SPORTAS NR 4 / 2023

2023 Nr.4

2023 M. BALANDIS NR. 4 (164)

BILIETAI Į PARYŽIŲ

NET DVIEJŲ RUNGČIŲ OLIMPINIUS NORMATYVUS ĮVYKDĘS PLAUKIKAS DANAS RAPŠYS TAPO PIRMUOJU LIETUVOS SPORTININKU, IŠKOVOJUSIU KELIALAPIUS Į 2024 M. PARYŽIAUS ŽAIDYNES

OLIMPINĖ PANORAMA

B

B 2

OLIMPINĖ PANORAMA

„SPORTAS“ NR. 4 (2023) LEIDĖJA VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ ĮMONĖS KODAS 300093445

4 Iššūkis Bėgte – visomis Vilniaus gatvėmis

OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24.LT DIREKTORIUS IR VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS MARIUS GRINBERGAS

8 Komanda Atgaivą randa tinklinio aikštėje

TEL. +370 686 09 700 EL. P. MARIUS@SPORTAS.INFO BUHALTERIJA FINANSININKĖ RIMA TARAŠKEVIČIENĖ TEL. +370 685 15 621

12 Mokykla Pedagogai uždega vaikus sportu

ISSN 1392-9259

TURINYS

INDEKSAS 5214

16 Patarimai Važiavimo grupėje ABC

20 Be ribų Vaistas nuo senatvės – judėjimas ir mokymasis

24 Specialistas Prieš startą – namų darbai

3

IŠŠŪKIS

A.Vanagui bėgant svarbiausia – gera nuotaika

BĖGTE – VISOMIS VILNIAUS GATVĖMIS

BĖGIMO ENTUZIASTAMS DABAR VARŽYBŲ NETRŪKSTA, MIESTUOSE IR RAJONUOSE VYKSTA DAUG ĮVAIRIAUSIŲ BĖGIMO RENGINIŲ. DIDELIS IR DISTANCIJŲ PASIRINKIMAS. KOVOS MENŲ KLUBO „DOJO“ VADOVAS IR TRENERIS ARTŪRAS VANAGAS PASIRINKO KITONIŠKĄ BŪDĄ BĖGIMO AISTRAI PATENKINTI – BĖGO VISOMIS VILNIAUS GATVĖMIS, KURIŲ PAGAL DABARTINĘ STATISTIKĄ SUSKAIČIUOJAMA 2715. TAČIAU JŲ VIS GAUSĖJA. Bėgiodamas A.Vanagas pastebi, kaip tvarkomi laukai, kur iškils nauji kvartalai ir atsiras naujų gatvių. „Gyvenimo paradoksas: niekada nemėgau bėgimo, jis man buvo lyg sunkus kryžius ant kaklo. Didžiausią dėmesį skyriau kovos menams, o bėgimas mano gyvenime atsirado todėl, kad norėjau numesti svorio ir pagerinti ištvermę.

Palengva bėgimą prisijaukinau ir dabar jis tapo mano gyvenimo dalimi. Su dideliu malonumu minu dviračio pedalus. Pernai dviračiu netgi pas tėvuką į Naująją Akmenę 300 km vienas važiavau. Vieną dieną įveikiau 220 km, o likusius 80 km – kitą.

4

Man patinka iššūkiai. Savo projektui bėgti visomis Vilniaus gatvėmis skyriau labai daug dėmesio, jis pareikalavo daug energijos ir laiko. Teko į šoną atidėti netgi dviratį.

Norėjau bėgti nežinomomis vietomis, todėl ryžausi šiam iššūkiui.

Savo idėją pasakiau šeimai, kuri mane palaikė ir viskas pradėjo dėliotis. Tačiau įgyvendinti savo svajonę buvo nelengva. Jeigu gyvenčiau vienas, tada jokių problemų. Bet esu daugiavaikis tėvas, šeimoje penki vaikai, nuo jų teko atimti laiką. Turiu ir daugiau idėjų, tačiau jas tenka atidėti vėlesniam laikui, kai užaugs vaikai“, – mintimis dalijasi klubo „Dojo“ vadovas.

IŠŠŪKIS

Nuo projekto pradžios iki jo pabaigos padaugėjo kone 200 gatvių. Savo tikslą vilnietis pradėjo įgyvendinti 2022-ųjų sausio pabaigoje ir jį pasiekti planavo per metus – Vilniaus 700 metų gimtadienio proga. Tačiau, be bėgimo, buvo ir kitų rūpesčių, darbų, todėl savo svajonę klubo vadovas įgyvendino penkiais mėnesiais vėliau. „Dėl to skaudėjo širdį, bet draugai guodė ir ramino, kad Vilniaus gimtadienis bus švenčiamas visus metus. Jie sakė: kada baigsi bėgti, tada ir bus šventė tavo širdyje.

Savo tikslą pasiekiau ramiai, be jokio streso“, – sako tradicinės karatė ir japonų džiudžitsu puoselėtojas A.Vanagas.

