„SPORTAS“ NR. 18 (2024)
LEIDĖJA
VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ
ĮMONĖS KODAS 300093445
OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24. LT
DIREKTORIUS
ARTŪRAS GIMŽAUSKAS
TEL. +370 698 82 421
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS.INFO
FINANSININKĖ
GIEDRĖ GIMŽAUSKIENĖ
TEL. +370 655 07 600
ISSN 1392-9259
INDEKSAS 5214
4 Klubas
Įsisiautėjusi „Vėtra“ verčia pasitempti
10 Veidas
Nugalėtojais padaro ne pasaulio rekordai
12 Iš arti
Dviračiu – ir žiemą
16 Patarimai
Prieš sezoną – namų darbai
20 Sveika mityba
Dieta gąsdinti neturėtų
LIETUVOS BĖGIMO MĖGĖJŲ ASOCIACIJOS (LBMA) TARPKLUBINĖS TAURĖS VARŽYBŲ ĮSKAITOJE PERNAI
ANTRĄ VIETĄ UŽĖMĘS BĖGIMO MĖGĖJŲ IR SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS „VĖTRA“, ĮSIKŪRĘS PASVALYJE, IŠKOVOTŲ POZICIJŲ NEUŽLEIDŽIA IR ŠIEMET.
Po dvylikos etapų iš šešiolikos šis klubas žengia antras ir pralaimi tik Kauno bėgimo mėgėjų klubui. Visi taškai bus sudėlioti po paskutiniojo Kauno kalėdinio bėgimo etapo, vyksiančio gruodžio 14 d.
Bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubas „Vėtra“ įsikūrė 2000 m. birželio 19 d. Vienas šio klubo įkūrimo iniciatorių – šiemet rugpjūčio 10-ąją 70 metų jubiliejų sutikęs
Pasvalio sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris ir nuo 2005 m. šio rajono Joniškėlio G.Petkevičaitės-Bitės gimnazijos kūno kultūros mokytoju metodininku dirbantis Zenonas Balčiauskas.
„Iš pradžių priklausėme bėgimo mėgėjų ir triatlono klubui „Mūša“, tačiau nebuvome patenkinti tuomečio klubo vadovo darbu, todėl grįždamas iš bėgimo „Aplink Zaraso ežerą“ visas bėgikų kolektyvas tvirtai nusprendė kurti savo bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubą „Vėtra“. Turėjome ir bėgimo entuziastų, ir sveikai gyventi nusiteikusių žmonių. Klubo pagrindą pirmaisiais metais sudarė 10–12 žmonių, o kiti buvo prijaučiantys mūsų užmojams.
Klubas organizuodavo populiarias masines miesto žiemos sporto šventes: vieni dalyvaudavo slidinėjimo varžybose, kiti bėgimo, treti skriedavo rogutėmis, dar kiti šokdavo į eketę. Dalyvaudavome įvairiuose Lietuvoje rengiamuose bėgimuose, kurių, tiesą sakant, anksčiau tiek daug nebūdavo. Tapdavome prizininkais. Į mūsų gretas įsiliedavo jaunimo. Dalyvaudavome įskaitiniuose LBMA organizuojamuose renginiuose, rinkdavome kilometrus, atkakliai varžydavomės su kitais klubais.
Tapome žinomi Lietuvoje. Užimdavome antrą, trečią, ketvirtą vietas, dažnai patekdavome į šešetukus. Mus paremdavo rajono savivaldybė, tačiau, atsiradus „Pieno žvaigždžių“ krepšinio komandai, didžioji pinigų dalis tekdavo jai, o mums – ašaros.
Ypač didelio populiarumo sulaukė mūsų organizuojamas Pasvalio maratonas – tai buvo antrosios maratono varžybos Lietuvoje, pirmieji juos pradėjo rengti vilniečiai. Mūsų maratonas gyvuoja iki šios dienos, šiemet jis buvo jubiliejinis dvidešimtasis ir jame dalyvavo net 33 „Vėtros“ bėgikai. „Vėtra“ kasmet stiprėjo, vienijo 50–60 bėgikų ir sveikos gyvensenos puoselėtojų“, – klubo istoriją pasakoja Z.Balčiauskas.
22 metus klubui vadovavęs Z.Balčiauskas tapo klubo veidu. „Kol dar sveikata leidžia, iki šiol dalyvauju įvairiose bėgimo varžybose“, – sako ilgametis „Vėtros“ vadovas.
Kartais jis iš Pasvalio ryžtasi nubėgti 16–18 km į pamokas
Joniškėlyje arba iš jų parbėga namo, mašinos vairą patikėdamas savo kolegoms.
