Ekonomika.lt Nr. 12(150)

www.ek.lt

SAVAITRAŠTIS. KETVIRTADIENĮ M. Cooperis: Vartotojai gali būti labai L. Dovydėnas:NEMOKAMAS Akcijų birža įpareigojaLEIDŽIAMAS verslą KIEKVIENĄ impulsyvūs, jie rinksis naujus gamintojus, būti skaidrų, todėl visi sprendimai privalo būti jei nusivils senaisiais. Sėkmė neturi garantijos. pasverti ir logiškai pagrįsti.

Plačiau 10–11 p.

Plačiau 14 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. balandžio 3–13 d. Nr. 12 (150)

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Euro iššūkis – grynieji pinigai 2014-ieji – permainų metai ne tik šalies gyventojams, belaukiantiems euro. Pernai spalį pradėjusi eiti „Swedbank“ vadovės pareigas Dovilė Grigienė pasakojo, kad bankas jau dabar ruošiasi euro įvedimui.

Dirbdama naujame poste ji žada skatinti klientus intensyviau naudotis internetine bankininkyste.

Plačiau 6 p.

Rinkodara ir asmeniškumai JAV į asmenį nukreipta rinkodara jau dabar išnaudojama maksimaliai, o artimiausiu metu ketinama sukurti ir specialias išmaniesiems telefonams pritaikytas programėles, kurios leis pirkėją atpažinti vos šiam įėjus pro parduotuvės duris. „Ekonomika.lt“ teiravosi rinkodaros ekspertų ir prekybos centrų atstovų, kokių rinkodaros pokyčių ar naujų sprendimų galima ateityje tikėtis Lietuvos rinkoje.

Plačiau 8–9 p.

NT rinka su „juodaisiais“ brokeriais kovoja pati Viską galima parduoti, nes kiekviena prekė turi savo pirkėją. Su sunkumais susiduriama, kai vieną prekę parduoda du pardavėjai. Kalbant apie vienas brangiausių prekių pasaulyje, toks dualizmas įneša į rinką chaoso.

Plačiau 12–13 p.

Užs. Nr. 150

Tiražas: 20 000

100

turtingiausių lietuvių

100 turtingiaus Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Jau ketvirtus metus iš eilės „Ekonomika.lt“ skelbia 100 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Kasmet savaitraščio sudaromas verslininkų šimtukas šiemet vėl keitėsi, nors turtingiausiųjų gretos, panašu, nusistovėjo ilgam.

Savaitės tema

S

ąrašas pastaraisiais metais liko be dviejų bankininkų – prieš dvejus metus dėl ,,Snoro“ bankroto teko išbraukti Raimondą Baranauską, pernai tarp turtingiausiųjų vietos neliko ir Ūkio banko šeimininkui Vladimirui Romanovui. 2013-ieji daugiau didelių bankrotų Lietuvai neatnešė, tad stipriai neperstumdė ir turtingiausiųjų sąrašo, tik papildė jį naujomis pavardėmis.

Pirmajame dešimtuke tradiciškai matysite prekybos verslo grandus – dalį skilusio „Vilniaus prekybos“ dešimtuko atstovų, „Senukų“ prekybos centro savininkus, Ukrainoje ir Baltarusijoje mažmeninės prekybos

2

tinklus įsteigusius verslininkus, kurie informacija apie savo turtus nelinkę dalytis, tačiau sėkminga verslo plėtra neleidžia abejoti jų valdomų įmonių verte. Žinoma, pastarieji įvykiai Ukrainoje gali pakoreguoti verslo plėtrą ir vertę, tačiau apie tai galėsime svarstyti tik kitąmet, sudarydami naują šimtuką.

Turtingiausiu lietuviu jau trečius metus skelbiame verslininką Saulių Karosą. Kadaise iš prekybos nafta ir tarpininkavimo turtus susikrovęs verslininkas daugiau veikia už Lietuvos ribų. S. Karosui priklauso ir keletas prabangių nekilnojamojo turto objektų Šveicarijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lietuvoje.

Sąrašo naujokas

1. Saulius Karosas, ,,Western Petroleum“ – apie 4 mlrd. litų Didžioji Šveicarijoje gyvenančio lietuvio verslininko turto dalis sukaupta užsienyje, tačiau jis nemažai investuoja ir Lietuvoje.

Turtą susikrovė tarpininkaudamas sudarant naftos prekybos sandorius tarp Šveicarijos bankų ir Rusijos gavybos kompanijų. Prieš porą metų S. Karosas pasitraukė iš naftos verslo, Ženevoje veikusi bendrovė ,,Western Petroleum SA“ likviduota. Prieš likviduojant bendrovę jos metinės pajamos siekė apie apie 16 mlrd. litų. S. Karosui Lietuvoje priklauso 88 proc. Medicinos banko akcijų, jis vienas arba su partneriais valdo ,,SK Impex“, „BEG International“, „Sugiharos“ grožio ir chirurgijos kliniką bei kitus verslus.

2. Nerijus Numavičius, ,,Vilniaus prekyba“ – apie 3,3 mlrd. litų N. Numavičius tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 66 proc. ,,Vilniaus prekybos“ įmonių grupės akcijų. Prieš trejus metus „Vilniaus prekyba“ reorganizuota į keturias įmones – naujai įsteigtas bendroves „Entaras“, „NVP projektai“ ir „Patria Holdings“ bei toliau veikiančią VP. Įkurtos bendrovės kontroliuoja mažmeninių prekybos centrų valdytoją „Maxima grupė“ ir vaistinių tinklo valdytoją „Euroapotheca“.

N. Numavičius vienintelis iš Baltijos šalių šiemet pateko ir į pasaulinį „Forbes“ žurnalo sudaromą turtuolių sąrašą, jis tituluotas 1565-uoju turtingiausiu pasaulio žmogumi.

3. Dmitrijus Buriakas, ,,Vision International People Group“ – apie 2,9 mlrd. litų Lietuvos pilietybę turinčio rusų kilmės verslininko Kipre registruota kompanija ,,Vision International People Group“ 19-oje šalių prekiauja sveikatos priežiūros produktais.

Kompanija šiuo metu priklauso kontroliuojančiajai bendrovei ,,B&S Group“. Pastaroji investuoja į Rusijos, Austrijos, Šveicarijos, Ukrainos, Kipro bei Lietuvos bendroves. ,,B&S Group“ per tarptautinę bendrovę „Health Tech Corporation“ valdo vaistažolių arbatas gaminančią įmonę „Švenčionių vaistažolės“, sporto ir pramogų centrą Vilniuje „Forum Palace“. Kita ,,B&S Group“ atšaka – „Progress Ventures Holding“ – plėtoja NT projektus Lietuvoje ir kitose šalyse.

4. Lyda Lubienė su dukra, ,,Achemos“ grupė – apie 900 mln. litų L. Lubienė kartu su mažamete velionio Bronislovo Lubio dukra valdo 50,38 proc. ,,Achemos“ grupės akcijų. L. Lubienei priklauso 38,75 proc., jos dukrai – 11,63 proc. akcijų. Pastaruoju metu ,,Achemos“ grupėje vyksta nuolatiniai pokyčiai, atsistatydinusį koncerno prezidentą Arūną Laurinaitį pakeitė buvęs ,,Achemos“ gamyklos generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Koncernas valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – ,,Achema“, trąšų gamintoja ,,Agrochema“, Klaipėdos uosto krovos bendrovė ,,Klasco“. ,,Achemos“ grupei užsienyje priklauso trąšų, žemės ūkio produktų prekybos kompanijos, energetikos bendrovė Gruzijoje.

5. Žilvinas Marcinkevičius, ,,Vilniaus prekyba“ – apie 800 mln. litų Lietuvos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 metų gruodžio Ž. Marcinkevičiaus deklaruota gyvenamoji vieta – Airija. Ten jis plėtoja verslus, investuoja į mažmeninę prekybą, uosto veiklą. Į Airiją Ž. Marcinkevičius pasitraukė pradėjus byrėti vadinamajam „Vilniaus prekybos“ dešimtukui, kontroliavusiam ,,Vilniaus prekybos“, ,,Maximos LT“ ir kitus verslus. Verslininkas dar 2008-ųjų rugpjūtį nustojo eiti VP grupės viceprezidento pareigas. Ž. Marcinkevičius valdo 13,8 proc. ,,Vilniaus prekybos“ grupės akcijų, 13,6 proc. „NDX“ akcijų.

6. Augustinas ir Arūnas Rakauskai, „Senukų“ prekybos centras – 750 mln. litų A. Rakauskas valdo 30 proc. „Senukų“ prekybos centro akcijų, dar 20 proc. priklauso sūnui Arūnui. Kartu su juo A. Rakauskas valdo ir bendrovę SSPC. „Senukų“ pardavimas 2012 metais siekė per 914 mln. litų ir buvo beveik 7 proc. didesnis nei 2011-aisiais. Bendrovės pajamos pernai sudarė 42 proc. mažmeninės statybos prekių rinkos. A. Rakauskui priklauso gamybos bendrovės „Statida“ akcijos. Be to, jis yra investicijų bendrovės RAZ bendraturtis. Ši kompanija veikia mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto ir energetikos srityse Baltijos šalyse, Vidurio ir Rytų Europoje.

7. Raimondas Tumėnas, ,,BT invest“ – apie 700 mln. litų Investicijų bendrovė ,,BT invest“, kurios 50 proc. akcijų valdo R. Tumėnas, sėkmingai įgyvendina Ukrainos prekybos tinklo ,,Novus“ plėtrą. Ukrainos ekspertai prekybos tinklą vadina viena sėkmingiausių šalies bendrovių. Šiuo metu lietuvių sukurtas prekybos tinklas turi 27 parduotuves, per ateinančius metus planuota atidaryti dar 5–7, tačiau investicijas gali apriboti Ukrainos ekonominė padėtis. ,,BT Invest“ lygiomis dalimis 2007-aisiais įkūrė Raimondas Tumėnas ir a. a. Igoris Bezzubas, panaudoję lėšas, gautas pardavus bendrovę ,,Sandora“ amerikiečių kompanijai „PepsiCo“. Sandorio vertė siekė 1,4 mlrd. litų.

8. Darius Mockus, „MG Baltic“ – apie 570 mln. litų D. Mockus turi 100 proc. koncerno „MG Baltic“ akcijų. Pastarasis valdo 63 įmones žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos ir kituose sektoriuose. Jame 2012 metais dirbo per 3 tūkst. žmonių, o koncerno pajamos siekė 1,5 mlrd. litų. Be to, D. Mockus praėjusių metų pabaigoje tiesiogiai valdė beveik 2 proc. koncernui priklausančios bendrovės „Apranga“ akcijų, o pridėjus susijusias įmones šis skaičius išauga iki 62,73 proc.

9. Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, „Vilniaus prekyba“ – apie 500 mln. litų Buvusios „VP grupės“, akcininkų sprendimu pakeitusios pavadinimą į „Veldė“, akcininkas M. Marcinkevičius kartu su broliu Gintaru ne tik plėtoja prekybos tinklą „Mart Inn“ Baltarusijoje, bet ir yra pagrindinis nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdančios bendrovės „Lords LB Asset Management“ akcininkas. Apie tūkstantį kvardratinių metrų prekybos plotą užimanti parduotuvė yra valdoma Minske įkurtos įmonės „Mart Inn Fud“, kurios akcijos priklauso Kipre registruotoms bendrovėms „Mart in Food LTD“ ir „Glera LTD“. „Mart Inn Fud“ direktorius – G. Marcinkevičius.

10. Vladas Numavičius, „Vilniaus prekyba“ – apie 450 mln. litų „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus jaunesnis brolis V. Numavičius didžiausią akcijų paketą valdo investicijų bendrovėje „Eva“ grupė (apie 25 proc.), kurios konsoliduotos pajamos pernai siekė 398,8 mln. litų, bei bendrovėje „Sandėlių sistemos“(apie 25 proc.). Nedidelius akcijų paketus V. Numavičius valdo ir bendrovėse „Veldė" (buvusios VP grupės), „Leksita“, „M.M.M. projektai", „Enaras", „NVP projektai“, „Patria holdings“. Tikėtina, kad tik dalis jo valdomų akcijų yra asmeninės, kitos realiai priklauso broliui N. Numavičiui, dėl kurio skyrybų su žmona perrašytos brolio vardu.

11. Pranas ir Andrius Kizniai, „Lietpak“ – apie 440 mln. litų Prano Kiznio ir jo sūnaus Andriaus kontroliuojama plėvelinės medžiagos, skirtos maisto produktams, higienos ir kt. prekėms pakuoti, gamybos įmonė „Lietpak“ – viena didžiausių Baltijos šalyse tarp šios srities bendrovių. 2012 metais Vyriausybė „Lietpak“ gamybos plėtros projektą, į kurį įmonė iki 2017-ųjų planuoja investuoti apie 75 mln. litų ir jame įsteigti 120 darbo vietų, pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. P. Kizniui priklauso 80 proc. „Lietpak“ akcijų, A. Kizniui – 20 proc.

12. Arūnas Martinkevičius, koncernas SBA – apie 420 mln. litų Baldų gamybos ir prekybos, trikotažo ir tekstilės gaminių, nekilnojamojo turto nuomos, didmeninės prekybos naftos produktais verslus vienijančio koncerno pardavimas 2012 metais šoktelėjo beveik 50 proc. – iki 1,1 mlrd. litų. Šiuo metu koncernas investuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kartu su kita lietuviška įmone „Vakarų medienos“ grupe Baltarusijoje SBA atidarė gamyklų kompleksą, kuriame gamina baldus Švedijos prekybos tinklui IKEA. A. Martinkevičius tiesiogiai valdo 90 proc. koncerno SBA akcijų ir yra jo prezidentas. Koncernas valdo 27 įvairių verslo šakų įmones, kurių pagrindinė – medienos perdirbimas.

