„SPORTAS“ NR. 19 (2024)
LEIDĖJA
VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ
ĮMONĖS KODAS 300093445
OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24. LT
DIREKTORIUS
ARTŪRAS GIMŽAUSKAS
TEL. +370 698 82 421
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS.INFO
FINANSININKĖ
GIEDRĖ GIMŽAUSKIENĖ
TEL. +370 655 07 600
ISSN 1392-9259
INDEKSAS 5214
4 Žvilgsnis
Padelio bumas – ne tik Lietuvoje
8 Situacija
Nepagrįstos baimės
12 Naujovė
Laiką taupančios treniruotės
16 Inventorius
Kokius batelius rinktis ir kaip juos prižiūrėti
20 Seminaras
Sportininkams – naudingos žinios ir geros emocijos
NORS PADELIS JAU SKAIČIUOJA BEVEIK ŠEŠIASDEŠIMTIES METŲ ISTORIJĄ, LIETUVOJE ŠIS SPORTAS TIK DABAR IŠGYVENA POPULIARUMO BANGĄ. TRENERIU DIRBANTIS IR SUKAUPTAS ŽINIAS KITIEMS PERDUODANTIS GERIAUSIAS ŠALIES PADELIO ŽAIDĖJAS TITAS MIKELEVIČIUS SAKO, KAD ŠIS ŽAIDIMAS TIK IŠ PIRMO ŽVILGSNIO ATRODO PAPRASTAS. >
„Vėtra“
Norint trumpai apibūdinti padelį kaip žaidimą, galima sakyti, kad tai – lyg teniso ir skvošo mišinys. Žaidžiamas mažesnėje nei teniso aikštėje, nors taškų skaičiavimo sistema yra identiška. Padelis dažniausiai žaidžiamas poromis, šiuo sportu gali užsiimti įvairaus fizinio pajėgumo, amžiaus ir lyties žmonės.
Šį žaidimą ano amžiaus septintąjį dešimtmetį sugalvojo
Enrique Corcuera, tuo metu gyvenęs Meksikoje, Akapulke. Turtingas ispanų verslininkas mėgo žaisti tenisą, bet metams bėgant tenisas tapo fiziškai per sunkus. Tačiau E.Corcuera ir toliau norėjo užsiimti tokiu sportu, kuris būtų azartiškas ir reikalautų teniso kortuose įgytų įgūdžių. Užtvėręs sienomis aikštelę prie namų, ėmė žaisti
Paddle Corcuera – taip Akapulke imtas vadinti žaidimas, sujungęs teniso ir skvošo elementus. 1974 m. jį į Europą atvežė E.Corcueros draugas iš Ispanijos verslininkas
Alfonso de Hohenlohe, įkūręs pirmuosius padelio kortus
Marbeljos kurorte.
Lietuvoje padelis gyvuoja šiek tiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmasis jį mūsų šalyje populiarinti ėmė legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, einantis Lietuvos padelio federacijos (LPF) viceprezidento pareigas.
Praėjusių metų duomenimis, padelį visame pasaulyje žaidžia apie 25 mln. žmonių, o žaidimo industrijos vertė išaugo net iki 2 mlrd. JAV dolerių, be to, tai viena sparčiausiai populiarėjančių sporto šakų.
Didžiulis bumas juntamas ir Lietuvoje: vienas po kito atsidaro padelio kortai, bet į juos patekti darbo dieną piko valandomis – ne pati lengviausia užduotis, nes žaidimą išbandyti nori visi.
„Manau, padelio populiarumo bangą lėmė didelis naujų kortų skaičius. Duris atvėrė daug naujų kompleksų, todėl anksčiau vietos neradę ir po stogu netilpę žmonės gavo, sakykime, antrą šansą išmėginti padelį ir jį pažinti, tad natūraliai smarkiai padaugėjo žaidžiančiųjų. Padelis tapo žinomu ir atpažįstamu sportu, ir jau drąsiai galima sakyti, kad tai vienas populiariausių pasirinkimų, kai kalbame apie aktyvią veiklą“, – pastebi T.Mikelevičius.
Padavimas daug paprastesnis nei teniso kortuose, padelio aikštė mažesnė, todėl šis rakečių sportas kur kas prieinamesnis didesnei visuomenės daliai. Bet pasiekti tam tikrą žaidimo lygį nėra taip paprasta.
„Viskas priklauso nuo žmogaus ir jo norų. Mano metodika yra profesionalesnė, net iš mėgėjo reikalauju taisyklingos technikos ir žaidimo analizavimo, o tai tikrai nėra lengvas procesas. Bet nesupraskite klaidingai – išmokti žaisti tam tikru lygiu tikrai įmanoma ir įvykdoma misija. Juk visi mes skirtingi ir kiekvienas turime savų tikslų“, – primena treneris.
Norint išmėginti ir išmokti žaisti padelį derėtų žinoti, kad tai nėra pigus sportas. Svarbu patogi sportinė apranga, tinkami bateliai, kokybiška raketė. Jau turint visą reikiamą eki-
Padelį galima žaisti ir žiemą, ir vasarą
Padelį į Lietuvą atvežė Š.Marčiulionis
puotę ir pramokus žaisti, sportas tampa gerokai pigesnis.
„Tai tikrai nėra pigus sportas. Ypač kalbant apie treniruotes, kurios dažniausiai vyksta individualiai, o individualus sportas visada nėra labai pigus. Jeigu kalbame tik apie žaidimą, tada taip, tai yra kur kas pigiau, nes aikštėje visada būna keturi žmonės“, – šypteli T.Mikelevičius.
