo susitikimų turinys? Kas inspiruoja pranešimų bei diskusijų temas?

Nuo pat pradžių Molėtų astronomijos observatorijoje vykstančio forumo idėja buvo nevaržyti dalyvių jokia tema. Kai gauname pranešimų tezes ir jas atrenkame, tik tada sudėliojame į sekcijas pagal temas. Stengiamės, kad į vieną sekciją pakliūtų skirtingų disciplinų žmonės, į panašius dalykus žvelgiantys per skirtingus teorinius ar metodologinius akinius. Tuomet gali gimti netikėtų įžvalgų ir naujų idėjų.

Ar per dešimtmetį forumo formatas, o galbūt ir pati idėja, tradicijos kaip nors kito?

Tiesą sakant, per tą visą laiką forumo formatas praktiškai nekito. Penktadienio vakaras būna skirtas kokiai nors ne visai akademinei veiklai – filmo peržiūrai, kūrybinėms dirbtuvėms,

protmūšiui ar pan. – kuri padėti geriau susipažinti tarpusavyje. Visas šeštadienis būna skirtas pranešimams.

Stengiamės, kad jų nebūtų per daug ir liktų pakankamai laiko diskusijoms. Iš tiesų diskusijos visada pas mus būna labai gyvos ir laiko joms visada trūksta, bet jos tada natūraliai persikelia į bendrą vakarienę prie laužo. Na o sekmadieninę sesija paprastai stengiamės užbaigti platesne diskusija kokia nors socialinių mokslų bendruomenei aktualia tema.

Kaip manote, kokios įtakos socialinių mokslų forumo atsiradimas turėjo Lietuvos akademiniams pasauliui?

Sunku tai įvertinti. Lengviau pasakyti, ką socforumas davė mums patiems. Aš pati jaučiuosi gavusi labai daug: socforumo diskusijose gimė nė viena idėja, vėliau tapusi realiais projektais, susiradau žmonių, su kuriais patinka dirbti bendrus mokslinius darbus, pagaliau – draugų, su kuriais ne tik dirbame, bet ir keliaujame, leidžiame kartu laisvalaikį. Ne vienas žmogus yra sakęs, kad sudalyvavimas socforume paskatino juos pasilikti akademiniame pasaulyje arba išjudino iš mirties taško disertacijos rašymą. Žvelgiant plačiau, manau, socforumas iki šiol tebelieka pati demokratiškiausia ir draugiškiausia akademinė erdvė, kurioje neegzistuoja statuso skirtumai, institucinės įtampos ar ideologiniai apribojimai.

Tokia tikra akademinė bendruomenė – draugiška ir besidominti vieni kitų idėjomis.

Ar turite viziją, su kokiomis mintimis bei idėjomis pasitiksite dvidešimtąjį forumo gimtadienį?

Dvidešimtą gimtadienį norėtume pasitikti nepasenę – tokie pat entuziastingi, neformalūs, viskuo besidomintys.

Tačiau norėtume, kad bendras mokslo lygis mūsų srityse būtų gerokai išaugęs – būtume stipriau pasikaustę metodologiškai, daugiau skaitomi ir cituojami pasaulyje. Norėčiau, kad socforume virtų tikrai pasaulinio lygio diskusijos ir gimtų inovatyvios idėjos, kurios išgarsintų Lietuvos mokslą.

LJMS naujienos

Dalintis mokslinėmis patirtimis ir idėjomis liepą kvies aštuntoji „Idėjų kalvė“ Tarpdisciplininė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojama stovykla „Idėjų kalvė“ šių metų liepą jau aštuntąjį kartą kvies susitikti vakarų Lietuvoje, gražioje Nemuno deltos regioninio parko Rusnės saloje. Šiais metais „Idėjų kalvę“ kuruojanti Irma Vitonytė atvirauja, kad 2013-ųjų Idėjų kalvė nustebins kitokia laisvalaikio programa, šiek tiek „palepindama“ muzikinį skonį turinčius dalyvius, tačiau svarbiausia, kad tradiciškai - ragins mokslininkus megzti kontaktus, dalintis asmeninėmis patirtimis ir idėjomis, kvies plačiau pažvelgti į savo vykdomus mokslinius projektus.

