Ekonomika.lt 149 (11) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

NEMOKAMAS amžius, SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ L. Sunas: Siekiant tapti pasauline M. Ricca: Informacinis greitai kompanija, mums svarbu ne tik talentų besivystančios technologijos praktiškai geba sukurti tai, apie ką visi esame skaitę George‘o paieška, bet ir būti kuo arčiau vartotojo. Orwello romane „1984“. Plačiau 14 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. kovo 24–30 d. Nr. 11 (149)

Plačiau 11 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Sulčiaspaudė dirba visu pajėgumu Lietuviškas nišinis verslas, spaudžiantis mūsų ūkiuose subrandintų vaisių sultis, ne tik užkariavo Lietuvos rinką, bet ir sėkmingai plečiasi šalyse kaimynėse. Plačiau 4 p.

Už nemokamą mediciną susimokėti dar negalima Pilietis geriausiai žino, kaip jam reikia elgtis. Vis dėlto kartais jis tiesiog nori sukišti du virbalus į elektros lizdą. Pagal tokią empatiją jau dvidešimt metų yra tvarkoma Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nes už pacientą sprendžia ministras. Plačiau 6–7 p.

Oligarchai – bėgantis taikinys Atominio ginklo amžiuje tik trys lyderiai sugebėjo plėsti savo šalies teritoriją karine jėga. Irako diktatoriaus Saddamo Husseino ir Jugoslavijos vadovo Slobodano Miloševičiaus likimą žino daugelis. Tačiau trečiasis labiausiai baiminasi ne tribunolo ir atominio karo, o savo šalies verslininkų.

Investuosime ar tik įsisavinsime

Plačiau 8–9 p.

Lietuvai – latviškas euro scenarijus Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Plačiau 12–13 p.

Užs. Nr. 149

Tiražas: 20 000

Plačiau 2–3 p.

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Savaitės tema

» Reikėtų vertinti Lietuvos ūkį bei mode-

liuoti, kaip jis galėtų keistis. Kad ES paramos pinigai sukurtų maksimalią naudą, reikėtų juos ne panaudoti, o investuoti. Robertas Dargis Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Fotodiena.lt

NUOMONĖ Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

„Rimti bičai“ politikos nesiima Ir vėl rašome apie Rusiją. Ir vėl apie karą. Ir vėl apie ekonominį. Bet dabar jau savi šaudo į savus.

ovo viduryje LRT tiesioginiame eteryje įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ savininkas ir vadovas Vilius Kaikaris pareiškė, kad Lietuvos politikai elgiasi kaip musės prieš dramblius ir kenkia šalies verslui Rusijoje, mat dėl mūsų požiūrio į Krymo okupaciją verslininkai jau sulaukia neoficialių sankcijų. Kitos dienos ryte tai sukėlė rimtą komentarų audrą naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose, tačiau V. Kaikaris liko nuoseklus ir teigė, kad kiti „rimti bičai“ sutinka su jo pozicija, tik ne visiems užtenka drąsos tai pasakyti garsiai. Siaurąja prasme tai yra suprantama, nes verslininkai, statę savo įmonių grupę nuo pirmosios parduotuvės, itin jautriai išgyvena rimtus prekybos pokyčius, jau nekalbant apie tai, kad Rusija yra viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Žiūrint plačiau, plėtoti verslo šalyje neįmanoma be politikos. Ir atvirkščiai. Savaime suprantama, tokie pasisakymai nekelia pasitikėjimo Lietuva tarptautinėje arenoje, bet neabejotinai tokių pastabų viena ar kita forma yra sulaukusi ir pati

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis suskubo gesinti viešųjų ryšių gaisrą Jis pareiškė, kad V. Kaikario žodžių negalima tapatinti su viso Lietuvos verslo pozicija. Iš esmės verslininkams kaip niekam kitam būdinga skaičiavimo gyslelė. Tokioje rinkoje kaip Rusija reikia mąstyti trimis žingsniais į priekį. Prekybos prasme didžiosios kaimynės rinka nedaug skiriasi nuo Vakarų. Kalbant apie investicijas, to pasakyti negalima. Geografiškai esame tokioje vietoje, kur Rusijos rinka išliks eksportui svarbi, todėl, norime to ar nenorime, reikia naudotis visais šiais privalumais. Užuot peikę Lietuvos užsienio politiką, „rimti bičai“ galėtų reikalauti vieningos Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu, nes esame vienos ekonominės sąjungos dalis. Šiandien apdairiems verslininkams Rusija liks tik prekybos objektas. Kiekvienas sveiko proto stambusis prekybininkas pirmiausia praplės savo eksporto kryptis, o ne pirštais badys į politikus, nesiruošiančius tono švelninti dėl rublių.

Investuosim

Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

ki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų. Finansų ministerijos duomenimis, daugiausia šių investicijų išmokėta transeuropinių transporto tinklų plėtros (kelių, geležinkelių, jūrų uosto, eismo saugos) projektams – 745,5 mln. litų. Galima džiaugtis į Lietuvą plaukiančiais milijardais, tačiau neabejojama, kad parama, keliaujanti iš Briuselio, laikui bėgant mažės. Per 10 narystės ES metų pasiekėme 72 proc. Europos pragyvenimo lygio vidurkio. Peržengus 75 proc. ES vidurkio, Europos parama mažės. Tai kelia nerimą žinant, kad dabar ES parama sudaro beveik ketvirtį mūsų valstybės biudžeto. Žinoma, jeigu ūkio nuosmukio laikotarpiu nebūtume turėję

Kai BVP vienam gyventojui bus didesnis nei 75 proc. ES vidurkio, Europos parama Lietuvai mažės. Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 8 685 69496, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 149 Tiražas 20 000

Scanpix

ES pinigų, būtume kritę į dugną ir galbūt dabar draugautume su finansų ežero dugne atsidūrusia Graikija. Todėl derėtų rimtai įsisąmoninti, kad ES lėšas pirmiausia reikėtų investuoti į ateitį, o ne pravalgyti. Neracionaliai paskirstyti pinigai tarsi išmetami į balą. Visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, jog ES pinigai turi būti ne įsisavinami, o investuojami taip, kad kurtų maksimalią pridėtinę vertę. Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė patikino, kad ruošiantis naujajam ES struktūrinių paramos lėšų paskirstymui, bus akcentuojami keli principai.

„Sieksime aiškiai išmatuojamų rezultatų visais lygmenimis, pradedant veiksmų programa ir baigiant konkrečiais projektais, – kalbėjo ministerijos atstovė ir pridūrė, kad didesnis dėmesys bus skiriamas regioninei plėtrai. – 2014–2020 metų laikotarpiu regioninei plėtrai turi būti skirta ne mažiau kaip 15 proc. ES struktūrinių fondų lėšų.“ Savaitraštis „Ekonomika.lt“ primena, kad 2007–2013 metų laikotarpiu buvo skirta apie 11 proc.

Galvoti reikėjo anksčiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis gana skeptiškai vertino praėjusių septynerių metų pinigų panaudojimo

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Žvelgiant ekonomisto akimis, gana » keista, kad duodama parama, kuri prak-

Savaitės tema

Didžiausią riziką kelia, kad kartais » neteisėtai daroma politinė įtaka, o

tiškai jokios ilgalaikės naudos neteiks. Visi džiaugiasi, štai gavome 1 mlrd. litų, ir tai pakėlė mūsų ekonomiką.

ĮMONIŲ NAUJIENOS

lobistų interesai gali lemti, kurioms sritims ir kiek lėšų bus skiriama.

Dirbo pelningai

LKarolis Granickas „Transperancy International“ atstovas

Žygimantas Mauricas „Nordea“ vyr. ekonomistas Fotodiena.lt

Asmeninio albumo nuotr.

me ar tik įsisavinsime efektyvumą. Pasak jo, regioninei plėtrai didesnį dėmesį reikėjo skirti jau gerokai anksčiau. R. Dargis pabrėžė, jog pagrindinis ES paramos tikslas yra panaudoti lėšas taip, kad jos leistų sukurti tvirtą ekonominį stuburą. „Parama gali ir mažėti. Demografinė padėtis keisis, taigi mažės darbingo amžiaus žmonių“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas ir patarė į ES paramą žiūrėti plačiau. Esant grėsmei, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų gali mažėti, pasak R. Dargio, reikėtų daugiau dėmesio skirti švietimo sistemai. „Švietimo sistema turi užtikrinti, kad į rinką ateitų reikalingas kiekis specialistų“, – įsitikinęs jis.

Dirbtinai kuriami projektai Kalbinti ekspertai pripažino, kad klaidų, panaudodami ES lėšas, daro ir valstybinis, ir privatus sektorius. Ekonominių konsultacijų ir tyrimų (EKT) instituto vyr. konsultantas Aivaras Subačius pasakojo, kad neretu atveju įmonės, norėdamos gauti ES paramos pinigų, netgi pakoreguoja pagrindinius savo tikslus. Pasak jo, privačiame sektoriuje vyrauja gajus stereotipas, kad būtina pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. „Įmonės turėtų daugiau laiko skirti savo strategijoms įgyvendinti ir joms teikti prioritetą, o ne koncentruotis į paramą, mat siekdamos ją gauti išsikelia per daug ambicingų planų, – teigė A. Subačius. – Tada dažniausiai tų planų neįgyvendina arba įgyvendina tik iš dalies. Už tai įmonėms gresia

Pagrindinių ES struktūrinių fondų investicijų paskirstymas 2014–2020 metais Veiksmų programos prioritetas

Mln. eurų

Proc.

1. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas

678,88

10,1

2. Informacinės visuomenės skatinimas

244,04

3,6

3. Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas

531,60

7,9

4. Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas

942,36

14,0

Kaip parodė auditas, Medicinos banko grupė 2013 metais uždirbo 4,5 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 2,38 mln. litų. Pernai bankas klientams pasiūlė mobiliosios bankininkystės programėlę. Šiemet planuojama išleisti mobiliąją piniginę, suteikiančią galimybę išmaniuoju telefonu iš banko sąskaitos atsiskaityti už paslaugas ar prekes restoranuose, degalinėse.

Investuoja į plėtrą

5. Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 837,78 12,5 6. Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas

1 182,74

17,6

7. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas

728,59

10,9

8. Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu

535,83

8,0

9. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas

663,86

9,9

10. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas

150,36

2,2

Finansų ministerijos duomenys.

įvairios sankcijos, tad dalį paramos ar net visą ją tenka grąžinti.“ Be to, pasak EKT instituto vyr. konsultanto, dažnai mažai dėmesio skiriama projektų tęstinumui.

Dviprasmiškas efektyvumas „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtino, kad ES

FAKTAI ES parama

••Pagal veiksmų programą 2014–2020 metų laikotarpiui Lietuvai skirta 23,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų ••2013-aisiais daugiausia lėšų buvo panaudota projektams, vykdomiems pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą – 1,6 mlrd. litų ••Ūkio konkurencingumui didinti ir ekonomikai auginti skirtiems moksliniams tyrimams bei technologinės plėtros projektams skirta 242,4 mln. litų.

paramos panaudojimo efektyvumas vertinamas dviprasmiškai. „Viena vertus, trumpalaikis efektas beveik visada yra teigiamas, – aiškino Ž. Mauricas. – Tačiau ilguoju laikotarpiu jis kaip ir prapuola.“ Pasak ekonomisto, apskritai kyla klausimas, ar ES pinigai nėra metami į balą, mat formuojasi suvokimas, kad pinigai neturi būti dalijami, geriau juos skolinti. Vadinasi, paramos gavėjas turi turėti labai griežtai nustatytus veiklos rezultatus, kurių nepasiekus ta paskola arba dalis jos būtų grąžinama. „Reikėtų investuoti tik į tuos projektus, kurie atneša grąžą, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad dabartinėje 7 metų programoje prioritetas yra finansų inžinerija. – Tai yra lengvatinės paskolos, kurias reikėtų ateityje grąžinti.“

Didelė administracinė našta Savaitraštis pasidomėjo, kokių klaidų dažniausiai daroma ES pinigus panaudojant viešajame sektoriuje. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Struktūrinės paramos departamento di-

rektorė Lina Čepokienė pasakojo, kad viena didžiausių problemų yra administracinė našta projekto vykdytojams. „Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus vis sulaukiama pastabų dėl didelio prašomų pateikti dokumentų kiekio“, – teigė ji. Pasak L. Čepokienės, kuriant 2014–2020 metų finansinės paramos administravimo sistemą keliamas tikslas tą naštą padaryti kuo mažesnę. Kaip pasakojo Struktūrinės paramos departamento direktorė, atliekant paraiškų vertinimą atskirų pareiškėjų nebus prašoma pateikti įvairias pažymas, kurios gali būti prieinamos valstybinėse duomenų bazėse. Kita problema, su kuria susiduriama panaudojant ES pinigus, yra projektų parengtumas įgyvendinti. „CPVA susidurdavo su situacijomis, kai pasirašius finansavimo sutartis projekto veiklos būdavo pradedamos ne iš karto, nes šie neturėdavo pirminių dokumentų ar užtrukdavo techninio projekto parengimo bei kiti etapai“, – kalbėjo L. Čepokienė.

„DPD Lietuva“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statys siuntų rūšiavimo terminalą. Fotodiena.lt

Siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“ plečia veiklą ir pasirašė sutartį su Kauno laisvąja ekonomine zona, kur statys didžiausią ir moderniausią siuntų rūšiavimo terminalą Baltijos šalyse. Investicijos į statybas ir įrangą sieks iki 20 mln. litų. Planuojama, kad terminalas kitų metų pavasarį jau veiks visu pajėgumu.

„Regitrai“ padės Interpolas

„Regitra“ pradėjo naudotis Interpolo generalinio sekretoriato duomenų baze. Fotodiena.lt

Siekdama, kad Lietuvoje nebūtų registruojamos vogtos transporto priemonės, įmonė „Regitra“ pradėjo naudotis Interpolo generalinio sekretoriato duomenų baze. Pernai valstybės įmonėje įregistruota daugiau kaip 100 tūkst. iš užsienio įvežtų automobilių, o naujų – 11,8 tūkst. Tačiau 501 transporto priemonei leidimas dalyvauti eisme nebuvo suteiktas, įregistruoti atsisakyta.

Savas verslas

SAVAITĖS KLAUSIMAS

14 % 2) Nepasitikiu 46 % 3) Pasitikiu, bet tik kai kuriomis 10 % 4) Neturiu nuomonės 30 % 1) Pasitikiu

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Ar pasitikite kredito unijomis?

Pastaruoju metu vis didesniam skaičiui kredito unijų susiduriant su sunkumais, Vyriausybė siūlo gerokai sugriežtinti jų veiklą. Skaitytojų teiravomės, ar jie pasitiki kredito unijų veikla.

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

Sulčiaspaudė dirba visu pajėgumu tuvoje“, – apie skirtumus kalbėjo „Vaisių sulčių“ direktorius. Jis pasakojo, kad vienas Lenkijos prekybos tinklas iš pradžių prognozavo, jog per tris mėnesius nupirks 5 automobilius sulčių. „Išėjo taip, kad per pirmąjį bendradarbiavimo mėnesį buvo parduota 7 automobiliai sulčių“, – džiaugėsi pašnekovas.

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

■ Lietuviškas nišinis

verslas, spaudžiantis mūsų ūkiuose subrandintų vaisių sultis, ne tik užkariavo Lietuvos rinką, bet ir sėkmingai plečiasi šalyse kaimynėse. Beveik be konkurentų Lietuvoje veikiančios įmonės „Vaisių sultys“ direktorius Dmitrijus Čudakovas teigė besidžiaugiantis gerėjančiais įmonės rezultatais. Bendrovė artimiausiu metu ketina plėsti ir savo eksporto kryptis. „Vaisių sultys“ lietuviškų vaisių sultis eksportuoja ne tik į artimiausias šalis kaimynes, bet ir turi planų pasiekti Danijos, Švedijos, Suomijos prekystalius. Įmonės vadovas teigė, kad skirtingas Europos šalių gyventojų skonis lemia ir eksporto kryptis. „Lietuvoje obuoliai auga rūgštesni, tad gyventojai tokius labiau ir mėgsta, – leidiniui pasakojo D. Čudakovas. – Pavyzdžiui, Vokietijoje labiau mėgstami saldesni obuoliai, tad ir mūsų sultys nelabai tinkamos tai rinkai.“ Pasak jo, įmonė savo gėrimus eksportuoja į šalis kaimynes, nes šiame regione vartotojų skonis yra panašus.

ĮDOMU

Brangi gamyba

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

11 iššūkių geram vadovui Norite gyventi pasiturimai ir turėti galimybę savo darbu pasigirti draugams? Tikriausiai manote, kad vadovo pozicija tam tinkamiausia. Tyrimai atskleidžia, kad įvairaus lygio vadovai retai kada gali sau leisti ramiai ir patogiai gyventi. Jų kasdienybė – nuolatinis stresas, darbas 24 valandas per parą, intrigos ir kova už būvį.

Riešutų verslo neatsisakys

Kalbėdamas apie savo verslo iššūkius, kaip viena didžiausių D. Čudakovas išskyrė brangiai atsieinančią sulčių gamybą. „Kai produkto vertė yra sąlyginai nedidelė, didžiulę dalį sudaro išlaidos logistikai“, – verslo specifiką leidiniui atskleidė direktorius. Be to, įrangą, reikalingą sultims spausti, reikia modernizuoti. Tai taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Kita vertus, veikiant terpėje, kurioje beveik nėra konkurencijos, sunku įvykdyti visus užsakymus. „Kartais tiesiog nespėjame“, – pripažino D. Čudakovas ir pridūrė, kad dideli užsakymai sukelia kitą problemą – nėra kur sandėliuoti didelio sulčių kiekio. „Iš tiesų yra labai daug niuansų, kurie kelia tam tikrų problemų“, – apie verslo ypatumus pasakojo pašnekovas.

Auginti riešutmedžius – nauja sritis ne tik Dzūkijos regione, bet ir šalyje. Tad neatrodo keista, kad jų augintojas Rimas Norus vis atidėliojo pažadą įsileisti į savo ūkio valdas, kol bus galima pamatyti ką nors įspūdingesnio, rasis ne tik teorinės, bet ir praktinės patirties. Penkių hektarų riešutyne, įsikūrusiame tarp Santaikos ir Krokialaukio, lankėmės pavasarinio genėjimo įkarštyje.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

čia jungiasi www.ek.lt draugai

„Vaisių sultys“ planuoja eksporto plėtrą į Daniją, Švediją ir Suomiją. Asmeninio albumo nuotr.