Jis nemano, kad bėgimas gali pakenkti praktikuojamai Rytų dvikovai. „Šios dvi sporto šakos yra viena šalia kitos ir puikiai dera. Į treniruotes Lazdynuose kasdien bėgu po 8 km, pasportuoju – ir vėl bėgte namo. Bėgdamas mintyse apmąstau, kas buvo gerai treniruotėje, o kas blogai“, – pasakoja. Įveikiant miesto gatves, A.Vanagui iš pradžių bandė padėti tai vienas, tai kitas bėgikas. Su treneriu kelis kartus bėgo ir jo septyniolikmetis sūnus Ringaudas. „Savęs neprievartavau, derinausi prie dienos užimtumo.

Atsikėlęs ryte žiūrėdavau galimybes, kiek laiko galėsiu skirti savo projektui. Bėgau ne kasdien. Negalėjau pasikviesti draugų, kurie savų planų turėjo, todėl dažniausiai kilometrus įveikdavau vienas.

Bėgimą pradėjau nuo miesto centro, kur gyvenu. Startavau prie Žaliojo tilto. Iš pradžių mano entuziazmas buvo didelis, įveikiau nemažai gatvių. Bet pradėjęs šį projektą pasigavau erkę, susirgau Laimo liga, du tris mėnesius vartojau antibiotikus, skaudėjo sąnarius.

Bet vis tiek bėgau, tiesa, pamažu. Iškrito gruodis, sausis, vasaris. Grynai bėgimui skyriau 256 dienas“, – prisimena Artūras.

Patys didžiausi iššūkiai laukė Savanorių prospekte, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvėse, kur teko įveikti didžiausias distancijas. Pati sunkiausia ir nemaloniausia – Geležinio Vilko gatvės atkarpa. Teko bėgti kelkraščiu važiuojamąja kelio dalimi, kur daug mašinų, todėl reikėjo būti ypač atidžiam. „Priartėjus mašinai, ne kartą teko sustoti ir lipti ant žolės. Visi 9 kilometrai dėl didelio mašinų kiekio bei dulkių daug džiaugsmo neteikė“, – prisipažįsta Artūras.

Pats įspūdingiausias buvo paskutinis 1,5 km simbolinis bėgimas Verkiuose prie Žaliųjų ežerų – Kurklių gatvėje. Jame dalyvavo sportininko draugai ir visa šeima: doktorantūroje studijuojanti ir mokslininkės keliu nutarusi žengti žmona Gailė, sūnūs Ringaudas ir keturiolikmetis Radvilas, lankantys džiudžitsu treniruotes ir jau laimėję medalių pasaulio ir Europos vaikų čempionatuose, dukterys dešimtmetė Medeina, irgi lankanti džiudžitsu treniruotes, bei ketverių metų dvynės Jūrūnė ir Aušrinė.

A.Vanagas su šeima

5

IŠŠŪKIS

A.Vanagas iš Vilniaus į Naująją Akmenę numynė dviračiu

„Kažkada su žmona gyvenome sportiniu ritmu, bet ilgainiui suradome kiekvienas savo pašaukimą ir dabar vienas kitą gerbiame bei palaikome“, – priduria Artūras.

Tai buvo pirmasis A.Vanago toks savęs patikrinimas. Fiziškai aktyvus jis nuo pat vaikystės, kuri bėgo Naujojoje Akmenėje. Kūno kultūra jam buvo pagrindinė pamoka.

Baigus vidurinę mokyklą ir studijuojant Klaipėdos policijos aukštesniojoje mokykloje bei Klaipėdos universitete kūno kultūrą ir vaikystės pedagogiką bei ten pasilikus dirbti, draugystė su sportu nenutrūko.

Prieš 18 metų Artūras sukūrė šeimą ir atsidūrė Vilniuje. „Tik dabar suprantu, jog sportuoti reikia truputį kitaip – sveikai. Anksčiau žiūrėdavau rezultatų, treniravausi per negaliu, alinau savo kūną, o dabar supratau, kad sportas turi būti sveikatos palydovas.

Bėgimas Vilniaus gatvėmis pakoregavo mano mąstyseną, privertė nesiekti rezultato. Buvo neaktualu, kokiu greičiu bėgti ir kiek įveikti kilometrų. Sustodavau, pasižiūrėdavau į žemėlapį ir toliau bėgdavau. Rezultatas nebuvo svarbus, bėgdamas jaučiau didelį malonumą“, – mintimis dalijasi A.Vanagas, antrus metus priklausantis įvairius bėgimus rengiančiam „Maratomanijos“ klubui.

6

A.Vanago galvoje dar daug įvairių idėjų

IŠŠŪKIS

Didelę A.Vanago gyvenimo dalį užima kovos menai

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

7

„UNIQA arena“ nuotr.

KOMANDA

„UNIQA arena“ tinklininkės

ATGAIVĄ RANDA TINKLINIO AIKŠTĖJE

VISADA SMALSIAI ŽIŪRIMA Į NAUJAI SUSIBŪRUSIAS KOMANDAS. PASTARUOJU METU LIETUVOS TINKLINIO MĖGĖJAI VIS DAŽNIAU IŠGIRSTA APIE ŠIAULIŲ MOTERŲ TINKLINIO EKIPĄ „UNIQA ARENA“, KURIĄ Į AIKŠTĘ VEDA ŠIOS DIDŽIAUSIOS SPORTO IR PRAMOGŲ ARENOS ŠIAURĖS LIETUVOJE ĮKŪRĖJA BEI VADOVĖ ŽIVILĖ VIDŽIŪNĖ. Šiemet šiaulietės Palangoje tapo Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žaidynių čempionėmis.

