Ekonomika.lt Nr 14 (152) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ K. Juščius: Kai esi darboholikas, negali R. Šėgžda:NEMOKAMAS Masiškai išSAVAITRAŠTIS. neramumų sau atleisti, kad turėdamas dar vieną krečiamos Ukrainos lietuvių verslininkai galimybę jos neišnaudojai. kol kas nesitraukia. Plačiau 6–7 p.

Plačiau 12–13 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. balandžio 22–27 d. Nr. 14 (152)

ŠIAME NUMERYJE Parduos šokoladą su istorija Virtuvės šefas Ali Gadžijevas balandžio pabaigoje vilniečiams atvers „Ali šokoladinės“ duris. Tapęs prabangaus belgiško šokolado prekės ženklo „Callebaut“ ambasadoriumi Lietuvoje, buvęs virtuvės mitų griovėjas gamins ypatingus rankų darbo šokoladinius saldainius ir kitokius gardumynus. Plačiau 4 p.

Verslas laukinėmis sąlygomis Lietuvoje verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje verslą plėtojantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą. Plačiau 6–7 p.

Lietuvoje lošimų priklausomybės nėra Las Vegaso šviesos, Džeimso Bondo kostiumas, žvangantys žetonai... Visa tai skamba žaviai, kol netampa priklausomybe. Šiandien lošimų verslas vienodai traktuoja sekmadieniais loterijos bilietus braukančią Janiną iš Šakių ir už greitųjų kreditų pinigus ruletę sukantį Tomą iš Fabijoniškių. Plačiau 8–9 p.

Euras darbo duos neilgam Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Plačiau 12–13 p.

Užs. Nr. 152

Tiražas: 20 000

www.ekonomika.lt

Naftininkai privalės keisti kryptį Plačiau 2–3 p.

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Savaitės tema

» Naftos chemijos verslas yra gerokai

pelningesnis nei tiesioginis naftos perdirbimas, todėl, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, investuoti į jį būtų gudriausias sprendimas. Sigitas Besagirskas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Fotodiena.lt

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Šiandien svarbiausia, kad bendrovė » pradėtų vėl veikti pelningai ir kartu, suprantant kintantį naftos rinkos kontekstą, ieškoti ilgalaikių problemos sprendimo priemonių. Žygimantas Mauricas „Nordea“ vyr. ekonomistas

Savaitės tema

Kol kas apie blogiausią scenarijų ne» kalbėkime, nes dedame visas pastan-

gas, kiek tai priklauso nuo Vyriausybės, kad jo išvengtume, tačiau lygiagrečiai ir pats regionas, ir valdžia turi tam skirti daugiau dėmesio. Algirdas Butkevičius Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas

Fotodiena.lt

ĮMONIŲ NAUJIENOS Nupirko „Lietuvos draudimą“

NUOMONĖ

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Pažadų lenta pilnėja Pensijos bus ne tik kompensuojamos, jos net augs, minimali alga privalės kilti dar iki įsivedant eurą – tikras rinkimų pažadų derliaus metas.

ienas pažadas veja kitą. Premjero Algirdo Butkevičiaus nuolat kartojamas teiginys, kad per krizę sumažintos pensijos bus kompensuojamos, įgavo konkretesnį pavidalą – pataisos turėtų pasirodyti dar iki gegužės. Kaip tik prieš prezidento rinkimus. O dėl minimalios algos Seimas su Loreta Graužiniene priešakyje ketina apsispręsti dar iki vasaros atostogų. Vos pradėjome skabyti ekonomikos atsigavimo žiedelius, stipriai taupymo kišenę suveržęs dirželis atlaisvėjo, pasipylė geradarių politikų pažadai visiems pagerinti gyvenimą. Noromis nenoromis kyla de javu jausmas, primenantis dosnių socialdemokratų kelią į pensininkų širdis prieš pat krizę. Rodos, ne taip seniai dievagotasi, kad šįkart iš sunkmečio visi pasimokė, Baltijos sesė Estija liaupsinta dėl ekonominio pakilimo metu sukaupto rezervo, padėjusio jai išvengti

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 8 685 69496, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

skylės ekonomikos dugne, ko nepavyko padaryti Latvijai ir Lietuvai. Blogi išgyvenimai greit pamirštami. Nekilnojamojo turto rinką, vos sužibus euro šviesai tunelio gale, užplūdo euforija. Iki prieš krizę buvusio kainų augimo masto dar toli, tačiau iš klaidų, panašu, niekas nepasimokė. Be jokios strategijos ir neatsižvelgiant į ekonomines sąlygas vykstantis minimalios algos ar socialinių išmokų didinimas geriausiu atveju tevirs dar vienu lapeliu pažadų skelbimų lentoje, blogiausiu – turės rimtesnių ekonominių pasekmių. Išmokų didinimas – kiekvienų rinkimų koziris, tapęs ydinga asmeninių politinių interesų siekimo praktika. Vienintelis kelias iš šio užburto rato – politikų teisės užsinorėjus stumdyti pensijų dydį apribojimas. Tačiau tokia Vakarų valstybių praktika vargu ar ateis iki Lietuvos – niekas nenori atsisakyti lengvo masalo rinkėjui.

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 152 Tiražas 20 000

laikraštyje žymimi l Taip užsakomieji straipsniai

Naftininkai privalės keisti kryptį Jau kelerius pastaruosius metus stiprių pokyčių užsienio rinkose patirianti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ atsidūrė aklavietėje. Kaip gelbėsime Lietuvos ekonomikos milžiną? Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

raėjusį pirmadienį premjerui Algirdui Butkevičiui apsilankius Mažeikiuose, kilo didžiulis sąmyšis dėl padėties didžiausioje Lietuvos bendrovėje „Orlen Lietuva“. Bendrovės ir Vyriausybės derybose didžiausias dėmesys skiriamas trumpalaikėms priemonėms, o ekspertai teigia, kad problemos šaknys glūdi kur kas giliau. 2013 metais patyrusi 240 mln. litų nuostolių, Lietuvos naftos perdirbimo milžinė vargu ar šiemet galės džiaugtis bent kiek geresniais rezultatais ir jau priėmė sprendimą atleisti apie 130 darbuotojų. Eksporto mastas mažėja kas mėnesį, todėl šiuo metu bendrovė dirba 60 proc. gamybiniu pajėgumu – tai visiškas minimumas. Jei pajėgumai būtų dar nors kiek mažinami, gamyklą tektų uždaryti. Tad sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai bendrovei sprendimas reikalingas čia ir dabar. „Pastaraisiais metais „Orlen Lietuva“ įgyvendino daug veiklos optimizavimo priemonių, kurios leido padidinti gamybos ir pardavimo efektyvumą, optimizuoti sąnaudas ir darbuotojų skaičių. Tai padaryta siekiant pagerinti bendrovės finansinius rezultatus. Tačiau vidinio optimizavimo priemonių galimybės jau išseko. Gamyklos problemos glūdi kitur. Kalbant

apie logistiką, bendrovės dislokacija yra prasčiausia tarp 11 naftos perdirbimo įmonių, veikiančių šiame regione“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Orlen Lietuvos“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis.

Logistika – didžiulė problema Logistikos prasme nepatogioje vietoje įsikūrusios lenkiško kapitalo koncernui „PKN Orlen“ priklausančios įmonės vadovai prie derybų stalo premjero prašė nedelsiant spręsti didelių logistikos išlaidų problemą. „Kreipėmės į premjerą dėl geležinkelių tarifo sumažinimo. Nežinome, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ mūsų konkurentams iš Baltarusijos ir Rusijos siūlo mažesnius tarifus nei mums. Dėl šios priežasties vienintelė Lietuvoje naftos produktų gamintoja negali būti konkurencinga ir tęsti veiklą naftos perdirbėjams itin nepalankioje makroekonominėje aplinkoje“, – teigė A. Stasiulaitis. Paprašytas pakomentuoti situaciją, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka teigė suprantantis padėtį, į kurią dėl pasaulinių naftos kainų yra patekusi „Orlen Lietuva“, tačiau pabrėžė, kad bendrovės reikalavimai neturėtų prasilenkti su elementaria verslo etika. „Informavome premjerą, kad mūsų taikomi tarifai – beveik mažiausi Europoje, todėl sąlygos vežti krovinius tikrai yra geros.

„Orlen Lietuvos“ atstovų teiginiai, neva mes Baltarusijos tranzitui taikome mažesnius tarifus, nėra korektiški. Negalima lyginti vietos krovinių vežimo tarifų su tranzitu į Klaipėdą“, – sakė S. Dailydka. Nors viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė pranešimų, kad „Lietuvos geležinkelių“ pozicija „Orlen Lietuvos“ atžvilgiu yra gana griežta ir derėtis neketinama, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ komentuodamas situaciją premjeras A. Butkevičius su tuo nesutiko. „Netiesa, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nėra linkę derėtis. Šiandien bendradarbiaujama pagal 2009 metais pasirašytą sutartį, kurioje numatyti bendradarbiavimo principai, tarp jų – ir tarifų skaičiavimo bei mokėjimo už paslaugas tvarka. Bet kokius iškilusius klausimus, susijusius su sutartimi, šalys turi spręsti derybomis“, – teigė ministras pirmininkas. „Orlen Lietuva“ už pirmąjį metų ketvirtį „Lietuvos geležinkeliams“ skolinga 5 mln. litų nesumokėto infrastruktūros mokesčio.

Paklausa mažėja Populiarėjančios skalūnų dujos JAV yra laikomos viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Orlen Lietuva“ atsidūrė dabartinėje situacijoje. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ padėtį bendrovėje komentavę „PKN Orlen“ atstovai Lenkijoje teigė, kad anksčiau „Orlen Lietuva“ pusę savo produkcijos ekspor-

FAKTAI „Orlen Lietuva“

••2012 metais bendrovė „Orlen Lietuva“ uždirbo 200 mln. litų pelno, 2013 metais patyrė 235 mln. litų nuostolį ••Vien per paskutinį 2013ųjų ketvirtį „Orlen Lietuva“ patyrė 162 mln. litų nuostolį ••Dėl finansinių problemų „Orlen Lietuva“ planuoja atleisti apie 130 darbuotojų.