Trūksta darbo jėgos Paprastai kiekviena įmonė trokšta įveikti konkurentus, kad vėliau galėtų džiaugtis lengviau gaunamomis pajamomis. Tačiau susidorojus su viena kliūtimi ją iš karto veja kita. D. Čudakovas, leidiniui pasakodamas apie vaisių spaudimo verslo specifiką, atkreipė dėmesį į sezoniškumą, mat visi vaisiai šalyje subręsta maždaug tuo pačiu laikotarpiu. Staigiai ūgtelėjus darbo apimčiai susiduriama su darbuotojų trūkumu. „Tuomet dalis vaisių yra tiesiog paliekami supūti, – apie problemą

» Jeigu derlius

negausus, tenka konkuruoti su lenkų spaudėjais, mat šie aktyviai superka vaisius Lietuvoje kalbėjo įmonės direktorius. – Juos žiemą sulesa paukščiai.“

Derlius lemia konkurenciją Nuo derliaus priklauso ir produktų kaina. D. Čudakovas teigė, kad metų derlius atskleidžia, su kokių šalių sulčių spaudėjais teks konkuruoti. „Jeigu derlius negau-

sus, tenka konkuruoti su lenkų spaudėjais, mat šie aktyviai superka vaisius Lietuvoje, – leidiniui pasakojo pagrindinės Lietuvą ir dalį Europos sultimis aprūpinančios įmonės direktorius. – Vis dėlto lietuviai mieliau renkasi lietuvišką produktą.“ D. Čudakovas džiaugėsi, kad ir užsienio rinkose lietuviškas prekės ženklas jau turi vardą, tačiau pabrėžė, kad sulčių pardavimo mastas mūsų šalyje ir kitos rinkose labai skiriasi. „Vienas tinklas Lenkijoje nuperka trigubai daugiau mūsų produktų negu parduodame visoje Lie-

Lietuviškų žaislų nereikia Parduotuvių žaislų skyriai užversti vaikiškais žaislais, kurių didžioji dauguma importuoti iš Lenkijos, Kinijos ar Turkijos. Tarp šių prekių lietuviškų žaislų, deja, nėra. Kur Lietuvos žaislų gamintojai realizuoja savo produkciją? Ar lietuviams lietuviški žaislai neįperkami?

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 8 2014 m. kovo 3â&#x20AC;&#x201C;9 d.

Projektai

Renginio partneriai:

Sveikata

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

iek daugiau nei prieš metus sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė reformuosiąs sveikatos apsaugos sistemą, kad

medicinos priežiūra ir pagalba būtų nemokama, o privačios sveikatos priežiūros paslaugos rimtai reglamentuotos.

Nemokamumo iliuzija Vis dėlto kiekviena teorija susiduria su realybe, o nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Prieš keletą

savaičių Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad valstybės biudžeto lėšomis visiškai finansuojamos turėtų būti tik tos paslaugos, kurios yra reikalingos žmogaus gyvybei išsaugoti. Kitos sveikatos paslaugos turėtų būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

(PSDF) ir privačių finansavimo šaltinių. „Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) norėjo išsiaiškinti, kas yra būtinosios paslaugos ir gyvybės išsaugojimas. Kalbant apie gyvybės išsaugojimą, žmogus turi gauti pagalbą ten, kur jam patogiausiai ir greičiausiai ji bus su-

teikta. Pagrindinis šio dalyko aspektas – valstybė turi sukurti tokį ligoninių tinklą. Nuo žmogaus mokamų mokesčių tai negali priklausyti. Viskas priklauso nuo to, kokios pagalbos jam reikia“, – KT išaiškinimą komentavo privačių medicinos įstaigų interesams atsto-

vaujanti advokatų kontoros „Lawin“ advokatė, partnerė Dovilė Burgienė. Kitaip tariant, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus, visai nesvarbu, kur pagalba bus teikiama – privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje. Ji bus visiškai nemokama. Taip siekiama tokio pobūdžio

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Sveikata

FAKTAI Medicinos priežiūros sistema Lietuvoje

••Pernai iš PSDF vaistams ir medicinos pagalbai buvo išleista 701 mln. litų ••Tai yra 6,1 proc. daugiau nei 2012 metais ••Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius 2012-aisiais siekė 1,946 tūkst. ••Tais pačiais metais SAM sistemoje veikė 1,169 tūkst. gydymo įstaigų.

Šiandien Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vyksta pertvarka, o mokesčių mokėtojai nežino, ar gali naudoti savo sumokėtus mokesčius. Fotodiena.lt

pagalbą atskirti nuo kitos medicinės priežiūros, kurios paslaugos yra apmokamos iš PSDF, mat SAM siekia ir kitas paslaugas padengti valstybės lėšomis. „Ministras kalba apie nemokamą mediciną, nors nei gydytojų darbas, nei poliklinikų išlaikymas nėra nemokamas. Kas už tai sumoka? Ministerijos retorikoje sakoma, kad tai – valstybės pinigai. Tačiau iš tikrųjų tai yra visų mūsų pinigai, kuriuos sumokame į PSDF. Esminis klausimas yra, ar mokesčių mokėtojas turi bent šiokią tokią teisę spręsti, kur turi eiti jo sumokėti pinigai“, – svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jokio pasirinkimo Anot Ž. Šilėno, nemokamos medicinos klausimas šiuo metu yra pasitelkiamas kaip dūmų uždanga, siekiant atsiriboti nuo strateginių klausimų. „Yra dvi sveikatos rūšys: gyvybės išsaugojimas ir sveikatos priežiūra. KT aiškina, kad ligonį reikia vežti ten, kur pagalba gali būti suteikta greičiausiai,

o valstybė tai turi užtikrinti. Tačiau tokių situacijų yra nedaug, žmonėms dažniau reikia sveikatos priežiūros pasaugų“, – teigė LLRI vadovas. Kol kas išaiškinimas yra naujas, ir SAM varijuoja sąvokomis. Nėra aišku, už kokias paslaugas reikia mokėti, o dėl kurių, dalį primokant patiems pacientams, galima kreiptis į privačias gydymo įstaigas. „Dabartinis teisinis reguliavimas aiškiai nenurodo, kokia dalis sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti apmokama ir iš kokių šaltinių, – teigė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė. – Akivaizdu tik tai, kad sveikatos sistemai skiriamas biudžetas yra labai skylėtas, ir valstybė artimiausiu metu tikrai nepajėgs užtikrinti kokybiškos visiškai nemokamos medicinos visiems. Todėl

pacientui turėtų būti garantuojama pasirinkimo laisvė – rinktis bazinę paslaugą, kurią apmoka valstybė, ar paslaugą, už kurią dalį sumos pacientas privalo sumokėti pats arba ją dengia papildomas savanoriškasis draudimas. Deja, mūsų šalyje jo vis dar nėra.“ Šiuo atveju apribota ne tik pacientų, bet ir privačių gydymo įstaigų galimybė pasirinkti, nes šios dėl finansavimo sutarčių konkuruoja su valstybinėmis ligoninėmis pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatytus kriterijus.

Teisinė gimnastika „Ministerija įstatymų projektus rengia taip, lyg išaiškinimų nebūtų. Niekas nesiginčija, kad reikia tam tikrų kriterijų kiekvienam ūkio subjektui. Tačiau vienas iš kriterijų, pagal kurį VLK nusprendžia, ar teikti sutartį, yra tai, kad reikia

» Dabar biudžeto valdytojo,

paslaugų pirkėjo – ligonių kasų ir tiekėjo – ligoninių funkciją atlieka ta pati ministerija

būti ir anksčiau sudarius sutartį su šia įstaiga“, – dviprasmišką situaciją komentavo Ž. Šilėnas. Tiesa, VLK ir valstybinės ligoninės priklauso SAM, bet taip, pasak D. Burgienės, atsiranda labai rimtų kliūčių konkurencijai, o teisinis konfliktas yra tiesiog užprogramuotas. „Dabar biudžeto valdytojo, paslaugų pirkėjo – ligonių kasų, ir tiekėjo – ligoninių funkciją atlieka ta pati ministerija. Lietuva per 20 metų nereformavo šio „vienas mokėtojas, vienas tiekėjas“ modelio. Tai yra interesų konfliktas. Net jei nebūtų privačių medicinos paslaugų įstaigų, tarp minėtų institucijų turėtų vykti tam tikra trintis, kad atsirastų lėšų panaudojimo efektyvumas“, – sakė ji. Tokiu atveju kasmet iš naujo atnaujinančios finansavimą iš PSDF privačios ligoninės negali plėsti savo infrastruktūros ir kurti verslo planų. KT nustatė, kad sveikatos priežiūra vadinama ūkine veikla, todėl sutartys turi būti sudaromos skaidriai ir atsižvelgiant į geriausius pasiūlymus.

Ambicijos Lietuvoje teikti nemokamas medicinos paslaugas dabar teisiškai nėra įmanomos Nėra vientisumo „Jei rengi ateities planus, turi numatyti ir finansavimo srautus. Kai žinai, kad po metų tau nebus pratęstas finansavimas, negali planuoti ir plėtros. Mes iš esmės išgyvename kūdikystę, privati medicina nėra išsivysčiusi. Niekas iš logiškai mąstančių verslininkų ir investuotojų į tai nedės lėšų“, – teigė Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius. Lietuvoje siekti pelno dar laikoma nuodėminga veikla, bet be to privatus verslas vystytis negali. Vis dėlto rinktis turi teisę pats pacientas. Jeigu privačioje gydymo įstaigoje suteiktos paslaugos nepatinka, galima grįžti į valstybinę gydymo įstaigą. SAM vadovui tokia tvarka nepriimtina, nes taip, visų pirma, yra aiškiai paneigiamas nemokamos medicinos principas. Dėl to kuriama dirbtinė priešprieša privačiam sektoriui.