Garsusis Šiaulių tinklininkų ugdytojas Aivaras Strockis neabejoja, kad turint tokias puikias sąlygas, kaip UNIQA arena, jis nenustebtų, jeigu komanda pravertų ir Lietuvos moterų tinklinio čempionato duris. „UNIQA arena – unikali vieta ne tik profesionalams, bet ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Turime tinklinio, krepšinio, salės futbolo, skvošo, padelio teniso, paplūdimio tinklinio, paplūdimio regbio ir paplūdimio teniso, badmintono, stalo teniso aikšteles, batutų parką.

Po vienu stogu – dešimt sporto šakų. Viską darome patys, kuriame jaukią sporto aplinką. Labai populiarios trys mūsų uždaros kvarcinio balto smėlio paplūdimio aikštelės, nes jos nedulka ir veikia ištisus metus. Smėlio aikštelės šildomos infraraudonųjų spindulių lempomis, todėl jos visuomet šiltos ir malonios“, – pasakoja arenos vadovė Ž.Vidžiūnė.

8

Ji tinklinį žaidžia nuo ketvirtos klasės. Živilės vyras – irgi buvęs sportininkas, krepšininkas. Prieš septynerius metus šiai šeimai kilo mintis Šiauliuose įkurti daugiafunkcę areną. Živilė iki šių dienų liko ištikima vaikystės žaidimui, todėl atidarius UNIQA areną ėmėsi iniciatyvos burti moterų komandą. Pakvietė visas, kurios tinklinį žaidžia nuo vaikystės ir kurias tobulino puiki trenerė Audronė Valatkaitė.

Dabar Ž.Vidžiūnės vadovaujamoje komandoje „UNIQA arena“ – ir odontologė, ir mokytoja, ir verslininkė, ir įvairių įmonių darbuotojos. Visos žaidėjos turi darbus, šeimas, todėl treniruojasi kartą per savaitę. Kai baigiasi salės sezonas, šiaulietės kamuolio nededa į šoną – žaidžia paplūdimio tinklinį, dalyvauja įvairiuose turnyruose. Į salę grįžta rugsėjį. „Visais laikais Šiauliuose tinklinis buvo populiarus, puoselėjamos gražios jo tradicijos. Šiemet vyrai tapo Lietuvos čempionais, o moterų komandoje žaidėjos nuolat keitėsi: vienos ateidavo, kitos išeidavo.

KOMANDA

Dauguma „UNIQA arena“ komandos tinklininkių žaidžia nuo mažens

9

KOMANDA

Turime savų tikslų, norime gražiai atrodyti ir būti sportiškos. Žalgiriadoje mums pavyko nesunkiai nugalėti ne tik pajėgų Klaipėdos „Viesulą“, su kuriuo visada žaidžiame apylygiai, bet ir stiprią Vilniaus komandą „Laimė“, turinčią tarptautinių varžybų patirties ir apdovanojimų. Šios pergalės mums labai pakėlė nuotaiką, padidėjo motyvacija. Mes neturime ryškios lyderės, visos esame vienodo pajėgumo, tačiau sugebame rimtai susikaupti, turime didžiulį norą žaisti, kovoti ir, žinoma, nugalėti. Į aikštelę visada išbėgame geros nuotaikos ir tai mus veža“, – mintimis dalijasi Ž.Vidžiūnė.

UNIQA arenai vadovaujančiai pašnekovei darbų netrūksta: be daugumos sporto šakų varžybų, arenoje organizuojamos įvairios vaikų, mokinių, suaugusiųjų šventės, gimtadieniai, įmonių pramogos, miesto gyventojai ir svečiai kviečiami aktyviai praleisti sekmadienio rytmečius.

Arenoje įsikūręs pirmasis ir vienintelis batutų parkas Šiaurės Lietuvoje, kuris yra ypač mėgstamas. „Kol vaikai šėlsta batutų parke, tėveliai, seneliai gali žaisti paplūdimio tinklinį ar tenisą, šokti zumbą, atlikti įvairius lankstumo pratimus, mankštas.

Sportiški ir mūsų organizuojami gimtadieniai. Ir mažiems, ir dideliems pasiūlome įdomių pramogų, estafečių, žaidimų“, – pasakoja Ž.Vidžiūnė.