Įsimintiniausias jam – estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ iš Vilniaus į Taliną, kuriame pasvalietis dalyvavo net 28 kartus iš 33 surengtų. Tai yra rekordinis šio renginio pasiekimas.
„Bėgau ir pernai, bėgau ir šiemet, bėgsiu ir kitąmet, jei
sveikata leis. Esu bėgęs visus „Baltijos kelio“ estafetinius etapus ir ne kartą“, – džiaugiasi Z.Balčiauskas.
Klubui ištikimi ir jo bendraminčiai Kazimieras Petruškevičius, Saulius Lapienė, Kazimieras Stankevičius, su kuriais kartu kūrė „Vėtrą“. Jų Mažyliu vadinamas K.Stankevičius jau sulaukė 82-ejų, yra vyriausias klube, varžybose nedalyvauja, bet bėgioja savo malonumui.
Klubo nariui Jonui Valuntoniui – jau 85-eri. Dabar jis bėgimą iškeitė į šiaurietiškąjį vaikščiojimą ir kasdien skuba į parką pasportuoti. Prieš porą metų Z.Balčiauskas klubo vadovo estafetę nutarė perduoti jaunimui – Pasvalio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnei Jurgitai Packevičienei.
Šiemet gegužės mėnesį J.Packevičienė trečią kartą dalyvavo Tarptautinės policijos asociacijos sporto žaidynėse Brašove (Rumunija) ir 5 km bėgimo distancijoje su komandos draugėmis savo amžiaus grupėje tapo čempione.
„Vėtra“ dabar vienija ne tik Pasvalio, bet ir Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių rajono, Anykščių, Vilkaviškio bėgikus.
Du klubo nariai dabar gyvena užsienyje, bet atstovauja klubui. Tai Danijoje įsikūręs pasvalietis Jonas Nakvosas ir Vokietijoje gyvenantis šiaulietis Egidijus Stripeika.
„Kviečiame visus, kurie nori atstovauti ar prisidėti prie mūsų klubo. Klubas turi patvirtintus įstatus ir narystės taisykles. Metinis narystės mokestis nerenkamas, klubo lėšos kaupiamos iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, kurią savanoriškai perveda nariai. Ieškome rėmėjų.
Vieni klubo nariai pamėgo bėgimą, kiti – sveiką gyvenseną. Praėjusiais metais feisbuke įkūrėme grupę ir ją pavadinome „Eketė Pasvalyje“, taigi kviečiame visus pasvaliečius prisijungti prie mūsų sveikatinimo veiklos, maudytis šaltame vandenyje ir grūdintis. Vienais metais į eketę šoko net dešimt mūsų sveikuolių, dabar jų truputį sumažėjo. Klubo sveikuoliai Lėvens upėje ar parke esančiame >
Šilo ežerėlyje maudosi vieną kartą per savaitę ir visiems rodo beribes žmogaus dvasines bei fizines galias.
Organizavome kelis renginius „Stebuklingas vanduo“, į kuriuos kvietėme visus pasvaliečius, juos drąsinome nebijoti šalto vandens, pasitelkti jį imunitetui stiprinti. Vasario mėnesį vykstame į tradicinę šventę „Palangos ruoniai“.
Tokie renginiai labai suartina sveikai gyvenančius žmones, kurie savo pavyzdžiu rodo valios, ryžto, grūdinimosi poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Norėtume atgaivinti masines miesto žiemos sporto šventes“, – sako J.Packevičienė.
Maudynes pamėgo ir pati „Vėtros“ vadovė su vyru Dariumi Packevičiumi. Jie net žiemą maudosi kiekvieną dieną, į šaltas bangas nyra ir Juozas Baliūnas, Zenonas Balčiauskas, vyras ir žmona Arūnas bei Almina Jankauskai, Drąsius Valunta.
Klubo sveikuoliai atviruose telkiniuose maudosi kartą per savaitę.
Pagal tradiciją jau daug metų sausio 1-ąją „Vėtra“ kviečia visus į Pasvalio parką naujus metus pradėti eketėje. Mat ledinių maudynių entuziastai kasmet sausio 1-ąją švenčia ne tik Naujuosius metus, bet ir Pasaulinę ruonių dieną. Klubas tą dieną rengia sveikuolišką bėgimą, entuziastai visi kartu pasidžiaugia prasidėjusiais naujais metais. Paklausta, ar „Vėtra“ šiemet LBMA tarpklubinės taurės varžybų įskaitoje išsilaikys antroje vietoje, J.Packevičienė patikina: „Tikrai išsilaikysime. Praėjusiais metais pirmą kartą pakilome taip aukštai, buvome antri, todėl tvirtų
pozicijų pasiryžę neužleisti ir šiemet. Mūsų bėgikai iš kitų klubų išsiskiria tuo, kad skatiname dalyvauti daugiau šeimos narių, vidutinio ar pagyvenusio amžiaus žmones, nebūtinai tuos, kurie labai greitai bėga.
