Ruduo

Turinys

87 Medžiai

7 Padėka

8 Kontekstinio ugdymo sistema 10 Pagrindiniai kontekstinio ugdymo principai 16 Amžiaus tarpsnių ypatumai

89 Ką žinau apie medžius?

92 Medžiai ir metų laikai 95 Pagaminkime iš medžio!

29 Aš pats

101 Ruduo

103 Pokyčiai namie ir gamtoje 106 Vorai ir voratinkliai

31 Apie mane 39 Mano jausmai (emocijos) 42 Mano pojūčiai

53 Mano šeima

55 Giminės medis 57 Šeimos portretas 60 Šeima aplink mane

113 Vaisiai ir daržovės 115 Ką valgome?

121 Vitaminų pasaulis 123 Minkšti ir kieti vaisiai

73 Paukščiai

4

75 Paukščių gyvenimas 79 Kur paukščiai gyvena

129 Rudens šventės 131 Lietuvos šventės ir tradicijos 138 Pasaulio šventės ir tradicijos

Diferenciacija būtina, nes vaikai turi skirtingus poreikius, kitokia jų namų aplinka, nevienodi interesai ir gebėjimai.

Pagrindiniai kontekstinio ugdymo principai 2

1 Mokytojas orientuotas padėti vaikui Mokytoja(s) turi suprasti, kad ugdymo(si) proceso sėkmė priklauso ne tik nuo vaiko gebėjimo prisiimti atsakomybę už savo ugdymosi procesą, bet ir nuo pedagogo gebėjimo prisiimti atsakomybę už ugdymo procesą ir ypač jo planavimą.

Pedagogas šios atsakomybės negali permesti tėvams ir juo labiau vaikui. Dėl to mokytojas turi nuolat tobulėti, lengvai prisitaikyti prie konkretaus laiko ir individualių vaikų porei­ kių. Jis, kaip niekas kitas, turi geriausiai jausti ir suprasti kon­ tekstą, į jį įsigilinti. Kiekvieno vaiko kontekstas daugialypis: tai socioekonominis, kultūrinis, biologinis, edukacinis, šeimos tarpusavio santykių kontekstas ir kt. Tik įsigilinęs į šį dau­ gialypį, glaudžiai su ugdymo(si) procesu susijusį kontekstą, mokytoja(s) galės prisiimti už vaiką atsakomybės dalį ir sė­ kmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

10

Planuoja visi su vaiku dirbantys mokytojai, kad būtų atsi­ žvelgiama į sociokultūrinį, biologinį, emocinį, edukacinį vai­ ko ir grupės kontekstą. Sėkmingas planas atspindi konkre­ čios vaikų grupės poreikius, tad net tos pačios temos planas kiekvienoje klasėje gali gerokai skirtis. Mokytoja(s) supran­ ta, kad konkrečioje klasėje vieno smulkesnio aspekto aiški­ nimasis gali tapti gija, akcentuojama per visą temą, o kitoje klasėje, dirbančioje pagal kontekstinio ugdymo programą, bus pasirinktas kitas tos pačios temos aspektas.

Kontekstinis planas atsižvelgia į grupės poreikius, tad ne­ gali būti vieno rekomenduojamo plano, nes vaikų gebėjimai neriboti. Kontekstinio ugdymo sistemoje planas sudaromas ne siekiant išeiti programą ir / arba gauti gerą pažymį, o norint, kad vaikas nuolat tobulėtų ir pranoktų save.

Personalizacija per diferenciaciją Diferenciacija yra vienas kertinių kontekstinio ugdymo sis­ temos principų, tai kasdien vykstančio ugdymo(si) proceso dalis. Diferenciacija – ugdymo metodas, skirtas moksleivių grupėms, ir ugdymo(si) proceso pritaikymas atsižvelgiant į klasėje esančių vaikų poreikius.

Diferenciavimo šerdis – lanksčios grupės ir tinkamai paruoš­ tas veiklų planas. Tarkim, visi vaikai perskaito tą patį knygos skyrių, tik viena grupė rašo atpasakojimą, kita paruošia pro­ jektą / pristatymą, o trečia iliustruoja.

