Issuu on Google+

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ K. Leontjeva: Nepagarba mokesčių A. Balsys: Žemdirbiai daug nesigyrė ir padedami mokėtojui prasideda nuo įstatymų perdirbimo įmonių tapo tikrais eksportuotojais – leidybos jie eksportuoja produkciją į visą pasaulį. Plačiau 8 p. Plačiau 26–27 p. Tuo negali pasigirti jokia kita sritis

PIRMADIENIS. 2012 M. GEGUŽĖS 21–27 D.

ŠIAME NUMERYJE 1 270 dienų ir viena naktis Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjimų. Plačiau 6–7 p.

Nr. 19 (81)

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt

Teoriškai – bankrotas, praktiškai – nejuda

Prieš srovę – vengrai emigruoja nenoriai Atvėrus Europos Sąjungos (ES) sienas dauguma Rytų ir Vidurio Europos valstybių pajuto išaugusius emigrantų srautus, tačiau Vengrija nėra viena iš jų. Plačiau 16–17 p.

Internetas skverbiasi virš debesų Internetu naudotis galime beveik visur – namie, darbe, mieste, dažnai internetas pasiekiamas ir provincijoje. Specialistai žada, kad greitai kokybišką belaidį internetą galėsime naudoti ir lėktuvuose skrisdami. Plačiau 24–25 p.

Kai riziką nugali pinigai Bankų makleriai disponuodami didelėmis pinigų sumomis kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

375,32 621,41 335,37 5338,38 2813,69 8876,59

–2,77 % +0,35 % –0,78 % –3,71 % –4,09 % –1,48 %

Gegužės 10–17 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 81 Tiražas: 15 000

Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje. Pagal tik kitų metų kovą Lietuvoje įsigaliosiantį įstatymą bankrotą galės skelbti gyventojas, kurio skolos yra ne mažesnės kaip 20

tūkst. litų, o jų grąžinimo terminai jau baigėsi. Lietuvoje bankroto procedūra negali užtrukti ilgiau kaip 5 metus, o jos metu visas skolininko lėšas tvarkys ir kontroliuos bankroto administratorius, su kuriuo už bankroto proceso valdymą turi atsiskaityti pats skolininkas. Kitų metų kovą gyventojams bus galima bankrutuoti ir Lietuvoje, tačiau pusmetį

Jungtinėje Karalystėje dirbanti ir gyvenanti ponia Jūratė planuoja skelbti bankrotą svetur. Moteris teigia net nepasidomėjusi būsima galimybe bankrutuoti Lietuvoje, nes matė, kaip Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo vilkinamas. Dabar moteris skaičiuoja, kad procedūros sąnaudos Didžiojoje Britanijoje jai atsieitų pigiau nei Lietuvoje. Plačiau 4–5 p.

»

H. J. Tolone'as: Sėkmingos derybos sukuria vertę visoms šalims ir tai yra derybų tikslas Plačiau 20 p.


3

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

K

eliaujant per Seimo komitetus pradinis lengvatų variantas aplipo kitais pasiūlymais, bet galiausiai iš veiklų, kurioms „lengvinamas“ gyvenimas, liko spauda ir transportas. Projekto atsiradimas ir jo kelionė instancijų koridoriais atskleidžia būdingą valdžios požiūrį į ūkinę veiklą. Žiniasklaida verkė verkė dėl savo bėdų ir štai prezidentė „išgirdo“, „suprato“, „atsižvelgė“ – pateikė atitinkamas įstatymo pataisas. Seimas taip pat „išgirdo“ ir „atsižvelgė“ – atrodo, kad PVM lengvatos spaudai „praeis“. Ir aišku kodėl – ne už kalnų Seimo rinkimai, todėl norima pamaloninti žiniasklaidą. O apie šią sferą ištikusią katastrofą prezidentė turėjo progą išgirsti, kai ta neganda tik prasidėjo – pavyzdžiui, 2009 m. per susitikimus su žurnalistais ir redaktoriais. Praėjo treji metai, ir valdžioje pagausėjo žiniasklaidos draugų. Jau ne vienas politikas atmintinai išmoko kelis svarbiausius skaičius: nuo sunkmečio pradžios bankrutavo 20 proc. leidinių, tiražai susitraukė 40 proc., darbo neteko apie trečdalis žurnalistų. Dar galima pridurti, kad atleidimai prasidėjo tuojau po vadinamosios naktinės mokesčių reformos ir nuo to laiko žurnalistų algos sumažėjo perpus. Visi čia pateikti skaičiai apytiksliai, tačiau vargu ar tikslūs skaičiai vaizdą pagražintų. Sakoma, kad PVM lengvatų vartotojai nepajunta, tačiau spaudos atveju visi supranta, kad lengvatomis siekiama padėti būtent gamintojams, t. y. leidėjams. Tačiau įteisinus tokias lengvatas veikiausiai tuo

viskas ir baigsis. Lietuva kaip ir anksčiau gyvens be aiškios visuomenės informavimo politikos. Tai, kad jos nėra, matyti iš informacinio chaoso, gaubiančio šalies energetikos plėtrą. Akivaizdu, kad žinančių, kaip veikia Lietuvos elektros tinklai, yra nedaug. Tačiau tam suprasti pakanka mokyklinių fizikos žinių – tereikia, kad kas nors vaizdžiai išaiškintų, kiek yra elektrinių, koks jų galingumas, kokių reikia jungčių su Vakarais, kokios yra energetikos plėtros alternatyvos: branduolinė, nebranduolinė ir kiek jos kainuotų. Galėdami pasinaudoti tokia pagrindine informacija kad ir tam tikslui skirtame interneto tinklalapyje, piliečiai galbūt nesijaustų visiškai bejėgiai, kai televizijos ekrane du profesoriai kalbėdami apie būsimą atominę jėgainę be jokių argumentų neigia vienas kitą. Tokiomis aplinkybėmis premjeras, gatvėje dalijantis skrajutes apie šešėlinio verslo žalą, tokiu neva labai demokratišku elgesiu tik maskuoja faktą, kad svarbiais strateginiais klausimais valdžia elgiasi panašiai kaip totalitariniai režimai: kai ką pasako, kai ką nutyli, politizuoja techninius dalykus – kitaip tariant, tyčia drumsčia vandenį ir bando ten žvejoti. Buldozeriniais būdais stumdama energetinius projektus Andriaus Kubiliaus vyriausybė nepadarė nieko, kad liaudis juos suprastų. Bet kaltų dėl to valdžia, matyt, atrastų – kad ir tą pačią žiniasklaidą. Tačiau dabar žiniasklaidą reikia pamaloninti, o ir valdžia nori būti „gera“ bei „duodanti“. Vis dėlto kad ir kokia trumparegė yra valdžia, PVM lengvatos spaudai yra gerai.

» Svarbiais strateginiais

klausimais valdžia elgiasi panašiai kaip totalitariniai režimai: kai ką pasako, kai ką nutyli, politizuoja techninius dalykus

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys, Gabija Sabaliauskaitė PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 81 Tiražas 15 000


4 Į šitą įstatymą reikėtų įdėti atsakingo » skolinimosi principus, kad žmogus, pavyzdžiui, būtų atsakingai teikęs informaciją, nebūtų bandęs apgaudinėti, neslėpęs savo galimybių pasiskolinti iš kitų šaltinių Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

5

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Priėmę šį įstatymą mes bent jau suteikėme » iliuziją, kad fiziniai asmenys Lietuvoje gali

Verslininkai nejaučia poreikio bankrutuoti ir kažin ar bus » kitaip. Fizinių asmenų bankroto įstatymas susijęs su buitinių

bankrutuoti. Ateityje bus lengviau teikti pataisas ir taisyti šį įstatymą: pats gyvenimas parodys, ar artimiausiu metu prireiks pataisų

problemų sprendimu, kai žmonės ne pagal savo pajėgas bando statyti namus ar pirkti sklypus. Be to, lietuviai gali būti linkę piktnaudžiauti ir bandyti išsisukti iš padėties pasinaudodami šituo geru ir pažangiu finansiniu instrumentu

Algis Kašėta, Seimo narys

Vidmantas Martikonis, Verslininkas

NUOMONĖ

GABIJA SABALIAUSKAITĖ gabija@ekonomika.lt

I

ki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje. Pagal tik kitų metų kovą Lietuvoje įsigaliosiantį įstatymą bankrotą galės skelbti gyventojas, kurio skolos yra ne mažesnės kaip 20 tūkst. litų, o jų grąžinimo terminai jau baigėsi. Lietuvoje bankroto procedūra negali užtrukti ilgiau kaip 5 metus, o jos metu visas skolininko lėšas tvarkys ir kontroliuos bankroto administratorius, su kuriuo už bankroto proceso valdymą turi atsiskaityti pats skolininkas.