Stengiamės, kad kuo daugiau mūsų žmonių aktyviai leistų dienas, dalyvautų renginiuose, nes LBMA įskaitinių bėgimų pagrindinis principas ir yra tas, kad kuo gausiau dalyvautų šeimų, nes jos gauna daugiau įskaitinių taškų.
Bėgimo varžybose klubui atstovauja visa mano šeima: bėga vyras, bėgu aš ir trys mūsų vaikai: kariuomenėje dirbantis 29-erių Dovydas, 27-erių Martynas ir 13-metis Majus bei antrą klasę lankanti anūkė Onutė. Netgi marti, policijos pareigūnė Viktorija Packevičienė, prisijungė prie mūsų“, – džiaugiasi „Vėtros“ vadovė.
„TWINNATION“
VILNIUJE PAGERINO „L-SIT MUSCLE UPS“ PRATIMO, DAR VADINAMO KAREIVUKU, GUINNESSO REKORDĄ. A.SAULIS ŠĮ GANA SUDĖTINGĄ PRATIMĄ ATLIKO 15 KARTŲ, ANKSTESNIS JO REKORDAS – 14.
Atletas prisipažino, kad rekordas jam pakluso tik per plauką: „Tikėjausi, kad pavyks padaryti daugiau nei 15. Planuose buvo 18–20 sėkmingų veiksmų. Vis dėlto dėl kelių techninių niuansų bei priimtų netinkamų sprendimų yra kaip yra. Žinoma, jokio pasiteisinimo neturiu ir jo negali būti, nes rekordas yra rekordas. Lemiamą dieną visada gali nutikti kažkas netikėto ir paveikti tavo rezultatą. Žinojau, kad taip būna, ir jaučiausi pasiruošęs. Net jeigu tą dieną būtų liūtis, negalėčiau teisintis, kad tai turėjo įtakos rezultatui. Jis yra toks, koks yra.“
A.Saulis (viduryje)
užsibrėžęs nemažai tikslų
Guinnesso rekordo patvirtinimo reikia laukti ne vieną mėnesį. Tokios patirties jau turintis A.Saulis dėl to per daug sau galvos nekvaršina, mat viskas buvo užfiksuota ir įamžinta.
„Visą reikalingą medžiagą rekordui patvirtinti, tokią kaip vaizdo įrašas, liudininkų parodymai, nuotraukos ir panašiai, nusiunčiau Guinnesso rekordų fiksavimo atstovams ir laukiu patvirtinimo. Laukimas neerzina, nes jaučiuosi viską atlikęs techniškai tvarkingai ir tiksliai. Atlikdamas pratimus visada stengiuosi išlaikyti techniką, o šįkart kojas laikiau ne 90 laipsnių kampu, ko užtektų, bet dar aukščiau, o tai pridėjo papildomos apkrovos ir pilvo presui, ir pačiam judesiui. Dėl to nemanau, kad būtų galima prie kažko prisikabinti ir nepatvirtinti rekordo“, – svarsto gimnastikos entuziastas.
„L-sit Muscle ups“ judesys atrodo taip: atliekant šį pratimą, kol žmogus atsiduria virš skersinio, kojos turi būti būtinai išlaikytos ištiestos priešais save. Taip kūnas sukuria 90 laipsnių kampą. Jeigu judesys neatliekamas ilgiau nei 2 sek., jis nėra įskaitomas ir rekordas nefiksuojamas.
„Šio pratimo sunkumas tas, kad 90 laipsnių kampas nelei-
džia užsimesti savęs ant skersinio panaudojant sulenktus kelius, arba vadinamąjį svingą. Atsidurti virš skersinio turi naudodamas tik rankų ir nugaros raumenų sprogstamąją jėgą. Tai yra viena sunkiausių vadinamojo kareivuko pratimo variacijų“, – paaiškina A.Saulis.
Šis gimnastas vasario mėnesį pagerino dar vieną rekordą –prisitraukimų ant riešų.
„Kitaip tariant, prisitraukimus reikėjo daryti nelaikant skersinio suspaudus delnais, o pasikabinus ant jo tik riešais. Skamba skausmingai ir iš tikrųjų taip yra. Per minutę pavyko padaryti 28 tokius prisitraukimus. Ten stipriai dirba dilbiai, nes riešus reikia išlaikyti užlenktus“, – aiškina sporto gerbėjas.
