Ekonomika.lt Nr. 15(153) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ S. Savo: Jei atsiliekate nuo konkurentų,

I. Norkus: Gandų sulaikyti ne visada pavyksta, bet pardavėjai yra suinteresuoti nekelti panikos tarp įmonės klientų ir darbuotojų, kad išsaugotų vertę. Plačiau 12–13 p.

jums mažų mažiausiai kyla išlikimo pavojus arba gresia senamadiškumo etiketė. Plačiau 14 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d. Nr. 15 (153)

ŠIAME NUMERYJE Kai pinigai nėra svarbiausi Įprasta su pasitenkinimu kalbėti apie stambius užsienio ivestuotojus Lietuvoje. O štai vokietis Frankas Kulikauskas į Vilnių atvyko prieš keliolika metų ir dabar turi vieną įdomiausių turizmo verslų. Plačiau 4 p.

Rusijos sankcijos per daug negąsdina

www.ekonomika.lt

Milijonai regionams, šnipštas verslui

Neretai, analizuojant kokią nors situaciją, galima įsitikinti, kad lazda turi du galus. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį. Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui. Jos gausiai kritikuotos dėl neadekvatumo, Rusijai aneksavus Krymą. Plačiau 6–7 p.

Lietuvą tildo tuščia piniginė Pavasaris. Ir vėl aktualu kalbėti apie turizmą bei bandyti nuspėti, kiek užsienio atostogautojų pasirinks Lietuvą kaip savo poilsio oazę. Tačiau šiais metais turizmo rinkoje jaučiamas nerimas, mat vos prasidedant sezonui ji laikinai gali likti be finansavimo. Plačiau 8–9 p.

Ekspertai spėja, kad vienodėjant konkurencingų ženklų prekėms ir paslaugoms, ateityje verslas turės skirti dar didesnį dėmesį klientų aptarnavimo kokybei ir norams. Plačiau 10–11 p.

Užs. Nr. 153

Tiražas: 20 000

Klientams vien pažadų nebeužtenka

E I

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Savaitės tema

» Verslą efektyviai skatinti gali tik privačios iniciatyvos, kurios realiai pritraukia užsienio investuotojus.

Sigitas Mičiulis

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos tarybos pirmininkas Asmeninio albumo nuotr. Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

„Turbo“ mygtukas, arba dekada ES Cepelinų Briuselio centrinėje aikštėje šiandien nusipirkti neįmanoma. Tačiau priekaištauti dėl to galime tik reklamų kūrėjams, nes per dekadą Europos Sąjungoje pasiekėme daugiau.

eklamos klipe, raginusiame referendume pasisakyti už stojimą į ES, buvo vaizduojami du guvūs jaunuoliai, pardavinėjantys cepelinus išsinešti. Pardavimo kioskelis stovėjo vienoje iš centrinių Vakarų Europos miesto aikščių, o pritrūkus spirgučių jų iš Lietuvos buvo atsiųsta visa cisterna. Toks scenarijus būtų patikęs ir tautininkams, kurie kartais puse lūpų užsimena apie išstojimą iš ES ar bent jau apribotas mūsų galias. Žinoma, naivu tikėtis, kad cepelinais bus pradėta prekiauti greitojo maisto rinkoje, tačiau ne todėl, kad niekas nieko dėl to nepadarė, o dėl to, kad darėme daug, bet kitur. Šiandien nemažai makroekonominių rodiklių rodo, kad mūsų šalis vystėsi sparčiausiai visoje ES. Galime girtis vienu greičiausių interneto ryšių pasaulyje, jau panacėja pagyrūnams tapusiais lietuviškais lazeriais ir milijonus pritraukiančiais startuoliais. Jokiais būdais negalime nuvertinti savo specialistų, tačiau be atviro kapitalo ir žmonių judėjimo bei priėjimo prie vienos svarbiausių rinkų pasaulyje šiandien tuo pasidžiaugti negalėtume. Iki 2013 metų Lietuva iš ES sulaukė 42 mlrd. litų paramos. Bent šiek tiek tai pajuto visi gyventojai: nuo nauja technika žemę dirbančių ūkininkų iki raudono asfalto dviračių takais važinėjančių elektrėniškių.

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 8 685 69496, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Tiesa, atviros sienos į turtingesnes šalis į rekordines aukštumas pakėlė emigracijos lygį. Vieni kalba apie netrukus Lietuvos laukiantį krachą, kiti – apie buvusio premjero Andriaus Kubiliaus į Rytų Londoną „išvarytą“ jaunimą. Šaltakraujiškai žiūrint, taip buvo sumažinta įtampa darbo rinkoje ir atsirado laisvų darbo vietų likusiesiems Lietuvoje. Giminaičiams siunčiami svarai stipriai prisideda prie regionų ekonomikos, o prieš šventes grįžtantys emigrantai yra vieni laukiamiausių privačių medicinos įstaigų, odontologijos kabinetų ir grožio salonų klientų. Yra grįžusiųjų, dar bus grįžtančiųjų, todėl vyksta protų ir darbo cirkuliacija, o ne nutekėjimas. Svarbiausia, kad šie žmonės grįžta su idėjomis, kurias su žiupsneliu drąsos galima pritaikyti Lietuvos ekonomikoje. O kas gali būti drąsesnis už viską metusį ir grįžusį emigrantą? Lietuva – viena sėkmingiausiai su ekonomikos krize susitvarkiusių šalių, tačiau džiaugtis dar nereikia. Jei neišspręstos socialinės atskirties ir vieno mažiausių atlyginimų Europoje problemos dabar atrodo sudėtingos, neišvengiamai teks susidurti su dar rimtesne. 2020 metais baigiasi ES strateginių fondų parama Lietuvai. Šiandien reikia ieškoti būdų, kaip efektyviai išnaudoti šią galimybę, o ne vadovautis „ai, parašysiu kokį projektėlį“ mentalitetu.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 153 Tiražas 20 000

laikraštyje žymimi l Taip užsakomieji straipsniai

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Su išlikusiais verslo informacijos » centrais bendradarbiaujame nuolat. Tai puikus resursas, mat jie yra arčiausiai verslo ir į juos pirmiausia kreipiasi žmonės.

Savaitės tema

Labai blogai, kad paramą » švaistome įstaigoms išlaikyti ir

ĮMONIŲ NAUJIENOS

tik likusią dalį skiriame realioms funkcijoms atlikti.

Mantas Nocius „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius

Raimundas Beinortas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

Žengė į Daniją

NUOMONĖ

Milijonai regionams, šnipštas verslui Verslui regionuose skatinti kasmet skiriami milijonai Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, tačiau ekonominiai ir demografiniai rodikliai iškalbingi. Ką regionuose keičia ES pinigai? Laura Juozaitytė

Reformuota sistema

laura.juozaityte@ekonomika.lt

2010 metais dėl Ūkio ministerijos sprendimo uždaryti neefektyviai veikiančius VIC tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys sulaukė aštrių politinių oponentų kritikos strėlių. Prieš priimant sprendimą likviduoti nepelningai veikiančius VIC, Lietuvoje jų veikė 47, dabar veiklą vykdo apie 20. Pertvarkos priežastys – ne tik neefektyvus verslo skatinimas, bet ir nuostolinga veikla. Kai kurie VIC tuo metu per visą darbo dieną suteikdavo po mažiau kaip 1 val. paslaugų. Pertvarkos metu numatyta, kad vietoj panaikintų centrų savivaldybėse dirbtų po vieną „Verslios Lietuvos“ atstovą, kuris teiktų tokio pat pobūdžio konsultacijas bei paslaugas. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti išlikusių VIC vadovai tikino, kad reforma buvo neapgalvota, mat vienas žmogus negali atlikti kelių žmonių funkcijų. Verslo atstovų teigimu, vieno profesionalo visiškai pakanka. Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, 2013 metais patvirtinti 5 VIC projektai, kurių bendra finansavimo suma – 4,34 mln. litų.

egioninė politika Lietuvoje – kiekvienų rinkimų debatų tema. Demografiniai ir nedarbo rodikliai šalies regionuose politikams yra nesiliaujantis galvos skausmas. Sunkiai kintanti padėtis premjerą Algirdą Butkevičių privertė prabilti apie galimą priverstinį gyventojų migracijos į didžiuosius miestus stabdymą. Bandomi inicijuoti radikalūs politiniai sprendimai aiškiai signalizuoja apie sudėtingą situaciją. Vienas pagrindinių įrankių, kuriuo bandoma keisti susiklosčiusią padėtį, – įvairios verslo skatinimo programos. Jau daugiau nei dešimtmetį regionuose veikiantys verslo informavimo centrai (VIC), daugiausia naudodami ES struktūrinių fondų lėšas, teikia konsultacijas bei rengia mokymus nuosavą verslą norintiems pradėti gyventojams. VIC taip pat atlieka įmonių registravimo procedūras, konsultuoja ES struktūrinių fondų finansavimo klausimais, rengia verslo planus bei paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą. Nors centrai džiaugiasi vis gerėjančiais rezultatais, verslininkai dabar veikiančiai sistemai kritikos negaili.

Verslo atstovai kritiški Tauragės apskrities verslininkų asociacijos tarybos pirmininko Sigito Mičiulio teigimu, reali VIC nauda regionų vystymuisi yra labai maža.

IT paslaugų bendrovė „Alna Group“ įžengė į Danijos rinką – grupei priklausanti IT konsultacijų ir paslaugų bendrovė „Alna Intelligence“ pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį su danų įmone „T26 Technology“ ir pradėjo teikti jai klientų aptarnavimo centro paslaugas. Šiuo žingsniu grupė stiprins savo pozicijas bei didins paslaugų pardavimo Skandinavijoje mastą.