Svarstant apie valstybės paramą „Orlen Lietuvai“ derėtų nepamiršti, kad tai yra Lenkijos koncerno valdoma bendrovė. Reuters

» „Orlen Lietuvos“ dabar išgyvenami

pokyčiai yra ne vien mūsų šalies, bet ir visos Europos problema

tuodavo į JAV, o dabar yra priversta ieškotis naujų rinkų. Kaip teigė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, „Orlen Lietuvos“ dabar išgyvenami pokyčiai yra ne vien mūsų šalies, bet ir visos Europos problema. „Prasidėjus skalūnų revoliucijai JAV bei augant konkurencijai iš Artimųjų Rytų, Europoje esančios įmonės praranda konkurencingumą. Manyčiau, kad artimiausiu metu padėtis Senajame žemyne kardinaliai nepasikeis, tad galima tikėtis arba įmonių konsolidacijos, arba dalies įmonių pasitraukimo“, – sakė Ž. Mauricas. Pasak jo, dabar svarbiausias tikslas turėtų

būti rasti perspektyvių verslo nišų ir daryti viską, kad įmonė dirbtų nenuostolingai. „Žinoma, pavyzdžiui, nutiesti produktotiekį galėtų būti trumpalaikis problemos sprendimas, tačiau, atsižvelgiant į visą Europos kontekstą, reikėtų ilgalaikio sprendimo“, – mano ekonomistas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, „Orlen Lietuvos“ būklę gerokai pablogino ne tik laipsniškas Amerikos rinkos užsivėrimas, bet ir politinė krizė Ukrainoje, kurios rinka taip pat yra svarbi bendrovei. „Patys ukrainiečiai sako, kad „Orlen“ iš jų rinkos

atsitraukti neturėtų, nes ši kompanija – vienintelė, tiekianti kokybiškus degalus į Ukrainą, kur yra daugybė išteklius valdančių oligarchų“, – savaitraščiui sakė S. Besagirskas. Vis dėlto ekspertas atkreipė dėmesį, kad padėtis, kurioje atsidūrė „Orlen Lietuva“, nėra trumpalaikėmis priemonėmis išsprendžiama problema, mat naftos perdirbimo verslas merdi visoje Europoje. S. Besagirsko manymu, dabar palankiausia būtų bendrovės veiklą kreipti chemijos pramonės linkme. „Naftos chemijos verslas yra gerokai pelningesnis nei tiesioginis naftos perdirbimas. Aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje investavimas į tai būtų gudriausias sprendimas“, – teigė jis. Deja, pasak eksperto, šią pramonę „PKN Or-

len“ vysto Lenkijoje ir Čekijoje, tad natūralu, kad Lietuvoje to daryti dabar, deja, neapsimokėtų. „Tokioje situacijoje gelbstint „Orlen Lietuvą“ ir nusprendus investuoti į naftos chemijos pramonę, manau, dalį rizikos turėtų prisiimti valstybė, pavyzdžiui, panaudodama Europos Sąjungos struktūrinius fondus“, – sakė S. Besagirskas.

Paramos galimybės ribotos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liudas Jurkonis teigė, kad svarstant apie valstybės paramą „Orlen Lietuvai“ derėtų nepamiršti, jog tai yra Lenkijos koncerno valdoma bendrovė. „Bet kokia tiesioginė parama „Orlen Lietuvai“ yra praktiškai negalima arba ją itin riboja konkurencijos teisė. Svarbu pa-

brėžti ir tai, jog tiesioginė parama šalies kaimynės įmonėms galėtų sulaukti neigiamos kitų Lietuvos įmonių, kurios ir taip dažnai pasigenda teigiamo ir paskatinančio Vyriausybės dėmesio, reakcijos, – kalbėjo L. Jurkonis ir pridūrė, kad dėl šių priežasčių paramos bendrovei klausimas turėtų būti sprendžiamas taip, jog neapribotų kitų Lietuvos įmonių galimybių pretenduoti į valstybės ar ES struktūrinių fondų paramą. – Kitas galimas sprendimas būtų veiklą nukreipti į alternatyvių energetikos rūšių vystymą Lietuvoje kaip vieną prioritetinių ūkio šakų. Tokiu atveju svarbu, kad lėšos nebūtų skirtos tik vienai įmonei, bet būtų paskirstytos remiantis nediskriminavimo, skaidrumo principais ir užtikrinant didžiausią tokio pobūdžio investicijų grąžą valstybei.“

PZU susitarė dėl bendrovės „Lietuvos draudimas“ įsigijimo. Fotodiena.lt

Lenkijos draudimo bendrovė PZU vykdydama tarptautinę plėtrą iš „RSA Insurance Group“ įsigis bendrovę „Lietuvos draudimas“. PZU taip pat įsigijo Latvijos draudimo bendrovę „Balta“, Estijos „Codan Forsikring A/S“ padalinį ir Lenkijos bendrovę „Link4“. Bendra sandorio vertė – apie 360 mln. eurų. Minėtas draudimo bendroves PZU įsigijo atsižvelgdana į reguliavimo institucijų ir antimonopolinius reikalavimus.

Augo trečdaliu E. verslo ir programavimo paslaugas teikiančios NFQ grupės pajamos 2013 metais sudarė 19,5 mln. litų, arba 32 proc. daugiau nei 2012-aisiais, kuomet jos siekė 14,7 mln. litų. Šiemet NFQ numato išlaikyti pernykščiam artimą augimo tempą. Pernai pajamų augimui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs senųjų NFQ klientų projektų mastas, nauji klientai Vakarų Europoje ir pradėtas diegti NFQ sukurtas e. verslo variklis.

200 naujų darbo vietų

Gamykla „BOEN Lietuva“ įdarbins dar 200 darbuotojų. Bendrovės nuotr.

Vienai iš dviejų didžiausių Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupių „Bauwerk Boen Group“ priklausančios gamyklos „BOEN Lietuva“ darbuotojų skaičius pernai išaugo 28,6 proc. – nuo 756 iki 972. Elektrėnų savivaldybėje įsikūrusi įmonė planuoja ir toliau plėstis – žada sukurti dar maždaug 200 naujų darbo vietų. Planuojama, kad metų pabaigoje įmonėje dirbs apie 1 180 darbuotojų.

Savas verslas

1 3

SAVAITĖS KLAUSIMAS 1) Taip, informacijos užtenka 36 % 2) Taip, bet galėtų būti ir daugiau 20 % 3) Ne, informacijos trūksta 43 %

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

4) Ne, bet man neaktualu 1 %

Ar gaunate pakankamai informacijos apie euro įvedimą Lietuvoje?

Likus mažiau nei 7 mėnesiams iki dienos, kai planuojama Lietuvoje įvesti eurą, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo rengtis perėjimui prie naujosios valiutos. Skaitytojų klausėme, ar jiems užtenka informacijos apie euro įvedimą Lietuvoje.

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

Parduos šokoladą su istorija siai būna ir konditeris, ir kulinaras, tai nėra labai gerai, nes šios sritys skirtingos. Persiorientuoti nebuvo lengva, tačiau man šokoladas, kad ir koks įnoringas, labai patinka. Su didžiuliu susidomėjimu mokausi ir ieškau naujų gamybos būdų.“

Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

■ Virtuvės šefas Ali Gadži-

jevas balandžio pabaigoje vilniečiams atvers „Ali šokoladinės“ duris. Tapęs prabangaus belgiško šokolado prekės ženklo „Callebaut“ ambasadoriumi Lietuvoje, buvęs virtuvės mitų griovėjas gamins ypatingus rankų darbo šokoladinius saldainius ir kitokius gardumynus. „Mano klientai – mėgstantys keliauti ir išrankiu skoniu pasižymintys žmonės. Suprantu, kad mano produkcija gana brangi ir turbūt ne kiekvienam tokia kaina prieinama, tačiau noriu gaminti kokybiškus saldumynus, orientuotis į kokybę, o ne kiekybę. Tad tokie ir mano klientai – išrankūs bei vertinantys išskirtinę kokybę, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė A. Gadžijevas. – Šokoladas ir apskritai saldumynai žmonėms teikia didžiulį malonumą. Vadinasi, parduodu didžiulį malonumą. Daug keliaujantys žmonės, užėję į mano šokoladinę, galės prisiminti kur nors svetur ragautą skonį. Parduosiu ne tik šokoladą, bet ir istoriją.“ Bazilijonų gatvėje įsikursianti „Ali šokoladinė“ bus vieta, kurioje

ĮDOMU

Komandą suburti nelengva

A. Gadžijevas Bazilijonų gatvėje atidarys nuosavą šokoladinę. Ruslano Kondratjevo nuotr. žmonės galės ne tik paragauti netikėtų šokolado skonių, bet ir išgirsti apie kuriamą produkciją. „Kaip įmanoma dažniau stengsiuosi pats sukiotis parduotuvėlėje, rodyti klientams, kaip yra gaminami saldainiai, pasakoti, kuo vienas aromatas skiriasi nuo kito ir pan. Manau, kad taip kuriama pridėtinė vertė. Šokolado gamintojų konkurencija šiandien yra nemaža, todėl tik pasitelkdamas istoriją, siek-

» Kartu su

Idėja gimė netikėtai

šokoladu parduosiu ir prisiminimus damas įdomiai pateikti savo

produkciją

gali

burti savo klientų ratą“, – teigė A. Gadžijevas. Šiuo metu pašnekovo gaminamų saldainių jau parduodama

partnerių

„No

„Mamma

sugar“,

mia! Delikatesai“, „Šviežia kava“ parduotuvėse.