Planavimas įvertinus vaiko aplinkos kontekstą Planuojama pasitelkiant darbo įvairiose grupėse metodus.

Atsižvelgiant į ugdymo turinį ir moksleivių poreikius, planuo­ jamos individualios veiklos, darbas mažose grupėse ir su visa klase. Mokytoja(s) planuoja klausimus, į kuriuos jis su klase ieškos atsakymų, ieško būdų, kaip sužinoti, ką mokiniai jau žino / geba, o ko reikės pasiekti, apgalvoja kiekvieną veiklą, savaitės eksperimentą, planšetės aplikaciją ar skaitomą kny­ gą. Kodėl? Nes kai nežinai, kur eini, nesvarbu, kuriuo keliu eiti.

3

Kai viskas kruopščiai suplanuota, reikia įsisąmoninti, kad plano lankstumas, gebėjimas jį pritaikyti konkrečiai vaikų grupei konkrečią dieną ir net atsisakyti tam tikrų jo dalių, jei matome, kad to reikalauja ugdymo(si) procesas, yra gyvy­ biškai būtinas.

Dažnai pedagogai ir tėvai būna nelankstūs, laikosi įsikibę savo planų, nepritaiko jų, neatsižvelgia į vaikų poreikius konkrečią dieną, neskiria laiko laisvam žaidimui ar per daug kišasi į žai­ dimo procesą. Būtina planuoti atsižvelgiant į vaiko aplinkos kontekstą ir užtikrinti, kad ugdymo(si) proceso centre liktų vaikas, o ne programos įgyvendinimas.

Kontekstinio ugdymo sistemoje planas sudaromas ne siekiant išeiti programą ir / arba gauti gerą pažymį, o norint, kad vaikas nuolat tobulėtų ir pranoktų save.

Diferenciacija būtina, nes vaikai turi skirtingus poreikius, kitokia jų namų aplinka, nevienodi interesai ir gebėjimai. Šie skirtumai daro didelę įtaką ugdymo(si) procesui, ir tai ignoruoti XXI a., kai technologijos leidžia įvairiai planuoti vei­ klas, būtų neetiška.

Kartais diferenciavimo dalimi tampa ugdymo individualiza­ vimas, kai susitelkiama į individualius arba specialiuosius mokinio poreikius, kai pedagogas dar glaudžiau bendrau­ ja ir bendradarbiauja su tėvais ir kitais su vaiku dirbančiais specialistais.

Kontekstinio ugdymo sistemoje vadovaujamės inkliuzijos principu, o specialiųjų poreikių vaikai vertinami kaip neat­ skiriama sistemos dalis.

Apskritai visus sistemos dalyvius vertiname per jų konteks­ tų prizmę ir suprantame, kad kiekvienas turi specialiųjų po­ reikių – tik vienus įgyvendinti yra lengviau, kitus – sunkiau, kai reikia daugiau profesionalų, laiko ir pastangų, svarbiau­ sia, kad visi dalyviai būtų visaverčiai.

Puikus konteksto išmanymas leidžia sėkmingai taikyti dife­ renciacijos metodą.

11

Mano pojūčiai Nors didžiąją dalį informacijos iš aplinkos žmogus gauna per regą, ugdant priešmokyklinukus itin gerai gali praversti klausa, tiksliau – per klausą vaiką pasiekianti muzika. Ankstyvas muzikos mokymas nulemia geresnį vaiko vystymąsi įvairiose sri­ tyse – lavėja klausos ir vizualinė (regimoji) atmintis, verbaliniai (kalbiniai) gebėjimai, mąstymo ir emocinis funkcionavimas, o tai nulemia ir geresnius mokymosi pasiekimus. Ne tik mokytis, bet ir klausytis muzikos vaikams be galo naudinga. Darže­ lyje muzika gali būti pasitelkiama, kai reikia padėti vaikams nusiraminti, susikaupti pereinant prie kitos veiklos, koncentruo­ ti dėmesį. Kadangi muzika veikia ir širdies ritmą bei raumenų įtampą, gali padėti atsipalaiduoti kūnui. Muzikos klausymas taip pat moko vaiką pažinti savo ir kito emocijas, įsiklausyti, įsijausti, taigi netiesiogiai lavinamas ir vaiko empatijos pojūtis.