Korto valandos nuoma gali kainuoti nuo 20 iki 40 eurų, priklausomai nuo to, kada einate žaisti. Dar T.Mikelevičius primena, kad nederėtų į padelio kortą ateiti klaidingai nusiteikus, esą tai labai lengvas ir techninių įgūdžių nereikalaujantis sportas.
„Daugelis mano, kad tai gana greitai išmokstama sporto šaka, todėl greitai galima pasiekti aukštą lygį. Jeigu atvirai, padelis gana sudėtingas, bet jau ir Lietuvoje pasiekęs aukštą meistriškumo lygį, o ką jau kalbėti apie Ispaniją ar Italiją, kur tenka lankytis ir dalyvauti įvairiuose turnyruose“, – pasakoja pašnekovas.
Nors tarp mėgėjų padelio populiarumas Lietuvoje, kaip
ir visame pasaulyje, auga lyg ant mielių, kol kas tai neišvirsta į laimėjimus tarptautinėje arenoje. T.Mikelevičius yra aukščiausią reitingą pasaulyje turėjęs lietuvis – 253-ią, o dabar norėtų, kad iš gausaus sportą pamilusių žmonių būrio išaugtų ne vienas profesionalas.
„Mėgėjų padelis Lietuvoje – labai aukšto lygio. Tačiau to negalima pasakyti apie profesionalus – čia stringame. Pats esu daugkartinis šalies čempionas, rinktinės narys. Manau, daviau atspirtį kai kuriems žaidėjams ir jaunuoliams, kad ir šiame sporte galima kažko siekti daugiau. Tačiau profesionalus šio sporto lygis kol kas nekyla taip, kaip norėtųsi. Yra šiek tiek sistemos spragų, galbūt pačių klubų bėdų, trūksta trenerių, todėl parengti profesionalą – sunku. Bet mes esame jauni – neseniai šventėme dešimtmetį, kai padelis atkeliavo į Lietuvą. Savo rezultatais parodžiau, kad ir lietuvis gali pasirodyti padelio pasaulyje, o dabar padarysiu viską, kad pakelčiau šio sporto lygį mūsų šalyje ir pamatytume augančius jaunuosius sportininkus, taip pat tobulėjančius mėgėjus“, – noro neslepia T.Mikelevičius.
Padelio mėgėjus bei tuos, kurie šio sporto dar neišbandė, turėtų pradžiuginti ir sudominti neseniai atlikto mokslinio tyrimo rezultatai. Dažniausiai girdime rekomendacijas užsiimti jėgos treniruotėmis, plaukioti, bėgioti, vaikščioti ar minti dviratį, jeigu norime gyventi ilgiau. Tačiau mokslininkai neseniai išskyrė sporto šaką, kuri gyvenimą prailgina daugiausiai.
Privati medicinos akademija JAV „Mayo Clinic“ po ilgai trukusio tyrimo nustatė, kad rakečių sportas – tenisas, badmintonas ir sparčiai populiarėjančios jų atmainos padelis bei piklbolas – ilgina mūsų gyvenimus labiausiai.
Neabejotinas lyderis – tenisas. Teigiama, kad šio sporto entuziastai savo gyvenimą gali prailginti net 9,7 metų, o badmintono – 6,2. Tikslių duomenų apie padelį ir piklbolą nėra pateikiama dėl šių sporto šakų jauno amžiaus, tačiau priduriama, kad šios atmainos, kaip ir visas rakečių sportas, gyvenimo trukmei daro didžiausią įtaką iš visų fizinių veiklų.
JĖGOS TRENIRUOTES LANKANČIOS IR SVARMENIS KILNOJANČIOS MERGINOS
NETURĖTŲ BAIMINTIS, KAD UŽSIAUGINS TOKIUS PAT RAUMENIS KAIP VYRAI. TAI, PASAK TRENERĖS EGLĖS GRAUŽINYTĖS, GREIČIAU MITAS NEI TIESA.
Specialistė išskiria ir svarbiausius aspektus, kuriuos moterims derėtų žinoti prieš pradedant lankyti jėgos treniruotes.
„Tarp vyresnių moterų dar išlikusi baimė užsiauginti per didelius raumenis, bet paaiškinus, kad taip nenutiks, ir pabrėžus sporto naudą jos greitai nusiramina.
Didesnės baimės šiuo metu vyrauja dėl to, kaip taisyklingai viską atlikti, neapsijuokti, kiek kartų daryti pratimą ir kokie yra patys tinkamiausi, kad ir sportavimo poreikis būtų patenkintas, ir rezultatas pasiektas.
Dar vienas įdomus mitas, kad apie moters kūną nusimano tik moteris. Šiek tiek su tuo sutinku, nes moteris moters kūną pažįsta geriau nei vyras, bet tikrai tiek vyras, tiek moteris gali treniruoti bet kurios lyties žmogų“, – įsitikinusi specialistė.
Kodėl mitas apie it vyrai raumeningas moteris – neteisingas?
„Moteris iš esmės niekada nepasieks tokio raumenyno dėl organizme esančio estrogeno kiekio, kuris ir neleidžia turėti masyvių raumenų, kad ir kiek ar kokių svorių kilnotumėte. Kūnas gali sustangrėti, pakeisti formą, bet tik tiek – ypač, kai tikslingai dirbama ties kažkokia raumenų grupe“, – aiškina E.Graužinytė.