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Savaitės tema

3

sių lietuvių Verslininkas skraido privačiu lėktuvu, gali pasigirti senovinių automobilių bei išskirtinio vyno kolekcijomis. S. Karosas yra vienas aktyviausių šių dienų mecenatų Lietuvoje. Jo vardo labdaros ir paramos fondas remia Lietuvos muzikus, kultūros renginius, istorinio paveldo įamžinimą.

Retai viešumoje matomas, tačiau Lietuvoje veiklą sutelkęs pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius šiemet liko antroje vietoje.

Kontrolinį akcijų paketą didžiausioje Lietuvos verslo grupėje tebevaldantis verslininkas sukritikuotas praėjusių metų pabaigoje, kai po prekybos centro „Maxima“

griūties prekės ženklui patyrus įvaizdžio krizę, nebuvo girdėti nė vieno viešo jo pasisakymo.

N. Numavičius vienintelis iš Baltijos šalių šiemet pirmąkart pateko į „Forbes“ žurnalo sudaromą pasaulio turtuolių sąrašą, kur su 1 mlrd. JAV dolerių turtu jis pripažintas 1565-uoju turtingiausiu pasaulio žmogumi.

Primename, kad savaitraštis „Ekonomika.lt“ turtingiausių žmonių šimtuką kasmet sudaro vertindamas Registrų centrui pateikiamus Lietuvos įmonių finansinius duomenis bei kitą viešai prieinamą informaciją.

Reitinge nurodyta pinigų suma rodo preliminarią verslininkų valdomų įmonių akcijų vertę.

13. Arvydas Avulis, „Hanner“ – apie 370 mln. litų Nekilnojamojo turto plėtros įmonę „Hanner“ valdantis A. Avulis perkėlė savo įmonės kapitalą į Estiją. Nors vienintelis „Hanner“ akcininkas dabar yra Estijoje registruota kontroliuojančioji bendrovė OU „Hanner Group“, įmonę toliau valdo Avulių šeima: A. Avulis ir jo dukros Gintarė bei Ieva. A. Avulis verslą pradėjo nuo mažmeninės prekybos, o 1995-aisiais įkūręs įmonę „Hanner“ pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą bei statybas. „Hanner“ daugiausia plėtoja investicinius nekilnojamojo turto projektus. Bendrovė turi 26 antrines įmones ir veikia Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Ukrainoje.

14. Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ – apie 370 mln. litų D. Dundulis valdo 93 proc. „Norfos mažmenos“, turinčios apie 130 prekybos centrų visoje Lietuvoje, akcijų, bei 93 proc. „Rivonos“, kuri yra pagrindinė „Norfos mažmenos“ tiekėja, akcijų. Pastaroji valdo keletą gamybos padalinių: Alytaus pieninę, „Alytaus konservus“ ir Rokiškio kulinarijos gamybinį padalinį. Be plėtros Lietuvoje, prekybos tinklas žada 2015-aisiais žengti į Baltarusijos rinką. Ten bendrovė investuoja apie 21 mln. litų. Konsoliduotos „Norfos“ įmonių grupės pajamos 2013 metais siekė 2,67 mlrd. litų, arba 3,37 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Šiuo metu šalyje veikia 136 „Norfos“ prekybos centrai.

15. Sergejus Rachinšteinas, „Serneta“ – apie 360 mln. litų Teisiamųjų suole sėdėjęs verslininkas valdo daugiau nei 30 nekilnojamojo turto objektų, kuriuose įsikūrę tokie prekybos centrai kaip „Norfa“, „Rimi“ ir „Maxima“.

Jo valdomi NT objektai vertinami 200 mln. litų. Leidinio „Ekonomika.lt“ žiniomis, S. Rachinšteinui taip pat netiesiogiai priklauso įmonės ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Kaliningrado srityje. Žydų kilmės verslininkas su dar septyniais asmenimis teisiamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė nustatę, kad S. Rachinšteinas nurodė apgaulingai organizuoti ir tvarkyti 8 bendrovių buhalterinę apskaitą.

16. Stanislavas Michnievičius, „Sanitex“ – apie 350 mln. litų Lenkų kilmės Lietuvos pilietybę turintis verslininkas valdo „Sanitex“, vienos didžiausių Lietuvoje didmeninės prekybos įmonių, 52,63 proc. akcijų paketą. ,,Sanitex“ įmonių grupei priklauso apie 20 didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos sričių bendrovių. „Sanitex“ aktyviai plečiasi Latvijoje, ten įsigijo didmenininkės „Avers Centrs“, kurios metinė apyvarta siekia apie 172 mln. litų, akcijų.

2010 metais Lietuvos bendrovė ten taip pat įsigijo maisto, alkoholio, tabako didmeninės prekybos kompaniją „B&S Baltics“ (vėliau ,,Karsten-Baltics“).

17. Tautvydas Barštys, „KG Group“ – apie 340 mln. litų Įmonių grupė „KG Group“, kurią sudaro „Kauno grūdai“, Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, pernai gavo 1,52 mlrd. litų pajamų – 10 proc. daugiau nei 2012 metais, kai jos siekė 1,38 mlrd. litų.

Grupės įmonių eksportas pernai siekė apie 600 mln. litų ir sudarė apie 40 proc. pardavimo. Savaitraščio ,,Ekonomika.lt“ skaičiavimais, vien bendrovė „Kauno grūdai“ pernai galėjo būti verta 760 mln. litų.

T. Barštys 2014 metų kovą kartu su sūnumi Tautvydu valdė 62 proc. ,,KG Group“ akcijų (atitinkamai 36 ir 26 proc.) bei 5 proc. Kaišiadorių paukštyno akcijų.

18. Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“ – apie 290 mln. litų R. Karbauskis valdo 100 proc. „Agrokoncerno“ akcijų. Jam taip pat priklauso po 100 proc. bendrovių ,,Agrokoncerno grūdai“, „Šiaulių agrocentras” akcijų. Bendrovių pajamos 2012 metais siekė 1,35 mlrd. litų. R. Karbauskis tiesiogiai ar per įmones valdo apie 30 tūkst. ha dirbamos žemės. „Agrokoncerno“ grupę sudaro 25 Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje registruotos įmonės, grupė valdo akcijų paketus dar 7 įmonėse. R. Karbauskiui priklausančiose bendrovėse dirba 1,3 tūkst. žmonių.

19. Antanas Trumpa, „Rokiškio sūris“ – apie 290 mln. litų Vienai didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovaujantis pagrindinis akcininkas A. Trumpa 2012 kovą tiesiogiai valdė 22,69 proc. „Rokiškio sūrio“ akcijų. Dar 39,99 proc. akcijų valdo bendrovė „Pieno pramonės investicijų valdymas“, kurios 67,04 proc. akcijų priklauso A. Trumpai. 2012 metais bendrovės „Rokiškio sūris“ grupės grynasis pelnas didėjo 6 proc. ir siekė 29,2 mln. litų, o pardavimas augo 16 proc. ir siekė 796,4 mln. litų. Bendrovės grupės turtas 2012 metų pabaigoje siekė 455,35 mln. litų.

20. Mindaugas Raila, „Girteka“ – apie 275 mln. litų „Girteka“ – transporto kompanija, per metus atliekanti 130 tūkst. krovinių pervežimų. M. Raila yra pagrindinis logistikos įmonės akcininkas, jam priklauso 90 proc. „ME investicijos“, per kurią valdoma „Girteka“,akcijų. 2012 metais „Girteka“ gavo 134,56 mln. litų pajamų, uždirbo 5,07 mln. litų pelno. 2012-aisiais kartu su koncernu „Hanner“ „Girteka“ investavo 130,26 mln. litų nuosavų lėšų į NT objektus Sankt Peterburge. Pernai bendra investicija išaugo iki 214 mln. litų, o pavasarį planuojamas trečiasis statybų etapas.

21. Rymantas Juozaitis, ENG – apie 260 mln. litų Buvęs „Leo LT“ valdybos pirmininkas ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius R. Juozaitis anksčiau skelbė nebeturįs nieko bendro su bendrovėmis ENG ir „Ekopartneris“. Tiesa, įmonės ir toliau priklauso su R. Juozaičiu susijusiems asmenims. R. Juozaičio šeimai tiesiogiai ir per susijusius asmenis priklauso daug nekilnojamojo turto objektų, bendrovės – ENG, „Palanga CITY“, „Ekopartneris“, „Elektrėnų energetikos remontas“, „Svinda“, „Požeminiai darbai“, „RAY investment“ ir kt.

22. Andrius Janukonis, „Icor“ – apie 230 mln. litų A. Janukonis kartu su partneriais valdo „Icor“ grupę per „Lag&d“ įmonę. Jis netiesiogiai valdo 25 proc. bendrovės akcijų. Įmonei priklauso didžioji dalis sostinės komunalinių paslaugų sektoriaus: su koncerno akcininkais susijusi „Vilniaus energija“ tiekia šilumą, biokurą jai gaminti perka ir kocerno įmonė „Bionovus“, o „City Service“ antrinės bendrovės prižiūri didžiąją dalį daugiabučių. „Ecoservice“ juose surenka atliekas. A. Janukonis tiesiogiai valdo ir įmonės „T Invest“ 100 proc. akcijų. Šiuo metu FNTT atlieka tyrimą dėl įmonės „Bionovus“ galbūt vykdyto sukčiavimo.

23. Darius Leščinskas „Icor“ – apie 230 mln. litų D. Leščinskas – vienas iš 4 „Icor“ savininkų, jam priklauso 25 proc. koncerno akcijų.

Nuo 2013 metų balandžio D. Leščinskas taip pat yra bendrovės „City Service“ valdybos narys. „City Service“ valdo didžiausią integruotų komunalinių paslaugų įmonių grupę, kurios pajamos pernai per pirmuosius šešis mėnesius sudarė 275,4 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. Bendrovė aktyviai plečiasi Latvijoje, Rusijoje bei Ispanijoje. Būtent dėl užsienio projektų nuo 2014 metų sausio D. Leščinskas pasitraukė iš „Icor“ priklausančios bendrovės „Axis Industries“ valdybos.

24. Gintautas Jaugielavičius, „Icor“ – apie 230 mln. litų G. Jaugielavičius – vienas iš keturių „Icor“ savininkų, jam priklauso ketvirtis bendrovės akcijų. Nuo 2004 metų G. Jaugielavičius eina ir „Icor“ valdybos nario pareigas, nuo 2005-ųjų – „City Service“. Buvęs „Rubicon Group“, dabar koncernas „Icor“, toliau išlieka viena įtakingiausių ir didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, kuri valdo energetikos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų įmones. 2012 metais konsoliduotas bendrovės „Icor“ pelnas išaugo iki 78 mln. litų., pajamos sumažėjo 3,8 proc. ir siekė 867 mln. litų.

4

Savaitės tema

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

25. Linas Samuolis, „Icor“ – apie 230 mln. litų Ketvirtajam iš keturių „Icor“ akcininkų Linui Samuoliui netiesiogiai priklauso 25 proc. koncerno akcijų. L. Samuolis taip pat yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, „Litesko“ generalinis direktorius. Lietuviško kapitalo koncernas „Icor,“, 2010 metais pakeitęs pavadinimą iš „Rubicon group“, taip pat valdo pramonės ir energetikos projektais užsiimančią įmonių grupę „Axis Industries“, didžiausią Baltijos šalyse grupę „SEVEN entertainment“, nekilnojamojo turto įmonę „Realco“ bei kitas.

26. Vidmantas Kučinskas, „Arvi ir Ko“ – apie 230 mln. litų V. Kučinskas vadovauja įmonių grupei „Arvi ir Ko“, vienijančiai apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių. Jis valdo 66,7 proc. bendrovės akcijų. Pastaruoju metu grupė sparčiai plečiasi į Rytų rinkas, Baltarusijoje žada investuoti per 170 mln. litų. „Arvi ir Ko“ taip pat planuoja Kaliningrade atidaryti naują cukraus gamyklą už 420 mln. litų. Įmonių grupė ten turi trąšų gamyklą. Serbijoje „Arvi“ kartu su partneriais investavo į trąšų gamyklos privatizaciją, tačiau projektas užstrigo tarptautiniuose teismuose. Pernai „Arvi ir Ko“ tapo strategine privataus kapitalo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto investuotoja.

27. Jonas Tučinskas, „Nemuno banga“ – apie 220 mln. litų J. Tučinskui priklauso cigarečių filtrus gaminanti bendrovė „Nemuno banga“.

Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas.

Registrų centro duomenimis, 2012 metais bendrovė uždirbo 24,55 mln. litų audituoto konsoliduoto grynojo pelno. Įmonės pardavimo savikaina 2012 metais sudarė 85,15 mln. litų, o veiklos sąnaudos – 28,92 mln. litų.

Bendrovė yra įsikūrusi Lentvaryje, didžiąją dalį savo produkcijos skiria eksportui. Jai priklauso Rusijoje veikianti gamykla „Nemuno banga“, kurioje gaminami šiukšlių maišai bei plėvelė. „Nemuno banga“ Lietuvoje taip pat valdo bendrovę „Dzūkijos šilas“.

28. Jūratė Žadeikienė, ,,Achemos“ grupė – apie 220 mln. litų Velionio verslininko Bronislovo Lubio dukra iš pirmosios santuokos – viena pagrindinių „Achemos“ koncerno akcininkių.

J. Žadeikienei priklauso 11,6 proc. „Achemos“ grupės bei 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,BEGA“ akcijų. „Achemos“ grupė valdo daugiau nei 50 įvairių Lietuvoje ir užsienyje dirbančių žiniasklaidos, energetikos, chemijos ir maisto pramonės įmonių. ,,Achemos“ grupės grynasis pelnas 2012 metais siekė 32,19 mln. litų. 2013-aisiais koncernas „Achemos“ grupė 100 proc. „Baltijos kanalo“ akcijų pardavė „Laisvam ir nepriklausomam kanalui“.