Arenos įkūrėjai Živilė ir Martynas Vidžiūnai

„UNIQA arena“ kolekcijoje – ne vienas trofėjus

10

KOMANDA

UNIQA arena traukia įvairių sporto šakų mėgėjus ir profesionalus

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

11

MOKYKLA

Žėručio mokykla

PEDAGOGAI UŽDEGA VAIKUS SPORTU

2020-AISIAIS SVEIKOS MOKYKLOS VARDĄ GAVUSIOJE ŽĖRUČIO PRADINĖJE MOKYKLOJE DAUG DĖMESIO SKIRIAMA FIZINIAM MOKINIŲ AKTYVUMUI, SVEIKOS GYVENSENOS ĮGŪDŽIŲ FORMAVIMUI. Ši mokykla atsirado 2001 m. reorganizavus Vilniaus „Minties“ gimnaziją Lazdynuose. Žėručio pradinė mokykla nuo tada ugdo 6–11 metų vaikus. Laimėjusi konkursą nuo pirmųjų dienų iki šiol jos direktore dirba Birutė Liekienė. Žėručio pradinė mokykla nuo 2005 m. dalyvauja Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje. Ji iškovojo daug prizinių vietų, taurių, medalių ir kitų apdovanojimų Vilniaus miesto ir respublikinėse varžybose.

Pasak B.Liekienės, pradinukams ypač patinka žaisti kvadratą, šaškėmis, šachmatais, plaukti, jie noriai lanko kiokušin karatė būrelį.

Mokykloje 2018–2022 m. sėkmingai įgyvendintas labai populiarus ketverių metų projektas „Aktyvukas“. Kiekvieną savaitę vykdavo linksmosios estafetės, žaidimai, bendrojo fizinio rengimo užsiėmimai.

Vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, pradinukams triskart per savaitę organizuojamos fizinio ugdymo ir viena šokių pamoka. Reguliariai siūlomos įvairios fizinį aktyvumą skatinančios veiklos per pertraukas, vyksta tarpklasinės varžybos, sporto šventės, rengiamos Olimpinio mėnesio veiklos, įsitraukiama į Europos mokyklų sporto dienų renginius.

Visi antrų klasių mokiniai nemokamai lanko saugaus elgesio vandenyje ir plaukimo įgūdžių mokymosi pamokas Vilniaus moksleivių sveikatos centre. Šias veiklas finansuoja ŠMSM ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Pati direktorė B.Liekienė, jaunystėje žaidusi kvadratą, krepšinį, dešimt metų lankiusi tautinius šokius, irgi nea12

bejinga mokinių fiziniam aktyvumui. Jos iniciatyva ir pastangomis buvo įrengta gimnastikos salė (mokykla įkurta vaikų darželio patalpose), lauke atsirado sporto aikštelių, sutvarkyta mokyklos aplinka. Ne vienus metus Žėručio pradinė mokykla Vilniaus miesto mokyklų aplinkos tvarkymo konkursuose pripažinta nugalėtoja ir prizininke.

Mokykloje mokosi pradinukai, todėl čia atskiro fizinio ugdymo pedagogo nėra, tačiau visos pradinių klasių mokytojos labai sportiškos, aktyvios ir moka nuteikti vaikus sportuoti.

Mokykloje dirba didelė fizinio aktyvumo entuziastė, vadovaujanti sporto būreliui, pradinių klasių vyr. mokytoja Valerija Smalenskienė, kurios suburtos komandos sėkmingai pasirodo kvadrato, gimnastikos, plaukimo, lengvosios atletikos varžybose Vilniaus mieste ir šalyje.

Jai sėkmingai talkindavo pradinių klasių vyr. mokytoja Aleksandra Kairienė. Nuo šių metų prie mokytojų kolektyvo prisidėjo pradinių klasių vyr. mokytoja Virginija Lučunienė, kuri taip pat treniruoja jaunuosius mokyklos sportininkus.

Mokyklos direktorė B.Liekienė ypač džiaugėsi, kai Žėručio mokyklos komanda jau ne pirmą kartą laimėjo Vilniaus miesto mokyklų žaidynių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ kvadrato varžybas, kuriose dalyvavo net 24 sostinės mokyklų komandos. Užimta pirma vieta ir estafečių finale.

Pirma vieta iškovota ir zoninėse kvadrato varžybose Trakuose. Tačiau prieš pusfinalio varžybas Alytuje pagrindiniai kvadrato komandos žaidėjai susirgo gripu ir tai turėjo įtakos žaidimui – mokiniai iškovojo trečią vietą ir

MOKYKLA

nepateko į Lietuvos finalinį etapą. „Neturime didelės sporto salės, todėl pradinei mokyklai, kurioje mokosi 350 pirmų–ketvirtų klasių mokinių, gerai pasirodyti tokio rango varžybose – didelis laimėjimas.

Mokykloje turime tik 50 kv. m minkštos dangos gimnastikos salę. Dėl to stengiamės sudaryti saugias sąlygas sportuoti lauke. Bendruomenės paramos lėšomis įrengta puiki minkštos dangos kvadrato aikštelė, 60 m guminės dangos bėgimo takas bei šuolių į tolį sektorius“, – vardija direktorė.

Mokyklos teritorijoje yra dvi futbolo aikštelės, du krepšinio stovai, daug žalios vejos, kur vaikai linksmai leidžia laiką. Po pamokų mokiniai lanko šaškių, šachmatų, futbolo, karatė, kvadrato, šiuolaikinių ir ritminių šokių bei kitus būrelius. „Turime sportiškų pedagogų, kurie sportu uždega ir vaikus. Tikrai yra kuo pasidžiaugti, apsilankiusiems mokykloje galime parodyti daugybę taurių, diplomų, kitų apdovanojimų. Žiema ar pavasaris, lyja ar sninga – mokiniai

per ilgąsias pertraukas bėga į kiemą žaisti kvadrato, futbolo ar kitų žaidimų“, – džiaugiasi mokyklos direktorė.