Dar visai neseniai buvo manoma, kad sporto salė – tai vieta, skirta vyrams, bet salėms modernėjant ir vis labiau populiarėjant toks nusistatymas greitai išnyko. Kartu su didėjančia sveikatingumo sklaida ir samprata keitėsi požiūris ir į jėgos treniruotes.
„Požiūris į jėgos treniruotes, treniruoklius ir sporto sales stipriai pasikeitė. Moterys jų jau nebijo, noriai ateina ir treniruojasi. Žmonės vis geriau supranta jėgos pratimų naudą fizinei ir emocinei sveikatai. Sakyčiau, kad dabar į sporto klubus ateina vienodai vyrų ir moterų“, – sako E.Graužinytė.
Moterys į ją dažniausiai kreipiasi paskatintos įvairių problemų ir norų.
„Vyresnės moterys dažniausiai kreipiasi dėl antsvorio ir sveikatos bėdų – itin dažnai dėl psichologinių. Jos nori gerinti savo kūno proporcijas vien dėl emocinės būklės ir nuotaikos. Kaip žinoma, sportas didina serotonino kiekį, gaunama dopamino. Galiausiai sportas gali tapti netgi hobiu ar mėgstamu laisvalaikio užsiėmimu. Tarp paauglių dažnos nugaros problemos arba nepasitenkinimas per mažu kūno svoriu, norima priaugti raumenų masės“, – vardija specialistė.
Trenerės teigimu, į treniruoklių salę atėjusioms moterims ir merginoms nereikėtų kilnoti labai didelio svorio, saugo-
Moterys
E.Graužinytę
dažniausiai kreipiasi paskatintos
įvairių problemų ir norų
ti kelius ir nugarą. Iš pradžių reikėtų stiprinti visą korpusą, pagrindinius raumenis, svarbiausia – nugarą. O sustiprinus nugarą jau galima žengti link intensyvesnių pratimų.
Nugaros raumenų stiprinimą ji rekomenduoja pradėti nuo darbo su baziniais treniruokliais ir kineziterapinių pratimų ant kilimėlio, naudojant kamuolį arba savo kūno svorį.
„Nėra blogų treniruoklių ir inventoriaus, jeigu jie tinkamai naudojami. Susižaloti su bet kokiu pratimu ar treniruokliu gali bet kuris asmuo, jeigu jis nesilankė pas trenerį ar neturi tam tikrų žinių.
Vienareikšmiškai siūlyčiau rinktis trenerį ir išbandyti tiek asmenines, tiek grupines treniruotes, daugelis sporto salių tą siūlo. O tada atsirinkti, kas mieliau širdžiai. Žinoma, nepamirškite, kad judėjimo įvairovė labai pasitarnaus tikslo siekimui“, – patarimais dalijasi E.Graužinytė.
Trenerio būtinybę šiais laikais dar labiau išryškino socialinių tinklų daroma įtaka, mat juose apstu informacijos ir nuomonės formuotojų, mokančių, kaip derėtų kilnoti svorius. Tačiau ne visada ši informacija yra teisinga ar tuo labiau padedanti įsisąmoninti pratimų atlikimo techniką. „Socialiniai tinklai dažnai yra žalojantis veiksnys visais gyvenimo klausimais, sporto taip pat. Jaunesni žmonės dažnai lenktyniauja, kas iškels daugiau svorio, o nuo tokių dalykų prasideda žala kūnui. Kartais baisu žiūrėti, ką salėse daro paaugliai ir jauni žmonės, stokojantys sąmoningumo.
Vis dėlto socialinių tinklų bijoti nereikia, bet reikia labai atsirinkti informaciją, kas yra tikra ir teisinga, sveika ir nelabai sveika. Socialinėje erdvėje vyrauja dvi pusės – juoda ir balta. Tik pasitelkus sveiką nuovoką ar pagalbą galima atskirti, kas yra sveika, o kur jau prasideda juodoji magija“, – juokiasi trenerė.
Ji įsitikinusi, kad pradedant sportuoti darbas su treneriu yra būtinas.
„Kiekvienas tėvas, leidžiantis atžalą iki 18 metų į sporto salę, turėtų derinti mokymus pas trenerį ir pažintį su treniruokliais. Kai kurie tėvai treneriais nepasitiki, tačiau be reikalo – dabar jau beveik visi treneriai yra diplomuoti ir baigę atitinkamus mokymus, visi turi stiprų žinių ir praktikos bagažą.
Kiekvienas specialistas turi savo metodiką, savitą stilių ir teikia paslaugas taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Kiekvienas žmogus turi atrasti ir surasti savo trenerį – kaip gydytoją ar psichologą. Nereikia bijoti ieškoti ir nereikia bijoti suklysti renkantis trenerį. Nepatiko kažkas – eini ir ieškai toliau. Bandai pas vieną, kitą, kol randi artimą ir tinkamą. Be to, trenerių pakeitimas kartais nėra blogai – tada gali kažką palyginti ir suprasti, kas tau artimiau ir labiau patinka. Sakyčiau, kad tai net sveika ir naudinga. Tai lygiai tas pats, kaip su komforto zona gyvenime: jeigu nejauti noro kažkur eiti ar keisti, galbūt tą padaryti vertėtų dėl asmeninio tobulėjimo. Pas mylimą ir mėgstamą trenerį visada galima sugrįžti“, – pataria trenerė.