Paklaustas, kaip nuo kulinarijos perėjo prie konditerijos, A. Gadžijevas neslėpė, kad tai nutiko netikėtai. „Niekada nesvajojau atidaryti savo šokoladinės. Kartą bičiulis, užsiimantis konditerijos prekių importu, pasiūlė išbandyti jėgas ir padirbėti su šokoladu. Man labai patiko, tad kilo mintis plėtoti šią veiklą, – sakė A. Gadžijevas. – Nors virtuvės šefas dažniau-

Pasisukus pokalbiui apie komandą, A. Gadžijevas neslėpė, kad teiginiai, jog Lietuvoje nėra darbo, jam kelia nuostabą. „Tinkamų darbuotojų savo komandai ieškojau porą mėnesių. Preciziškų ir kruopščiai dirbančių žmonių rasti sunku, ypač jei turi savo standartus, tiksliai žinai, ko iš savo darbuotojo norėtum“, – kalbėjo kulinaras. Žmonėms dažnai atrodo, kad rankų darbo gaminiai gali būti padaryti bet kaip, tačiau tai, pasak pašnekovo, visiška netiesa. „Dirbu su itin brangiomis formelėmis, kurias būtina kruopščiai prižiūrėti. Tad savo versle susiduriu su dviem pagrindinėmis problemomis: žmonės, turintys patirties, dažnai mano, kad išmano geriau už tave, o dirbdamas su jaunais ir nepatyrusiais darbuotojais neretai pluši už du“, – pasakojo A. Gadžijevas.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Verslą kurkite ne sau, o vartotojui Šiuolaikiniai įmonių valdymo principai yra nepakankami, teigė verslo procesų valdymo architektas Rogeris Burltonas, viešėdamas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Jis tikino, kad šiuolaikinė verslo rinka praryja vis daugiau kompanijų tik todėl, kad šios savo produkciją ir paslaugas nukreipia į vartotoją, tačiau dažnai nesugeba įgyvendinti verslo procesų.

Verslo idėja – tarsi religija Investuotojo Antano Guogos inicialai šiandien puošia net kelis skirtingus prekės ženklus, tačiau jis atsargiai kalba apie savo sėkmę, nes ji pagrįsta didele, bet apskaičiuota rizika. Lipti karjera laiptais A. Guoga pradėjo prieš 20 metų eidamas „Citi Bank“ maklerio pareigas. Nuo tada investuotojas į kiekvieną verslą žvelgia kaip į įvykį, kuriam taikomos statistinės sėkmės tikimybės taisyklės.

Kurti verslą baigus mokyklą vėlu? Dažnai mokyklose jaunimui visiškai neaiškinama, kad jie turi puikias sąlygas pradėti kurti verslą bei tobulėti. Antanas Bakšys, jaunosios kartos Lietuvos antrepreneris, iš patirties sako, kad mokyklinis amžius – puikus laikas verslui kurti.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

Transportas

Tikrieji japoniški „Kobelco“ ekskavatoriai vėl Lietuvoje UAB „Konekesko Lietuva“ džiaugiasi ir didžiuojasi, kad po 10 metų pertraukos vėl gali pateikti Lietuvos klientui originalius japoniškus „Kobelco“ ekskavatorius.

aujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai išsiskiria naujomis technologinėmis ypatybėmis ir atspindi Japonijos gamintojo įsipareigojimą gaminti geriausią įrangą rinkoje. „Kobelco“ įranga vertinama dėl pažangių technologijų, įskaitant novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugančią sistemą, pažangią hidraulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekonomiją. „We Save You Fuel“ (liet. Mes taupome jums degalus) – su tokiu šūkiu „Kobelco“ drąsiai sugrįžo į Europą ir Lietuvą.

Efektyvumas taupant degalus

Trys darbiniai režimai Naujoji energiją taupanti sistema turi tris darbinius režimus (didelės apkrovos, standartinės apkrovos ir naujai įdiegtą ekonomiškąjį ECO), kurie įjungiami vos spustelėjus mygtuką. Maksimali darbinė galia bei sukimo momentas užtikrina sklandų darbą įvairiose vietovėse ir tinkamą strėlės pakėlimą bei pasukimą. Pažangiausia hidraulinio valdymo sistema papildo tikslų ir sklandų strėlės valdymą. Taip sumažinamas galios sunaudojimas ir išlaidos. Pavyzdžiui, SK210LC-9 ir SK210NLC-9 modelių efektyvumas yra didesnis, palyginti su ankstesnėmis serijomis.

Pailgėjo eksploatavimo laikas Kasdienės ir reguliarios priežiūros intervalai gerokai pailgėjo, todėl p r a s t ovo s laikas sutrumpėjo, patiriama mažiau n u o s tolių ir pailgėja eksploatavimo trukmė. Dauguma kasdienės priežiūros komponentų yra lengvai ir patogiai pasiekiami nuo žemės, todėl kasdienė priežiūra tapo visiškai nesudėtinga, o hidraulinės alyvos keitimo intervalas pailgėjo iki 5 000 val., hidraulinės

Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai yra galingi, lengvai valIškastos žemės kiekis sunaudojant litrą degalų (m3/l) domi, saugios konstrukci4,7 proc. pagerėjimas H režimas, plg. su SK200-8 serijos H režimu jos ir mažiau kenkiantys aplinkai, jų priežiūra nėra 5,0 proc. pagerėjimas S režimas, plg. su SK200-8 serijos S režimu brangi. Tai puiki darbo 17,3 proc. pagerėjimas ECO režimas, plg. su SK200-8 serijos ECO priemonė operatoriams. režimu Minėti ekskavatoriai su „Hino ir MITSUBISHI“ turbokompresoriniais varikliais yra galingi, tačiau sunaudoja nedaug degalų. Dėl to jų eksploatavimo išlaidos yra mažos. Įdiegta technologija atitinka III B etapo emisijos taisykles, numatančias variklio darbo efektyvumą, optimizuojant degimą. Be to, ekskavatoriuose įdiegta automatinio sustabdymo funkcija leidžia sutaupyti dar daugiau degalų.

alyvos filtro keitimas iki 1 000 val.

Japoniška įranga patvari Geras „Kobelco“ vardas nėra grįstas vien tik naujovėmis, našumu, ekonomiškumu ir operatoriui užtikrinamu patogumo lygiu. Žinomas Japonijos gamintojas puikiai supranta, kad jo įranga turi būti patvari. Tai, kaip visada, pavyksta pasiekti dėl aukštos kokybės konstrukcijų, detalių ir apdailos, įranga dengiama ilgaamžiais dažais.

Svarbu saugumas Vienu iš svarbiausių dalykų išlieka saugumas, kurį užtikrina ir sumontuotos galinio vaizdo kameros, kad operatorius galėtų geriau matyti visą vaizdą. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi saugumo aspektu, ekskavatorių naudojant įvairiose vietose, o įrangos priežiūros reikalavimus ir diagnostikos duomenis galima matyti skystųjų kristalų displėjuje. Puikų matomumą operatoriui užtikrina platus priekinis langas. Į didelę kabiną patogu įlipti ir iš jos išlipti. Automatinė oro kondicionavimo ir garso sistema yra tik du iš daugelio

reikalavimų, standartiškai įgyvendintų siekiant, kad operatoriui būtu patogu. „Kobelco“ spyruoklinės pakabos technologija kabinoje sumažina vibraciją (50 proc. mažesnė vibracija, palyginti su ankstesniais modeliais) ir triukšmo lygį.

Apie „Kobelco“ „Kobelco Construction Machinery Europe B.V.“ priklauso „Kobelco Construction Machinery Co., Ltd. Japan“, parduodančiai ir prižiūrinčiai įvairius 1–85 tonų vikšrinius ekskavatorius. Pirmieji „Kobelco“ ekskavatoriai buvo pagaminti dar 1930 metais. 2012-aisiais „Kobelco“ baigė statyti naują ekskavatorių gamyklą Hirosimoje. Tai moderniausia ir produktyviausia pasaulyje gamykla, kurios metinė gamybos apimtis sudaro daugiau nei 11 000 vienetų. Be to, „Kobelco“ yra trumpo sukimosi spindulio ekskavatoriaus techno-

» Naujieji

ekskavatoriai yra galingi, lengvai valdomi, saugios konstrukcijos ir mažiau kenkiantys aplinkai

logijų pradininkė, aukščiausios klasės mažiausiai kuro suvartojančių ekskavatorių gamybos pramonės lyderė. „Kobelco“ per metus gamina apie 30 000 vienetų ekskavatorių.

Apie UAB „Konekesko Lietuva“ UAB „Konekesko Lietuva“ – technikos pardavimo lyderė. Būdama antrinė tarptautinės ir ilgaamžės „Konekesko“ grupės (Suomija) įmonė, UAB „Konekesko Lietuva“ atstovauja patikimiems technikos gamintojams. Bendrovė prekiauja sunkiąja technika: miškų, statybine, komunaline, kelių tiesimo, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio technika ir padargais, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra įsteigti 4 pardavimo ir techninės priežiūros centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Be to, šiemet bendrovė atidarys penktąjį techninės priežiūros centrą Šiauliuose. Šiais metais pradėjo veikti elektroninė atsarginių dalių parduotuvė, leidžianti klientui jam patogiu būdu užsisakyti reikiamas dalis, kurios yra efektyviai pristatomos. l

Užsienyje

TIK SKAIČIAI

0,5 %

Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos ekonomika smuko 0,5 proc.

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Užsienyje

„South Stream“ įšaldytas

Maistas brango mažiausiai

Negelbės mokesčių pinigais

■ Bendras rusų, italų,

■ Keturių asmenų šeimai

■ Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios užtikrins, kad bankų problemos būtų sprendžiamos pačių bankų lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.

prancūzų ir vokiečių dujotiekio projektas, kuris turėjo eiti per Juodosios jūros dugną į Bulgarijos Varnos uostą, stabdomas. Dujotiekio statybos pradėtos 2012-ųjų gruodžio 7 dieną ir pagal parengtą planą turėjo būti baigtos 2015-aisiais. Planuotas „South Stream“ galingumas – 63 mlrd. m³

dujų per metus. Bulgarija jau demontavo savo teritorijoje dujotiekio simbolinius pirmuosius suvirintus vamzdžius. Pirmieji vamzdžiai, kaip statybų pradžios simbolis, dalyvaujant „Gazprom“ atstovams, buvo suvirinti 2013-ųjų spalį. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas paskelbė apie šio projekto, kurio kaina – 16 mlrd. eurų, įšaldymą.

mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai.