Liečiu Ką gali mano rankytės?

Pasikalbėkite apie tai, ką galima daryti rankytėmis: statyti, gro­ ti, lipdyti, žaisti, pakelti, glostyti, kutenti ir... stipriai apkabinti.

Kalbėdami apie pojūčius galite aptarti labai daug svarbių temų.

Šiurkštūs skaičiai

Piešiu pirštukais

Jums reikės:

Jums reikės:

• Švitrinio popieriaus

• Pirštais piešti skirtų dažų

• Klijų

• Smėlio

• Žirklių

• Druskos

Pojūčių plakatai

Iš švitrinio popieriaus iškirpkite skaičius. Tegul vaikas užsi­ merkia ir atpažįsta juos liesdamas.

Jums reikės:

Nepamirškite, kad vaikas mokosi per pojūčius, tad tokios už­ duotys yra svarbios ir turi sudaryti didelę dalį jūsų planuo­ jamų užduočių.

• Didelių popieriaus lapų • Piešimo ir rašymo priemonių • Senų žurnalų

Iš švitrinio popieriaus galite daryti skaičius, raides, geome­ trines figūras.

• Žirklių • Pieštukinių klijų Ant penkių didelių popieriaus lapų užrašykite: MANO AKY­ TĖS MATO, MANO AUSYTĖS GIRDI, MANO NOSYTĖ UŽUO­ DŽIA, MANO BURNYTĖ RAGAUJA, MANO RANKYTĖS LIEČIA. Tegul vaikas karpo iš senų žurnalų paveikslėlius ir ant lapų klijuoja tas iškarpas, kurios susijusios su vienu ar kitu pojū­ čiu. Pavyzdžiui, lape su užrašu MANO AKYTĖS MATO bus įdo­ mu surasti mėlynas, melsvas, rudas, pilkas, žalsvas akytes ir paaiškinti, kad regėjimas visiškai nesusijęs su akių spalva.

42

Į dažus, skirtus piešti pirštais, įpilkite smėlio arba druskos ir leiskite vaikui piešti. Tegul jis pajunta dažus ir smėlio ar drus­ kos grūdelius juose. Gal jūsų vaikas dar nežino, kodėl rodo­ masis pirštas vadinamas smaližiumi? Išbandykite, kuriuo pirštuku lengviausia iš stiklainio kabinti uogienę.

Ruduo

Lape MANO AUSYTĖS GIRDI galima klijuoti mašinos (girdžiu, kaip važiuoja), kompaktinių plokštelių grotuvo (girdžiu mu­ ziką), lietaus (girdžiu krintant lašus, šniokščiant) ir panašius paveikslėlius. Būtų geriausia, jei kalbėtumėte tik apie vieną pojūtį per dieną – nuo pirmadienio iki penktadienio aptarsite visus, o savaitgalį jau galėsite išsikepti pyragą ir pasidžiaug­ ti visais savo pojūčiais!

Pavyzdžiui, aš, kai dirbau su ikimokyklinukais, buvau pasida­ riusi „Šešėlių“ žaidimą, kuris labai patiko vaikams: jeigu kal­ bėdavau apie miško gyvūnus, iš įvairių žurnalų iškirpdavau jų nuotraukų. Tada iš švitrinio popieriaus iškirpdavau tokių pačių kontūrų – kaip vienas ar kitas miško gyvūnas – formas.

Ant stalo išdėliodavau miško gyvūnų nuotraukas, o „šešė­ lius“ iš švitrinio popieriaus sudėdavau į maišelį. Vaikas kiš­ davo ranką į maišelį ir ieškodavo, pavyzdžiui, meškos, kiškio, lapės ir pan. Radęs uždėdavo ant atitinkamo paveikslėlio.

43

Lytėjimo knygelė Jums reikės: • Popieriaus lapo • Spalvotų pieštukų • Žirklių • Dažų

Kas maišelyje gyvena?