Priversta dėl būsto paskolos Kitų metų kovą gyventojams bus galima bankrutuoti ir Lietuvoje, tačiau pusmetį Jungtinėje Karalystėje dirbanti ir gyvenanti ponia Jūratė planuoja skelbti bankrotą svetur. Moteris teigia net nepasidomėjusi būsima galimybe bankrutuoti Lietuvoje, nes matė, kaip Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo vilkinamas. Dabar moteris skaičiuoja, kad procedūros sąnaudos Didžiojoje Britanijoje jai atsieitų pigiau nei Lietuvoje. Jai tektų mokėti

advokatui ir teismui, o išlaidas bankroto administratoriui padengtų valstybė. Pagal Jungtinės Karalystės keliamus reikalavimus ji gali pradėti bankroto procesą, mat ten gyvena jau 6 mėnesius ir augina sūnų, o minimali nustatyta skolos suma Jungtinėje Karalystėje siekia kelis šimtus svarų. „Jei Anglijoje moki mokesčius, gyveni pusę metų, gali čia bankrutuoti, – sako bankrutuoti planuojanti ponia Jūratė. – Bet pagrindinė sąlyga – turėti vaiką. Tuomet Anglijos valdžia mane palaiko: mes čia gyvename, sūnus eina į mokyklą ir tada aš turiu teisę bankrutuoti.“ 2008-aisiais, kai būsto kainos buvo aukščiausios, o bankų teikiamos paskolos jam nusipirkti – patraukliausios, moteris pasiėmė 75 tūkst. eurų (apie 260 tūkst. litų) paskolą būstui įsigyti. Uždirbdavo gerai, tačiau neteko darbo, o finansinius įsipareigojimus bankui vieniems metams perėmė „Būsto paskolų draudimas“. Ponia Jūratė jam šiandien skolinga per 20 tūkst. litų. Lietuvė ieškojo būdų grąžinti paskolą parduodama butą, bet 2008-aisiais daugiau nei 250 tūkst. litų siekusi buto kaina stipriai nuvertėjo: dabar jis kainuotų kone perpus pigiau. Netekusi pajamų mo-

teris iš pradžių negalvojo emigruoti, darbo ieškojo Lietuvoje, tačiau negalėjo įsidarbinti ir jau po dviejų mėnesių išvyko į Didžiąją Britaniją. Skolos ji negalėtų grąžinti net dirbdama Jungtinėje Karalystėje, todėl bankroto galimybę laiko vieninteliu sprendimu. Moteris įsitikinusi, kad reikiamos sumos iškart nesutaupys, o ir ati-

dėjus įmokas skola „Būsto paskolų draudimui“ tik išaugtų. „Norėjau dar metams atidėti mokėjimus, bet tuomet susidarytų dideli procentai, – sakė moteris. – Pirmaisiais metais buvo 2 proc., o dabar būtų 10–15 proc. Po metų skola bus dar didesnė. Nebegaliu kiekvienais metais lįsti į skolas.“

Savaitraščio paklausta, ar nebijo skolininkės etiketės, ji teigia neturinti kito pasirinkimo. „Minusas tas, kad 5–6 metus būsiu pirmoje juodojo sąrašo vietoje – negausiu jokių kreditų“, – aiškino ponia Jūratė. Ji tikisi šių metų spalį eiti teismą. Po metų jau turėtų būti bankrutavusi. „2014-uosius norėčiau su-

tikti be skolų. Turiu tokią viltį“, – tikisi lietuvė.

Latviai lankstesni Verslininkas Gytis Januška yra pirmasis bankrutavęs lietuvis. Simboliška: padedamas pirmojo bankrutavusio latvio Janio Abolinio, jis pats procedūrą atliko Latvijoje, kur jau buvo pragyvenęs 3 metus. Bankai Lietuvoje

Pareiškimas iškelti bankroto bylą

Pareiškimo nagrinėjimas teisme

Apygardos teismui pateikiami dokumentai, įrodantys nemokumą

Teismo nutartis: kelti bylą ar atsisakyti

dar bandė apskųsti šio bankroto proceso teismo nutartį, bet skolininkas laimėjo. G. Januška įsitikinęs, kad nors bankrotą galintieji skelbti skaičiuojami tūkstančiais, tai dar nereiškia, kad jie ryšis tokiam iššūkiui. „Kiekvienas žmogus skaičiuos: Lietuvoje yra taip, Latvijoje – taip, Anglijoje – taip, kur patogiau, kur mažiausios sąnaudos. Latvijoje tik vienas nepatogumas – pusę metų reikia mokėti mokesčius. Tai sudaro apie 5 tūkst.

Bylos iškėlimas Sustabdomas disponavimas turtu ir finansinių įsipareigojimų vykdymas

Terminą nurodo teismas (projektas teismui pateikiamas per 4 mėnesius po nutarties kelti bylą

litų“, – sakė jau bankrutavęs verslininkas. Pirmasis su bankroto patirtimi susidūręs lietuvis dabar konsultuoja kitus finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdyti negalinčius asmenis ir tarpininkauja atliekant bankroto procedūrą Latvijoje. Vyro teigimu, dažniausiai bankrutuoti planuoja žmonės, kurių skolų sumos perkopė 200 tūkst. litų. Jį patį, buvusį nekilnojamojo turto įmonės savininką, prieš bankrotą slėgė 14 mln. litų našta.

»

Latvijoje maksimalus bankroto terminas yra 2 metai, o Lietuvoje – 5 metai

Anot advokato G. Žliobos, Lietuvoje neapsimokės bankrutuoti turint keliasdešimties tūkstančių litų skolų – nebent didesnių. Fotodiena

Plano įgyvendinimas

Bankroto proceso pabaiga

Ne ilgesnis nei 5 metų laikotarpis

Skelbiama atlikus paskutinį plane numatytą mokėjimą

„Jeigu asmens skola yra iki 0,5 mln. litų, Latvijoje maksimalus bankroto terminas yra 2 metai. Lietuvoje bet kokiu atveju tai trunka 5 metus, jei kitaip nesusitari su kreditoriumi“, – palygino jis. G. Januškos teigimu, kai Latvijoje įsigaliojo fizinių asmenų bankrotą numatantis įstatymas, iš pradžių juo pasinaudojo vos kelios dešimtys žmonių per metus. Vėliau įstatymas buvo redaguotas, supaprastinta proceso tvarka ir skolininkui keliami reikalavimai. Trečiaisiais metais bankrutuojančiųjų skaičius išaugo – dabar suskaičiuojama 1,2 tūkst. Latvijoje iškeltų bankroto bylų.

Svetur bankrutuok laisvai Su skolininkais dirbantis advokatas Gediminas Žlioba sutiko, kad lietuviškas Fizinių asmenų bankroto įstatymas nėra pats palankiausias skolininkui, kai palygini su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Bet geriau toks negu jokio“, – tarstelėjo jis. Advokato žodžiais, pagrindinis lietuviško įstatymo skirtumas ir trūkumas, palyginti su kitais, – procedūros trukmė. „Lietuvoje – iki 5 metų, nors gali trukti ir trumpiau, o štai Didžiojoje Britanijoje viskas trunka vienus metus, jei nėra piktybiškumo ar sukčiavimo“, – lygino

Metinė infliacija – 3,3 proc. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šį balandį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 3,3 proc., o mėnesinė infliacija – 0,6 proc. Kovo mėnesį metinė

Lietuvos infliacija siekė 3,7 proc. Balandį mažiausia metinė infliacija buvo užfiksuota Švedijoje (1,0 proc.), Graikijoje (1,5 proc.), o didžiausia – Vengrijoje (5,6 proc.) ir Estijoje (4,3 proc.).