Bulgarai demontavo simbolinius „Gazprom“ vamzdžius. Scanpix

Daugiausia – 4,3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3,2 proc. – Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje maisto produktų krepšelis pabrango 4,1 proc. Tokias tyrimo išvadas skelbia

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Remiantis Baltijos šalių prekybos centruose surinktais duomenimis, maisto krepšelis keturių asmenų šeimai, kaip ir pernai, brangiausiai kainavo Latvijoje – 1 145 litus, pigiausiai atsiėjo Lietuvoje – 996 litus. Estijoje jo kaina sudarė 1 097 litus. Lietuvoje krepšelis keturių asmenų šeimai brango 31 litu, Latvijoje – 45, Estijoje – 47.

Maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Fotodiena.lt

Naujos bankų pertvarkos ir indėlių iki 100 tūkst. eurų garantijų taisyklės stiprina ES bankų priežiūros sistemą

ir bankų sąjungą. Naujos bankų pertvarkos taisyklės numato, kad už bankų patirtus nuostolius visų pirma turės atsakyti jų akcininkai ir obligacijų savininkai. Kartu bankų sąjungos šalys įpareigotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuos bankai. Iš jo bus apmokami bankų nuostoliai, kai bus išnaudotos akcininkų lėšos.

Verslas laukinėmis sąlygomis

FAKTAI Neramumai Ukrainoje

••Neramumai Ukrainoje prasidėjo pernai, iš karto po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio lapkričio 28 dieną Vilniuje ••Po „referendumo“, kurio metu 96,77 proc. Krymo gyventojų pasisakė norintys būti prijungti prie Rusijos, Vladimiro Putino vadovaujama valstybė aneksavo šį pusiasalį

Lietuvoje verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje verslą plėtojantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

rieš mėnesį kalbinome lietuvių verslininkus, kurie, pasibaigus vadinamajai Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti. Gaila, tačiau prognozė, kad verslui Maidanas tik prasidės, pasitvirtino. Tuomet pašnekovai kaip vieną didžiausių grėsmių įvardijo pavojų teritoriniam Ukrainos vientisumui.

Įvykiai šioje šalyje keičiasi žaibiškai. Šiuo metu, kai rašomas straipsnis, Rytų Ukrainoje nerimsta prorusiškos jėgos. Baiminamasi, kad šio regiono neištiktų Krymo scenarijus. Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda, vertindamas bendrą padėtį, pabrėžė, kad Ukraina yra didelė, o situacija šios šalies Rytuose ir Vakaruose skiriasi kaip diena nuo nakties. Jis leidiniui teigė, kad masiškai iš neramumų krečiamos

valstybės lietuvių verslininkai kol kas nesitraukia. Kiek kitokį vaizdą piešė lietuvių verslininkai, dirbantys Rytų Ukrainoje. Šakočius Donecke kepantis lietuvis verslininkas Valdas Ladavičius tvirtino, kad šiuo metu vietos gyventojams jo gaminiai mažai terūpi. „Žmonės perka daugiau kruopų, cukraus ir kitų būtiniausių prekių. Be to, jaučiamas didžiulis pinigų trūkumas“, – pasakojo V. Ladavičius ir pri-

dūrė, kad šiuo metu staigiai sumažėjo užsakymų, tad tenka dirbti tik vieną ar dvi dienas per savaitę. Verslininko teigimu, apskritai gamybos mastas Donecke krito apie 5–10 kartų.

Sunku palikti miestą Kai miestas gyvena kone karo sąlygomis, išryškėja svarbiausi prioritetai. „Jeigu nėra politikos, ekonomikos neįmanoma kontroliuoti“, – leidiniui teigė V. Ladavičius. Šiuo metu didžiausią nerimą jam kelia nežinomybė, kas bus rytoj. Pasak pašnekovo, jeigu miestą okupuos Rusija, daugelis verslininkų iš čia išvažiuos. „Jeigu Doneckas liks Ukrainai, ir mes liksime čia“, – ateitį bandė prognozuoti lietuvis. Jis atkreipė dėmesį, kad smulkiesiems verslininkams Ukrainoje šiuo metu daug sunkiau nei stambiajam verslui. „Tiems, kas turi pinigų, nėra beveik jokių sun-

Patvirtintos taisyklės, užtikrinsiančios, kad bankų problemos būtų sprendžiamos pačių bankų lėšomis. Scanpix

••Pirmalaikiai prezidento rinkimai Ukrainoje vyks gegužės 25 dieną.

kumų palikti Donecką“, – teigė V. Ladavičius.

Nutraukė veiklą Donecko srityje dirbančio „Baldų rojaus“ direktoriaus Svajūno Jačiunsko teigimu, aplinkui vykstant karui, nieko planuoti nebegalima. „Net nežinai, kokioje šalyje nubusi rytoj, – įvykių sudėtingumą bandė perteikti jis ir prisipažino, kad dėl neramumų Rytų Ukrainoje teko apskritai sustabdyti įmonės veiklą. – Planuojame persikelti į Černigovo sritį.“ Kalbėdamas apie konkrečias priežastis, paskatinusias laikinai sustabdyti verslą, S. Jačiunskas teigė, kad daug problemų kėlė ir produkcijos transportavimas. „Vairuotojai bijo vežti, nes produkcija gali būti atimta, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, kad jį ir patį bevažiuojantį kartą sustabdė vietiniai. – Paprašė atidaryti automobilį, jį apžiūrėjo, o juk galėjo pasakyti:„Lipk iš mašinos ir būk laimingas.“

» Paprašė atidaryti automobilį, jį

apžiūrėjo, o galėjo pasakyti: „Lipk iš mašinos ir būk laimingas“

Situacija Vakarų ir Rytų Ukrainoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Reuters

Žinoma, vykstant dideliems neramumams sunku tikėtis, kad įvykiai neturės jokių padarinių verslui.

Stambus verslas kenčia mažiau Leidiniui „Ekonomika. lt“ pavyko susisiekti su bendrovės „Artiomask energija“ direktoriumi Vaidu Povilėnu, kurio vadovaujama įmonė tiekia šilumą Artiomasko miestui. Kadangi „Artiomask energija“ yra gana stambi įmonė, o miesto, kuriame ji veikia, dideli neramumai nekrečia, ir verslas labai skaudžių

padarinių nejaučia. „Neramumai mus paveikė tik tiek, kad, siekdami taupyti dujas, anksčiau baigėme šildymo sezoną“, – teigė V. Povilėnas. Vis dėlto svarbu paminėti, kad tai buvo padaryta visoje Ukrainoje. Be to, nuvertėjus grivinai, tiekėjai pabrangino savo prekes. „Mes turime tiekti žaliavas visai kitokia kaina, negu buvo numatyta biudžete, – leidiniui pasakojo „Artiomask energijos“ direktorius ir pridūrė, kad darbuotojų, nuolat patiriančių stresą dėl neaiškios situacijos, darbo

našumas tapo mažesnis. – Visi yra įsitempę, nes niekas nežino, kas nutiks po valandos.“ Pasak V. Povilėno, važiuojant gatvėmis galima išvysti daugybę barikadų, užtvarų, kurias stato vietos gyventojai. Vis dėlto verslininkas, kalbėdamas apie Ukrainoje susidariusią padėtį, įžvelgia ir pozityvumo, mat kol kas visi šie įvykiai neturėjo įtakos įmonės pajamoms, žmonės nenustojo mokėti už paslaugas. Be to, V. Povilėnas tikisi gerų permainų tolimojoje perspektyvoje. „Keičiasi Ukrainoje įstatymų bazė, intensyviai

» Nerimą kelia ir tragiška Ukrainos fi-

nansinė padėtis bei labai sulėtėjusi šalies vidaus rinka

sulėtėjusi vidaus rinka.“ Vis dėlto jis pabrėžė, kad darbai vyksta įprasta eiga.

Kijeve – jau ramiau priimami nauji įstatymai, lengvinantys sąlygas verslui. Ši šalis pamažu europėja“, – teigė jis. Nors dar anksti tikėtis realių tokių įstatymų rezultatų, pasak pašnekovo, požymiai yra pozityvūs.

Nežinomybė ir Vakaruose Situacija Vakarų ir Rytų Ukrainoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Granitą ir dolomitą Vakarų Ukrainoje skaldančios

bendrovės „Milsa“ vadovas Mantas Makulevičius savaitraščiui pasakojo, jog didžiausia problema yra tai, kad negalima imtis jokių prognozių, kaip klostysis tolesni įvykiai šalyje. „Mums blogiausia yra tai, kad vyrauja didelis nenuspėjamumas, – teigė M. Makulevičius. – Situacija per porą dienų gali visiškai pasikeisti. Nerimą kelia ir tragiška Ukrainos finansinė padėtis bei labai

Kalbėdamas apie bendrą padėtį Ukrainoje, komercijos atašė R. Šėgžda pabrėžė, kad šalies sostinėje dabar yra kur kas ramiau nei tuo metu, kai Nepriklausomybės aikštėje vyko protestai. Gyvenimas Kijeve pamažu rimsta. „Be to, dabar yra palankesnė valdžia – mažiau korupcijos, mažiau biurokratijos“, – leidiniui teigė R. Šėgžda. M. Makulevičius tvirtino, kad apie sumažėjusį

korupcijos lygį šalyje verslui dar anksti kalbėti. „Kol kas akivaizdaus trumpalaikio efekto tikrai nėra“, – sakė verslininkas.

Daug dezinformacijos „Artiomask energijos“ direktorius atkreipė dėmesį, kad vertinant įvykius Rytų Ukrainoje dažnai susiduriama su dezinformacija, kuri piešia kiek kitokį vaizdą, negu yra iš tiesų. „Visą informaciją, kuri iliustruoja padėtį Rytų Ukrainoje, reikėtų tikrinti, nes ji gali būti sąmoningai kontroliuojama Rusijos“, – teigė V. Povilėnas.

