„SPORTAS“ NR. 15 (2024)
LEIDĖJA
VŠĮ SPORTO LEIDINIŲ GRUPĖ
ĮMONĖS KODAS 300093445
OLIMPIEČIŲ G. 17, LT-09237 VILNIUS
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS24. LT
DIREKTORIUS ARTŪRAS GIMŽAUSKAS
TEL. +370 698 82 421
EL. P. REDAKCIJA@SPORTAS.INFO
FINANSININKĖ GIEDRĖ GIMŽAUSKIENĖ
TEL. +370 655 07 600
ISSN 1392-9259
INDEKSAS 5214
4 Situacija
Ar dopingas ištrina ribas tarp mėgėjų ir profesionalų?
8 Iš arti Palangoje laukia plaukimo žvaigždžių
12 Aistra Gyvenimo palydovai – humoras ir sportas
16 Naujovės Įtraukia azartu ir paprastumu
22 Sėkmės formulė Pergalių paslaptis – sunkus darbas
24 Medicina Kokie vitaminai stipriausi
„MAN DZIN“, – TAIP Į TEIGIAMĄ SAVO DOPINGO MĖGINĮ REAGAVO PERNAI RUGSĖJĮ VILNIAUS MARATONĄ LAIMĖJUSI IR ŠALIES ČEMPIONE TAPUSI VILMANTĖ STAŠAUSKAITĖ, SAVE LAIKANTI MĖGĖJA, O NE PROFESIONALIA SPORTININKE. TAČIAU DOPINGO KONTROLIERIAMS IR LENGVOSIOS ATLETIKOS BENDRUOMENEI – NE DZIN.
Lietuvos antidopingo agentūra (LAA) paskelbė, kad Pasaulinė lengvosios atletikos organizacija („World Athletics“) skyrė V.Stašauskaitei 21 mėnesio diskvalifikaciją. Jos mėginyje rasta draudžiamos medžiagos meldoniumo. Diskvalifikacijos pabaiga – 2025 m. birželio 9 d.
V.Stašauskaitė gyvenimo pergalę pasiekė rugsėjo 10 d., kai triumfavo „Rimi“ Vilniaus maratono varžybose, kartu tapdama Lietuvos čempione. Tačiau pergale džiaugėsi neilgai – po poros mėnesių paskelbta, kad iš Jonavos kilusios bėgikės organizme rasta draudžiamo preparato.
„Niekam nieko blogo nepadariau, jei kam padariau – tai sau. Iš ničnieko nieko neatėmiau, jokių pinigų negavau.
Aš su tuo gyvenu jau antrą mėnesį. Man čia senos naujienos. O jums gero skaitymo. Kažkam pakels nuotaiką, kažkam bus tiek pat dzin, kaip man“, – į žinią reagavo ji.
Sužinoję „World Athletics“ sprendimą „Rimi“ Vilniaus maratono organizatoriai balandžio pabaigoje pakeitė praėjusių metų varžybų rezultatus. Juose V.Stašauskaitės pavardės neliko.
Laiko save mėgėja
Tada V.Stašauskaitė tikino, kad meldoniumą vartojo tam, kad apsaugotų širdį nuo krūvių, tvyrant dideliam vasaros karščiui, jį įsigijusi vaistinėje ir išgėrusi 10 tablečių. Nors moteris teigė pripažįstanti savo kaltę, kilusią iš naivumo ir nežinojimo, kartu teisinosi tuo, kad ji – tik mėgėja.
„Esu mėgėja bėgikė, sportuoju savarankiškai pagal siųstą bėgimo planą, per nuotolį. Niekada nebuvau įtraukta į antidopingo sąrašus. Niekada nepretendavau į nacionalinės rinktinės gretas. Nebandžiau vykdyti normatyvų. Sportas yra mano hobis“, – rašė bėgikė.
Tačiau su tokiu savęs prirašymu prie mėgėjų nėra linkusi sutikti LAA direktorė Rūta Banytė.
„Sunku vertinti vienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai sportininkė, kuri yra dalyvavusi tarptautiniuose renginiuose, todėl labai neatsakinga nesusipažinti su taisyklėmis. Pateiksiu pavyzdį: net jei ir neturi vairuotojo pažymėjimo, žinai, kad vairuoti išgėrus negalima. Čia lygiai tas pats: atsakomybę turi prisiimti, net jei deklaruoji, kad esi mėgėja“, – žurnalui „Sportas“ paaiškino R.Banytė.
Kartu ji pabrėžia, kad toks teiginys yra klaidinantis, nes pagal LAA taisykles mėgėjas yra tas, kuris per pastaruosius penkerius metus nedalyvavo nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose.
„O V.Stašauskaitė dalyvavo Kopenhagos ir Barselonos maratonuose. Paprastai tariant, jeigu bėgioji parko takeliais, bet niekur nesivaržai, tuomet tu mėgėjas. Mano asmenine nuomone, iš žmogiškosios pusės, sportininkės, kurios užėmė atitinkamai žemesnes pozicijas, buvo apvogtos. Jos prarado galimybę užlipti ant pakylos, pasidžiaugti sąžiningais laimėjimais. Taip pat ši sportininkė metė šešėlį tiek ant trenerės, tiek ant federacijos.
Pradėjai varžytis – tu nebe mėgėjas, nors galbūt ir fizinė forma, ir laikas neblizgantis, bet tu jau nesi mėgėjas. Norėčiau paraginti tokius asmenis peržiūrėti nemokamus nuotolinius mokymus platformoje www.bedopingo.lt tam, kad ateityje nebūtų neaiškumų“, – kviečia R.Banytė.
Tarp mėgėjų – dar daugiau dopingo
Kad riba tarp mėgėjo ir profesionalo – itin plona, o gal jos net nėra, mano ir kliūtinio bėgimo atstovas, treneris
Justinas Beržanskis.
„Mano nuomone, tos ribos nėra. Lietuvoje ant rankų pirštų galime suskaičiuoti profesionalius atletus, visi kiti yra mėgėjai arba stiprūs mėgėjai. Sakyčiau, kad dabartiniai mėgėjai net labiau stengiasi pasiekti rezultatą už kai kuriuos vadinamuosius profesionalus. Jie aukoja savo rytus ir vakarus, skiria finansinius išteklius stovykloms, kineziterapijai, papildams ir tam, kad pasiektų savo norus“, – žurnalui „Sportas“ sako devyniskart Lietuvos čempionas.
Jis priduria, kad nesvarbu, kuo save laikai – visišku mėgėju ar profesionalu, taisyklių privalu laikytis.
„Turime suprasti vieną dalyką, kad dopingas yra draudžiamas ne dėl to, kad kažkas sugalvojo, o todėl, kad tai yra žalinga mūsų organizmui“, – pabrėžia J.Beržanskis. Buvęs Europos čempionato dalyvis mano, kad padidinus tikrinimo apimtis tarp save mėgėjais laikančių sportininkų būtų užfiksuojama dar daugiau dopingo atvejų.
„Žmonės kartais pameta galvas dėl savų žūtbūtinių tikslų įgyvendinimo ir ieško tam bet kokių būdų. Kas ieško, tas randa žmonių, kurie gali jiems padėti, neprisiimdami jokios atsakomybės ir nebūtinai susimąstydami, ar tai legalu, ar nekenkia sveikatai. Treneris šiuo atveju gali likti kvailio vietoje“, – pastebi J.Beržanskis.
Po minėto maratono kvailio vietoje liko viena garsiausių šalies lengvaatlečių Vaida Žūsinaitė, treniravusi V.Stašauskaitę.
„Žinia apie Vilmantės nusižengimą mane šokiravo ir labai nuliūdino. Visada buvau ir esu tik už švarų sportą, be jokių, net menkiausių pažeidimų. Šioje situacijoje buvau pastatyta prieš faktą ir nieko pakeisti negaliu. Toks poelgis kenkia visai sporto bendruomenei, mažina pasitikėjimą švariu sportu ir nesutampa su olimpinėmis vertybėmis, todėl niekaip negali būti pateisinamas“, – į kilusį skandalą jautriai reagavo olimpietė.
Dažniausiai įkliūva kultūristai
Pasaulinės antidopingo agentūros duomenimis, rizikingiausios sporto šakos, kurių atstovai dažniausiai įkliūva su teigiamais testais, – kūno rengyba, dviračių sportas ir lengvoji atletika. R.Banytės tikinimu, Lietuvoje dažniausiai įkliūva jėgos sporto šakų atletai.