FAKTAI Verslumo skatinimas

••2007–2013 metų laikotarpiu daugiau nei 11 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų skirta verslumui skatinti ••2014–2020 metų laikotarpiu Ūkio ministerija administruos 3,5 mlrd., iš kurių 1, 8 mlrd. bus skiriama vien smulkiojo bei vidutinio verslo konkurencingumui didinti

Verslo centrai regionuose džiaugiasi vis gerėjančiais rezultatais, tačiau verslininkai dabar veikiančiai sistemai kritikos negaili. Fotodiena.lt

„Ten, kur yra privati iniciatyva, rezultatai kelis kartus geresni. Per beveik dvidešimt metų veiklos VIC nepritraukė vieno pagrindinių dalykų – užsienio investuotojų, kurių regionuose itin reikia“, – sakė S. Mičiulis. Tauragėje šiandien veikiančius užsienio investuotojus priviliojo patys verslininkai. Tokio pobūdžio veiklą asociacija plėtoja ir toliau. „Ir dabar patys esame pateikę Vyriausybei plataus masto projektą, kuriuo planuojama pritraukti dar daugiau investuotojų iš užsienio, tačiau jo įgyvendinimas kažkodėl stringa“, – teigė S. Mičiulis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Raimundas Beinortas tvirtino, kad VIC rezultatų vienodai vertinti negalima. „Tai labai priklauso nuo žmonių, kurie ten dirba – verslo centras verslo centrui nelygu. Kai kuriuose dirba tikri profesionalai, teikiantys kokybiškas konsultavimo pas-

laugas, o apie kai kuriuos to pasakyti negalima, – teigė jis. – Šiandieninė situacija, mano galva, yra tam tikra pusiaukelė. Tiesiog sustota ir nieko toliau nedaroma. Efektyviausia turbūt būtų, jei VIC dabar atliekamas funkcijas, perimtų privačios įmonės.“ R. Beinortas tikino, kad blogiausia yra tai, jog ES struktūrinių fondų pinigai dabar yra išleidžiami įstaigoms išlaikyti. „Šiuo atveju kur kas geriau tvarkytųsi asocijuotos struktūros, kurios turi projektų rašymo ir tokių pinigų skirstymo patirties, nes dabar pinigus išleidžiame įstaigų išlaikymui“, – teigė pašnekovas.

Aktyviai dalyvauja mokymuose Su VIC bendradarbiaujančios organizacijos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius atkreipė dėmesį, kad regionuose gyventojai yra gana aktyvūs ir noriai dalyvauja moky-

» Ten, kur yra

privati iniciatyva, rezultatai kelis kartus didesni muose. „Aktyvumu skųstis negalima. Jei mokymai parinkti kryptingai, komunikacija vykdoma tinkamai, į mūsų organizuojamus mokymus susirenka daug žmonių, – savaitraščiui „Ekonomika. lt“ teigė jis. – Didžiuosiuose miestuose verslininkai ar norintys pradėti verslą žmonės yra labiau išlepinti, tad natūralu, kad regionų gyventojai dažnai žymiai aktyviau dalyvauja mokymuose ir noriau mokosi. Pasaulyje verslui darosi vis sudėtingiau konkuruoti, tad poreikis mokytis auga.“ Išmatuoti realų verslą skatinančių programų efektyvumą, pasak M. Nociaus, gana sudėtinga, tačiau įmanoma. „Pavyzdžiui, eksportuojančios įmonės, su kuriomis dirba „Versli Lietuva“, mūsų duomenimis, eks-

portą augina 10 proc. greičiau negu konkurentės, su kuriomis mes nedirbame. Manau, kad tai solidus rezultatas“, – teigė jis.

Giriasi rezultatais Kaišiadoryse veikiančio verslo ir turizmo informacijos centro, aptarnaujančio ir kaimyninius Prienų bei Elektrėnų miestus, direktorė Giedrė Streikauskaitė tikino, jog darbo centre tiek, kad mažas kolektyvas vos spėja suktis. „Tokio pobūdžio srityje gali dirbti tik tikras visuomenininkas, atlyginimai nedideli, tačiau darbas įdomus ir naudingas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė ji. „Esame finansuojami tik savivaldybės, o visą likusią dalį uždirbame iš komercinės veiklos. Augant konsultacijų poreikiui, kartais net nespėjame suteikti reikiamo jų kiekio“, – pasakojo Kaišiadorių verslo ir turizmo informacijos centro vadovė. G. Streikauskaitės teigimu, „Versli Lietuva“

negalėtų viena užsiimti verslo skatinimu šalies regionuose. Jos nuomone, VIC reikėtų steigti kuo daugiau, kad žmonėms konsultacijos būtų pasiekiamos kuo paprasčiau. Kauno rajone veikiančių „Verslininkų namų“ vadovas Donatas Žiogas taip pat teigė, kad stipriai auga norinčiųjų naudotis centro siūlomomis paslaugomis skaičius. „Panašu, kad konsultacijų poreikis šiemet bus dar didesnis“, – prognozavo D. Žiogas. Jo teigimu, centre praėjusiais metais registruota 81 nauja įmonė. Skuodo informacijos centro direktorė Gražinitė Jokšienė kaip didžiausią VIC privalumą išskyrė tai, kad, norint įkurti savo įmonę, naujiesiems verslininkams niekur nereikia važiuoti. „Rašome projektus, registruojame naujas įmones ir džiaugiamės, kad reformos metu mūsų centras nebuvo panaikintas“, – kalbėjo G. Jokšienė.

••Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 metais Tauragės regione įgyvendinamiems verslo projektams skirta 681,8 mln. litų ES lėšų, išmokėta apie 580 mln. litų ••Iš 227 planuotų įvykdyti projektų 151 jau yra baigtas, 76 dar vykdomi..

Jaunimas vis aktyvesnis M. Nocius teigė, kad Lietuva gali pasidžiaugti aktyvesniu jaunimu. „Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvos jaunimas nuo 19 iki 30 metų patenka į pirmąjį ketvertą visoje ES“, – sakė pašnekovas. Šiaurės miestelio technologijų parko direktoriaus Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, jaunimas aktyviai įsitraukia ir į vykdomus įvairiausius projektus. „Mūsų vykdomi projektai didžiąja dalimi yra technologinio pobūdžio, tad bendradarbiaujame Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų bei Vilniaus universitetais. Studentai nuolat pateikia įdomių, solidžių idėjų, kurias nesunkiai galima komercializuoti“, – teigė G. Pauliukevičius. „Studentų projektais domisi ir užsienio investuotojai, tai stipriai padidina eksporto galimybes“, – tvirtino Šiaurės miestelio technologijų parko direktorius.

„Orlen Lietuva“ – duobėje

„Orlen Lietuvos“ pajamos sumažėjo 43 proc. Fotodiena.lt

Besitęsiančios nepalankios makroekonominės sąlygos ir itin žemo lygio naftos perdirbimo maržos visoje Europoje turėjo didelę įtaką bendrovės „Orlen Lietuva“ I ketvirčio veiklos rezultatams. Kompanijos pajamos, palyginti su tuo pačiu 2013 metų. periodu, sumažėjo 43 proc. Bendrovė patyrė 21 mln. JAV dolerių nuostolį. Vis dėlto šis rodiklis buvo 27 mln. JAV dolerių geresnis nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį.

Plečiasi Vilniuje

Vilniuje duris atvėrė naujas „Prisma“ prekybos centras. Bendrovės nuotr.

Praėjusią savaitę Vilniuje duris atvėrė naujas prekybos centras „Prisma“. Tai jau antra prekybos tinklo parduotuvė Vilniuje ir ketvirta Lietuvoje. Atidarydama prekybos centrą Viršuliškėse bendrovė „Prisma Lietuva“ sukūrė 100 naujų darbo vietų. Naujo prekybos centro plotas – 6 053 kv. m. Prekybos centrą statė Lietuvos bendrovė „YIT-Kausta“.

Savas verslas

1 2

Transportas

SAVAITĖS KLAUSIMAS 3

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

1) Puikiai, Vyriausybė pasiekė išsikeltus tikslus 4 %

2) Gerai, Vyriausybė dirba produktyviai 4 % 3) Vidutiniškai, visi rezultatai pasiekti dėl gerėjančios ekonominės padėties 38 % 4) Prastai, nevykdomi jokie planai 23 %

Kaip vertinate praėjusių metų Vyriausybės darbą?

XVI-oji Vyriausybė, vadovaujama premjero Algirdo Butkevičiaus, Seimui pateikė 2013 metų veiklos ataskaitą, kurioje džiaugėsi pasiektais tikslais. Skaitytojų klausėme, kaip jie vertina Vyriausybės darbą.

5) Labai blogai, Vyriausybė darė šiurkščių klaidų 23 % 6) Man nesvarbu

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 236 skaitytojai

Kai pinigai nėra svarbiausi Karolis Birgilas

Sostinėje sunku

karolis.birgilas@ekonomika.lt

Dviračių nuomos verslas, pasak F. Kulikausko, yra gana sudėtingas, jei jis plėtojamas ne kurortiniuose miestuose. „Yra daug nesėkmingų pavyzdžių. Dviračių nuomos verslą bandyta plėtoti Kaune, čia netgi buvo fotografuojami klientai, bet vis tiek daug transporto priemonių pradingo. Dėl to laikinojoje sostinėje ši paslauga nebeteikiama“, – pasakoja bendrovės direktorius. Jo žmona sako, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, smulkiajam verslui yra gana sudėtinga išsilaikyti, todėl reikia įdėti labai daug pastangų. „Tai šiek tiek apsunkina padėtį. Esi priverstas dirbti 16 valandų per parą ir uždirbti minimumą, nekalbant apie tai, kad darbuotojams negalime, nors ir norime, mokėti daugiau“, – apgailestauja ji.