Ji geru žodžiu mini daug metų mokykloje šaškių treneriu dirbantį Grigorijų Leibovičių, kiokušin karatė trenerį, dukart Europos čempioną Darių Gudauską, kurio treniruotes lanko ne tik berniukai, bet ir mergaitės, daugybę metų šachmatininkus treniravusį didmeistrį Vidmantą Mališauską bei šachmatų trenerę didmeistrę Kamilę Baginskaitę. „Mokyklos mokytojų kolektyvą daugiausia sudaro moterys. Todėl norisi, kad neformaliajame ugdyme būtų ir vyrų“, – šypteli B.Liekienė.

Dideliam tėvų džiaugsmui, Vilniaus mokyklose pradinukams sudarytos sąlygos nemokamose visos dienos mokyklos grupėse būti iki 18 val. Vaikai mokykloje, prižiūrimi mokytojų, atlieka namų darbų užduotis, lanko būrelius, žaidžia ir būna tol, kol juos pasiima tėvai.

Žėručio auklėtiniai iškovojo daug prizinių vietų, taurių, medalių ir kitų apdovanojimų Vilniaus miesto ir respublikinėse varžybose

13

MOKYKLA

Žėručio pradinė mokykla nuo 2005 m. dalyvauja Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje

14

MOKYKLA

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

15

PATARIMAI

VAŽIAVIMO GRUPĖJE ABC

PASTARUOJU METU VIS DAUGIAU FIZINIO AKTYVUMO MĖGĖJŲ SĖDA ANT DVIRAČIŲ IR MINA PEDALUS NE TIK SPECIALIUOSE TAKUOSE, BET IR GATVĖSE AR KELIUOSE. DAŽNAI TAI DARO KARTU SU DRAUGAIS. O KARTAIS DALYVAUJA RENGINIUOSE, KUR TENKA ĮSILIETI Į DIDESNĮ BŪRĮ. LABDAROS PROJEKTO „MINAM 100“ ORGANIZATORIAI PATARIA, KAIP ELGTIS VAŽIUOJANT GRUPĖJE.

16

PATARIMAI

17

PATARIMAI

1. Laikykis drausmės ir tvarkos – kiekvienas minantis grupėje atsako ne tik už save, bet ir už kiekvieno iš grupės narių sveikatą bei gyvybę.

2. Žiūrėk tiesiai, bet nepamiršk stebėti eismo aplink.

3. Laikykis dešinės kelio pusės.

4. Nebijok eismo, tačiau venk automobilių, stovinčių šalikelėje, – saugokis netikėtai galinčių atsidaryti durelių.

5. Važiuok ramiai, stabiliai, nevinguriuok. Važiuojant grupėje reikia stengtis laikytis tiesios trajektorijos, minti tolygiai, be jokių staigių stabdymų ar neprognozuojamų manevrų. Nepamiršk, kad už tavęs esantys dviratininkai nebūtinai spės sureaguoti ir laiku sustabdyti, pasukti ar apvažiuoti.

6. Negalima staigiai stabdyti. Staigaus stabdymo rezultatas – labai tikėtina griūtis, nes ne visi spėja staigiai sureaguoti ir įvyksta grandininė reakcija. Jei važiuodamas kolonoje pamatai kliūtį (duobę, stiklo šukę, pėsčiąjį, kanalizacijos dangčio liuką ir pan.), stenkis kliūtį įveikti, bet nestabdyti. Apskritai reikėtų iš viso nestabdyti, geriau prilėtinti tempą ir nustoti minti.

7. Perspėk komandos narius. Važiuodamas grupėje tikrai nematai visko, kas vyksta priekyje, todėl dviratininkai, važiuojantys pirmesni, turi įspėti apie galimas kliūtis kolegas, minančius jiems iš paskos. Kaip galima informuoti draugus apie kliūtis ant kelio? Pirmas būdas – garsinis (žodinis) įspėjimas. Reikia garsiai šūktelėti, pavyzdžiui: „Mašina! Duobė! Kliūtis!“ Antras būdas – ranka parodyti gestą: a) Prieš stabdant ranka iškeliama į viršų per alkūnę sulenkta, kumštis suspaustas – tai reiškia stabdymo ženklą STOP. b) Kitas įspėjamasis ženklas – tiesiog viena ar kita ranka rodoma į kelyje esančią kliūtį: duobę, stiklą, atvirą šulinio dangtį. c) Sukant – ranka rodyti kryptį, iš anksto iškeliant ranką į dešinę ar kairę pusę. d) Įspėjamasis ženklas „gulintis policininkas“ – porą kartų pajudiname alkūnes / rankas. e) Smėlis / žvyras – įspėjame parodydami delnu.

Efektyvu naudoti ir garsinį įspėjimą, ir kartu rodyti gestus.

Pavyzdžiui, ranka rodyti į stiklo šukę, gulinčią ant kelio, ir šaukti: „Stiklas!“ Tokia informacija pakartojama visai kolonai, kad visi iki vieno pamatytų kliūtį ir ją sėkmingai apvažiuotų.