Lošimai

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Lietuvoje lošimų priklausomybės nėra

FAKTAI Lošimai Lietuvoje

••Šalyje veikia 15 lošimų ir azartinių žaidimų organizatorių ••2013 metais savo noru būti neįleisti į šias įstaigas sutiko 462 žmonės ••Pernai Lietuvoje veikė 121 lošimo stalas

Prieš 10 metų Lietuvoje prašymus neleisti žaisti azartinių žaidimų pateikė 11 žmonių, dabar pateiktų prašymų skaičius yra išaugęs daugiau nei 300 kartų. Fotodiena.lt

Las Vegaso šviesos, Džeimso Bondo kostiumas, žvangantys žetonai... Visa tai skamba žaviai, kol netampa priklausomybe. Šiandien lošimų verslas vienodai traktuoja sekmadieniais loterijos bilietus braukančią Janiną iš Šakių ir už greitųjų kreditų pinigus ruletę sukantį Tomą iš Fabijoniškių. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

er 2013 metus, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, lietuviai azartui patenkinti ir sėkmei išbandyti išleido 1,74 mlrd. litų. Tokios sumos užtektų beveik dvejus metus iš eilės išlaikyti visą Lietuvos kariuomenę. Su lošimais, lažybomis ir loterijomis kasdien tenka susidurti kiekvienam didesnio miesto gyventojui. Kazino pačiame Vilniaus miesto centre lengvai randamas, nė vienas prekybos centras neapsieina be lažybų punkto, o maisto prekių parduotuvių kasininkės kartais taip pat pasiūlo įsigyti loterijos bilietų. Vis dėlto, žvelgiant į šio verslo finansines ataskaitas pastebimas ryškus paradoksas, nes verslas, kuris nevalingai įtraukia klientus, valstybei sumoka mažiau nei loterijų sektorius.

Mokesčiai nevienodi Lošimai ir loterijos paremti laimėjimo koeficientu, todėl iš esmės vyksta tik dalyvių įnešamų pinigų perskirsty-

mas tarpusavyje, o versle pajamomis nusėda kiek daugiau nei penkiskart mažesnė suma negu įplaukos. Pernai visų lošimo stalų, automatų savininkų, lažybų ir loterijų organizatorių pajamos, išmokėjus laimėjimus dalyviams, sudarė 326,14 mln. litų. Vis dėlto visi šio sektoriaus subjektai apmokestinami labai skirtingai, nors procentinės dalys su tam tikromis išlygomis skiriasi nežymiai. „Organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 5 proc. tarifas. Organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 proc. tarifas. Lošimams lošimo automatais ir stalo lošimais nustatomas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis. Už A kategorijos lošimo automatą – 800 litų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 300 litų per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 6 000 litų per mėnesį”, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ aiškino LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas Remigijus Bielinskas.

Skirtingos grupės Loterijoms nėra taikomi amžiaus, prekybos, platinimo ir kiti apribojimai kaip kitiems lošimams. Tiesa, 2013 metų pabaigoje buvo girdima siūlymų B grupės lošimų automatus leisti statyti viešbučiuose, restoranuose ir kitose viešosiose vietose, kur šie apribojimai prarastų savo galią. Taip pat, be minėto 5 proc. tarifo, loterijų organizatoriai moka papildomus 8 proc. labdarai, kuri nelaikytina loterijų ir lošimų mokesčiu, nes mokama ne pagal Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą. Vis dėlto loterijų organizatoriams priekaištaujama, kad jų padėtis yra geresnė ir jiems taikoma lankstesnė mokesčių politika. „Šiandien yra apeliuojama tik į tai, kad mokame mažiau mokesčių. Mes mokame į biudžetą, o 8 proc. skiriame labdarai ir paramai. Ji privaloma tvarka per Olimpinį komitetą yra skiriama kūno kultūrai ir sportui“ paremti, – pasakojo didžiausios Lietuvoje lošimų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška.

Lošimų akcizo nėra Pernai Lietuvoje veikusių loterijų organizato-

riai sulaukė 174,73 mln. litų įplaukų. Išmokėjus laimėjimus, pajamos sudarė 91,29 mln. litų. Tai yra didžiausia pajamų

suma, palyginti su kitomis lošimų rūšimis, tačiau mokesčių dalis, palyginti su pajamomis, čia sudaro 26 proc. ir be-

veik dvigubai pranoksta B kategorijos automatų savininkų sumokamus mokesčius. Išryškėja paradoksas: Lietuvoje psichiatrai sutaria, kad azartiniai lošimai sukelia priklausomybę – ludomaniją. Ši yra priskiriama prie priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Pirmoji blogybė yra kompensuojama taikant akcizą alkoholiui: padengiami nuostoliai, kuriuos valstybė patiria dėl probleminio svaigiųjų gėrimų vartojimo, o pats vartojimas mažinamas didinant alkoholio kainą. Su antrąja paliekama kovoti teisėsaugai, nes vartoti ir platinti narkotikus mūsų šalyje draudžiama. Lošimų versle mokesčiams tenka atseikėti mažesnę procentinę dalį, priklausančią nuo įplaukų. Pernai lošimo stalų verslo pajamos sudarė 301,05 mln. litų, o mokesčių buvo sumokėta 8,71 mln. litų. Tai sudarė tik 2,9 proc. gautų pajamų. Kalbant apie loterijas, šis rodiklis siekia 13 proc. „Mes esame apmokestinami nuo pirmo lito, o visi kiti moka mokesčius, priklausančius nuo skirtumo tarp įplaukų ir išmokėtų

Lošimai

» Rasti kazino pačiame Vilniaus miesto

centre nėra sunku, nė vienas prekybos centras neapsieina be lažybų punkto laimėjimų“, – apmokestinimo skirtumus pabrėžė A. Muraška. Vis dėlto, kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Tete-a-tete“ kazino vadovas Samoilas Kacas, lošimai ne visada sukelia didesnę priklausomybę nei loterijos. „Švedijoje buvo atliktas tyrimas. Jis parodė, kad į lošimų priklausomybę linkusių žmonių skaičius nesikeičia, tačiau loterijose žaidžia labai didelė visuomenės dalis. Pati veikla nėra ribojama ir stebima, todėl gali įtraukti ir priklausomybę turinčius asmenis“, – aiškino jis.

Prisideda savanoriškai Kaip buvo minėta, ne loterijų organizatorių mokamų mokesčių dydis priklauso nuo gautų pajamų. Paklaustas, ar dėl paties lošimų pobūdžio azartinių žaidimų organizatoriai neturėtų labiau prisidėti prie valstybės biudžeto ir taip padėti kovoti su priklausomybėmis, S. Kacas teigė, kad, taikant loterijų apmokestinimo formulę,

lošimų verslo tiesiog neliktų. A. Muraška šiuo klausimu apmokestinimo ydos taip pat neįžvelgė. „Žinau viena – mokesčių niekas nesumažins, o padidinti gali. Kas man bus geriau? Jei kitiems mokesčiai padidės, nematau jokios naudos“, – teigė jis. Tiesa, lažybų bendrovė „TonyBet“ ir LPT kartu įgyvendina pagalbos lošėjams ir jų šeimoms projektą „Nebenoriu lošti“. Projekto tinklalapyje yra nurodyti visi su priklausomybėmis kovoti padedančių tarnybų kontaktai, galima užpildyti savanoriško draudimo lankytis lošimo namuose ir azartinių žaidimų vietose paraišką. Prie šios iniciatyvos yra prisidėję beveik visi lošimų verslo atstovai. Vis dėlto, pasak S. Kaco, tai sukelia daug sunkumų, nes probleminiai lošėjai bet kokia kaina stengiasi patekti į salonus, todėl su tuo galiausiai kovoti tenka pačiam verslui.

Yra nesprendžiamų problemų Jis tvirtino, kad tik nedaugeliu atvejų verslas sutinka pats neįsileisti klientų, nes, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje tokia sistema nėra įgyvendinta. „Mes kovojame su kitų problemomis. Internete jau dabar veikia apie 600 nelegalių lošimo portalų. Čia nėra jokių apribojimų, tačiau su bendra lošėjų priklausomybe tenka kovoti keliolikai organizatorių Lietuvoje“, – teigė S. Kacas. 2013 metų pabaigoje Seime didžiulį sąmyšį sukėlė internetinių azartinių lošimų įteisinimo Lietuvoje klausimas. Tiesa, įstatymas taip ir nebuvo priimtas. Tikėtis, kad lošimo organizatoriai Lietuvoje plačiau įsitrauks sprendžiant priklausomybės problemą, kol kas naivu, nes jų žodis bus svaresnis, palyginti su loterijų organizatorių. Taip yra todėl, kad šalyje veikia tik dvi bendrovės, rengiančios loterijas. Žvelgiant į pajamų ir sumokamų mokesčių dalį, paradoksas akivaizdus, tačiau jis šio verslo grupių nekiršina ir aštresnio dialogo greitu metu neišvysime.

Verslo švyturiai

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Verslo švyturiai

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kas antrą savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

FAKTAI BCG

••K. Juščius grybų auginimo verslą pradėjo 1994 metais ••1998-aisiais sukurtas prekės ženklas „Baltic Champignons“ ••Po ketverių metų kompanija tapo didžiausia grybų augintoja Baltijos šalyse

Kompanijos pulso per skaičius lentelėse nepajusi

••Šių metų pradžioje „Baltic Champs“ dirbo 520 darbuotojų

Prieš dvidešimt metų iš Saulėtekio bendrabučių į Gruzdžius atvažiavęs Kęstutis Juščius ėmė auginti pievagrybius. Veiklą vaikinas pradėjo iš artimųjų ir banko pasiskolinęs pinigų, o šiandien valdo didžiausią Baltijos šalyse pievagrybių verslą. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

nterviu su „Balltic Champs Group“ (BCG) įkūrėju ir savininku vyko šiai sudarius sandorį dėl bendrovės susijungimo su vienu didžiausių žemės ūkio produkcijos augintojų „Agrowill Group“. Iki šiol BCG vertėsi vien žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais. Mokytis auginti pievagrybių K. Juščius važiavo į Lenkiją. Tai darė nemokėdamas tenykštės kalbos. Naktį miegodavo automobilyje, o ryte eidavo pas ūkininkus, kad šie parodytų, kaip auginami grybai. Grįžęs į Lietuvą žinias pritaikė savo grybynuose. Tiesa, ūkis trejus metus buvo nuostolingas, tačiau dėl nuolat atnaujinamų technologijų gaminti produkciją darėsi vis pigiau. Tai leido BCG būti pranašesnei prieš konkurentus. Šiandien bendrovė toliau tobulėja ir siekia dar geresnių rezultatų. „Turiu žinoti, kas dedasi kompanijos viduje, laiko praleisiu daugiau ten, kur vyks procesai, o pagrindinė įmonės vadyba bus atiduota profesionalams“, – apie planuojamus pokyčius kalbėjo K. Juščius.