AUKŠTO INTENSYVUMO INTERVALINĖS TRENIRUOTĖS, GERIAU ŽINOMOS HIIT PAVADINIMU, IŠGYVENA DIDŽIULĮ BUMĄ VISAME PASAULYJE, YPAČ JAV. LIETUVOJE JOS VIS DAR NĖRA TOKIOS POPULIARIOS, NORS YRA LABAI NAUDINGOS.
Kas yra HIIT (High-Intensity Interval Training)? Kaip išduoda pavadinimas, tai treniruočių, per kurias siekiama išlaikyti kuo aukštesnį intensyvumą, tipas. Tokia treniruotė dažniausiai trunka iki pusvalandžio. Klasikinis jos pavyzdys gali būti toks: 30 sek. bėgate maksimaliu greičiu, tada 60 sek. ilsitės ir kartojate ciklą. Tokiu būdu galima atlikti įvairias fizines veiklas ar konkrečius pratimus.
Šitaip treniruojantis ne tik taupomas laikas, bet ir sudeginamas didelis kalorijų kiekis, taip pat itin gerai lavinama anaerobinė ištvermė.
Šių treniruočių populiarumas JAV drastiškai šoktelėjo atlaisvinus pančius per COVID-19 pandemiją. Čia net juokaujama, kad jeigu nori turėti sėkmingai veikiančią sporto studiją, turi siūlyti HIIT treniruotes. Jos tapo sparčiausiai populiarėjančia treniruočių metodika, o tai daugiausia lėmė laikas, kurio šiuolaikiniai žmonės turi vis mažiau.
Vienas didžiausių šių treniruočių pranašumų – trukmė, nes joms užtenka pusvalandžio, bet gali trukti ir dešimt minučių. Tai gali būti patogi mankšta anksti ryte prieš darbą arba vakare, jei nenorite stoviniuoti prie treniruoklių piko metu ir trokštate daugiau laiko skirti poilsiui ir namams. >
HIIT treniruotei nereikia specialios įrangos: galima rinktis jau minėtą bėgimą, dviratį, šokdynę ar tam tikrus pratimus – šuolius į viršų, pritūpimus, lipimą laiptais ir t.t.
JAV atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 92 proc. žmonių
HIIT treniruotėmis mėgavosi labiau nei įprastu svorių kilnojimu ar darbu su treniruokliais, nors per jas sportavo intensyviau ir sunkiau. Pagrindiniais tokio pasirinkimo pranašumais apklaustieji įvardijo sutaupytą laiką ir nuolat besikeičiantį stimulą, t.y. galimybę kaskart keisti atliekamus pratimus ar pačią veiklą. Be to, būtent HIIT treniruotėse geriausiai pavyksta išlaikyti klientus, o grupiniai užsiėmimai yra pelningiausi sporto klubams, nes dėl HIIT žmonės nuolat sugrįžta.
Svarbu ir tai, kad šis populiarumas nėra tuščias: HIIT suteikia kur kas daugiau naudos, ne tik sutaupo laiko ar padeda greitai sudeginti kalorijas. Viena tokių mažiau matomų naudų – po HIIT treniruočių pagreitėja metabolizmas, o tai leidžia toliau aktyviai deginti kalorijas likusios dienos metu. Tyrimais taip pat nustatyta, kad nuolat šias treniruotes praktikuojantys žmonės geriau pasisavina deguonį.
Be to, po aštuonių savaičių nuolatinių HIIT treniruočių buvo pastebėta, kad sumažėjo kraujo spaudimas ir širdies ritmas, esant ramybės būsenai, taip pat nukrito cukraus kiekis kraujyje.
Asmeninis treneris Aivaras Pekorius sako, kad HIIT – puikus pasirinkimas ir alternatyva vietoje įprastų kardiotreniruočių.
„Jeigu siekiate priaugti raumeninės masės, HIIT treniruotės tam nėra tinkamos. Tačiau jas drąsiai galima įtraukti į jūsų treniruočių programą. Šios treniruotės fiziškai daug sunkesnės nei įprasti kardiopratimai, bet kur kas dinamiškesnės. Pasirinkę HIIT sudeginsite daugiau kalorijų, o tai aktualu, norint sudeginti riebalinį kūno sluoksnį. Taip pat sustiprinsite širdį, pagerinsite jos veiklą. Tačiau prieš pra-
dėdami HIIT treniruotes tinkamai įsivertinkite savo fizinį pajėgumą: pasitarkite su gydytoju, kvalifikuotu treneriu, kad įvertintų jūsų galimybes ir padėtų parinkti protingą bei saugų krūvį“, – pabrėžia jis.
Treneris pastebi, kad tarp daugybės naudų viena svarbiausių – HIIT neleis nuobodžiauti.
„Dirbdamas dažnai susiduriu su situacija, kai klientai po jėgos treniruočių tiesiog tingi atlikti kardiopratimus. Juk ne veltui internete apstu juokų apie tai, kaip žmonės praleidžia šią dalį. Tai yra blogai, bet iš dalies juos galima suprasti: tai monotoniška veikla, kuria užsiimant susidaro įspūdis, kad laikas sustojo arba ėmė labai lėtai slinkti. Šiuo atveju HIIT treniruotės turi didžiulį pranašumą, nes per jas nuobodžiauti nebus kada“, – juokiasi treneris.
A.Pekorius pateikia kelis HIIT treniruočių pavyzdžius ir pasidalija patarimais, kurie bus naudingi visiems.
„Pats svarbiausias – klausykite savo kūno ir reguliariai tikrinkitės sveikatą. Ypač aktualu ją įsivertinti prieš pradedant bet kokią intensyvesnę fizinę veiklą“, – primena treneris.