Savo istoriją pradėjusi 2004-aisiais „Idėjų kalvė“, šiandien jau gali pasigirti susiformavusiomis tradicijomis ir tarptautiškumu, nes nuo 2006 m. be žinomų kviestinių Lietuvos mokslininkų, stovykloje savuosius tyrimus ir patirtį kasmet pristato ir svečiai iš užsienio.

Anot Brigitos Serafinavičiūtės, pirmosios „Idėjų kalvės“ kalviais buvo Evaldas Pačiūnas su Tomu Žalandausku. „Jautėme, kad mokslininkai Lietuvoje per daug susiskirstę „cechais“, nesidomi, ką veikia kolegos kituose fakultetuose, institucijose. O LJMS vienas iš siekių ir tuomet buvo, ir dabar yra tarpdisciplininės akademinės bendruomenės kūrimas“, - apie „Idėjų kalvės“ pradžią pasakoja Brigita.

Pasak Tomo Žalandausko, „Idėjų kalvės“ mintis gimė vieno LJMS susitikimo Kaune metu. „Galvojome, kaip galima būtų skatinti jaunuosius mokslininkus iš skirtingų institucijų bendradarbiauti, inicijuoti tarpdisciplininius tyrimus. Tuomet to tarpdisciplininio bendradarbiavimo labai trūko, tad norėjosi sukurti neformalią, į bendradarbiavimą orientuotą diskusijų erdvę. Ir natūraliai kilo mintis apie tokio formato renginį, kur žmonės,

Idėjų kalvė 2010

dirbantys įvairiose srityse, susitinka, kad trumpai pristatytų, kokius tyrimus atlieka, su kokiomis problemomis susiduria ir kokios pagalbos jiems stinga plėtojant savo tematiką“, - prisimena T. Žalandauskas.

Per beveik dešimtmetį „Idėjų kalvė“ kelis kartus išaugo ir norinčiųjų dalyvauti skaičiumi. „Mielai į LJMS organizuojamą stovyklą atvyksta ir kaimyninių šalių jaunieji mokslininkai, dalyvių būta iš įvairių šalių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Azerbaidžiano, Austrijos, Rusijos, Ukrainos“, - pasakoja Reda Grigutytė, kartu su Irma Vitonyte kuruojanti šių metų „Idėjų kalvę“, kurioje laukiama svečių iš Latvijos, Estijos, Norvegijos bei Šveicarijos.

Anot jaunųjų mokslininkų, „Idėjų kalvė“ smagi ne tik “kalant” mokslines idėjas, bet ir žaidžiant komandinius žaidimus: tinklinį, futbolą, krepšinį, dažasvydį, orientuojantis gamtoje. „Vakarojame grojant kolegoms gitara, šokdami palei laužą ar tiesiog dainuodami dainas ant ežero kranto. Jei lietus užklumpa, persikeliame žiūrėti filmų, po kurių vyksta aptariamosios diskusijos“, - prabėgusių stovyklų akimirkas prisimena Reda Grigutytė ir priduria, kad kiekviena stovykla labai skirtinga tiek aptariamomis temomis, tiek savo nuotaika bei įspūdžiais.

Paklausta, kiek idėjų nukaldinti pavyksta realybėje renginiui pasibaigus, Brigita Serafinavičiūtė atvirauja, kad norisi dau-

giau ir apčiuopiamesnių. „Visada norėjosi. Apie tai diskutavome ir po pirmosios Idėjų kalvės. Vis galvojame, kaip ir ką pakeisti, patobulinti, kad pavyktų sudaryti sąlygas rastis tikram bendradarbiavimui ar net bendriems straipsniams. Matyt viskam reikia laiko ir gal jo reikia daugiau nei gyvuoja Idėjų kalvė“, - svarsto Brigita ir pasidžiaugia, kad skatinančio tobulėti bendruomeniškumo jausmą šiose stovyklose tikrai pavyko sukurti. “Ši vasaros stovykla man žavi visų pirma tuo, kad joje nėra ribų tarp skirtingų mokslo krypčių ar tematikų”, - dalinasi savo įspūdžiais Vilma Petrikaitė. – “Pristatydamas savo tyrimus tokiai auditorijai esi priverstas ir kalbėti su auditorija jai suprantama kalba, “išversti” sau įprastus mokslinius terminus į visiems suprantamą kalbą ir sugebėti trumpai ir aiškiai pasakyti, kokius tyrimus darai ir kodėl. Idėjų kalvėje ne tik išmoksti aiškiau pristatyti tyrimus, bet ir pradedi geriau suprasti savo mokslinio projekto prasmę, o diskutuojant su kitais mokslininkais pamatai, ką reiktų tobulinti.”

