8
Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.
CV
Kaetana Leontjeva
Nuo 2007 m. – LLRI ekspertė, kuruojamos sritys – viešieji finansai, pensijų reforma, senų ir naujų mokesčių monitoringas, siūlymų, kaip sumažinti mokesčius Lietuvoje, inicijavimas. 2007 m. su pagyrimu įgijo dvigubą – tarptautinių santykių ir ekonomikos – bakalauro laipsnį Tuftso universitete Bostone, JAV.
EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt
?
Šiemetinė laisvės nuo mokesčių diena bus anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai geras ženklas? Taip, tai geras ženklas, nes valstybė išleis mažiau, o tai gera žinia esamiems ir būsimiems mokesčių mokėtojams. Nuo šių metų mes skaičiuojame laisvės nuo mokesčių dieną pagal viešojo sektoriaus išlaidas, o ne pajamas, kaip buvo anksčiau. Kol nebuvo biudžeto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzdžiui, praėjusiais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisvės nuo mokesčių diena buvo gegužės 5 d., o pagal išlaidas – tik birželio 7 d. Taip šį rodiklį skaičiuoja JAV, Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija. Ši diena – būdas atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtoją. Todėl šiemet mes siūlome gegužės 20 d. įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbtį ją Pagarbos mokesčių mokėtojui diena.
?
Rodiklį skaičiuojate jau 19 metų, kokią jo dinamiką pastebite? Palyginti su 2011 ir 2010 metais, padėtis šiemet geresnė – tada lais-
vės nuo mokesčių diena buvo birželio pradžioje. Tai didelis šios valdžios nuopelnas, nes išlaidos buvo sumažintos 750 mln. litų, o ekonomika, bendrasis vidaus produktas auga ir viešojo sektoriaus išlaidos, palyginti su nacionalinio biudžeto pajamomis, mažėja. Galbūt šiandien mokesčių mokėtojai to nejaučia, bet tikrai pajus ateityje.
?
Rodiklis atskleidžia ir valdžios išlaidų struktūrą. Kaip ją vertinate? Matome, kad daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suvalgančios sritys yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga – šias sritis būtina reformuoti, ypač socialinę apsaugą, kurioje bėdos yra didžiausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 metų, o buvo nueita priešingu keliu – pakertant pensijų kaupimą, matant tik šiandienos balansą ir nežiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Tačiau pokyčių reikia
» Dabar turime
25 mokesčius, iš kurių 5 į biudžetą sunešama 91 proc. pajamų
2011 m. Vilniaus universitete įgijo religijos studijų magistro laipsnį. „Saulėtekio“ komisijos Valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams darbo grupės narė.
„Nepagarba mokesčių mokėtojui prasideda nuo įstatymų leidybos, kai nepagrindžiamas mokesčių didinimas ir kai iš tiesų reikia kalbėti apie jų mažinimą“, – sako K. Leontjeva. Asmeninio albumo nuotr.
ne tik šiose trijose srityse, pavyzdžiui, biudžeto išlaidose, ekonomikos srityje dažnai būna įvairios subsidijos arba rinką iškreipiančios programos, už kurias sumoka visi, o jų naudą pajunta tik maža dalis. Tai sukuria terpę, palankią korupcijai.
?
Siūlėte sistemą pakeisti taip, kad mokesčius už darbuotojus mokėtų ne darbdavys, o pats asmuo. Tai rimtas pasiūlymas? Taip, norime, kad būtų panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokesčių darbdavio dalį pastarasis moka iš gerų paskatų ar todėl, kad tai nėra asmens užmokesčio dalis. Yra priešingai, todėl viską reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti
žmogui – tam, kas realiai sumoka tą mokestį. Kai žmonių klausiama, kam jie išleidžia daugiausia pinigų, paprastai nurodomas maistas, komunaliniai mokesčiai, kai iš tiesų didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai valstybei. Mūsų mokesčių sistema yra komplikuota: dabar turime 25 mokesčius, iš kurių 5 į biudžetą sunešama 91 proc. pajamų. Tad ar nebūtų paprasčiau atsisakyti kitų mokesčių? Geras pavyzdys galėtų būti Gruzija: ji atsisakė 22 mokesčių ir paliko galioti tik 5. Šioje šalyje sumažėjo šešėlinė ekonomika ir išaugo mokesčių pajamos, sistema tapo skaidresnė.
?
Kuo, jūsų nuomone, Lietuvos mokestinė sistema ir
politika stipri, o kur dar mums reikėtų pasitempti? Reikia pagirti Valstybinę mokesčių inspekciją už judėjimą link geresnio ir skaidresnio administravimo. Žinoma, mokėti mokesčius nėra malonu, tačiau verslininkai mokesčių administratorių vertina palankiau nei kitas kontroliuojančias institucijas. Nepagarba mokesčių mokėtojui prasideda nuo įstatymų leidybos, kai išleidžiami teisės aktai nepagrindžiant mokesčių didinimo ir kai iš tiesų reikia kalbėti apie jų mažinimą. Pavyzdžiui, dabar, kai diskutuojama apie akcizo degalams mažinimą, Finansų ministerija savo tinklalapyje yra išleidusi išaiškinimą, kad tai nepa-
lanku ir neva nesumažintų kainų. Tačiau kai kalbama apie mokesčių didinimą, tokių išaiškinimų nebūna. Vyrauja mitas, kad Lietuvoje mokesčiai maži. Egzistuoja tokia mitologija, pavyzdžiui, kalbant apie progresinius mokesčius, argumentuojama, kad Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis sudaro 15 proc., tačiau neskaičiuojama, kad dar ir „Sodrai“ mokama 34 proc. Todėl dėl didelių mokesčių turime ir didelį „šešėlį“, kuris nesitraukia. Turime greitai priimamus mokesčių įstatymus, neprognozuojamą mokestinę aplinką, ir nuo to kenčia ne tik vietiniai mokesčių mokėtojai, bet nepritraukiame ir potencialių investicijų.
NUOMONĖ Kiekybė nesusijusi su kokybe
Susigaudyti sunku
Ingrida Šimonytė, finansų ministrė: Per pastarąjį dešimtmetį atsisakyta įvairių administracine prasme neefektyvių mokesčių rūšių ar jų objektų (prekyviečių mokesčio, smulkiųjų akcizų), tačiau nemanau, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sąrašas rodo mokesčių sistemos ar mokesčių administravimo procedūrų kokybę
Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius: Aš visų mokesčių nežinau, net sunku susigaudyti, bet turiu gerą buhalterę, kuria visiškai pasitikiu. Žinoma, mažiau mokesčių buhalteriams būtų geriau, o ir tikrinimams pasirenka ne visuomet tinkamą laiką, pavyzdžiui, mums apie tai pranešė gruodžio 31 d. Tai nors ir viskas gerai, nerimo būna
Fotodiena
ELTA