Kęstutis Juščius

1995 metais Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo bakalauro laipsnį Šiuo metu yra „Baltic Champs Group“ valdybos pirmininkas Jam priklauso 100 proc. „Baltic Champs Group“, „Lugantos“, „Agro Ramučių“ „Pašiaušės dirvos“, „Ramučių dirvos“, „Paladžio “ „Champs Polska” akcijų Vadovauja „Mycela SA“ stebėtojų tarybai.

Bendrovės nuotr.

metrų. BCG savininkas teigia turintis likti ten, kur pradėjo verslą, nesvarbu, kad kompanija žymiai išplėtė savo veiklos perimetrą. „Kaip įkūrėjas, perduodamas bendrovės vairą kitiems, manau, kad privalau nubrėžti jos kryptį. Viena yra sužinoti apie kompanijos rezultatus „PowerPoint“ pavidalu, kita – jausti jos pulsą iš vidaus ir kalbėtis su žmonėmis, kurie su procesais susiduria betarpiškai, – ryžtingai kalbėjo K. Juščius. – Aš nesu tiesiog investuotojas kaip fondas. Aš laukiu grąžos. Kadangi atėjau turėdamas verslo idėjų ir gavau kontrolinį „Agrowill“ acijų paketą, negaliu nusišalinti nuo gamybos reikalų ir tik tvirtinti bendrovės finansines atskaitomybes metų pabaigoje. Norėčiau jausti verslo pulsą, tačiau sėdint kabinete ir žiūrint į skaičiukus lentelėse tai neįmanoma.“

Liks ūkininkas Dar prieš susijungiant su „Agrowill Group“, kompanijos gamybos padaliniai veikė Širvintose, Marijampolėje, Jonavoje,

Svarbu jausti pulsą Dauguma „Verslo švyturių“ rubrikos pašnekovų dirba Vilniuje, nors verslo ir gamybos procesai vyksta už šimtų kilo-

K. Juščius mokytis auginti pievagrybių prieš 20 metų važiuodavo į Lenkijos ūkius su kamera rankoje ir nemokėdamas tenykštės kalbos.

Pasak BCG įkūrėjo, plečiantis kompanijai, svarbu darbuotojams suteikti kūrybinio potencialo, kad galėtų pasijusti jos dalimi. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Radviliškyje ir kitose Lietuvos vietose. Pagrindinis bendrovės „Agrowill Group“ biuras yra Vilniuje, tačiau, pasak K. Juščiaus, šis kraštas niekada nebus ūkininkų kraštas. „Kaip savininkas, likau Šiauliuose, pagrindiniame biure, nes ten yra kompanijos širdis. Reikia būti ten, kur vyksta procesas, o ne įsivaizduoti, kad gali viską suvaldyti per atstumą“, – kalbėjo savininkas. Jis pasiliko stebėtojų taryboje, o naujame verslo vienete, kaip teigia pats, užims ūkininko poziciją – prižiūrės verslą ir gamybos procesus. „Pastarieji metai buvo labai įtempti, reikėjo transformuoti visą ūkį į uždarąją akcinę bendrovę, o dabar ji tapo biržoje kotiruojamos bendrovės dalimi. Iš ūkininko reikėjo tapti akcinės bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku ir suvokti, kaip vyksta procesai“, – apie istorinį lūžį savo versle pasakojo K. Juščius.

Nusipirkti iššūkiai „Agrowill Group“ verslas buvo plėtojamas ir Kryme, tačiau, kaip pasa-

» Viena yra sužinoti apie kompanijos

rezultatus „PowerPoint“ pavidalu, kita – jausti jos pulsą iš vidaus

» Kai esi darboholikas, negali sau atleisti, kad turėdamas dar vieną galimybę jos neišnaudojai

kojo K. Juščius, pradėjus įmonių sujungimo procesą, padėtis Ukrainoje dar nebuvo tokia aštri. Kol kas jis į savo verslo padėtį Ukrainoje žiūri šaltakraujiškai ir teigia, kad Lietuvoje ji gali būti dar sudėtingesnė. „Gali griaužtis, jei kas nors priklauso nuo tavęs, tačiau šioje situacijoje nieko negali pakeisti. Mūsų įmonė, veikianti Kryme, priklausė Lietuvos kapitalui, ten jau 3 metus dirba lietuviai vadybininkai. Visiškai naujai pradėjus verslą šioje sumaištyje būtų buvę labai sunku, tačiau net esant tokiai padėčiai pagal planą pradėjome sėjos darbus ir gamybinius procesus. Visoms valdžioms žemė ūkio sektorius yra svarbus, tačiau Kryme nereikia gintis nuo politikų“, – pasakoja jis.

kartu su esančiais Lietuvoje užima daugiau nei 40 tūkst. ha, tačiau šešėlinės vyriausybės siūlymas nacionalizuoti įmonių, kurios turi daugiau nei 500 ha ploto žemės, yra įtrauktas į jo verslo darbotvarkę. „Neturiu įmonėje nė vieno darbo, kurį vos atėjęs į biurą turėčiau padaryti. Kiekvieną kartą esu priverstas koreguoti savo darbotvarkę. Šiandien vaikštau į Seimą, į Kaimo reikalų komiteto posėdžius. Privalau garsiai kalbėti, komunikuoti ir informuoti, kokios problemos ištiks priėmus blogus įstatymus. Šiandien turiu leisti brangiausią savo gyvenime turtą – laiką, kurio kasdien vis mažėja, ir aukoti jį beviltiškiems įstatymo projektams, kurie kažkam padeda susidaryti Tado Blindos įvaizdį“, – piktinosi jis.

Nebijo viešos darbotvarkės

Verslininkų stigmatizavimas

Viešojoje erdvėje K. Juščius aktyviausiai priešinasi žemės pardavimo saugikliams ir teigia, kad šie įstatymų svarstymai sukelia didesnių dramų nei karinė įtampa Kryme. Jo įmonių žemės plotai

Pasak K. Juščiaus, to bijo dauguma verslo vadovų, nes savo interesų gynimas Lietuvoje vis dar stigmatizuojamas, o žodis „lobizmas“ nėra vien objektyvus terminas. „Blogiausia, kad visi pranašai turi tarptau-

tinius pavadinimus. Tai yra IKEA, „Barclays“... Viskas, ką jie daro ir sako, yra gerai, jiems yra tiesiami viadukai, kad galėtų privažiuoti pirkėjai. Galime viską padaryti dėl svetimų, bet jei vietiniai sukuria ką nors didelio ir gero, jie yra priskiriami oligarchams ir blogiukams, jiems suteikiamas visiškai kitoks statusas. Lietuvos įmonių vadovai neviešina savo verslo problemų, nes bijo būti apkaltinti siekiantys sau palankų, lobistinių sprendimų“, – savo požiūrį išsakė BCG savininkas ir pabrėžė, kad jo verslas niekada nerėmė jokios partijos, todėl šiandien savo interesus tenka ginti pačiam. „Galbūt visa tai galiausiai pasibaigia tuo, kad komunikacija nevyksta viešojoje erdvėje, tai virsta susitarimais ir partijų rėmimu. Atsiduriame tokioje situacijoje, kai remdami partijas galime pasiekti viską, tačiau kalbėti viešai ir garsiai bijome. Stambusis verslas tyli, nes etikečių klijavimas yra vis dar gajus. Tai natūralu, nes daugelio žmonių smegenis yra sukaustęs pavydas“, – nuogąstavo jis.

Susivokęs darboholikas BCG įkūrėjas teigė, kad

dauguma Lietuvos verslininkų yra darboholikai, sėkmę prisišaukę savo laiko ir sveikatos sąskaita. Jis pripažino ir pats toks esantis, todėl laisvalaikis jo gyvenime nėra prioritetizuojamas. „Kai esi darboholikas, negali sau atleisti, kad turėdamas dar vieną galimybę jos neišnaudojai. Visada esi išsikėlęs daugiau užduočių nei gali pavežti, o tada ima trūkti laiko. Aš dirbu tiek, kiek galiu, nes tai mane veža, – atvirai prisipažino K. Juščius, tačiau pridūrė nepalaikantis verslininkų, kurie dešimtmečiais dirba be atostogų. – Laisvalaikio lieka nedaug, tačiau stengiuosi jį išnaudoti produktyviai. Esu Šiaulių „Rotary“ klubo narys, žaidžiu tinklinį, ypač mėgstu paplūdimio tinklinį. Gaila, kad Saulės mieste nėra uždarų žaidimo aikštelių. Neturiu milijonieriams būdingo hobio, pavyzdžiui skraidyti įmantriais aparatais ar skrieti greitaeigėmis jachtomis per bangas. To nenoriu, nesiekiu ir apie tai nesvajoju.“ Pokalbio pabaigoje BCG įkūrėjas darkart pasidžiaugė pasibaigusiu didžiausiu jo versle sandoriu ir atskleidė ketinantis važiuoti pažaisti tinklinio ten, kur šilta, o grįžęs stoti į naujas vėžes.