Registracija ir pranešimų santraukos “Idėjų kalvei” teikiamos iki birželio 14 d. Daugiau informacijos www.ljms.lt.

“Idėjų kalvė” 2013 m. finansuojama paprojekčio „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ lėšomis.

2013 m. gegužė Nr. 2(6)

5

AKTUALIOS NAUJIENOS IR KVIETIMAI Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga organizuoja geriausių magistro darbų konkursą

Kviečiama teikti paraiškas mokslo ir technologijų populiarinimo renginių finansavimui

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau penktus metus iš eilės bus išrinkti ir apdovanoti geriausių per šiuos metus apgintų magistro darbų autoriai. Pretendentus LJMS apdovanojimams už geriausius 2013 metų magistro darbus galima siūlyti iki liepos 12 dienos, o laimėtojai bus pagerbti spalio mėnesį istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune.

Anot LJMS pirmininko Ramojaus Reimerio, konkursas yra svarbus ne tik jauniesiems tyrėjams – jis svarbus visai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai, nes dažnai pamirštama kalbėti apie magistrantūros studijų kokybę, kurių metu studentai turėtų išmokti savarankiškų mokslinių tyrimų gebėjimų. “Jei nuolatos diskutuojame apie doktorantūros studijų rezultatus, turėtume nepamiršti ir pagrindą suteikiančių magistrantūros studijų”, - įsitikinęs R. Reimeris. Konkurso metu bus išrinkti šeši geriausi magistro darbai iš fizinių, technologijos, biomedicinos, humanitarinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų sričių.

Darbus vertins Lietuvos mokslo daktarai, atsižvelgdami į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, išsami ir tikslinga literatūros apžvalga, tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas, darbo originalumas ir kt. Kandidatus geriausių magistro baigiamųjų darbų apdovanojimams laimėti gali siūlyti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetų dekanai, nepriklausomai nuo to, kokioje Lietuvos ar užsienio institucijoje jie buvo apginti. Fakultetai gali siūlyti po vieną sutinkantį dalyvauti konkurse kandidatą, apgynusį magistro baigiamąjį darbą 2013 metais.

Lietuvos mokslo centrai, įmonių asociacijos, aukštosios mokyklos ir kitos su mokslu dirbančios organizacijos kviečiamos teikti paraiškas mokslo ir technologijų populiarinimo renginių finansavimui. Tai jau antrasis renginių rėmimo ciklas Socialinių inovacijų instituto kartu su partneriais įgyvendinamame projekte, kuriuo siekiama didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais ir gerinti mokslininkų gebėjimus pristatyti savo tiriamuosius darbus. Projekto koordinatoriai ragina suskubti, nes bus priimamas ribotas skaičius paraiškų – 50, iš kurių bus finansuojama bent 20 mokslo ir technologijų populiarinimui skirtų renginių. Maksimali paramos suma vienam renginiui galės siekti 16 tūkstančių litų. „Pirmojo mokslo populiarinimo renginių finansavimo ciklo metu dominavo renginiai orientuoti į vaikus, jaunimą ir pedagogus. Tikimės, kad šiame etape išsiplės ir mokslu besidominčių auditorija, ir mokslo populiarinimo renginių geografija, pasiekdama atokesnius miestelius, kuriuose tokių renginių vis dar stokojama“, - teigia konkursą organizuojančio Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas ir priduria besitikintis, jog šįkart paraiškų teikėjai sau leis laisviau fantazuoti ir stebins kviesdami mokslą pažinti naujomis formomis bei priemonėmis. Rengėjai primena, kad finansuojami humanitarinių, socialinių, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijų mokslams populiarinti skirti renginiai, o jų forma gali būti pati įvairiausia: pradedant mokslų savaitėmis, mini dirbtuvėmis, žaidimais, stebėjimais, bandymais, mugėmis, stovyklomis, parodomis, ekskursijomis ar konkursais, baigiant mokslo festivaliais ar bet kokiais kitais originaliais renginiais.

