Issuu

Tarptautinis bestseleris

Morali ambicija Š

Kaip liautis švaistyti savo talentus ir gyventi prasmingą gyvenimą

KNYGOS „ŽMONIJOS GERUMAS“ AUTORIUS

Rutger Bregman

Morali ambicija Rutger Bregman

Kaip liautis švaistyti savo talentus ir gyventi prasmingą gyvenimą

Iš nyderlandų kalbos vertė

Saulė Rygertaitė

VILNIUS 2025

Rutger BREGMAN

MORELE AMBITIE

De Correspondent, Amsterdam, 2024

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Nyderlandų literatūros fondas

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Join the movement on moralambition.org.

First published in the Netherlands as Morele ambitie by De Correspondent (decorrespondent.nl/en) a member-funded journalism platform for independent voices.

ISBN 978-609-466-894-4

TURINYS

Prologas 9

Laimingiausio žmogaus žemėje paslaptis

1 skyrius. Ne, nesi geras toks, koks esi 15

Paprastas pavyzdys, ką galima nuveikti su savo talentu

2 skyrius. Lūžio taškas .................................................................................... 39

Apie pasipriešinimo didvyrius ir moralių ambicijų užkrečiamumą

3 skyrius. Prisijunkite prie sektos (arba patys tokią įkurkite) ..................... 61

Ralphas Naderis, kvakeriai ir kiti keisti klubai, pakeitę pasaulį

4 skyrius. Laimėjimą laikykite savo moraline pareiga ................................ 87

Apie penkias kilniojo nevykėlio iliuzijas ir Rosos Parks genialumą

5 skyrius. Išmokite verkti žiūrėdami į lentelę su skaičiais 117

Nepaprasta istorija apie žmogų, kuris paspaudė ne tą nuotolinio pultelio mygtuką

6 skyrius. Užsiregistruokite į drąsuolių Hogvartsą 135

Apie vieną iš labiausiai įkvepiančių mokyklų planetoje

7 skyrius. Sugalvokite, ko reikia pasauliui, ir tai išraskite 159

Ko galime pasimokyti iš tokių pionierių ir kūrėjų kaip Jonas Salkas ir Josephine Cochrane

8 skyrius. Išgelbėkite gyvybę, dabar tik už 4999,99 USD 185

Ko galite pasiekti nustatydami radikalius prioritetus ir kaip galima visiškai sužlugdyti savo moralias ambicijas

9 skyrius. Išplėskite savo moralės ratą 213

Šeši ženklai, kad esate ne toje istorijos pusėje

10 skyrius. Būkite geras protėvis ..................................................................

Apie didžiausias grėsmes žmonijai

Kada darote pakankamai?

Prologas

Negaliu patikėti, kad gyvenimo tikslas yra būti „laimingam“. Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti naudingam, atsakingam, garbingam, gebančiam užjausti. Galiausiai – būti svarbiam: būti reikšmingam, už ką nors pasisakyti, apskritai kad tai, jog išvis gyvenai, ką nors reikštų.

LEO ROSTEN

Rašytojas (1908–1997)

Mokslininkai negalėjo patikėti savo akimis. Jie dar niekada nebuvo matę tokių smegenų. Tą ankstų 2001 metų gegužės 22-osios rytą Viskonsino universiteto laboratorijoje jie žiūrėjo į magnetinio rezonanso aparato sugeneruotus naujausius vaizdus1.

Kas čia vyksta? Jų tiriamojo smegenyse buvo užfiksuotas didžiausias gama bangų lygis, kada nors stebėtas neuromokslininkų. Kairė prefrontalinės žievės pusė (smegenų dalis, siejama su laimės pojūčiu) virpėjo nuo aktyvumo, o dešinė pusė, atsakinga už neigiamas mintis, beveik nefunkcionavo2.

Kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, viso pasaulio žiniasklaida ištrimitavo, kad rastas žmogus, turintis nuostabiausias smegenis žemėje. Jo minčių kontrolės lygis stulbinamai aukštas, rašė vienas britų žurnalistas, o smegenyse siunčiami neregėti teigiami impulsai3.