29. Gvidas Drobužas, ,,Panevėžio keliai“ – apie 210 mln. litų G. Drobužas valdo 28,37 proc. bendrovės ,,Panevėžio keliai“ akcijų ir yra jos valdybos pirmininkas. 2014 metais „Panevėžio keliai“ už 87,7 mln. litų žada rekonstruoti magistralinį kelią Kaunas–Zarasai–Daugpilis.

G. Drobužas dar valdo 12 kitų įmonių akcijų (vienos stambiausių – „Specializuota komplektavimo valdyba“, „Klovainių skalda“) bei didžiojoje dalyje jų eina valdybos pirmininko ar nario, prezidento ar direktoriaus pareigas. G. Drobužas taip pat yra „PST investicijų“ direktorius ir valdybos pirmininkas, „Convestus“ prezidentas, valdybos narys, „Pokšto“ direktorius, „Lauktuvių Jums“, „Ignalinos statybos“, „Panevėžio“, „Alprokos“, „Naujojo užupio“ valdybų narys.

30. Darius Zubas, „Linas Agro Group“ – apie 200 mln. litų Verslininkui priklauso 10,73 proc. „Linas Agro Group“ akcijų. D. Zubas taip pat turi 34,5 proc. įmonės „Mestilla“ akcijų bei 9 proc. įmonės „Invisco“ akcijų. Šiais metais „Linas Agro Group“ įsigijo nuosavybės teisę į 100 proc. dalių Latvijos paukštininkystės bendrovėse „Lielzeltini“, „Cerova“ ir „Broileks“. Bendra šių dalių pirkimo kaina sudaro apie 6,5 mln. eurų. „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje valdo 37 įmones. Grupės valdomos įmonės užsiima tarptautine prekyba žemės ūkio produkcija, prekių tiekimu žemės ūkio gamybai, žemės ūkio produktų gamyba bei perdirbimu, maisto produktų gamyba.

31. Raimondas Karpavičius, „Marijampolės pieno konservai“ – apie 190 mln. litų Verslininkas R. Karpavičius valdo 100 proc. didžiausios Baltijos šalyse pieno konservų gamintojos ir vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje „Marijampolės pieno konservai“ akcijų. Šiais metais „Marijampolės pieno konservai“ baigė Lukšių pieninės prisijungimo procesą. R. Karpavičius tiesiogiai valdo ir 100 proc. Širvintų pieninės akcijų. Jis yra ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, bendrovės „Karpis“ (krovinių ekspedijavimas Lietuvos geležinkeliais ir uoste) valdybos pirmininkas.

32. Rūta Bagdonavičienė, Eglė Audronė Zulanienė, Nacionalinė farmacijos grupė – apie 185 mln.litų E. A. Zulanienė yra bendrovių „Gintarinė vaistinė“ ir Nacionalinės farmacijos grupės (NFG) valdybos pirmininkė, o jos seseriai R. Bagdonavičienei priklauso dalis didmeninės farmacijos kompanijos „Limedika“, kurios 100 proc. akcijų valdo NFG. Nuo 2014 metų kovo ji oficialiai tapo „Gintarinės vaistinės“ generaline direktore. 2012-aisiais „Gintarinės vaistinės“ pardavimo pajamos sudarė 242,75 mln. litų ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 58 proc. Kartu su „Norfos vaistinėmis“ „Gintarinės vaistinės“ tinklą sudaro 288 vaistinės.

33. Jolanta Blažytė, „Vikonda“ – apie 180 mln. litų Dėl juodosios buhalterijos teisiamo Seimo nario Viktoro Uspaskicho sutuoktinė J. Blažytė valdo 50 proc. koncerno „Vikonda“ akcijų. Šiam koncernui priklauso 20 bendrovių. Dar 15 proc. „Vikondos“ akcijų valdo J. Blažytės dukra Laura. 27,23 proc. „Vikondos“ akcijų valdo bendrovė „Edvervita“. Pastarosios akcijas V. Uspaskichas perleido vaikams iš pirmosios santuokos – Julijai ir Eduardui. „Vikonda“ šiuo metu Rybinske stato apie 30 tūkst. kv. m ploto prekybos ir poilsio centrą „Sirijus“ bei 100 kambarių dešimties aukštų trijų žvaigždučių viešbutį. Į projektą planuota investuoti apie 80 mln. litų, dar maždaug tiek – plėtojant verslą.

34. Pranas Dailidė, „Dojus agro“ – apie 165 mln. litų P. Dailidė yra UAB „Dojus agro“ (buvusi „C.Olsen-Baltic“) valdybos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuvos pienas“ tarybos pirmininkas, kooperatinės bendrovės „Grūduva“ valdybos pirmininkas. „Dojus agro“ 2012 metais gavo 300 mln. litų pajamų ir 15,4 mln. litų pelno. 2004-aisiais įkurta antrinė įmonė „C. Olsen Kaliningrad“, vėliau pervadinta į „DOJUS Kaliningrad“, 2010 metais pradėjo veiklą Latvijoje bei įkūrė antrinę įmonę „DOJUS Latvija“. Spalį UAB „DOJUS Latvija“ atvėrė naujo prekybos ir techninės priežiūros centro duris.

35. Martinas Gusiatinas, buvęs „Klaipėdos Smeltės“ akcininkas – apie 160 mln. litų Buvusio „Klaipėdos Smeltės“ vadovo šeima 2008 metais tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal Investment Limited“ už kelių šimtų milijonų litų sumą pardavė kontrolinį uosto krovos darbų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų paketą. Iki sandorio M. Gusiatinui priklausė 86 proc. bendrovės akcijų. Jis buvo vienas dėl „Snoro“ bankroto nukentėjusių verslininkų ir „Snoro“ kreditorių komisijos narių. Dėl bankroto jis prarado apie 3 mln. litų. M. Gusiatinui taip pat priklauso 60 proc. investicijų ir holdingo kompanijos „Stemma Group“ akcijų.

36. Raimondas Tovilavičius, „Skuba“ – apie 150 mln. litų Verslininkas turi 99,3 proc. įmonės „Skuba“ akcijų. Viena iš pagrindinių „Skubos“ veiklos sričių – sunkvežimių pardavimas. Ji taip pat prekiauja sunkvežimių dalimis, naujais ir naudotais sunkvežimiais Lietuvoje, Estijoje ir Rusijoje, atlieka vilkikų ir jų priekabų bei puspriekabių remontą bei techninę priežiūrą. 2012 metais įmonė atidarė naujas parduotuves Rumunijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lietuvoje „Skubos“ pardavimas sudaro 47 proc. viso pardavimo.

37. Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupė – apie 145 mln. litų „Vičiūnų“ įmonių grupę sudaro 47 įmonės 17-oje pasaulio šalių. Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. parduodamos produkcijos eksportuojama.

Grupės bendrovės atstovauja prekių ženklams „Hortex“, „McCain“, „Nestle“ ir „Dujardin“. V. Matijošaitis ne tik vadovauja verslui, bet ir kartu su šeima valdo stambius įmonių akcijų paketus – nuo 40 iki 60 proc. Jam taip pat priklauso 80 proc. „Vičiūnų” restoranų grupės, kuriai priklauso 34 restoranai visoje Lietuvoje, akcijų. V. Matijošaičiui priklauso 43 proc. įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ akcijų.

38. Rimandas Stonys, „Dujotekana“ – apie 145 mln. litų 2012 metais „Dujotekanos“ valdybos pirmininkas R. Stonys įsigijo kontrolinį bendrovės akcijų paketą ir šiuo metu jo valdomų akcijų dalis sudaro 68,69 proc. „Dujotekanos“ pajamos 2012-aisiais siekė 649,59 mln. litų. R. Stonys valdo 100 proc. įmonių „Braitas“ ir „Etelipsus“ akcijų, taip pat yra JAV registruotos bendrovės ,,Clement Power Venture“ akcininkas. Įmonė, kuriai priklausė 99,49 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų, 2013 metais kontrolinį akcijų paketą perdavė Liuksemburge registruotai verslininko įmonei „Power Equity Investments“. 0,51 proc. KTE akcijų priklauso R. Stonio kontroliuojamai įmonei „Dujotekana“.

39. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“ – apie 140 mln. litų R. Juodviršis yra „Panevėžio keliams“ priklausančios bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (PST) valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų – turi 28,47 proc. akcijų. Dažnai valstybinius užsakymus vykdanti bendrovė „Panevėžio keliai“ neseniai baigė vykdyti magistralės ruožo „VIA Baltica“ projektą. Viena didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių PST, kurios antrinė įmonė „Vilniaus papėdė“ laimėjo konkursą statyti ir Valdovų rūmus, visai neseniai gavo dar vieną didelį valstybinį užsakymą – ji galės baigti rūmų statybą. Sandorio vertė siekia daugiau nei 60 mln. litų. PST pajamos 2012-aisiais sudarė 262 mln. litų.

40. Tadas Karosas, „LTk Capital“ – apie 140 mln. litų T. Karosas – didžiausias kontroliuojančiosios bendrovės „LTk Capital“ akcininkas.

Bendrovė valdo restoranų tinklą „Čili Holdings“, elektronines parduotuves „AmazingSales.com“, „pigu.lt“, „220.lv“, kainų palyginimų sistemą „PriceOn“, masažo salonų tinklą „East Island“ bei didmeninės kosmetikos ir parfumerijos prekybos įmonę „Kruzas Nordic Cosmetics Distribution“. „Čili Holdings“ vertė siekia 148 mln. litų. Pernai restoranų tinklas sulaukė esminės prekės ženklo korekcijos, kuri nepalietė tik tinklo „Čili pica“. „Čili Holdings“ Lietuvoje valdo 60 restoranų, 2012-aisiais pajamos siekė 7,06 mln. litų, uždirbta 8,64 mln. litų pelno.

41. Liudas Skierius, „Vičiūnų“ įmonių grupė – apie 140 mln. litų „Plungės kooperatinės prekybos” akcininkas L. Skierius valdo 44,2 proc. įmonės akcijų. Šioje įmonėje yra beveik visas „Vičiūnų“ įmonių grupės turtas. Iš viso grupę sudaro 47 įmonės 17-oje pasaulio šalių.

Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. parduodamos produkcijos eksportuojama. Grupės bendrovės atstovauja prekių ženklams „Hortex“, „McCain“, „Nestle“ ir „Dujardin“. Verslininkas taip pat buvo „Verslios Lietuvos“ valdyboje, tačiau atsistatydino protestuodamas prieš tuometės ūkio ministrės Birutės Vėsaitės sprendimą iš pareigų atleisti įstaigos vadovą Paulių Lukauską.

42. Violeta ir Robertas Dargiai, „Eika“ – apie 130 mln. litų V. Dargienei priklauso 88 proc. įmonių grupės „Eika“ akcijų. Sutuoktinio R. Dargio, dabar einančio Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo pareigas, įkurtoje statybų bendrovėje „Eika“ dirba beveik nuo jos veiklos pradžios. Pernai „Eika“ pardavė 166 naujos statybos butus Vilniuje ir pasirašė 62 preliminarias būsto pardavimo sutartis. Šiemet „Eika“ planuoja investuoti 45 mln. litų į nekilnojamojo turto plėtrą Vilniuje. Kompanija pernai uždirbo 26,39 mln. litų pajamų ir patyrė 9,19 mln. litų nuostolio. Įmonių grupę „Eika“ sudaro bendrovės „Eika“, „Inžinerinės idėjos“ ir „Eikos statyba“.

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

43. Jordanas ir Viktorija Kenstavičiai, „Norvelita“– apie 130 mln. litų J. Kenstavičius – pagrindinis „Norvelitos“ akcininkas, kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ savininkas. Lapkritį „Norvelitos“ įkūrėjas J. Kenstavičius pasitraukė iš generalinio direktoriaus pareigų ir tapo įmonės valdybos pirmininku. 2012 metais „Norvelita“ sulaukė 317,61 mln. litų pajamų ir 19,38 mln. litų pelno. 2012-aisiais bendras šeimos deklaruotas turtas sudarė 15,88 mln. litų.

Savaitės tema

44. Ignas Staškevičius, NDX – apie 130 mln. litų I. Staškevičius yra vienas koncerno VP grupė, šiemet pakeitusio pavadinimą į UAB „Veldė“, smulkiųjų akcininkų. Verslininkui priklauso po 1,97 proc. „Veldės“ ir „EVA“ grupės akcijų, per pastarąją valdomi grupės investiciniai projektai. I. Staškevičius 1992 metais kartu su dabartiniais „Veldės“ akcininkais broliais Numavičiais bei Marcinkevičiais įsteigė pirmąją bendrovę Vilniuje, kuri išaugo į prekybos verslo imperiją. I. Staškevičius taip pat yra bendrovės NDX, ieškančios investicinių objektų Centrinėje ir Rytų Europoje, valdybos pirmininkas, turi akcijų dar keliose bendrovėse.

45. Ivanas Paleičikas, „Lukoil Baltija“ – 125 mln. litų Ivanas Paleičikas eina bendrovės „Lukoil Baltija“ prezidento ir valdybos pirmininko pareigas. 100 proc. bendrovės akcijų valdo užsienio bendrovė „Lukoil Europe Holdings B.V“. Neoficialiai kalbama, kad I. Paleičikas – vienas šios bendrovės steigėjų ir pagrindinių akcininkų.

2012 metais „Lukoil Baltijos“ grynasis pelnas siekė 9,691 mln. litų.

I. Paleičiko šeimai priklausanti bendrovė Pasvalyje pastatė 8 MW galios biokuro katilinę už 15,6 mln. litų.

46. Sigitas Paulauskas, „Vakarų medienos“ grupė (VMG) – apie 125 mln. litų „Vakarų medienos“ grupė įkurta 2002 metais. Bendrovė investuoja į medienos pramonės įmones ir su šiuo sektoriumi susijusias gretutines veiklas. Šiuo metu VMG valdo 6 įmones. VMG holdingui priklausančios įmonės 2013 metais pasiekė bendrą 515,3 mln. litų apyvartą. 2008-aisiais S.Paulauskas švedų koncernui ,,Ikea” pardavė plokščių ir baldų gamybos bendrovę ,,Girių bizonas” Kazlų Rūdoje ir iš koncerno SBA nusipirko likusias ,,Vakarų medienos“ grupės akcijas. Prieš pradėdamas verslą S. Paulauskas ėjo pareigas Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijoje.