Darbus galima siūlyti pildant siūlymo formą internete adresu http://ljms.lt/MBDkonkursas

Paraiškos priimamos iki 2013 m. birželio 14 d. 16.00 val.

Daugiau informacijos www.mokslopopuliarinimas.lt

MITA kviečia pasinaudoti parama ir teikti paraiškas ūkio subjektų užsakomiesiems MTEP darbams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia antrąjį kvietimą teikti paraiškas dėl paramos ūkio subjektų užsakomiesiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbams. Šia priemone siekiama paskatinti valstybines mokslo ir studijų institucijas, išskyrus kolegijas, vykdyti kuo daugiau užsakomųjų darbų pagal ūkio subjektų poreikius. Pirmojo kvietimo metu dalis skatinimo lėšų atskirose mokslo srityse nebuvo panaudotos (technologijos mokslų - 1,112 mln. litų, biomedicinos mokslų - 569 tūkst. Lt, fizinių mokslų – 496 tūkst. Lt, socialinių mokslų - 358 tūkst. Lt, žemės ūkio mokslų – 265 tūkst. Lt, humanitarinių mokslų - 44 tūkst. Lt), todėl kviečiama aktyviai dalyvauti šiame kvietime. Galimi pareiškėjai turi būti sudarę sutartis su ūkio subjektais dėl MTEP užsakymų vykdymo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d., o užsakymų ar jų etapų įvykdymo laikotarpis trunka iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal paskelbtą kvietimą valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas) į MITA gali kreiptis iki 2013 m. liepos 15 d. 10 val.

Jos turi užpildyti paraiškos formą ir pateikti prašymus.

Daugiau informacijos rasite sekdami nuorodą: http://www.mita.lt/lt/nacionalines-programos/naujienos/

6

ODĖ MOKSLUI

Aktualus interviu Netobulos doktorantūros sistemos rezultatas – geriausia disertacija Balandžio 26-ą dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko Geriausių 2012 metais apgintų daktaro disertacijų konkurso apdovanojimų iškilmės. Su geriausią socialinių ir humanitarinių mokslų srities daktaro disertaciją tema „Ar senatvė yra stigma?

Senėjimo tapatumas Lietuvoje“ parašiusia ir apgynusia Vilniaus universiteto mokslininke Gražina Rapoliene kalbasi žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Geriausių disertacijų apdovanojimai 2013 m. G. Rapolienė 6-a iš dešinės. abejonių, ar verta tirti kokių nors muselių poravimosi ypatumus, bet specialistas tokias abejones išsklaidytų.

Fundamentalieji tyrimai plečia mokslo horizontus, didina jo gebėjimus – taip pat ir spręsti taikomojo pobūdžio problemas, pavyzdžiui, rasti būdą naikinti vabzdžius kenkėjus.

Eugenijaus Kero nuotrauka

nėra galimybės išeiti apmokamų motinystės atostogų, jei esi vyresnė nei 26 m. – o doktorantės tokios ir yra – neturi teisės net į vienkartinę studentišGrįžkime į Geriausių disertacijų ką motinystės pašalpą, berods 260 lt). konkurso apdovanojimų ceremoniją.