„Tai tas pats, lyg ginčytumės, kuri ranka yra reikalingesnė – dešinė ar kairė. Juk visaverčiam gyvenimui reikalingos abi rankos. Įdomiausia, kad privačios medicinos dalis Lietuvoje tesudaro apie 8 proc. PSDF biudžeto, o priešinama taip, lyg privatininkai būtų užgrobę ir didžiausią dalį žmogiškųjų resursų, ir visas lėšas“, – kalbėjo privačios ligoninės „Kardiolita“ direktorius, Nacionalinės privačių ligoninių asociacijos vadovas Darius Jonutis. Deja, dėl laiko stokos pašnekovų išsakytos kritikos sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis savaitraščiui „Ekonomika.lt“ nepakomentavo. Ambicijos Lietuvoje teikti nemokamas medicinos paslaugas dabar teisiškai nėra įmanomos. Dubajuje policininkai važinėja „Lamborghini“ ir „McLaren“ automobiliais, bet ir čia nemokamos medicinos nėra.

Užsienyje

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Pelningiausia markė

TIK SKAIČIAI

■ Pernai „Volkswagen“

400

tūkst.

Lietuvių stažuotėms Europos branduolinių tyrimų centre numatyta skirti 400 tūkst. litų

koncernas nuo kiekvieno parduoto „Porsche“ automobilio uždirbo 23,2 tūkst. dolerių. Tai pelningiausia „Volkswagen“ gaminama automobilių markė, skelbia portalas businessweek.com. Vien iš „Porsche“ pajamos per metus didėjo 18 proc. Todėl pernai „Pors-

che“ pardavė ne tik rekordinį automobilių skaičių, bet ir gavo rekordiškai didelį pelną. Siūlome keletą skaičių palyginimui. Pavyzdžiui, „Bentley“ nuo kiekvieno parduoto automobilio lieka 20 tūkst. dolerių, „Audi“ – 5,2 tūkst. dolerių, o masiniai modeliai „Volkswagen“ koncernui uždirba po 850 dolerių.

» Gera pradžia –

pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

„Volkswagen“ nuo kiekvieno parduoto „Porsche“ automobilio uždirbo 23,2 tūkst. dolerių. Scanpix

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Užsienyje

Nori susigrąžinti verslą

Pagrasino robotais

■ Rusijos prezidentas Vla-

■ „Microsoft“ įkūrėjas

dimiras Putinas pareiškė, kad šalies bendrovės turi būti įregistruotos savo valstybėje ir pasižymėti skaidria valdymo struktūra. Pasak jo, verslas privalo būti sugrąžintas į tėvynę.

„Rusijos bendrovės turi būti įregistruotos mūsų šalies teritorijoje ir pasižymėti

FAKTAI

skaidria nuosavybės struktūra. Būtent dėl to iškeltas uždavinys susigrąžinti įmones į šalį“, – stambiausių Rusijos bendrovių vadovams per vietos verslo konferenciją sakė V. Putinas.„Jeigu šalies bendrovės pradės mokėti mokesčius Rusijoje, jeigu jos nesislapstys, nesikratys atsakomybės, padidės pasitikėjimas verslu“, – pridūrė prezidentas.

Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

Rusijos ekonomika

••„Credit Suisse“ duomenimis, 110 rusų valdo 35 proc. namų ūkių turto ••Pernai į Rusiją buvo eksportuota 132,4 tūkst. naujų vokiškų automobilių ••3,12 tūkst. „Siemens“ darbuotojų dirba Rusijoje ••„Bloomberg“ duomenimis, Rusijai įsiveržus į Simferopolio oro uostą, 19 turtingiausių rusų prarado 18,3 mlrd. JAV dolerių.

rasidėjus ginkluotai nežymėtų karinių junginių invazijai į Krymo pusiasalį, niekam nekilo abejonių, kad tai yra Rusijos pajėgos. Bandymai dengtis savigynos būrių kauke buvo greitai demaskuoti, kai teritorijoje pradėjo važinėti kariniai Rusijos visureigiai „Tigr“ su skiriamaisiais armijos registracijos numeriais. Krymo parlamentas užimtas, karinės bazės apgultos, Vakarai susirūpinę, Vokietija konstatuoja, kad pažeidžiama tarptautinė teisė, o mažosios Europos valstybės tvirtina, kad gali išmušti ir jų valanda. Ar V. Putinui baisūs teisiniai grūmojimai arba JAV naikintuvai F-16 Zokniuose?

Juodasis dvidešimtukas Kovo viduryje, kai Kryme įvyko referendumas, kuriame buvo pritarta, kad kraštas prisijungtų prie Rusijos Federacijos, JAV ir ES iškart pritaikė sankcijas 21 pareigūnui, suvaidinusiam didžiausią vaidmenį Krymą bandant atplėšti nuo Ukrainos ir prijungti prie Rusijos. Baltųjų rūmų pranešime teigiama, kad sankcijos pateikiamos atsižvelgiant į veiksmus, kurie kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Kaip buvo rašoma „The Guardian“, Vašingtonas nori tik suvesti senas sąskai-

Billas Gatesas teigia, kad darbo rinkos laukia labai dideli pokyčiai, kuriems nei vyriausybės, nei žmonės nėra pasiruošę.

V. Putinas nori sugrąžinti rusų verslą į tėvynę. Scanpix

tas, nes iš esmės kelionių apribojimai ir sąskaitų įšaldymas pritaikyti asmenims, kurie turi mažai įtakos Rusijos ir ypač V. Putino veiksmams. Vladislavas Surkovas jau nuo gegužės yra netekęs galios, tačiau vis dar vadinamas Kremliaus pilkuoju kardinolu. Jis vis dar daro įtaką ir gali prastumti tam tikrus sprendimus Kremliuje. Šiandien buvusi jo žmona Julija Višnevskaja gyvena Londone, kur, tikėtina, V. Surkovas turi sąskaitų. Naivu tikėtis, kad jos bus jo vardu. JAV taikinių vienuoliktuke yra ir premjero pavaduotojas gynybos ir kosmoso pramonės klausimams Dmitrijus Rogozinas. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis padėkojo už tarptautinį pripažinimą. Anot D. Rogozino, šį sąrašą sudarė idiotai, nes jis neturi turto užsienyje. Vis dėlto tai yra rimtas žingsnis, nes kosmoso technologijų eksportas šalyje nusileidžia tik naftai ir dujoms, o Rusijos ginklų eksportas visame pasaulyje sudaro 27 proc. pasiūlos ir nusileidžia tik JAV. Būtent D. Rogozinas yra atsakingas už šias pramonės šakas. Paskutinę vietą sąraše užima nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Labiausiai tai turėtų paveikti jo šeimą ir draugus, su kuriais yra susijęs nemažas banko sąskaitų tinklas užsienyje. JAV dar pernai reikalavo skaidrinti Europos bankų taisykles, kad šie privalėtų pateikti duomenis apie sąskaitų turėtojus ir jų ryšius.

» Norint rimtai sudrebinti Rusijos Šiandien V. Putinas nebijo nei JAV, nei ES. AFP

oligarchus, reikia būtent Europoje ir JAV atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko

Pasak jo, daugelį dabartinių darbų pakeis juos automatizuojanti programinė įranga. „Tai progresuoja visose srityse – slaugos, vairavimo, aptarnavimo. Tech-

Europos priešai Savo trijų dukrų, besimokančių Europoje, nebegalės aplankyti ar joms siųsti pinigų ir Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Železnikas. Į bendrą ES ir JAV sąrašą pateko RF Valstybės Dūmos NVS klausimų komiteto pirmininkas Leonidas Slutskis bei RF tarybos Konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas. Dauguma ES sankcijų sulaukusių pareigūnų yra ne Rusijos, o Krymo struktūrose dirbantys asmenys, tad kalbėti apie poveikį Rusijos politikai kiek drąsoka. Taip pat nereikia pamiršti, kad ES pirmiausia yra ekonominė bendrija, palaikanti glaudžius prekybos ryšius su Rusija, todėl vienbalsį sprendimą dėl sankcijų rasti nelengva. Sunku dar ir dėl to, kad, kaip teigia politikos analitikas Jevgenijus Minčenka, su Krymu susijusius sprendimus priima vienas žmogus – V. Putinas, bet jam sankcijų pritaikyti neįmanoma.

Pinigų takeliai Dauguma sankcijų sulaukusių asmenų socialiniuose tinkluose šaipėsi iš Vakarų ir džiaugėsi, kad tose šalyse neturi turto. Norint rimtai sudrebinti Rusijos oligarchus, reikia būtent Europoje ir JAV atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko. Tai yra sunki užduotis, tačiau ne paslaptis, kad ekonominės galios Rusijai suteikia jos energetikos monopolis Europoje bei stambūs sandoriai kitose šalyse. „Rusijos milijardieriai yra susiję su natūraliaisiais ištekliais. Be abejo, kalbu apie tuos, kurie

nologijos ilgainiui užvaldys mažai įgūdžių reikalaujančias darbo rinkas“, – cituoja B. Gatesą portalas „Business Insider“. „Microsoft“ įkūrėjas – ne vienintelis, juodai piešiantis darbuotojų ateitį. Sausį „The Economist“ pateikė darbų, kuriuos perims robotai, sąrašą. Jame atsidūrė apskaitininkai, mažmeninės prekybos atstovai ir pardavimo telefonu specialistai.