47. Anridas Vinkleris, „Vaivorykštė“ – apie 125 mln. litų A. Vinkleris yra vienintelis korporacijos „Vaivorykštė“ akcininkas, „Tikrosios vaivorykštės“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. Šiuo metu korporacijai priklauso 9 bendrovės – „Vaivorykštė“, „Tikroji vaivorykštė“, „Masada“, „Šiaulių lyra“, „Šiaulių fobas“, „Šiaulių jaunystė“, „Šiaulių naujienos“, „Naujoji vaidra“ ir „VAV investicijos“.

Korporacija užsiima nekilnojamojo turto plėtojimo projektais (statyba, nuoma, mažmenine statybinių bei apdailos prekių prekyba), žiniasklaidos ir kurjerių paslaugų verslu bei teikia apgyvendinimo paslaugas.

48. Adomas Balsys, „Lytagra“ – apie 120 mln. litų „Lytagros“ įmonių grupę sudaro centrinė įmonė „Lytagra“ Kaune, 8 antrinės įmonės, viena iš jų AS „Lytagra“ Latvijoje, ir kelios dešimtys filialų, prekybos centrų bei parduotuvių visoje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. A. Balsys tiesiogiai valgo 47,78 proc. įmonės „Lytagra“ akcijų. „Lytagra“ 2014 metais žada toliau investuoti į prekybos tinklo plėtrą – statys ir plės specializuotus prekybos žemės ūkio technika, metalais ir statybinėmis medžiagomis centrus. Į naujų prekybos plotų didinimą Rygoje, Kretingoje ir Marijampolėje žadama investuoti 18,5 mln. litų.

2013 metais tokiai plėtrai įmonė skyrė daugiau kaip 12 mln. litų.

49. Alvydas Banys, „LJB property“ – apie 120 mln. litų Buvęs „Invaldos“ akcininkas, kuriam priklauso 99,9 proc. „LJB property“ akcijų, „Trakcija-Tiltra“ stebėtojų tarybos narys.

Atskyrus „Invaldą“, A. Banys valdo 7,18 proc. „Invalda LT“ akcijų. 2012 metais „Invalda“ uždirbo 23,3 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, 9 kartus mažiau nei 2011-aisiais, kai pelnas siekė 209,0 mln. litų. 2012 metų vasarį „Invalda“ pranešė, kad A. Banys su sutuoktine Daiva Baniene turės daugiau nei 15 proc. balsavimo teisių, prie jų kontroliuojamos bendrovės „LJB Investments“ prijungus UAB „RB finansai“. Lygiai po metų investicijų bendrovė „Invalda LT“ įsteigė įmonę „Invalda LT Investments“.

50. Viktoras Butkus, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 120 mln. litų V. Butkus kapitalą sukaupė sėkmingai pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JAV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“ dar 2010 metais. Pusę jos akcijų valdė privatūs fiziniai asmenys, tarp kurių buvo ir bendrovei vadovavęs V. Butkus.

Be to, jis kartu su žmona yra sukaupęs lietuvių modernaus meno kolekciją, kurios vertė siekia apie 6 mln. litų. Pernai Modernaus meno centro idėjos iniciatorius V. Butkus domėjosi galimybe centrą įkurti pastate, kurį planuojama statyti vietoj sostinėje esančio apleisto buvusio „Lietuvos“ kino teatro.

51. Benas Gudelis, „Fragrances International“ – apie 120 mln. litų Bendrovės „Fragrances International“, kuri valdo kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinklą „Kristiana“, akcininkas B. Gudelis Latvijoje viešojo aukciono metu už 5,5 mln. litų įsigijo 49 proc. „Douglas Baltic“ akcijų.

Vėliau „Fragrances International“ turėjo planų pirkti ir likusią dalį, tačiau po Konkurencijos tarybos pradėto tyrimo dėl galbūt per didelės koncentracijos rinkoje, bendrovė šį prašymą atsiėmė. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė skelbė, kad ketina parduoti įsigytas „Douglas Baltic“ akcijas. Pernai verslininkas įsigijo bendrovę „Snoras Media“, kuri valdo 34 proc. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcijų.

52. Arvydas Janulaitis, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 120 mln. litų A. Janulaitis – biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, padėjęs pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms „Fermentas“ ir „Biofa“. Sėkmingas „Fermento“ pardavimas padėjo šiam mokslininkui sukaupti didelius turtus. „Fermentą“ už 728 mln. litų 2010 metais įsigijo ir tebevaldo JAV bendrovė „Thermo Fisher Scientific“. Pernai mokslininkas iš savo asmeninių lėšų skyrė milijoną litų mokslinių tyrimų laboratorijai VU Biotechnologijos institute įrengti.

53. Kęstutis Juščius, „Baltic Champs Group“ – apie 120 mln. litų K. Juščius – pievagrybių augintojų bendrovės „Baltic Champs Group“, kuri užima 85 proc. visos šalies pievagrybių rinkos, savininkas ir vienintelis akcininkas.

2014 metų kovą paskelbta, kad „Baltic Champignons“ perima žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ kontrolinį akcijų paketą, sandorio vertė siekia 100 mln. litų. „Baltic Chamipignons“ yra didžiausia pievagrybių augintoja visame Baltijos regione.

54. Jonas Sirvydis, ,,Achemos“ grupė – apie 120 mln. litų J. Sirvydis valdo 7 proc. ,,Achemos“ akcijų ir yra nepriklausomas koncerno valdybos narys. Buvęs ilgametis ,,Achemos“ įmonės vadovas azoto trąšų ir chemijos produktų gamykloje dirbo nuo 1964 metų, generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 1999 metų iki 2012 metų Koncernas „Achemos“ grupė valdo daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – „Achema“, didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, kompleksinių trąšų gamintoja „Agrochema“, žiniasklaidos priemonės, viešbučiai, vėjo jėgainių parkas Vakarų Lietuvoje.

5

55. Marija Kaminskienė, ,,Achemos“ grupė – apie 120 mln. litų 56. Mindaugas Bagdonavičius, „Maxima“ grupė – apie 120 mln. litų 57. Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“ – apie 115 mln. litų 58. Juozas Magelinskas, „Megrame“ – apie 115 mln. litų 59. Jonas Garbaravičius „Scaent Baltic“ – apie 110 mln. litų 60. Irena Ona Mišeikienė, „Invalda“ – apie 110 mln. litų 61. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“ – apie 110 mln. litų 62. Augenijus Gudžiūnas, „Agrovet“ – apie 100 mln. litų 63. Palmyra Kaikarienė, „Šiaurės vilkas“ – apie 90 mln. litų 64. Audrius Menkevičius, „Amalva“ – apie 90 mln. litų 65. Vytautas Rinkevičius, „Ryterna“ – apie 90 mln. litų 66. Arūnas Laurinaitis, ,,Achemos“ grupė – apie 85 mln. litų 67. Saulius Butkus, „Sanitex“ – apie 80 mln. litų 68. Gintaras Kateiva, „Litagra“ – apie 80 mln. litų 69. Darius Krasaitis, „DK Investicijos“ – apie 80 mln. litų 70. Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninė – apie 75 mln. litų 71. Jonas Pilkauskas, „Trakcja-Tiltra“ – apie 75 mln. litų 72. Marius Jakulis Jasonas, AAA įmonių grupė – apie 70 mln. litų 73. Ilja Laursas, „GetJar“ – apie 70 mln. litų 74. Aurelijus Rusteika, „Topo“ grupė – apie 70 mln. litų 75. Alfonsas Armalas, „Šiaulių plento“ grupė – apie 65 mln. litų 76. Jonas Dumašius, „Hidrostatyba“ – apie 65 mln. litų 77. Algimantas Mikšys, „Šiaulių plento“ grupė – apie 65 mln. litų 78. Algirdas Pažemeckas „Žemaitijos pieno“ grupė – apie 65 mln. litų 79. Rolandas Valiūnas, LAWIN – apie 65 mln. litų 80. Vytautas Banys, „Vėtrūna“ – apie 60 mln. litų 81. Birutė Kantauskienė, „Biovela“ – apie 60 mln. litų 82. Marijus Gumbrevičius, „Skulas“ – apie 60 mln. litų 83. Gintautas Kūlokas, „Fatalitas“ – apie 60 mln. litų 84. Kęstutis Stabingis „Eugesta“ – apie 60 mln. litų 85. Vytautas Bučas, „Invalda“ – apie 55 mln. litų 86. Audrius K. Gražėnas, „Centrako“ – apie 55 mln. litų 87. Dainius Kreivys, „Catus“ – 50 mln. litų 88. Darius Šulnis, „Invalda“ – apie apie 50 mln. litų 89. Gintautas Pangonis, „Grigiškės“ – apie 50 mln. litų 90. Antanas Guoga, „TonyBet“ – apie 45 mln. litų 91. Andrius ir Antanas Linkai, „ALGA“ – apie 45 mln. litų 92. Arūnas Tuma, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų 93. Henrikas E. Neliubšys, „Sanitex“ – apie 45 mln. litų 94. Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai, „Audimas“ – apie 45 mln. litų 95. Bronislovas Vainora, „Centrum hotels“ – apie 45 mln. litų 96. Darius Žaromskis, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų 97. Julius Kvaraciejus, „Pieno žvaigždės“ – apie 40 mln. litų 98. Egidija Vaicekauskienė, „Nematekas“ – apie 40 mln. litų 99. Arminas Mačys, „Armitana“ – apie 40 mln. litų 100. Robertas Lapinskas, „Agrorodeo“ – apie 35 mln. litų

Lietuvoje

6

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Euro iššūkis – grynieji pinigai 2014-ieji – permainų metai ne tik šalies gyventojams, belaukiantiems euro. Pernai spalio mėnesį pradėjusi eiti „Swedbank“ vadovės pareigas Dovilė Grigienė pasakojo, kad bankas jau dabar ruošiasi euro įvedimui, o dirbdama naujame poste ji žada skatinti klientus intensyviau naudotis internetine bankininkyste.

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

L

eidiniui „Ekonomika.lt“ D. Grigienė teigė, kad jaučiamas vienas bendras sisteminis iššūkis – didelis klientų prisirišimas prie grynųjų pinigų. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, jų naudojama daugiausia. Artėjant laikui, kai bus įvestas euras, tai neabejotinai kels rimtų iššūkių.

CV

Kalbu apie tai, kad reikėtų pradėti mažiau naudoti grynųjų pinigų.

Dovilė Grigienė

Turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finansinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse

?

Paskolą smulkusis verslas gauna daug sunkiau negu stambusis. Kodėl bankai skeptiškai žiūri į smulkųjį verslą?

„Swedbank“ pradėjo dirbti 2013 metų sausį ir iki 2013-ųjų spalio vadovavo „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamentui Yra baigusi finansų magistro studijas JAV.

?

Kokių įžvelgiate asmeninių iššūkių eidama naujas pareigas?

Laukia labai intensyvūs metai, turint omenyje, kad greičiausiai bus įvestas euras. Tai susiję su naujais procesais ir darbui suteikia tam tikrų prieskonių.

Be to, šiais metais didžiausią dėmesį ketiname skirti tam, kad klientai liktų patenkinti banko paslaugomis. Bandant šį tikslą pasiekti tokiu laikotarpiu, kai ruošiamasi įvesti eurą, tai yra nemažas iššūkis. Klientų pasitenkinimas yra susijęs su prisitaikymu prie naujos jų elgsenos. Šiuo metu pastebime didelių pokyčių, kaip gyventojai nori tvarkyti savo finansinius reikalus.

Maža to, skirtingos klientų grupės reikalauja skirtingų sprendimų ir iš banko pusės, tad nemaža užduotis yra patenkinti klientų lūkesčius ir prisitaikyti prie jų elgsenos pokyčių. Didelė dalis mūsų klientų yra garbaus amžiaus, jiems sudėtinga prisitaikyti prie naujovių, prie technologijų.

D. Grigienė: „Lietuvoje grynuosius pinigus itin mėgsta ne tik senjorai, bet ir kiek vyresni negu 30 metų amžiaus klientai.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dėl to padaliniuose esame sukūrę specialių vietų, skirtų išmokyti vyresnius žmones naudotis internetine bankininkyste.

Taip pat jaučiame, kad Lietuvoje turime vieną bendrą sisteminį iššūkį, susijusį su grynaisiais pinigais ir jų naudojimu.

Mūsų šalyje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, grynųjų pinigų naudojama daugiausia.

Artėjant laikui, kai bus įvestas euras, tai kels rimtų iššūkių. Stengiamės padėti suprasti kli-

» Daugeliu atvejų grynųjų pinigų naudojimas glaudžiai susijęs su šešėline ekonomika šalyje

entams, kaip prisitaikyti prie esamos situacijos ir tobulėti.

Reikėtų galvoti apie visą sistemą, nes ji keičiasi. Galima pridurti, kad Lietuvoje grynuosius pinigus itin mėgsta ne tik senjorai, bet netgi kiek vyresni negu 30 metų amžiaus klientai.

?

Kas, jūsų manymu, labiausiai lemia, kad Lietuvoje yra itin paplitęs grynųjų pinigų naudojimas?

Nuolat svarstome, kodėl taip yra. Daugeliu atvejų grynųjų pinigų naudojimas glaudžiai susijęs su šešėline ekonomika šalyje.

Stengiamės išsiaiškinti, kaip tai pakeisti.

Vis dėlto pagrindinis

mūsų siekis yra ne sužinoti, kodėl taip yra, o rasti būdų, kaip dirbti su tuo ateityje. Tam skiriame daug dėmesio.

?