■ Įprasta su pasitenkini-

mu kalbėti apie stambius užsienio ivestuotojus Lietuvoje. O štai vokietis Frankas Kulikauskas į Vilnių atvyko prieš keliolika metų ir dabar turi vieną įdomiausių turizmo verslų. „Baltic cycle“ pristatomas kaip socialinis verslas Taline, Rygoje, Klaipėdoje ir Vilniuje, o vietinis padalinys „Velo-City Vilnius“ plėtoja dviračių kultūrą Lietuvoje. F. Kulikauskas prisimena, kad kompanija dabartinį savo veidą įgijo per kelerius metus, o Vilniuje tai buvo gana drąsus žingsnis. „Susitikau su Dainiumi Lanausku, kuris tuo metu teikė velotaksi paslaugas, ir nusprendėme kartu kurti verslą. Prieš penkerius metus mažai kas kalbėjo apie dviračių nuomą Vilniuje. Anksčiau tokios paslaugos buvo teikiamos vietiniams, nes daug kas neturėjo dviračių, o šiandien – daugiau užsieniečiams“, – prisimena Lietuvos dviračių bendrijos narys.

Pelnas – ne tikslas „Velo-City Vilnius“ prie įprastos dviračių nuomos siūlo keliones su gidais po Vilnių ir jo apylinkes. Ir ne tik dviračiais. Tiesa, direktorius teigia šiandien rinkoje įžvelgiantis daugiau nišų, bet tikėtinas pelnas netampa tikslu veikti.

ĮDOMU

F. Kulikauskas teigia, kad daug dviračių turizmo idėjų galima pasisemti iš užsienio, tačiau tai nereiškia, kad jos pasiteisins Lietuvoje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

„Buvo daug visuomeninės veiklos, rinkome žemėlapius, nuomojome dviračius užsieniečiams. Nuolatos stebime, ko trūksta rinkoje ir ką dar reikia padaryti. Ne viskas orientuota į pinigus. Jie yra svarbus dalykas, bet ne tikslas. Dėl to rengiame daug visuomeninių akcijų“, – teigia F. Kulikauskas. Bendrovę jis valdo kartu su žmona Veronika. Sutuoktinės iniciatyva įmonėje atsirado daugiau

renginių ir akcijų. „Pavyzdžiui, yra suaugusiųjų, nemokančių važiuoti dviračiais. Pernai Veronika organizavo akciją, kurios metu 9 suaugę žmonės dalyvavo mokymuose“, – žmonos idėja džiaugiasi pašnekovas. Kompanija ne tik pati rengia įvairias dviračių iniciatyvas, bet ir prisideda prie daugumos kitų akcijų, tokių kaip „Velo-sostinė“ ar „Who did this to my bike“.

Svarbiausia reputacija „Velo-City Vilnius“ gali išnuomoti keliasdešimt dviračių įmonės renginiui, tačiau toks pasitikėjimas neatsiranda savaime. „Svarbu ne tik daryti daug dalykų, bet ir daryti tai kokybiškai. Daug kur esame pelnę geriausiųjų reputaciją. Tačiau rezultatai neatsiranda iš karto, reikia įdėti daug darbo ir kantrybės. Nemažai smulkiųjų verslininkų žlunga vos pradėję plėtoti verslą, nes tikisi, kad, surengę kokią nors akciją,

jau kitą dieną sulauks didžiulių įplaukų. Kelerius metus reikia nuolat investuoti į pasirinktą veiklą. Jei ir nedaug uždirbi, bet nebankrutuoji, tai jau yra sėkmė“, – pabrėžia V. Kulikauskienė.

Švietimo svarba Bendrovė Vilniuje yra sukūrusi ir savitarnos paslaugas teikiančias dviračių dirbtuves norintiesiems susitvarkyti dviračius ir išmokti, kaip tai daryti. Šiandien kitur dar nėra teikiamos tokios paslaugos, o ir retas dviratininkas be skrupulų susiklijuotų sprogusią padangą. „Mane asmeniškai erzina, kai žmonės, pradūrę padangą, nežino, ką daryti. Vokietijoje kas antras dviratininkas susitvarkytų su tokia problema. Pakeisi ašį gal ir ne iš karto pavyktų, tačiau bent jau minimalų dviračio remontą kelionėje reikėtų mokėti atlikti“, – apie kompanijos siūlomą alternatyvą pasakoja prieš keliolika metų į Lietuvą atvažiavęs F. Kulikauskas. Bendrovės „VeloVilnius“ verslas pristabdomas iškritus pirmosioms snaigėms. Ne sezono metu yra tvarkomi dviračiai, parduodami seni ir įsigyjama naujų. Sutuoktiniai prisipažįsta puoselėjantys idėją, kad kada nors vilniečiai neskubės į sandėliukus uždaryti dviračių, vos pasirodžius kalėdinėms reklamoms.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Svarbus kontaktas su klientu Technologijos keičiasi taip, kad šiandien verslininkai nuolatos jaučia kontaktą su savo verslu, komanda ir visa industrija. Vis dėlto ryšys su klientais yra vertinamas mažiau nei pardavimai, rinkodara ar pats verslo konstravimas, nors pirmasis yra vienas svarbiausių augančiam verslui ir prekės ženklui.

Motyvaciją kelia ne atlyginimas Šiandien vis paprasčiau susirasti darbą, nes atsiranda daugiau naujai kuriamų darbo vietų, teigia personalo atrankos įmonės „Manpower“ direktorė Božena Petikonis- Šabanienė. Pašnekovė pabrėžia, jog augant konkurencijai tarp verslo įmonių, darbdaviai turi labiau koncentruotis į darbuotojų motyvacijos kėlimą, kad šie norėtų produktyviai dirbti jį pasamdžiusiai kompanijai.

8 valandas dirbti nereikia Darbo praktika ir tyrimai rodo, kad darbo laikas nėra susijęs su rezultatu, kurį žmogus gali pasiekti. Priešingai, specialistų teigimu, ilgos darbo valandos nesuteikia produktyvumo. Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas mano, kad į darbo laiką reiktų žiūrėti kaip į tam tikrą resursą, pavyzdžiui, pinigus.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

kiekvieną

pirmadienį Jūsų mieste

Užsienyje

TIK SKAIČIAI

2,5 mlrd. Socialinis tinklas „Facebook“ pirmąjį ketvirtį gavo 2,5 mlrd. dolerių pajamų, arba 72 proc. daugiau nei prieš metus

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Viršijo prieš krizę buvusį lygį

Turtingųjų traukos centras

■ Populiariausias Rusijos

■ Pernai visose Baltijos

■ Londonas pripažintas turtingųjų traukos centru, teigiama „Wealth Report“ pranešime, tačiau priduriama, kad ilgai tai gali nebesitęsti.

socialinis tinklas pranešė priėmęs savo įkūrėjo Pavelo Durovo atsistatydinimo pareiškimą, kai jis anksčiau šį mėnesį paskelbė paliekantis bendrovę. 29 metų verslininkas balandžio 1-ąją paskelbė, kad atsistatydina iš bendrovės vadovo posto, kilus dideliam konfliktui su pagrindiniu ak-

cininku. „VKontakte“ pagrindinės akcininkės bendrovės „Mail Group“ atstovė patvirtino, kad P. Durovo atsistatydinimo prašymas įsigaliojo. „VKontakte“ turi per 100 mln. vartotojų, daugiausia gyvenančių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Tai populiariausias socialinis tinklas Rusijoje, gerokai pranokstantis „Facebook“.

šalyse augo vidutinis bendras darbo užmokestis. Jis praėjusiais metais viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje.

Atsistatydino populiariausio Rusijos socialinio tinklo įkūrėjas. Scanpix

Neretai, analizuojant kokią nors situaciją, galima įsitikinti, kad lazda turi du galus. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai poveikį. FAKTAI Priklausomybė nuo Rusijos

••ES į Rusiją eksportuoja įvairios produkcijos už maždaug 250 mlrd. eurų per metus ••80 proc. Rusijos eksporto yra žaliavos ••Estijos importas iš Rusijos siekia 6 proc. viso importo, Latvijos – 9 proc., o Lietuvos – 29 proc. Daugiausia importuojama energijos išteklių – naftos produktų, dujų ••Visoje Rusijoje „Gazprom“ išgauna beveik 85 proc. dujų ir pirmauja Europoje kaip pagrindinė dujų eksportuotoja.

Rusijai švelnesnės sankcijos taikomos ir dėl lobistų veiklos. Scanpix

giedre@ekonomika.lt

irmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui. Jos buvo gausiai kritikuotos dėl neadekvatumo, Rusijai aneksavus Krymą. Neil-

gai trukus paskelbtas ir antrasis sankcijų paketas. Pastarasis buvo kiek griežtesnis: mokėjimo kortelių bendrovės „Visa“ ir „MasterCard“ nustojo teikti paslaugas dviem Rusijos bankams – „Rossiya“ ir SMP. Tačiau patriotiški rusai rado atsaką šioms sankcijoms – ėmė kaip tik

Atsistatydino įkūrėjas

Rusijos sankcijos per daug negąsdina

Giedrė Sankauskaitė

Užsienyje

masiškai atsidaryti sąskaitas tokiuose bankuose kaip „Rossiya“. ES ir JAV ėmėsi tikslinių priemonių – vizų draudimo ir turto įšaldymo prieš grupę Rusijos bei Ukrainos piliečių, tačiau platesnių ekonominių sankcijų nepaskelbė. Bandyti skaičiais išreikšti

nuostolius, kuriuos patirs Rusija, sudėtinga. Investicinis bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad Rusijos nuostoliai kovo pabaigoje jau siekė apie 40–50 mlrd. JAV dolerių.

Skrtinga priklausomybė Taikant sankcijas Rusijai, svarbu atkreipti dė-

mesį, kad pačios Vakarų valstybės yra skirtingai susaistytos su šia šalimi. Mažiau nuo Rusijos priklausomos JAV gali taikyti griežtesnes sankcijas – poveikis šios šalies ekonomikai nebus labai didelis. To negalima pasakyti apie ES. ES, kaip ekonominiam

regionui, Rusija yra trečioji pagal dydį prekybos partnerė. Ypač kalbant apie energetiką. Skaičiuojama, kad ES maždaug 40 proc. dujų importuoja iš Rusijos. ES į Rusiją eksportuoja įvairios produkcijos už maždaug 250 mlrd. eurų per metus. Jau pradėtų taikyti sankcijų poveikis skirtingai atsilieps ES valstybėms. Beveik neabejojama, kad mažesnį sankcijų poveikį jus šalys, geografiškai nutolusios nuo Rusijos, pavyzdžiui, Ispanija ar Portugalija. O labiausiai nukentės Rusijos kaimynės. Tarp jų, žinoma, ir Baltijos šalys.