Manau, reiktų keisti doktorantų statuKaip vertinate Lietuvos Respublikos są į studento-mokslo darbuotojo arba Prezidentės išsakytą tezę, kad „moksKaip vertinate doktorantūros pro- tik mokslo darbuotojo, nes tai realiau las dėl mokslo yra nereikalingas“? Ar ceso organizavimą, remdamasi savo atitiktų esamą situaciją. tai, Jūsų nuomone, reikštų, kad Lietu- doktorantūros studijomis? Kas, Jūsų Dar mane nustebino klestinti diskrivoje reikalingi tik taikomojo pobūdžio nuomone, Lietuvoje keistina, taisytiminacija amžiaus pagrindu – negalėmoksliniai tyrimai? Kaip Jūs suvokia- na šioje studijų pakopoje? davau dalyvauti konkursuose doktote mokslininko darbo misiją? rantams, nes buvau vyresnė nei 32 ar Mano situacija ne visai tipinė – į dok- 35 m., tarsi vyresnis amžiumi tyrėjas Be abejo, šiandieniniame pasavaime taptų ir patyręs mokssaulyje labai svarbu panaudoti lininkas. Propaguojant momokslo potencialą, jo atradikymąsi visą gyvenimą, tokių Mano situacija ne visai tipinė – į mus pritaikant visuomenės gediskriminacinių nuostatų rovei. Mokslininkams, kaip ir doktorantūrą grįžau po 8 m. pertraukos, jau vertėtų atsisakyti. Mano makitiems žmonėms, svarbu jaus- turėdama įvairios darbo patirties, taip pat ir nymu, darbo ir gyvenimiška ti, kad jų darbas prasmingas ir dėstytojos, mokslo darbuotojos. patirtis prisideda prie motyreikalingas. Tačiau ne mažiau vacijos ir darbo kokybės. svarbu rasti optimalų balansą tarp taikomųjų ir fundamentaliųjų torantūrą grįžau po 8 m. pertraukos, Su kokiais pagrindiniais sunkumais tyrimų, nes pastarųjų eliminavimas jau turėdama įvairios darbo patirties, susidūrėte, rengdama daktaro diserreikštų paties mokslo sunaikinimą. taip pat ir dėstytojos, mokslo darbuotaciją?

Mokslas, kaip ir kiekviena kita gyveni- tojos. Man sunku buvo iš naujo susimo sritis, turi savo pamatinę vertybę taikyti su studentės statusu, su paslėpKadangi dirbi viena(s), negali atlikti – tai tiesos ieškojimas. Jis grindžiamas tu darbu – dėstymas, vadovavimas reprezentatyvaus tyrimo, o konkursinekvestionuojama prielaida „tai verta rašto darbams, jų recenzavimas ir pan. ne tvarka doktorantų tyrimai nefinanžinoti“, nesvarbu, kad pašaliečiams veikla doktorantūroje įvardijama kaip suojami. ir kitų sričių mokslininkams kurie praktika. Kadangi doktorantai nedirnors tyrimai gali atrodyti nenaudingi ba, jiems negalioja dirbančiųjų socianukelta į 8-ą psl. ar neprasmingi. Taip man, socialinių linės garantijos (nekaupiama pensija, mokslų atstovei, pavyzdžiui, gali kilti

2013 m. gegužė Nr. 2(6)

7

Aktualus interviu. Tęsinys atkelta iš 7-o psl.

Norėjau dalyvauti LMT konkurse, parengiau paraišką, bet ji net nebuvo svarstyta, nes neturėjau daktaro laipsnio.

Na, man buvo sudėtinga derinti šeimą ir darbą, taip pat išgyventi iš stipendijos, nes norėdama parašyti kokybišką disertaciją, atsisakiau kitų darbų.

Tačiau atlyginimai moksle – atskira tema. Mano akimis, čia keliami itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, didžiuliai darbo krūviai ir maži atlyginimai, t.y. mokslinis darbas itin menkai vertinamas, lyginant su kitomis sritimis.

Apibūdinkite empirinius tyrimus, kuriuos atlikote rengdama disertaciją? Kokie pagrindiniai jų rezultatai ir išvados?