Euro įvedimas Lietuvoje ir pasiruošimas tam. Kokių klaidų darė banko padaliniai Latvijoje ir Estijoje, iš kurių bandysite pasimokyti?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad kolegos Estijoje ir Latvijoje sėkmingai įsivedė eurą ir visas bendrosios Europos valiutos įvedimo procesas buvo vertinamas teigiamai. Didelių klaidų nebuvo padaryta. Turbūt svarbiausia, ką norime pabrėžti, yra informacija klientams.

Kaimyninėse Baltijos šalyse žmonės turėjo nema-

žai informacijos, tačiau jos galėjo būti ir daugiau.

Kalbu ne tik apie privačius klientus, bet ir apie smulkųjį, vidutinį verslą.

Iš tiesų įmonėms nauja valiuta turės daug daugiau reikšmės, negu jos iš pradžių mano. Patarimas verslui – mokyti darbuotojus dirbti su nauja valiuta reikėtų pradėti kuo anksčiau. Visiems reikėtų geriau planuoti perėjimo prie euro procesą ir iš anksto ruoštis, nelaukti paskutinių mėnesių, nes būtent paskutiniais mėnesiais grynųjų pinigų konvertavimas dėl didelės apkrovos vyks daug sudėtingiau ir lėčiau. Labai daug kas priklauso ir nuo pačių klientų veiksmų.

Tai yra savotiškas mitas. Smulkiajam verslui finansuoti sąlygos nėra kitokios. Projektai vertinami pagal kokybę ir pelningumą, verslo dydis neturi reikšmės. Svarbiausia – rizikos laipsnis.

Visi šie elementai ir nulemia kainodarą.

Kalbant apie smulkųjį verslą, per pastaruosius kelerius metus finansavimas jam nelabai keitėsi. Galiu iliustruoti skaičiais. Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos bendrame verslo paskolų portfelyje sudaro apie 28 proc., per metus ši dalis ūgtelėjo 3 proc. Augimas vyksta, tačiau gana lėtai.

Iš dalies tai aiškiname tuo, kad įmonės daug finansavo naudodamos vidinius finansinius resursus. Per krizę daug kas susidūrė su neigiama patirtimi, todėl dabar verslas į plėtrą žiūri atsakingiau ir rimtai pasveria savo galimybes.

Esamais procesais esame patenkinti. Šiandien smulkusis verslas irgi turi galimybių dalyvauti įvairiose bendrose finansavimo programose, padedančiose gauti tam tikrų subsidijų. Kad smulkusis verslas yra svarbi sudedamoji ekonomikos dalis, rodo ir vykdomos smulkiojo verslo rėmimo programos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ dalyvauja verlo skatinimo programoje JEREMIE, kuri remia būtent smulkiojo verslo įmonių plėtrą. Šioje vietoje jaučiame, kad visiškai patenkiname rinkos poreikius.

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Lietuvoje

7

Ekonominio konflikto su Rusija scenarijai Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekspertų bando prognozuoti, kaip šios šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus.

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

P

agrindinis scenarijus yra apsiribojimas asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis. Jo tikimybė, pasak G. Nausėdos, yra didesnė negu vidutinė. „Rusai stengsis ieškoti alternatyvių rinkų. Tai jau ir daro, pavyzdžiui, Kinijoje“, – sakė G. Nausėda ir pridūrė, kad, užuot pritaikius Rusijai tiesiogines prekybos sankcijas, vykdomos vidutinės trukmės ir ilgalaikės programos JAV ir ypač ES ekonomikos priklausomybei nuo rusiško importo mažinti.

Jeigu šis scenarijus pasiteisins, Rusija neturės jokio teisinio ar moralinio pagrindo prieštarauti, kad tokios programos vykdomos, ir bus priversta ieškoti alternatyvių rinkų.

Kitas ekonominio konflikto su Rusija scenarijus,

kurio tikimybė yra didesnė nei vidutinė, – natūralių procesų scenarijus. „Smunkant Rusijos ekonomikai ir silpnėjant jos valiutai, smarkiai keičiasi importo ir eksporto srautas“, – kalbėjo G. Nausėda. Pasak jo, rubliui nuvertėjus lito atžvilgiu dar 10–15 proc., daugelio prekių parduoti Rusijos rinkoje nebeapsimokėtų. Jeigu įvyktų šis scenarijus, Lietuvos eksporto į Rusiją konkurencingumas mažėtų, tačiau ne užsienio, o vietos gamintojų atžvilgiu. „Nuvertėjant Rusijos rubliui, krinta šios šalies gyventojų perkamoji galia, perskaičiuota į dolerius arba eurus“, – aiškino ekonomistas. Lietuvos iš Rusijos improtuojamos strateginės žaliavos nepinga, nes šios prekės apmokamos JAV doleriais, o jų kainą litais lemia ne rublio ir dolerio, o lito ir dolerio kursas.

Pasak G. Nausėdos, Rusijos ekonomikos 2014 metais laukia sąstingis, o 2015-aisiais – lėtas atsigavimas. Reuters Kitas scenarijus, kurio tikimybė, pasak SEB banko prezidento patarėjo, yra maža arba vidutinė, – selektyvus prekybos su Rusija ribojimas. G. Nausėdos teigimu, tokio scenarijaus atveju JAV ir ES gali pridaryti daugiau žalos Rusijai ne tiesioginėmis sankcijomis, o mažindamos šios šalies prieigą tarptautinėje finansų rinkoje, atitraukdamos

privatų kapitalą arba eskportuodamos skalūnines dujas iš JAV į ES. „Sankcijos galėtų apsiriboti tokių prekių kaip, pvz., ginklų, chemijos produktų, tiekimo Rusijai sustabdymu“, – teigė jis.

Ketvirtas, tačiau mažiausiai tikėtinas ekonominio konflikto su Rusija scenarijus, – visiškas importo ir eksporto sustabdymas. „Šiuo atveju

daugiausia nukentėtų glaudžiausiai su Rusija susiję verslo sektoriai – pieno, mėsos pramonė ir tranportas, – vardijo G. Nausėda ir pridūrė, kad net kraštutiniu atveju nenutrūktų Lietuvos gyventojų aprūpinimas elektra, degalais, o gamtinių dujų mažiau reikia dėl šiltojo sezono. – Be to, Inčiukalnio saugykloje saugomas dujų kiekis, kurio užtektų

gyventojams ir smulkiesiems nebuitiniams dujų vartotojams bent 30 dienų.“ Vis dėlto pagrindinis Rusijos ekonomikos raidos scenarijus yra piešiamas tamsiausiomis spalvomis. SEB banko analitikai prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos 2014 metais laukia sąstingis, o 2015-aisiais – lėtas atsigavimas. „Rusijos rublio silpnėjimas bus naudingas apdirbamajai pramonei, tačiau suduos smūgį vidaus rinkai“, – aiškino G. Nausėda. Pasak jo, išaugus infliacijai, susiaurės Rusijos centrinio banko galimybės skatinti ekonomiką mažų palūkanų normų politika. „Normalią ekonomikos veiklą gali sutrikdyti bankų sistemos problemos, keliančios atskirų kredito įstaigų bankroto pavojų“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

Prekyba

8

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Rinkodara ir asmeniškumai Ekspertų teigimu, netolimoje ateityje prekybininkai turės ieškoti vis naujesnių ir originalesnių būdų, kaip pasitelkiant technologijas privilioti vartotoją.

Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

J

AV į asmenį nukreipta rinkodara jau dabar išnaudojama maksimaliai, o artimiausiu metu ketinama sukurti ir specialias išmaniesiems telefonams pritaikytas programėles, kurios leis pirkėją atpažinti vos šiam įėjus pro parduotuvės duris. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ teiravosi rinkodaros ekspertų ir prekybos centrų atstovų, kokių rinkodaros pokyčių ar naujų sprendimų galima ateityje tikėtis Lietuvos rinkoje. „Dėl be galo intensyvaus technologijų vystymosi prekybai šis metas yra labai įdomus, keliantis daug iššūkių, bet kartu suteikiantis ir daug galimybių, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

– Jau dabar technologijos leidžia prekybininkams priimti tokius rinkodaros sprendimus, apie kuriuos anksčiau nebuvo galima

net pagalvoti.“ Didžioji dalis prekybininkų senokai nebeapsiriboja vien paprastomis parduotuvėmis, dauguma jų jau kurdami fizines parduotuves paraleliai rūpinasi ir internetiniu jų analogu. „Naudojimasis išmaniaisiais telefonais, planšetėmis jau tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Prekybininkai prie pasikeitusių vartotojų įpročių turėtų taikytis ir ieškoti naujų būdų, kaip rasti kelią pas vartotoją, – tvirtino L. Vilimas ir pridūrė, kad prekybininkams reikėtų vis labiau išnaudoti mobilią erdvę. – Socialinių tinklų ir GPS duomenys šiais laikais jau leidžia pirkėjui pasiūlymus teikti atsižvelgiant į jo buvimo vietą. Tai verslas turėtų kaip įmanoma tinkamiau išnaudoti. Viskas eina vis didesnio individualizavimo link, mat šiais laikais pasiūlymas, skirtas visiems, nereikalingas niekam.“ Kad rinkodara darosi vis asmeniškesnė, teigė

» Šiais laikais pasiūlymas, skirtas visiems, nereikalingas niekam

pastebintis ir rinkodaros ekspertas Rytis Buračas, tačiau technologines inovacijas Lietuvoje jis vertina kiek atsargiau. „Daugeliu atvejų egzistuoja techninė problema, nes, pavyzdžiui, dirbant su programėlėmis, skirtomis išmaniesiems telefonams, atsiranda labai didelis duomenų kiekis, kurį reikia apdoroti, kad tokios sistemos funkcionuotų efektyviai, – teigė R. Buračas. – Lietuvoje dar nėra tam galimybių, tačiau, manau, per penkerius metus panašių į JAV prekybininkų sprendimų turėtume sulaukti ir Lietuvoje.“

Elgiasi skirtingai „Maximos LT“ Rinkodaros ir pardavimo departamento direktorius Norbertas Žioba teigė, kad prekybos sektoriuje labai svarbu pažinti klientą, išsiaiškinti ir patenkinti jo poreikius – tai lemia konkurencinį pranašumą.

Nors „Maxima LT“ kol kas netaiko į konkretų asmenį nukreiptos rinkodaros, kad pateiktų savo klientams geriausius pasiūlymus, remiamasi bendrų tendencijų analize. „Mes stebime atskirų pirkėjų grupių (pvz., tam tikro mikrorajono) pirkimo įpročius – kokie klientai lankosi konkrečiose parduotuvėse, kokie yra jų apsipirkimo įpročiai, kokių prekių parduotuvių lentynose ieško, kaip apsipirkti jiems yra patogu, kokios nuolaidos, akcijos aktualios“, – pasakojo N. Žioba.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su klientais vadovė Baltijos šalims Irma Adomaitytė teigė, kad jų tinklas jau dabar sparčiai taiko individualias programas. „Esame sukūrę sistemą, algoritmus, kurie analizuoja pirkėjų įpročius ir atrenka jiems tinkamiausius pasiūlymus“, – savaitraščiui „Ekonomika. lt“ teigė I. Adomaitytė.

Jau dabar „Rimi“ prekybos centruose esantys „Mano Rimi“ kortelių terminalai leidžia kiekvienam pirkėjui pasižiūrėti, kokias nuolaidas jiems sistema siūlo, ir pasirinkti, kuriomis iš jų pasinaudoti. „Tą pačią informaciją pirkėjas gali rasti ir prisijungęs prie asmeninės paskyros mūsų interneto svetainėje, o sutinkantiems gauti informaciją siunčiami ir išskirtiniai pasiūlymai paprastu ar elektroniniu paštu, trumpąja žinute. Kol kas nesame pasiekę JAV rinkos galimybių, tačiau manome, kad mūsų ambicijos panašios“, – pasakojo I. Adomaitytė. „Rimi“ rinkodaros strategiją teigiamai įvertino ir L. Vilimas. „Rimi“ sukurta sistema yra geriausias pavyzdys, ką jau šiandien turime Lietuvoje.

Vartotojai ja naudojasi, tai geras pavyzdys, kaip technologijas efektyviai pritaikyti versle“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

FAKTAI Prekybos tinklas

••„Rimi“ šiuo metu yra išdalijęs daugiau nei 1 mln. lojalumo kortelių, „Maxima“ – 1,5 mln.

••Tyrimų duomenimis, apie 50 proc. klientų didesnį pelną atneša tai kompanijai, kurios lojalumo programa teikia jiems asmeniškai aktualią naudą ar pasiūlymus ••SEB duomenimis, jokių lojalumo kortelių didžiuosiuose miestuose neturi tik 1 proc. gyventojų.

Lietuvoje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkcijas nei išties skatina klientų lojalumą konkrečiam prekybos centrui. Fotodiena.lt

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

■ Degalinių tinklo „Lukoil

20 tūkst.

Nuo kitų metų Lietuvoje įvedant eurą, nesąžiningi verslininkai gali būti baudžiami baudomis iki 20 tūkst. litų

Kalbinti ekspertai minėjo ir kitą tendenciją – Lietuvoje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkcijas nei išties skatina klientų lojalumą konkrečiam prekybos centrui ar parduotuvei. Pašnekovai taip teigė remdamiesi faktu, kad dauguma šalies gyventojų turi, pavyzdžiui, visų maisto prekybos tinklų korteles. „Jei turi visų tinklų lojalumo korteles, vadinasi, nė vienam nesi lojalus, o tos lojalumo kortelės yra tik nuolaidų kortelės. Nuolaidos žmo-

gaus nepririša, jis tiesiog ieško ir laukia geriausios kainos pasiūlymo, niekam neįsipareigoja, todėl, manau, tokiu atveju lojalumo kortelės realios savo funkcijos neatlieka“, – aiškino rinkodaros ekspertas R. Buračas.

L. Vilimas sutiko su nuomone, kad tikrojo lojalumo Lietuvoje naudojamos programos neskatina, tačiau, jo nuomone, vis tiek atneša naudos. „Kad šiandien kiekvienas žmogus turi labai daug kortelių, yra normalu, – tai nėra nei blogai, nei gerai. Jų bu-

Baltija“ klientai už įsipiltus degalus galės mokėti naudodamiesi išmaniuoju telefonu.