Skaičiuoja nuostolius Dar vykdomo Europos Komisijos tyrimo duomenimis, kuriuos skelbė Estijos dienraštis „Eesti Päevaleht“, vien Estija, ES įvedus griežčiausias sankcijas Rusijai, patirs apie 1 mlrd. eurų nuostolį, arba 5,6 proc. BVP. Skaičiuojama, kad apie 13 proc. Estijos eksporto keliauja į Rusiją. Palyginkime: Latvijos eksportas į Rusiją sudaro 16 proc., Lietuvos – 20 proc. Derėtų atkreipti dėmesį, kad į šiuos skaičius yra įtrauktas ir reeksportas. Be to, poveikį šalių BVP daro ir faktas, kad jis yra visiš-

2013-aisiais vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje –

kai priklausomos nuo rusiškų dujų.

Lobistai nesnaudžia Vakarų lyderiai sulaukė kritikos, kad Rusijai taikomos sankcijos – per švelnios. Manoma, kad tam įtakos turi ir lobistinė veikla. Rusijos milijardai guli įvairiuose Vakarų Europos bankuose, tad su šiais pinigais susijusios verslo struktūros tampa Rusijos lobistėmis. Belieka skaičiuoti, kiek yra tokių šalių, kuriose veikia Rusijos lobistai. Įtakingas britų laikraštis „The Times“ neseniai

4,7 proc., Latvijoje – 4,6 proc. SEB banko finansų ekspertų teigimu, dėl didinamo minimalaus atlygio ir mažėjančios infliacijos visose Baltijos šalyse augo ir gyventojų perkamoji galia. Paskutinį 2013 metų ketvirtį realusis darbo užmokestis (atsižvelgiant į infliaciją) sparčiausiai augo Latvijoje (6,2 proc.), tuo pačiu laikotarpiu Estijoje – 6 proc., Lietuvoje – 4,2 proc.

skelbė, kad pats Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Šveicarijos bankuose turi apie 40 mlrd. JAV dolerių. „Financial Times“ taip pat daro prielaidą, kad vien dėl lobistų veiklos Rusijai taikomos švelnesnės sankcijos. Glaudžiai su Rusija susisaisčiusi ir didžiausią įtaką turinti ES valstybė – Vokietija.

Rusijos ekonominė padėtis Dėl sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją, jos ekonomika gali sveikti ilgiau. Kai kurie ekonomistai

Vidutinis bendras darbo užmokestis pernai viršijo prieš krizę buvusį lygį visose Baltijos šalyse. Fotodiena.lt

Anot pranešimo, per artimiausią dešimtmetį turtingųjų miesto statusą turėtų perimti Niujorkas. Į reitingą taip pat pateko Azijos miestai Singapūras, Honkongas ir

» Vakarų lyderiai sulaukė kritikos, kad Rusijai taikomos sankcijos – per švelnios

prognozuoja, kada Rusijos ekonomika nustos kvėpuoti, kiti teigia, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų. SEB bankas savo Rytų Europos ekonomikos apžvalgoje pabrėžia, kad daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį buvo būdingas nuoseklus ūkio atsigavimas. Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė

prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui. Greta įsisenėjusių Rusijos ir Ukrainos ekonominių problemų šių valstybių ūkio perspektyvas, kaip prognozuojama, temdys tarpusavio konfliktas, kuris tik ir didins lėtesnio augimo visame regione riziką. Praėjusiais metais Ru-

Šanchajus, kurie artimiausią dešimtmetį darys didesnę įtaką nei iki šiol. Ataskaitoje minimi „jėgų pokyčiai“ didžiausiuose Azijos miestuose. „Skirtingai nuo Europos ir Šiaurės Amerikos, Azijoje nėra vieno dominuojančio miesto, – teigiama pranešime. – Ir Singapūras, ir Honkongas, ir Šanchajus, netgi Pekinas pretenduoja tapti pirmaujančiu Azijos miestu.“

sijos eksportas, pramonė ir investicijos patyrė sąstingį, o vartojimas didėjo. Struktūrinių reformų ir investicijų stoka, nepatraukli verslo aplinka rodo trapų ilgalaikį Rusijos ekonomikos potencialą. Šiai šaliai nerimą kelia ir tai, kad, kaip prognozuojama, naftos kainos ateinančiais metais mažės, vadinasi, bendras ekonomikos augimas dar labiau smuks. Maža to, pinigų politika taip pat papildomai ribos Rusijos ekonomikos augimo galimybes. Šiemet ir ateinančiais

Iš turtuolių traukos centrų Londoną išstums Niujorkas. Scanpix

metais Europos centrinis bankas, kaip prognozuojama, dar padidins palūkanų normas. Čia reikėtų paminėti ir istorinį rublio nuvertėjimą. Būtent dėl šio veiksnio brangsta importuojamos prekės. Vis dėlto rublio silpimas ateityje šiek tiek gerins Rusijos eksporto konkurencingumą, bus lengviau surinkti federalinio biudžeto pajamas. Vartojimą palaikys tvirta darbo rinka, o valstybės skola ir biudžeto balansas, nors ir blogėja, tebėra patenkinami.

Turizmas

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Turizmas FAKTAI Turizmas

••Šiuo metu turizmas Lietuvoje sudaro apie 22 proc. šalies eksporto ••Pernai į Lietuvą atvyko 2,1 mln. turistų, kurie bent vieną naktį nakvojo mūsų šalyje ••Estijoje kasmet šalies rinkodarai skiriama 16 mln. eurų.

Numatoma, kad 2020 metais Lietuvos pajamos iš turizmo viršys 5 mlrd. litų. Fotodiena.lt

893,43 911,22

Lenkija 2012 m. 2013 m.

442,22 510,11

Vokietija 2012 m. 2013 m.

277,61 320,53

Latvija 2012 m. 2013 m.

226,4 266,09

Suomija 2012 m. 2013 m.

Estija 2012 m. 2013 m.

115,35 134,72

Prancūzija 2012 m. 2013 m.

58,99 65,81

Nyderlandai 2012 m. 2013 m.

44,87 52,31

Ukraina 2012 m. 2013 m.

48,17 50,43

Italija 2012 m. 2013 m.

44,79 49,82

Jungtinė 2012 m. Karalystė 2013 m.

37,23 47,65

Austrija 2012 m. 2013 m.

37,47 43,38

Kitos šalys 2012 m. 2013 m.

Iš viso 2012 m. 2013 m.

giedre@ekonomika.lt

945,21 (mln. Lt) 931,99

Baltarusija 2012 m. 2013 m.

Giedrė Sankauskaitė

anyti, kad tarp europinių ir šalies biudžeto lėšų galima dėti lygybės ženklą, – klaidinga. Siekiant panaudoti iš Europos Sąjungos gautas lėšas privalu dar prieš 1,5 metų rengti projektą, o lėšos iš valstybės piniginės, kad ir ne per daug storos, gali būti panaudotos daug lanksčiau. Būtent tokiais svarstymais šiuo metu gyvena Lietuvos turizmo rinka. „Gyvename tarp dviejų ES finansinių perspektyvų: lėšos anksčiau patvirtintiems projektams įgyvendinti baigiasi, o naujo finansavimo dar nėra. Tai sukelia didelių problemų“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

162,3 183,41

218,74 251,01

3552,78 3818,48 „Verslios Lietuvos “ duomenys

Vadinasi, jau liepą Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nebeturės lėšų pirkti Lietuvos turizmo atstovavimo paslaugų šalyse, kurios sudaro daugiau nei 50 proc. Lietuvos atvykstamojo turizmo srauto. „Per 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį iš ES struktūrinių fondų visai turizmo infrastruktūrai buvo skirta 870 mln. litų. Iš jų 40 mln. litų – projektams, susijusiems su rinkodara“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė VTD direktorė Raimonda Balnienė. Pažadų negailintis premjeras Algirdas Butkevičius dar praėjusią savaitę patikino, jog nedelsiant bus skirta 8 mln. litų iš šių metų biudžeto, kad finansavimas turizmui nenutrūktų. Turizmo atstovai pageidauja ir ateityje gauti biudžeto lėšų. „Svarbu, kad pinigai mus pasiektų

ir iš biudžeto, ne tik iš projektų. Tai leistų efektyviau, lanksčiau įgyvendinti rinkodarą“, – teigė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Investicijos atsiperka Iš Lietuvos turizmo rūmų pateiktų duomenų matyti, kad investicijos į turizmą, bent jau kol kas, atsiperka. Šalies pajamos iš atvykstamojo turizmo 2011 metais siekė 3,4 mlrd. litų, 2012-aisiais – 3,9 mlrd. litų, o 2013 metais – jau 5 mlrd. litų. Kovo mėnesį patvirtintoje Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje numatoma, kad jau 2020-aisiais pajamos iš turizmo turėtų viršyti 5 mlrd. litų, o šalį turėtų

aplankyti 2,5 mln. turistų. Pernai jų skaičius siekė 2,1 mln.