Apie ką kalbėjo visas pasaulis? Ir kas atsitiko to žmogaus smegenims?

Magnetinio rezonanso aparate atsidūrė vienuolis Matthieu Ricardas. Jis užaugo septintojo dešimtmečio Paryžiuje ir prestižiniame Louis Pasteuro institute apgynė molekulinės genetikos daktaro disertaciją. Tačiau sulaukęs dvidešimt še-

šerių ir nepaisydamas laukiančios puikios mokslininko karjeros jis netikėtai pakeitė kryptį. Matthieu Ricardas išvyko į tolimąją Indijos šiaurę. Ten, tarp Himalajų viršūnių, jis mokėsi pas žymiausius budizmo meistrus.

Ilgainiui Ricardas sukaupė daugiau nei 60 000 valandų meditacijos. Metai iš metų jis maitino savo protą mintimis, kupinomis užuojautos ir artimojo meilės. Rezultatai buvo stulbinantys. Po magnetinio rezonanso tyrimo laikraščiai ir žurnalai paskelbė, kad Matthieu Ricardas yra „laimingiausias žmogus žemėje“.

Tai, ką pasiekė šis vienuolis, milijonai žmonių laiko aukščiausiu savo gyvenimo tikslu. Jie griebiasi nesuskaičiuojamos daugybės metodų, mantrų ir gyvenimiškų triukų, žadančių padėti pasiekti klestėjimą, turtus ir gerovę. Jeigu perskaitytumėte tuos prirašytus tūkstančius knygų apie septynis gyvenimo įpročius, dvylika priesakų ir tą vienintelę ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptį, nesunkiai sukauptumėte 60 000 valandų. Ko tik nepadarysi, kad tavo smegenys taptų tokios pat nuostabios kaip garsiojo prancūzo.

Tačiau į poną Ricardą galima pažvelgti ir kitaip. Taigi jis su savo mintimis praleido 60 000 valandų, arba 7500 darbo dienų, arba trisdešimt darbo metų (jei dirbama visu etatu). Trisdešimt metų, per kuriuos nieko nepadarė dėl kitų, trisdešimt metų, per kuriuos nė piršto nepajudino, kad pasaulis taptų geresnis. Ar vis dar galvojate, kad tuo reikia žavėtis?

Galbūt norėtumėte prasmingiau praleisti tą ribotą laiką, skirtą jums šioje planetoje. Galbūt jūsų pačių laimė nėra vienintelis, o juolab aukščiausias gyvenimo tikslas. Galbūt nenorite gulėti mirties patale graužiami jausmo, kad galėjote daugiau – daug daugiau.

Jei taip, jums reikia kitokios knygos, o ne dar vieno laimingo gyvenimo vadovo. Knygos, kuri ne palengvintų, o kaip tik apsunkintų jūsų egzistenciją. Knygos, kuri suteiktų ne paguodą, o diskomfortą. Knygos, kurią galbūt gailėsitės paėmę į rankas, nes užvertę paskutinį puslapį turėsite imtis darbo. Ši knyga būtent tokia.

1. Ne, nesi geras toks, koks esi

Žmonės gali visą gyvenimą praleist lipdami

kopėčiomis į sėkmę vien tik tam, kad pasiekę viršų suprastų, jog kopėčios atremtos ne į tą sieną.

Rašytojas (1836–1908)

ALLEN RAINE

1.

Didžiausias mūsų laiko švaistymas yra talento mėtymas vėjais. Milijonai žmonių visame pasaulyje galėtų reikšmingai prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, bet to nedaro. Kodėl? Pirma priežastis akivaizdi – nes jie neturi progos. Tik pagalvokite: pusė pasaulio gyventojų turi pragyventi už mažiau nei 7 dolerius per dieną1. Kiek tarp jų einšteinų, kurie taip ir liks neatskleisti?

Tačiau čia noriu pakalbėti apie tuos, kurie vis dėlto tokią progą gauna. Apie žmones, kurie patys gali planuoti savo karjerą, bet jų gyvenimo aprašymas vis tiek atrodo liūdnai. Talentus, kuriems visas pasaulis po kojomis, tačiau jie ir toliau sėdi įstrigę savo nuobodžiuose, beprasmiuose ar net kenksminguose darbuose.