Mobiliojo atsiskaitymo sistemos kūrėjams „WoraPay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, pakaks nuskenuoti ant degalų kolonėlės esantį QR kodą, ir

vimas ir naudojimasis jomis rodo, kad žmonės ieško geriausių pasiūlymų, nori gauti informaciją, turėti tam tikrą sąsają su tuo prekybos tinklu, į kurį eina. Nors tinklai ir nepasiekia maksimalaus pirkėjo lojalumo, ryšys tarp vartotojo ir prekybininko yra“, – teigė L. Vilimas.

Lojalumas – ne prioritetas Dalis prekybininkų teigia, kad vartotojų tendencijos turėti daugybę nuolaidų kortelių neturėtų stebinti. „Klientai Lietuvoje – ypač

» Norint rimtai sudrebinti Rusijos Šiandien V. Putinas nebijo nei JAV, nei ES. AFP

9

Leis atsiskaityti išmaniuoju

TIK SKAIČIAI

Nuolaidų programos

Prekyba

oligarchus, reikia būtent Europoje ir JAV atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko

sąskaitą už degalus klientas iškart išvys savo telefono ekrane. Ši inovacija – pirmoji degalinių rinkoje Baltijos šalyse. Mokėti galima dviem būdais – per „WoraPay“ programą ir per „PaySera“ sąskaitą.

Mobiliosios piniginės programėlę gali parsisiųsti visi, turintys telefonus su „Android“ ir „iOS“ operacinėmis sistemomis.

praktiški, norintys atlygio už savo lojalumą, tad emocinis prisirišimas prie prekės ženklo – ne pirmaeilis dalykas. Įmonei sukūrus net tobuliausią lojalumo sistemą, atsikvėpti nevalia – privalu nuolat stebėti, kokie klientų poreikiai išryškėja ja naudojantis, ir laiku reaguoti“, – teigė „Amber Food“, valdančios restoranų tinklus „Charlie pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Carskoje Silo“, rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.

Pirkėjai Lietuvoje atkreipia dėmesį ne tik į kortelės teikiamą naudą

Ši paslauga Baltijos šalyse – dar naujovė, bet atsiskaityti mobiliuoju telefonu už įsipiltus degalus jau galima Vengrijoje ir Italijoje.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

» Lietuvoje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkcijas

ir nuolaidas, bet ir į jos kainą. „Pastebėjome tendenciją, kad psichologiškai vartotojui 5 litai už nuolaidų kortelę yra priimtina suma, o štai 9–10 litų kainuojanti, tačiau per kelis kartus apsiprekinant tame prekybos centre atsiperkanti lojalumo programa klientų nevilioja“, – pastebėjo L. Nikonovaitė.

Jos teigimu, prie lojalumo programos rei-

kia nuolatos intensyviai dirbti, analizuoti klientų poreikius, pastabas, naujas tendencijas. Taip pat apskaičiuota, kad įmonei investuoti jau į esamus klientus yra 5 kartus pigiau nei ieškoti naujų. „Todėl pagrindinis mūsų rūpestis – suteikti jiems kiek įmanoma daugiau papildomos vertės, kad jie norėtų grįžti“, – tvirtino „Amber Food“ rinkodaros vadovė.

Verslo švyturiai

10

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kas antrą savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Šimtas dienų ore Sėkmingai veikiančių įmonių vadovai ore praleidžia nemažai laiko, tačiau dažniausiai tai daro dėl naujų verslo sandorių. „Avia Solutions Group“ vadovas Linas Dovydėnas trečdalį savo laiko keliauja, kad susitiktų su kolegomis visame pasaulyje.

CV

Linas Dovydėnas

1997-aisiais įgijo Verslo administravimo bakalauro laipsnį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete Po devynerių metų baigė vadovų magistrantūrą Baltic Management Institute Karjerą pradėjo 1995-aisiais bendrovėje „Sanitex“ kaip pardavimo vadybininkas „Avia Solutions Group“ kompanijoje vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2007 metų

L. Dovydėnas laikosi nuomonės, kad darbuotojai neturėtų bijoti vadovo, tačiau santykiai negali būti familiarūs. Bendrovės nuotr.

Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

Š

iandien bendrovė „Avia Solutions Group“ veikia keliose dešimtyse šalių ir teikia įvairiapuses paslaugas pasaulinei aviacijos industrijai, įskaitant orlaivių techninę prie-

žiūrą, oro uostų vystymo ir valdymo, pilotų mokymo, nuomos, antžeminio aptarnavimo, orlaivių valdymo paslaugas, organizuoja užsakomuosius verslo klasės skrydžius.

Įgūdžių įvairovė L. Dovydėnas į aviacijos sritį įžengė vos prieš 7 metus. „Savo kelią pradėjau

kaip prekybos agentas lietuviško kapitalo įmonėje „Sanitex“. Tada bendrovė dar tik buvo kuriama. Paskui perėjau į didelę tarptautinę kompaniją „Philp Morris Lietuva“, o po 7 metų vėl grįžau į lietuvišką verslą. Kai buvo privatizuotos Lietuvos avialinijos, sulaukiau kvietimo vadovauti naujai sukurtai

kompanijai. Čia prasidėjo mano karjera aviacijos srityje“, – prisimena L. Dovydėnas.

Patirtis tik besikuriančiame versle ir sėkmingai veikiančioje tarptautinėje kompanijoje padėjo suprasti, kaip reikia pradėti įmonės veiklą ir kaip ją plėtoti, kai kompanijos darbuo-

tojų skaičius pasiekia kelias dešimtis tūkstančių, o įmonė valdoma iš biuro kitoje šalyje. Pasak L. Dovydėno, lietuviškame versle nėra sunku pritaikyti dirbant užsienio kompanijose pasisemtą patirtį. „Lietuviai yra išsilavinę, nuovokūs, moka užsienio kalbų, todėl jokių

problemų, pritaikant užsienio kompanijų praktiką, nekyla“, – sako jis.

Sėkmė reikalauja atsakomybės Pašnekovas džiaugiasi, kad nuo 2010-ųjų kasmet dvigubėjo ir kompanijos apyvarta, ir darbuotojų skaičius, tačiau įžvelgia pavojų, kad nevaldomas

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Verslo švyturiai

11 FAKTAI „Avia Solutions Group“

••Kompanijos istorija skaičiuojama nuo 1938 metų ••Šiuo metu įmonėje dirba apie 1,6 tūkst. darbuotojų ••Bendrovė veikia 40 viso pasaulio šalių ••Grupė yra nuo 2011 metų kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje ••„Avia Solutions Group“ akcijų yra įsigijęs ir Norvegijos valstybinis pensijų fondas

„Avia Solutions Group“ vadovas teigia, kad jo darbe nėra dviejų vienodų dienų.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

augimas gali sukelti chaosą. „Būtina turėti pakankamai darbuotojų, kurie galėtų dirbti skirtingose rinkose, nes mūsų biurai įkurti Maskvoje, Londone, Malaizijoje. Augimas įpareigoja viską daryti kokybiškai ir vengti nepamatuoto šuolio. Kad augimas neturėtų įtakos kokybei, reikia apskaičiuoti išteklius. Tai reikalauja kitokių įgūdžių, nei reikia siekiant užkurti verslą ir pradėti veiklą“, – pabrėžia vadovas.

Pasak L. Dovydėno, žengiant į naują rinką ar steigiant naują įmonės šaką, kartais ir valdybai tenka prižiūrėti už šį plėtros etapą atsakingą komandą bei jai patarti.

Tiesioginio vadovo žodžio gali prireikti ir atidarant angarą Kaune, ir plečiant rinką Malaizijoje.

Kelionės neprailgsta „Augančioje įmonėje ne visada pavyksta idealiai sustyguoti visus procesus, todėl kartais iš tikrųjų

reikia vadovo sprendimo.

Kartais dėl kelionių vienas ar kitas sprendimas gali būti priimamas vėliau, bet mes stengiamės šią problemą išspręsti.

Visuose biuruose esame įrengę vaizdo konferencijų įrangą, todėl kelionės darbui turi vis mažiau įtakos, – pasakoja trečdalį darbo dienų per metus kelionėse praleidžiantis „Avia Solutions Group“ vadovas ir priduria esąs dėkingas šeimai, kuri palaiko ir nesiskundžia dėl dažnų išvykų. – Lėktuvuose dažniausiai tenka skaityti dokumentus, tad kelionės neprailgsta.

Svarbu patogiai susidėlioti skrydžius, kad nereikėtų ilgai jų laukti.

Kartais geriau nuskristi iš vakaro arba šiek tiek brangiau sumokėti. Taip pat beveik visada turiu kokią nors knygą, kurios niekaip negaliu perskaityti namie.“

Svarbiausia – prisitaikyti „Avia Solutions Group“ yra tarptautinė kompanija, todėl L. Dovydėnui tenka bendrauti su kitais grupės įmonių vadovais.

Kaip sako jis pats, iššūkiai yra vienodi visose šalyse, tačiau svarbiausią

» Lietuviškame versle nėra sunku

pritaikyti dirbant užsienio kompanijose pasisemtos patirties

vaidmenį atlieka bendravimo lankstumas. „Iššūkiai yra vienodi – akcininkų vertės auginimas pasitelkiant verslo plėtrą (tiek geografine, tiek produktų prasme), kokybiškas klientų aptarnavimas nuolat didinant produktų ir paslaugų spektrą ir, be abejo, nuolatinis tinkamų žmonių atrinkimas į komandą bei jų įgūdžių tobulinimas, – patirtimi dalijasi jis. – Tačiau kai kur skiriasi bendravimas ir sąlygos, kuriomis yra pasiekiami tikslai. Vienoje šalyje vadovai griežtesni, yra daugiau autoritarizmo, kitoje – demokratiškesni, daugiau bendrauja su žmonėmis.“ Kiekviena šalis turi savo kultūrą, pasižymi darbo savitumu, todėl vadovui tenka prisitaikyti ir veikti pagal tam tikras taisykles. Anot L. Dovydėno, visa tarptautinio verslo paslaptis yra gebėjimas prisitaikyti. „Tenka dirbti skirtingose šalyse, su skirtingais žmonėmis.

Negali būti autoritariškas Didžiojoje Britanijoje ir labai demokratiškas Azijoje.

Tenka ir lankstesniam būti, ir griežčiau priimti sprendimus“, – pasakoja vadovas.

Biržos įsipareigojimai „Avia Solutions Group“ yra kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje, todėl reikia veikti pagal Lietuvos ir Lenkijos teisinius verslo reikalavimus. Kartu kompanijos viešumas yra susijęs su didžiule atsakomybe priimant kiekvieną sprendimą. „Akcijų birža įpareigoja verslą būti skaidrų, todėl visi sprendimai privalo būti pasverti ir logiškai pagrįsti. Kitaip gali sujudėti vadovo kėdė. Antra, visąlaik jauti savo kompanijos vertę, nes kiekvienas sprendimas turi tam įtakos. Kartais dėl šios priežasties sprendimų priėmimo procesas užtrunka ilgiau“, – tvirtina L. Dovydėnas.

Galima sakyti, kad viešai kotiruojamos ben-

drovės vadovas yra atskaitingas dviem šeimininkams: smulkiesiems biržos ir pagrindiniams akcininkams. Tai, pasak pašnekovo, leidžia plėtoti skirtingus santykius su jais. „Su pirmaisiais akcininkais santykis yra palaikomas per ataskaitinius susirinkimus ir konferencijas. Kita dalis akcininkų aktyviai dalyvauja veikloje, su jais bendraujama ir kiekvieną dieną kartu sprendžiamos problemos“, – aiškina L. Dovydėnas.

Taip pat kompanija yra atsakinga savo klientams.

Pasak vadovo, norint juos išlaikyti, reikalinga stipri komanda. „Esame priklausomi ir nuo akcininkų, ir klientų. Vieniems reikia užtikrinti gerovę gerinant kompanijos vertę, kitiems – teikiant kokybiškas paslaugas. To negali pasiekti be patikimos komandos. Tai yra trys pagrindiniai dalykai“, – sako pašnekovas.

Laisvalaikio ir darbo santykio nėra Dauguma vadovų tvirtina, kad svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio, nes

Reklamos čia neišjungsi

galiausiai gali nukentėti abu. L. Dovydėno manymu, vadovams taikomos kitokios taisyklės, todėl poilsį reikia išnaudoti efektyviai. „Vadovo darbo laikas yra skaičiuojamas kitaip, nes jis stebi rezultatą, kaip siekiama bendrų įmonės tikslų. Svarbu ne laikytis griežto grafiko – 8 valandas dirbti ir tiek pat ilsėtis, – o pailsėti kokybiškai, kad galėtum vėl grįžti prie darbų“, – pabrėžia pašnekovas.

Didžiąją dalį laisvalaikio jis praleidžia aktyviai, daug laiko skiria šeimai ir seniai matytiems draugams. „Kadangi daug keliauju, visą laisvalaikį stengiuosi skirti šeimai.

Einu su vaiku į mišką, sportuoju, važinėjamės dviračiais. Žaidžiu futbolą Sekmadienio lygoje ir susitinku su draugais, su kuriais kartu užaugome.

Stengiuosi laisvą laiką leisti aktyviai“, – kalba vienas iš „Verslo švyturių“ rubrikos futbolininkų.

Vis dėlto sporto jis nesuabsoliutina ir teigia, kad svarbiausia vadovui yra atsipalaiduoti bei tinkamai pailsėti, o tai galima padaryti ir prie židinio su knyga.

Dėl reklamos kreipkitės: EKONOMIKA.lt El.pastas reklama@balsas.lt Tel. 8 685 69496

Įdarbinti pinigai

12

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

NT rinka pati kovoja su „juodaisiais“ brokeriais Viską galima parduoti, nes kiekviena prekė turi savo pirkėją. Su sunkumais susiduriama, kai viena prekė turi du pardavėjus. Kalbant apie vienas brangiausių prekių pasaulyje, toks dualizmas įneša į rinką chaoso.

Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

N

ekilnojamojo turto (NT) rinkoje objektai gali kainuoti ir kelis tūkstančius litų, ir kelis tūkstančius kartų brangiau. Tokiu atveju labai svarbu skaidrūs sandoriai ir sąžiningas NT brokerių darbas. Žinoma, jei žmogus nori parduoti savo turtą su brokerių arba tarpininkų pagalba.

Priverstiniai klientai „Žmonės skundžiasi, kad neįmanoma savarankiškai parduoti arba išnuomoti būstą, nes rinkoje siautėja brokeriai, o moralė čia primena egiptietišką prekybą. Ten prekeiviai yra įkyrūs ir trūks plyš bando įsiūlyti savo paslaugas“, – probleminę padėtį šiandienos Lietu-

vos NT rinkoje įžvelgia Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Atidžiau peržvelgus NT skelbimų portalus, galima pastebėti, kad to paties objekto kaina skirtinguose skelbimuose skiriasi 5 litais. Maždaug tiek kainuoja virtuvinių rankšluosčių pakuotė, tad būsto kainai keli litai esminės įtakos neturi, tačiau tokie skelbimai atsiduria aukščiau analogų, nes juose nurodyta mažesnė kaina. „Žmogus pats reklamuoja objektą tam tikrame portale, tačiau atsiranda brokerių, kurie tą patį objektą nukopijuoja ir nurodę 5 litais mažesnę kainą paskelbia, kad parduoda šį objektą. Radę pirkėją, įžūliai kreipiasi į tikrąjį objekto savininką ir prašo komisinių. Mano nuomone, tai yra mažų

mažiausiai neetiška“, – pasakoja NT agentūros „Ober Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius ir priduria, kad kartais jų agentūros skelbimai būna nukopijuojami kartu su kompanijos logotipais. Kol kas tokie veiksmai nėra aiškiai apibrėžti įstatymų ir yra kiekvieno brokerio sąžinės bei etikos reikalas.

Kenkia ne tik klientams „Kiekvienai NT agentūrai tai yra svarbus klausimas, nes toks elgesys gadina brokerių vardą. Ne veltui didžiosios agentūros buriasi į asociacijas, bando šią veiklą licencijuoti ir išstumti vadinamuosius

juoduosius brokerius“, – apie vieną iš kovos būdų pasakoja „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Gedvidas Budrus.

Savaime suprantama, kad savavališkai atvykusius tarpininkus ar brokerius žmonės atsimena ilgai, nes būsto ar sklypo pardavimas gali būti didžiausias sandoris jų gyvenime, todėl jam teikiama didelė reikšmė.

NT agentūros pardavimu ir nuoma užsiima nuolat, tačiau nesąžininga konkurentų veikla gali joms labai brangiai atsieiti. „Neprofesionalūs brokerių veiksmai mums sužlugdė sandorį. Pirkėjas siekė įsigyti butą, kurio skelbiama kaina buvo 660 tūkst. litų, tačiau derybų metu galiausiai susitarta parduoti už 610 tūkst. litų, – pasakoja NT agentūros „Vaterlo“ direktorius Kęstutis Spurga. – Turtą

» Jei brokeriams ir tarpininkams reikės laikyti egzaminus ir gauti pažymėjimus, kiti pasivadins konsultantais ir tokią tvarką apeis

pardavė ne tik mūsų, bet ir kita įmonė, kuri, sužinojusi, kad kitądien bus pasirašoma preliminari sutartis dėl šios sumos, ėmė ir sumažino kainą, užuot išėmusi skelbimą.

Klientas buvo iš užsienio.

Pamatęs sandorio pasirašymo dieną skelbimą, kuriame nurodyta 610 tūkst. litų kaina, atsisakė įsigyti butą, nes, pasak jo, nebuvo padaryta jokia nuolaida.“ Pasak kalbintų pašnekovų, problemą galima spręsti dvejopai: savarankiškai jungiantis į NT bendrovių asociaciją arba valstybei reglamentuojant brokerių veiklą.

Savarankiškas sprendimas „Manau, kad šiandien problemą padės spręsti asociacija. Didžiosios NT agentūros ją įkūrė, kad brokerių veikla būtų licencijuojama. Reikia, kad būtų normalūs brokerių rūmai, kurie spręstų tarpusavio ginčus, įvestų etikos ir moralės kodeksą, apibrėžiantį brokerių elgseną. Manau, tai – vienintelis problemos sprendimo būdas“, – teigia G. Budrus.

Šiandien Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) vienija didžiausias ir vidutines šios rinkos bendroves, tačiau jungtis nori ne visi. Pasak V. Zabiliaus, taip gali būti dėl to, kad ne visos bendrovės sutinka su asociacijos iškeltais reikalavimais ir taisyklėmis. Tiesa, jis pripažįsta, kad ir asociacijos narės kartais viena nuo kitos nuvilioja klientus,

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

FAKTAI Lietuvos NT agentūros

••LNTAA vienija 17 agentūrų

Įdarbinti pinigai

13

L. Galdikienė: bendruomeninis finansavimas – inovacija, patraukli verslo pasaulio mažiesiems: smulkiajam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams.

Asmeninio albumo nuotr.

••Anot V. Zabiliaus, tik 40 proc. Lietuvoje per brokerius parduodamų objektų priklauso asociacijos narėms ••Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia 460 NT agentūrų ••Pernai NT tarpininkai sumokėjo 15 mln. litų mokesčių.

Išeitis verslo mažiesiems Pasaulyje it grybai po lietaus dygsta įvairiausios finansų naujovės. Iš šios gausos kaip viena didžiausią potencialą turinčių inovacijų išsiskiria vadinamasis bendruomeninis finansavimas (angl. crowd-funding).

Laura Galdikienė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Kartais NT tarpininkai pro gyventojų duris gali įžengti ir nekviesti, tačiau šiandien tokios veiklos nėra kam apskųsti. Fotodiena.lt tačiau tai sprendžiama kolegialiai pačioje organizacijoje.

Agentūra „Vaterlo“ nepriklauso LNTAA, tačiau jos direktorius K. Spurga pritaria savarankiškumo principui sprendžiant etikos stokos problemas rinkoje. „Realiausias būdas keisti rinkos dalyvių etiką – pradėti nuo savęs.

Kiekviena save gerbianti agentūra turi turėti būdą, kaip kontroliuoti įmonės brokerių veiksmus, veikiančią vertybių sistemą bei skirti didžiulį dėmesį darbuotojų atrankai ir nuolatiniams mokymams“, – teigia jis.

Asociacijos gali ir nepakakti Kai rinka tampa nebepajėgi susitvarkyti su savo ydomis, remiamasi įstatymais. Tokią savo poziciją savaitraščiui „Ekonomika.lt“ išsakė K. Masiulis, vienas iš šios rinkos keitimo įstatymais iniciatorių. Vis dėlto kyla diskusijų, kokia turėtų būti intervencija į rinką. „Įstatymo esmė būtų brokerių rūmai, jie atliktų savireguliavimo mechanizmo funkciją fiziniams asmenims, bet su tam tikra teisine atsakomybe. Jei

kas įžūliai pažeidžia taisykles, būtų galima sustabdyti arba apriboti tokio asmens veiklą. Verčiantis neteisėta veikla, kaip nurodoma Civiliniame ir Baudžiamajame kodekse, atsiranda ne tik piniginė atsakomybė“, – apie prieš dvejus metus registruotą įstatymo pataisą kalba V. Zabilius.

Sąvokų gimnastika Su tokia NT rinkos intervencija nesutinka Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.

Prieš dvejus metus rengtame šios įstaigos komentare teigiama, kad dėl suvaržymų brokeriams taps sunkiau įžengti į rinką ir galiausiai pabrangs paslauga klientams. Šiandien ši LLRI pozicija nėra pasikeitusi. Instituto ekspertai tvirtina, kad NT brokerių veikla nėra ir negali būti homogeniška, aiškiai apibrėžiama ir reglamentuojama bei licencijuojama, neegzistuoja idealus NT brokerio apibrėžimas. NT brokerių įvairovė iliustruoja ir atspindi paklausos įvairovę.

Tokios pozicijos laikosi

NT paslaugų bendrovės „Newsec Baltics” tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos regionui Mindaugas Kulbokas.

Jo manymu, rinkos skaidrumo reikia siekti draudžiant sandorius atlikti grynaisiais pinigais. „Galiu pasakyti, kaip Aliaksandras Lukašenka išsprendė šią problemą: neleido vaikščioti be brokerio pažymėjimo. Jeigu jis ateitų į mūsų šalį, greitai pritaikytų tokį modelį.

Apskritai čia yra žodžių žaismas. Jei brokeriams ir tarpininkams reikės laikyti egzaminus ir gauti pažymėjimus, kiti pasivadins konsultantais ir tokią tvarką apeis. Laisvojoje rinkoje tai yra sąvokų žaidimas, o esminis klausimas išlieka, ar jie moka mokesčius“, – teigia jis.

Natūralu, kad vienoje iš fundamentaliausių ūkio rinkų nebus vieningai sutarta dėl reguliavimo. Aišku tik viena – bendrovės etikos stokos problemą bando spręsti savo jėgomis, o klientai apskritai nesiekia ieškoti aktyvesnių kovos su neetiškai besielgiančiais brokeriais būdų, nes su jais susiduria dažniausiai tik kartą gyvenime.

Nuo 2011 metų bendruomeninio finansavimo mastas išaugo daugiau nei 240 proc. ir, panašu, sparčiai augs ateityje. Ši finansų inovacija patraukli verslo pasaulio mažiesiems – smulkiajam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams.

Pasaulyje labiausiai paplitęs finansavimo modelis remiasi aukojimo principu ir veikia panašiai kaip Lietuvoje populiarus grupinis apsipirkimas.

Naudodamas bendruomeninio finansavimo platformas, pavyzdžiui, „Kickstarter“, „Indiegogo“, „FundedByMe“, verslo ar socialinio projekto autorius paskelbia savo idėją ir jai įgyvendinti reikalingą sumą, o žmonės skiria nedideles sumas jiems patinkančiai idėjai. Pinigų, surinktų pagal šį modelį, grąžinti nereikia – aukotojams paprastai atsidėkojama pirmaisiais gaminiais ar kitomis nedidelėmis dovanomis. Vis dėlto pastaruoju metu sparčiai populiarėja ir kiti bendruomeninio finansavimo modeliai, ypač veikiantys skolos ir kapitalo pagrindais. Manoma, kad pastarasis finansavimo modelis

turi ypač šviesią ateitį – atiduodamos dalį akcijų mainais į finansinį kapitalą įmonės iš visuomenės galėtų surinkti nepalyginamai didesnes sumas, o šio pobūdžio finansavimas taptų rimtu konkurentu verslo angelams bei ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondams.

Dėl nesudėtingo naudojimo, mažų išlaidų ir beveik neegzistuojančio reguliavimo šis novatoriškas finansavimo būdas tampa ypač populiarus tarp startuolių, smulkiųjų ir vidutinių įmonių bei kitų asmenų ir organizacijų, kurių tradicinės finansų institucijos paprastai nėra linkusios finansuoti.

Be to, bendruomeninis finansavimas suteikia naujų galimybių jaunimui ir asmenims, gyvenantiems regionuose, kuriuose alternatyvūs verslo finansavimo šaltiniai dar nėra pakankamai išvystyti.

2013 metais šiuo būdu buvo finansuota projektų už maždaug 5,1 mlrd. JAV dolerių, tai yra 2,4 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2012-aisiais.

Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinė

» Žmonės skiria

nedideles sumas jiems patinkančiai idėjai

bendruomeninio finansavimo rinka pasieks net 10 mlrd. JAV dolerių. Bendruomeninis finansavimas po truputį skverbiasi ir į Lietuvą – vis daugiau lietuvių naudojasi užsienyje veikiančių minios finansavimo platformų paslaugomis, o prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo veikti ir pirmoji lietuviška tokio finansavimo platforma.

Vis dėlto toks finansavimas susijęs ir rizika, kurios dėl menko ir fragmentiško reguliavimo gali būti sunku išvengti.

Investuotojai niekaip nėra apsaugoti nuo nesąžiningo siekiančiųjų finansavimo elgesio ar nesėkmingų projektų, o pasitraukimo galimybės yra ribotos. Pinigų plovimas naudojant minios finansavimą yra dar vienas neigiamas šios finansų inovacijos aspektas. Siekiant apsaugoti investuotojus ir užkirsti kelią pinigų plovimui yra būtinas šioks toks šio sektoriaus reguliavimas. Profesionalus investuotojų konsultavimas ir švietimas taip pat galėtų padėti sumažinti šias rizikas. Kita vertus, nors reguliuotojai šioje srityje atsilieka, svarbu suvokti, kad reguliavimo priemonės turėtų būti adekvačios ir ne per griežtos. Priešingu atveju bus užslopinta pati bendruomeninio finansavimo esmė – inovacijų palaikymas ir žmonių verslumas.

Skaitmeninė karta

14

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

M. Cooperis: bent maža dalimi prisidėjau prie visuomenės Į negyvenamą salą nedaug kas imtų mobilųjį telefoną, tačiau be jo išėję iš namų dauguma jaučiasi lyg be rankų. Šiandien įrenginio išradėjas Martinas Cooperis savo sukeltą revoliuciją vadina mažu indėliu į visuomenę.

Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

1

973 metais M. Cooperis su savo komanda pasauliui pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną „Motorola Dyna TAC“. Aparatas kainavo beveik 4 tūkst.

JAV dolerių, o kalbėti juo buvo galima pusvalandį.

Tiesa, tai nebūtų buvusi pati lengviausia užduotis, nes telefonas svėrė daugiau nei kilogramą.

Vėliau įrenginio svoris buvo sumažintas perpus.

Jo prototipo bateriją visiškai įkrauti užtrukdavo 10 valandų.