„Tų, kurios netikrinamos, - paklausta, kurių šakų sportininkai kurie sportininkai pagaunami rečiausiai, nusijuokia ji. – Jeigu analizuojant pasauliniu mastu, iš vasaros olimpinių sporto šakų tai būtų badmintonas, šiuolaikinė penkiakovė, iš žiemos – bobslėjus ir rogučių sportas. Neolimpinėse sporto šakose nebuvo teigiamų antidopingo taisyklių pažeidimų aviacijos sporte ir kito-
se mums galbūt mažiau žinomose sporto šakose.“
Sportininkai dažniausiai įkliūva vartojantys anabolinius steroidus, iš kurių neretai koją pakiša stanozololas, drostanolonas, metandienonas, taip pat peptidiniai hormonai – eritropoezę skatinantis hormonas eritropoetinas.
Pagauti sportininkai dažniausiai teisinasi dviem dalykais – sveikata ir nežinojimu.
„Tačiau paprašius ligą pagrindžiančių dokumentų ne visi sportininkai juos gali pateikti. Kitas populiarus paaiškinimas – nežinau, kaip taip galėjo nutikti“, – šypteli LAA direktorė.
Vis dėlto dažniausiai sportininkai linkę bendradarbiauti su LAA.
„Tiems sportininkams, kurie dažniau testuojami, – bėdų nėra, tuo tarpu su tais, kuriems dopingo kontrolė vyksta pirmą kartą, dažniau kyla nesusipratimų. Dopingo kontrolės pareigūnai informuoja apie galimas pasekmes –tuomet kartais bėdos išsisprendžia pačios“, – teigia R.Banytė.
Kartais įrodo savo tiesą
Dėl dopingo vartojimo įkliuvę sportininkai dažniausiai reaguoja aštriai: mušasi į krūtinę, kalba apie susidorojimą, varžovų klastą, kaltina papildų gamintojus ir žada įrodyti savo tiesą, net jeigu tam reikėtų kreiptis į Sporto arbitražo teismą (CAS) ir pakloti krūvą pinigų. Tačiau šiuo keliu eina ar savo tiesą įrodo retai. Tačiau vieno tokio atvejo atgarsiai neseniai pasiekė Lietuvą.
Pernai Kauno maratono vicečempione tapusios Zitos Kosač mėginyje buvo rasta anabolinių steroidų, tačiau moteriai pavyko įrodyti, kad šios medžiagos į organizmą pateko dėl vartotų papildų, kurie buvo užteršti. Tai paaiškėjo ištyrus šiuos papildus WADA akredituotoje laboratorijoje.
„Šiuo atveju sprendimas byloje dar nėra priimtas, tačiau ištirti papildai parodė užterštumą. Ant papildo pakuotės nebuvo nurodytos draudžiamosios medžiagos, kurios buvo pačiuose papilduose. Tokių atvejų, kai sportininkai įrodo, kad iš tiesų galėjo nežinoti apie draudžiamąsias medžiagas, pasitaiko. Mūsų agentūros praktikoje užfiksuoti trys tokie atvejai, todėl mes visada labai raginame sportininkus atkreipti dėmesį į maisto papildus ir ar jie tikrai būtini“, – pasakoja R.Banytė.
Vieni atsakingi, kitiems – nusišvilpt
LAA vadovė pabrėžia, kad agentūra deda daug pastangų šviesti antidopingo temomis, nuolat siūlo mokymus federacijoms – tiek gyvus, tiek nuotoliniu būdu pagal poreikį, informacinius stendus varžybų metu. Tačiau dažnai sportininkai, net aukščiausio lygio, mano, kad jie viską žino, arba būna įsitikinę, jog jiems taip nenutiks, taigi nedalyvauja mokymuose ar nerimtai į juos žiūri.
„Dažnai antidopingo švietimas pasiekia tik aukščiausio lygio sportininkus. Nuolat raginame federacijas ir varžybų organizatorius skleisti informaciją, kad varžybose dalyvaujantys atletai turi laikytis antidopingo taisyklių, primename, kur rasti informacijos apie tai, kur kreiptis kilus klausimų. Atsakingiems ir sąžiningiems sportininkams kartais užtenka žinoti, kad vartodami vaistus ar papildus galbūt rizikuoja, ir jie patys randa informaciją apie tai ar kreipiasi į mus su klausimais. Mes visada atsakome“, – pabrėžia LAA direktorė.
Ji įvardija ir dar vieną itin opią problemą, dėl kurios dažnai kenčia paprasti žmonės, o ne profesionalūs atletai.
„Nemažai diskvalifikuotų asmenų – už tyčinius pažeidimus taip pat – gali dirbti ir dirba treneriais privačiuose sporto klubuose, mokyklose ir kitaip „skleidžia“ sveikatingumo, fizinio pasirengimo informaciją, sudaro sporto bei mitybos planus ne tik suaugusiesiems, bet ir jaunimui, rekomenduoja ir siūlo nežinia kokius neva efektyviausius maisto papildus.
Lietuvoje vis dar nemažai žmonių ypač pasitiki tokiais treneriais, nes jie demonstruoja puikią fizinę formą, raumenis, pasiekimus ir apdovanojimus, kurie vėliau buvo atimti dėl pažeidimų ir iškovoti nesąžiningai. Tokių trenerių laimėjimai daro didelę įtaką sportuojančiam žmogui, kuris neretai pasitiki „stebuklingu“ planu pasiekti rezultatų ir gali nekreipti dėmesio į riziką sveikatai“, – sako R.Banytė.
BEVEIK 600 TŪKST. LANKYTOJŲ PER PENKERIUS VEIKLOS METUS. TOKIA STATISTIKA GALI PASIGIRTI PALANGOS MIESTO BASEINAS, KURĮ STATANT PRIIMTI ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDIMAI IR ĮDIEGTOS NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS ŠIANDIEN VISAPUSIŠKAI PASITEISINA.
Palangos baseinas duris atvėrė 2019 m. kovo 1 d. – iki tol kurortas, kurio krantus skalauja Baltijos jūra, neturėjo vietos, kur vietiniai gyventojai galėtų mokytis plaukti.
„Kai nusprendėme įgyvendinti šį projektą, sakėme, kad jis daugiausia tarnaus socialiniams tikslams – jame mokysime vaikus plaukti. Dabar esame vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje visi moksleiviai – nuo antros iki dvyliktos klasės – lanko nemokamas pamokas baseine. Šiame technologijų amžiuje sportas labai svarbus ir baseinas čia atlieka itin reikšmingą funkciją“, – pabrėžia Palangos me-
ras Šarūnas Vaitkus.
Dirba D.Rapšio trenerės
Atidarius baseiną Palangos miesto sporto centras pasiūlė nemokamą plaukimo būrelį, kurį dabar lanko apie 400 vaikų. Juos ugdo ir dvi Lietuvos plaukimo žvaigždės Dano Rapšio trenerės – pirmoji Židrūnė Budrienė ir Ina Paipelienė, su kuria plaukikas yra nuskynęs svarbiausias karjeros pergales ir dirba iki šiol.
Š.Vaitkus sako, kad prikalbinti specialistus dirbti Palangos
Palangos miesto baseinas atidarytas 2019 m. kovo 1 d.
Statybos pradėtos 2017 m. liepą, baigtos 2019 m. vasarį.
Baseino plotas – 3,5 tūkst. kv. m.
Pagrindinis baseinas – aštuonių 25 m ilgio takelių ir atitinka „World Aquatics“ standartus.
Komplekse taip pat yra vaikams skirtas baseinas, sveikatinimo zona su baseinais, sūkurine vonia ir pirtimis.
Architektas / projektuotojas – Virginijus Juozaitis / UAB „JAS“.
Nuo atidarymo baseine apsilankė beveik 600 tūkst. žmonių, vien 2023 m. lankytojų skaičius siekė 171 tūkst.
Per baseino veiklos laikotarpį nemokamose plaukimo pamokose lankėsi daugiau nei 100 tūkst. moksleivių.
baseine sunku nebuvo – šiuos trenerius traukė gyvenimas pajūryje.
„Turbūt geriausios Lietuvos trenerės dirba čia ir tai yra svarbu. Tikiu, kad Palangos baseine bus išugdyta ne viena auksinė žuvelė“, – viliasi meras.