Vis dėlto yra vaistas nuo tokio talento švaistymo ir jis vadinamas moralia ambicija. Morali ambicija – tai noras iš esmės pakeisti pasaulį į geresnę pusę. Paskirti savo karjerą didelėms mūsų laikų problemoms spręsti, nesvarbu, ar tai būtų klimato kaita, ar kūdikių mirtingumas, mokesčių vengimas ar eilinė pandemija. Tai troškimas nugyventi gyvenimą prasmingai ir palikti po savęs tai, kas iš tiesų svarbu.

Morali ambicija prasideda nuo paprasto suvokimo: tu turi tik vieną gyvenimą. Laikas, kuris tau liko šioje žemėje, yra

brangiausias tavo turtas. Papildomo laiko niekada nenusipirksi, o kiekviena veltui praleista valanda amžiams nugrimzta užmarštin. Jeigu dirbate visą darbo dieną, viso gyvenimo karjerą sudaro 80 000 valandų, 10 000 darbo dienų arba 2 000 darbo savaičių. Tai, kaip praleisite šį laiką, yra vienas svarbiausių moralinių klausimų jūsų gyvenime.

Taigi ką norėtumėte įrašyti į savo gyvenimo aprašymą?

Ar jūsų curriculum vitae (CV, arba gyvenimo aprašymas) bus tvarkingas, bet nuobodaus turinio popieriaus lapas? O gal vis dėlto pakelsite kartelę? Moraliai ambicingi žmonės nepriklauso bandai, jie tiki, kad laisvė reiškia gerokai daugiau. Tai laisvė atsisakyti įprastų sėkmės standartų. Laisvė eiti savo gyvenimo keliu suvokiant, kad jo pakartoti nebegalėsime.

Tiems, kurie nori padaryti pasaulį geresnį, šiais laikais nereikia toli ieškoti iššūkių. Žmonijai atsigaunant po siaubingos pandemijos, pirmą kartą po daugelio metų vėl daugėja badaujančiųjų2. Demokratijai ir teisinei valstybės santvarkai šlubuojant, daugiau nei 100 milijonų žmonių priversti palikti savo namus ir tapti pabėgėliais3. Kol vienas karščio rekordas keičia kitą, klimatologai nesiliauja atkakliai kartoti, kad „didžiausia ir esminė visuomenės transformacija“, kuri kada nors buvo įgyvendinta taikos metu, neišvengiama4.

Trumpai tariant, atėjo laikas pabusti moraliai ambicijai.

Žinoma, galite pagalvoti: viskas gražu ir gerai, bet aš dirbu nuo devintos iki penktos, turiu du vaikus ir paskolą po kaklu.

Tikrai stengiuosi rūšiuoti atliekas ir valgyti mažiau mėsos, bet „esminė transformacija“? Ne, aš tam nepasiruošęs.

Tokiu atveju ši knyga ne jums. Pasakysiu atvirai: iš pradžių daugiausia dėmesio norėjau skirti paaugliams ir jauniems su-

augusiesiems, kurie dar nenuėjo didžiosios savo gyvenimo kelio dalies. Dauguma perkopusiųjų trisdešimtmetį retai keičia kursą. Tas, kuris jau įsigijo labradorą, torto mentelę arba elektrinę vejapjovę, iš esmės yra prarastas žmogus.

Jei jus mano žodžiai erzina (o aš galiu tai suprasti), įrodykite, kad klystu. Visada pasitaiko išimčių, o šia knyga noriu įtikinti, kad ir jūs galite būti viena jų. Niekada nevėlu pakelti savo moralią ambiciją į aukštesnį lygį.

Pradėkime nuo paprasto pavyzdžio, ką galima padaryti su savo talentu. Mano nuomone, visas galimybes galime suskirstyti maždaug į keturias kategorijas:

I kategorija: nei ambicingas, nei idealistas

Yra tokių žmonių, kurie savo darbu paprasčiausiai niekaip nedaro pasaulio geresnio. Jie rašo ataskaitas, kurių niekas neskaito, arba vadovauja kolegoms, kuriems vadovauti net ne-

reikia. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad apie 8 proc. visų dirbančiųjų savo darbą laiko nenaudingu. Dar 17 proc. abejoja, ar jų darbas duoda kokios nors naudos visuomenei5.