Gyventi be mobiliųjų įmanoma Šiandien išmanieji telefonai lengvai telpa kišenėje, o jų procesoriai yra tūkstančius kartų galingesni nei tie, kurie vykdant „Apollo 11“ programą nutupdė žmogų Mėnulyje.

Technologijų galia ir patogumas kartais paverčia mus įkaitais, tačiau N. Cooperis teigia įsivaizduojantis pasaulį be mobiliųjų telefonų, tik jis būtų kitoks nei yra šiandien. „Pasaulis be mobiliųjų būtų ne toks produktyvus.

Jei aš ir mano komanda nebūtume sukūrę mobiliojo telefono 1973 metais, toks įrenginys vis tiek anksčiau ar vėliau būtų buvęs išrastas. Mes tik aplenkėme pasaulį maždaug 10 metų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė mobiliojo telefono išradėjas.

Technologijų Olimpas nėra nepajudinamas Mobiliųjų technologijų kompanija „Motorola“ buvo šios rinkos pionierė, tačiau šiandien yra nustumta į šoną ir gamina nišinius produktus. „Labai liūdna, kad taip susiklostė „Motorolos“, kuri vis dar imasi inovatyvių projektų, likimas, tačiau net „Apple“, „Samsung“ ir „Google“ neturi nuolatinių pozicijų. Vartotojai gali būti labai impulsyvūs, jie rinksis naujus gamintojus, jei nusivils senaisiais. Sėkmė neturi garantijos“, – teigė M. Cooperis.

Paklaustas, ar išmanieji telefonai taps dar tobulesni ir plėsis į tokias nišas kaip išmanieji laikrodžiai ar telefonų ir planšetinių kompiuterių hibridai, pašnekovas atsakė, kad šie aparatai ir toliau bus tobulinami. Pasak jo, kol kas šis procesas yra tik pradžios stadijoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta vis daugiau kalbų, kad „Motorola“ savo veikla ir produktais ims judėti dėvimų technologijų link.

Jau dabar oficialiai žinoma, kad vasarą kompanija kartu su technologijų milžine „Google“ pristatys išmanųjį laikrodį „Moto 360“. Jis bus ir išmanus, ir visa esybe panašus į laikrodį, nes būtent tokios simbiozės rinka reikalauja jau nuo 2013 metų.

Tiesa, kokie bus kom-

impulsyvūs, jie rinksis naujus gamintojus, jei nusivils senaisiais

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82. Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

Martinas Cooperis

1950-aisiais baigė Ilinojaus technologijos institutą Po septynerių metų čia įgijo elektronikos inžinieriaus magistro laipsnį Tarp studijų įsirašė į JAV jūros pajėgų rezervą ir dalyvavo Korėjos kare kaip povandeninio laivo karininkas 1973-aisiais su savo komanda pasauliui pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną 1983 metais Kalifornijoje su žmona Arlene Harris įkūrė naujų idėjų ir kompanijų inkubatorių „Dyna LLC“.

»

Technologijų vystymasis ateityje gali valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius

Nauja rinka – klientų potyriai

» Vartotojai gali būti labai

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

CV

Šiandien šuolis tarp pirmojo mobiliojo ir įprasto išmaniojo telefono yra neįtikėtinas, bet M. Cooperis teigia, kad tai tik pradžia. AFP nuotr.

panijos produktai ir kaip keisis jos strategija, sunku prognozuoti, nes dar šiais metais Kinijos technologijų kompanija „Lenovo“ už 2,9 mlrd. JAV dolerių įsigijo „Google“ priklausiusį „Motorolos“ įrenginių verslo padalinį. Kinai jau dabar yra didžiausi kompiuterių rinkos žaidėjai, taigi tikėtina, kad šis sandoris bus susijęs su kompanijos plėtra mobiliųjų technologijų rinkoje. „Pirmiausia turėsime pamatyti, ką „Lenovo“

planuoja daryti su „Motorola“. Patys išmanieji įrenginiai savaime neturi ateities potencialo. Šiandien gamintojai didžiausią dėmesį privalo skirti vartotojų pojūčiams“, – pabrėžė mobiliojo telefono išradėjas.

Ekscentriškas, bet kuklus 1973 metų balandį M. Cooperis viešai pademonstravo mobiliojo telefono prototipą Manhatene, Niujorke. Pirmiausia jis paskambino į „Motoro-

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

los“ centrinę dispečerinę, iš ten signalas buvo nukreiptas į AT&T antžemines linijas. Tada M. Cooperis surinko pagrindinio savo konkurento dr. Joelio Engelio iš „Bell Labs“ numerį ir pasakė: „Joeli, čia Marty. Skambinu iš mobiliojo telefono, tikro rankinio mobiliojo telefono.“ Taip pirmąkart pasaulyje buvo pademonstruota, kad galima skambinti kiekvienam žmogui asmeniškai, o ne į tam tikrą vietą, kurioje, manoma,

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 8 685 69496, reklama@balsas.lt

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

žmogus yra. Prasidėjo mobiliųjų komunikacijų era, tačiau savo vaidmens M. Cooperis nesureikšmina. „Man nereikia būti garsiam, jaučiuosi laimingas, kad bent maža dalimi prisidėjau prie visuomenės gerovės“, – paklaustas, ar žmonės jį atpažįsta gatvėje, atsakė išradėjas.

M. Cooperis Vilniuje balandžio 11 dieną vyksiančioje progreso konferencijoje „Login 2014“ skaitys pranešimą „The Handy Revolution – Is it Over, or Just Beginning“.

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 150 Tiražas 20 000

Nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

CV-Online klientas „Suitsupply“ – vyriškų drabužių tinklas, sparčiai besiplečiantis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Išskirtinės kokybės ir madingiausių modelių „Suitsupply“ kolekcija skirta šiuolaikiniam žmogui. Tai kokybiški vyriški kostiumai, marškiniai ir kaklaraiščiai, sukirpti bei pasiūti geriausiose Europos ateljė. Šiandien įmonė ieško naujo komandos nario dirbti Vilniuje, parduotuvėje, esančioje PC „Europa“.

Siūlomas darbas

PARDAVĖJAI (-UI)-KONSULTANTEI (-UI) Mes tikimės, kad Jūs: • Turite „akį“ madai; • Esate nuolatos pozityviai nusiteikęs ir paslaugus; • Mokate derinti eleganciją ir patirtį; • Esate drabužio dydžio, modelio ir spalvos parinkimo ekspertas.

Mums taip pat svarbu, kad Jūs: • Mokate anglų ir rusų kalbas; • Turite darbo patirties prekybos srityje (mada, drabužiai).

Ar tai Jūs?

Mes norime Jus priimti į draugišką, profesionalų ir patyrusį mados ekspertų kolektyvą.

Tai ne trumpalaikis darbas. Atėję pas mus Jūs turėsite galimybę augti profesinėje srityje, tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Jūsų pastangos bus dosniai atlygintos.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

CV-Online klientė – UAB Baltijos kontaktų grupė – yra lyderiaujanti privataus kapitalo bendrovė, priklausanti tarptautiniam firmų susivienijimui „BK Group“. Apima Lietuvos, Latvijos ir Estijos intensyvios veiklos regionus.

UAB Baltijos kontaktų grupė specializuojasi patalpų apsaugos sistemų pardavimo srityje, tiekia konkurencingus ir novatoriškus produktus, atstovauja gerai žinomiems gamintojams pasaulyje. Šiandien įmonė kviečia prisijungti ir tapti profesionaliu pardavimo vadybininku-techniku, dirbti Klaipėdoje.

PARDAVIMO VADYBININKAS TECHNIKAS Darbo pobūdis: • Darbas su esamais klientais ir naujų paieška; • Poreikių aiškinimasis ir pasiūlymų rengimas; • Klientų konsultavimas techniniais klausimais; • Projektinių sąmatų skaičiavimas; • Pardavimo planavimas ir įgyvendinimas.

Reikalavimai: • Darbo patirtis pardavimo/klientų aptarnavimo srityse; • Aukštasis (telekomunikacijų, IT arba elektronikos inžinerijos) srities išsilavinimas; • Gebėjimas dirbti komandoje; • Atsakomybė ir inovatyvumas; • Noras tobulėti, mokytis, dirbti; • Anglų kalbos žinios; • Gebėjimas planuoti darbus ir siekti užsibrėžtų tikslų. Įmonė siūlo: • Dinamišką darbą draugiškame kolektyve; • Visas motyvacines priemones; • Tobulėjimo ir karjeros galimybes; • Konkurencigą atlygį ir priedus, priklausančius nuo Jūsų pasiektų rezultatų.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą ir skelbimo Nr., siųskite iki 2014 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

Karjera

15

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – UAB GAUDRĖ – apšvietimo sistemų specialistai, siūlantys išskirtinius ir modernius apšvietimo sprendimus, maksimaliai atitinkančius klientų poreikius.UAB „Gaudrė“ yra lyderiaujanti įmonė elektrotechnikos srityje ir dirbanti daugiau kaip 20 metų. Šiandien įmonė kviečia prisijungti prie šaunaus kolektyvo Vilniuje

Elektronikos prietaisų gamybinė įmonė, teikianti aukštos kokybės ir aukšto technologinio lygio elektronikos gamybos paslaugas, darbui Vilniuje ieško

PARDAVIMO VADYBININKĄ (-Ę)

Darbo pobūdis: • Efektyvus ir kokybiškas elektronikos komponentų sandėlio darbo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė; • Sandėliuojamų komponentų kiekio optimizavimas dirbant kartu su Tiekimo skyriumi; • Optimalaus komponentų ženklinimo, apskaitos ir sandėliavimo būdo parinkimas; • Prekių priėmimas, ženklinimas, sandėliavimas, gaminių komplektavimas, paruošimas ir išdavimas gamybai; • Sandėlio priežiūra, tvarkos ir švaros užtikrinimas; • Nuolatinė sandėlio likučių patikra, inventorizacijų atlikimas.

(DARBAS SALONE) Darbo aprašymas: • Pardavimo vykdymas mažmeninėje prekyboje; • Bendravimas su privačiais klientais ir jų konsultavimas apšvietimo klausimais; • Komercinių pasiūlymų ruošimas, užsakymų vykdymas; • Darbas su buhalterinės apskaitos programa „Navision“.

Reikalavimai Jums: • Sėkminga darbo patirtis pardavimo ar klientų aptarnavimo srityje; • Aukštasis išsilavinimas vadybos ir/ar dizaino srityje; • Anglų kalbos žinios (rusų – būtų privalumas).

Mums taip pat labai svarbu, jei Jūs: • Domitės šiuolaikinio interjero dizaino sprendimais; • Esate kūrybingas ir išradingas bendraudamas su klientais; • Esate komunikabilus, iniciatyvus, savarankiškas.

Mes Jums siūlome: • Darbą socialiai atsakingoje įmonėje; • Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes; • Konkurencingą atlygį.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą ir skelbimo Nr., siųskite iki 2014 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

SANDĖLININKO / SANDĖLIO APSKAITININKO

Reikalavimai: • Aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas; • Būtina bent 1 metų panašaus darbo patirtis; • Gerai išmanyti sandėliavimo procesus; • Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, (Access, Excel, Agnum); • Gebėjimas dirbti komandoje ir savarankiškai bei atsakingai priimti sprendimus; • Kruopštumas, organizuotumas, atsakingumas, iniciatyvumas, analitinis mąstymas; • Elektronikos komponentų išmanymas būtų pranašumas.

Kompanija siūlo: • Draugišką kolektyvą, įdomų, atsakingą ir dinamišką darbą bei geras darbo sąlygas; • Realias karjeros perspektyvas (sandėlio vadovas).

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

UAB Baltijos informacinių technologijų institutas yra moderni informacinių technologijų įmonė, teikianti informacinių sistemų projektavimo, kūrimo, diegimo, integravimo, priežiūros ir vystymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms. Įmonės vykdomų projektų tikslas – didinti medicininės informacijos prieinamumą, saugumą, panaudojimo operatyvumą bei kokybę, tobulinti teikiamų medicinos paslaugų lygį panaudojant pažangiausias technologijas. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

CV-Online klientas – UAB Stiklų ekspertai – tai automobilių stiklų specialistų, turinčių daugiametę patirtį, komanda. Įmonė užsiima didmenine ir mažmenine automobilių stiklų prekyba ir jų montavimu. Šiandien įmonė plečia savo komandą ir Alytuje kviečia prisijungti

.NET PROGRAMUOTOJAS (BITI)

VADYBININKĄ (-Ę)

Darbo pobūdis: • Palaikyti ir tobulinti esamas įstaigos informacines sistemas; • Kurti naujas sistemų galimybes pagal naudotojų poreikius.

Darbo pobūdis: • Parduoti įmonės paslaugas bei prekes; • Bendrauti su esamais ir naujais įmonės klientais; • Teikti konsultacijas apie produktus ir paslaugas; • Ruošti pardavimo dokumentus.

Kodėl verta dirbti pas mus?

Mes esame geriausi savo srities specialistai ir nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą, nuolatinį tobulėjimą, nes tik profesionalūs darbuotojai gali užtikrinti veiklos sėkmę ir įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonėje rūpinamės palankia ir motyvuojančia darbo aplinką. Dirbti mūsų komandoje verta, nes įgysi įvairiapusės patirties, išmoksi drąsiai pasitikti iššūkius, įsiliesi į draugišką ir profesionalų kolektyvą. Taip pat siūlome lankstų darbo laiką.

Reikalavimai: • Didelis noras dirbti stiklų ekspertų kolektyve; • 2 metų panašaus pobūdžio darbo patirtis; • Atsakomybė, komunikabilumas, sąmoningas numatytų tikslų siekimas; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Laukiame tavęs, jeigu: • Puikiai išmanai C# ir .Net „server-side“ technologijas: WCF, WebAPI, ASP.NET, MVC; • Gerai žinai HTTP protokolą, HTML, XML(XSLT), REST.

Įmonė siūlo: • Geras darbo sąlygas; • Atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų; • Žinias ir naują patirtį; • Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.