Palangos baseinas išskirtines sąlygas suteikia ne tik moksleiviams, bet ir senjorams, galintiems pasinaudoti
net 50 proc. nuolaida.
„Manau, tai pasisekęs ir pavyzdinis projektas. Baseinas tarnauja visiems – nuo kūdikių iki senjorų, nuo paprastų žmonių iki sportininkų. O vienas svarbiausių dalykų, kad baseinas pats save išsilaiko, taigi kartu užtikrinamos ir nemokamos socialinės paslaugos – tam iš miesto biudžeto neskiriame nė cento“, – džiaugiasi Š.Vaitkus.
Statybų sprendimai ir tvarumas
Kuriant Palangos baseino viziją ir vėliau ją įgyvendinant, buvo atsižvelgta į miesto lokaciją ir pastato fasadui parinktos jūros druskos poveikiui atsparios medžiagos.
Norint sumažinti išlaikymo sąnaudas, įrengtos saulės baterijos, o vandens valymui ir ventiliavimui įdiegtos iš tekstilės pagamintos inovatyvios technologijos, kurios neleidžia kauptis drėgmei, nusėsti dulkėms ir atsirasti pelėsiui.
Baseino viduje – Tarptautinės vandens sporto federacijos „World Aquatics“ standartus atitinkantis aštuonių takelių 25 m ilgio baseinas su 150 vietų tribūnomis. Vaikams taip pat skirtas trijų takelių 13 m ilgio baseinas.
Sveikatinimo zonoje įrengti 125 kv. m ir 18 kv. m ploto baseinai, sūkurinė vonia, dvi modernios garinės pirtys, viena pirtis su natūralia Himalajų druskos sienele.
Pasidomėjus, ar yra ką baseine dar tobulinti, Š.Vaitkus išskiria vieną dalyką: „Tobulybei ribų nėra. Pagrindinis dalykas – energijos išteklių kainos. Žiūrime, kaip įdiegti dar naujesnių technologijų, kad išteklių kainos stabilizuotųsi ir būtų pigiau. Kiek žinau, baseinas visai neseniai įsigijo nuotolinių saulės elektrinių.“
Nors baseinas veikia jau penkerius metus, Š.Vaitkus sako, kad jis – vis dar kaip naujas. Tą lemia laiku šalinami defektai, o kiekvienų metų gegužę baseinas užveria duris
dviem savaitėms – tuo metu vykdomas sanitarinis valymas, atliekami reikalingi remonto darbai.
Reikšmingas visam regionui
Planuojant ir statant Palangos baseiną remtasi kitų panašių objektų patirtimi.
„Apvažiavome ne vieną baseiną Lietuvoje, pasižiūrėjome, kas gerai, o kas blogai padaryta. Rėmėmės ir užsienio patirtimi. Supratome, kad pastatas negali būti dviejų aukštų, nes tai neefektyvu ir nepatogu. Buvo nuspręsta statyti vieno aukšto baseiną su požemiu, kuriame yra visa techninė dalis“, – prisimena Š.Vaitkus.
Vienas iš sprendimų, kuriuo džiaugiamasi, – atskirti baseinų ir SPA zonas, nes joms reikalingos skirtingos temperatūros.
Kompleksą jau spėjo įvertinti ne tik palangiškiai – tarp minėtų beveik 600 tūkst. lankytojų netrūksta iš kitų miestų atvykstančių žmonių.
„Tai yra regioninės reikšmės baseinas, į kurį atvyksta klaipėdiečiai, ypač daug Kretingos gyventojų. Neseniai pasirašėme sutartį su Klaipėdos rajonu. Visame regione baseino poreikis labai stiprus“, – sako Š.Vaitkus.
Matant tokius lankytojų srautus, kyla klausimas, ar baseinas vis dar patenkina visų poreikius.
„Šiandien mums šio baseino tikrai užtenka“, – tvirtina miesto meras.
Netrukus Palangos gyventojai ir svečiai galės džiaugtis dar didesniu fizinės veiklos pasirinkimu. Per artimiausius kelerius metus planuojama atidaryti uždarus teniso kortus su trimis standartinio dydžio aikštėmis ir tribūnomis. Taip pat bus atnaujinti atviri teniso kortai, rekonstruoti du futbolo stadionai ir prasidės uždaro futbolo maniežo statybos.
HUMORISTĄ PAULIŲ AMBRAZEVIČIŲ PAMATYTI VILNIAUS „RYTO“, LIETUVOS FUTBOLO RINKTINĖS AR VILNIAUS „ŽALGIRIO“ RUNGTYNĖSE – BEVEIK
TAIP PAT ĮPRASTA, KAIP IR GIRDĖTI 38-ERIŲ VYRĄ JUOKAUJANT. BE SPORTO, DOVANOJUSIO NE VIENĄ ŽAVIĄ PAŽINTĮ IR ĮSIMINTINĄ PATIRTĮ, JIS NEĮSIVAIZDUOJA SAVO GYVENIMO.
Paulius Ambrazevičius – vienas „Humoro klubo“ įkūrėjų, vertėjas, televizijos laidų ir renginių vedėjas. Daug žmonių jį pažįsta ir kaip dešimtmetį organizuotų futbolo protmūšių iniciatorių.
„Norėčiau, kad mano kasdienybėje būtų daugiau aktyvaus sporto, nes žiūrėjimo – labai daug“, – šypteli jis.
Šakių rajone, Liepalotuose, užaugusiam P.Ambrazevičiui pirmieji su sportu susiję prisiminimai kyla iš 1994-ųjų pasaulio futbolo pirmenybių, kai jam buvo vos aštuoneri. Kiek vėliau pajuto pirmąsias simpatijas klubiniam sportui, nes, kol augo, Šakiuose nebuvo profesionalių klubų, o vietiniai dažniausiai palaikydavo Kauno „Žalgirį“. Bet Pauliaus pasirinkimas buvo neįprastas.
„Tą sezoną, kai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, Lietuvos krepšinio lygos finale norėjau „Lietuvos ryto“ pergalės. Ten, kur aš augau, visa aplinka buvo už „Žalgirį“, klasėje turbūt buvau vienintelis, palaikantis „Lietuvos rytą“. Vienas pagrindinių dalykų, kodėl man tada patiko „Lietuvos rytas“, – komandoje žaidė Šarūnas Jasikevičius. Tai buvo pirmasis jo sezonas, jaunas, naglas – patiko įžūlumas, buvo akivaizdu, kad jis toli eis. Kitą sezoną „Lietuvos rytas“ surinko jaunus žaidėjus ir taip natūraliai gimė palaikymas“, – pasirinkimą aiškina šakietis.
Pirmose „Lietuvos ryto“ rungtynėse P.Ambrazevičius apsilankė vos persikėlęs į Vilnių, kai 2004 m. pradėjo sostinėje studijuoti. Jis puikiai pamena, kaip ką tik duris atvėrusioje „Siemens“ arenoje (dabartinė „Twinsbet“ arena – aut. past.) stebėjo grandų mūšį – rungtynes su Kauno „Žalgiriu“.
„Studijuodamas daug pinigų neturi, tad rinkdavausi, kur važiuoti – į kai kurias Europos taurės rungtynes, LKL finalus“, – prisimena humoristas.
Futbolas žavi labiau
Įsimintina ir kita data – 2011 m. pirmą kartą įsigyti abonementai tiek į „Lietuvos ryto“, tiek į Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes.
„Į futbolą pirmą kartą nuėjau dar „Žalgirio“ stadione su Tauragės „Tauru“, vėliau esu buvęs ir Vingio stadione žaistuose mačuose. Truputį gailiuosi, kad šiek tiek per vėlai atradau Vilniaus „Žalgirį“, bet komandą palaikę skinai buvo didelis baubas, – dabar juokiasi jis. – Žinojau, kad Pietų IV yra chebrytė. Turėjau ilgus plaukus, buvau truputį neformalas. Ultrų kultūra man įdomi, bet buvo baimės.“
Kaip ir daugelis, P.Ambrazevičius turi mėgstamiausią klubą ir tarp pasaulio stipriųjų. Tiesa, ir čia pasirinki-
mas ne toks dažnas ar tradicinis – Londono „Tottenham Hotspur“, kuriam simpatijas lėmė dar viena asmenybė: tuo metu jaunas ir kylantis Garethas Bale‘as.
