Pasaulis keičiasi. O kaip Volvo?

kai buvo pasiūlyta pristatyti VolVo Ce šarnyrinius savivarčius, susimąsčiau: kiek klientų įsigijimo metu domisi kuo nors daugiau nei jo dydžiu ir kaina. kiek iš jų žino, kaip šios technikos naudojimas veikia apdoroto medžiagos kiekio savikainą, pačios technikos naudojimo sąnaudas, seka, ar pardavėjo žadėti efektyvumo rodikliai yra pasiekiami ir kaip jie kinta eksploatavimo metu, pagaliau ar šios technikos naudojimas atnešė pelną, o gal nuostolį? kliento atmintyje geriau užsifiksuoja tie dėmenys, kurie traukė pinigus iš jo piniginės, o ne papildė ją. Tie dėmenys ir galiausiai lemia sprendimus, atliekant naują pirkimą.

Šiame straipsnyje pažvelgta į ateitį ir pabandyta bent kiek praskleisti uždangą į VOLVO požiūrį, reaguojant į vis aštriau keliamus pokyčius, susijusius su taršos – iškastinio kuro naudojimo – mažinimu, tvarumo reikalavimais, liečiančiais kelių tiesimo technikos sektorių. VOLVO kompanija, įvertinusi pasaulyje vykstančius pokyčius (gyventojų skaičiaus augimą, greitą miestų gyventojų augimą, klimato kaitą ar naujų technologijų kūrimą), kaip ir kiti gamintojai, nusprendė susitelkti ties trimis pagrindiniais faktoriais, kuriuos ji gali veikti: klimato kaita (alternatyvos iškastiniam kurui), žaliavų šaltiniais (alternatyvos iškastinėms ir neatsinaujinančioms) ir žmonėmis (gamintojo ir naudotojų darbuotojų požiūrio kaita, iniciatyvų skatinimas ir dirbtinio intelekto naudojimas). Įvertinus šiuos faktorius, buvo nustatyti pagrindiniai siekiai 2030 metams: anglies dvideginio išmetimą į aplinką sumažinti: a) gamybos metu – 50 proc. ir b) naudojant jau pagamintą techniką – 30 proc., 35 proc. 2030 m. visų pagamintų mašinų turėtų būti varomos elektros energija, o visi darbuotojai viso technikos kūrimo ir gamybos proceso metu – žinoti, suprasti ir diegti tvarumo principus. Pasirinktos ateičiai prioritetinės tvarios šios dienos požiūriu technologijos suskirstytos į keletą grupių: • elektriniai, akumuliatoriaus energija varomi mechanizmai su greitos įkrovos iš įvairių tipų šaltinių galimybe; • elektriniai mechanizmai, maitinami iš elektros energijos tiekimo tinklų; • mechanizmai su elektros pavara, kurių varikliuose ar kuro celėse naudojamas vandenilis; • mechanizmai, kurių varikliuose naudojami alternatyvūs biokuro tipai (FAME, HVO, biodujos ir pan.), tačiau kuriuos dar teks sertifikuoti; • mechanizmai su hibridiniais varikliais ir energijos kaupimo (rekuperacijos) sistemomis. Visa šį įvairovė reikalinga, kad būtų galima pakeisti dabar naudojamus įvairaus dydžio vidaus degimo variklius, ir ši kaita jau prasidėjo: šiandien VOLVO gamina ir siūlo kelių dydžių mažuosius vikšrinius ekskavatorius ir ratinius krautuvus su elektriniais, akumuliatorių varomais jėgos agregatais. Dar vienas svarbus žingsnis tvarumo didinimo link buvo žengtas išleidžiant pirmąjį komercinės paskirties autonominį savivartį, pagamintą nenaudojant iškastinių žaliavų. Ir nors šis faktas šiandien netaps kasdienybe, kryptis – aiški: taip turėtų užsidaryti mašinų gyvavimo ratas, kai, užbaigusios savo tarnavimo amžių, jos būtų grąžinamos gamintojui ir vėl prikeltos naujam gyvenimui, užuot rūdijusios patvoryje, teršdamos aplinką. Toks ma-

Šiandien VOLVO gamina ir siūlo kelių dydžių mažuosius vikšrinius ekskavatorius ir ratinius krautuvus su elektriniais, akumuliatorių varomais jėgos agregatais. Dar vienas svarbus žingsnis buvo žengtas išleidžiant pirmąjį komercinės paskirties autonominį savivartį.

tymas reikalauja iš naujo įvertinti ir pakeisti viso mašinų gyvavimo ciklo eigą, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai. Visos šios naujovės pareikalaus naujo žmogaus požiūrio visuose šio ciklo etapuose. Mašinos gyvenimas pamažu virsta į dėlionę, kurios kiekvienas elementas (kaina, kurų (rašau daugiskaitą, galvodamas apie anksčiau išvardintus galios šaltinius) naudojimo efektyvumas, našumas, patikimumas, operatoriaus kvalifikacija, priežiūros kokybė, piniginių srautų planavimas, likutinė vertė ir kt.) įgyja vis didesnę svarbą, ir tik šių elementų visuma bei galimybė kiekybiškai juos įvertinti leis nustatyti, kokią savo pelno (ar nuostolio) dalį užprogramavote, įsigydami techniką. O kokia šiandien gaminamos „klasikinės“ technikos ateitis? Panašu, kad anksčiau ar vėliau mašinos su dyzeliniais varikliais turės užleisti vietą naujosioms technologijoms, kad ir kokios šios būtų. Tai ir nulėmė, kad šios technikos atnaujinimas apribotas tobulinimu tų elementų ir funkcijų, kurie galės ir turės būti naudojami su naujosios kartos technika. Šiaip ar taip, tinkamai parinkti jie jau šiandien padeda išplėsti klasikinės technikos galimybes, iki didžiausios leistinos ribos padidinant jos efektyvumą bei patikimumą ir mažinant naudojimo sąnaudas, todėl net ir tos pačios kartos mašina savo galimybėmis visais atžvilgiais nepalyginamai pranašesnė už savo vyresniąją giminaitę.

Mindaugas Saulis

UAB „Swecon“ generalinis direktorius