Antropologas Davidas Graeberis tokią veiklą pavadino „šūdmalos darbais“6. Taigi apie ką konkrečiai mes kalbame? Iš tiesų lengviau pasakyti, kokios profesijos nepatenka į šią kategoriją. 2020 metais, prasidėjus koronaviruso pandemijai, daugelyje šalių buvo sudaryti „kritiškai svarbių profesijų“ sąrašai: jie apėmė nuo valytojų iki šiukšlių išvežėjų, nuo mokytojų iki slaugytojų, nuo autobusų vairuotojų iki ugniagesių. Tai būtent tie stiprūs pečiai, ant kurių laikosi valstybės gyvenimas. Jiems nereikia aiškinti apie moralias ambicijas.

Vis dėlto yra ir nelabai naudingų profesijų grupė. Tai nuomonės formuotojai ir rinkodaros specialistai, lobistai ir vadybininkai, biržos makleriai ir įmonių teisininkai – visi tie, kurių nelikus pasaulis labai daug neprarastų. Reikia paminėti,

kad į šią grupę patenka daugybė žmonių, įgijusių pavydėtinus mokslo laipsnius ir gaunančių dosnius atlyginimus. Kaip kartą atsiduso vienas feisbuko vartotojas: „Didžiausi mūsų kartos protai visas pastangas deda tam, kad sugalvotų geriausią būdą priversti žmones paspausti reklamą.“7

Gali būti ir blogiau. Kai kuriuos darbus galima vadinti netgi žalingais – jie priskiriami vadinamosioms silpnybių industrijoms (angl. sin industries). Čia rasime žmones, reklamuojančius priklausomybę sukeliančius vaistus, buhalterius, padedančius turtingiesiems išvengti mokesčių, draudimo agentus, įkyriai brukančius lupikiškas draudimo sutartis, ir visus, kurie sukasi azartinių lošimų ar tabako pramonėje.

Viešieji ryšiai paprastai užtepa ant tokių profesijų maskuojamąjį sluoksnį, slėpdami jų beprasmybę (pavyzdžiui, tabako gaminių įmonėje „Philip Morris“ dirbama kuriant „ateitį be tabako dūmų“). Tačiau nesuklyskite: čia kalbame apie žmones, kurie visuomenės sąskaita įgyja diplomą tik tam, kad tą pačią visuomenę vėliau susargdintų.

Suprantama, gimtadienio vakarėliuose daugeliui šių darbuotojų nemalonu pasakoti kitiems apie savo nenaudingą, o gal net ir kenksmingą darbą. Turbūt būtent dėl šios priežasties jiems mokamas didesnis nei vidutinis atlyginimas, nes už tokį gėdingą darbą norisi papildomo atlygio. Iš tiesų pastebėtas keistas ryšys tarp darbo užmokesčio dydžio ir verslo sektoriaus (a)moralumo8. Tai patvirtina kad ir šis grafikas iš vieno Šveicarijoje atlikto tyrimo:

Kai kuriems šios „nelabai ambicingų ir menkų idealistų“ kategorijos žmonėms yra išeitis – nedirbti visai. Yra daugybė saviugdos knygų, kuriose aiškinama, kaip kuo mažesnėmis pastangomis „uždirbti“ kuo daugiau pinigų, kad niekada nebereikėtų dirbti. Šiais laikais gausybė dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių svajoja apie vadinamąsias pasyvias pajamas –pajamas iš nekilnojamojo turto, akcijų arba kriptovaliutų, –kurias gaudami jie tikisi „išeiti į pensiją“ dar būdami jauni9. Žinoma, taupymas ir investavimas yra gerai, tačiau tokio mąstymo esmė paprastai skamba šiek tiek apgailėtinai. Tokių

žmonių tikslas – tai tam tikra laisvės forma, kai „nebereikia nieko daryti“. Dedamos visos pastangos, kad kuo greičiau iš biuro vergo virstum pensininku, tai yra prie visuomenės gerovės niekuo nebeprisidėtum, o tavo ankstesnį nuobodų darbą dirbtų kiti.