„Aš esu metodiškas žmogus. Jeigu man patinka kažkokia muzikos grupė, atsidarau vikipediją, paklausau jos diskografiją nuo pat pradžių. Man visur patinka istorijos, o „Tottenham“ turi vieną įdomesnių istorijų Anglijos „Premier“ lygoje. Tai komanda, kuriai noriu, kad gerai sektųsi, tačiau apie ją kalbėdamas nesakau „mes“, – pabrėžia P.Ambrazevičius.
Jis yra gyvai stebėjęs „Tottenham“ rungtynes, tačiau neišpildytų svajonių dar liko – su draugu, palaikančiu „Liverpool“, nuvykti į šių klubų tarpusavio susitikimą, taip pat aplankyti 2019 m. atidarytą naują komandos stadioną.
Mažai kas žino, kad Paulius – ne tik futbolo, bet ir krepšinio protmūšių pradininkas. Tiesa, nuo jų gana anksti atsitraukė, o tą lėmė labai paprasta priežastis – domėtis visame pasaulyje ypač populiariu futbolu jam daug įdomiau.
„Tai daug plačiau apimantis reiškinys. Daug knygų esu skaitęs apie futbolą ir labiausiai patinka tos, kuriose yra daug konteksto: kultūrinio, socialinio ir t.t. Pavyzdžiu, „Angels With Dirty Faces“, pasakojanti apie Argentinos futbolo istoriją, nėra tik Argentinos futbolo istorija. Ten yra Argentinos istorija, papasakota per futbolą. Krepšinis, kaip socialinis ir kultūrinis reiškinys, egzistuoja pas mus, Serbijoje, gal dar kažkur. Bet jei kalbėsime apie futbolą, tai kad ir į kokią valstybę dursi, visur rasi įdomių istorijų“, – aiškina pašnekovas.
Futbolo protmūšiai jam dovanojo ne vieną įsimintiną draugystę: taip keliai suvedė su geriausiu šalies futbolo
treneriu Valdu Dambrausku, nacionalinės rinktinės nariu Vykintu Slivka, netgi žmona.
Sporto kultūra Lietuvoje
Dar vienas dalykas, dėl ko P.Ambrazevičius dievina sportą, – jį supanti kultūra, stipriai apimanti ir socialinę gyvenimo dalį. Viena sporto kultūros dalis Lietuvoje humoristui ne itin patinka. Ypač kaip žmogui, augusiam mieste be sporto komandų.
„Norėčiau, kad žmonės labiau palaikytų savo miestų komandas. Galiu pateikti įvairių pavyzdžių. Tarkim, turiu draugų iš Panevėžio, kurie augo stebėdami „Ekraną“ ir „Lietkabelį“. Noriu jausti daugiau pagarbos tiems, kurie buvo šalia komandos, kai ji žengė septintoje ar panašioje pozicijoje, o ne tada, kai į ją atvažiavo Lavrinovičiai. Man, kaip žmogui, užaugusiam jokios komandos neturinčiame mieste, visada buvo pavydu tiems, kurie gyveno Šiauliuose ar Klaipėdoje ir turėjo krepšinio, futbolo ekipas. Bet kažkodėl jie vis tiek sirgo už „Žalgirį“ ar „Rytą“. Aš to iki galo nesuprantu“, – neslepia.
Bet vienas dalykas po truputį prigyja ir Lietuvoje – angliškai tai vadinama „match day“, o lietuviškas atitikmuo turbūt skambėtų kaip rungtynių dienos tradicija. Tai reiškia, kad keliaujama ne tik į pačias rungtynes, bet prieš jas susitinkama su draugais, pabendraujama, po jų taip pat užsukama į barą ar kavinę.
„Bandau pats prie to prisidėti – suburti, pakviesti draugus. Kai vyksta Vilniaus „Žalgirio“ rungtynės Europos turnyruose, jau turime draugų ratą, su kuriais susitinkame prieš pora valandų, pavalgome, išgeriame bokalą ir einame į stadioną. Tas pats su krepšiniu. Man tai labai fainas kultūrinis dalykas, bet tam reikia laiko ir savo paties iniciatyvos.
Jeigu geros rungtynės, po jų eini pašvęsti, aptarti. Kartais, jeigu pergalė įspūdingesnė, būna, kad vėlai grįžti. Ėjimas į sporto varžybas nėra tik paprastas veiksmas, tai socialinis dalykas, dar viena proga bendrauti, susitikti su draugais ir gerai leisti laiką“, – sako P.Ambrazevičius. Sportas ir humoras
Sporto tematika nuskamba ir P.Ambrazevičiaus humoro programose, bet retai. Kartą Vilniaus „Ryto“ ištikimiausių sirgalių „B tribūnos“ renginyje jis kalbėjo apie kitų komandų palaikymą šioms žaidžiant Europos turnyruose – P.Ambrazevičius nesupranta, kaip galima palaikyti ne savo mėgstamą klubą.
Platesnei auditorijai jis yra atskleidęs vaikystės sportines svajones. „Esu pasakojęs, kad visada norėjau būti krepšininku, tačiau, be žaidimo, nieko daugiau nedariau, nes tikėjausi, kad mane atras – važiuos agentas pro Liepalotus ir pamatys, kad tas gerai atrodo“, – šypsosi.
Sporto rezultatai greitai sensta, todėl ilgai trunkančiuose pasirodymų turuose jie irgi greitai netektų prasmės, be to, ne visi žmonės domisi sportu – priežastis, kodėl profesionalaus sporto aktualijos retai tampa humoro pasirodymų dalimi, vardija pašnekovas.
Tiesa, sportas kitaip paveikia P.Ambrazevičiaus pasirodymus. „Humoro klubo“ renginių datos visada derinamos prie miesto sporto aktualijų ir rungtynių, kad nesikirstų tas pats laikas. Ypač tai aktualu kalbant apie Kauno „Žalgirio“ pasirodymus Eurolygoje.
„Esame turėję pasirodymą bare Rokiškyje, tuo metu atkrintamosiose žaidė „Žalgiris“ su Stambulo „Fenerbahče“. Įjungė televizorių, tu kalbi nuo scenos ir matai, kad žmogus akis pakėlęs į televizorių. Nereikia versti žmonių rinktis“, – įsitikinęs jis.
Rašant programą ar įgyvendinant kitas idėjas sportas dažnai tampa neblogu pagalbininku.
„Labai patinka važinėti dviračiu, kai rašau naują programą. Tada dėliojuosi mintis, kartojuosi, galvoje rašau. Važiuojant dviračiu kilo ir kitų idėjų, kurias vėliau įgyvendinau. Dar mėgstu vaikščioti. Anksčiau net turėjau mėgstamą maršrutą – leistis nuo S.Konarskio gatvės iki Senamiesčio per J.Basanavičiaus gatvę. Man ten labai gražu“, – neslepia P.Ambrazevičius.
Aukcione – du zuikiai vienu šūviu
P.Ambrazevičiaus namuose netrūksta meilės sportui įrodymų. Nemažą dalį lentynų užima knygos apie sportą, o spintose nugulusios krūvos futbolo marškinėlių.
„Nors žmonai tai ne visai patinka“, – pripažįsta jis.
Vis dėlto įspūdingiausias daiktas – LKL čempiono žiedas, įsigytas aukcione prieš dvejus metus. Likimas taip lėmė, kad pats P.Ambrazevičius stipriai prisidėjo prie šio aukciono rengimo.
Prasidėjus karui Ukrainoje humoristas savo bute apgyvendino ukrainietes – anūkę su močiute, o šios sūnus jau kurį laiką dirbo Lietuvoje. Pasirodo, jis pažinojo buvusį „Ryto“ narį Simą Buterlevičių ir vieną kartą pasiūlė visiems susipažinti.
„Simas atvežė dovanų marškinėlių ir LKL čempiono žiedą, pasakė, kad nori padaryti aukcioną ir skirti pinigus Ukrainai paremti. Pasiūliau šią idėją „Rytui“ ir jie iš karto sutiko.
Man buvo garbės reikalas nusipirkti šį žiedą. Kaina pakilo tiek, kiek neplanavau. Artėjo aukciono pabaiga ir net žmona parašė, kad nori, jog laimėčiau, ir duoda man 500 eurų. Galiausiai laimėjau, nes tikrai labai norėjau. Socialinė dalis žiauriai svarbi, bet šis artefaktas, kurį galiu turėti, – paauglystės svajonė. Būkime teisingi, juk nėra taip, kad „Rytas“ dažnai tuos žiedus laimėtų. Net bandžiau skaičiuoti, kiek jų yra laimėję – pagamintų žiedų turėtų būti iki šimto, ir aš turiu vieną jų. Smagu, kad galiu paremti ir turėti tokį reliktą“, – džiaugiasi vyras.