8. Važiuok grupės greičiu. Vienas esminių važiavimo su grupe reikalavimų – grupėje turi važiuoti ne savo, o komandos greičiu. Jei per sunku, visada galima pasirinkti minti grupės gale, kur suteikiama užuovėja ir minti šiek tiek lengviau.

9. Atstumas tarp dviratininkų. Kai važiuojate su naujais 18

komandos nariais, atstumą iki kitų dalyvių laikykite didesnį nei įprastai. Kai važiuojate su jau gerai pažįstamais komandos draugais, atstumas mažėja iki minimumo, o dažnai baigiasi ir vadinamuoju „sėdėjimu ant rato“. Nelengva įvardyti siūlomą atstumą važiuojant kolonoje, bet jis svyruoja nuo vieno iki trijų metrų. Tai priklauso nuo kolona važiuojančių dalyvių patirties. Stengiamasi laikytis tolygaus atstumo nuo priekyje esančių dviratininkų, vengti „tampymosi“ efekto.

10. Nelenk priekyje esančių grupės dviratininkų (net ir pamačius smagią nuokalnę).

11. Bandos jausmas – nesielk taip. Jei važiuodama dviratininkų grupė pradeda nebesilaikyti grupės važiavimo taisyklių, kelių eismo taisyklių, važiuoja šalia po penkis šešis žmones, išlenda į priešingą eismo juostą ir panašiai elgiasi – turėk stiprybės ir nepasiduok bandos jausmui.

Reikia išlikti mąstančiu žmogumi ir nesivadovauti bandos instinktais.

12. Neišsidirbinėk. Važiuojant grupėje nereikia rodyti, koks tu esi kietas, ar kitaip stengtis pakeisti komandos važiavimo ritmą. Negalima primesti savo važiavimo stiliaus, negalima inicijuoti konkurencijos. Važiavimas grupėje tuo ir gražus, kad visa grupė juda kaip vientisa gyvatė.

PATARIMAI

13. Sustok šalikelėje. Keliaujant dviračiu su komanda neišvengiamai ateina toks metas, kai visai grupei reikia sustoti. Pirmas dalykas, kurį reikia įsisąmoninti, yra tas, kad jei vienas iš grupės narių būna priverstas sustoti (dėl pradurtos padangos, nukritusios grandinės ir pan.), jis tai daro įspėjęs kolegas – prieš tai iškelia ranką į viršų, išvažiuoja iš kolonos, suka į šalikelę ir tik tada galutinai sustoja. Jokiu būdu negalima stoti ant važiuojamosios kelio dalies ir taip sudaryti tokios situacijos, kad kitiems draugams, važiuojantiems iš paskos, tektų apvažiuoti. Sustojus dviratį būtina patraukti į šalikelę.

14. Lyderiui sunku. Kad ir koks būtų stiprus grupės lyderis, jam tenka didžiausias vėjo pasipriešinimas, todėl jam minti išties sunkiausia. Taip pat jis visada galvoja apie visą grupę, akylai stebi ir analizuoja kelią, parenka visai dviratininkų grupei tinkamą judėjimo trajektoriją bei tempą.

Todėl lyderio vaidmeniu rekomenduojama reguliariai keistis.

15. Užsidėk šalmą. Važiuodamas grupėje būtinai dėvėk šalmą. Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad dviračio vairuoVšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

tojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus.

16. Pasirink patogią aprangą. Pagrindiniai aprangos reikalavimai: ji turi būti ryški, funkcionali ir patogi. Neatsitiktinai pirmoje vietoje paminėta ryški dviratininko apranga, nes tai tiesiogiai susiję su dviratininko saugumu. Kuo iš toliau dviratininką pamatys vairuotojai, pėstieji, tuo jam saugiau važiuoti.

17. Naudok žibintą, mirksiuką. Jei jau turi dviratį, privalu turėti ir baltos spalvos mirksiuką dviračio priekyje, raudonos spalvos mirksiuką dviračio gale. Abu mirksiukai turi būti matomi, o ne paslėpti po krepšiais, bagažine ar dar kaip nors uždengti.

18. Užsidėk akinius. Akiniai apsaugos nuo dulkių, vabzdžių, vėjo, lietaus, saulės ir bet ko, kas gali prastinti kelio matomumą.

19. Per lietų naudok purvasaugius.

20. Pradėjęs minti įsijunk šypseną, išlaisvink protą ir išmokyk bent vieną žmogų saugiai minti grupėje!

19

SLG nuotr.

BE RIBŲ

J.S.Bartkuvienė nuolat dalyvauja LMSA renginiuose

VAISTAS NUO SENATVĖS – JUDĖJIMAS IR MOKYMASIS

„AKTYVUS JUDĖJIMAS TAPO MANO KIEKVIENOS DIENOS RITUALU. VISADA RYTAIS DARAU MANKŠTĄ. SAKOMA, KAD STOVINTIS DVIRATIS RŪDIJA, O MAN RŪDYTI NESINORI“, – SAKO METŲ SENJORĖS TITULĄ PELNIUSI KAUNIETĖ JŪRATĖ STASĖ BARTKUVIENĖ.