Jums reikės: • Nepermatomo maišelio

Keletą kartų apibrėžkite ant popieriaus vaiko delniuką. Iš­ kirpkite visus apibrėžtus delniukus. Paprašykite, kad ant kiekvieno delniuko vaikas nupieštų tai, ką jam patinka liesti.

Ant pirštų galiukų, pamirkęs pirštukus į guašą, tegul padaro savo pirštukų atspaudus. Baigtus delniukus galite susegti į knygelę, kurią vaikas galės jums „paskaityti“ prieš miegą, arba šiais delniukais apklijuokite anksčiau padarytą plaka­ tą MANO RANKYTĖS LIEČIA.

• Įvairių žaislų, nepavojingų daiktų

Jums reikės:

Padarykite namuose girdimų garsų (lojančio šuns, bėgan­ čio vandens, uždaromų durų, žingsnių, virdulyje kunkuliuo­ jančio vandens ir pan.) įrašų. Tegul vaikas klausosi ir bando spėti, ką girdi.

• Virvės • Minkšto kamuoliuko ar žaisliuko Ant virvutės pririškite daug varpelių. Vieną virvutės galą pri­ taisykite prie vienos kėdės, kitą – prie kitos. Tegul vaikas meta minkštą žaisliuką ar kamuoliuką ir stengiasi „prakal­ binti“ varpelius.

Kiškio ausys Užriškite vaikui akis (arba pasiūlykite nusisukti, jei jam ne­ jauku būti užrištomis akimis) ir paprašykite įsiklausyti ir pa­ kartoti tai, ką jam pakuždėsite. Tada pašnibždomis pasaky­ kite kokį žodį, o vaikas tegul jį garsiai atkartoja. Šis žaidimas moko susikaupti, klausytis, be to, taip galėsite patikrinti, ar vaikas gerai girdi.

Girdžiu Vandens muzika Kurį laiką neišmeskite stiklinių indų. Pasistenkite sukaupti kuo įvairesnių. Kai surinksite bent jau kokių penkių „kolek­ ciją“, į stiklainius pripilkite vandens. (Jeigu turite vienodus stiklainius, pilkite nevienodą kiekį vandens.) Šaukštu švel­ niai barškindami į stiklainių kraštą, išgaukite pačių įvairiau­ sių garsų. Pabandykite sukurti melodiją. Vaikams ypač įdo­ mu stebėti, kaip kinta garsas įpylus daugiau vandens arba dalį jo nupylus. Leiskite jiems eksperimentuoti.

Ruduo

Mano namuose nebūna tylu

• Varpelių

Į maišelį pridėkite įvairių daiktų: minkštą žaisliuką, šiurkštų šepetėlį, slidžią nuotrauką, švelnų rankšluostėlį ir pan. Te­ gul vaikas kiša ranką į maišelį ir spėja, ką palietė. Paprašyki­ te, kad apibūdintų liečiamą daiktą. Puikiai žinoma, kad kuo daugiau vaikas kalba, tuo labiau plečiasi jo žodynas. Kuo tur­ tingesnis vaiko žodynas, tuo lengviau jam pradėjus skaityti.

Jeigu pradėjęs skaityti vaikas daug ką supranta, jis jaučia­ si motyvuotas. Jeigu vaikas jaučiasi motyvuotas, jis skaito dar daugiau, o to pasekmė – geresni rezultatai. Tad moky­ kite vaikus kuo daugiau įvairesnių žodžių! Nebijokite sinoni­ mų, įdomesnių žodžių. Apskritai rekomenduočiau visiems pedagogams ir tėvams drąsiai naudoti internetinį sinonimų žodyną sinonimai.lt. Taip ne tik plėsis vaiko žodynas, bet, ti­ kiu, turtės ir suaugusiųjų gimtoji kalba!

44

Kalbantys varpeliai

Pučiu ragą Jums reikės: • Tualetinio popieriaus ritinėlių arba spalvoto kartono • Spalvoto popieriaus • Klijų Prisiminkite, kokių yra pučiamųjų muzikos instrumentų. Pa­ darykite savo muzikos instrumentą – „ragą“. Nuo tualetinio popieriaus likusį kartono ritinėlį apklijuokite spalvotu po­ pieriumi, lipdukais. Štai ir jūsų „ragas“. Galite susukti „ragą“ ir iš spalvoto kartono. Iš kurio instrumento sklindantis gar­ sas yra stipresnis?