Referendumo nebus

BANKROTO PROCESAS PAGAL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMĄ Mokumo atkūrimo plano parengimas

SAVAITĖS TOP 5

advokatas. Dar skirtumas: Lietuvoje bankroto administratorius teikia valstybines paslaugas, bet jis yra privačiai veikiantis asmuo, kuriam skolininkas taip pat turės mokėti už darbą. „O Anglijoje jis yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, kuriam moka valstybė, taigi iš skolininko bankroto administratorius nieko neima“, – lygino teisininkas. G. Žlioba skaičiuoja, kad bankroto bylą apsimoka kelti nebent turint milžiniškų skolų, nes proceso išlaidos skolininkui turėtų atsieiti nepigiai. „Ryžtis tokiai iš esmės sudėtingai procedūrai dėl 20 tūkst. litų būtų nelabai logiška. Mano nuomone, net gaunant minimalų 800 litų atlyginimą galima per mėnesį 300 litų atskaityti kreditoriui. Tad net tokiomis sąlygomis per 5 metus, t. y. 60 mėnesių, jis išmokėtų 18 tūkst. litų. Taigi 20 tūkstančių yra neverta suma, kai dar kainuos teisininko ir bankroto administratoriaus paslaugos“, – teigė advokatas. Latviškąjį bankroto scenarijų – tvarką padaryti paprastesnę, ko gero, bus galima taikyti ir Lietuvoje. „Praktika parodys trūkumus ir pranašumus. Jeigu žmonės naudosis teise, vadinasi, įstatymas sėkmingas“, – sakė G. Žlioba.

» Ryžtis tokiai iš esmės sudėtingai

procedūrai dėl 20 tūkst. litų būtų nelabai logiška

Vyriausybė nutarė nepritarti referendumui dėl planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės ir tokią išvadą teikia Seimui. „Sprendimas statyti naują atominę elektrinę įtvirtintas Atominės elektrinės įstatyme ir kituose beveik prieš dešimtmetį Seimo priimtuose teisės aktuose. Todėl referendumu galėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų pripažinimo netekusiais galios“, – teigia Vyriausybė.

Vyriausybei dėl Visagino AE nereikia visuomenės palaikymo. Fotodiena

Versliausi Lietuvoje Iš visų Lietuvos regionų verslumu labiausiai išsiskiria Vilnius ir Alytus. Pastarajame pernai 1 tūkst. gyventojų teko 5,6 naujai įkurtų įmonių. Pagal šį rodiklį Alytus nusileidžia tik sostinei – Vilniuje 2011 metais 1

tūkst. gyventojų teko 12,2 įregistruotų įmonių, rodo „Swedbank“ duomenys. Pradedantieji verslininkai dažniausiai imasi didmeninės ir mažmeninės prekybos bei įvairių transporto priemonių remonto verslo.

Kaunui nesiseka Planai į Privatizavimo fondą per šių metų I pusmetį už parduotą nekilnojamąjį turtą Kauno miesto savivaldybei surinkti bent 5–6 mln. litų gali likti neišsipildę, nes nė vienas iš šešių privatizuoti numatytų objektų visiškai nesulaukė pirkėjų. Todėl ir toliau nelemta gauti finansavimo kai kurioms miesto savivaldybės politikų pritarimą jau senokai turinčioms programoms iš socialinės rūpybos, švietimo ar kultūros sričių.

Į privatizavimo aukcioną Kaune pirkėjai neskuba. Fotodiena

Atidaro finansų centrą Vilniuje veiklą pradėjo vienos didžiausių Europoje izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojų „Paroc Group“ finansinių paslaugų centras, kurio plėtrai bus skirta daugiau kaip 16,6 mln. litų investicijų.

Jame per penkerius metus planuojama sukurti 50 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos finansų specialistams. Šiuo metu įdarbinti 22 finansininkai, o iki metų pabaigos centras turės jau 36 darbuotojus.


6

LIETUVOS NAUJIENOS

250 tūkst.

PERNAI DAUGIAUSIA PARDAVINĖJAMI BUTAI VILNIUJE BUVO IKI 250 TŪKST. LITŲ

Pritarė energetikos projektams Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei (AE) ir jėgainės koncesijos sutarčiai. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą po pateikimo palaikė 63, prieš buvo 11, susilaikė 33

parlamentarai. Toks Seimo žingsnis buvo palydėtas aplodismentais. Labiausiai Visagino AE projektui nepritarė socialdemokratai. Pagrindiniu komitentu svarstant energetinius klausimus paskirtas Ekonomikos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – birželio 7 d.

7

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Mažesnis deficitas Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ biudžeto deficitas 200 mln. litų mažesnis nei planuotas.

Parlamentarai pritarė VAE koncesijos sutarčiai. Fotodiena

Tai rodo, kad „Sodros“ pertvarka atliekama sėkmingai, teigia Vyriausybė. Per pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų, apdraustų visomis socialinio draudimo

rūšimis, skaičius padidėjo apie 50 tūkst. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, tai leis birželį baigti kompensuoti 1995–2002 metais susidariusias nepriemokas tuomet dirbusiems pensininkams, tam bus skirta 263 mln. litų.

„Sodros“ biudžeto deficitas – 200 mln. Lt mažesnis nei tikėtasi. Fotodiena

Smulkusis ir vidutinis verslas – ekonomikos stuburas ALGIRDAS BUTKEVIČIUS LSDP pirmininkas

MARIJUS ŠIRVINSKAS marijus@ekonomika.lt

A

nalitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą. Ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 1 270 dienų – dirbanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė dar turi 147 dienas darbams baigti ir įsipareigojimams įgyvendinti. Bet ar spės? Kol kas ministrų kabinetui pavyko suvaldyti finansų srautus ir mažumėlę paskatinti verslą. Tačiau tokie svarbūs ekonomikai reikalai kaip daugiabučių renovavimas ar nedarbo mažinimas ne tik neįsibėgėjo, bet, galima sakyti, liko be dėmesio. Sykiu energetikos politiką išbalansavo vyriausybės programai prieštaraujantis Visagino atominės elektrinės projektas, iš viso galintis kainuoti 23,5 mlrd. litų.

Ūkis tvarkėsi pats Pagal 2008-ųjų gruodžio 9-ąją koalicijos partnerių pasirašytą vyriausybės programą pirmiausia susitelkta į krizės suvaldymą ir jau gruodžio 19-ąją buvo įgyvendinta plataus

»

masto naktinė mokesčių reforma. Krizės suvaldymo arklu politinę ir ekonominę dirvą išarusi A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė dramatiškai pertvarkė valstybės buhalteriją ir šitaip ištraukė šalį iš graikiško scenarijaus. Vis dėlto pensijų fondų valdytojai jau nebesitiki, kad vyriausybė grįš prie savo įsipareigojimo tiek daug nemažinti pervedimų į fondus, o ūkininkų ir autorių įtraukimas į mokesčių standartą, anot Laisvosios rinkos instituto ekspertų, nepadarė žymaus poveikio biudžetui ir žmonėms tik apsunkino gyvenimą. „Daugiau programoje numatytų veiksmų tiesiog nemačiau. Mačiau tik naktinę mokesčių reformą, kuri vis dėlto buvo atlikta ir ne laiku, ir ne pagal situaciją, – mano ekonomikos profesorius ir buvęs ministras Povilas Gylys. – Daugiau Vyriausybė nieko ir nenuveikė, nesiėmė makroekonominių sprendimų, tik netrukdė atsigauti ekonomikai, kuri pati atsikūrė po smūgio.“

Skatina smulkiai Vyriausybei suvaldžius krizę, pavyko sukurti ir įvairių instrumentų verslui skatinti bei mokslo infrastruktūrai plėsti, nors P. Gylys abejoja dėl jų poveikio. Antai vadovaudamasi savo programa vyriau-

Vyriausybei buvo svarbiausia tvarkyti ir kontroliuoti pašalpas, kad žmonės netinginiautų

sybė įsteigė Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrą, trumpiau vadinamą MITA, kuri jau įgyvendino kad ir nedidelių, bet įsimintinų projektų. „Ši vyriausybė paskatino, kad mokslo tyrimai nesibaigtų straipsniais ir įgautų kūną, o darbai būtų komercializuoti. Esame tas tiltas tarp

FAKTAI VERSLO SKATINIMAS PAGAL VYRIAUSYBĘ

â Inovaciniais čekiais pasinaudojo 85 įmonės, kurioms skirta 1 mln. litų valstybės lėšų â Skirta 231 tūkst. litų parama 9 išradimų patentavimo ir 5 dizainų registravimo projektams (jų bendra vertė yra 359 tūkst. litų) â 2011 m. pasirašytos 6 slėnių infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys už 80,3 mln. litų â Iki 2001 m. pabaigos pagal ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslo tyrimų ir technologijų plėtrai, sudarytos 437 sutartys, pagal kurias paskirstyta 434,1 mln. litų â Pernai viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukė gamybos projektų už 151,2 mln. litų, mokslo tyrimų ir ekonominės plėtros projektų už 96 mln. litų ir paslaugų projektų už 229,2 mln. litų