B. Gatesas mano, kad minimalios algos didinimas neskatins verslo priimti darbuotojų, kurie gali labiausiai nukentėti nuo automatizavimo. Scanpix

» Pagrindiniai „Gazprom“ investuotojai ir kreditoriai yra JAV fondų milžinai „Pimco“ ir „BlackRock“

praturtėjo per pastaruosius 20 metų. Natūralu, kad šioms kompanijoms reikia politinio palaikymo visose srityse. Rusijoje šiuo atveju yra daugiau politinių ryšių su milijardieriais nei kitur“, – apie Rusijos ekonominę nelygybę kalba Londono konsultacijų kompanijos „Global Economic Perspectives“ partneris Tony Shorrocksas. Griuvus Sovietų Sąjungai Rusijos turtas buvo privatizuotas, ir šiandien dujų milžinės „Gazprom“ akcijos priklauso daugeliui kompanijų. Šios aplinkybės sudarė sąlygas atsirasti oligarchams, iš čia kyla Rusijos ekonominė galia. Būtent čia ir reikia smeigti sankcijų ietį, kad ją pajustų V. Putinas.

Investicijų užtvankos „New York Times“ duomenimis, pagrindiniai „Gazprom“ investuotojai ir kreditoriai yra JAV fondų milžinai „Pimco“ ir „BlackRock“. Šalyje, kur vertinamas laisvas kapitalo judėjimas, būtų labai sunku „priversti“ šiuos fondus ieškoti kitų investicijų šakų. Prezidentas Barackas Obama tai motyvuoja tuo, kad bus paveiktos jautrios ūkio šakos. Įdomu, kad per pastaruosius ketverius metus didieji investuotojai į Rusijos įmonių ir valstybės akcijas bei obligacijas investavo 325 mlrd. JAV dolerių. Tyrimų agentūros „Thomson Reuters“ duomenimis, 235 mlrd. JAV dolerių buvo tiesiogiai susiję su „Gazprom“ ir valstybiniu „Sberbank“ banku.

Niekas nekabina lentelės „Oligarchas“ prie savo įmonių logotipų, taip pat niekas nežymi šiuo ženklu savo bankų sąskaitų. Tokiu atveju bent jau iš JAV pusės labiausiai paveikti tiek Rusijos oligarchus, tiek, savaime suprantama, V. Putino režimą gali stambieji investuotojai. Vis dėlto juos reikia įtikinti, nes žaliavų rinka visada bus viena stabiliausių.

Vokietijos impotencija Šiuo metu bent jau Rytų Europa labiausiai piktinasi švelniu Vokietijos tonu Rusijos atžvilgiu. Šios šalies kanclerė Angela Merkel jau paskebė, kad V. Putinas pažeidė tarptautinę teisę. Vokietija yra vadinama Europos pinigine, tačiau ši labai priklauso nuo Rusijos ekonomikos. Leidinio „Spiegel“ duomenimis, 6 tūkst. Vokietijos įmonių plėtoja verslą su Rusija. Tarp šių kompanijų galima rasti tokias milžines kaip „Siemens“, „Henkel“, ir „e-on“. Natūralu, kad A. Merkel sulaukia stambiojo verslo spaudimo išlaikyti gerus santykius su Rusija. Jei Vokietija nepalaikys, ES V. Putinui nedurs ten, kur skaudžiausia. Ilgainiui galima tikėtis, kad Europa energetiškai stiprės dėl alternatyvų, o Rusija taps tik prekybos, bet jokiu būdu ne investicijų partnere. Oligarchams beliks veiklą su Europa vykdyti per antrines įmones ir kelis atsiskaitomųjų sąskaitų lygius. Kol kas tai yra daugiausia, ką galima pasiekti.

Verslo švyturiai

Nr. 10 2014 m. kovo 17–23 d.

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Inovacijos

Inovacija svarbiau už prekės ženklą Lietuvoje viešėdamas „Huawei“ Europos regiono vadovas Leo Sunas teigė, kad šiandien telekomunikacijų rinkoje ypač svarbūs yra į klientų poreikius orientuoti sprendimai. Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

riklausomai nuo to, kaip skaičiuosite, „Huawei“ yra pirma arba antra telekomunikacijų infrastruktūros ir prietaisų gamintoja pasaulyje. Įkurta 1987 metais Šenzeno mieste, šiandien kompanija turi 140 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, iš jų net 46 proc. dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų centruose. L. Sunas pirmą kartą lankydamasis Vilniuje praėjusią savaitę „Baltic management institute“ rengtoje konferencijoje dalijosi artimiausiais kompanijos planais ir strategijomis. Šiandien Europos regionas vaidina strateginį vaidmenį „Huawei“ kompanijos plėtros planuose. Pradėjusi nuo pirmojo centro 2000 metais Švedijoje, Kistos mieste, šiandien bendrovė Europoje turi jau 11 centrų su 800 darbuotojų Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. „Mūsų vizija yra visą kompaniją transformuoti į pasaulinį verslą ir į savo komandą surinkti gabiausius bei geriausius talentus, kad ir kurioje pasaulio dalyje jie būtų, – teigia Leo Sunas. – Pastebėjome, kad talentų pasiskirstymas pagal sritis pasaulyje yra netolygus. Pavyzdžiui, kompetencijos sistemos architektūroje kur kas geriau išvystytos Europoje ir JAV, o Kinijoje tai visiška retenybė. Greičiausiai tokius dalykus lemia skirtingos šalių patirtys.“ Kita vertus, Europa „Huawei“ kompanijai svarbi ne tik dėl talentų paieškos. „Siekiant tapti

pasauline kompanija, mums svarbu ne tik talentų paieška, bet ir būti kuo arčiau vartotojo. Kiekviena rinka turi savitumų, specialių reikalavimų, tad tik būdami arti vartotojo galime išsiaiškinti ir suprasti, kas geriausiai tenkina jų lūkesčius“, – tvirtino L.Sunas. Jo teigimu, Europos telekomunikacijų rinka, palyginti su kitomis pasaulio rinkomis, yra ypatinga. Ją tam tikra prasme galima laikyti piramidės viršūne, nes tai labai rafinuota rinka – čia itin aukšti reikalavimai keliami ir technologijų kokybei, ir vartotojo poreikiams. Jei kompanija gali sėkmingai konkuruoti Europos rinkoje, pasak „Huawei“ Europos regiono vadovo, sėkmės galima sulaukti ir globaliu mastu. Istoriškai taip susiklostė, kad „Huawei“ pirmiausia buvo inžinerijos ir technologinių inovacijų į priekį varoma kompanija, tačiau šiandien ypatingas ir pagrindinis jos prioritetas yra vartotojas. Atsižvelgti į vartotojų norus, tenkinti jų lūkesčius yra ne tik būtina konkurencijos rinkoje sąlyga. „Tokia kompanijos kryptis kartu yra ir raktas, atsakant į klausimą, į kurią pusę bendrovę pakreipti ateityje“, – kompanijos strateginiais planais dalijosi prezidentas. „Kiekviena inovacija turi padėti spręsti vartotojui iškilusią problemą“, – viešėdamas kalbėjo L. Sunas. – Su technologijomis ir inžineriniais sprendimais susijusiai kompanijai taip persiorientuoti nėra paprasta, ši transformacija tam tikra pra-

» Mes dar visai neseniai įėjome

į išmaniųjų telefonų rinką, nes buvome priversti tai padaryti – ši industrija keičiasi drastiškai

FAKTAI „Huawei“

••2014 metų vasarį „Huawei“ mobiliųjų technologijų parodoje pristatė naują 4G LTE ryšio įrenginių asortimentą. Lietuvos rinkoje šie įrenginiai pasirodys gegužės mėnesį ••„Huawei“ mokslinių tyrimų ir plėtros centras prognozuoja, kad 5G belaidis internetas auditorijai taps prieinamas per artimiausius 5 metus ••Kompanija turi 140 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, iš jų net 46 proc. dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų centruose.