Kalbant apie demograNorėjau dalyvauti LMT konkurse, finio senėjimo grėsmes, parengiau paraišką, bet ji net nebuvo pensijų reformą, vyresnio amžiaus žmonių svarstyta, nes neturėjau daktaro laipsnio. socialinio integravimo būtinybę, siūlant socialinės politikos priemones neatsižvelgiama į visuomenėje Pats įvardijimas, kad senatvė yra stisusiklosčiusius santykius. Eurobaro- gma, reiškia, kad jai gali būti taikometro duomenimis, diskriminacija mos kitų stigmos tyrimų išvados, tad dėl amžiaus Lietuvoje labiausiai papli- jis prisideda prie platesnio ir gilesnio tusi iš visų diskriminacijos rūšių. Tad supratimo, kaip diskriminuojama dėl neužtenka aptikti ir įvardinti atskiras amžiaus ir kokios to pasekmės. Stidiskriminacijos apraiškas, diegti, pa- gmos įvardijimas yra svarbus žingsnis vyzdžiui, kompiuterinio raštingumo ją dekonstruojant. Tik suvokdami, vyresniesiems kursus - būtina žvelgti kokius žalingus procesus nesąmoningai palaikome, galime ...senatvė Lietuvoje yra maskuojama nustoti tai daryti – tiek kasdieniame gyvenime, tiek stigma: už palankaus požiūrio į profesinėje veikloje, pavyzdžiui, priimdami politinius senus žmones slypi nepakantumas, sprendimus. ignoravimas ir diskriminavimas.

Atlikau masinių medijų tekstų (N=1106), kokybinių interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis (N=24) ir giliau ir kompleksiškai. Tai ir yra taiEuropos socialinio tyrimo 4 bangos komųjų bei fundamentaliųjų tyrimų duomenų analizę. Tyrimais nustačiau, skirtumas, pastarieji kelia klausimą kad senatvė Lietuvoje yra maskuo- kodėl ir siekia plėsti sąmoningumo jama stigma: už palankaus požiūrio ribas. į senus žmones slypi nepakantumas, Sudėtingiausia ir skaudžiausia turbūt ignoravimas ir diskriminavimas. Sti- tai, kaip formuojasi stigmatizuotas gmatizavimas pasireiškia vyresnio senatvės tapatumas. Žmogus auga ir amžiaus žmonių ignoravimu masinė- bręsta vyresniam amžiui priešiškoje se medijose, jų kaip aukų vaizdavimu visuomenėje, pats giliai „persisunkia“ ir kūno senėjimo tapatinimu su nyki- šiuo priešiškumu, jo neatpažindamas, mu. Kasdienėse sąveikose jis reiškiasi o senatvėje jį ima taikyti sau, neigdasenatvės neigimu, vyresnio amžiaus mas savo amžių ir kartu patį save, jau žmones marginalizuojančiomis elgesio Tik suvokdami, kokius žalingus normomis, tiesiogine procesus nesąmoningai palaikome, bei netiesiogine diskriminacija dėl amgalime nustoti tai daryti. žiaus. Senatvės stigma Lietuvoje yra paplitusi: beveik pusė vyresnio amžiaus nekalbant apie tai, kad susitaiko su respondentų per pastaruosius metus kitų priešiškumu dėl amžiaus savo atyra patyrę išankstinį priešiškumą dėl žvilgiu, taria jį esant tinkamą ar užtaramžiaus. nautą. Ir taip elgiasi išsilavinę žmonės!

Kas lemia Jūsų disertacijos aktualumą, kokie senatvės tapatumo aspektai Lietuvoje yra skaudžiausi, jautriausi?

8

ODĖ MOKSLUI

Kuo Jūsų disertacija galėtų prisidėti prie politinio ir kultūrinio požiūrio į senatvę (senėjimą) kaitos?

Kokie veiksniai kuria tendenciją, kad Lietuvoje senų žmonių padėtis, jų diskriminacija panaši į kitų pokomunistinių šalių padėtį? Gal numatote bendradarbiavimą šioje srityje su kolegomis iš minėtų šalių?

Matyt, čia turi įtakos bendra totalitarizmo patirtis. Šiose šalyse stebima menka tolerancija kitokiems ir ji nėra vertybė, taip pat aptinkamas aukštas vienišumo lygmuo. Stigma kaip tik ir yra kliūtis socialiniam pripažinimui ir visaverčiam dalyvavimui. Post-totalitarinės visuomenės dar tik mokosi pamatinių demokratijos principų, egalitarizmo. Turi pasikeisti kartos, kad tai „įaugtų į kraują“. Kad ir auklėjimas: kiek tėvų Lietuvoje išmano demokratinio auklėjimo principus ir kiek sugeba juos taikyti? Kiek tėvų ir pedagogų žiūri į vaiką/paauglį kaip į sau lygų?..

Tarptautinio bendradarbiavimo planų kol kas neturiu, tik ketinu pristatyti savo darbo rezultatus Europos sociologų konferencijoje – gal ten kas nors ir užgims.

Ačiū už pokalbį.

Veidai Šių metų gegužės mėnesį minimos 150-osios anglų išradėjo Frenko Hornbi (Frank Hornby) gimimo metinės. 1863 metais Liverpulyje gimusio (bet į žymiausių Liverpuliečių ketvertuką nepatekęs) Frenko Hornbi išradimas ir idėja yra genealiai paprasta – jis išrado konstruktorių. “Vaikams ir jaunimui skirtų žaislų ir vytomųjų įrenginių patobulinimo” patentas 1901 m. jam kainavo penkis svarus (šiuos šviesuolis pasiskolino iš tuometinio savo darbdavio), o trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje pavertė jį milijonieriumi.

Frenkas Hornbi iau nis. Tač i i l i e o v aryt as bu adėjo d yvenim r g p i s b m n a r s. 1901 F. Ho o vaik o v ų d a t r s e a s k m a s v 9 as tė inės Iki 189 pesting etales iš metal a prekiauti pir ū r s i a t ėt s as d tais me m. prad edidelis pelna stydam 2 u 0 a 9 j 1 p n o s ai sis as, žaislu tentuot is, tačiau pirma 1907 metais, k a p ž u s ia o ių žaisla struktor tais. Lūžis įvyk uktoriaus detal n o k s i a i r mais “Mec905 me atidarė konst ą 1 l k k i n t e ž s pasiekta eradęs tiekėjų žymųjį prekės ) ir “know” in yk vo F.Hornb ats ir įregistra “make” (padar ų ąp iš žodži gamykl s a t y r a sud cano” ( . (žinok)

Šiandien, kai nuo patento registravimo praėjo jau daugiau nei šimtmetis, o Meccano kompanijos nebėra, visame pasaulyje vis dar yra tūkstančiai LEGO kartos tendencijoms nepasiduodančių Meccano entuziastų, kurie ir toliau konstruoja, vienijami nostalgijos ir noro mokytis.

konsklasikiniu Meccano tik ne o ėj rs ga iš ja i moKompani is traukinio bėgiais be ia in isl ža ir t be i, um truktori i atskirai eliukais, kurie pradėt od m ių on m ie pr ų ot torizu odeliukais pastebėjus, kad su m i ėt in av rd pa ir ti ain gam geležinkelio. Tam pr o nu ai ir sk at ir a mielai žaidžiam odeliukų prie geležinm as st ei išl s ai et m džia buvo 1933 i karo išleista 300 moIk ”. ys To ky in “D – kelio rinkinys delių.

2013 m. gegužė Nr. 2(6)

9

Gabūs ne tik moksle: LJMS 10 metų orientacinis Viena iš užduočių buvo sukurti eilėraštį su duotais žodžiais (Pasaulinis, Mokslininkai, Lygis, Pavasaris, Elitas, Lietuva). Tai Eilėraščiai maždaug tokie gavos: Komandos “Nebėgiojantys”:

Baltai apie viską Saulė, jūra ir elitas Štai koks pasaulinis lygis!

Einam mes tarytum vėjas!

Nes pavasaris - jėga!

Komandos “Sraigės”: Kiekvieną pavasarį Mokslininkai aria Mūsų Lietuvos Mokslo laukus.

Pasaulinis elitas Nustebęs žiūri Į tokio lygio Mokslo vaisius.

Komandos “M”: Lietuviškas pavasaris atėjo ir Pasaulinis atšilimas prasid ėjo Virš jūros lygio liko Tik Lietuvos mokslininkų elitas

Komandos “Žavios ir drąsus”: Dievas liepė Nojui statyti arką, Sako Pasaulinis Tvanas artinas, Mokslininkai į jo laivą barbena: - Ne lygis, tavo transportas nepatartinas.