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius 2008 m. gruodžio 17-ąją, prieš pat mokesčių reformą. Ji, analatikų vertinimu, buvo vienintelis įsimintinas šios vyriausybės laimėjimas ELTA

mokslo ir verslo“, – aiškino agentūros direktorius Arūnas Karlonas. Šiuo metu MITA finansuoja 35 aukštųjų pramoninių technologijų projektus, teikia 10–20 tūkst. litų čekius įmonėms (tokių išrašyta jau 150), už kuriuos šios gali kreiptis į mokslo įstaigą tyrimui atlikti, glaudžiai dirba su

rizikos kapitalo fondais ir verslo angelais. Pernai vien ši agentūra finansavo inovatyvių projektų už daugiau kaip 8 mln. litų. „Vienam kitam fabrikui tai kai ką reiškia, bet 8 mln. litų yra niekas makroekonomikoje. Tai net ne skaičius, kai vieną areną pastatyti kainuoja

daugiau kaip 100 mln. litų. Mano akimis, toks skatinimas yra tik imitacija“, – sakė P. Gylys.

Reaktorius išaugo Po krizės pažabojimo ir verslo skatinimo vyriausybė ėmėsi energetikos, bet daugumą prisiimtų iššūkių pamiršo arba perinterpretavo.

„Matome konservatorius, kurie savo rinkimų programoje deklaravo mažesnės galios reaktorių – 800 MW motyvuodami tuo, kad toks dar gali įsiterpti į visą elektros energetinę sistemą, – atkreipė dėmesį Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys. – Dabar vyriausybė bando prastumti reaktorių, kuris, energetikos inžinierių nuomone, yra per didelis ir trukdytų sistemos darbui. Tad konservatoriai galėtų pasitikrinti, ar jų nuostatos dar tenkina rinkėjus.“ Jėgainės su 1 350 MW galios reaktoriumi projektui praėjusią savaitę po pateikimo pritarė ir Seimas.

Kartu vyriausybė į programą buvo įsirašiusi prioritetą kuo plačiau ir sparčiau naudoti atsinaujinančius bei vietos energijos šaltinius ir šitaip „mažinti importuojamų dujų bei naftos produktų vartojimą“. „Nieko panašaus. Visos pajėgos ir lėšos, tarp jų – ir skolintos, metamos į AE, o atsinaujinantiems šaltiniams nebeliks nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių, – konstatavo L. Baslys. – AE skiriamas lėšas sumaniai paskirstę dujų terminalui ir biokuro elektrinėms galėtume gražiai ir darniai, net kelis kartus pigiau sutvarkyti ir elektros, ir – dar svarbiau – šilumos gamybos ūkį. Sukišę visus savo pinigus į AE vis tiek turėsime spręsti problemą, kaip pasigaminti šilumos.“ Savo ruožtu įtakingi didžiausių šalies bankų ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda naujos AE verslo planą palaiko.

Šilčiau nebus Savo programoje vyriausybė išskyrė perėjimą prie biokuro ir net buvo konkrečiai nusibrėžusi dujų naudojimo dalį šilumos jėgainėse sumažinti nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc. „Ką aš galiu pasakyti: faktiškai niekas nepadaryta, – teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas. – Tokios lėtos energijos iš biokuro gamybos kaip per šiuos ketverius metus nebuvo net valdant socialdemokratams.“ Jo skaičiavimu, per pusketvirtų šios vyriausybės darbo metų instaliuota biokuro jėgainių galia padidėjo vos 20 MW. „Apmaudu konstatuoti, kad jos darbai nuo žodžių skiriasi totaliai“, – įvertino R. Lapinskas. Anot jo, stipriai pavėlavusios kai kurios katilinės su struktūrinių fondų parama šių

metų pabaigoje jau turėtų pereiti prie biokuro. Kad brangiausiai Europoje lietuviams kainuojančios „Gazprom“ dujos taip neslėgtų šilumos vartotojų pečių, ministrų kabinetas buvo užsimojęs pradėti masinę daugiabučių renovavimo programą su 2 000 per metus atnaujinamų namų. Bet Aplinkos ministerijai patikėta programa patyrė fiasko – nuo šių metų pradžios tebevyksta vos 200 šalies daugiabučių atnaujinimas.

Nesukūrė darbo Darbo rinkai gaivinti 15oji vyriausybė taip pat skyrė nemažai dėmesio, bet, anot profesoriaus Romo Lazutkos, praktiškai nieko nepadarė. „Vyriausybei buvo svarbiausia tvarkyti ir kontroliuoti pašalpas, kad žmonės netinginiautų, – sakė Vilniaus universiteto sociologas ekonomistas. – Tačiau bedarbių yra todėl, kad per mažai turime darbo vietų.“ Jis atkreipė dėmesį, kad darbuotojų skaičius jau auga, bet ne dėl vyriausybės pastangų, o atsigaunant verslui. „Maža to, per šios vyriausybės kadenciją vis didėjo pajamų diferenciacija, bet apie tai apskritai nekalbama“, – teigė R. Lazutka. Dar vienas akibrokštas: 2008-ųjų pabaigos programoje ministrų kabinetas įsipareigojo sudaryti „ekonomines paskatas vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau likti darbo rinkoje“, o praėjusią savaitę elgėsi priešingai – tarp savo siūlymų darbo rinkai liberalizuoti įtraukė ir galimybę atleisti iš darboviečių 65erių sulaukusius žmones. „Tai sudaro geresnes sąlygas tik viršininkams, – nusistebėjo profesorius. – Galima net pamanyti, kad tokias Darbo kodekso pataisas sumanė konservatorių priešai.“

O juk tai yra vienas pagrindinių visos ekonomikos variklių: per smulkųjį ir vidutinį verslą kuriamos naujos darbo vietos, užtikrinamas vidaus vartojimas, eksporto augimas. Šalyse, kur remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, stebima ir kur kas mažesnė gyventojų emigracija. Taigi skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą ne tik galima, bet ir būtina, ir tam yra keletas paprastų, bet kartu labai efektyvių priemonių. Pirmiausia, mano nuomone, reikia keisti Europos Sąjungos (ES) paramos skyrimo tvarką. Praktika parodė, kad buvo padaryta klaida suteikiant teisę ES paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui administruoti komerciniams bankams, kurie šią paramą verslininkams teikė paskolų forma. Tokia sistema nėra veiksminga labiausiai dėl to, kad bankai, ypač sunkmečiu,

A. Butkevičius: skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą ne tik galima, bet ir būtina. Fotodiena

iškėlė daug sąlygų, apsunkino kreditų gavimą. Todėl esu tikras, kad daug efektyviau būtų, jei minėtą ES paramą administruotų Ūkio ministerija, į kurią verslininkai kreiptųsi tiesiogiai. Kita svarbi ir daugelyje ES šalių patikrinta smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemonė – mokestinės lengvatos. Viena vertus, smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams būtų didžiulė paskata, jei jie iki 6 mėnesių nuo veiklos pradžios neprivalėtų mokėti mokesčių į „Sodros“ biudžetą. Be to, verslas turėtų būti skatinamas ir per gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas – juk smulkieji ir vidutiniai verslininkai patys susikuria sau darbo vietas. Kalbant apie darbo vietas trečias svarbus verslo skatinimo aspektas yra

kvalifikuotų darbuotojų užtikrinimas. Tam turėtų būti „įdarbintos“ darbo biržos – jos turėtų ne tik registruoti darbo neturinčius gyventojus, bet ir būti atsakingos už jų įdarbinimą rinkoje. Kaip tai galėtų veikti? Darbo biržos turėtų bendrauti su verslininkais ir perkvalifikavimo institutais. Šių trijų institucijų bendradarbiavimas užtikrintų kur kas sklandesnį įdarbinimą, o smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams leistų per trumpiausią laiką rasti labiausiai jų poreikius atitinkančių specialistų. Taigi smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo naujovės turėtų būti kompleksinės ir galėtų būti įgyvendintos jau artimiausiu metu – tam tereikia politinės valios, nes gyventojų noras ir potencialas imtis verslo yra didžiulis.