L. Sunas: „Kiekviena inovacija turi padėti spręsti vartotojui iškilusią problemą.“ Ruslano Kondratjevo nuotr.

sme skausminga, tačiau šiandieninėje telekomunikacijų rinkoje ji neišvengiama. Mes dar visai neseniai įėjome į išmaniųjų telefonų rinką. Buvome priversti tai padaryti, mat ši industrija keičiasi drastiškai. Mano nuomone, neįmanoma numanyti, kaip telekomunikacijos pakis per artimiausius penkerius ar dešimt metų, todėl tik dar svarbiau šiandien šioje rinkoje neatsilikti.“ „Huawei“ kompanija šiuo metu išmaniųjų te-

lefonų rinkoje sėkmingai konkuruoja su tokiais gigantais kaip „Apple“ ir „Samsung“. Ji taip pat stiprina savo pozicijas prog-raminės įrangos bei mobiliųjų aplikacijų srityje. „Idėjų turime daug, kai kurios jų tokios inovatyvios, kad turbūt išgirdę, ką kartais kalbu su savo tyrimų ir inovacijų centro mokslininkais, išsigąstumėte“, – Vilniuje juokavo L. Sunas. Apskritai kalbant, mokslininkai yra patys svarbiausi šioje

globalia bandančia virsti kompanijoje. „Galima sakyti, kad kompanijoje egzistuoja tam tikra hierarchija, visada pirmiausia yra išklausomi mūsų žmonės, kuriantys inovacijas“, – tvirtino prezidentas. Paklaustas apie žmogiškųjų išteklių politiką ir jos savitumą Europos regione, „Huawei“ vadovas tvirtino, kad jų kompanijos prioritetas – aukščiausius postus čia užleisti europiečiams. Kadangi kompanijai svarbiausia

yra klientas bei saviti jo poreikiai, vadovaujamas pozicijas užleisti būtent regiono savitumą išmanantiems žmonėms atrodo būtina. „Šešerius ar septynerius metus kompanijoje diskutavome, kaip pritraukti daugiau europiečių į svarbiausius postus, ir vis dar procesas einasi labai lėtai. Vis dėlto, mano manymu, kinams ir europiečiams bendradarbiauti yra prasminga ir efektyvu“, – teigė L. Sunas.

Įdarbinti pinigai

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Lietuvai – latviškas euro scenarijus

Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

ovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos. Kaip teigia „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, Lietuva ir euras šiandien stovi prie altoriaus, todėl užduoti klausimus dėl bendrosios Europos valiutos poreikio jau per vėlu. Pasak jos, neįsives-

dami euro dabar, verslui sukeltume riziką prarasti daugybę strateginių partnerių, o politikai nuviltų žodžio nesilaikymu. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukinas, paklaustas, kokių patarimų galėtų duoti Lietuvai šiuo pereinamuoju etapu, sakė, kad mūsų šalis dar turi pusmetį, per kurį įvykdyti devalvaciją būtų itin efektyvu. „Gal tai skamba kaip politiškai nepopuliari priemonė, tačiau ilguoju laikotarpiu šalies vystymuisi, manau, tai

būtų itin naudinga“, – teigė jis. Komentuodamas kaimynių Estijos ir Latvijos euro įsivedimo istorijas, „Coface“ Baltijos regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad abi šalys rodo kardinaliai skirtingus pavyzdžius ir abiem atvejais yra iš ko pasimokyti. „Estijoje prieš įvedant eurą vyravo itin pozityvios nuotaikos, kilo atlyginimai, buvo tikimasi sulaukti didžiulių investicijų. Vos prasidėjus pereinamajam laikotarpiui, teko nusivilti, mat investicijų nesulaukta tiek, kiek reikėjo, todėl teko

mažinti padidintus atlyginimus. Latvija – visiškai priešingas pavyzdys“, – pasakojo M. Lukinas. Nereikėtų pamiršti ir kainų nurodymo dviem valiutomis bei socialinių akcijų, informuojančių visuomenę apie valiutos keitimo niuansus bei akcentuojančių skaidrumą. „Latvijoje veikė socialinis judėjimas, siekęs kuo didesnio skaidrumo. Tokie dalykai pokyčių metu yra ne mažiau svarbūs nei pasiruošimas finansinėmis priemonėmis“, – aiškino pašnekovas.

Perspektyvos – teigiamos Paklaustas, kurį iš Baltijos šalių pavyzdžių numato Lietuvai, „Coface“ Baltijos regiono vadovas neabejodamas nurodė latviškąjį. „Latvijoje iš pradžių žmonės buvo linkę išleisti kur kas mažiau vien dėl valiutų skirtumo lemtų vizualių kainų pokyčių, – sakė ekspertas. – Vis dėlto vėliau pajusta, kad perkamoji galia nepakito arba pakito labai minimaliai, tad grįžta prie įprasto vartojimo. Lietuvoje, prognozuočiau, iš pradžių žmonės bus linkę išleisti netgi daugiau, nes

atrodys, kad kainos yra mažesnės. Tai darys teigiamą įtaką ekonomikai.“ Praėjusią savaitę „Coface“ ir „Danske Bank“ vykusioje verslo rizikos valdymo konferencijoje ministro pirmininko patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad euras turėtų padėti Lietuvai stabiliau jaustis kovojant su globaliomis ekonominėmis ir finansų krizėmis. „Nors kaip pagrindiniai euro Lietuvoje įvedimo privalumai dažniausiai minimos žemesnės paskolų palūkanų normos, spartesnė eksporto

» Euras Lietuvai turėtų padėti stabiliau jaustis kovojant su globaliomis ekonominėmis ir finansų krizėmis

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

FAKTAI Euro įvedimas

••Lietuvai įsivedus eurą, mūsų šalį pasieks 132 mln. vienetų euro banknotų

Įdarbinti pinigai

N. Mačiulis: „Labiausiai tikėtinas scenarijus – sankcijos Rusijai apsiribos žodiniu pasmerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems Kremliui artimiems asmenims bei įmonėms.“ Asmeninio albumo nuotr.

••Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Europos Taryba skelbs 2014 metų liepą ••Nuo 2014-ųjų gruodžio 1 dienos gyventojai Lietuvos banko kasose bei „Lietuvos pašto“ skyriuose galės susipažinti su lietuviškomis eurų monetomis ir jų įsigyti.

Ateitis po Krymo referendumo Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad praėjusį sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas.

Už piktnaudžiavimą euro įvedimo metu verslui ir gyventojams žadamos sankcijos. Scanpix

Nerijus Mačiulis „Swedbank“ vyr. ekonomistas

ir visos ekonomikos plėtra, lengvesnis investicijų pritraukimas, aš sakyčiau, kad tai yra svarbūs dalykai, tačiau priklausomi ne vien nuo euro. Svarbiau yra tai, kad šiandien mes neturime visavertės pinigų sistemos, ir tai dažnai mus pastato į keblią padėtį globalių finansinių procesų bei krizių metu. Įsivedus eurą, tikiu, ant kojų stovėsime kur kas tvirčiau, o tinkamesnio meto nei dabar neįsivaizduoju“, – kalbėjo A. Butkevičiaus patarėjas.

Užtikrins kontrolę Teisingumo ministerija parengė Euro įvedimo įstatymo projekto papildymą, kuriuo reglamentuojama atsakomybė už kainų nurodymo eurais ir litais bei šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų pažeidimus. „Kiek leis mano kompetencija, asmeniškai kontroliuosiu šį klausimą ir neleisiu, kad Lietuvos vartotojai būtų apgaudinėjami“, – praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje patikino teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą už Euro įvedimo įstatymo pažeidi-

mus atsakys ir fiziniai asmenys (įskaitant juridinių asmenų vadovus ar jų įgaliotus asmenis), ir ūkio subjektai. Fiziniams asmenims už pažeidimus bus taikomas įspėjimas arba bauda iki 10 tūkst. litų. Jeigu pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bus skiriama bauda nuo 10 iki 20 tūkst. litų. „Už šiurkščius arba sistemingus Euro įvedimo įstatymo pažeidimus ūkio subjektams bus taikoma griežtesnė atsakomybė – jiems galės būti sustabdomas arba panaikinamas licencijos arba leidimo galiojimas“, – teigė teisingumo ministras. Kaip laikomasi euro įvedimo reikalavimų, priežiūrės tokios institucijos kaip Lietuvos bankas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos.

Saugos vartotojus regionuose Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas tvirtino, kad šiuo metu jo tarnyba dirba ir su verslo atstovais, ir su privačiais asmenimis.

» Teisingumo ministerija parengė Euro

įvedimo įstatymo papildymą, kuriuo numatoma atsakomybė už kainų nurodymo litais ir eurais pažeidimus

Stengiamasi visuomenę visokeriopai paruošti, kad euras būtų įvestas kuo mažesnėmis sąnaudomis. „Stengiamės užtikrinti ir vartotojų apsaugą regionuose. Krizės laikotarpiu mūsų tarnyba buvo centralizuota Vilniuje, tačiau manome, kad taip nėra pakankamai užtikrinamos vartotojų teisės. Todėl artimiausiu metu visoje dešimtyje apskričių bus atnaujinti vartotojų teisių apsaugos centrai“, – kalbėjo F. Petrauskas. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys nusiteikęs pozityviai. Jo nuomone, institucijos euro įvedimui ruošiasi tinkamai. „Šiuo metu didžiausias darbas yra tinkamai paruošti visuomenę, atsakyti į visus kylančius klausimus, išsklaidyti baimes, tačiau iš esmės, manau, eurą įsivesime sėkmingai“, – teigė jis. K. Kupšys pasidalijo idėja, kad Latvijos pavyzdžiu yra siekiama sukurti mobilias kontrolės užtikrinimo komandas, kurios su euro įvedimu susijusius pažeidimus tikrintų ir atokesniuose šalies regionuose. „Negaliu pažadėti, jog tai įvyks, tačiau kol kas dedame visas pastangas, kad šis projektas būtų įgyvendintas. Tai, manau, padėtų ir tinkamai nuraminti visuomenę“, – kalbėjo ekspertas.