45

Uostau Kvapi vatytė

Matau Ką mato akytės?

Jums reikės:

Paklauskite vaiko, ką jis mato čia pat (lapus, vabaliukus), o ką tolumoje (žvaigždes, saulę). Aptarkite, kokios formos, spal­ vos yra tie daiktai, kuriuos jis mato. Pasakykite vaikui, kad yra žmonių, kurie nemato. Tegul pabando pereiti kambarį užriš­ tomis akimis. Su vaikų grupe galite pažaisti „Aklą vištą“. Ap­ tarkite, kaip jaučiasi žmogus, kai nieko nemato. Pakalbėkite apie aklųjų raštą – Brailio raštą. Iš anksto išsaugokite, pa­ vyzdžiui, dėžutes nuo vaistų, ant kurių yra užrašytas vaisto pavadinimas Brailio raštu. Tegul vaikai užsimerkia ir pirštu­ kais vedžioja šį raštą.

• Vatos • Įvairių kvapų • Sandariai uždaromų dėžučių Ant vatos gumulėlių užpurkškite ar užlašinkite įvairių kva­ pų (kvepalų, tualetinio gaiviklio, eterinio aliejaus, nagų lako valiklio ir pan.) ir sudėkite juos į sandariai uždaromus inde­ lius (puikiai tiks fotojuostelių dėžutės arba stiklainiukai nuo vaikiško maistelio). Atidarykite juos paeiliui ir duokite vaikui pauostyti. Tegul jis pasako, koks kvapas patinka, o koks – ne.

Paskui tegul bando atspėti, koks tai kvapas. Jei vaikas ma­ žesnis, ant stalo sudėkite ir tuos daiktus, kurių kvapą užuos indeliuose.

Ką išduoda nosytė?

Aš matau...

Susitarkite, kad žaisdami šį žaidimą užduosite atspėti tik tai, kas yra kambaryje ir kas aiškiai matyti. Tada sakykite, pavyz­ džiui: „Aš matau nežinia ką raudonos spalvos.“ Vaikas turi rasti kambaryje esantį raudoną ar bent kiek raudonos spal­ vos turintį daiktą ir spėti. Jei neatspėja, ieško tol, kol randa.

Stenkitės ugdyti vaiko pastabumą, kad jis prisimintų ir iš­ moktų kuo daugiau spalvų pavadinimų.

Apeikite su vaiku namus ir paprašykite, kad jis apibūdintų, kokias paslaptis jam „išdavė“ jo nosytė. Paskui kartu pagal­ vokite, ką dar ji gali „papasakoti“: kad mama ar tėtė kepa pyragą, kad reikia išsimaudyti, kad kaimynė čirškina bly­ nus, kad už lango pliaupia lietus ir žydi gėlės. Aptarkite, ko­ kie kvapai mus džiugina pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Ar galima užuosti kaimą, miestą? O kada nieko neužuodžiame?

Pakalbėkite su vaiku ir apie tai, koks būtų gyvenimas, jei ne­ galėtų nieko užuosti.

Prisisek uodegą Jums reikės:

Kvepiantis plastilinas

• Didelio popieriaus lapo

Jums reikės:

• Lipnios juostos

• Plastilino

• Piešimo priemonių • Klijų

• Eterinio aliejaus Į plastiliną įlašinkite eterinio aliejaus ir lipdykite. Galite lip­ dyti vaiko mėgstamus gyvūnėlius, gėles. Leiskite jam rink­ tis – tegul „atranda“ save, stengiasi suprasti, kas jam patinka.

46

Ruduo

Ant didelio popieriaus lapo nupieškite kokį nors uodeguotą gyvūną (tik nepieškite uodegos!) ir priklijuokite piešinį ant sienos ar durų. Tada nupieškite ir iškirpkite uodegą. Tegul vai­ kas užsimerkia ir bando prilipinti uodegą reikiamoje vietoje.

47