Nors pats A.Saulis, kalbėdamas apie šiuos abu pratimus, dar mato potencialo, jo mintys jau nukreiptos į kitus rekordus.
„Manau, tobulėti dar yra kur, nes jėgų turiu. Kartais net pats jaučiuosi, tarsi būčiau pavartojęs kokių stipresnių papildų ar steroidų, – šypsosi A.Saulis. – Tikrai būna dienų, kai jaučiuosi net labai galingai, nors mano vieninteliai papildai yra kreatinas ir maistas. Jeigu viskas klostysis pagal planą, o dievai neatims jėgos ir dar jos pridės, kitais metais ketinu atlikti vieną sunkiausių pratimų, kuris tikrai atrodys įspūdingiau nei ankstesni. Apie jį kol kas nedaugžodžiausiu, nes, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokias. Man taip jau yra nutikę, ir ne kartą. Taigi ateitis viską parodys.“
Su „Twinnation“ komanda jis yra užsibrėžęs nemažai tikslų, ypač susijusių su jėgos sporto šakų renginiais.
„Toliau rengsime varžybas ir gerinsime rekordus“, – sako A.Saulis ir priduria, jog „Twinnation“ komandos sąskaitoje šiuo metu yra penki pasaulio bei penki Lietuvos rekordai. Bet pasaulio rekordai nėra svarbiausias jo tikslas. Jam daug svarbiau – asmeninis tobulėjimas.
„Ko vaikausi – tai asmeninių rekordų. Jie yra pagrindinis tikslas. Atlikęs 15 „muscle up‘ų“ nejaučiau didelės euforijos, nors tai buvo pasaulio rekordas. Tik po kelių dienų supratau, kodėl: treniruotėse šių pratimų jau buvau atlikęs 15, o 16 ir daugiau – ne. Nors oficialiai pavyko pratimą atlikti 15 kartų, bet žinau, kad savo asmeninio rezultato nepagerinau. Dėl to liko mažas, bet nusivylimas“, – prisipažino A.Saulis.
Gimnastas iš sporto nepragyvena, bet be jo gyventi išvis negalėtų: „Sportas man nėra kažkuo išskirtinis. Man tai tas pats, kas ryte išsivalyti dantis. Tiesiog žinai, kad tai neatsiejama tavo rutinos dalis. Kiekvieną dieną žinau, ką ir kaip sportuosiu, ir to plano laikausi. Siekiant savo tikslų ir asmeninių rekordų, labai svarbu laikytis disciplinos. Man kartais tikrai reikėjo stipriai save sudrausminti, kad neičiau sportuoti, kai turiu ilsėtis. Tik tikslus plano laikymasis nuveda į gerą rezultatą.“
A.Saulio teigimu, pasaulio rekordas tikrai nepadaro žmogaus ypatingesnio. Daug didesnė prasmė – tapti tobulesniam, nei buvai vakar.
„Mano palinkėjimas – nesivaikykite pasaulio rekordų, nes tik asmeniniai rekordai padaro jus nugalėtojais“, – sako A.Saulis.
NORS RUDUO LEPINO GERU ORU, JIS AMŽINAI NESITĘSĖ IR GALIAUSIAI ATĖJO ŽIEMA, O TADA DAUGELIS DVIRAČIUS
ŠILTUOJU METŲ SEZONU MINANČIŲ ŽMONIŲ JUOS SAUGIAI UŽDARO SANDĖLIUKE, GARAŽE AR RŪSYJE IR LAUKIA PAVASARIO. TAČIAU NETRŪKSTA IR TOKIŲ, KURIE ŠALTUOJU LAIKOTARPIU IR TOLIAU RENKASI KELIONES DVIRAČIU.
Ką būtina žinoti, jeigu norime saugiai minti dviratį visus metus?
„Jeigu pabūgote šaltuko, verta pagalvoti, kaip dviratį užkonservuoti žiemai. Prieš atsisveikinimą su dviračiu iki pavasario reikėtų jį tinkamai nuplauti ir padengti grandinę šlapioms oro sąlygoms skirtu tepalu. Geriausia, kai dviratis laikomas sausoje šildomoje patalpoje – taip apsaugomos įvairios guminės ir plastikinės dalys. Reikėtų pasirūpinti dviračio uždangalu, saugančiu nuo dulkių, bei dviračio laikikliu, leidžiančiu jį tvirtinti ant lubų, sienos
Žiemą nereikia pamiršti dviračio
arba grindų“, – sako dviračių, jų dalių ir aksesuarų parduotuvės bikko.lt atstovas Stanislovas.
O jeigu šaltuko neišsigandote, turite žinoti kelis svarbius techninius niuansus, kurie žiemą padės išvengti nemalonumų.