Senjorams skirto „60+“ žurnalo mėnesio veidu tapusi kaunietė ir toliau propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Vien 2020 metais, per pandemijos laikotarpį, Jūratė dviračiu numynė 1600 km, su drauge ėjo mankštintis į lauko treniruoklių aikšteles, o žiemą plaukiojo eketėje.

Kaunietė dukart per metus dalyvauja Lietuvos moterų sporto asociacijos (LMSA) organizuojamuose renginiuose Palangoje.

Praėjusiais metais J.S.Bartkuvienė tris dienas aktyviai praleido pajūryje sportuodama. Su fizinio aktyvumo puoselėtojomis dalyvavo 9 km pėsčiųjų žygyje Palanga–Kunigiškės–Palanga, anksti rytais Jūratės ir Kastyčio skvere 20

dalyvavo daug teigiamų emocijų sukėlusiose mankštose, varžėsi bėgimo varžybose prie jūros. „Visos dienos buvo kupinos sporto, fizinės veiklos, pliūpsnio emocijų. Viską puikiai atlaikiau, buvo neapsakomai smagu“, – džiaugiasi J.S.Bartkuvienė.

Ji prisiminė laimėtą senjorių konkursą, kuriame dalyvavo 70 bendraamžių, gautą 500 eurų piniginį prizą, trijų dienų kelialapį į sanatoriją Šventojoje ir „Eurovaistinės“ maisto papildų. „Vaistų nevartoju, o papildus – taip, gal dėl to jaučiuosi sveika“, – svarsto kaunietė.

BE RIBŲ

Atrodote jaunesnė, nei parašyta pase. Ar šį neatitikimą lėmė aktyvus gyvenimas?

Vienintelis vaistas nuo senatvės – judėjimas ir mokymasis. 22 metus sportuoju „Joanos“ klube, kuris verčia mus rytais keltis ir du kartus per savaitę eiti, judėti, bendrauti.

Labai svarbu susitikti su savo bendraamžėmis. Iki soties pasportavusios einame išgerti kavos ar arbatos, švenčiame gimtadienius, vardadienius. Bendrauti tokio amžiaus moterims ypač reikia, nes sėdint namie apninka įkyrios, blogos mintys.

Visi puikiai žinome, kad nejudant kūnas rūdija, atsisako sąnariai, o kur gauti to tepalo? Tik judant, nes fizinis ir protinis neveiklumas žmones bukina.

Senjorė dažnai keliauja

21

Pensininke nenoriu būti, bet nuo metų niekur nepabėgsi, man jau 77-eri. Gyventi reikia sveikai ir tvarkingai, valgyti tik saikingai, nepiktnaudžiauti vaistais, lavinti kūną, nesinervinti dėl menkniekių.

Kokius pratimus atliekate rytmečio mankštose?

Pirmiausia dar lovoje pasimankštinu kokias penkias minutes. Po to šaltas dušas, tada įvairiais jogos pratimais ant grindų pradedu judinti visą kūną. Mankštintis vyresnio amžiaus moterims būtinai reikia, nes išėjus į pensiją užpuola visokios negeros mintys, depresija.

Jau tapo tradicija kasmet, pasitinkant Naujuosius, prieš aidint dūžiams, 10 minučių stovėti ant galvos. Taip darau norėdama, kad mano kasdienybė apsiverstų aukštyn kojomis, o gyvenimas būtų prasmingas.

Būdama Palangoje prie jūros sugalvojau kelis pačius svarbiausius gyvenimo dalykus iš M raidės. Pats brangiausias žodis yra Mama, po to Myliu, o dėl savęs – Mityba, Mintys, Mankšta.

Per LMSA renginį Palangoje dar nebuvo prasidėjęs vasaros sezonas, jūra buvo šalta, bet aš su pora klubo narių neišsigandau ir įlindau. Viskas buvo mano galvoje, save įtikinau, kad jūra nėra šalta. Išsimaudžiau ir pasijutau tarsi išpažintį atlikusi, visas nuodėmes nusiplovusi.

Kada pradėjote skirti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui?

Aktyviai sportuoti pradėjau prieš kokius 25 metus, kai dukra su sūnumi paliko namų lizdą. Prieš tai buvau tik mėgėja.

nius. Su viena sesute teko ten atsisveikinti, jos kauliukus 1989-aisiais parsivežėme į Lietuvą.

Sibiras užgrūdino mano kūną ir sielą. Sugrįžę ieškojome, kur gyventi. Vidurinę baigiau Raseinių rajone, Nemakščiuose. Tada baigiau Kauno politechnikos instituto Chemijos fakultetą, po to penkerius metus mokiausi Vytauto Kazlausko parapsichologijos akademijoje. Šeimą sukūriau vėlai, būdama 34-erių, nes norėjau baigti mokslus. Užauginau du nuostabius vaikus: dukrą Dovilę ir sūnų Žilviną.

Viktorijos Makovskajos / „LTU Aquatics “ ir LEN nuotr.

