Gražiausias Prahos tiltas – Karolio tiltas

per Čekijos sostinę prahą teka Vltavos upė, kuri yra elbės upės intakas. prahoje yra 18 tiltų, šiame straipsnyje apžvelgsime gražiausią – karolio tiltą (Karlov most).

Karolio tiltas Prahoje – nacionalinis kultūros paminklas, vienas pirmųjų įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą. Tiltas yra 516 m (1963 pėdų) ilgio ir 9,5 m (31 pėdos) pločio. Turi 16 tarpatramių, kurių ilgiausias – 13,4 m (44 pėdos). Nuo tilto, pastatyto iš Bohemijos smiltainio, atsiveria nuostabus vaizdas į unikalią Prahos pilį ir aplinkinį Hradčany rajoną. Tiltas driekiasi istoriniu Karališkuoju keliu, kurį kažkada Bohemijos karaliai naudojo karūnavimo metu. Nuo Kryžiaus riterių aikštės Prahos senamiestyje Karolio tiltas tiesiasi per Vltavos upę kerta Kampa salos pakraštį bei Čertovka kanalą ir įsilieja į vadinamąjį Mažąjį miesto kvartalą (Mala Strana), kur tiltą saugo du iškilūs bokštai. Karolio tiltas pastatytas vietoje senojo Juditos tilto – romaninio stiliaus akmeninio tilto, kurį sugriovė 1342 m. potvynis. Naujojo gotikinio tilto pamatinį akmenį 1357 m. liepos 9 d. padėjo Šventosios Romos imperatorius ir Čekijos karalius Karolis IV. Manoma, kad tilto statybos darbai baigti 1411 m. Pir-

masis statytojas buvo akmentašys Otto. Po Otto mirties statybos buvo tęsiamos vadovaujant Peter Parler. Tiltas jungiasi su Senamiesčio tilto bokštu. Per savo istoriją Karolio tiltas patyrė daugybę katastrofiškų potvynių, kurie padarė didelę žalą jo konstrukcijai, sunaikino tris tilto segmentus. 1890 m. potvynis sugriovė tris Karolio tilto tarpatramius. Vėliau jie buvo atstatyti ir atgavo pradinę išvaizdą. Naujų atramų pamatai, įrengti naudojant kesonus, remiasi į apkrovai atsparų pagrindą. Po atstatymo apšviestos tilto arkos. Tiltą niokojo ne tik stichinės nelaimės, bet ir žmonės. Daugelis istorinių įvykių turėjo neigiamą poveikį tilto išvaizdai. Didžiausią žalą Karolio tiltui padarė 1648 m. švedų invazija ir 1848 m. revoliucinės kovos. Iš pradžių tiltas buvo papuoštas tik paprastu kryžiumi, o XVII a. pabaigoje ant tilto atramų pastatyta 30 skulptūrų. Pirmoji – šv. Jono Nepomuko – pastatyta ant tilto 1683 m., šv. Onos – 1707 m., šv. Barboros, šv. Margaritos ir šv. Elžbietos – 1707 m., šv. Pranciškaus Bordžos – 1710 m., šv. Juozapo – 1854 m., šv. Kristoforo – 1857 m., šv. Norberto, šv. Vaclovo ir šv. Zigmanto – 1853 m. Dauguma Karolio tiltą puošiančių apaštalų, angelų ir teologų skulptūrų yra baroko stiliaus. Tai suteikia Karolio tiltui unikalią išvaizdą. 1866 m. aliejinės lempos, naudotos ant tilto nuo 1723 m., buvo pakeistos dujiniais šviestuvais. 1883–1905 m. tiltu važinėjo arklių traukiamas tramvajus, buvo įrengtos dvi bėgių poros, po vieną porą kiekviena kryptimi. Po trejų metų arklių traukiamus tramvajus pakeitė elektriniai tramvajai, o 1914 m. bėgiai buvo išardyti. Nuo 1978 m. Karolio tiltas skirtas tik pėstiesiems. Paskutinis potvynis užfiksuotas 2002 m. Laimei, tiltas šį potvynį atlaikė, nors vandens lygis buvo pakilęs daugiau nei 8 metrus virš įprastinio. Geresnį tilto atsparumą šiam potvyniui lėmė tilto pamatų patobulinimai ir tilto perdangos konstrukciniai pakeitimai (integruota gelžbetonio plokštė).

Parengė

dr. G. M. Paliulis