Kišenė

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Euras darbo duos neilgam

FAKTAI Euras Lietuvoje

giedre@ekonomika.lt

uo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą. Nors Europos Komisija tik birželį praneš, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir nuo kitų metų pirmos dienos galės įsivesti naują valiutą, verslas, politikai ir kai kurie eiliniai šalies gyventojai jau pradėjo tam ruoštis. Praėjusią savaitę Seime priimtas Euro įvedimo įstatymas, kuriuo nustatyta pasirengimo įsivesti bendrąją Europos valiutą tvarka. Pamažu ruošiantis pasitikti eurą smalsu, kaip naujoji valiuta galėtų padėti išspręsti giliai įsišaknijusias šalies problemas. Pasak Lietuvos banko Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiojo ekonomisto Sigito Šiaudinio, vidutiniu, t. y. 2014–2022 metų laikotarpiu, dėl nau-

jos valiutos užimtumas šalyje vidutiniškai būtų 0,5 proc. didesnis – bus sukurta apie 7 000 darbo vietų. Tai galėtų teikti vilčių, tačiau leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad euro poveikis nedarbo lygiui ir užimtumui būtų kintantis ir teigiamas vidutiniu laikotarpiu, bet nereikšmingas ilguoju laikotarpiu. „Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygis sumažėtų dėl labai išaugusios darbo jėgos paklausos“, – teigė S. Šiaudinis. Kadangi įmonėms sukaupti reikiamą kapitalo kiekį užtruktų laiko, pasak ekonomisto, jos padidėjusią produkcijos paklausą patenkintų samdydamos daugiau naujų darbuotojų. Vis dėlto S. Šiaudinis pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu įmonės vykdydamos gamybos procesus naudotų tiek kapitalo veiksnį, tiek darbo jėgą, todėl įvestos naujos valiutos įtaka nedarbo lygiui būtų nereikš-

N. Mačiulis: „Nuolatinė bei visas prekių ir paslaugų grupes apimanti defliacija gali būti ir rimtų ekonomikos ligų sindromas.“ Asmeninio albumo nuotr.

••Iš jų 1,6 mlrd. litų sutaupytų valstybė, 1,2 mlrd. litų namų ūkiai, 1,1 mlrd. litų įmonės •• Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki 5 tūkst. litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – 1–10 tūkst. litų bauda.

Kam ir kodėl reikia kainų augimo? Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos centrinis bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijai skatinti. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią.

minga. „Tai pagrįstas prielaida, kad vien euro įvedimas, nesiimant reformų, neveiktų struktūrinio nedarbo“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, pastarasis galėtų mažėti įgyvendinant kryptingas reformas, kuriomis būtų siekiama suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.

Nerijus Mačiulis „Swedbank“ vyr. ekonomistas

Sumažės išlaidos Lietuvoje nacionaline valiuta euras taps greičiausiai nuo kitų metų pradžios. Įvedus eurą sumažės valiutos keitimo išlaidos savo produkciją eksportuojančioms įmonėms ir augs eksportas. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė leidiniui teigė, kad apie pusė visos lietuviškos kilmės produkcijos yra eksportuojama į euro zonos šalis. „Greičiausiai darbo vietų daugiau bus kuriama eksportu užsiimančiose įmonėse, daugiausia – pramonės sektoriuje“, – teigė ji.

••Skaičiuojama, kad Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014–2022 metais būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. litų

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Giedrė Sankauskaitė

Kišenė

Euras struktūrinio nedarbo problemos neišspręs. Fotodiena.lt

Daugės užsienio investicijų Taip pat tikėtina, kad bendroji Europos valiuta padės Lietuvai pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pagrindiniai šalies patrauklumo investuotojams veiksniai yra reguliacinė ir mokesčių sistema bei korupcijos lygis“, – kalbėjo V. Šečkutė.

Pasak jos, galima tikėtis, kad investicijų augimas kurs daugiau darbo vietų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje 2013 metais investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus visus šiuos investicinius projektus planuojama sukurti daugiau nei 3 500 naujų darbo vietų. „Vis dėlto pagrindinių sričių, kurios labiausiai

domina užsienio investuotojus, vien euro įvedimas nepakeis“, – teigė V. Šečkutė. Pasak jos, iki šiol Lietuvoje daugiausia tiesioginių investicijų teko finansų ir draudimo, didesnės pridėtinės vertės pramonės sektoriams. „Tiesioginės užsienio investicijos dažniausiai sukuria aukštesnės kvalifikacijos darbo vietų“,

– aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

Struktūrinio nedarbo problema Ekonomistai teigia, kad praūžus krizei Lietuvoje labiau nei anksčiau išryškėjo struktūrinio nedarbo problema. „Vadinasi, vis daugiau bedarbių neturi kvalifikacijos, reikalingos norint užimti laisvas darbo viets“, – paaiškino V. Šečkutė. Darbo biržos duomenimis, šių metų kovo pabaigoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius siekė 4 911 ir buvo 25 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Taigi atrodo, kad laisvas darbo vietas tampa vis sunkiau užpildyti. Svarstydami, kaip įsivesta bendroji Europos valiuta galėtų padėti spręsti šią problemą, ekonomistai per daug vilčių neteikė. „Euras struktūrinio nedarbo problemos neišspręs“, – savaitraščiui teigė personalo paieškos bendrovės „Alliance for

» Įvedus eurą

Trūksta tinkamų sprendimų

Recruitment“ partneris ir darbo rinkos ekspertas Andrius Francas. „Net padidėjus tiesioginių investicijų srautui vargu, ar reikšmingai sumažėtų struktūrinis nedarbas“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė V. Šečkutė. Ar mažės nedarbo lygis, priklauso ne tik nuo euro, bet ir nuo ekonominės situacijos Lietuvoje.„Kadangi šiuo metu dauguma rodiklių yra teigiami, nedarbo lygis per ateinančius metus tikrai turėtų mažėti“, – kalbėjo A. Francas. Darbo biržos duomenimis, vos kas ketvirtas penktas bedarbis yra įgijęs profesiją ar turi patirties ir galėtų iš karto pradėti dirbti. Ir tai tik tuo atveju, jei atsirastų jo kvalifikaciją atitinkanti darbo vieta.

Sutariama, kad struktūrinį nedarbą efektyviau mažintų sprendimai, didinantys nemotyvuotų bedarbių norą dirbti. „Vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų tai daryti yra neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. Taip padidėtų skirtumas tarp pašalpų ir įvairių gaunamų lengvatų bei darbo užmokesčio“, – kalbėjo V. Šečkutė. Pasak jos, tada reikėtų nuspręsti, kaip gauti papildomų pajamų į biudžetą, arba išmokti efektyviau naudoti biudžeto lėšas. „Taip pat svarbu turėti efektyvias perkvalifikavimo programas ir darbo rinkos poreikius atitinkančią švietimo sistemą“, – pridūrė ji. A. Francas leidiniui teigė, kad euras gali kiek pakelti darbuotojų atlyginimus. „Įvedus eurą atlyginimai turės būti apvalinami darbuotojų naudai“, – apie galimus pokyčius jau nuo kitų metų kalbėjo jis.

atlyginimai turės būti apvalinami darbuotojų naudai

Kalbant apie defliaciją – kainų mažėjimą, net nedidėjant pajamoms, gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų. Tad kodėl siekiama kainų augimo? Dažniausiai centriniai bankai kovoja su per didele infliacija, tai yra kainų augimu, mažinančiu gyventojų perkamąją galią ir neretai įmonių konkurencingumą. Šiuo metu euro zonoje tokios problemos nėra, nes infliacija siekia tik 0,5 proc. – tiek padidėjo vidutinio vartojimo prekių krepšelio kainos per metus. Lietuvoje infliacija dar mažesnė, mūsų šalyje ji siekia tik 0,2 procento. Tačiau ECB, panašiai kaip ir daugelis kitų didžiųjų pasaulio bankų, siekia infliacijos, siekiančios maždaug 2 proc. per metus. Infliacija yra patrauklus reiškinys turintiems skolų ir nelabai malonus turintiems santaupų. Dėl kainų ir pajamų augimo reali skolos našta mažėja – jai grąžinti reikia skirti mažesnę pajamų dalį. Infliacija mažina santaupų perkamąją galią. Todėl infliacijos siekimas yra paslėptas mokestis taupantiems gyventojams ir

netiesioginė subsidija tiems, kurie yra skolingi. Toks taupančiųjų diskriminavimas gali atrodyti šiek tiek amoralus. Be to, infliacija palanki iki kaklo prisiskolinusioms valstybėms – didėjant kainoms, didėja ir valstybės biudžeto pajamos, o defliacija biudžeto deficitą ir realią skolos naštą dar labiau didintų. Kita vertus, yra ir svarbesnių priežasčių, dėl kurių centriniai bankai baiminasi defliacijos ir siekia nedidelio, bet nuolatinio kainų augimo. Defliacija yra pageidaujamas reiškinys, kai kainų mažėjimą sukelia naujos technologijos, pažangesni gamybos metodai, efektyviau organizuojama įmonių veikla ar pigesni energetikos ištekliai. Iliustruojantis pavyzdys yra telekomunikacijos paslaugų kainos Lietuvoje – dėl didelių investicijų į infrastruktūrą, konkurencijos ir masto ekonomijos nuo amžiaus pradžios šios

» Infliacija yra

patrauklus reiškinys turintiems skolų ir nemalonus turintiems santaupų

paslaugos atpigo daugiau nei dešimt kartų. Tačiau nuolatinė bei visas prekių ir paslaugų grupes apimanti defliacija gali būti ir rimtų ekonomikos ligų sindromas. Jei šalyje nusistovi aukštas nedarbo lygis ir sumažėja paklausa, įmonės gali būti priverstos mažinti sąnaudas. Jos taip pat mažintų darbuotojų skaičių bei jų darbo užmokestį, o tai dar labiau slopintų paklausą. Nerimaudami dėl asmeninių pajamų ateityje arba tiesiog tikėdamiesi tolesnio kainų mažėjimo, gyventojai gali stengtis dar daugiau taupyti ir mažiau vartoti. Taip gali įsisukti žalinga kainų ir pajamų mažėjimo spiralė. Būtent tokio negalavimo sindromai matomi ne vienoje labiausiai pažeistoje euro zonos valstybėje. Japonijos patirtis rodo, kad tokia defliacinė spiralė gali judėti net ketvirtį amžiaus. ECB ne kartą išreiškė susirūpinimą galimu kainų mažėjimu, tačiau kol kas panaudojo mažai priemonių, galinčių sumažinti šią riziką. Tokių priemonių – dar mažesnių palūkanų ar didesnės pinigų pasiūlos – galime netrukus sulaukti. Tik skolininkai ir taupantieji jų laukia skirtingai nusiteikę: pirmieji su viltimi, antrieji su nerimu.