„Kad nebūtų slidu ant ledo, tikrai verta ir rekomenduojama naudoti specialias žiemines padangas, kurios turi metalinius dygliukus, o gumos mišinys specialiai pritaikytas neigiamai temperatūrai ir nesukietėja. Palaikykite pakankamą slėgį padangose, tačiau rekomenduojama >
nepūsti iki maksimalaus slėgio lygio, nurodomo ant padangų, kad sukibimas su danga būtų kuo geresnis.
Žiema – tamsos metas, todėl nepamirškite, kad turite būti matomi kitiems eismo dalyviams. Įjunkite priekinę ir galinę lemputes, patikrinkite, ar jūsų dviratis turi pakankamai atšvaitų: oranžiniai atšvaitai turi būti ant ratų, dviračio priekyje baltas, o gale – raudonas. Važiuojant tamsiu paros metu būtinas ne tik apšvietimas, bet ir šviesą atspindinti liemenė“, – primena bikko.lt atstovas.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad dviratį, kaip ir automobilį, žiemą reikia vairuoti daug atidžiau: šiuo laikotarpiu reikėtų stabdyti iš lėto, ritmiškai spaudant stabdžių rankenėlę ir šitaip saugantis ratų užblokavimo, o posūkiuose važiuoti mažesniu greičiu ir vairą taip pat sukti iš lėto.
Žiema mus pasitinka ne tik suprastėjusiomis eismo sąlygomis, bet ir žemesne temperatūra, todėl ir aprangą reikia prie to pritaikyti ir parinkti itin atidžiai. Ji padės nesušalti, per daug nesušilti ir jaustis komfortiškai.
„Apranga – labai svarbus aspektas, – sutinka patyręs specialistas. – Komfortiškam važiavimui žemos temperatūros sąlygomis visada reikėtų rengtis trimis sluoksniais: apatiniai rūbai turi būti garinantys drėgmę, toliau vidurinis šildantis sluoksnis ir viršutinė striukė, sauganti nuo vėjo arba kritulių. Kad nešaltų kojos, rekomenduojami šiltesni batai arba žieminiai antbačiai. Būtinai pasirūpinkite šiltomis žieminėmis dviratininko pirštinėmis. Po šalmu dėkitės šiltesnį pošalmį arba balaklavą.“
Pasirūpinus savo saugumu ir apranga, reikia nepamiršti ir dviračio apsaugos. Keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai gausiai barstomi druska, kuri yra vienas didžiausių įvairių dviračio komponentų priešų.
„Jei planuojate važiuoti šaltuoju metų laiku, reikėtų įvertinti didžiausią pavojų dviračiui – druską, kuri būna barstoma žiemą, esant neigiamai temperatūrai ir sniegui. Jeigu jūsų dviratis yra brangus, netgi vertėtų apsvarstyti, ar neįsigijus tik žiemai skirto pigesnio dviračio. Druska gali smarkiai paveikti dviračio komponentus – juos sugadinti ar gerokai sumažinti jų efektyvumą, todėl rekomenduojama dviratį kuo dažniau plauti, pašalinti druskas ir nešvarumus. Taip pat reguliariai, dažniau nei vasarą, tepti grandinę specialiu tepalu. Plastikines ir gumines dalis galima padengti apsauginiu silikonu, o rėmą – specialia apsaugine purvą atstumiančia priemone“, – galimus apsaugos būdus primena dviračių priežiūros profesionalas.
Pastarąjį dešimtmetį visoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje dviratininkams skirta infrastruktūra sparčiai gerėjo ir susisiekimas šia transporto priemone tapo itin patogus, prieinamas ir populiarus. O kaip yra žiemą? Ar takai tinkamai prižiūrimi ir galima dviračiais važinėti visus metus?
„Naujus takus gerokai lengviau prižiūrėti nei duobėtus senus. Įrengus vis daugiau naujų dviračių takų padėtis po truputį gerėja ir svarbiausiose arterijose tikrai galima važiuoti ir žiemą. Tačiau visiškai išnaudoti turimą infrastruktūrą žiemą vis dar iššūkis, ypač jei dviračių takas yra gatvėje arba kelkraštyje. Tad kartais tenka važiuoti kartu su automobiliais“, – situaciją įvertino bikko.lt ekspertas.
Neužmesti sandėliuke dviračio visam pusmečiui verta ir dėl to, kad ši paprasta, bet smagi fizinė veikla duoda daug naudos.
Daugelis yra įsitikinę, kad minant dviratį dirba tik viena raumenų grupė – kojų. Tačiau tai yra visiškas mitas, nes dirba visas kūnas, ypač pilvo presas. Svarbu ir tai, kad dviračio mynimas gerokai sumažina apkrovą sąnariams, todėl juo naudotis gali ir vyresnio amžiaus ar didesnį antsvorį turintys žmonės.