» Šalyse, kur remiamas smulkusis

ir vidutinis verslas, stebima ir kur kas mažesnė gyventojų emigracija


8

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

CV

Kaetana Leontjeva

Nuo 2007 m. – LLRI ekspertė, kuruojamos sritys – viešieji finansai, pensijų reforma, senų ir naujų mokesčių monitoringas, siūlymų, kaip sumažinti mokesčius Lietuvoje, inicijavimas. 2007 m. su pagyrimu įgijo dvigubą – tarptautinių santykių ir ekonomikos – bakalauro laipsnį Tuftso universitete Bostone, JAV.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Šiemetinė laisvės nuo mokesčių diena bus anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai geras ženklas? Taip, tai geras ženklas, nes valstybė išleis mažiau, o tai gera žinia esamiems ir būsimiems mokesčių mokėtojams. Nuo šių metų mes skaičiuojame laisvės nuo mokesčių dieną pagal viešojo sektoriaus išlaidas, o ne pajamas, kaip buvo anksčiau. Kol nebuvo biudžeto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzdžiui, praėjusiais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisvės nuo mokesčių diena buvo gegužės 5 d., o pagal išlaidas – tik birželio 7 d. Taip šį rodiklį skaičiuoja JAV, Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija. Ši diena – būdas atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtoją. Todėl šiemet mes siūlome gegužės 20 d. įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbtį ją Pagarbos mokesčių mokėtojui diena.

?

Rodiklį skaičiuojate jau 19 metų, kokią jo dinamiką pastebite? Palyginti su 2011 ir 2010 metais, padėtis šiemet geresnė – tada lais-

vės nuo mokesčių diena buvo birželio pradžioje. Tai didelis šios valdžios nuopelnas, nes išlaidos buvo sumažintos 750 mln. litų, o ekonomika, bendrasis vidaus produktas auga ir viešojo sektoriaus išlaidos, palyginti su nacionalinio biudžeto pajamomis, mažėja. Galbūt šiandien mokesčių mokėtojai to nejaučia, bet tikrai pajus ateityje.

?

Rodiklis atskleidžia ir valdžios išlaidų struktūrą. Kaip ją vertinate? Matome, kad daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suvalgančios sritys yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga – šias sritis būtina reformuoti, ypač socialinę apsaugą, kurioje bėdos yra didžiausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 metų, o buvo nueita priešingu keliu – pakertant pensijų kaupimą, matant tik šiandienos balansą ir nežiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Tačiau pokyčių reikia

» Dabar turime

25 mokesčius, iš kurių 5 į biudžetą sunešama 91 proc. pajamų

2011 m. Vilniaus universitete įgijo religijos studijų magistro laipsnį. „Saulėtekio“ komisijos Valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams darbo grupės narė.

„Nepagarba mokesčių mokėtojui prasideda nuo įstatymų leidybos, kai nepagrindžiamas mokesčių didinimas ir kai iš tiesų reikia kalbėti apie jų mažinimą“, – sako K. Leontjeva. Asmeninio albumo nuotr.

ne tik šiose trijose srityse, pavyzdžiui, biudžeto išlaidose, ekonomikos srityje dažnai būna įvairios subsidijos arba rinką iškreipiančios programos, už kurias sumoka visi, o jų naudą pajunta tik maža dalis. Tai sukuria terpę, palankią korupcijai.

?

Siūlėte sistemą pakeisti taip, kad mokesčius už darbuotojus mokėtų ne darbdavys, o pats asmuo. Tai rimtas pasiūlymas? Taip, norime, kad būtų panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokesčių darbdavio dalį pastarasis moka iš gerų paskatų ar todėl, kad tai nėra asmens užmokesčio dalis. Yra priešingai, todėl viską reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti

žmogui – tam, kas realiai sumoka tą mokestį. Kai žmonių klausiama, kam jie išleidžia daugiausia pinigų, paprastai nurodomas maistas, komunaliniai mokesčiai, kai iš tiesų didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai valstybei. Mūsų mokesčių sistema yra komplikuota: dabar turime 25 mokesčius, iš kurių 5 į biudžetą sunešama 91 proc. pajamų. Tad ar nebūtų paprasčiau atsisakyti kitų mokesčių? Geras pavyzdys galėtų būti Gruzija: ji atsisakė 22 mokesčių ir paliko galioti tik 5. Šioje šalyje sumažėjo šešėlinė ekonomika ir išaugo mokesčių pajamos, sistema tapo skaidresnė.

?

Kuo, jūsų nuomone, Lietuvos mokestinė sistema ir

politika stipri, o kur dar mums reikėtų pasitempti? Reikia pagirti Valstybinę mokesčių inspekciją už judėjimą link geresnio ir skaidresnio administravimo. Žinoma, mokėti mokesčius nėra malonu, tačiau verslininkai mokesčių administratorių vertina palankiau nei kitas kontroliuojančias institucijas. Nepagarba mokesčių mokėtojui prasideda nuo įstatymų leidybos, kai išleidžiami teisės aktai nepagrindžiant mokesčių didinimo ir kai iš tiesų reikia kalbėti apie jų mažinimą. Pavyzdžiui, dabar, kai diskutuojama apie akcizo degalams mažinimą, Finansų ministerija savo tinklalapyje yra išleidusi išaiškinimą, kad tai nepa-

lanku ir neva nesumažintų kainų. Tačiau kai kalbama apie mokesčių didinimą, tokių išaiškinimų nebūna. Vyrauja mitas, kad Lietuvoje mokesčiai maži. Egzistuoja tokia mitologija, pavyzdžiui, kalbant apie progresinius mokesčius, argumentuojama, kad Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis sudaro 15 proc., tačiau neskaičiuojama, kad dar ir „Sodrai“ mokama 34 proc. Todėl dėl didelių mokesčių turime ir didelį „šešėlį“, kuris nesitraukia. Turime greitai priimamus mokesčių įstatymus, neprognozuojamą mokestinę aplinką, ir nuo to kenčia ne tik vietiniai mokesčių mokėtojai, bet nepritraukiame ir potencialių investicijų.

NUOMONĖ Kiekybė nesusijusi su kokybe

Susigaudyti sunku

Ingrida Šimonytė, finansų ministrė: Per pastarąjį dešimtmetį atsisakyta įvairių administracine prasme neefektyvių mokesčių rūšių ar jų objektų (prekyviečių mokesčio, smulkiųjų akcizų), tačiau nemanau, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sąrašas rodo mokesčių sistemos ar mokesčių administravimo procedūrų kokybę

Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius: Aš visų mokesčių nežinau, net sunku susigaudyti, bet turiu gerą buhalterę, kuria visiškai pasitikiu. Žinoma, mažiau mokesčių buhalteriams būtų geriau, o ir tikrinimams pasirenka ne visuomet tinkamą laiką, pavyzdžiui, mums apie tai pranešė gruodžio 31 d. Tai nors ir viskas gerai, nerimo būna

Fotodiena

ELTA


10

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

INBOX Lietuvos čia net » negalima lyginti, nes

2012-05-15 20:09 Paskaičiuokite geriau, kiek sumoka vidutiniškai uždirbantis. Lietuvos čia net negalima lyginti, nes paprasčiausiai nėra progresinių mokesčių. Nors jei paskaičiuotume, kiek darbuotojas kainuoja darbdaviui ir kiek iš tų pinigų darbuotojas

paprasčiausiai nėra progresinių mokesčių

gali parsinešti namo, tai ir be progresinių mokesčių Lietuva išsikovotų garbingą aukštą vietą šiame dešimtuke. Kai, palyginimui, Didžiojoje Britanijoje vidutiniškai uždirbantis sumoka tik 20 proc. mokesčių, ir tai tik už uždarbį, viršijantį

9,1 tūkst. svarų per metus. Net pridėjus 9 proc. NT mokestį ir panašų, kurį sumoka darbdavys, mokesčiai gaunami nepalyginti mažesni, nei moka statistinis lietuvis. Darius