Išskirtinis interviu

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Nr. 13 2014 m. balandžio 14–21 d.

Karjera

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė AD BALTIC – didmeninės prekybos automobilių detalėmis grupė, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje, – viena iš rinkos lyderių, ADI tinklo narė. Šiuo metu darbui Vilniuje ieško

PERSONALO SPECIALISTO (-ĖS) Darbo aprašymas: • personalo dokumentacijos ir duomenų administravimas bei tvarkymas (priėmimai, atleidimai, darbo sąlygų keitimai, atostogos), darbo grafikų sudarymas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas; • pareiginių nuostatų, personalo tvarkos rengimas; • vadybos lygmens pozicijų darbuotojų paieškos ir atrankos proceso organizavimas bei vykdymas, potencialių kandidatų pristatymas vadovams; • pagalba personalo vadovui valdant pokyčius, aktyvus dalyvavimas personalo skyriaus kuruojamuose projektuose (LT, LV, EE, BY); • mokymų bei renginių organizavimas darbuotojams; • neformalios veiklos organizavimas: jos puoselėjimas ir komandinės dvasios ugdymas; • darbuotojams skirtos informacijos atnaujinimas įmonės intraneto tinklapyje; • kitų tiesioginio vadovo užduočių vykdymas.

kiekvieną

pirmadienį Jūsų mieste

Reikalavimai: • būtina bent 2 metų panašaus darbo patirtis; • LR darbo kodekso ir su darbo santykiais susijusių norminių aktų žinojimas bei raštvedybos taisyklių išmanymas; • geros rusų ir anglų kalbų žinios; • darbo patirtis su verslo valdymo sistema MS Dynamics NAV (Navision) – pranašumas; • organizuotumas, tikslus ir greitas pareigų atlikimas, savarankiško ir komandinio darbo įgūdžiai; • geri bendravimo įgūdžiai, stipri motyvacija ir orientacija į tikslą, darbo kokybę; • geri laiko planavimo įgūdžiai, imlumas naujovėms. Mes siūlome: • atsakingą darbą ilgametes tradicijas puoselėjančioje tarptautinėje įmonėje; • profesinio tobulėjimo galimybes; • draugišką kolektyvą; • daug IT sprendimų naujovių; • galimybę mokytis ir augti kartu su įmone; • terminuotą darbo sutartį 2 metams. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

CV-Online klientė UAB „Roda“ – lyderiaujanti įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1991 metais. Įmonė gamina europinio ir skandinaviško tipo medinius langus bei lauko duris. Taip pat užsiima medinių surenkamų skydinių gyvenamųjų namų Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje gamyba ir statyba. Šiandien įmonė kviečia prisijungti į patyrusią, profesionalią komandą naują narį dirbti pardavimo vadybininku Kaišiadoryse.

CV-Online klientė – lazerinių technologijų įmonė Lietuvoje, daugiau nei 20 metų savarankiškai kurianti ir gaminanti unikalias, pasaulyje analogų neturinčias lazerines sistemas, kurios instaliuotos ir sėkmingai veikia pasaulinio garso mokslinių tyrimų centrų laboratorijose, o jų padedamos šiuolaikinio mokslo įžymybės atlieka anksčiau tik teoriškai modeliuotus tyrimus ir daro pačius tikriausius atradimus, stumiančius į priekį žmonijos pažangą. Šiuo metu darbui Vilniuje įmonė ieško

BIURO VADOVO (-ĖS) Darbo pobūdis: • Skambučių priėmimas, korespondencijos ruošimas ir tvarkymas (visiškai valdyti informacinius srautus); • Klientų ir svečių priėmimo organizavimas; • Pagalba įmonės vadovams ir kitiems biuro darbuotojams; • Įvairios informacijos rinkimas, analizė ir sisteminimas; • Sutarčių ir kitų dokumentų ruošimas, administravimas bei archyvavimas; • Biuro aprūpinimas kanceliarinėmis, ūkinėmis priemonėmis; • Tekstų redagavimas, vertimas iš/į lietuvių/rusų/anglų kalbų; • Vidinio įmonės intraneto puslapio ir vietinės skelbimų lentos administravimas. Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis išsilavinimas; • Sėkminga bent 2 metų administracinio darbo patirtis; • Puikiai mokėtų lietuvių kalbą, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; • Būtinos geros anglų ir rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • Geras raštvedybos taisyklių išmanymas; • Mokėjimas valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti įvairaus pobūdžio dokumentus; • Puikūs bendravimo, planavimo ir organizaciniai įgūdžiai; • Aktyvumas, kruopštumas, atsakingumas, paslaugumas, darbštumas. Įmonė siūlo: • Įdomų ir atsakingą darbą perspektyvioje ir stabilioje įmonėje; • Savarankiškumą ir iniciatyvą skatinančią aplinką; • Asmeninio augimo ir profesinio tobulėjimo galimybes; • Jūsų patirtį bei sugebėjimus atitinkantį atlyginimą; • Papildomą sveikatos draudimą.

Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas statybos inžinerijos srityje; • Darbo patirtis pardavimo srityje; • Geros anglų kalbos žinios; • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai bei Autocad programos išmanymas. Mums taip pat labai svarbu, kad Jūs: • Esate pozityviai nusiteikęs, komunikabilus; • Norite daug išmokti ir būti šios srities specialistas; • Gebate greitai planuoti ir organizuoti savo darbus. Mes Jums siūlome: • Visas socialines garantijas ir puikias darbo sąlygas; • Galimybę save realizuoti pardavimo srityje; • Konkurencingą atlygį. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite iki 2014 m. balandžio 30 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS VADYBININKAS (-Ė) Ką darysite? Šio darbo tikslas yra įmonės įvaizdžio formavimas išnaudojant išorinės ir vidinės komunikacijos priemones: • įmonės įvaizdžio formavimas ir informacijos perdavimas panaudojant įvairius komunikacijos kanalus; • įmonės vidinės komunikacijos programų kūrimas ir įgyvendinimas; • įmonės viduje ir išorėje naudojamų vizualinių priemonių, formų kūrimas ir priežiūra; • tradicinės rinkodaros organizavimas kuriant reprezentacinius produktus ir išnaudojant kitas reikalingas priemones. Ko tikimės? • aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo; • darbo patirties rinkodaros srityje; • savarankiškumo, atsakingumo, lankstumo bei orientacijos į rezultatą; • puikių anglų kalbos žinių (žodžiu ir raštu); • prancūzų, vokiečių kalbų žinios (privalumas). Ką siūlome? • tobulėti skatinančią aktyvią darbo aplinką; • karjeros galimybes įvairiose funkcinėse srityse; • bendravimą ir bendradarbiavimą tarptautinėje aplinkoje; • konkurencingą atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

PARDAVIMO VADYBININKAS (-Ė) Darbo aprašymas: • Santykių su esamais ir potencialiais verslo klientais palaikymas; • Parduodamų produktų pristatymas ir pardavimas; • Klientų konsultavimas techniniais klausimais; • Užsakymų priėmimas ir jų formavimas; • Sąmatų sudarymas; • Komercinių pasiūlymų ir sutarčių rengimas.

AB „Amilina“ – tai tarptautinė prancūzų kompanijos „Roquette“ ir Lietuvos verslininkų valdoma įmonė, kurioje derinamos grūdų perdirbimo tradicijos, „baltosios“ biotechnologijos ir inovacijos. Jei manote, kad iš grūdų gaminami tik miltai, nustebsite sužinoję, kad jų yra visur: ir popieriuje, ir maiste, ir dantų pastoje, ir buitinėje chemijoje ir dar daug kur! Mes gaminame kviečių krakmolą – maisto ir popieriaus, glitimą – maisto ir pašarų pramonei. Mūsų technologijos ir verslas nuolat keičiasi bei reikalauja nuolatinio darbuotojų komandos tobulėjimo, lankstumo ir atvirumo naujovėms. Darbui Panevėžyje reikalingas

Įmonei, kuri teikia kvalifikuotas apskaitos, mokesčių bei verslo konsultacijų paslaugas, šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

BUHALTERIS – KONSULTANTAS (-Ė) Darbo aprašymas: • Mažų ir vidutinių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas nuo pirminių apskaitos dokumentų iki finansinės ir mokestinės atskaitomybės sudarymo. Reikalavimai: • Aukštasis buhalterinis / finansinis, ekonominis išsilavinimas; • Ne mažesnė nei 2–3 metų buhalterio, vyr. buhalterio pavaduotojo, vyr. buhalterio darbo patirtis; • Mokesčių įstatymų žinios, VAS ir TFAS išmanymas; • Patirtis ir geras įstatymų bazės supratimas dirbant su importo / eksporto dokumentais; • Darbo patirtis su buhalterinės apskaitos programa Navison būtų pranašumas; • Gebėjimas suprasti anglų, rusų kalbas ir susikalbėti šiomis kalbomis būtų pranašumas; • Profesionalumas, punktualumas, kruopštumas.

CV-Online klientė „Phoenix Contact“ korporacija, įkurta daugiau kaip prieš 80 metų, šiuo metu yra viena pirmaujančių elektros jungčių ir pramoninės automatikos gamintojų. Šiandien įmonė ieško perspektyvaus, atsakingo, naujo komandos nario dirbti Vilniuje.

BUHALTERIS (-Ė) – APSKAITININKAS (-Ė) Darbo aprašymas: • Buhalterinės apskaitos vedimas; • Pirminės apskaitos duomenų įtraukimas į sistemą; • Mokėjimų administravimas; • Logistikos proceso koordinavimas; • Bendravimas su klientais. Reikalavimai: • Aukštasis / aukštesnysis buhalterinis išsilavinimas; • Patirtis buhalterijos srityje; • Puikios anglų kalbos žinios; • Geri bendravimo ir organizaciniai įgūdžiai. Mes Jums siūlome: • Darbą socialiai atsakingoje ir augančioje įmonėje; • Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes; • Visą motyvacinių priedų paketą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite iki 2014 m. gegužės 6 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais