Susisiekimo ministerija brėžia gaires ateičiai

parengta aiškesnė, ilgalaikiu planavimu pagrįsta kelių finansavimo sistema

Siekdama gerinti Lietuvos kelių būklę ir užtikrinti kuo efektyvesnį keliams skiriamų lėšų panaudojimą, Susisiekimo ministerija siūlo nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai pritarė Vyriausybė. „Lietuvos kelių finansavimo pertvarkai rengėmės ne vieną mėnesį – vyko viešos konsultacijos, pasitarimai su savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių atstovais. Įsiklausydami į jų poreikius ir problemas, siūlome paprastesnę ir aiškesnę kelių infrastruktūros finansavimo sistemą, kuri leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir visoms be išimties šalies savivaldybėms padidinti bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams. Pagrindinis tikslas – finansavimo skaidrumas“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pirmą kartą KPPP lėšas numatoma planuoti ne vienerių, o trejų metų laikotarpiui – siūloma, kad Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė kasmet tvirtintų trimetį programos finansavimą. Tai leistų paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus ir sumažintų neefektyvaus KPPP lėšų panaudojimo riziką. Šios programos lėšų administravimo

KPPP finansavimo sistema supaprastinama – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams.

sistemoje aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas. Pertvarkant KPPP finansavimą, Biudžeto įstatyme nebebus numatomas tikslinis finansavimas atskiriems projektams, taip pat atsisakoma iki šiol buvusio KPPP lėšų rezervo, kurio skirstymo tvarka kritikuota dėl politinių sprendimų. Programos finansavimo sistema supaprastinama – visas jos lėšas siūloma paskirstyti pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų skiriant valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. siūloma skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Savivaldybėms bus suteikiama daugiau savarankiškumo panaudojant KPPP lėšas, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas. Jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai. Šiandien dalyje savivaldybių nėra tokiais kriterijais paremtos vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos. Naujoje finansavimo sistemoje numatoma, kad savivaldybės turės pasitvirtinti gauto KPPP lėšų krepšelio paskirstymo ir naudojimo tvarką, sudaryti prioritetines ir viešai skelbiamas eiles, kuriomis remiantis būtų įgyvendinami projektai. KPPP finansavimo įstatymo pakeitimai, Vyriausybei pritarus, bus teikiami svarstyti Seimui. Tikimasi, kad, parlamentarams pritarus, nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios. Šiuo metu net 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso, valstybinės reikšmės keliuose pernai buvo 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Šiemet KPPP finansuoti skirta 531 mln. eurų. Bendras Lietuvos kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. km. Lietuva užimą antrą vietą Europos Sąjungoje pagal bendrą kelių ilgį, tenkantį vienam gyventojui.

Tarptautinis transporto inovacijų forumas

Kokios tendencijos turės įtaką transporto ir logistikos sektoriui trisdešimties metų perspektyvoje? Kas padėtų Lietuvai išsaugoti lyderystę transporto ir logistikos srityje? Žaliasis kursas, skaitmeninė transformacija, proveržio inovacijos – kaip visa tai paveiks mūsų artimiausią ateitį? Atsakymų į šiuos klausimus inovacijų ekspertai, verslo, startuolių ir viešojo sektoriaus atstovai bei politikai ieškojo Tarptautiniame transporto inovacijų forume, kuris vyko spalio 21–22 d. Vilniuje. Šiųmečio forumo, kurį organizavo Transporto inovacijų asociacija kartu su Susisiekimo ministerija, tema – „Transportas ir logistika 2050“. „Transporto ir logistikos rinkos atstovų laukia dideli iššūkiai, susiję su vykstančiais kardinaliais pokyčiais – Europos Sąjunga siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus. Transformuoti logistikos bei transporto sritis ir nedaryti neigiamo poveikio aplinkai – nemenkas ekonominis ir technologinis iššūkis. Ne mažiau svarbu – išnaudoti visas

Susisiekimo ministras Marius skuodis: „Transformuoti logistikos bei transporto sritis ir nedaryti neigiamo poveikio aplinkai – nemenkas ekonominis ir technologinis iššūkis.”

galimybes, siekiant didinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal transporto ir logistikos svarbą ekonomikai – 12 proc. BVP sukuriama būtent šioje srityje. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuva pirmauja ir pagal tarptautinius pervežimus kelių transporto srityje. Tačiau ministras pabrėžė, kad ateities lyderystė šioje srityje priklauso nuo to, kaip Lietuva sugebės pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis ir iššūkiais, susijusiais su technologijų plėtra, sektoriaus skait-

Pariente. Taip pat buvo galima išgirsti Tarptautinio transporto forumo generalinio sekretoriaus Young Tae Kim pranešimą apie tai, kaip vystysis ir atrodys transportas ir logistika 2050 m.

susisiekimo ministerija numato tobulinti nuovažų įrengimo sąlygas

„scania“ vilkikai gaminami, diegiant tvarumo standartus

Lietuva pirmauja pagal transporto ir logistikos svarbą ekonomikai, tačiau ateities lyderystė šioje srityje priklauso nuo to, kaip Lietuva sugebės pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis ir iššūkiais, susijusiais su technologijų plėtra, sektoriaus skaitmenizacija ir žaliojo kurso reikalavimais.

menizacija ir žaliojo kurso reikalavimais. Išmaniosios judumo technologijos ir autonominis transportas, sektoriaus elektrifikacija, dronų logistika, skaitmeninės logistikos platformos – visa tai, kas neseniai atrodė tolima ateitis, tampa mūsų realybe. „Jau tradiciškai forumas tampa platforma skirtingų sričių profesionalų idėjų apsikeitimui ir jų generavimui tarptautiniu mastu. Džiaugiuosi, kad per trejus metus renginys užaugo iki vieno didžiausių ir įtakingiausių Baltijos regione ir būtent čia brėžiamos sektoriaus ateities gairės“, – sakė vienas iš forumo iniciatorių, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius. Pirmąją forumo dieną buvo pristatytos svarbiausios politinės, ekonominės ir technologinės tendencijos, kurios formuos ateities transporto ir logistikos vystymo kryptis. Antroji diena buvo skirta inovacijų politikai, startuolių ekosistemos plėtros problematikai. Forumo metu buvo apdovanoti Lietuvos geležinkelių organizuojamo konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ nugalėtojai – geriausios ir inovatyviausios aplinką tausojančios iniciatyvos. Forume dalyvavo Europos Komisijos komisaras aplinkos klausimams Virginijus Sinkevičius ir Europos Komisijos Mobilumo ir transporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Maja Bakran Marcich. Pasaulines tendencijas keičiančios logistikos ir tiekimo grandinės ateitį pristatė vienos įtakingiausių pasaulyje tyrimų ir konsultavimo bendrovių „Gartner“ ekspertė Indrė Pastaruoju metu intensyviai rekonstruojant šalies rajoninius kelius ir žvyrkelius, šalia tvarkomų kelių sklypus turintys gyventojai neretai susiduria su problema, kaip užsitikrinti patogią nuovažą į sklypą. „Atliekant kelio rekonstrukciją, žmonės neretai skundžiasi, kad panaikinamos jų savo nuožiūra įrengtos nuovažos į šalia kelio esančius sklypus, taip pat kyla nesusipratimų dėl naujų nuovažų nuo sutvarkyto kelio įrengimo. Siekdami spręsti šią problemą, norime įsiklausyti į gyventojų nuomonę ir kartu rasti tinkamiausius sprendimus“, – sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas. Šiuo metu, rekonstruojant kelius, panaikinamos neteisėtai įrengtos nuovažos, o teisėtos yra sutvarkomos pagal kelio parametrus. Sklypų savininkai, norintys įsirengti naują nuovažą reikalavimus atitinkančioje vietoje, gali tai padaryti savo sąskaita. Susisiekimo ministerijoje nuovažų įrengimo sąlygų tobulinimo klausimus nagrinėja darbo grupė, persvarstanti Kelių techninio reglamento (KTR) ir Statybos techninio reglamento (STR) nuostatas. Įvertinusi esamą situaciją, ministerija siūlo iš dalies keisti KTR skyriaus „Auto-

Susisiekimo viceministras julius skačkauskas: „Ateities susisiekimo sistema turi atitikti tvarumo principus. Vienas iš numatomų pokyčių – nauja ateities kasdienių kelionių ir krovinių vežimo struktūra, skatinanti derinti skirtingų rūšių transportą.”

mobilių keliai“ nuostatas, susijusias su nuovažų įrengimu. Pavyzdžiui, pagal KTR nustatytas sąlygas krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 m, rajoniniuose keliuose – ne dažniau kaip kas 100 m. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai į sklypą nėra nustatyto servitutinio kelio, leistinas atstumas tarp nuovažų krašto keliuose galėtų būti sumažintas iki 300 m, rajoniniuose – iki 50 m. Taip pat siūloma, rengiant kelio kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar asfaltavimo projektus, inventorizuoti kelyje esančias nuovažas. Atlikus nuovažų inventorizaciją, projekto rengėjas turėtų informuoti sklypų savininkus apie į jų sklypus einančių nuovažų teisėtumą. Susisiekimo ministerija jau dabar rekomenduoja Lietuvos automobilių kelių direkcijai informuoti sklypų savininkus apie planuojamas kelių rekonstrukcijas, apie neteisėtai ar netinkamai įrengtas nuovažas, teikti pasiūlymus gyventojams dėl nuovažų įteisinimo galimybių.

Tvariam ir žaliajam transportui užtikrinti – inovatyvūs sprendimai

Siekdama kurti tvarią ir žaliąją ateities susisiekimo sistemą, Lietuva yra pasirengusi keisti ateities kelionių struktūrą, užtikrinti aplinkai draugišką viešąjį transportą, didinti elektromobilumą, vandenilio ir kitų alternatyviųjų degalų naudojimą bei skatinti darnų judumą miestuose. Šias idėjas Vilniuje vykusiame Transporto inovacijų forume pristatė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

„Ateities susisiekimo sistema turi atitikti darnos ir tvarumo principus, o transporto sektorius iki 2050 m. privalo laipsniškai tapti neutralus klimatui. Tai sudėtingas iššūkis, kurį Lietuva imasi spręsti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Neabejoju, kad tam turime didelį potencialą ir privalome ieškoti esminių, inovatyvių sprendimų“, – sakė susisiekimo viceministras J. Skačkauskas. Vienas iš svarbių numatomų pokyčių – nauja ateities kasdienių kelionių ir krovinių vežimo struktūra, skatinanti derinti skirtingų rūšių transportą. Siekiama, kad vietinėms kelionėms skirtos miesto ir priemiesčio viešojo transporto priemonės būtų netaršios, varomos alternatyviaisiais degalais, o tolimasis susisiekimas vyktų elektriniais arba vandeniliniais autobusais ir traukiniais. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą nuo 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Skatinant elektromobilumą, numatoma stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam transportui. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 360 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, 2024 m. pabaigoje jų planuojama turėti apie 3960, o iki 2027 m. – daugiau kaip 7000. Jau dabar skiriamos subsidijos elektromobiliams įsigyti. Ateityje tai bus tęsiama skiriant lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Klimato kaitos programos, Darnaus judumo fondo ir kitų šaltinių. Planuojama, kad iki 2030 m. elektromobilių Lietuvoje padaugės nuo 0,4 iki 20 proc., bus įrengta apie 60 tūkst. įkrovimo prieigų, įskaitant ir privačias. Siekiant plačiau naudoti alternatyviuosius degalus, Lietuvoje planuojama kurti vandeniliu varomo transporto ir infrastruktūros koncepciją. Pirmoji vandenilio papildymo stotelė šalyje atsiras iki 2025 m. Europos Sąjungos mastu planuojama, kad po 2030 m. vandenilio stotelės turės būti įrengtos prie transeuropinio transporto tinklo TEN-T kelių ir bent po vieną – miestų transporto mazguose. Numatoma, kad iki 2030 m. automobilių naudojimas kasdienėms kelionėms gerokai sumažės, o alternatyvių rūšių susisiekimas taps konkurencingas ir patrauklus naudotojams. Kroviniams vežti numatoma derinti skirtingų rūšių transportą, ilgiausią kelio dalį vežant geležinkelių bei vidaus vandenų transportu ir tik maršruto pradžioje bei pabaigoje – kelių transportu. Planuojama, kad didžioji krovinių transporto parko dalis naudos elektrą arba vandenilį. Minėtiems tikslams Lietuvoje įgyvendinti taip pat numatoma steigti Darnaus judumo fondą. Taip siekiama nepertraukiamai, ne trumpiau kaip iki 2030 m., finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą, joms reikalingos įkrovimo bei papildymo infrastruktūros kūrimą ir plėtrą bei kitų darnaus judumo priemonių įgyvendinimą savivaldybėse.

lietuvos kelias nulinės emisijos transporto link

Transportas sukuria maždaug ketvirtadalį pasaulinės CO2 emisijos. Siekdami parodyti savo solidarumą, šiais metais pirmą kartą istorijoje transporto ministrai, pasaulio transporto organizacijų, automobilių pramonės, transporto paslaugų organizavimo ir kitų įmonių atstovai susirinko į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP26) aptarti transporto žalinimo (angl. decarbonisation) sprendimų. Vienas esminių šios transporto dienos įvykių – Jungtinėje Karalystėje, Glazge, vykusioje 26-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje priimta COP26 deklaracija „Dėl visiško perėjimo prie nulinės emisijos automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių“ (angl. COP26 declaration on accelerating the transition to 100% zero emission cars and vans). Pasak Klimato kaitos konferencijoje dalyvavusios susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, transporto sektoriaus įsitraukimas į bendrą klimato kaitos politiką yra itin svarbus ir laukiamas. „Klimato kaitos kontekste – tai istorinis žingsnis transporto sektoriui, kadangi transporto ministerijos COP

Susisiekimo viceministrė agnė Vaiciukevičiūtė: „Pasaulis ieško pačių našiausių sprendimų dėl visuotinio perėjimo prie atsinaujinančios energijos. Darnus transportas yra svarbi to dalis. Sistemingai ir kuo greičiau siekiama žalesnio ir aplinkai draugiško bei prieinamo susisiekimo.”

derybose ir posėdžiuose iki šiol niekada nedalyvavo. Bendros vyriausybių, regionų, transporto asociacijų, judumo paslaugų teikėjų bei gamintojų deklaracijos pasirašymas – tai automobilių pramonei pasiųstas labai stiprus signalas kuo greičiau pereiti prie švarios gamybos, sistemingai ir kuo greičiau siekiant žalesnio ir aplinkai draugiško bei prieinamo susisiekimo“, – sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiu ši ambicinga deklaracija jau buvo pristatyta ir jai pritarta, o Susisiekimo ministerija jau siekia tikslų, vedančių prie iškeltų deklaracijoje. COP pranešėjai atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik pereiti prie žaliosios automobilizacijos, bet ir žaliojo judumo – pėsčiųjų, dviračių transporto plėtros, aktyvesnio viešojo transporto naudojimo. „Pasaulis ieško pačių našiausių sprendimų dėl visuotinio perėjimo prie atsinaujinančios energijos. Darnus transportas yra svarbi to dalis. Nuosekli transporto transformacija Lietuvoje jau vyksta. Mes aktyviai vykdome nemažai darnaus judumo priemonių, plečiame elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą. Aktyvi elektrifikacija vyksta ir geležinkelių transporte. Siekiame nors dalį žmonių paskatinti rinktis alternatyvias transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius. Kad dviratininkams būtų saugu ir patogu keliauti, šiuo metu rengiamas naujas Lietuvos dviračių takų plėtros planas, kuris leis sukurti vientisą dviračių takų tinklą“, – pasakojo A. Vaiciukevičiūtė. COP26 deklaraciją pasirašė 32 valstybių vyriausybės, tarp jų Austrijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Izraelio, Nyderlandų, taip pat didieji automobilių gamintojai – „Ford Motor Company“, „General Motors“, „Mercedes Benz“, „Volvo Cars“ ir daugelis kitų. Deklaracijoje kalbama apie bendrą šalių vyriausybių, regionų, miestų, automobilių gamintojų, verslo, investuotojų bei finansavimo institucijų sutarimą, kad iki 2040 m. visame pasaulyje parduodami nauji automobiliai ir lengvieji krovininiai automobiliai būtų nulinės emisijos. Pirmaujančiose rinkose toks pokytis turėtų įvykti ne vėliau kaip iki 2035 m. Deklaraciją pasirašę atstovai įsipareigojo dėti visas pastangas, kad nulinės emisijos transporto priemonės taptų prieinamos ir įperkamos visuose regionuose. Deklaracijoje viliamasi, kad perėjimas prie nulinės emisijos transporto priemonių taip pat galėtų padidinti energetinį saugumą ir padėti subalansuoti elektros tinklus, pereinant prie švarios energijos. Pasižadama dirbti kartu, kad būtų įveiktos strateginės, politinės ir techninės kliūtys, spartinant nulinės emisijos transporto priemonių gamybą, kad perėjimas būtų greitesnis, lengvesnis ir prireiktų mažiau sąnaudų.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius

The Ministry of Transport and Communications Sets Guidelines for the Future

In order to improve the condition of Lithuanian roads and to ensure the most efficient use of funds allocated for roads, the Ministry of Transport and Communications suggests implementing a new road financing system starting next year, based on clearer criteria and long-term planning. For the first time, it is aimed to plan the Road Maintenance and Development Programme (RMDP) funds for a period of three years rather than one year – it is suggested that the Government would approve the three-year financing of the programme after the Ministry of Transport and Communications submits it. Currently, as much as 38 % of all state roads do not meet the pavement condition index. Last year, 73 bridges and viaducts on state roads were in poor condition. The theme of the International Transport Innovation Forum of this year, organized by the Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania and Association of Transport Innovations, was Transport and Logistics 2050. “The market of transport and logistics faces complex challenges related to the ongoing cardinal changes – the EU aims at climateneutral transport sector by 2050. With the view to create a sustainable and green future transport system, Lithuania is ready to change the structure of future travels, ensure environmentally friendly public transport, increase electromobility, promote the usage of hydrogen and other alternative fuels and urban sustainable mobility”. Julius Skačkauskas, Vice-minister of Transport and Communications, elaborated on these ideas at the Transport Innovation Forum in Vilnius.