Judėti dviračiu Vilniuje – misija įmanoma

Vilniaus miestas sparčiai vejasi europos tendencijas ir per pastaruosius metus gerokai subrendo dviračių eismo srityje bei atliko gatvių humanizavimo projektus. kelionės dviračiais tampa esminiu keliavimo būdu įvairiuose didmiesčiuose, ypač Vakarų europoje. Šią tendenciją taip pat sėkmingai įgyvendina ir lietuvos sostinė.

Dviračių evoliucija

Per pastaruosius ketverius metus Vilniuje nutiesta ir atnaujinta daugiau kaip 70 km dviračių takų, o iš viso mieste jų yra per 120 km. Iki 2023 m. pabaigos planuojama nutiesti likusias trūkstamas jungtis ir turėti nenutrūkstamą pagrindinių dviračių takų tinklą mieste, kad kuo didesnei daliai vilniečių iš namų iki darbo ir kitur būtų galima nuvažiuoti dviračiu. Šiuo metu dviračių trasos jungia net labiausiai nutolusius miesto rajonus. Apie pusę kelionių mieste šiuo metu sudaro judėjimas automobiliu, maždaug po 24 proc. – viešasis transportas ir kelionės pėsčiomis, dar apie 1,5 proc. – dviračiai. Vilniaus tikslas – kad iki 2030 m. maždaug po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – dviračiais. „Siekiame, kad gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių rinktis dvirates transporto priemones. Esame išsikėlę ambicingus tikslus ir dalį jų jau įgyvendinome. Per pastaruosius kelerius metus Vilniuje akivaizdžiai pa-

daugėjo dviratininkų, o tai dar labiau motyvuoja plėsti dviračių infrastruktūrą“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ judumo ekspertas Edgaras Stankevičius. Dviračių ir paspirtukų aktyvumui įtaką daro sezoniškumas, tačiau kiekvienais metais skaičiuojama vis daugiau šių transporto priemonių, judančių net ir šaltuoju metu. Tokie dviračiai ar paspirtukai privalo būti pritaikyti žiemos sezonui ir saugiam eksploatavimui.

Didžiausi projektai

Dviračių takai tiesiami nuolat ir jų trasose atsiranda naujos jungtys, patogesnės dviratininkams ir gyventojams. Tačiau kai kurie projektai yra itin dideli ir darantys didelę įtaką. Vienas tokių – Algirdo gatvės humanizavimas. Kalbant apie šį projektą, būtina paminėti, kad pietinės miesto dalies gyventojams tai taps pagrindine kokybiška susisiekimo dviračiu su miesto centru arterija. Nepertraukiamas 2 km dviračių takas buvo pradėtas tiesti šių metų gegužę, vykdant visą gatvės humanizavimo projektą. „Kartu su Vilniaus savivaldybe priėmėme drąsų ir ryžtingą sprendimą Algirdo gatvės projekte – dalį automobilių stovėjimo vietų atidavėme dviratininkams ir pėstiesiems. Ne naujiena, kad dėl to sulaukėme nemažai kritikos, tačiau šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į visų judumo dalyvių poreikį keliauti šioje teritorijoje“, – apie vieną ryškiausių šių metų projektų kalba E. Stankevičius Algirdo gatvės projektas planuojamas baigti kitų metų pavasarį. Pasibaigus darbams Algirdo gatvėje, Naujamiestis turės patogią ir saugią jungtį su Dariaus ir Girėno bei Geležinkelio gatvėmis, kuriose darbai jau prasidėjo. Įgyvendinus šias atkarpas, pietinė miesto dalis bus prijungta prie pagrindinio dviračių trasų tinklo. „2023 m. siekiame turėti vientisą pagrindinių dviračių takų tinklą, kad minti būtų patogu visame mieste. Būtent saugūs ir patogūs takai lemia tai, kad dviračiai tampa kasdiene transporto priemone, o ne laisvalaikio leidimo būdu, tai rodo ir pasiteisinusi užsienio šalių praktika“, – sako E. Stankevičius.

specialiai įrengtos aikštelės, kuriose galima palikti savo įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, o kelionę toliau tęsti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Multimodalinės aikštelės

Tiesiant naujus dviračių takus, nepamirštama pasiūlyti naujovių. Suprantama, kad ne visi gyventojai gali ir nori kasdien minti nemažus atstumus, todėl, siekiant judėti darniai, gyventojai kviečiami keliauti kombinuotu būdu, t. y. keičiant keliavimo būdus. „Tai specialiai įrengtos aikštelės, kuriose galima palikti savo įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, o kelionę toliau tęsti pėsčiomis ar viešuoju transportu iš šalia aikštelių esančių stotelių“, – aikštelių veikimo principą aiškina E. Stankevičius. Taip vilniečiai skatinami kombinuoti kelis keliavimo būdus ar išbandyti naujus ir po sostinę judėti darniau. Prireikus aikštelėse elektrinius paspirtukus ar dviračius galima ir įkrauti. „Šios aikštelės yra dar vienas žingsnis, kuriuo skatiname vilniečius po miestą judėti įvairiau, darniau. Kartu siūlome realius sprendimus, kad tai daryti būtų patogu. Pirmosios aikštelės buvo pastatytos šių metų pavasarį, o atsižvelgiant į jų naudojimosi tendencijas, esant poreikiui, planuojama plėtra“, – sako E. Stankevičius. Aikšteles vilniečiai gali rasti Šilo g., šalia viešojo transporto stotelės „Šilo tiltas“, ir Olandų ir T. Kosciuškos g. – šalia Olandų g. žiedo. Aikštelėse įrengti durų užraktai, šiuolaikiški dviejų aukštų stovai dviračiams, specialūs stovai paspirtukams ir elektros lizdai jiems įkrauti. Iš viso jose yra 48 vietos dviračiams ir 4 – paspirtukams.