Naujos galimybės Daugeliui nerimą kelianti situacija Ukrainoje atsilieps ir Lietuvos turizmo rinkai. Rusijai aneksavus Krymą, užkertamas kelias turistams ten vykti atostogauti. Taigi šie ims sukti galvą, kur keliauti. „Mums aktualiausi – baltarusiai, – teigė E. Šiškauskienė. – Srautą, kuris važiuodavo į Krymą, galėtume priimti, tik reikėtų išduoti daugiau vizų.“ Ž. Gavelienė savaitraščiui pasakojo, kad per sezoną į Krymą atostogauti vykdavo apie 250 tūkst. Baltarusijos piliečių. „Jeigu pas mus atvyktų 10–20 proc. šių turistų,

Turizmas – kaip bet kuri kita prekė: jeigu apie ją nekalbama, jos ir nesirenka

gautume apie dar 1 mlrd. litų papildomų pajamų, – skaičiavo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, tačiau pridūrė, kad dėl šių potencialių turistų Lietuva konkuruoja su daugybe šalių. – Reikėtų išnaudoti privalumą, kad esame lengvai pasiekiami autobusu. Be to, mūsų mentalitetas jiems

yra puikiai mas.“

supranta-

Trūksta bendradarbiavimo Vienos Kinijoje lyderiaujančių investicinių grupių atstovas Huangas Nubo JAV naujienų portalui CNBC teigė, kad kinams reikėtų nukreipti žvilgsnį į Skandinavijos ir Baltijos

rinkas bei plėtoti ten turizmo projektus. „Abejoju, ar Lietuva viena galėtų konkuruoti su, tarkime, Paryžiumi“, – svarstė Ž. Gavelienė. Pasak jos, jeigu norime pritraukti tokias tolimas rinkas, turėtume labiau kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis. „Iš toli atvažiavę turistai daž-

niausiai domisi regionu, o ne viena konkrečia valstybe, – teigė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė ir apgailestavo, kad bendradarbiavimas būtent su Latvija bei Estija stringa. – Tam turi įtakos ir tai, kad biudžete rinkodarai nėra numatyta pinigų. Kadangi lėšų gauname tik iš projektų,

9 sunku prognozuoti, kas bus Kinijoje po 2 metų.“ Šiuo klausimu Lietuva, pasak Ž. Gavelienės, gerokai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių. „Latvija ir Estija šiai rinkodarai įgyvendinti skiria biudžetines lėšas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad vien Estija turi savo atstovybes Azijoje, o Lietuva apie tai gali tik pasvajoti.

Nemato spragų R. Balnienė leidiniui pasakojo nematanti bendradarbiavimo spragų tarp Baltijos valstybių ir teigė, kad šių šalių įdirbis, siekiant pritraukti kinus, yra vienodas. „Manau, kad jau 3 metus sėkmingai kartu vykdome bendrą turizmo rinkodarą“, – leidiniui teigė VTD direktorė. Ji džiaugėsi, jog jau ateinantį birželį su ūkio ministru vyks į Honkonge rengiamą turizmo parodą, kurioje kvies šio regiono turistus atvykti į Baltijos šalis. Vis dėlto įdomu, ar siekiant pritraukti tolimąsias rinkas vienos parodos užteks. E. Šiškauskienė įsitikinusi, kad nereikėtų išsikelti per didelių tikslų ir visų pirma racionaliai įvertinti valstybės finansines galimybes. „Pirmiausia turime įvertinti regiono pasiekiamumą – skrydžius, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. – Nėra lėšų dirbti su visomis rinkomis, turime pinigus

nukreipti į tas rinkas, kur yra daugiausia potencialių turistų.“

Skiriasi žinutės Bandant į Lietuvą pritraukti daugiau turistų labiausiai orientuojamasi į populiariausias valstybes, iš kurių šalis ir sulaukia atostogautojų. „Mes Vakarų rinkai esame labai patrauklūs dėl konferencinio turizmo, – pasakojo E. Šiškauskienė. – O Rytams tinka galimybė pigiau apsipirkti, ilgiau apsistoti.“ VTD direktorė R. Balnienė tvirtino, kad turizmo rinka apskritai susiduria su nemažomis problemomis. Viena jų – nevisiškai apgyvendinami viešbučiai. „Pajūrio kurortai susiduria su sezoniškumo problema, be to, dar nevisiškai išnaudojamas potencialas pietiniuose šalies kurortuose“, – kalbėjo ji. Dabartinė Lietuvos infrastruktūra, pasak R. Balnienės, 2015–2020 metų laikotarpiu leidžia papildomai priimti dar 1 mln. turistų. Norint tai pasiekti, reikėtų nepamiršti investicijų į šalies turizmo rinkodarą. „Turizmas – kaip bet kuri kita prekė: jeigu apie ją nekalbama, jos ir nesirenka“, – leidiniui teigė Ž. Gavelienė ir priminė, kad Lietuva turizmo rinkoje konkuruoja ne tik su Baltijos valstybėmis, bet ir su tokiomis šalimis kaip Turkija.

Vadyba

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Klientams vien pažadų nebeužtenka Ekspertai spėja, kad vienodėjant konkurencingų ženklų prekėms ir paslaugoms, ateityje verslas turės skirti dar didesnį dėmesį klientų aptarnavimo kokybei ir norams. FAKTAI Klientų aptarnavimas

••2013 metų „Swedbank“ ir „Bitės“ atlikto tyrimo duomenimis, prastai klientus aptarnaujantis Lietuvos verslas kas mėnesį praranda 240 mln. litų ••Tyrimo duomenimis, 55 proc. blogai aptarnautų Lietuvos respondentų paslaugos tiekėjo net neprašytų pasitaisyti ••Jeigu dėl prasto aptarnavimo sugaištas laikas būtų skirtas darbui, Lietuvoje per metus būtų galima papildomai sukurti 143 mln. litų pridėtinės vertės

vien nuo „žodinio“ gero aptarnavimo, todėl šiuo metu, turėdami galimybę įsitraukti į įmonių, kurių paslaugomis naudojasi, veiklos tobulinimo procesą, jie noriai tai daro“, – kalba ekspertas. Vis dėlto, pasak D. Rafanavičiaus, apklausiant klientus, svarbu nepamiršti grįžtamojo ryšio. „Klientas, išsakęs savo nuomonę, tikisi, kad į ją bus atsižvelgta. Todėl, sužinojus kliento nuomonę, svarbu vėliau jį informuoti apie įmonėje įvykusius pasikeitimus arba bent jau artimiausius planus siekiant reaguoti į informaciją, gautą iš vartotojų“, – teigia „TMD partners“ konsultantas.

Vertinimus atlieka dažniau Augant klientų norui įsitraukti į aptarnavimo tobulinimo procesą, kinta ir įmonių siūlomi aptarnavimo vertinimo metodai. Prekės ženklus „Sving“ ir „Credit24“ valdanti vartojimo finansavimo bendrovė „MCB Finance“ klientų

pasitenkinimą paslauga stengiasi išsiaiškinti sistemingai. Tam pasitelkiami vartotojų pasitenkinimo tyrimai, vidinė darbuotojų kontrolė, kokybės suderinimas su partneriais, testai, slaptojo pirkėjo tyrimai, focus grupės apklausos ir pan. „Vartotojų pasitenkinimo tyrimas – tik vyšnia ant torto, todėl svarbu naudotis 360 laipsnių tyrimu, kuris gali parodyti, kaip iš tikrųjų dirba įmonė ir kokia yra aptarnavimo kokybė“, – sako bendrovės klientų aptarnavimo vadovas Marius Balkevičius. „Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys tvirtina, kad jų bendrovės klientai noriai išsako savo lūkesčius, nevengia pagirti ir pakritikuoti. „Vis dėlto dalis klientų tikisi, kad bendrovė, dar prieš teikdama paslaugą, viską tiksliai įvertina ir klientui jau siūlo išbaigtą, optimalų produktą, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ aiškina P. Kuisys. – Klientų nuo-

••Maždaug 35 proc. respondentų gavę prastos kokybės paslaugą nelinkę skųstis saugodami savo psichologinę būklę.

Klientų aptarnavimo kokybė bei tyrimų svarba ateityje tik augs. Alloverpress.ee

Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

iandien verslas stengiasi ne tik suteikti vartotojams konkurencingos kokybės paslaugas ir parduoti kokybiškas prekes, bet ir padaryti savo klientą kaip įmanoma lojalesnį prekės ženklui. Viena tokių priemonių – grįžtamojo ryšio

tarp kliento ir įmonės didinimas. Ekspertai spėja, kad į klientų aptarnavimo kokybę bei pasitenkinimo tyrimus ateityje įmonės turės investuoti vis daugiau. Kaip pastebi įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadybos konsultantas Edmundas Piesarskas, klientai visame pasaulyje tampa vis geriau informuoti,

tad dažniausiai turi aiškiai suformuotus lūkesčius kompanijoms, kurių paslaugomis ir prekėmis naudojasi kasdien. „Natūralu, kad atsirandant vis naujesnėms ir patogesnėms apklausų priemonėms, kompanijos

stengiasi įvairiais būdais sužinoti savo klientų nuomonę ir, atsižvelgdamos į pastabas, tobulinti savo produkciją ar paslaugas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigia jis. Pasak E. Piesarsko, tinkamai sudarytos, at-

» Į klientų aptarnavimo kokybę bei

pasitenkinimo tyrimus ateityje įmonės turės investuoti vis daugiau

liktos ir išanalizuotos apklausos įmonėms gali atnešti didžiulę, nors ir sunkiai apskaičiuojamą naudą. „Kartais kurdamas savo produktą ar paslaugą verslininkas gali nenumatyti paprasčiausių dalykų, o vartotojas, pavyzdžiui, susiduria su kokiu nors trukdžiu kasdien, tad, siekiant sėkmingai plėtoti verslą,

apklausos ir tyrimai yra nepaprastai naudingi“, – sako vadybos konsultantas. Mokymų ir konsultacijų bendrovės „TMD partners“ konsultantas ir partneris Deividas Rafanavičius tvirtina, kad laikai, kai klientams pakako vien gero aptarnavimo pažadų, jau praeityje. „Vartotojai pavargo

» Viena yra sužinoti apie kompanijos

rezultatus „PowerPoint“ pavidalu, kita – jausti jos pulsą iš vidaus

Vadyba

» Klientai visame pasaulyje tampa

Universalių taisyklių nėra

monės teiraujamės kasdien – tiek klientų aptarnavimo centre telefonu, tiek salonuose. Nuolat atliekame ir klientų pasitenkinimo tyrimus, nes mums tai yra ne statistikos, o veiklos tobulinimo įrankis, kurį naudojame beveik kiekvieną savaitę. Klientų vertinimas nemažai daliai darbuotojų netgi tiesiogiai lemia atlygio dydį.“ SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika pastebi, kad klientai vis mažiau nustemba, kai kompanijos klausia jų nuomonės apie aptarnavimą arba tam tikrus specifinius procesus. „Žinoma, ne kiekvienam asmeniui vienodai aktualios skirtingos paslaugos, tačiau daugeliu atvejų jau pats noras