BE RIBŲ

Esu labai smalsi, jogos paslapčių važiavau mokytis net į Ajurvedos akademiją Indijoje, ten praleidau porą savaičių. Viskuo domiuosi, mokausi, nes žmogui reikia keistis.

Buvau Kinijoje, Honkonge, Tailande, Malaizijoje, Singapūre. Kai lankiausi Tailande, mane netgi masažavo dramblys – ne tik straubliu, bet buvo uždėjęs koją ant mano krūtinės. Jordano upėje Izraelyje 2000-aisiais antrą kartą buvau pakrikštyta.

Aktyviai dalyvaujate įvairiuose fizinio aktyvumo renginiuose. Ar daug turite apdovanojimų?

Surinkau jau gerokai per 50 medalių, daugiau nei 10 taurių. Kaip turistė netgi apsilankiau 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse. Ten dalyvavau olimpinės mylios bėgime ir buvau apdovanota medaliu. Tai svarbiausias mano apdovanojimas.

2012 m. dalyvavau pasaulio žaidynėse, kuriose jėgas bandė 59 šalių sporto mėgėjai, jose su „Joanos“ klubu pristatėme savo šokių pasirodymą.

Esu tremtinė, į Sibirą, Irkutsko sritį, su 38-erių mama ir trimis sesutėmis buvome išvežtos ir Joniškio rajono, kai man buvo treji, ir tremtyje išbuvau dvylika metų. Tėčio neišvežė, nes jis slapstėsi, mums išvažiavus jį nušovė, net kapo vietos nežinome.

Sibiro platybėse mums išgyventi padėjo mamos pasiimta siuvimo mašina „Zinger“. Dieną ji dirbo kolūkyje, o naktimis siūdavo ir uždirbdavo stiklinę miltų bei kelis kiauši-

Su mama ir trimis seserimis teko patirti tremtinės dalią

22

2021 m. J.S.Bartkuvienė išrinkta Metų senjore

BE RIBŲ

J.S.Bartkuvienė sportuoja ir žiemą, ir vasarą

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

23

SPECIALISTAS

R.Bimba treniruoja įvairaus amžiaus žmones

PRIEŠ STARTĄ – NAMŲ DARBAI ŽMOGUS NUTARĖ SPORTUOTI. NUO KO PRADĖTI, KAIP ATRASTI TĄ FIZINĘ VEIKLĄ, KURI JAM BŪTŲ PATI TINKAMIAUSIA? APIE TAI – KULTŪRIZMO AKADEMIJOS PREZIDENTAS, ASMENINIS TRENERIS REMIGIJUS BIMBA, SUKAUPĘS 27 METŲ DARBO PATIRTĮ.

Patyręs specialistas kasdien treniruoja ir konsultuoja įvairaus amžiaus žmones – nuo paauglių iki senjorų, suteikia profesionalias konsultacijas sveikatingumo klausimais, yra sveikos gyvensenos mokytojas. „Prieš pradėdami sportuoti paklauskite savęs, ar esate sveikas. Jei abejojate savo sveikata, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti. Tik gydytojui leidus galite pradėti sportuoti.

Prieš einant į sporto klubą reikėtų pasidomėti trenerių kvalifikacija ir patirtimi.

Per pirmąjį susitikimą su treneriu turėtumėte pasikalbėti ir aptarti savo lūkesčius.

Taip pat įvertinamas aerobinis darbingumas (nustatomas maksimalus deguonies suvartojimo koeficientas), kūno kompozicija (kūno proporcijos, kūno masės indeksas, procentinė riebalų masės dalis, matuojamos kūno apimtys), lankstumas (kūno, pečių juostos).

Jei jūsų treniruočių stažas ilgesnis nei metai, treneris gali atlikti pagrindinių raumenų grupių maksimalios jėgos ir ištvermės įvertinimą.

Tam, kad treneris geriau jus pažintų ir skirtų optimalų treniruočių krūvį, turėtumėte atlikti fizinio pasirengimo testą.

Po testo treneris aptaria gautus rezultatus ir įvertina fizinį pasirengimą. Aptariamas ne tik savaitės treniruočių, bet ir metinis treniruočių ciklas.

Testavimo metu nustatomas žmogaus fizinis pasirengimas. Tai – taškas, kuriame dabar esate.

Tai labai svarbu, nes sportuoti turite ne vieną dieną ar mėnesį, o ištisus metus.

Remiantis testo rezultatais galima sudaryti individualią treniruočių programą.

Pateikiamos rekomendacijos, kaip subalansuoti mitybą. Jei reikia, treneris konsultuoja dėl maisto papildų vartojimo ir parinkimo.

Po dviejų ar trijų mėnesių galima atlikti pakartotiną testą ir patikrinti treniravimosi rezultatus.

Tokiu būdu, remiantis testo duomenimis, bus galima sudaryti tolesnę treniruočių programą ir skirti daugiau dėmesio 24

toms fizinėms savybėms, kurios atsilieka. Testavimo metu užpildoma sveikatos anketa, matuojamas pulsas ir kraujospūdis.

Treneris jums sudaro asmeninę treniruočių programą ir moko, kaip taisyklingai atlikti pratimus. Suteikia informacijos, kada ir kaip reikia didinti fizinį krūvį.“

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.