Ši transporto priemonė – tai didžiulė nauda sveikatai, nes padeda didinti ištvermę, gerina sąnarių mobilumą, laikyseną, pusiausvyrą, stiprina kaulus ir yra puikus pagalbininkas, norint atsikratyti nereikalingo svorio. Jeigu dviratį naudojate tik trumpoms kelionėms į darbą, vis tiek sudeginate papildomų 200–500 kalorijų. Be fizinės, dviratis puikiai padeda tvarkytis ir su emocine sveikata.
Įrodyta, kad visos sporto rūšys, kurių metu padidėja mūsų širdies ritmas, padeda kovoti su depresija, nerimu ir blogomis emocijomis. Dviračių sporto įtaką geresnei emocinei būklei didina ir tai, kad jį minant nuolat keičiasi kraštovaizdis ir aplinka.
Mokslininkai taip pat atrado sąsajų, kad būtent dviračio pedalų mynimas padeda sumažinti riziką susirgti diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.
Tad net ir žiemą nereikia toli nugrūsti dviračio, tačiau būtina pasirūpinti savo saugumu ir sveikata, jeigu nelaukdami ankstyvo pavasario norite toliau juo važinėti.
ARTĖJANTIS ŠALTASIS METŲ LAIKAS REIŠKIA NAUJO SEZONO PRADŽIĄ ŽIEMOS SPORTO MĖGĖJAMS. NEKANTRIAI NAUJŲ IŠBANDYMŲ IR PATIRČIŲ LAUKIA KALNŲ SLIDININKAI, KURIEMS PRIEŠ KYLANT Į APSNIGTAS VIRŠUKALNES REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ Į KELETĄ SVARBIŲ ASPEKTŲ.
Su leidinio „Sportas“ skaitytojais patarimais dalijasi klubo „Snow Bees“ trenerė, 2014 m. Sočio ir 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvė Ieva Januškevičiūtė.
I.Januškevičiūtė (kairėje) su auklėtiniais atlieka fizinio pasirengimo pratimus
Būtinas fizinis pasirengimas. „Kalnų slidinėjimas, nors ir nenorėčiau to sakyti, yra ekstremalus sportas ir susijęs su traumų rizika. Dažniausiai didesnis traumingumas pasireiškia dėl to, kad žmonės ant kalnų kyla be jokio pasiruošimo, ir nesvarbu, kad jų planas – tiesiog pakeliauti ir vos kelis kartus nusileisti nuo kalno. Šliuožiant nuo kalno galima greitai prisidaryti nesąmonių, užtenka tiek, kad pavargusioms kojoms nepavyktų suvaldyti slidžių. Ne veltui sakoma, kad slides reikia tepti vasarą. Nebūtina eiti į salę ir kilnoti svarmenis, fiziškai pasiruošti galima ir atliekant paprastus pratimus namuose.“
Naudingi pratimai. „Slidinėjant kalnuose dirba visas kūnas, bet labiausiai – kojų keturgalviai raumenys. Leidžiantis nuo kalno kenčia ir pėdos, blauzdos, bet vis tiek išskirčiau priekinę šlaunies dalį. Kojoms stiprinti tinka pritūpimai –tiek ant abiejų, tiek ant vienos kojos. Taip pat – pritūpimai atsirėmus į sieną. Sezonui pasiruošti labai tinka ir pratimai sėdmenims. Tai būtų visiškas minimumas – pagrindiniai baziniai dalykai. Jeigu norite rimtai užsiimti kalnų slidinėjimu, tada reikėtų labiau pasigilinti.“
Instruktoriaus nauda. „Naujokams būtinai rekomenduočiau pradėti slidinėti su instruktoriumi. Jeigu finansinės galimybės neleidžia samdytis instruktoriaus ilgesniam laikui, įgyti slidinėjimo pagrindų ir saugiai nusileisti nuo kalno padės net ir viena pamoka. Tai yra svarbiausia. Instruktoriaus patarimai visada padeda greičiau perprasti šio sporto subtilybes, o tai leidžia ant kalno jaustis komfortabiliau. Jeigu išvykstate savaitei slidinėti ir jaučiatės nestabiliai, neturėdami pakankamai žinių ar praktikos galite nespėti pasimėgauti kalnais. Lietuvoje turime ne vieną puikų instruktorių, todėl iš jų gautos pamokos tikrai pravers ir dabar, ir ateityje.“