Dažnai ekspertai pastebi, kad vadybos standartus, kurie tinka Skandinavijoje ar Amerikoje, Lietuvoje pritaikyti yra sudėtinga dėl savito šalies mentaliteto. „MCB Finance“ klientų aptarnavimo vadovas M. Balkevičius pastebi, kad prie aptarnavimo kokybės Lietuvoje prisideda ir tai, jog lietuviai nėra linkę daug reikalauti ir jų lūkesčiai dar nėra tokie dideli kaip Vakarų klientų. „Lietuvis, radęs kirmėlę salotose, džiaugiasi, kad jam neteks mokėti kavinėje, o amerikietis tokioje situacijoje paduotų kavinę į teismą. Lietuviai dar nėra labai reiklūs ir nemoka išsireikalauti tiek, kiek galėtų, tačiau situacija po truputį gerėja“, – sako M. Balkevičius. „Bitės“ rinkodaros vadovas P. Kuisys sutinka, kad lietuviai yra išskirtiniai klientai, tačiau teigia, kad visiems gerai žinomi standartai veikia ir Lietuvoje. „Dalis uni-

vis geriau informuoti, tad dažniausiai turi aiškiai suformuotus lūkesčius kompanijoms sužinoti nuomonę, atvirumas klientui suteikia daugiau pasitikėjimo įmone. Kartu ir lūkestį, kad į jo nuomonę bus atsižvelgta“, – kintančią klientų aptarnavimo praktiką komentuoja V. Doveika. Pasak jo, bankas skatina klientus pateikti savo nuomonę apie teikiamas paslaugas, kad būtų galima jas tinkamai tobulinti. „Pavyzdžiui, prieš atnaujindami interneto banką pakvietėme klientus registruotis ir testuoti naująją versiją, kad galėtume pakoreguoti ją atsižvelgdami į klientų nuomonę. Taip laimi abi pusės – mes kuriame tokias paslaugas, kuriomis klientams yra patogu naudotis, o jie jaučiasi įtraukti į tobulinimo procesą“, – sako V. Doveika.

versalių vadybos taisyklių yra aktualios ir Lietuvoje – pavyzdžiui, kad bendraujant su klientais svarbiausia sukurti pasitikėjimo aplinką. Siekti klientų pasitikėjimo Lietuvoje yra itin svarbus ir kartu nelengvas uždavinys, nes istoriškai esame gana įtarūs, todėl prekių ar paslaugų vartotojų požiūrį lemia ilgalaikis įdirbis, patirtis ir nuolatinis dėmesys“, – tikina P. Kuisys. SEB banko atstovas V. Doveika tvirtina, kad kultūriniai skirtumai egzistuoja ir universalių vadybos taisyklių nėra, tačiau įmonės ir pačios gali bei geba formuoti, keisti savo klientus ir partnerius. „Siekiame parodyti klientams, kokios vertybės mūsų organizacijai yra svarbios, skatiname juos plėtoti tvarų verslą, rūpintis aplinkosauga. Klientai tai pastebi, o mes matome vis daugiau teigiamų pokyčių daugelio įmonių, su kuriomis dirbame, viduje“, – sako jis.

Įdarbinti pinigai

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

M&A rinką išjudino lenkai Įsigyti konkurentą neabejotinai yra nuožmiausias plėtros žingsnis versle. Deja, pastaraisiais metais Lietuvos rinka tokiu judėjimu nepasižymėjo. Šiemet pirmieji drąsiausiai į Lietuvos rinką įžengė PZU. Ir tai tik pradžia. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

ar 2014-ųjų pradžioje savaitraštis „Ekonomika. lt“ rašė, kad pastaraisiais metais smunka bendra Europos ir Lietuvos susijungimo ir įsigijimo (M&A) rinka. Ekspertai teigė, kad šiemet galima tikėtis atsigavimo. Kol kas didžiausiu sandoriu tapo Lenkijos draudimo kompanijos PZU sandoris su britų „RSA Insurance Group“, kuriai iki šiol priklausė didžiausia ne gyvybės draudimo kompanija šalyje „Lietuvos draudimas“.

Pirmieji ženklai „Pozityvu, kad sandoris įvyko finansų sektoriuje, kuris pernai pasauliniu mastu nebuvo labai aktyvus. Jei tikėtume tuo, kas kalbama, susidomėjimas aktyvu buvo labai didelis. Tai rodo, kad

apetitas yra nemažas. Be abejo, džiugu, kad įmonės grįžta prie įsigijimo ir susijungimo sandorių kaip pagrindinės priemonės, didinančios jų rinkos dalį. PZU įsigijo įmonę toje rinkoje, kurioje veikia pati, ir padidino savo rinkos dalį kitoje valstybėje“, – teigė KPMG Įmonių finansų paslaugų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas. Tiesa, RSA padėtis Baltijos regione nebuvo pavyzdinė, tuo pačiu metu kompanijai reikėjo spręsti ir Airijoje iškilusias problemas, taigi, anot advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vykdomojo partnerio Irmanto Norkaus, sandorį išprovokavo aplinkybės. „Manyčiau, tai nėra rinkos atsigavimo pada-

rinys. Tai labiau parduodančiojo kontrolinį akcijų paketą padėtis, nes RSA turėjo sunkumų, susijusių su Airijos padaliniu, todėl parduoti „Lietuvos draudimą“ privertė susiklosčiusi situacija. Šis ir nemaža dalis kitų sandorių patvirtina prognozes, kad šiemet rinka atsigaus. Neseniai buvo paskelbta, kad parduodamos „Ecoservice“ akcijos. Jas įsigijo „Baltcap“ fondas“, – aiškino jis.

Svarbus diskretiškumas Tiesa, duomenys apie sandorį viešumą išvydo dar prieš kelis mėnesius. Kaip teigė „Lietuvos draudimo“ Finansų departamento vadovas Laimonas Devyžis, įmonės viduje taip pat kilo nemažai klau-

Per anksti spekuliuoti, kaip sandoris paveiks ateities veiklą, bet „Lietuvos draudimas“, kaip įmonė ir prekės ženklas, turėtų išlikti

simų. „Pirmieji gandai žiniasklaidoje buvo pasirodę sausį. Kalbėta, kad RSA parduoda ir Lenkijoje, ir Latvijoje plėtojamą verslą, bet ir mums kilo klausimas, ar nepakliūsime į šią grupę. Gandai rinkoje cirkuliuoja nuolat, to neįmanoma išvengti. Visi žinojo, jog RSA turės imtis kokių nors veiksmų, kad susitvarkytų su kapitalo pozicija. Buvo daugybė variantų, vienas iš jų – parduoti įmonę“, – savaitraščiui „Ekonomika. lt“ sakė jis. Informaciją, kad sandoris galėjo būti pradėtas prieš keletą mėnesių, patvirtino ir PZU Korporatyvinės komunikacijos vadovas Arturas Dziekanskis. Tačiau nevaldomas viešumas M&A atvejais gali būti labai žalingas ne tik sandoriui, bet ir įmonių darbuotojams. „Gandų sulaikyti ne visada pavyksta. Visi par-

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Įdarbinti pinigai

G. Pruskus: „Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatintinti investicijas nukreipti į poilsinį NT sektorių Lietuvoje.“

FAKTAI Lietuvos draudimo rinka

Asmeninio albumo nuotr.

••Už „Lietuvos draudimą“ PZU sumokėjo 178 mln. eurų ••Per metus „Lietuvos draudimas“ aptarnauja 0,5 mln. privačių ir verslo klientų ••PZU verslas Lietuvoje yra vertas 231 mln. litų ••Pernai Lietuvoje buvo sudaryti 65 įsigijimo sandoriai.

Antrųjų namų rinka bunda Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, dirbantys antrųjų namų srityje, praėjusiais metais džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais.

Galutinis sprendimas dėl PZU ir RSA sandorio bus priimtas metų gale. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Gediminas Pruskus davėjai yra suinteresuoti nekelti panikos tarp įmonės klientų ir darbuotojų, kad išsaugotų vertę. Jei apie įmonės pardavimą taps žinoma, neatmeskime minties, kad jos vadovai ir darbuotojai ims ieškoti saugesnių ir aiškesnių pozicijų. Galiausiai įsijungia bankai, kiti potencialūs pirkėjai... Kuo labiau procesas įsisiūbuoja, tuo didesnė

atsiranda informacijos atskleidimo rizika“, – pabrėžė teisininkas I. Norkus.

» PZU įsigijo įmonę toje rinkoje, kurioje

veikia pati, ir pasididino savo rinkos dalį kitoje valstybėje

Stiprins pozicijas Kaip teigė A. Dziekanskis, įsigyti „Lietuvos draudimą“ buvo vienas iš anksčiau planuotų kompanijos plėtros etapų, kuris padės įsitvirtinti regione.

„Tarptautinė susijungimo ir įsigijimo strategija yra pagrindinė didinant PZU vertę. Dėl šios priežasties kurį laiką laukėme tarptautinių pasiūlymų. Įsigiję Baltijos šalyse veikiančių įmonių galėsime užimti lyderio pozicijas Centriniame ir Rytų Europos regione“, – teigė jis. D. Klimašauskas pabrėžė, jog būtent toks žingsnis yra svarbus indikatorius rinkai, kad kompanijos imasi drąsesnės plėtros politikos. „Šis momentas yra svarbiausias, nes per pastaruosius 4 metus mes sakydavome, kad įmonės randa kitų būdų augti organiškai. Po krizės tai buvo labai juntama, sumažėjo sandorių, įmonės mažiau investavo. Kai M&A tampa plėtros įrankiu, galima sakyti, kad tai yra atsigavimo ženklas“, – džiaugėsi jis.