GERIAUSI

LANKOMIAUSI

KOMENTARAI

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

www.ek.lt

Gena 2012-05-16 19:52 Na, aš nei išsimokslinęs, nei didis žmogus, todėl kaip ir daugelis radau pigesnę elektros energijos kainą svetimoj šaly: jei dirbi, tai pakanka ir maistui, ir elektrai, ir jei nori, gali ir taupyt. Daugelis rėžia, jog mes išduodame tėvynę ją palikdami, bet ar galėtume grįžti ten, kur pradedamos milžiniškos statybos pilių, stadionų, ir pagaliau elektrinių. Net džiaugiuos už visus, kurie palieka pinigų plovimo drakoną ir tikiuosi, jog anksčiau ar vėliau jis pasprings. Susidomėjęs 2012-05-16 17:12 Įdomu, kad šio automobilio vairuotojo profesija vadinasi baisiai imantriai –„GeoImmersive Data Producer“. Sklinda gandas, kad metinis vairuotojo uždarbis JAV prasideda nuo 24 tūkst. plius apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų padengimas. Kažin, ar Lietuvoje jie samdys darbuotojus iš vietinių tarpo, ar atsigabens iš valstijų? kaip saunu 2012-05-16 16:07 Lengvatinių vizų? Kad jie nupirktų per metus 50 butų? Tegul perkasi savo trečiame pasaulyje ir savo „valdomoje“ demokratijoje. Jūs tik pasiklausikyte, ką jie kliedi apie savo Rusiją, kaip giriasi, o kai reikia padoraus paso, investicijos, ar žmoniškai gyventi, bėga pas mus į Vakarus. Pamiršę keikia savo Putino Rusiją... to manau 2012-05-15 22:47 O nepagalvojai, kad aukso vertė irgi tėra spekuliatyvi? Juk iš esmės tai tėra metalas, kurio praktinis panaudojimas gana ribotas, bet nuo senų senovės vertę jam teikia ribotas kiekis ir zmonių tikėjimas jo verte: tereikia prisminti, kaip aukso vertė smuko atradus aukso kasyklas Pietų Amerikoje panašiai (bet ne analogiškai) yra su dekretiniais pinigais. išryškėjo po vakar gerb. A. Kubiliaus pozicijos. Gerbiamieji vienykimės ir kilkime į kovą, kad nebūtų „liberalizuotas darbo kodeksas“.

www.ek.lt

ypač po 2009 metais padidinto PVM. Sostinės meras Artūras Zuokas neatmeta galimybės, kad teks branginti viešojo transporto bilietus, jei nebus priimtos šio mokesčio lengvatos, mat dabar įmonės už šį mokestį yra įsiskolinusios mokesčių administratoriui.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Seimas pritarė siūlymui nuo spalio daliai periodinių leidinių ir reguliarioms keleivių vežimo paslaugoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Ekspertai ragina šias lengvatas priimti, mat žadėta, kad PVM didinimas iki 21 proc. bus laikinas. Lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems ne erotinio ar smurtinio turinio periodiniams leidiniams ir spaudiniams, kurių reklaminis turinys sudaro mažiau nei 80 proc. viso jų ploto. Toks pat tarifas būtų taikomas ir Susisiekimo ministerijos arba savivaldybių nustatytoms reguliaraus maršruto keleivių bei jų bagažo vežimo paslaugoms. Tiesa, dėl pastarojo siūlymo Seimas taip pat nusprendė kreiptis į Vyriausybę išvados.

Vertė – milijardas Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę vertindamas šiuos siūlymus žiniasklaidai teigė, kad PVM lengvatos naudos duos ne vartotojams, o gamintojams ir mažins biudžeto pajamas. „Jei būtų priimtas projektas, kuris aplipęs įvairiomis lengvatomis – ir maistui, ir dviratininkų

Žadėjo – netesėjo

PVM lengvatos siūlomos siekiant prekes ir paslaugas piginti, o politikai prognozuoja, kad dėl to tektų mažinti atlyginimus, pensijas ir išlaidas sveikatai. Fotodiena

šalmams, ir vaikų dviratukams ar kėdutėms, Finansų ministerijos ekspertų skaičiavimais, biudžeto pajamos būtų sumažėjusios maždaug 1 mlrd. litų. Tiek turėtų

» Ekonomika

atsigauna ir valdžia turėtų tesėti pažadus

būti nuimta nuo mokytojų atlyginimų, pensijų, sveikatos sistemos finansavimo“, – teigė premjeras. Kol Seimas lauks Vyriausybės išvados dėl lengvatinio PVM taikymo susisiekimo paslaugoms, didžiųjų miestų susisiekimo paslaugas viešuoju transportu teikiančios bendrovės teigia išgyvenančios sunkius laikus,

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nepritaria A. Zuoko siūlymams ir replikuoja, kad viešojo transporto bilietų kainos nepritaikytos prie gyvenimo realijų jau daugybę metų: „Šiai lengvatai nepritariu, nes ji neskatina spręsti miesto viešojo transporto problemų ir leidžia įsivaizduoti, kad dotacijomis per mokesčių lengvatas galima plūduriuoti tiek, kiek leidžia rinkiminis ciklas.“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė Kaetana Leontjeva primena politikams jų pažadus, kad 2009-aisiais PVM bus didinamas laikinai. „Iš pradžių nuo 18 proc. buvo pakelta iki 19 proc., paskui jau iki 21 proc. ir žadama, kad tai laikina priemonė, – teigia K. Leontjeva. – Taigi ekonomika atsigauna ir valdžia turėtų tesėti pažadus, nes situacija kur kas geresnė. Žinoma, ar PVM lengvatos bus patvirtintos, turbūt daugiausia lems tai, kad dabar ikirinkiminis metas.“

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar reikalingos PVM lengvatos atskiroms prekių grupėms ir paslaugoms?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Kodėl „Google“ automobiliai važinės Lietuvos gatvėmis? „Google“ paskelbė Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas, padėsiančias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokybę ir įdiegti savo žemėlapiuose „Street View“ funkciją. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje pasirodys „Google“ automobiliai, rinksiantys nuotraukas.

Auksas gali atpigti 40–50 proc. Žinomas investuotojas Jimas Rogersas teigia tikintis, kad mažėjančios aukso kainos gali mažėti ir toliau. Jei Indija nustotų importuoti auksą ar europiečiai suskubtų jį parduoti, aukso kaina gali mažėti 40–50 proc.

Valstybės, kurių piliečius slegia didžiausi mokesčiai Pasaulyje yra daugybė valstybių, kuriose aukščiausi mokesčių tarifai viršija JAV rodiklius. KPMG 2011 metais atliko tyrimą, kurio metu buvo nagrinėjamos 96 valstybių mokestinės sistemos.

FP: atėjo laikas išspirti Rusiją iš G8 klubo Barackui Obamai teks iš naujo apibrėžti JAV santykį su Rusija ir naujuoju jos prezidentu. Sąvoka „santykių perkrovimas“ po Vladimiro Putino pergalės įgaus naują prasmę, nes per keletą metų aplinkybės pasikeitė. Į prezidento postą sugrįžęs V. Putinas iš karto po inauguracijos pareiškė, kad jo užsienio politikos prioritetas bus Eurazijos sąjunga. Toks pareiškimas leidžia manyti, kad V. Putinas jaučia saugumo trūkumą ir linksta į izoliaciją.


12

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

MADRIDAS. Ispanijos naftos kompanija „Repsol“ pranešė, kad padavė Argentiną į teismą dėl jai priklausiusio naftos įmonės „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF) dalies perėmimo. „Repsol“ ir „Texas Yale Capital“ reikalauja, kad Argentinos vyriausybė pateiktų pasiūlytą už „Repsol“ priklausiusią YPF

dalį. Kompanija ir investicijų įmonė taip pat nori, kad Argentina atlygintų žalą, patirtą po pranešimo apie perėmimą smukus „Repsol“ ir YPF akcijų vertei. HAGA. Teisėjai atmetė buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus advokatų prašymą pusei metų atidėti

bylos nagrinėjimą ir pradėjo teismo procesą dėl karo nusikaltimų. R. Mladičius, kuriam dabar 70 metų, teisiamas Hagoje įsikūrusiame Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunole dėl buvusios Jugoslavijos. PARYŽIUS. Prancūzijos gavybos kompanija „Total“ likvidavo dujų nuotėkį gręžimo platformoje

„Elign“ Šiaurės jūroje. Nuotėkio likvidavimo operacija buvo pradėta gegužės 15 dieną. Jį pavyko likviduoti per 12 valandų. Dujų nuotėkis „Elign“ platformoje, kuri yra už 240 kilometrų nuo Aberdyno miesto Škotijoje, prasidėjo prieš savaitę, spėjama, dėl padidėjusio spaudimo gręžinyje.