Danielius Makulavičius (1942–2021)

Danielius Makulavičius gimė 1942 m. lapkričio 30 d. Raižių kaime, Alytaus raj., penkių vaikų šeimoje. 1950–1957 m. jis mokėsi Raižių pradinėje mokykloje, vėliau – Jurgelionių septynmetėje mokykloje. D. Makulavičius 1958–1961 m. studijavo Kauno politechnikume, kuriame įgijo rajoninių elektros ryšių ir radiofikacijos specialybę. 1961–1962 m. dirbo Klaipėdos tarpmiestinių ryšių kontoroje (vėliau buvo perkeltas į Alytaus kontorą). Trejiems metams pašauktas į sovietinę armiją, tarnavo Azerbaidžane. D. Makulavičius 1965–1971 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, įgijo elektros mašinų ir aparatų inžinieriaus specialybę. Dar studijuodamas, 1967 m. pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės vyresniuoju inžinieriumi.. 1974 m. D. Makulavičius buvo pakviestas į Kelių statybinių medžiagų įmonių susivienijimą „Granitas“ eiti energetiko pareigas. Darbo pradžia šiame susivienijime ir nulėmė tolesnę D. Makulavičiaus karjerą, kuri buvo susijusi su mineralinių medžiagų gamyba ir prekyba. 1978 m. jis išvyko dirbti vyr. inžinieriumi į susivienijimo „Granitas“ Darbėnų filialą, 1980 m. buvo paskirtas Darbėnų filialo direktoriumi. 1985 m. grįžo į Kauną ir tapo šio susivienijimo Kauno filialo (dabar – UAB „Granitas“ gamykla) direktoriumi. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, D. Makulavičius tapo susivienijo „Granitas“ Marketingo skyriaus ryšiams su užsieniu (Vakarų šalimis) vadovu. 1991 m. ėmėsi nuosavo verslo ir įkūrė UAB „Milsa“. Ši bendrovė, vadovaujama D. Makulavičiaus, išaugo į sėkmingai veikiančią įmonių grupę, kurią sudaro UAB „Milsa”, AB „Klovainių skalda”, UAB „Granitas” ir UAB „Granitinė skalda”. D. Makulavičiaus dėka privatizacijos metu buvo išsaugota granito ir dolomito skaldos gamybos pramonė Lietuvoje. Jo įkurta „Milsa“ įmonių grupė yra viena pirmaujančių mineralinių medžiagų gamintojų ir tiekėjų Lietuvoje. Ši įmonių grupė vertinama visoje Lietuvoje ir užsienyje, keletą kartų apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kaip sėkmingai dirbanti įmonė. D. Makulavičiui „Milsa“ įmonių grupė buvo kaip šeimos narys, kuriuo jis didžiavosi ir rūpinosi visomis jėgomis. UAB „Milsa“ įstojus į asociaciją „Lietuvos keliai“, D. Makulavičius 1999–2017 m. buvo aktyvus asociacijos Tarybos narys. D. Makulavičius paliko gilų pėdsaką šeimos ir giminių atmintyje, buvo ne tik kertinis akmuo, ant kurio pagrindo statėsi visa „Milsa“ įmonių grupė, bet ir paprastas žmogus, su kuriuo bendravusiems liko gražūs prisiminimai. Šio žmogaus mecenatystė buvo labai plati, tačiau tik nedaugeliui žinoma apie jo paramą Lietuvos totorių bendruomenėms, Raižių mečetei, šachmatų sportui Lietuvoje, Lietuvos moterų tinkliniui ir kita. D. Makulavičius apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos ženklu „Profesijos riteris“, asociacijos „Lietuvos keliai“ aukščiausiu apdovanojimu – garbės ženklu „Kelininko žvaigždė”, skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir Ko” garbės ženklu. Nepaisant visų asmeninių ir verslo laimėjimų, nuopelnų ir apdovanojimų, D. Makulavičius visuomet išliko kuklus, santūrus ir paprastas žmogus, besirūpinantis kolegomis, bendruomene ir valstybe. 2021 m. lapkričio 30 d., sulaukęs savo 79-ojo gimtadienio, D. Makulavičius iškeliavo iš šio pasaulio, palikdamas gilų įspaudą ir padėką jį pažinojusiųjų atmintyje.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ Tarybos pirmininkas