KELI
Stacionariu dviračiu iš visų jėgų minkite 30 sek. Toliau dviratį minkite iš lėto, lengvu tempu 2–4 min., atsižvelgiant į laiką, kurio reikia atsigauti, ir jūsų fizinį pajėgumą. Kartokite tą patį 20–30 min.
Bėkite 15–30 sek. iš visų jėgų. Tada eikite arba lėtai bėkite 1–3 min., atsižvelgiant į laiką, kurio reikia atsigauti, ir jūsų fizinį pajėgumą. Kartokite tą patį 10–20 min. Prieš pradėdami treniruotę tinkamai apšilkite, o prieš pirmąjį sprintą bėkite lengvu tempu 5–10 min.
Pritūpkite ir pašokite aukštyn, kartokite šį pratimą 30–90 sek. Tada ilsėkitės stovėdami arba vaikščiodami 30–90 sek. Kartokite tą patį 10–20 min.
PATARIMAI PRIEŠ PRADEDANT HIIT TRENIRUOTES
Jeigu esate naujokas, HIIT treniruotėms pasirinkite jums gerai pažįstamą veiklą ar pratimą. Pavyzdžiui, nesirinkite bėgimo, jeigu nebėgiojate.
Jeigu turite bėdų su sąnariais, rinkitės tas veiklas, kurios jų stipriai neapkrauna – važiavimą dviračiu ar plaukimą.
Darykite pakankamo ilgio poilsio pertraukas. Poilsis tarp serijų visada turėtų trukti ilgiau už darbinę treniruotės fazę.
Pradėkite iš lėto – nuo kelių treniruočių per savaitę. Pirmąją savaitę neatlikite daug darbinių serijų, treniruokitės 10 min.
Vėliau didinkite serijų skaičių, treniruotės trukmę ir krūvį.
Skirkite pakankamai laiko poilsiui tarp treniruočių.
Jeigu kada nors turėjote bėdų dėl širdies, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Sportuokite protingai – visas treniruotes atlikite klausydami savo kūno ir stebėdami savijautą.
DAŽNAI SAVO MALONUMUI BĖGIOJANTYS AR MĖGĖJŲ VARŽYBOSE DALYVAUJANTYS BĖGIKAI SUSIMĄSTO, KOKIUS BATELIUS PIRKTI: POPULIARAUS GAMINTOJO BRANGIUS AR PANAŠAUS MODELIO MAŽAI ŽINOMO GAMINTOJO, TAČIAU GEROKAI PIGESNIUS.
Ar visada verta permokėti už vardą? Žinomas Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgikas vilnietis Petras Pranckūnas, kuris aktyviai bėgioja ištisus metus, dalyvauja įvairiose varžybose ir į namus grįžta su apdovanojimais, lygina brangesnių ir pigesnių varžybų modelio batelių savybes bei pagrindinius skirtumus.
Toliau – P.Pranckūno pasakojimas, kuriame jis taip pat dalijasi savo įžvalgomis, kaip prižiūrėti sportinius batelius, nes tinkamai prižiūrima avalynė tarnaus ilgiau ir padės bėgikams sutaupyti.
SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI
Kuo ypatingi brangūs garsių gamintojų bateliai? Pirmiausia – svoris. Garsių gamintojų batai dažniausiai svers 40–50 gramų mažiau, o kartais šis skirtumas bus dar didesnis. Kalbant apie batelius, tai daugoka.
Patvarumas. Žinomo prekės ženklo bateliai tarnaus ilgiau. Pigūs nebus pritaikyti dideliems krūviams, dažniausiai neturės specialių sutvirtinimų, apsaugų, bus pagaminti iš prastesnių medžiagų ir susidėvės daug greičiau.
Amortizacija. Nors pado storis atrodo labai panašus, žinomos įmonės batelių amortizacinės savybės daug geresnės ir išlieka nepakitusios ilgesnį laiką. Visa tai atitinkamai atsilieps ir traumų tikimybei.
Toliau galėtume paminėti vidpadį. Pigių batų jis būna gan paprastas ir nelabai patogus, todėl, esant galimybei, rekomenduojama keisti. Firminių vidpadis specializuotas ir labiau pritaikytas prie kojos linkių.
Dar vienas akivaizdus lyginamų batų skirtumas – sukibimas su paviršiumi. Šiuo požiūriu žinomos firmos avalynė irgi vienareikšmiškai pirmauja. Pigių batelių padas
kartais pradeda trintis, nubėgus vos vieną kitą šimtą kilometrų, jie slidūs bėgant šlapia danga. Apsiavę pigius ir garsios firmos, paprastai pajusime, kad antrieji gerokai patogesni.
Tad pirmenybę reikėtų teikti gero gamintojo kokybiškiems batams. Tačiau tai nereiškia, kad negalima sportuoti ir su pigesniais, paprastesniais.
Produkto brangumas nebūtinai garantuoja efektyvumą. Suprantama, daug kas priklauso nuo finansų, vis dėlto, jei galite, pirmenybę skirkite geros firmos avalynei.
Perkant žinomų gamintojų batus, neverta vaikytis madų, ieškoti naujausio modelio, žavėtis naujovėmis. Tai nereikalingas pinigų švaistymas. Praktika rodo, kad naujovės dažniausiai nepasiteisina, nors kainuoja daug brangiau.
Bėgimui puikiai tiks ir praėjusių metų modelio batai, svarbiausia, kad būtų tinkamai parinkti bei funkcionalūs.
PRIEŽIŪROS YPATUMAI
Iš viso bėgimo inventoriaus labiausiai kenčia batai. Jiems tenka šlapti per lietų, gerti žolės rasą, minkyti purvą ar sniegą, klampoti per druskiną miesto gatvių pliurzą, o sausu oru kvėpti kelio dulkes.
Bėgimo avalynę, kaip ir visa kita, reikia laiku ir tinkamai prižiūrėti. Geras šeimininkas batus laiko sausus, švarius ir vėdina.
Batai, kuriais rūpinamasi, išsaugos amortizaciją, bus atsparūs vandeniui, patikimai sukibs su kelio danga, išlaikys drėgmės ir šilumos laidumą, atrodys estetiškai. Švari ir tvarkinga avalynė saugos kojas nuo ligų, pėdų oda ilgiau išliks sausa, neatsiras bakterijų ir grybelių, sumažės traumų ir bėgimo nuospaudų tikimybė.
Todėl reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių plaunant ir džiovinant batus. Ir nepamiršti gamintojo rekomendacijų.
Pabėgiojus batus, ypač sušlapusius, reikėtų bent truputį atvarstyti, išimti vidpadžius, jeigu jie neįklijuoti ar neprisiūti, ir palikti džiūti kambario temperatūros vėdinamoje patalpoje.
Net jei bėgiojote sausu oru, batuose bus šiek tiek drėgmės. Ji sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis, o jos yra pagrindinė blogo kvapo priežastis. Nemaloniam kvapui pašalinti galite naudoti specialius batų dezodorantus.
Iškart po treniruotės sportinius batus patartina nuvalyti drėgna servetėle, kad purvas neįsigertų ir nepridžiūtų. Nešvarumai bato audinį padaro mažiau elastingą ir greitina plyšimus ir įtrūkius.
Ar skalbti batus mašinoje – spręskite patys. Šiuo klausimu bėgimo bendruomenė pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni plauna tik rankomis, atsargiai naudodami šepetį.
Jų nuomone, skalbimo mašina neišvengiamai trumpina batų tarnavimą.
Kiti be skrupulų grūda į mašinos būgną – jie įsitikinę, kad
specialiai sukurti subtilūs skalbimo režimai sportbačiams nepakenks. Abu požiūriai turi pliusų ir minusų.
Plaunant sportbačius rekomenduojama naudoti kuo mažiau skalbimo priemonių, pakanka ir paprasto ūkinio muilo. Jei vis dėlto nutarsite skalbti mašinoje, įdėkite į specialų tinklinį maišelį ir nustatykite nelabai aukštą temperatūrą.
Į tą patį maišelį galite sudėti ir vidpadžius bei raištelius. Nepersistenkite ir į mašiną iškart nesugrūskite visos savo batelių kolekcijos, nes kentės ne tik avalynė, bet ir perkrautas būgnas, greičiausiai nė nepavyks kokybiškai išskalbti.
Išplautus batus gerai išskalaukite. Džiovinti nepatartina ant radiatoriaus, priešais atvirus šilumos šaltinius ar kaitrioje saulėje. Batai, perdžiūvę aukštoje temperatūroje,
kartais susitraukia ir pradeda trinti.
Džiovinant saulėje, padų guma gali pakisti: pasidaryti slidi, suprastėti sukibimas su trasos danga, ypač bėgant per sniegą ar lyjant, pablogėti amortizacija.
Panašių problemų kyla, kai batai ilgai nedėvimi. Džiovindami batus, kad neprarastų formos, galite prikimšti laikraščių.
Išskalbtus ir išdžiovintus sportbačius patartina apdoroti specialiu vandeniui atspariu batų purškikliu. Tada jie tarnaus ilgiau ir bus atsparūs drėgmei.
Prieš dėdami į batų dėžę kitam sezonui ar ilgiau saugoti, sportbačius būtinai išplaukite ir gerai išdžiovinkite. Kad neprarastų formos, į vidų galite nekietai prikišti popieriaus ar audinio.
LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO SEMINARE „SOCIALINIAI TINKLAI IR SAVO ATEITIES ĮGALINIMAS“. MOLĖTUOSE DVI DIENAS VYKUSIAME
RENGINYJE DALYVAVO 21 ĮVAIRIŲ SPORTO ŠAKŲ ATSTOVAS. JŲ AMŽIUS –NUO 15 IKI 38 METŲ.
Seminare, į kurį atvyko ir olimpiečių, ir karjerą dar tik pradedančių sportininkų, buvo galima pasiklausyti ne tik patyrusių lektorių paskaitų. Jas papildė pačių dalyvių pasakojamos unikalios karjeros istorijos, praktinės užduotys, įvairūs žaidimai, padėję atletams dar geriau pažinti save, mokę komandinio darbo ir vienybės.
„Galvoti apie savo ateitį labai svarbu. O mūsų pakviesti lektoriai papasakos ir parodys įrankių, su kuriais galima greičiau pasiekti sėkmę“, – sveikindamas sportininkus, susirinkusius į šiemet atidarytą viešbutį „Molėtai“, sakė LTOK generalinis direktorius Einius Petkus.
Seminare dalyvavo 3x3 krepšinio, bokso, dziudo, irklavimo, sportinių šokių, kliūčių ruožo rungties, futbolo, kalnų
slidinėjimo, stalo teniso, šaudymo, laipiojimo, orientavimosi ir žirgų sporto atstovai.
„Savo ateities įgalinimas: stiprybės ir vertybės, pomėgiai, tikslai ir planavimas“ – tai temos, kuriomis kalbėjo mokymus pradėjusi LTOK užsienio ryšių direktorė dr. Vaida Mačianskienė. Ji yra vienintelė Tarptautinio olimpinio komiteto programos „Athlete365 Career+“ sertifikuota lektorė Lietuvoje. Šis sertifikatas leidžia edukuoti sportininkus karjeros klausimais. Mokymai vyksta pagal TOK parengtą medžiagą.
Per surengtas praktines dirbtuves su asmeninio prekės ženklo kūrimo strategija supažindino ISM profesorė ir
nišinės konsultacijų įmonės „Persona Cognita“ įkūrėja dr. Dominyka Venciūtė. Influenceriai.lt atstovė Fausta Barauskaitė papasakojo apie nuomonės formuotojų rinkos subtilybes, atskleidė šios veiklos užkulisius, kainodarą. Bene daugiausiai šypsenų atletų veiduose buvo galima išvysti per ISM profesoriaus ir lektoriaus dr. Eigirdo Žemaičio vedamas praktines „LEGO Serious Play“ dirbtuves „Aš – komandos dalis“, kurių metu sportininkai, dėliodami iš lego kaladėlių įvairias figūras, į save ir aplinkinius pažvelgė per kūrybingumo prizmę.
Vienas vyriausių seminaro dalyvių, šią vasarą su komandos draugais Paryžiaus olimpinių žaidynių 3x3 krepšinio bronzą iškovojęs 37-erių Gintautas Matulis, paklaustas, kodėl nutarė užsiregistruoti į mokymus, neslėpė: „Sportas nėra baigtinis mūsų gyvenimo etapas. Tad nuolat žiūri į priekį, ieškai karjeros galimybių. Kursai patraukė ir tema apie socialinius tinklus, kaip juos įgalinti veikti, sukurti daugiau vertės.“
Jam pritarė 16-metė kalnų slidininkė iš Druskininkų Neringa Stepanauskaitė: „Seminare galėjome geriau pažinti save. Ir tikrai atradau savyje kelis dalykus, kurių nemaniau turinti. Juk įsisukęs į rutiną – mokslai, treniruotės – tik bėgi ir nesustoji. Mokymai suteikė galimybę stabtelėti, pažvelgti į save, pasigilinti.“
Visiems mokymų dalyviams buvo įteikti sertifikatai, liudijantys, kad jie išklausė programos „Athlete365 Career+“ mokymus.
„Mūsų komanda stengėsi sugalvoti seminaro turinį, kuris jums būtų įdomus, įtraukiantis, dar nematytas. Tikiuosi,
išvydote kitokį mokymų formatą, išlipote iš savo komforto zonos, aikštelės, maniežo ar ringo. Tikiu, kad bent žingsneliu prisidėjome prie jūsų tobulėjimo.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nėra didelis – čia dirba tik dvylika žmonių. Bet stengiamės dėl jūsų, dėl sporto šakų federacijų, visada esame šalia. Bet kada galite kreiptis į mus, skambinti, siūlyti kitų mokymų temas“, – baigdama seminarą priminė LTOK sporto direkcijos vadovė Agnė Vanagienė.
Seminaro dalyviams antros renginio dienos rytą buvo suorganizuota ekskursija į greta viešbučio esančią Dariaus Sarkano vadovaujamo Molėtų kūno kultūros ir sporto centro salę ir naująjį Molėtų baseiną, kuriame kai kurie sportininkai lankėsi jau išvakarėse – plaukiojo baseine, padirbėjo treniruoklių salėje.
POPULIARIAUSIAS – INSTAGRAMAS
V.Mačianskienės paskaitoje, kurioje praktinius užsiėmimus keitė teorija, dalyviai patys galėjo identifikuoti savo stipriąsias charakterio savybes, išgirdo daugybę patarimų, kaip sukurti gyvenimo aprašymą, kad šis atkreiptų galimų darbdavių dėmesį.
„Dirbtinio intelekto laikais CV perskaitomas per šešias sekundes. Todėl labai svarbu išryškinti savo savybes. Sportiniai pasiekimai čia neduoda didelės naudos. Bet darbo rinkoje trūksta tokios aukštos kvalifikacijos žmonių kaip jūs. Juk sportas – tai disciplina, režimo laikymasis, rezultatų siekimas“, – sakė lektorė.
Nuolat LTOK rengiamus mokymus vedanti D.Venciūtė pastebi, kad Lietuvos sportininkai gana aktyvūs socialinė-
je erdvėje. „Vieni tai daro strategiškai, matydami tam tikrą naudą. Kiti gal intuityviai. Bet turinio kokybe neatsiliekame nuo pasaulinio lygio sportininkų“, – sakė D.Venciūtė.
Jos teigimu, dažniausiai naudojama platforma pastaraisiais metais yra instagramas, taip pat populiarėja „TikTok“ programėlė. Tik ja kol kas sportininkai mažiau naudojasi.
„Stereotipiškai galvojama, kad feisbukas yra tas kanalas, kurį renkasi vyresnė auditorija. Bet Lietuvoje feisbukas vis dar gana populiarus, tik jame mažiau galimybių gauti reklaminių pasiūlymų sportininkams kaip nuomonės formuotojams. Daugiausia užsakymų – instagrame“, – paaiškino D.Venciūtė.