LENKŲ PROFESORIUS WOJCIECHAS LIPINSKIS SAVO KNYGOJE „PASAULIO SPORTO ENCIKLOPEDIJA“ YRA SUSKAIČIAVĘS, KAD ŠIUO METU VISOJE PLANETOJE KULTIVUOJAMA DAUGIAU NEI 8 TŪKST. SPORTO ŠAKŲ IR ŽAIDIMŲ. KIEKVIENOJE ŠALYJE ŠIS SKAIČIUS, ŽINOMA, YRA MAŽESNIS, BET NERETAI JIS TURI TENDENCIJĄ DIDĖTI.
Virtualus leidinys „Sportas“ siūlo iš arčiau pažvelgti į keletą vis dar gana naujų sporto šakų Lietuvoje ir jų raidą.
Padelis
Padelis – labai sparčiai visame pasaulyje paplitusi rakečių sporto šaka. Tai itin socialus ir linksmas sportinis užsiėmimas. Kadangi padelio aikštelė, palyginti su teniso, yra mažesnė ir žaidžiama poromis, reikia mažiau fizinio pasirengimo.
Lietuvoje padelis atsirado 2013 m. vasarą, kai buvo įrengti pirmieji padelio kortai Šarūno Marčiulionio sodyboje, Dubingių teniso ir padelio klube. 2014 m. sausį įsteigta Lietuvos padelio teniso federacija (LPF), kuri ir pradėjo plėtoti šią sporto šaką. Jos steigėjai – buvęs krepšininkas Š.Marčiulionis, penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir buvęs ilgametis Lietuvos teniso federacijos vadovas Liutauras Radzevičius.
„Padelis Lietuvoje vystėsi labai greitai, nes jį pamėgo profesionalias karjeras baigę tenisininkai, futbolininkai ar kitų sporto šakų atstovai. Jiems tai tarsi galimybė pratęsti sportinę karjerą. Dar didesnis sprogimas įvyko 2019-aisiais kartu su „Covid-19“ atsiradimu. Mėgėjams buvo visiškai uždrausta sportuoti, o mes į visa tai pažiūrėjome šiek tiek laisviau. Tuomet užsiregistravusių padelio žaidėjų nuo 200 padaugėjo iki 3000. Padelį pradėjo žaisti dauguma geriausių Lietuvos tenisininkų“, – prisimena dabartinis LPF prezidentas L.Radzevičius.
2019 m. Lietuvos vyrų padelio rinktinė dalyvavo Europos čempionate Romoje ir užėmė penktą vietą. 2021 m. Europos pirmenybėse jėgas jau išbandė ir Lietuvos moterų rinktinė. Tais pačiais metais lietuviai debiutavo pasaulio jaunių čempionate Meksikoje. Vaikinai užėmė vienuoliktą vietą, merginos – aštuntą. 2023 m. lietuviai išbandė
jėgas ir Europos žaidynėse.
„Tai labai ryškūs pasiekimai. Kol kas mes dar nesame olimpinė sporto šaka, bet planuojame tokia tapti. Tarptautinė padelio teniso federacija artimiausiu metu su WADA pasirašys antidopingo kodeksą. Tai mums labai svarbu, nes mes iki šiol negalime pretenduoti į valstybės finansavimą. Visus dešimt metų, įskaitant dalyvavimą minėtuose čempionatuose, vertėmės su privačiomis rėmėjų lėšomis“, – atkreipia dėmesį L.Radzevičius. Padelį nuolat žaidžia ir daugiau žinomų sportininkų –Darius Maskoliūnas, Deividas Šemberas, kiti.
L.Radzevičiaus nuomone, padelis populiarėja ir dėl to, kad yra paprastas žaidimas. Tenisininkui užauginti gali prireikti dešimties metų, o padelio naujokai jau po trijų treniruočių išmoksta pagrindus, o po dvejų trejų metų jau gali žaisti tarptautiniuose turnyruose.
Dabartinėje LPF strategijoje siekiama kuo daugiau dėmesio skirti jaunimui ir toliau aktyviai dalyvauti svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Lietuviai neseniai dalyvavo Šiaurės Europos jaunių padelio čempionate Suomijoje, o planuose – startai Europos profesionalų čempionate bei pasaulio veteranų pirmenybėse.
Pasaulyje padelį jau žaidžia apie 25 mln. žmonių. L.Radzevičius skaičiuoja, kad padelį Lietuvoje kultivuoja beveik tiek pat žmonių, kiek ir tenisą. Didelį proveržį populiarumui suteikė sparčiai didėjantis dengtų padelio aikštelių skaičius. Šiuo metu Klaipėdoje įrengta arba planuojama įrengti 30 dengtų aikštelių, Vilniuje – 35, Kaune – 16. Laikinojoje sostinėje dvejus metus iš eilės buvo rengiami tarptautiniai turnyrai jauniams bei suaugusiesiems.
Tekbolas
Tekbolas – futbolo atmaina, primenanti stalo tenisą. Jis žaidžiamas ant specialaus išlenkto stalo su futbolo kamuoliu. Žaidžiami ir vienetai, ir dvejetai. Pagrindinės taisyklės – žaidėjai turi tik tris lietimus, kuriuos gali
naudoti perduodami kamuolį į varžovo stalo pusę, o liesti kamuolį galima įvairiomis kūno vietomis, išskyrus rankas. Dėl to kamuolio valdymo technika ir ypač pirmasis lietimas – labai svarbios šio sporto sudedamosios dalys. Verta paminėti, kad tekbolas nereikalauja jokio fizinio kontakto su kitu žaidėju ir tai padeda išvengti bet kokių traumų.
Lietuvos tekbolo federaciją (LFTEQ) 2021 m. įkūrė Arnoldas Mauragas ir Lukas Arlauskas.
„Lietuvos tekbolo pradmenys atsirado Liuksemburgo aukščiausiosios lygos futbolo klube, kuriame 2020 m. dirbau trenerio asistentu. Ten pirmą kartą išbandžiau tekbolo stalą ir daugiau sužinojau apie šią sparčiai populiarėjančią sporto šaką. Po metų sugalvojau, kad šį sportą reikėtų atvežti į Lietuvą. Po ilgų diskusijų ir susitikimų su Tarptautine tekbolo federacija gavome leidimą tapti oficialia organizacija Lietuvoje“, – prisimena federacijos prezidentas A.Mauragas.
LFTEQ įkurta Radviliškyje, kur nuo jaunumės kartu žaidė A.Mauragas ir L.Arlauskas. Kaip numatė tekbolo plėtros programa, lietuviai gavo 21 tekbolo stalą, kuriuos patys LFTEQ atstovai surinko šeimos sodyboje. Tuomet jie buvo išvežioti futbolo klubams, mokykloms ir sporto organizacijoms.
Tais pačiais metais L.Arlauskas su Mantu Makutunovičiumi debiutavo pasaulio tekbolo čempionate Lenkijoje ir dvejetuose sugebėjo iškovoti pirmąją istorinę pergalę. 2022 m. LFTEQ turėjo tikslą sudalyvauti kuo daugiau tarptautinių turnyrų su keliais žaidėjais, kurie prisidėjo prie šios sporto šakos pačioje jos pradžioje. Todėl vien per 2022-uosius vykta į tarptautinius turnyrus Portugalijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, o viską vainikavo pasaulio čempionatas Vokietijoje.
Pernai aktyviai dalyvauta įvairiuose renginiuose Lietuvoje,
kur žmonės galėjo susipažinti su šia nauja sporto šaka. „Būdami įvairiuose su futbolu susijusiuose renginiuose matome, kad vis daugiau ir įvairaus amžiaus žmonių išmėgina tekbolą ir stalų užimtumas visada didelis. Bandome parodyti, kad tai ne tik pramoga, bet ir visa rimta tekbolo sporto filosofija bei koncepcija. Didžiausias susidomėjimas yra tarp profesionalių futbolininkų, kurie naudoja tekbolo stalus apšilimui prieš treniruotes ir lavina pirmojo lietimo techniką. Sulaukėme susidomėjimo iš tokio futbolininko, kaip Paulius Golubickas, kuris teigiamai vertina tekbolo naudą ir laisvu laiku jį žaidžia. Taip pat matome, kad Kauno „Žalgirio“ salės futbolo komanda sėkmingai integravo tekbolą į treniruočių programą, sulaukiame jų pozityvių įvertinimų, ypač iš komandos trenerių bei brazilų žaidėjų“, – pasakoja LFTEQ vadovas.