O jei kaip tvanas pavasaris ritas Per žydrą ežerų sietuvą Išplautų kaip žvirgždą mūsų “elitą” Paliktų tik švarią Lietuvą.

2

Beje, orientacinį laimėjo “Žavios ir drąsus”, surinkę 123 balus, “Sraigės” su 96 balais liko antri, “Nebėgiojantys” su 79 - treti, o komanda “M”, suradusi visus punktus, tik pavėlavusi į finišą 65 minutes, su 37 balais užėmė garbingą ketvirtą vietą.

10

ODĖ MOKSLUI

Brigitos Serafinavičiūtės nuotraukos.

Verta Lietuviškų enciklopedijų reinkarnacija [internetas]

Realybės šou miške [internetas] Kaip atrodo JUODOJO GANDRO šeimos kasdienybė? Ką veikia PELĖDŽIUKAI vakarais, pasilikę be mamos? Koks peizažas atsiveria iš JŪRINIO ERELIO lizdo aukštumų? Šių retų paukščių, o taip pat ir kitų gyvūnų kasdienybė jau kurį laiką fiksuojama specialiomis kameromis Estijoje, o tiesioginę transliaciją iš jų galima stebėti internete. Beje, prieš kelias savaites gamtos entuziastai akylai stebėjo kaip išsirito jūrinio erelio jauniklis – tokia proga pasitaiko tik kartą per metus.

Transliacijas iš gamtos siūlo Estijos švietimo ir tyrimų centras, jas retransliuoja lietuviškas projektas Miske.lt.

Panašu, kad lietuviai rimtai pasiryžę įeiti į istoriją kaip enciklopedinių žinynų meistrai.

Projektas „ENCIKLOPEDIJA LIETUVAI IR PASAULIUI“ (ELIP) – neseniai pradėta kurti elektroninė enciklopedija, kurią sudaro jau daugiau kaip pusė milijono straipsnių. Į skaitmeninę erdvę siekiama sukelti visą kokybiškiausią informaciją iš žinynų, muziejų ir... kitų enciklopedijų. Kuriant ELIP kviečiami prisidėti mokslininkai, bibliotekininkai, tautosakininkai ir kiti lietuvių kultūros bei istorijos žinovai.

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) internete, adresu – www.lietuvai.lt

Tiesioginės transliacijos iš lizdų internete, adresu www.miške.lt, skyrelyje „KAMEROS → Tiesioginė transliacija“.

MENAS LIETUVOS DVARUOSE [parodos] Balandžio pabaigoje Kaune buvo oficialiai atidarytas didžiausias šalyje tarptautinis vaizduojamojo meno festivalis „MENAS SENUOSIUOSE LIETUVOS DVARUOSE 2013 M.“, kuris tęsis iki pat kitų metų pradžios. Festivalis vyksta sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Kelmėje, Kėdainiuose ir Anykščiuose esančiuose gražiausiuose Lietuvos bajorų dvaruose.

Parodų tvarkaraštis ir vietos internete – www.menasdvaruose.lt 2013 m. gegužė Nr. 2(6)

11

Pilnas darbų pavasaris... Ar prisimenat?

Kitame numeryje: • Interviu su praeitais metais apgintos geriausios disertacijos autore Zita Liutkevičiūte.

• Pokalbis su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi apie mokslininkų mobilumą.

• Įspūdžiai iš susitikimo su Šveicarijos jaunaisiais mokslininkais.

Redaktorė: Vilma Petrikaitė Maketuotojai: Edita Voitechovič Oleg Safončik

12

Kūrybinė grupė: Vilma Petrikaitė Ramūnas Čičelis Reda Grigutytė Edita Voitechovič

ODĖ MOKSLUI

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame: odemokslui@ljms.lt

Žiūrėkite internete: www.ljms.lt Leidėjas: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga Geležinio Vilko g. 12 LT-01112 Vilnius Tiražas - 30

Nr. 2(6), 2013 gegužė Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“