Vienai valstybei – Rusijai šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams. Kokie galimi ateities scenarijai ir koks galėtų būti jų poveikis Lietuvos ekonomikai? Labiausiai tikėtinas scenarijus – Ukraina ir Vakarų valstybės matys Krymą kaip prarastą regioną, o sankcijos Rusijai apsiribos žodiniu pasmerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems Kremliui artimiems asmenims bei įmonėms. Po referendumo finansų rinkose išliekanti sąlyginė ramybė – rublis ir kiti rizikingesni aktyvai kainuoja panašiai kaip ir praėjusią savaitę – rodo, kad investuotojai nesitiki nei karinio konflikto, nei rimtesnių ekonominių sankcijų. Vis dėlto darosi akivaizdu, kad Ukrainos krizė greitai išspręsta nebus, o Rusijos ekonomika dėl neigiamo kapitalo srauto, mažesnių investicijų bei padidėjusių palūkanų šiemet greičiausiai beveik neaugs. Pastaruosius kelerius metus Rusijos ekonomika vis dar augo dėl sparčiai didėjusio privataus sektoriaus kreditavimo, tačiau šiemet šio augimo veiksnio jau nebebus. Rusijos ekonominis gripas greičiausiai neaplenks ir kitų NVS šalių. Turint omenyje didelę Rytų rinkų integraciją, lėtesnio augimo, ko gero, joms išvengti nepavyks.

Pernai Lietuvos eksportas į NVS šalis augo 13,5 proc. – buvo eksportuota prekių už 26,8 mlrd. litų, o tai sudarė 31,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Be to, nereikėtų užmiršti, kad Rusija gali nuspręsti taikyti atsakomąsias priemones Vakarų valstybėms, pirmiausia toms, kurioms politiškai motyvuotas sankcijas sėkmingai taikė ir praeityje – Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims. Visa tai reiškia, kad Lietuvos eksportas į NVS rinkas šiemet, jei ir didės, greičiausiai gerokai kukliau. Tačiau labiausiai tikėtina, kad bendras poveikis Lietuvos ekonomikai bus ribotas ir gali siekti tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto lėtesnį BVP augimą. Galimas ir antrasis – rimtesnės konfrontacijos – scenarijaus. Ukrainos armijai bandant pasipriešinti Krymo aneksijai, Rusijos interesai ir kariniai veiksmai gali apimti ir didesnę Ukrainos dalį. Vis dėlto ši tikimybė yra daug mažesnė. Klostantis tokiam scenarijui, Vakarų valstybės jaustų didesnį spaudimą padėti Ukrainai, tačiau greičiausiai tai nebūtų karinė intervencija. Pagalba apsiribotų materialinės pagalbos suteikimu Ukrainai, Rusijos dalyvavimo tarptautinėse institucijose apribojimu ir platesnio masto ekonominėmis sankcijomis. Tokios sankcijos yra labiau tikėtinos iš JAV

nei iš ES dėl itin didelės pastarosios energetinės priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių – maždaug trečdalis sunaudojamų dujų ir naftos yra importuojama iš Rusijos, o trumpuoju laikotarpiu šio tiekimo šaltinio pakeisti nepavyktų. Svarbu ir tai, kad ES pirmiausia yra ekonominė sąjunga, o ne tarptautinė institucija, siekianti taikos ir demokratinių vertybių sklaidos už savo ribų. Griežtų sankcijų tikimybę mažina ir tai, kad ES ekonominis karas su Rusija būtų labai nevienodai jaučiamas skirtingose ES valstybėse. Kai kurioms energetiškai nepriklausomoms ir mažai su Rusija prekiaujančioms valstybėms jis būtų nereikšmingas, o kitas galėtų rimtai sukrėsti. Vokietijos Rytų Europos ekonominių santykių komitetas skaičiuoja, kad 300 tūkst. Vokietijos darbo vietų ir 6 200 įmonių yra priklausomos nuo ekonominių santykių su Rusija. Lietuvai, kurios penktadalis eksporto tenka Rusijai bei kuri išlieka beveik šimtu procentų energetiškai priklausoma nuo šios šalies, toks scenarijus reikštų gilų ekonominį nuosmukį. Teoriškai įmanomas ir trečiasis scenarijus – Rusijos veiksmų plitimas visoje Ukrainoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, vedantis prie Vakarų valstybių karinės intervencijos. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra pernelyg maža, todėl diskutuoti apie jo pasekmes Lietuvai vargu ar verta.

Skaitmeninė karta

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Etiško programišiaus požiūris į internetą Pirmuoju Europos etišku programišiumi laikomas Marco Ricca dalijasi įžvalgomis apie interneto ateitį.

„Jeigu kada nors norėdami pasidaryti arbatos panaudojote kavos aparatą, jūs jau esate programišius“, – sakė M. Ricca. Asmeninio albumo nuotr. Laura Juozaitytė Specialiai savaitraščiui „Ekonomika.lt“ iš Berlyno

uo 1990 metų įvairūs Šveicarijos bankai M. Riccai mokėjo už tai, kad jis įsilaužtų į jų sistemą. Tokiu būdu randant sistemines klaidas ir trūkumus buvo siekiama kaip įmanoma efektyviau užtikrinti banko klientų asmeninių duomenų saugumą. Po kelių sėkmingų bandymų M. Ricca įkūrė kompaniją „Ilion Security“, kuri gana greitai tapo lyderiaujančia verslo rizikos valdymo įmone visoje Šveicarijoje. Kovo viduryje Berlyne vykusioje konferencijoje M. Ricca pasakojo, kokią mato interneto ateitį bei

jo poveikį visuomenei. Programišius akcentavo ir augančią interneto vartotojų galią prieš valdžią bei kūrybiškumo, kurį išlaisvino internetas, mastą. „Jeigu kada nors norėdami pasidaryti arbatos naudojote kavos aparatą, jūs jau esate programišius“, – teigė jis. Pasak M. Riccos, tai ir yra jo veiklos bei darbo esmė – išmokti jau veikiančią sistemą priversti veikti priešinga kryptimi. Kalbėdamas apie internetą, programišius bandė braižyti du tikėtinus ir kartu visiškai skirtingus jo ateities scenarijus. Pagal pirmąjį scenarijų pasaulis gali virsti žmogaus asmeninį gyvenimą kontroliuojančia mašina. „Informacinis amžius, greitai besivystančios technologijos praktiškai geba sukurti tai, apie ką visi esame skaitę George‘o Orwello romane „1984“.

» Technologijų vystymasis ateityje gali

valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius Toks scenarijus būtų gana pesimistinis. Manau, stebimas Didžiojo brolio gyventi nenorėtų niekas“, – teigė M. Ricca ir pridūrė, kad mikroschemų į kūną diegimas, suteikiant valstybei galią kontroliuoti kiekvieną savo pilietį, šiandien yra veikiau vertinama kaip galimybė, o ne kaip sapnas. Vis dėlto, pasak jo, vien pesimistiškai informacinio amžiaus vertinti nereiktų. „Technologijų plėtojimas ateityje gali valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius, tačiau nereiktų pamiršti, kad vyksta ir atvirkštinis procesas – padedama interneto visuomenė laisvėja“, – sakė M. Ricca. Internetas neturi centrinės valdžios ar

centrinio planavimo, ir tai yra vienos svarbiausių jo ypatybių. „Johano Gutenbergo anuomet išrasta spausdinimo mašina, nors ir suteikė galimybę visuomenei viešai publikuoti savo žodį, išties atidavė sprendimo galią į leidėjų, turtingųjų, spaustuvininkų ir daugybės kitų žmonių rankas“, – kalbėjo programišius. Jo manymu, apie tikrą saviraiškos laisvę prasminga pradėti kalbėti tik tada, kai atsiranda formatavimo programos, kaip, pavyzdžiui, paprasčiausi tinklaraščiai, kai net neturintys programavimo įgūdžių žmonės gauna galimybę publikuoti savo kūrybą, idėjas bei įsitikinimus. „Atsiradus internetui

dalis kritikų be paliovos aiškino, kad be centrinės valdžios jokie jo projektai neveiks, tačiau viena įdomiausių interneto ypatybių yra tai, kad, būdamas laisvas, neplanuotas ir nekoordinuotas žmonių kolektyvinis veiksmas, jis įrodo centrinio planavimo beprasmybę, – aiškino M. Ricca. – Geriausias to pavyzdys yra „Vikipedija“, kurios vienas įkūrėjų mėgsta sakyti, kad šis projektas teoriškai turėtų neveikti, nes nėra nei centrinio planavimo, nei nuoseklaus temų pildymo, galiausiai ją pildo ne profesionalai, o paprasti interneto vartotojai. Vis dėlto realybėje šis projektas veikia daugiau nei sėkmingai, o legendinės enciklopedijos „Britannica“ populiarumo smukimas siejamas būtent su visų laikyta nesėkminga „Vikipedija“. Kūrybiškumas, M. Riccos nuomone, internete

Reklamos čia neišjungsi

gali pasireikšti ir kontrpilietine išraiška, jei valstybės reguliavimas tampa neproporcingas. Skaitydamas pranešimą jis prisiminė JAV atvejį, kai, uždraudus platinti 3D ginklų schemas, programišiai kodą įveikė per dvi valandas. „Tad kaip galime sakyti, kad technologiniai pasiekimai mus tik varžo?“ – klausė M. Ricca. Jo teigimu, internetas nuo tada, kai buvo išrastas, gerokai pakito ir dabar, duodamas dar didesnę laisvę, suteikia ir kur kas didesnį anonimiškumą. „Prieš dešimtį metų, norėdamas iškrėsti nekaltą ar piktą pokštą, programišius turėdavo eiti į viešas vietas, interneto kavines ir jokiu būdu nesinaudoti savo kompiuteriu, jei nenori būti susektas. Šiandien situacija kitokia – programišiai sudėtingiausius kodus „nulaužia“ sėdėdami savo namų rūsyje, gerdami alų ir naudodamiesi asmeniniu kompiuteriu“, – pasakojo specialistas. M. Ricca pabrėžė tokiu pavyzdžiu neteigiantis, kad interneto vystymasis yra kelias į anarchiją ar iš principo destruktyvus dalykas. „Internetas šiandien mums ne tik suteikia beribes pažinimo galimybes, įrankį, kaip likti nepriklausomiems nuo valstybės kontrolės, bet ir tinkamai užtikrina mūsų privatumą. Kitaip tariant, dažnokai girdimas nuogąstavimas, kad internetas yra „didysis brolis“, mano nuomone, tėra mitas, kartais efektyviai naudojamas siekiant įbauginti žmonėms“, – tvirtino programišius.