Ketvirčio milijardo litų reikalavimai liks „Snoro“ kreditoriams. Fotodiena

Kreditoriai pasiekė pergalę Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į „Snoro“ kreditoriams atstovaujančių teisininkų pastebėtus neatitikimus valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktuose dokumentuose. Teismas patvirtino beveik 254 mln. litų mažesnį reikalavimą nei prašė valstybinė įmonė. Teismo patvirtinta finansinio reikalavimo suma siekia 3,798

mlrd. litų, o prašoma – 4,053 mlrd. Skirtumas atsirado todėl, kad įmonė teismui pateikė informaciją apie draudimo išmokas „Snoro“ indėlininkams, nors išmokėta suma buvo mažesnė. „Galime tik pasidžiaugti, kad reikalavimai liks tiems „Snoro“ kreditoriams, kuriems jie iki šiol teisėtai priklauso, o ne privilegijuotai valstybės struktūrai“, – pabrėžė „Snoro“ kreditoriams atstovavęs teisininkas Paulius Markovas.

DAILIUS DARGIS info@ekonomika.lt

1

995-ųjų gegužės 26-osios popietę sostinės centre žinomas finansininkas R. Grainys buvo aptiktas išdraskytas į gabalus nuo galingo sprogmens sumaitotame prašmatniame automobilyje „MercedesBenz“. Prieš kelias savaites galutinis taškas šioje byloje padėtas net po šešerius metus trukusio teismų maratono: A. Albrechtas dukart buvo išteisintas, tačiau vėliau vėl nuteistas. Galutiniu ir neskundžiamu Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu A. Albrechtui skirta 8 metų kalėjimo bausmė.

Išpažintis ligoninėje Praeityje garsaus automobilių lenktynininko iš Kauno pavardė šioje rezonansinėje byloje minima iškart po įvykio, tačiau vėliau ji kažkur dingsta. Įdomiausia, kad apie A. Albrechtą užsimena tuometis Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras Tomas Ulpis.

13

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Primename, kad šis buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pa-

FAKTAI R. GRAINIO BYLA

â Pareigūnai išsiaiškino, kad R. Grainį susprogdino anuomet vienas garsiausių Vilniaus samdomų žudikų Valerijus Januškevičius â V. Januškevičius 2001ųjų rudenį dėl keliolikos nužudymų buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Jam priskiriamos 8 asmenų žmogžudystės â G. Bazurinui teismas iš pradžių skyrė 19 metų nelaisvės bausmę, tačiau vėliau, prokurorų prašymu, ją sumažino iki 14 metų â A. Albrechtas iki šiol kategoriškai neigia savo sąsajas su šešėliniu pasauliu ir tai, kad prisidėjo prie R. Grainio susprogdinimo

Kadaise klestėjusio banko „Ekspress“ akcininkas R. Grainys buvo susprogdintas pačiame Vilniaus centre 1995-ųjų gegužės 26 d. ELTA

vaduotojas iš teisėsaugos savo noru pasitraukė po praėjusių metų rudens

sprogimo Kauno žudynių byloje, kai netikėtai televizijos eteryje pasivieši-

nęs slaptas informatorius Mindaugas Žalimas aiškiai leido suprasti, kad esą T. Ulpis buvęs vienas iš pareigūnų, kurie neva dar iki kruvinosios 2009 m. spalio 5-osios ryto žinoję apie Drąsiaus Kedžio planus nušauti penkis žmones. Kaip viskas buvo iš tiesų, turėtų paaiškėti teisme atvertus aukštų teisėsaugos pareigūnų bylą. Šis teismo procesas turėtų būti pradėtas dar iki rudens. Savo tarnybiniame pranešime T. Ulpis 1995 m. gegužės 26 d. nurodo, kad nugriaudėjus sprogimui jis nuvyko į Šv. Jokūbo ligoninę, kur buvo nuvežtas sunkiai sužeistas R. Grainys. Šis prieš operaciją jam pasakė, kad sprogdinimą dėl skolų įvykdė tais laikais sostinėje siautėjusios Zelionų gaujos narys Olegas Lysenka, pravarde Lysyj, arba Alius (taip sutrumpintai kai kuriuose sluoksniuose vadinamas Alvydas – aut. past.). Alių iš Kauno vienas iš žudikų Genadijus Bazurinas įvardijo dar 1998 m., tačiau vėliau šis vardas ilgiems metams dingo iš bylos puslapių ir prokurorų akiračio. Jis buvo prisimintas tik prieš dešimt metų. Dar po trejų metų A. Albrechtui išduotas Europos arešto orderis, ir 2005 m. gegužės 25 d. kaunietis buvo sulaikytas kaip įtariamas žmogžudystės organizavimu.

» Aš tau susimoku

ir išeinu. Sakyk, kiek Su šautuvu – į kabinetą Kaip skelbiama antroje mano knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“, R. Grainio įkurtas bankas „Ekspress“ 1993 m. birželio 13 d. dienraštyje „Respublika“ minimas kaip pirmasis naujas Lietuvoje įregistruotas komercinis bankas, surinkęs pusės milijardo talonų kapitalą. Buvęs Vilniaus 6-ojo skyriaus vadovas Jonas Subačius prisimena, kad 1990-ųjų pradžioje R. Grainys atstovavo kai kurioms čečėnų grupuotėms Lietuvoje ir buvo vienas įžūliausių reketininkų. Kalbama, kad kartą jis įėjo į vieno vėliau aferomis pagarsėjusio veikėjo biurą, išsitraukė nupjautavamzdį ir kelissyk šovė į sieną, tiesiai į tą vietą, kur turėjo būti kabineto šeimininko galva. Pasakęs, kad kitas šūvis bus pačiam verslininkui, vyras skubiai pasitraukė. Kai Čečėnijoje prasidėjo karas, R. Grainys suartėjo su Vilniuje gyvenančiais čečėnų banditais. Netrukus vedė vėliau žuvusio pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo dukterį Fatimą T. Vėliau iš konfliktų drebinamos šalies į Vilnių parsivežė žmonos seserį, brolį ir motiną. Lietuvoje R. Grainys buvo užmezgęs glaudžius

ryšius su tais laikais valdžios viršūnėje dominavusiais Aukščiausiosios Tarybos deputatais, įtakingų politinių partijų veikėjais. Sąjūdžio laikais jis spausdino įvairią nepriklausomybės idėjas ugdančią literatūrą, buvo anuomet populiaraus leidinio „Sąjūdžio žinios“ leidėjas.

Vogė ir plovė pinigus? Jau tais laikais R. Grainys palaikė gerus ryšius su stambiausių Maskvos bei užsienio bankų savininkais. Tačiau jis ypač išgarsėjo, kai 1990 m. susipažino su vėliau finansinėmis aferomis pagarsėjusiu Visvaldu Dubausku ir šiam mėgino padėti susigrąžinant seną skolą. Dėl šios istorijos įkalintas Lukiškėse R. Grainys veržėsi kaip įmanoma greičiau ištrūkti į laisvę. „Aš tau susimoku ir išeinu. Sakyk, kiek. Tačiau jam buvo atsakyta, kad to nebus, – prisimena buvęs sostinės „šeštokų“ vadas. – Bet po 9 mėnesių jis išties išėjo į laisvę. Pamenu, važiuoju senu tarnybiniu „Žiguli“, o R. Grainys prilekia, demonstratyviai mėgina mane prispausti, blokuoti savuoju „Mersedes“ ir atidaręs langą šaukia: „Matai, išėjau!“ 1993-iųjų pradžioje pro-

R. Grainio žudikų teismo procesą saugojo gausios pareigūnų pajėgos. ELTA

kurorai gavo duomenų, kad keli asmenys iš valstybės biudžeto bandė pavogti 132 mln. rublių. Vėliau pasiekė informacija, kad nusikaltėliai nusitaikė į dar didesnę sumą – daugiau kaip 2 mlrd. rublių. Įtarimai pinigų plovimu buvo pareikšti R. Grainiui, jam tariamai iš vienos Grozno firmos į Lietuvos žemės ūkio banko Naujosios Vilnios skyriaus sąskaitą turėjo įkristi net 200

» R. Grainys buvo anuomet populiaraus

leidinio „Sąjūdžio žinios“ leidėjas

mln. rublių. Praėjus kuriam laikui iš Lietuvos paslapčia pasprukęs V. Dubauskas 1994 metais buvo sulaikytas Lenkijoje. Beje, tai pirmasis aferistas, kurį užsienio valstybė perdavė Lietuvai.