Rimvydas Gradauskas

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės išeina ir palieka, tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, ir ateity gyvi išlieka Jų siekiai, nuopelnai ir darbai...

juozas stepankevičius (1933–2021)

Juozas Stepankevičius gimė 1933 m. spalio 25 d. Alytuje, tarnautojų šeimoje. Mokytis pradėjo 1940 m. Alytuje ir 1952 m. baigė Alytaus 1-ąją berniukų gimnaziją. Tais pačiais metais tęsė mokslus Kauno politechnikos instituto (KPI) Hidrotechnikos fakultete, kurį baigė 1957 m. Po studijų 1957 m. buvo paskirtas į Alytaus KSER-22 eiti darbų vykdytojo pareigas. Kelininko karjerą pradėjo tiesdamas ir atstatydamas Dzūkijos krašto per karą suniokotus kelius ir sugriautus tiltus. 1960 m. gruodžio 5 d. paskirtas Vievio AKV vyriausiuoju inžinieriumi ir šias pareigas ėjo 11 metų. 1972 m. tapo KSV-6 viršininku, juo dirbo iki 1994 m. vasario 1 d. Trumpai apžvelgiant Juozo darbinio gyvenimo kelią, jis buvo pašvęstas Lietuvos kelių tiesimui, plėtojimui ir priežiūrai. Nuo žvyrkelių įrengimo iki šalies automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys tiesimo, rekonstrukcijos ir priežiūros. 1994 m. J. Stepankevičius išėjo į pensiją, tačiau darbą tęsė VĮ „Automagistralė“ įkurtame Kelių muziejuje. Muziejininko karjeroje taip pat ėjo įvairias pareigas: direktoriaus, gido, ekskursijų vadovo. Muziejuje dirbo iki 2017 m. LR Seimo narių grupė, 2005 m. apsilankiusi Kelių muziejuje, garbingų svečių knygoje paliko įrašą: „Dėkojame mielam Juozui Stepankevičiui už begalinę meilę savo profesijai, už kruopštumą, kaupiant ir puoselėjant Lietuvos kelių istoriją. Keliai veda ne tik į šviesą, bet ir į žmonių širdis…“ Kelias – gyvenimas (via vita). Žmonija, netekusi modernių kelių, nugrimztų į viduramžius. Žmogui labai reikia kelio, ir keliui reikia žmogaus. J. Stepankevičius buvo reto darbštumo, visada pasiruošęs padėti kitiems, mylintis savo profesiją ir darbą žmogus. Apdovanotas ir pažymėtas įvairiomis regalijomis: „Nusipelniusio inžinieriaus“, „Garbės kelininko“, „Kelininko sidabro ženklu“, ženklu „Už nuopelnus Lietuvos keliams“, „Metų žmogaus“ ir „Garbės medžiotojo“ vardais. Už sėkmingą automagistralės Vilnius–Kaunas tiesimą apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu. Anapilin išėjo ne eilinis žmogus, o savo gyvenimu ir darbais nusipelniusi didžiausios pagarbos ir atminimo asmenybė.

Kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ prezidentas

Antanas Žlibinas

pro memoria kelininkų veteranų klubo „kelininkas“ nariams

2021 metais Anapilin išėjo devyni veteranų klubo „Kelininkas“ nariai. Tai žmonės, savo gyvenimu, darbais, siekiais ir nuopelnais užsitarnavę didžiausios pagarbos ir atminimo:

Zenonas Vincas ališauskas. 2021 01 19,

eidamas 88-uosius metus, mirė nusipelnęs inžinierius, buvęs VPI „Lietkelprojektas“ Klaipėdos skyriaus viršininkas.

petras Blaževičius. 2021 03 08, eidamas 82-uosius metus, mirė buvęs Švenčionių AKV vyr. inžinierius, Rokiškio KSV-7 Gamybinio techninio skyriaus viršininkas, AB „Panevėžio keliai“ inžinierius. kio KER vyriausiasis inžinierius, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ viršininko pavaduotojas, pažymėtas padėkomis ir Kelininko garbės ženklu.

Bronius sidauga. 2021 05 28, eidamas 96-uosius metus, mirė profesorius, geologijos m. dr., buvęs KPI Santechnikos fakulteto prodekanas, VGTU Miestų statybos fakulteto dekanas, mokymo reikalų prorektorius.

Romualdas Tinfavičius. 2021 08 29,

eidamas 86-uosius metus, mirė Klubo metraštininkas, buvęs Trakų KER inžinierius, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Komercijos ir sandėlių ūkio viršininkas. šių regiono keliai“ mechaninių remonto dirbtuvių elektrikas, energetikas.

algirdas Vapšys. 2021 09 17, eidamas 88-uosius metus, mirė Salako krašto garbės pilietis, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai” ir Riterio kryžiumi, buvęs LR statybos ir urbanistikos ministras, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas.

adomas leliūga. 2021 11 11, eidamas 88-uosius metus, mirė pažymėtas padėkomis ir Kelininko garbės ženklu, buvęs Kauno tiltų statybos valdybos Nr. 1 viršininkas, Organizacinio techninio kelių tiesimo tresto valdytojas, VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ direktoriaus pavaduotojas.