Nuomonės formavimo srities specialistė F.Barauskaitė, kalbėdama apie socialinių tinklų populiarumą, teigė, kad daugiausiai „TikTok“ vartotojų yra iki 25 metų amžiaus. O instagramu įprastai domisi šiek tiek vyresni lankytojai. D.Venciūtė atskleidė, kuo svarbus asmeninis prekės ženklas. „Asmeninis ženklas yra tai, ką kiti žmonės galvoja apie mus. Tam tikras vidinis įspūdis, jausmas, nuomonė. Ir tiesiog reikia suprasti, kad socialiniai tinklai yra kanalas, kurį galime valdyti formuodami nuomonę apie save kitų žmonių galvose. Tad nauda gali būti labai įvairi. Ji gali duoti partnerysčių, tam tikrų projektų, galimybių, kurios ateis, kai pasibaigs sportininkų karjera. Tai yra matomumas. Juk sportininkai turi didelę galią formuoti ne tik sporto šakos, bet ir savo šalies įvaizdį. Todėl tai yra ne tik galimybė, bet ir atsakomybė“, – pabrėžė ISM profesorė.
Jos nuomone, net ilgi nagai, šukuosena, tatuiruotė, plaukų spalva gali tapti išskirtiniu bruožu socialinėje erdvėje.
Seminaro dalyviai domėjosi, ar kuriant asmeninį prekės ženklą galima naudotis dirbtiniu intelektu.
„Galima. Aš ir pati juo naudojuosi, bet tik tam, kad ištaisytų klaidas tekstuose. Tačiau nereikėtų jam patikėti visko. Todėl sakau – naudokitės, bet su saiku“, – pridūrė D.Venciūtė.
F.Barauskaitė įspėjo sportininkus, kad šie, jeigu gautų pasiūlymą ką nors reklamuoti, būtinai pasirašytų sutartį ir atsakingai kurtų turinį.
GEROS EMOCIJOS IR NAUDA
Viena aktyviausių mokymų dalyvių olimpietė raitelė Justina Vanagaitė, vos prasidėjus seminarui, įkėlė į savo dienos istoriją nuotraukų iš renginio.
„Pritariu posakiui, kad jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose – tavęs iš viso nėra. Todėl jau anksčiau nutariau įveiklinti savo unikalumą. Tam, kad turėčiau daugiau sekėjų ir būčiau įdomesnė rėmėjams. Jų aš jau turiu – per socialinius tinklus atėjo. Bet labai atsakingai renkuosi, su kuo dirbti“, – sakė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse startavusi dailiojo jojimo atstovė.
Jai antrino kitas aktyvus mokymų dalyvis boksininkas Algirdas Baniulis: „Kartais pasiūlymai bendradarbiauti būna tokie apie nieką. Į tokius niekada rimtai nežiūriu.“
Visi seminaro dalyviai, net ir asmeninių sporto šakų, vieningai tvirtino, kad čia jautėsi tarsi viena didelė komanda. Ypač per E.Žemaičio vedamas praktines „LEGO Serious Play“ dirbtuves „Aš – komandos dalis“.
„Komandinis darbas svarbus. Išsinešiu iš čia geras emocijas ir šypseną“, – po šios renginio dalies sakė A.Baniulis.
Orientavimosi sporto atstovas Vilius Aleliūnas pastebėjo: „Kiekvienas esame didesnės ar mažesnės komandos detalė. Bet kiekviena detalė svarbi. Ir turi būti matoma. Ir socialinėje erdvėje mes turime būti, jei norime būti matomi.“
Olimpinis medalininkas G.Matulis irgi džiaugėsi galimybe susipažinti su kitų sporto šakų atstovais: „Nesvarbu, ar tu olimpinių žaidynių medalininkas, ar jaunimo čempionas. Visi mes sportininkai ir siekiame savų tikslų, svajonių. Man labai patiko būti sporto bendruomenėje. Kiekvienas iš mokymų gavome naudos, pozityvumo, kuriuos panaudosime ateityje.
Pavyzdžiui, mano kolega krepšininkas Darius Tarvydas sakė, kad jis nėra kūrybingas. Bet dėliodami lego pamatėme, kad esame kūrybingi, tik kiekvienas savaip. Bet įsisukę į rutiną pamirštame, ką galime. Svarbu nepamiršti žaismingumo, juk kiekvienas turime vidinį vaiką. Reikia pabėgti nuo rutinos, dažniau pagalvoti, ko mes norime, kas esame. Ir tai padės mums pasiekti savo tikslų.“
Tarptautinėje Italijos komandoje „Magoni IST“ besitreniruojanti kalnų slidininkė N.Stepanauskaitė pasakojo, kad ir tarp jos treniruočių draugių populiariausias yra instagramas.
„Tendencija naudotis socialiniais tinklais kyla. Mūsų sportas – labai brangus, todėl garsinti savo vardą, ieškoti rėmėjų itin svarbu. Galimybės socialiniuose tinkluose –beribės. Reikia bandyti jomis pasinaudoti“, – sakė dešimtokė iš Druskininkų.
Ji prisipažino, kad daug motyvacijos suteikė seminare Molėtuose dalyvavę olimpiečiai: „Labai keista buvo. Juk prieš kelis mėnesius su tėčiu žiūrėjome, kaip mūsų krepšininkai Paryžiuje kovoja dėl medalių, o šiandien su vienu jų prie vieno stalo sriubą valgiau. Sunku patikėti. Buvo labai smagu susipažinti su Justina Vanagaite. Ji labai charizmatiška asmenybė. Žinoma, ir su kitais sportininkais labai smagu pabendrauti, nes su kitų šakų atstovais labai retai susikerta keliai.“