Dėl reklamos kreipkitės: EKONOMIKA.lt El.pastas reklama@balsas.lt Tel. 8 685 69496

Nr. 11 2014 m. kovo 24–30 d.

Paskutinis puslapis

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – tarptautinė lyderiaujanti kompanija HUAWEI, inovatyviai dirbanti telekomunikacijų sprendimų srityje. Šiuo metu įmonė plečia savo veiklą ir prie kolektyvo Vilniuje kviečia prisijungti

IT PRODUKTŲ VADYBININKĄ (-Ę) Darbo pobūdis: • Periodiškai analizuoti IT rinką ir reaguoti į joje vykstančius pokyčius; • Aktyviai dalyvauti visos pardavimo komandos veikloje ir kartu prisiimti atsakomybę/būti savo srities iniciatyvų generatoriumi; • Bendrauti su potencialiais ir esamais įmonės klientais, analizuoti jų poreikius, identifikuoti naujas galimybes ir pasiūlyti naujus kompleksinius IT sprendimus įmonėms; • Dalyvauti derybose ir klientų konsultacijose, pagrindžiant įmonės teikiamų sprendimų vertę; • Atstovauti įmonei, stiprinti jos įvaizdį ir nuolat užmegzti naujų kontaktų IT renginių metu. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas IT arba panašioje srityje; • IT sprendimų pardavimo patirtis; • Žinios apie UP/Dell/EMC/VMware technologinius sprendimus; • Lietuvos, Latvijos ir Estijos IT sektoriaus rinkos išmanymas; • Orientacija į klientą, geri pardavimo ir organizaciniai įgūdžiai, komunikabilumas, lankstumas ir noras tobulėti; • Puikus anglų kalbos mokėjimas. Įmonė siūlo: • Galimybę dirbti tarptautinėje lyderiaujančioje kompanijoje; • Galimybę tobulėti jaunatviškame profesionalų kolektyve; • Įdomų ir iššūkių kupiną darbą; • Konkurencingą atlygio paketą. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

CV-Online klientė UAB „TRUKMĖ“ – tai lietuviško kapitalo įmonė, kuri veiklą vysto nuo 1994 metų. Šiuo metu įmonėje dirba apie 80 darbuotojų. Pagrindinė veikla – baldų gamybos ir statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

PARDAVIMO VADYBININKAS (-Ė) Darbo pobūdis: • Įmonės siūlomų produktų pardavimas B2B (naujų klientų paieška, ryšio su esamais bei potencialiais klientais palaikymas); • Klientų poreikių analizė ir konsultavimas, iškilusių problemų sprendimas; • Komercinių pasiūlymų ruošimas, derybų vedimas; • Darbų ir pardavimo planavimas bei organizavimas; • Nustatytų pardavimo tikslų siekimas; • Rinkos analizė, naujų pardavimo galimybių paieška; • Prekių poreikio nustatymas, pasiūlymų asortimento ruošimas. Reikalavimai: • Būtina ne mažesnė kaip 1 metų aktyvaus pardavimo patirtis; • Anglų, rusų kalbų žinios; • Gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje; • Geri bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai; • Analitinis-strateginis mąstymas, atsakingumas, vidinė motyvacija. Gerą atmosferą kuria stiprios įmonės vertybės – puikus kolektyvas, skaidri atlygio sistema ir pergalių šventimas drauge. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

Švedijos kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veiklos sritis yra įrangos statyboms tiekimas, plečia savo veiklą ir darbui Kaune ieško serviso darbuotojo. Šiuo metu reikalingas kruopštus ir atsakingas

AUTOELEKTRIKAS Veiklos pobūdis: • Statybinės technikos – krautuvų, ekskavatorių, mobilių kompresorių, šildytuvų ir pan. – elektros sistemų diagnostika ir remontas, profilaktinė įrangos priežiūra. Reikalavimai: • Darbo sritį atitinkantis išsilavinimas; • Pageidautina sėkmingo 2–3 metų autoelektriko-diagnostiko darbo patirtis; • Savarankiškumas, atsakingumas, kruopštumas, imlumas naujovėms; • Stipri vidinė motyvacija, orientavimasis į rezultatą; • Vairuotojo pažymėjimas. Privalumai: • Techninės anglų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis); • Techninės rusų kalbos žinios (gebėjimas dirbti su techniniais dokumentais ir elektros įrangos schemomis); • Elektriko ir elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimai; • Darbas kompiuteriu. Kompanija siūlo: • Darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje; • Kvalifikacijos kėlimo galimybę Lietuvoje ir užsienyje; • Darbui reikalingas priemones; • Darbo sąlygos, atlyginimas ir kiti klausimai aptariami susitikimo metu. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai.

CV-Online LT klientas – UAB TaxLink Baltic - teikia finansinės apskaitos, audito, mokesčių ir kitas su finansais susijusias paslaugas. Išskirtinis komandos bruožas yra aukštas techninių žinių lygis ir nenutrūkstamas jų tobulinimas. Jų dėka įmonė gali pasiūlyti klientams inovatyvius sprendimus, padėti jiems valdyti bet kokias finansines bei mokestines rizikas. Šiandien įmonė darbui Vilniuje ieško

MOKESČIŲ SPECIALISTAS (-Ė) Darbo pobūdis: • Klientų konsultavimas mokesčių klausimais; • Ataskaitų ir prezentacijų rengimas; • Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų analizė ir praktinis pritaikymas; • Bendravimas su mokesčių administratoriumi. Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas finansų ir/ar ekonomikos srityse; • Ne mažesnė nei penkerių metų patirtis finansų/mokesčių srityse; • Pareigingumas, savarankiškumas, atsakingumas; • Analitinis mąstymas, gebėjimas interpretuoti teisės aktus; • Labai geros anglų kalbos žinios; • Noras mokytis ir tobulėti šioje srityje. Įmonė siūlo: • Dinamišką darbą profesionalioje komandoje; • Draugišką darbinę aplinką; • Nuolatinį tobulėjimą finansų srityje; • Konkurencingą atlygį. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Karjeros dienose „Iki“ prisistatė neįprastu būdu ■ Šiemet pirmą kartą

daugiausia parduotuvių Lietuvoje turintis prekybos tinklas „Iki“ dalyvauja viename didžiausių kasmetinių VGTU bei VU universitetų organizuojamų reginių studentams Karjeros dienų mugėje.

Pagrindinis įmonės tikslas – susitikti su būsimais darbuotojais, pristatyti įmonę bei pasidalyti tikromis savo darbuotojų sėkmės istorijomis. „Iki“ stendas šiemet išskirtinis – bendrovė pristato save studentams per komiksus. Karjeros dienos – tai kasmetinis universitetų organizuojamas renginys, padedantis studentams ir darbdaviams užmegzti tarpusavio ryšius. Šiemet Karjeros dienų mugėje dalyvaujanti „Iki“ savo pristatymui pasirinko išskirtinį ir patrauklų jaunimui būdą – komiksus. Jais išpieštas įmonės stendas, kuriame pasakojamos tikros įmonės darbuotojų sėkmės istorijos. Visi studentai, aplankę įmonės stendą, yra vaišinami

„Iki“ save studentams pristato per komiksus. Bendrovės nuotr.

„Iki“ kepyklos meistrų pagamintais pyragėliais. „Šiemet pirmą kartą dalyvaujame universitetų rengiamoje Karjeros dienų mugėje ir džiaugiamės, kad sulaukėme nemažo studentų, besidominčių galimybėmis įsidarbinti „Iki“, susidomėjimo. Galbūt esame patrauklūs studentams dėl to, kad prisistatome save ne tik išskirtiniu, bet ir jaunimo mėgstamu

būdu – per komiksus. Tokie mugėje esame vieninteliai“, – teigia „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. Pirmą kartą Karjeros dienų mugėje dalyvaujančio prekybos tinklo „Iki“ šūkis – „Pradžių pradžia. Sukurk savo istoriją „Iki“! Juo siekiama parodyti, kad įmonė laukia atvirų, iniciatyvių, norinčių tobulėti būsimų darbuotojų,

kurie nori savo karjeros istoriją pradėti „Iki“. Įmonė studentams siūlo įvairias praktikos bei įsidarbinimo galimybes: laisvu nuo studijų metu ar vasaros laikotarpiu, atlikti praktiką, o galbūt „Iki“ gali tapti pirma darboviete. Šią savaitę „Iki“ dalyvavo VGTU universiteto, o kovo 27 dieną lauks VU universiteto studentų Karjeros dienų mugėje.