Pajausti slides. „Jeigu žiema palanki, Lietuvoje turime Liepkalnį Vilniuje, žiemos sporto centrą Ignalinoje, Kalitos sporto centrą Anykščiuose, Aukštagirės kalną Šilalės rajone. Taip pat yra visus metus dirbanti „Snow“ arena Druskininkuose. Nepatingėkite porą kartų atsistoti ant slidžių vien tam, kad pajustumėte jas. Pirmą dieną apsiavus slidinėjimo batus gali būti panašiai kaip su riedučiais – kojos gali jausti diskomfortą. Todėl reikia pratinti kojas. Jeigu norite vykti į kalnus užsienyje ir negalite treniruotis Lietuvoje, siūlyčiau apsiauti slidinėjimo batus ir tiesiog namuose. Pabūkite su jais, pasivaikščiokite po namus. Tai leis pėdai apsiprasti su batais ir nuvykus į kalnus jau nebebus didelio šoko.“
Saugi ekipuotė. „Suprantama, reikia turėti slidinėjimo batus ir slides. Šalmas yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Pravers ir slidinėjimo akiniai bei lazdos. Rekomenduoju pasirūpinti nugaros apsauga, nes ji padeda sugerti smūgį kritimo metu ir taip sumažina traumų tikimybę. Nereikia pamiršti pirštinių, šiltos aprangos. Tokie būtų pagrindiniai dalykai. Bet kokiu atveju rekomenduočiau neignoruoti apsaugų, nes kalnų slidinėjimas – tai sportas, paženklintas nemenka rizika. Ypač jeigu turite arba anksčiau buvote patyrę, pavyzdžiui, kelio traumą.“
DAŽNAI SIEJAMAS SU KAŽKO ATSISAKYMU, DRAUDIMU ARBA NESKANIU MAISTU. TAČIAU TIKROJI REIKŠMĖ – VISIŠKAI KITOKIA IR ŠIO ŽODŽIO BIJOTI NEREIKĖTŲ.
Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsirinkti tai, kas tinka kiekvienam asmeniškai, ir kaip pradėti galvoti ne apie alinančias dietas, o prisijaukinti sveiką mitybą ir gyvenimo būdą?
„Svarbu tinkamai suvokti dietos reikšmę. Dietą galima pavadinti subalansuota mityba, tinkamu mitybos režimu ar gyvenimo būdu. Ir tai tikrai ne salotų kramsnojimas kas dvi valandas. Tai reguliarus subalansuoto mitybos plano laikymasis, racionalus vartojamų produktų pasirinkimas, atsisakant organizmui nenaudingų produktų, pavyzdžiui, cukraus, miltų, greitojo maisto patiekalų, pusfabrikačių. Dieta – tai sveikas gyvenimo būdas, kuris turėtų tęstis visą gyvenimą, o ne vieną mėnesį“, – sako 27-erių dietistė Skaistė Danilevičiūtė.
Blogiausią įtaką gyvenimo kokybei ir depresijai daro greitasis maistas
Tiesa, priduria mergina, yra ir išimčių, pavyzdžiui, kai dieta pritaikoma diagnozavus ligą, sutrikimą, alergijas, kurios reikalauja atitinkamos dietos gydymo tikslais, eliminuojant tam tikrus maisto produktus.
S.Danilevičiūtė įsitikinusi, kad nėra blogų ar gerų dietų, yra tik netinkamai pritaikyta dieta, bet svarbu labai atsargiai vertinti tokias, kurios siūlo maitintis tik vienu produktu, pavyzdžiui, grikiais ar kefyru. Dietistė pastebi, kad retas pasidomi apie neigiamą tokių drastiškų dietų poveikį organizmui.
„Per greitai numestas svoris gali turėti tokių padarinių, kaip sutrikusi hormonų, skydliaukės veikla, išsiderinusi medžiagų apykaita ir kita, – vardija ji. – Dažniausiai po
staigaus svorio kritimo itin greitai jis sugrįžta. Ir dažnai dar didesnis, nei buvo prieš svorio metimą, o jo atsikratyti tampa dar sunkiau. Tai dažna įvairių netinkamų dietų kankinamo organizmo gynybinė reakcija.
Ilgą laiką jaučiant didelį kalorijų deficitą, negaunant būtinų maisto medžiagų, vitaminų, badaujant, organizmas patiria kortizolio (streso hormono) įtaką, taip pat cukraus kiekio šuolius kraujyje, kurie gali sukelti cukrinio diabeto riziką ir įvairius kitus susirgimus.“
Bet vienos geriausios dietos nėra, nes ji turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui.
„Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir maisto racionas turėtų būti pritaikytas pagal asmeninius poreikius, atsižvelgiant į tikslą, diagnozes ir panašius dalykus. Dažnai net nereikia jokių dietų, užtenka tiesiog pačiam arba su dietisto pagalba peržvelgti savo racioną, kažko ne itin naudingo atsisakyti, kažką naudingo įtraukti.