Šiandien stengiamasi centralizuoti šio sporto plėtrą Vilniuje, kur yra įkurta Tekbolo akademija.
„Profesionalios tekbolo treniruotės vyks naujoje Savanorių sporto arenoje, todėl ten visi turės galimybę išbandyti šį sportą. Planuojame šiemet suorganizuoti ir daugiau turnyrų tiesiog pradedantiesiems ir naujokams“, – atskleidžia A.Mauragas.
Lietuvoje tekbolas gyvuoja dar tik trečius metus, todėl mūsų žaidėjų lygis dar atsilieka nuo lyderiaujančių šalių, tokių kaip Lenkija, Prancūzija, Vengrija, Brazilija ar Tailandas. Lietuvos rinktinės nariai L.Arlauskas, M.Makutunovičius ir Kęstutis Balčiūnas nuolat treniruojasi ir siekia gerinti rezultatus. Pernai K.Balčiūnas pelnė teisę dalyvauti Europos žaidynėse ir savo grupėje į priekį praleido tik pasaulio čempioną iš Lenkijos.
„Matome, kad mūsų lygis kyla ir jis bus tik geresnis. Šiais metais turime planų sudalyvauti turnyruose JAV, nes ten tekbolas gan populiarus ir vis daugiau turnyrų vyksta būtent ten. Artimai bendraujame su Lenkijos tekbolo federacija, turime planų surengti bendras treniruočių stovyklas, dalyvauti jų organizuojamuose turnyruose ir, be abejo, atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate“, –planais dalijasi A.Mauragas.
Jo teigimu, turnyrų Lietuvoje lygis ir skaičius priklauso nuo valstybės paramos. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas teisėjams, kurių trūksta.
„Dabar norime pritraukti kuo daugiau nuolatinių žaidėjų. Tuomet galėsime galvoti apie nuolatinius turnyrus, o gal net tekbolo lygą. Norint rengti tarptautinį turnyrą, kurį kuruotų Pasaulio tekbolo federacija, reikia labai didelių resursų, be to, šalis turi atitikti nemažai reikalavimų. Bet esame ir Europos tekbolo konfederacijos nariai, todėl manome, kad turėsime galimybę surengti mažesnės apimties pirmąjį tarptautinį turnyrą Lietuvoje. Tai būtų didesnė motyvacija siekti suorganizuoti pasaulinio lygio turnyrą mūsų šalyje ir gal net prisikviesti futbolo legendą ir tekbolo ambasadorių Ronaldinho“, – viliasi A.Mauragas.
Piklbolas
Piklbolas – sporto šaka, turinti teniso, badmintono ir stalo teniso elementų. Piklbolo aikštelės dydis lygiai toks pat kaip badmintono. Raketė kitokia nei teniso – trumpa, be stygų. Oficialus piklbolo žaidimo paviršius – kieta teniso danga, bet pranašumas tas, kad jį galima žaisti ant bet kokio kieto paviršiaus.
Piklbolas žaidžiamas vienas prieš vieną ir porose, todėl tai puikus sportas, kuriame aktyvus laisvalaikis derinamas su linksmybėmis ir socialine sąveika.
Šį sportą į Lietuvą atvežė Čikagoje gyvenantis verslininkas Svajūnas Masiulionis. Jis dabar kone kasdien buria Čikagos lietuvių bendruomenę žaisti piklbolą. 2021 m. buvo įsteigta Lietuvos piklbolo federacija.
Lietuvoje piklbolo populiarinimu užsiima federacijos projektų vadovas Mantas Paulauskas, turintis daug darbo su sporto organizacijomis patirties. S.Masiulionio kvietimu, jis pats viešėjo JAV ir gilinosi į šio sporto subtilybes.
„Žaidimo taisyklės perprantamos labai greitai – per 15–25 min. Jeigu žmogui patinka rakečių sportas arba jis tiesiog yra aktyvus, jau po 40 min. pajus didelį malonumą žaisti ir nebesijaus naujokas“, – patikina M.Paulauskas.
Pirmosios piklbolo aikštelės buvo įrengtos Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone.
„Galima sakyti, kad piklbolas užgimė Fabijoniškėse su jų gyventojais. Jau po poros dienų visi norintieji netilpo į aikštelę. Žmonės šeimomis ėjo žiūrėti ar pabandyti pažaisti šį naują žaidimą. Net nereikėjo nieko populiarinti, nes žmonės vieni per kitus sužinojo apie treniruotes ir užpildė visas aikšteles. Su „Active Vilnius“ pagalba surengėme atviras treniruotes ir per savaitę čia apsilankė apie 400 žmonių“, – pasakoja M.Paulauskas. Šiuo metu piklbolas jau žaidžiamas Vilniuje, Kaune, Babtuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Birštone, Panevėžyje ir Alytuje. Kai M.Paulauskas pusmečiui išvyko dirbti į Madagaskarą, jo ryšys su piklbolo bendruomene nenutrūko, o dalį darbų sėkmingai perėmė jauni kolegos Vilniuje ir Kaune.
„Per tą laiką, bent jau Vilniuje, didelis dėmesys buvo skiriamas žaidimo kokybei. Nuolat piklbolą žaidžiantys žmonės smarkiai patobulėjo. Kituose miestuose jau spėjo atsirasti entuziastų, kurie savo rajonuose ėmė burti piklbolo bendruomenes. Kai grįžau, piklbolo veikla Lietuvoje buvo įsibėgėjusi, pradėti organizuoti turnyrai“, – džiaugiasi M.Paulauskas.
Žiemos metu Vilniuje piklbolas žaidžiamas MRU bei „Sostinės tauro“ salėse, bet didžiausias atradimas –pernai rudenį atidaryta Savanorių sporto arena. Čia jau buvo surengtas turnyras, į kurį susirinko žaidėjai iš visos Lietuvos bei Estijoje gyvenantis italas. Arenoje įrengtos dvi piklbolo aikštelės, palikta visa reikalinga įranga, todėl jas išsinuomoti gali kiekvienas norintis.
„Beliko dar šiek tiek pasireklamuoti ir šioje arenoje paskelbti atvirų durų dienas. Jeigu žmonių srautas bus didelis, aikštelių skaičių bus galima padidinti. Turime du trenerius, kurie gali mokyti žmones. Planuojame ir daugiau turnyrų“, – vardija Piklbolo federacijos projektų vadovas.
Lietuva turi ir šio sporto profesionalę. Buvusi tenisininkė Lina Padegimaitė dalyvauja prestižiškiausiose „Major Pickleball League“ varžybose ir patenka į pasaulio profesionalų reitingo dešimtuką. Ji pati buvo atvykusi į Lietuvą ir dalijosi šio sporto paslaptimis. Beje, JAV piklbolas dvejus metus iš eilės buvo pripažintas labiausiai augančiu sportu.
„Lietuvoje esančių žaidėjų lygis taip pat kyla. Jau buriama grupė žmonių, kuri vyks pasižiūrėti „US Open“ varžybų, sudalyvauti mažesniuose turnyruose. Jau pernai turėjome arti dešimt lietuvių, kurie nuvyko į JAV ir labai pradžiugino amerikiečius. Galiu pasidžiaugti, kad šis sportas pas mus natūraliai ir gražiai populiarėja“, – pabrėžia M.Paulauskas.
Lietuvos piklbolo federacija yra Tarptautinės piklbolo federacijos narė. Lietuviai jau gauna kvietimus į turnyrus Lenkijoje, Suomijoje. Atsiranda vis daugiau ryšių bei kontaktų su užsienio šalimis.
„Nežinau, koks dabar mūsų lygis, nes kol kas daugiausia jį matuojamės tarpusavyje. Mes dar patys vis atranda-
me naujų dalykų, kurių anksčiau nežinojome. Neretai į piklbolą ateina buvę teniso žaidėjai, kurie iškart mums duoda gerų pamokų. Manau, viskas po truputį augs ir nenustebčiau, kad Lietuvoje bus kaip JAV: iš pradžių ramu, o po to populiarumo sprogimas. Lietuviai labai mėgsta rakečių sportą – tą rodo teniso ir padelio populiarumas. Mes turėtume žengti kolegų pėdomis“, –mano M.Paulauskas.