Galimi apribojimai A. Dziekanskis patikino, kad sandoris galutinai bus pasirašytas iki metų

pabaigos. Iki to laiko Lietuvoje jį turės patvirtinti Konkurencijos taryba ir Lietuvos bankas. „Susitarimą turės patvirtinti ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos, bet ir reguliuojančios Europos Sąjungos institucijos“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė jis. Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad tiek „Lietuvos draudimas“, tiek PZU savo regionuose užima lyderių pozicijas, taigi galbūt susidaro monopolijos grėsmė. „Tikimybė, kad nebus leista susijungti, yra mažesnė nei tikimybė, kad tai bus leista padaryti su tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad PZU įsigis „Lietuvos draudimą“ su sąlyga, jog parduos visą savo verslą Lietuvoje arba dalį jo. Tai priklauso nuo to, kokia bus bendra rinkos dalis. Jei ši viršija 30 proc., Konkurencijos taryba gali reikalauti tam tikrų sąlygų“, – įžvalgomis dalijosi I. Norkus.

Pokyčių nežada Kaip teigė A. Dziekanskis, visos įsigytos kompanijos išlaikys savo darbo tempą ir kryptį, o „Lietuvos draudimas“ turėtų išsaugoti savo pavadinimą. „Visos bendrovės veiks, kaip veikė, o darbuotojai taip pat vykdys seniau užsibrėžtus tikslus“, – sakė jis. Kitokios strategijos neįsivaizduoja ir L. Devyžis. Pasak jo, šioje rinkoje labai svarbus yra pasitikėjimas, o „Lietuvos draudimas“ Lietuvoje yra pelnęs gerą vardą. „Per anksti spekuliuoti, kaip sandoris paveiks ateities veiklą, bet „Lietuvos draudimas“, kaip įmonė ir prekės ženklas, turėtų išlikti, nes įdėta daug įdirbio, o klientai juo pasitiki. Šioje rinkoje kiekviena įmonė stengiasi išlaikyti savo klientus ir pritraukti naujų, mat verslo žinomumas yra kritiškai svarbus“, – pabrėžė jis. Kol kas neaišku, kaip sąveikaus Lietuvoje jau dabar veikiantys PZU padaliniai ir „Lietuvos draudimas“, tačiau bet realiausiu vadovu susijungimo atveju yra laikomas dabartinis pastarosios kompanijos vadovas Kęstutis Šerpytis.

NT bendrovės „Inreal valdymas“ vadovas

Gerėjančios gyventojų ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų skaičių ir padidino pardavimo mastą. Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas taip pat darė įtaką antrųjų namų rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti Europos Sąjungos (ES) vizą, tikėtina, ne vieną turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau paskatintinti investicijas nukreipti į poilsinį NT sektorių Lietuvoje. Kalbant skaičiais, iš pagrindinių antrųjų namų miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014-ųjų I-ojo ketvirčio rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai (vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius, tenkančius vienam gyventojui, Palanga 4–5 kartus

lenkia Vilnių, kur šiandien NT rinka pasižymi neįtikėtinai sparčiu augimu. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimas augo ir čia. Neringoje per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau nei 2012-aisiais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei 2012 metais. Nors antrųjų namų rinka itin suaktyvėjo, kainos liko stabilios arba kilo nežymiai. Tiesa, prielaidų kainoms augti atsiranda vis daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų planavimo procedūrų. Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje

» Palangą kaip

antruosius namus vertina mažesnių šalies miestų gyventojai

– 8, Druskininkuose – 7. Jeigu bandytume nupiešti statistinio antrųjų namų pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas), perkantis antruosius namus ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų gyventojai. Didžioji dalis antrųjų namų Neringoje pirkėjų yra vidutinio amžiaus (35–45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių nerijos mėgėjai, kurių pajamos yra pakankamos, kad leistų sau tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą. Atsižvelgdami į pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT padėtį Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad antrųjų namų rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos sektorius yra itin jautrus ir priklausomas nuo politinio bei ekonominio šalies stabilumo.

Išskirtinis interviu

Nr. 15 2014 m. balandžio 28 – gegužės 4 d.

Technologijos prieš pirmtakus

CV-Online klientė – 2007 m. įkurta inovatyvi, sparčiai auganti, medicininius IT sprendimus kurianti bei diegianti įmonė. Įmonė kuria WEB technologijomis grįstą DICOM peržiūrą, telemedicinos platformą, vaizdo sprendimus, medicininių vaizdų archyvus ir pan. Šiuo metu įmonė savo produktus ne tik platina Lietuvoje, bet ir eksportuoja į daugiau nei 24 pasaulio šalis: JAV, Kanadą, Suomiją, Ekvadorą, Braziliją, Italiją ir t. t. Įmonės vykdomų projektų tikslas – didinti medicininės informacijos prieinamumą, saugumą, panaudojimo operatyvumą bei kokybę, tobulinti teikiamų medicinos paslaugų lygį panaudojant pažangiausias technologijas. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

Mobilusis telefonas, GPS imtuvas, socialiniai tinklai, informacijos sklaida, debesų technologijos atrodo savaime suprantami dalykai. Tačiau, juos suvienijus, pasaulis keičiasi ir greitėja. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

asak suomių konsultacijų bendrovės „Market-Visio“ vykdomojo partnerio Samuli Savo, verslui gali būti priklijuota senamadiškumo etiketė, jei jis nepažabos šios sinergijos. Metinėje Lietuvos informacinių technologijų (IT) vadovų konferencijoje „National CIO Summit 2014“ šia tema paskaitą skaitysiantis suomis teigė, kad technologijoms nereikia suteikti pernelyg didelės reikšmės, nes vienos jų turi potencialo greitai keisti pasaulį, o kitos bus brandžios ir kels mažai sumaišties.

Kuo skiriasi brandžios ir pasaulį keičiančios technologijos? Daugumai vartotojų pradėjus naudotis technologija, ši tampa populiari, nors iš esmės šis faktorius sustiprėja, kai ji yra plėtojama ir didėja jos poveikis. Geras pavyzdys yra mobilieji telefonai. Jie buvo išrasti prieš daug metų, tačiau tik prieš dešimtmetį ėmė populiarėti. Pirmiausia šie prietaisai buvo naudojami pokalbiams. Prireikė net kelių vystymosi ciklų, kad būtų pristatyti elementai (liečiamieji ekranai, programėlės, vietos nustatymo įrenginiai), naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose.

Tai tapo pasaulį keičiančia technologija, nes iš esmės pakeitė mūsų veiklą. Jau dabar išmanieji telefonai lenkia kompiuterius. Gaila, kad verslas to nesupranta ir lėtai reaguoja. Kita vertus, mobilieji gali būti laikomi subrendusia technologija. Oro linijos jau dabar ėmė teikti skrydžių registracijos mobiliaisiais telefonais paslaugą. Jei kompanija nesiūlo tokios galimybės, ji atsilieka nuo kitų.

Samuli Savo

Helsinkio technikos universiteto absolventas Nuo 1998 metų ėjo skirtingas vadovaujamas pareigas technologijų kompanijoje „Fujistsu“ Prieš trejus metus tapo „Market-Visio“ vykdomuoju partneriu Informacinių ir komunikacinių technologijų skyriuje Šiais klausimais konsultuoja verslo organizacijas, skaito pranešimus apie technologijų tendencijas.

Kada terminas „Nexus of Forces” tapo svarbus verslui? Ar ilgai išlis ši tendencija? „Nexus“ elementai (mobilumas, informacija, debesų technologijos ir so-

Kodėl verta dirbti pas mus? Mes esame geriausi savo srities specialistai ir nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą, nuolatinį tobulėjimą, nes tik profesionalūs darbuotojai gali užtikrinti veiklos sėkmę ir įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonėje rūpinamės palankia ir motyvuojančia darbo aplinką, sudarome galimybes siekti karjeros. Dirbti mūsų komandoje verta, nes įgysite įvairiapusės patirties, išmoksite drąsiai pasitikti iššūkius, įsiliesite į draugišką ir profesionalų kolektyvą. Darbo pobūdis: • Medicininių diagnostinių vaizdų serverio kūrimas, programavimas; • Kartu su IT specialistų komanda prisidėti prie programinės įrangos gyvavimo etapų: projektavimas ir programavimas; • Darbas su nacionalinio lygio projektais. Pagrindiniai reikalavimai: • Java programavimo patirtis >5 m.; • WEB programavimo patirtis; • Patirtis dirbant su: JBOSS, JDK, Oracle, Linux, Apache Ant, XDoclet, Apache FOP, Maven; • Privalumas: programavimas medicinos IT srityje. • Anglų kalbos mokėjimas. Mes Jums siūlome: • Konkurencingą atlyginimą; • Galimybę dirbti tarptautiniuose projektuose; • Įdomų ir kūrybišką darbą, naudojant medicinos IT technologijas; • Karjeros galimybes; • Darbą su medicininėmis sistemomis, kurios yra sukaupusios daugiau nei 50 TB duomenų; • Galimybę dirbti su Lietuvoje analogų neturinčiais sprendimais medicinos srityje; • Prisidėti prie inovatyvių projektų kūrimo ir realizavimo.

Šiandien ekonomiškai saugiau yra būti technologijų plėtotoju ar vizionieriumi? Priklauso nuo to, kokioje verslo srityje veikiama. Jei verslo modelis orientuotas į technologijų pardavimą, tuomet reikia orientuotis į vizionieriškus sprendimus. Technologijų plėtotojams geriau sektųsi gamybos srityje. Vis dėlto skaitmenizacijos procesai keičia rinką, ir dauguma tradicinių kompanijų kuria IT sprendimus ir produktus, taigi krypsta į pardavimo sektorių. Jei tik neseniai pritaikėte technologijas ir atsiliekate nuo konkurentų, jums mažų mažiausiai kyla išlikimo pavojus arba gresia senamadiškumo etiketė. Kita vertus, yra technologijų, kurios pakankamai išvystytos ir gali būti pritaikomos mažai rizikuojant ir investuojant. Esu įsitikinęs, kad tai būtų priimtina daugeliui vadovų.