II kategorija: ambicingas, bet menkas idealistas

Antrai veltui iššvaistyto talento kategorijai priklauso ambicingi, bet toli gražu ne idealistai. Tokiems sėkmė – tai garbingas pareigų pavadinimas, didelis atlyginimas, kampinis kabinetas ir kitos panašios privilegijos.

Pažvelkite į tai, ką veikia baigusieji prestižiškiausius pasaulio universitetus. Net 45 proc. Harvardo absolventų įsidarbina finansų ar konsultavimo srityje10. Prieš kelerius metus atlikta apklausa parodė, kad ir Nyderlanduose 40 proc. gerai besimokančių studentų, gaunančių aukštus įvertinimus, svajoja dirbti didžiausiose konsultacinėse įmonėse, tokiose kaip „McKinsey“ ar „Boston Consulting Group“11. Ypač tarp jaunų vyrų labai populiarios konsultavimo ir bankininkystės srities profesijos12.

Aš kalbu apie protu nesuvokiamą talento švaistymą. Ekonomistas Benjaminas Lockwoodas dar 2000 metais studijuodamas išskirtiniame Amhersto koledže Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebėjo, kad daugelis kitų studentų renkasi tas pramonės šakas, kurių kuriama pridėtinė vertė ne visada yra aiški13. 2017 metais jis kartu su dar dviem kolegomis paskelbė novatorišką tyrimą, kuris parodė, kad daugelis senųjų bendraklasių yra finansinė našta visuomenei14.

Atminkite, kad jūsų talentas yra tik įrankis, o jūsų ambicijos –nesuvaldyta energija. Klausimas, kaip tai panaudosite?

RUTGER BREGMAN (Riutgeris Bregmanas, g. 1988 m.) –istorikas, rašytojas, vienas populiariausių Nyderlandų mąstytojų. Garsiausia jo knyga „Žmonijos gerumas“ išversta į 46 kalbas, pasaulyje jos parduota daugiau kaip 1,5 mln. egzempliorių. Tarptautiniu mastu pripažintas autorius pristato naują knygą „Morali ambicija. Kaip liautis švaistyti savo talentus ir gyventi prasmingą gyvenimą“, kuria inicijuoja reikšmingą socialinį judėjimą, – kartu su knygos pasirodymu Nyderlanduose atidaryta mokykla ambicingiems altruistams ugdyti. Tokias mokyklas ketinama steigti ir Londone bei Niujorke.

Žmogaus karjera trunka vidutiniškai 2000 savaičių. Kaip praleisime šį laiką – vienas svarbiausių apsisprendimų mūsų gyvenime. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad daugybė žmonių jaučiasi įstrigę neįdomiuose, beprasmiuose ar net žalinguose darbuose. R. Bregmanas įsitikinęs, kad dabar kaip niekad svarbu kalbėti apie moralią ambiciją – valią padaryti pasaulį geresnį. Šiandienos pasaulis išgyvena ne vieną krizę: stiprėja autokratinių valstybių įtaka, didėja migracijos bangos, daugėja skurstančiųjų ir badaujančiųjų, ryškėja klimato kaitos padariniai. Atėjo metas nustoti vaikytis madingai skambančių pareigų, vis didesnės algos ir paklausti savęs: kuo aš prisidedu prie žmonijos gerovės?

Knygoje R. Bregmanas kritikuoja šiuo metu vyraujantį sėkmės suvokimą, padeda atrasti ir įdarbinti tikruosius savo talentus bei pataria, kaip po savęs palikti ką nors išties vertingo. Tai sukrečianti ir kartu įkvepianti knyga visiems, trokštantiems pokyčių tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.

Knygoje „Morali ambicija“ rasite vilties, humoro ir vertybinių orientyrų – šiais laikais, kai mums viso to stinga. – Timothy Snyder

Viena tų retų knygų, kurios išties gali padėti jums tapti geresniu žmogumi. – Adam Grant

Horst