Smūginis
Smūginis – sporto šaka, paremta paplūdimio tinklinio principais. Žaidime dalyvauja dvi komandos po du žaidėjus, taip pat galimi variantai, kai žaidėjų yra du arba šeši. Smūginis skatina aktyvumą, sveikatingumą, judėjimą visais metų laikais tiek lauke, tiek vidaus patalpose. Lietuvos smūginio federacija (LSF) įkurta 2022 m.
„Pamatėme, kad pasaulyje vyksta dideli dalykai ir ši sporto šaka sparčiai profesionalėja. Dėl to įkūrėme Lietuvos federaciją, kuri puoselėja smūginio vertybes ir supažindina su šio sporto subtilybėmis jaunimą ir suaugusius žmones“, – sako LSF viceprezidentas Mindaugas Butkus.
Šiuo metu jau veikia smūginio klubai Kaune, Panevėžyje, Vilniuje ir Biržuose. M.Butkaus teigimu, šis sportas populiarėja mažais žingsneliais, nes dauguma žmonių dar nėra apie jį girdėję.
„Žinomumas po truputį didėja. Žmonės gal šiek tiek bijo naujovių, bet tų, kurie pabando, atsiliepimai dažniausiai būna geri. Šiam sportui reikalinga reakcija, koordinacija, žaidimo supratimas, bet įrangą galima naudoti ne tik profesionaliai sportuoti, bet ir tiesiog šeimoje arba draugų kompanijoje. Mūsų siekis – ir turėti masiškumą, ir auginti profesionalius žaidėjus“, – pabrėžia M.Butkus.
Šio žaidimo principas panašus į tinklinio, tik žaidžiant
tinklinį mušama per tinklą, o smūginį – nuo tinklo. Taip pat galimi tik trys lietimai, kol kamuoliukas atsimuša į tinklą.
„Negalima sakyti, kad tai yra tinklinio atmaina, bet kai kurios detalės panašios. Neretai tinklininkai, futbolininkai arba kitų sporto šakų atstovai smūginį išnaudoja pramankštai arba treniruotėms paįvairinti“, – paaiškina M.Butkus.
Šiuo metu LSF, kurios prezidento pareigas užima Audrius Pocius, ieško nuolatinės bazės. Kadangi smūginio tinklas yra nešiojamas, jį išsitiesti ir žaisti galima praktiškai bet kur ir ant bet kokios dangos. Oficialūs smūginio turnyrai vyksta ant natūralios arba dirbtinės vejos.
Lietuvoje jau yra pirma profesionali komanda, kurią sudaro tas pats M.Butkus su Ugniumi Lekečinsku. Iš Baltijos šalių tik latviai iki šiol turėjo PRO diviziono komandą.
„Vasarą pavyko sudalyvauti dviejuose „Grand Slam“ turnyruose. Žaidėme antrojoje lygoje, nes prieš tai nebuvome įveikę PRO turnyrų kvalifikacijos. Galiausiai turnyre Italijoje tarp 54 antrosios lygos komandų užėmėme trečią vietą ir kvalifikavomės į PRO divizioną. Apskritai šiuo metu tik 169 žaidėjai Europoje turi PRO licencijas. Tikimės šiemet sudalyvauti keturiuose „Grand Slam“ etapuose, ieškosime rėmėjų ir žmonių, kurie mumis tiki. Kadangi tai bus debiutinis sezonas PRO divizione, didelių lūkesčių nepuoselėjame. Norime pažiūrėti, koks tas elitinis lygmuo, ir galbūt nusibrėžti ribas dar kitam sezonui. Dabar vertinti galimybes sunku“, – sako M.Butkus.
Tarptautinė smūginio federacija jau viešai deklaruoja norą tapti olimpine sporto šaka. Pagal optimistinį scenarijų, jau 2028 ar 2032 m. jis galėtų būti įtrauktas į parodomąją programą.
„Tobulinamas inventorius, kad varžybas būtų kuo įdomiau stebėti žiūrovams. Bus įdomu, kaip pasaulinė
organizacija judins šį reikalą. Mes stengsimės, kad šis sportas prigytų Lietuvoje, kad žmonės jį pamėgtų. Matome, kad sportas modernėja, greitėja, atsiranda vis naujų atmainų, todėl visi turės daugiau pasirinkimų“, –sako LSF viceprezidentas.
2024 m. vasarą vyks keturi Lietuvos smūginio čempionato etapai. Komandos pagal pajėgumą suskirstytos į divizionus. Planuojami ir įvairūs mažesni turnyrai, taip pat puoselėjama idėja surengti tarptautines varžybas. Kukurūzinis
Vienas populiariausių žaidimų JAV – kukurūzinis (kornholas) – po truputį plečiasi ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad šis ilgą istoriją turintis žaidimas tapo sporto šaka, o profesionalūs turnyrai jau vyksta visame pasaulyje.
Kornholu (angl. „cornhole“) šis žaidimas pavadintas neatsitiktinai – čia varžomasi mėtant kukurūzais pripildytus maišelius. Žaidimo principas paprastas: iš 8 m atstumo reikia pataikyti kuo daugiau maišelių į specialiai šiam žaidimui pritaikytos lentos skylę. Paprastai yra žaidžiama 1×1 arba 2×2. 2021 m. įkurta Lietuvos kornholo federacija.
„Kornholas atrodė tiesiog kaip smagi pramoga, bet kai pamačiau Amerikos kukurūzinio lygą (ACL), pats juo pradėjau domėtis kaip sportu. Iškart pamačiau didelį potencialą, nes tai yra labai lengvai žmones įtraukiantis užsiėmimas. Nusprendėme, kad Lietuvoje kornholą reikia vystyti kaip sporto šaką“, – pasakoja Lietuvos kornholo federacijos vadovas Vygantas Zalieckas.
Mūsų šalyje jau surengti pirmieji kukurūzinio turnyrai, o dalyvių gretos sparčiai gausėja.
„Labiausiai nustebino ne pats dalyvių skaičius, o tai, kad dauguma jų turi profesionalias arba savadarbes lentas ir nuolat treniruojasi. Nors neretai jų maišeliai ar lentos gerokai skiriasi, žaisdami mūsų turnyruose su profesionalia ir tarptautinius standartus atitinkančia įranga, jie demonstruoja neblogus įgūdžius. Pastebėjome, kad turnyruose žmonės labai energingai įsitraukia į žaidimą, ir tas mus labai džiugina“, – pabrėžia V.Zalieckas.
Kadangi Lietuvos kornholo federacija dar tik pradeda veiklą, artimiausiu metu ji sieks, kad atsirastų kuo daugiau nuolatinių turnyrų dalyvių. Bus įkurta ir reitingo sistema, pagal kurią geriausi žaidėjai būtų deleguojami į tarptautinius turnyrus.
Stipriausi kukurūzinio taškai šiuo metu yra Kaune, Rokiškyje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Šiuose miestuose pernai startavo Lietuvos kornholo lyga. Ateityje planuojama plėstis ir į kitus miestus bei organizuoti Lietuvos čempionatą.
Lietuvos kornholo federacija 2023 m. tapo Pasaulio kornholo organizacijos (WCO) nare. Tai suteiks teisę siųsti Lietuvos rinktinę į oficialius tarptautinius turnyrus ir WCO pasaulio taurės varžybas ir ten rinkti reitingo taškus. Ateityje planuojama organizuoti Europos bei pasaulio kukurūzinio čempionatus.
Beje, vienas lietuvis – Ignas Radžius – jau yra išbandęs jėgas ACL turnyruose Europoje.
„Mūsų kryptis tokia pati kaip ir visoje Europoje. Privalome turėti Lietuvos kornholo lygą ir kasmet surengti bent po vieną atvirą „WCO Europe“ turnyrą, į kurį galėtų atvykti užsienio sportininkai. Tokie artimiausi planai“, –sako V.Zalieckas.
Oficialūs kukurūzinio turnyrai vyksta uždarose patalpose, kad visiems žaidėjams būtų užtikrintos tokios pat sąlygos. Mėgėjams turnyrus galima rengti ir vasarą po atviru dangumi. Šis sportas kartu yra ir puiki pramoga.