VYR. JAVA PROGRAMUOTOJAS

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Pasak S. Savo, technologijos revoliucinės tampa tik per kelis etapus. Asmeninio albumo nuotr. cialiniai tinklai) egzistuoja jau keletą metų, tačiau apie jų kombinaciją sužinojome tik 2011-aisiais. Šiandien matome, kad daiktų internetas tampa 5 šios grupės dalimi. Taip pat vis dažniau kalbama apie robotus ir trimatį spausdinimą. Tai jau dabar reikalauja platesnio pažinimo.

Kaip šios technologijos veikia kartu?

Tarkime, atvykote į užsienį ir norite pavalgyti. Išsitraukiate išmanųjį telefoną, įsijungiate žemėlapių programėlę, apžiūrite artimiausius restoranus,

perskaitote atsiliepimus ir išsirenkate jaukią vietą užkampyje, kur siūloma vietinio maisto. Šiuo atveju suveikė keturios jėgos: mobilumas, debesų technologija, kurioje laikomi žemėlapiai, ir socialiniai tinklai, iš kurių sužinojote atsiliepimus. Labiausiai tarpusavyje yra susijusios pirmosios dvi jėgos. Šiandien dauguma vadovų į savo IT sferą dar vengia įtraukti socialumo faktorių.

technologijomis, tikisi sulaukti greitos grąžos ir tik kelios į šias tendencijas žiūri brandžiai. „Nexus“ niekur nejuda, todėl organizacijos turėtų rūpintis pagrindine savo veikla ir kaip technologijos galėtų padėti ją gerinti. Pavyzdžiui, valdžia galėtų įvesti elektroninius vairuotojų pažymėjimus arba pritaikyti analitinius įrankius, automatiškai priimančius sprendimus.

Kaip šios jėgos padeda verslui ir kitai veiklai?

Skaitmenizacija naudinga tik gerai išplėtotam verslui ar tai yra universalus įrankis?

Dauguma organizacijų, naudodamosi šiomis

Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Smulkusis

Reklamos čia neišjungsi

ir naujas verslas skaitmenizuosis savaime, o klestintis verslas vengia pokyčių. Jei verslo modelis puikiai veikė pusę amžiaus, kam dabar rizikuoti? Skaitmenizacijos procesai iš esmės yra keičiantis faktorius, ir smulkusis verslas turėtų jį išnaudoti konkuruodamas su stambiuoju. Jei verslas turi privilegiją viską pradėti iš naujo ir nereikia kreipti dėmesio į pirmtakus, kodėl gi nepanaudojus technologijų, nesulaužius kelių nusistovėjusių industrijos taisyklių ir neveiktus kitaip?

Dėl reklamos kreipkitės: EKONOMIKA.lt El.pastas reklama@balsas.lt Tel. 8 685 69496

CV-Online klientė – Švedijos kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra įrangos statyboms tiekimas, – plečia savo veiklą. Šiuo metu darbui Kaune reikalingas kruopštus ir atsakingas

AUTOELEKTRIKAS Veiklos pobūdis: Statybinės technikos – krautuvų, ekskavatorių, mobilių kompresorių, šildytuvų ir pan. – elektros sistemų diagnostika ir remontas, profilaktinė įrangos priežiūra. Reikalavimai: • Darbo sritį atitinkantis išsilavinimas; • Pageidautina sėkmingo 2–3 metų autoelektriko-diagnostiko darbo patirtis; • Atsakingumas, kruopštumas, imlumas naujovėms; • Stipri vidinė motyvacija, orientavimasis į rezultatą; • Vairuotojo pažymėjimas. Privalumai: • Techninės anglų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis); • Techninės rusų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis); • Elektriko ir elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimai; • Darbas kompiuteriu. Kompanija siūlo : • Darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje; • Kvalifikacijos kėlimo galimybę Lietuvoje ir užsienyje; • Darbui reikalingas priemones; • Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami susitikimo metu.

Karjera

Tu esi vertas geriausio darbo! CV-Online klientė – informacinių technologijų infrastruktūros sprendimų bendrovė, kuri bendradarbiauja su stambiausiomis šalies įmonėmis ir diegia duomenų saugyklų, serverių, archyvų bei duomenų apsaugos sistemas. Bendrovė priklauso įmonių grupei, savo veiklą plėtojančiai Europoje. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

VERSLO PLĖTROS VADOVAS (-Ė) Darbo pobūdis: • IT sprendimų pardavimas bei plėtojimas; • Bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas su gamintojais ir tiekėjų atstovais; • Naujų sprendimų analizavimas ir pristatymas rinkoje, prezentacijų ir seminarų rengimas; • Naujų klientų paieška. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas (pageidautina IT srityje); • Būtina ne mažesnė 5 metų darbo patirtis IT srityje (sprendimų pardavimas); • Būtinos geros angų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • Puikūs bendravimo, laiko planavimo bei derybiniai įgūdžiai; • Aktyvumas, pozityvus mąstymas, orientacija į pasiekimus, gebėjimas dirbti savarankiškai; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kodėl verta dirbti pas mus: Vadovai vertina darbuotojų individualumą, nuolat skatina juos tobulinti įgūdžius ir gilinti profesines žinias. Vertinant kiekvieno darbuotojo pasiekimus ir dirbant vienoje komandoje siekiama geriausių rezultatų. Kompanija siūlo: • Geras darbo sąlygas perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje; • Gerą atlyginimą ir priedus, priklausančius nuo rezultatų; • Tobulėjimo ir saviraiškos galimybes; • Karjeros perspektyvas, galimybę išlaikyti tarptautinius sertifikatus; • Automobilį ir kitas darbui reikalingas priemones. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientei – tarptautinei apskaitos, audito ir konsultacijų įmonei, kuri vykdo savo veiklą nuo 1998 metų, – šiuo metu darbui Marijampolėje reikalingas

VYRIAUSIASIS BUHALTERIS (-Ė) Darbo pobūdis: • Visas įmonės finansinės, mokesčių apskaitos organizavimas; • Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas; • Pinigų srauto planavimas ir kontrolė; • Mokesčių deklaracijų rengimas; • Darbo užmokesčio apskaita; • Bendravimas su auditoriais; • Pavaldžių žmonių darbo organizavimas, koordinavimas. Reikalavimai: • Baigtos studijos ir įgytas aukštasis buhalterinis, ekonominis ar finansinis išsilavinimas; • Ne mažiau nei 5 metų vyr. buhalterio darbo patirtis; • Labai geras LR įstatymų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą bei mokesčius, išmanymas; • Darbo patirtis su buhalterinės apskaitos programa Navision būtų pranašumas; • Kruopštumas, atsakingumas, punktualumas; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

CV-Online klientė – įmonė, kurianti specializuotą programinę įrangą, duomenų bazių valdymo sprendimus, teikianti programinės įrangos priežiūros paslaugas bei siūlanti rinkai specializuotus IT sprendimus. Šiandien darbui Kaune įmonė ieško naujo komandos nario.

RINKODAROS ASISTENTAS (-Ė) Darbo aprašymas: • Reguliari įmonės interneto puslapių priežiūra, informacijos, gautos iš produktų vadovų, publikavimas, naujinimas; • Informacijos apie įmonę, produktus ir paslaugas administravimas socialiniuose tinkluose; • Informacijos papildymas, naujinimas produktų ir paslaugų prezentacijoje bei aprašymuose; • Rašytinės informacijos apie paslaugas ir produktus bei jų naujienas siuntimas įmonės klientams; • Įmonės klientų informacinės duomenų bazės priežiūra, informacijos suvedimas ir naujinimas; • Klientų apklausų organizavimas, atsiliepimų apie teikiamas paslaugas ir produktus rinkimas bei sisteminimas. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas rinkodaros ir verslo administravimo srityje (gali būti paskutinių kursų studijos); • Labai geros anglų kalbos žinios (raštu, žodžiu); • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS‘ Office programos); • Geri komunikaciniai įgūdžiai; • Savarankiškumas, atsakingumas, pareigingumas. Privalumai: • Informacinių technologijų žinios; • Darbo patirtis ne mažesnė nei 1 metai administravimo, klientų aptarnavimo sektoriuje; • Rusų kalbos žinios; • Komandinio darbo patirtis; • Gebėjimas dirbti laikantis numatytų terminų. Mes Jums siūlome darbą profesionaliame, jauname bei draugiškame kolektyve. Mūsų klientai – užsienio bendrovės bei jų filialai, veikiantys Baltijos šalyse ir už jos ribų. Todėl dirbdami mūsų įmonėje įgysite vertingos patirties bendraujant su užsienio klientais. Taip pat siūlome Jums tobulėjimo perspektyvas bei asmeninės karjeros galimybę. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – didžiausia profesionalios virtuvės įrangos gamykla Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Produkcija realizuojama Skandinavijos, Baltijos šalyse, Vokietijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Rusijoje, Baltarusijoje bei kitose valstybėse. Įmonėje dirba daugiau kaip 90 darbuotojų. Šiandien įmonė plečia savo komandą ir Kaune kviečia prisijungti

GAMYBOS DARBUOTOJĄ Darbo pobūdis: • Detalių surinkimas į gaminį; • Mechaninis suvirintų siūlių apdirbimas ir šlifavimas; • Plokščių klijavimas ir pjovimas. Reikalavimai: • Pareigingumas; • Motyvacija; • Fiziniai gebėjimai greitai atlikti darbą.

Įmonė siūlo: • Dideles galimybes ugdyti kompetenciją, siekti profesinių aukštumų, kvalifikacijos kėlimo kursus, gerą atlyginimą, automobilį, nešiojamąjį kompiuterį.

Įmonė siūlo: • Darbą 2-iem pamainomis slankiuoju grafiku, 6.00–14.30 val. ir 14:30–23.00 val.; • 15000–3500 Lt atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų; • Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu kristina.gintaliene@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.