Jei žmogus turi nusiskundimų, lėtinių, neaiškios kilmės pilvo skausmų arba jau patvirtintą diagnozę – antsvorį ar mitybos nepakankamumą, cukrinį diabetą, alergijas, dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) ar kitų ligų, būtina kreiptis į gydytoją dietologą, kuris tiksliai paskirs dietą, sudarys mitybos planą, iš kurio bus eliminuoti netinkami maisto produktai būtent pagal diagnozę“, – aiškina S.Danilevičiūtė.
Tam, kad pasirinkta dieta taptų ne kančia, o įpročiu, svarbu laikytis kelių dalykų.
„Maistas, kurį valgome, turėtų būti ne tik naudingas organizmui, bet ir mėgstamas, nekelti blogų emocijų. Jo kiekis turėtų būti nei per mažas, nei per didelis, nes abiem atvejais organizmas patirs stresą ir atitinkamai reaguos. Taip pat reikėtų laikytis mitybos režimo: stengtis valgyti maždaug tuo pačiu metu, daryti vienodus tarpus tarp valgymų. Tada mityba taps ne kančia, o įpročiu ir gyvenimo būdu. Norėdami maitintis sveikiau, pradėkite nuo nedidelių pokyčių. Stenkitės, kad kiekvienas patiekalas ar užkandis turėtų maistingųjų medžiagų, ir venkite perdirbtų maisto produktų bei pridėtinio cukraus“, – pataria mergina.
JAV mokslininkai neseniai paskelbė, kad tam tikros dietos turi didžiulę įtaką žmonių emocinei sveikatai ir depresiniams susirgimams. Jų teigimu, mažiausią įtaką depresijai turi Viduržemio jūros dieta, o didžiausią – amerikietiška dieta, arba, kitaip tariant, greituoju maistu paremta mityba.
S.Danilevičiūtė sutinka su tokiomis mokslininkų išvadomis ir dar labiau apibrėžia mitybos įtaką mūsų organizmo procesams.
„Viduržemio jūros dieta yra mitybos būdas, pagrįstas tradiciniu Viduržemio jūros šalių maistu. Tai sveika, subalansuota mityba, kurią sudaro daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Viduržemio jūros dietos pagrindą sudaro daugiausia augalinės kilmės produktai, todėl mityboje, paremtoje Viduržemio jūros dietos principais, gausu antioksidantų, turinčių uždegimus slopinantį ir antimikrobinį poveikį bei stiprinančių imuninę sistemą. Todėl nieko keista, kad mokslininkai yra patvirtinę, jog ši dieta turi mažiausią įtaką depresijai. Joje vyrauja įvairovė, todėl organizmas gauna visaverčio maisto.
Gimė: 1997 m. liepos 29 d.
Kategorija: bikinis
2018 m.
Pirma vieta Latvijos čempionate
Antra vieta Lietuvos taurės varžybose (jaunimo kategorija)
Trečia vieta Lietuvos taurės suaugusiųjų grupėje (iki 166 cm)
2019 m.
„International Cup RIGA Pearl“ absoliuti čempionė
„Valio PROfeel Cup“ absoliuti čempionė
Absoliuti Lietuvos taurės nugalėtoja
Pirma vieta Lietuvos jaunimo pirmenybėse, Lietuvos čempionate
ir šalies taurės varžybose
Antra vieta Europos jaunimo čempionate (21–23 m.)
Antra vieta pasaulio jaunimo čempionate (21–23 m.)
Trečia vieta pasaulio moterų čempionate
Trečia vieta Europos čempionate
Ketvirta vieta tarptautiniame turnyre „Arnold Classic Europe“
2020 m.
Absoliuti Lietuvos čempionė
Trečia vieta Europos čempionate
„Blogiausią įtaką gyvenimo kokybei ir depresijai daro greitasis maistas. Mėsainiai, dešrainiai, bulvytės – tokie ir panašūs patiekalai. Dažnas greitojo maisto vartojimas kūnui ir sveikatai gali stipriai pakenkti. Širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, nutukimas – tai tik keli blogi dalykai. Mitybos įtaka organizmui – ypač didelė. Įvairūs virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, odos būklė, alergijos, lėtinis nuovargis, silpnumas ar net nemiga gali būti netinkamos mitybos rezultatas. Rūpindamiesi savo sveikata turėtume nepamiršti, kad mityba lemia mūsų savijautą ir gyvenimo kokybę, todėl vertėtų nenumoti ranka į tai, ką valgome“, – perspėja dietistė S.Danilevičiūtė.