IMTYNININKAS MANTAS KAZIMIERAS SINKEVIČIUS – VIENAS GERIAUSIŲ LIETUVOS KURČIŲJŲ SPORTO ATSTOVŲ. JO LAIMĖJIMŲ SĄRAŠAS ILGAS, BET TURBŪT SKAMBIAUSI ĮRAŠAI – 2022 M. KURČIŲJŲ ŽAIDYNIŲ, DEFLIMPIADOS, NUGALĖTOJO BEI TRISKART PASAULIO ČEMPIONO (2016, 2021, 2023 M.) VARDAI.
Augusto Četkausko/ LKSK nuotr.
Įsimintiniausios pergalės. „Iš pirmųjų laimėjimų atsimenu 2011-ųjų Europos čempionatą, kai debiutinėse pirmenybėse pavyko iškovoti bronzą. Džiaugsmas buvo didelis. Vis dėlto daugiausiai emocijų sukėlė 2022 m. pasaulio kurčiųjų žaidynės. Ten po iškovoto aukso medalio skraidžiau padangėse, nes tai buvo vienos pagrindinių varžybų mano gyvenime.“
Artimų žmonių ir kolegų palaikymas. „Siekti pergalių man padeda vidinė motyvacija – noras įrodyti, ką sugebu šiame sporte. Sportuoti skatina ir artimų žmonių palaikymas, sudarytos sąlygos, treneriai, komandos nariai. Mūsų sporte yra tokių žmonių, kurie jau baigė karjerą, bet prieš svarbias varžybas ateina kartu pasitreniruoti ir man padėti. Tai tik didina mano vidinę motyvaciją, nes nenoriu jų nuvilti.“
Charakteris ir trenerių vertybės. „Turiu neblogą charakterį, užgrūdintą pirmojo trenerio Algimanto Raupelio, kuris išaiškino, kad be sunkaus darbo nieko nepasieksiu. Pirmasis treneris išmokė likti motyvuotam ir laikytis disciplinos. Panašias vertybes skiepija ir dabartinis treneris Saulius Liaugminas. Svarbiausia – daug dirbti ir tik tada ateis sėkmė. Šiaip varžybose esu psichologiškai silpnas. Būna, kad treniruotėse viską padarau idealiai, bet per
Lietuvio triumfas pasaulio kurčiųjų žaidynėse
varžybas atrodau kaip naujokas. Trenerių nuopelnas, kad pastaruoju metu pavyksta susitvarkyti su psichologija ir startiniu jauduliu. Vien sportinio darbo rezultatams neužtenka, reikia ir su galvele susitvarkyti.“
Gerėjančios sąlygos. „Imtynės nėra labai populiari sporto šaka, todėl sąlygos Kaune, kur nėra olimpinio centro, buvo gana skurdžios. Treniruočių sąlygos pagerėjo, kai Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentu tapo Edvinas Kriūnas. Su jo atėjimu atsirado daugiau rėmėjų, galimybių išvykti į stovyklas, kurios kainuoja labai daug. Būdami tik Kaune arba Vilniuje vargu ar būtume pasiekę tokių rezultatų.“
Įkvepiantys pavyzdžiai ir noras perteikti patirtį. „Iš Lietuvos imtynininkų labiausiai imponuoja Aleksandras Kazakevičius. Po Londono olimpinių žaidynių, kuriose jis iškovojo medalį, Aleksandras tapo vienas mano favoritų, į kuriuos norėjau lygiuotis. Dar yra keletas užsienio imtynininkų, kurie mane žavi imtyniavimo stiliumi, gebėjimu nusiteikti prieš varžybas. Stebina, kad jie prieš kovą atrodo taip, tarsi visai nesijaudintų. Tiesiog stebėdavau favoritus ir jais grožėdavausi. Pats dar turiu nemažai sportinių tikslų, bet kartu noriu užauginti vaikus, kad jie taptų čempionais.“
RUDENĮ SUGRĮŽUS Į MOKYKLĄ, VAIKAMS PADIDĖJA RIZIKA SUSIRGTI
PERŠALIMO IR VIRUSINĖMIS LIGOMIS. TODĖL YPAČ SVARBU UŽTIKRINTI, KAD VAIKO IMUNINĖ SISTEMA BŪTŲ STIPRI IR PASIRENGUSI KOVOTI SU LIGOMIS. „EUROVAISTINĖS“ VAISTININKĖ ELVYRA RAMAŠKIENĖ PASAKOJA, KOKIE VITAMINAI ŠĮ RUDENĮ SVARBIAUSI, KAS GALI PADĖTI VAIKAMS ŽENGTI Į NAUJUS MOKSLO METUS SVEIKIEMS IR ENERGINGIEMS.
Augančio vaiko organizmui reikia daug energijos, todėl visos sukauptos vitaminų atsargos gali išsekti kur kas greičiau nei suaugusiajam.
„Nors vasarą džiugino šviežios, ekologiškos daržo ir sodo gėrybės, vaikui ne visuomet ilgam pakanka iš jų gautų naudingų medžiagų. O juk prasidėjus naujiems mokslo metams lygiai taip pat svarbu papildomai pasirūpinti vaikų nervų sistema“, – pasakoja E.Ramaškienė ir atskleidžia, kokie vitaminai svarbiausi augančiam organizmui.
Vitaminas C
Pasak vaistininkės, linkusiems dažniau sirgti vaikams naudinga papildomai vartoti vitamino C. Jis reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, palaiko normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį ir turi įtakos vaiko psichikai. Be to, jis saugo nuo laisvųjų radikalų ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Taip pat padeda įsisavinti geležį, skatina žaizdų gijimą, stiprina dantis, kaulus ir kapiliarų sieneles.
Vitaminas D
„Ne veltui jis vadinamas laimės vitaminu. Iš tiesų jis ne tik atsakingas už nervų sistemą, bet ir gerina bendrą vaiko sveikatą. Palaiko smegenų sistemos darbą, stiprina imuninę sistemą, yra būtinas, kad kaulai ir raumenys normaliai funkcionuotų. Negana to, vitaminas D leidžia geriau įsisavinti kalciui, cinkui ir fosforui – tai užtikrina normalų kaulų ir dantų augimą, jų vystymąsi“, – pasakoja E.Ramaškienė.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminus vaistininkė išskiria kaip vienus svarbiausių augančiam organizmui ir atskleidžia kiekvieno naudą: „Vitaminai B6, B12 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, taip pat mažina nuovargį. Ypač artėjant mokslo metams gelbsti pantoteno rūgštis, kuri yra būtina energijos metabolizmui ir palaiko normalią protinę veiklą. O tokie vitaminai, kaip B2 ir biotinas, palaiko normalią odos ir plaukų būklę“, – pasakoja E.Ramaškienė.
Kalcis
Vaistininkė pabrėžia, kad greitai augančiam organizmui reikalingas kalcis. Jis palaiko normalią vaikų kaulų ir dantų būklę, yra atsakingas už raumenų ir nervų veiklą, kraujo krešėjimą, energijos apykaitą bei virškinimo fermentų veikimą.
Magnis
„Vyresniems vaikams organizmo atsargas dar reikėtų papildyti magnio preparatais, priešingu atveju gali užklupti mėšlungis arba atsirasti dirglumas. Šis mikroelementas ne tik palaikys normalią jūsų vaiko raumenų funkciją, bet ir sustiprins nervų sistemos veiklą, o tai, artėjant atsiskaitymams, padės atžalai lengviau nusiraminti ir priimti iššūkius“, – šypsosi E.Ramaškienė.
Žuvų taukai
„Žuvų taukai puikiai žinomi kaip imuninės sistemos sergėtojai. Tačiau lygiai taip pat jie stiprina vaikų nervų sistemą, palaiko normalią smegenų funkciją, yra atsakingi už regėjimą, normalią širdies veiklą“, – pasakoja E.Ramaškienė.
Vaistininkė pastebi, kad įprastų žuvų taukų vaikai nenori vartoti dėl skonio, bet ir čia jau spėjo atsirasti alternatyvų.
„Jeigu nepavyksta prisijaukinti vitaminų, galima išbandyti kitų formų preparatus, pavyzdžiui, purškiamus ar guminukus, kuriuos ypač mėgsta vaikai. Nerimaujančius, kad tokiuose guminukų formos vitaminuose yra cukraus, galima nuraminti: jo kiekis labai mažas, bet jeigu vaikai visiškai nevartoja cukraus, galima rasti guminukų, kuriuose yra tik natūralaus cukraus“, – pataria vaistininkė.