Akcininkų konfliktas Kaip viena iš R. Grainio žūties versijų buvo įsiplieskęs konfliktas tarp jo ir Vladimiro Naidūno. Abu jie tuo metu buvo didžiausi banko „Ekspress“ akcininkai. Pastarasis R. Grainiui buvo skolingas milijoną JAV dolerių, tačiau juos

grąžinti delsė. Tiesa, 2000ųjų vasarą patį V. Naidūną taip pat bandyta susprogdinti Vilniuje, kai šis su sargybiniu važiavo automobiliu „Lincoln“. Neištvėręs įvairių tarnybų dėmesio jis daug ką pardavė ir paskutinius gyvenimo metus iki mirties gyveno uždarą gyvenimą sostinėje. Dar viena versijų – esą R. Grainys savo finansinėmis machinacijomis ypač trukdė tais laikais Vilniuje šeiminkavusiems ir naujiesiems atvykėliams didelių simpatijų nerodžiusiems brigadininkams.


15

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

L

ietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio.

Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. – Tačiau patys matote – orai nekokie, šaltoka, tad derliaus tikimės savaite vėliau. Jeigu ne pirmoje birželio dekadoje, tai antroje trečioje.“ Anot asociacijos direktorės, tikėtis labai pigių pirmųjų bulvių verta. „Augintojai apskaičiavo, kad jei kilogramo kaina būtų mažesnė nei 2 litai, jiems pardavinėti ankstyvųjų bulvių neapsimokėtų. Greičiausiai kilogramo kaina bus apie 2,5 lito“, – svarstė specialistė.

Pomidorų ir agurkų yra Gerokai anksčiau prekybos centrų lentynose ir turgavietėse atsirado lietuvių augintų agurkų ir pomidorų. Pastarieji au-

ginami šiltnamiuose, tad nepalankios oro sąlygos – ne tokios reikšmingos. Pasak Z. Cironkienės, netrūksta ir žalumynų, auginamų Lietuvoje. Salotų, vietos žemdirbių auginamų indeliuose, Lietuvoje galima įsigyti visus metus, tačiau dabar jau galima įsigyti įvairesnių rūšių žalumynų, vietoje auginamų prieskoninių augalų.

FAKTAI LIETUVIŠKOS DARŽOVĖS

â Pirmųjų lietuviškų bulvių augintojai žada po birželio 10 dienos â Skaičiuojama, kad ankstyvosios lietuviškos bulvės bus ne pigesnės nei 2,5 lito â Lietuviškų agurkų kilogramą augintojai parduoda už 6–7 litus

Importuoti „lietuviški“ Anot Daržovių augintojų asociacijos direktorės, netrukus prekybininkai galės siūlyti šiemečio derliaus žalumynų, šakniavaisių, tačiau jau dabar ir turguose, ir prekybos centruose galima rasti esą Lietuvoje augintų daržovių. „Pabrėžiu, kad nei lietuviškų bulvių, nei lietuviškų kopūstų Lietuvoje dar nėra, – sakė ji. – Tačiau ypač turgavietėse pastebime, kad prekybininkai naudojasi Lietuvos vardu ir siūlo nusipirkti produktų, tariamai augintų mūsų daržovių augintojų.“ Z. Cironkienė atkreipė dėmesį, kad prekeiviai

Prekyvietėse neva yra „lietuviškų“ bulvių, tačiau daržovių augintojai tvirtina, kad jos dar neužaugo. Scanpix

siūlo ne tik esą lietuviškų bulvių ar kopūstų, kurie

» Augintojai apskaičiavo, kad jei

kilogramo kaina būtų mažesnė nei 2 litai, jiems pardavinėti ankstyvųjų bulvių neapsimokėtų

dar tik auga, bet ir tokių prieskoninių augalų, kaip česnakai ir pan. „Iš tiesų šiuos produktus importuoja didelės prekybos įmonės, o kartais „lietuviškų“ produktų atsiranda ir dėl nelegalios prekybos iš Lenkijos

atsivežtais produktais“, – pasakojo Z. Cironkienė. Kartais, pasak specialistės, turguje galima pamatyti į gretą susėdusius kelis prekeivius, parduodančius analogišką iš Lenkijos turgų atsivežtą produkciją. O

patys lenkai daržovių atsiveža iš dar tolimesnių šalių. „Turėdami gerus susitarimus tokie prekeiviai gali tariamai „lietuviškai“ produkcijai ir geresnę kainą pasiūlyti nei tikrieji augintojai“, – tvirtino Z. Cironkienė.

Moderni ir šviesi vaistinė Farmacijos korporacija „Phoenix“, valdanti Šeimos vaistinių tinklą Lietuvoje, kuria bendro įvaizdžio vaistinių tinklą Europoje.

Naujojoje vaistinėje neliko dėmesį blaškančių reklamų. Bendrovės nuotr.

Gegužės 7 dieną prekybos centre „Mega“, Kaune, oficialiai atidaryta pirmoji naujojo europinio įvaizdžio Šeimos vaistinė Lietuvoje – taip pat atrodančių vaistinių rasite ir Latvijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje. Keliose šalyse atpažįstamas vaistinių tinklas leis

klientams rasti savo vaistinę kitame Europos mieste. Atpažįstama aplinka padės klientams saugiau jaustis svetimoje šalyje prireikus vaistų ir lengviau orientuotis vaistinėje. Naujojoje vaistinėje neliko dėmesį blaškančių reklamų. Naujasis Šeimos vaistinės veidas – novatoriška, moderni, šviesi vaistinė, turinti gausų prekių asortimentą visiems klientų poreikiams ir siūlanti kokybišką vaistininkų bei konsultantų dėmesį.

Per vaistinės atidarymą „Phoenix“ korporacijos valdybos narys Stefanas Herfeldas bei „Tamro Baltijos“ generalinis direktorius Sakari Ahdekivi džiaugėsi, kad Kaune atidaryta vaistinė – gražiausia Baltijos šalyse. Artimiausiu metu prie bendro tinklo prisijungs dar daugiau Šeimos vaistinės tinklo vaistinių. Užsak. Nr. 05-21-2012


16

UŽSIENIO NAUJIENOS

Atsiėmė indėlius Nacionalizuoto Ispanijos banko „Bankia“ klientai per savaitę atsiėmė daugiau kaip 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) indėlių.

260 mln.

EUROPOS AVIACIJOS IR KOSMOSO KONCERNUI (EADS) ĮTRŪKUSIUS „AIRBUS“ LĖKTUVŲ SPARNUS REMONTUOTI KAINUOS 260 MLN. EURŲ (897 MLN. LITŲ)

Banke „Bankia“ laikoma beveik 10 proc. visų Ispanijos indėlių. Reuters

Sulaiko tradicijos

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

L

aisvas darbo jėgos judėjimas, įtvirtintas ES teisės aktuose, suteikia galimybę bendrijos narių piliečiams nevaržomai persikelti dirbti į bet kurią kitą ES valstybę. Šia galimybe pasinaudoti suskubo 2004 metais ES valstybių narių gretas papildžiusių valstybių gyventojai ir siekdami geresnio gyvenimo išvyko į Vakarų Europą ar Skandinavijos šalis.

Ne emigrantų tauta Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005 metais išvykimą iš šalies deklaravo 15,5 tūkst. gyventojų, o 2010 metais, pradėjus jausti pasaulinės finansų krizės padarinius,

emigrantų skaičius šoktelėjo iki 83 tūkst. O Vengrijoje, nepaisant per krizę išaugusio emigrantų skaičiaus, išvykėlių srautai taip nebaugina. Vengrijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2005 metais apie savo išvykimą pranešė apie 22 tūkst. gyventojų, o 2007–2010 metais emigrantų srautas išaugo beveik tris kartus. Vis dėlto pastaruoju metu pradėta nerimauti, kad santykinis vengrų nenoras emigruoti ateityje gali neigiamai atsiliepti šalies ekonomikos augimui. Lyginant užsienyje dirbančių piliečių lėšų pervedimus į gimtąsias šalis, skirtumas tarp Lietuvos ir Vengrijos tampa akivaizdus. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais užsienyje dirbantys lietuviai

» Vengrai nėra tokie judrūs ir net negali persikelti iš vienos šalies dalies į kitą

giminaičiams Lietuvoje pervedė 981 mln. eurų (3,45 mlrd. litų). O Vengrijos piliečiai į savo šalį išsiuntė vos 37 mlrd. eurų (127,7 mln. litų). „Iš esmės lyginant Lietuvą ir Vengriją jūsų šalies piliečiai yra labai mobilūs, o vengrai tuo nepasižymi“, – įsitikinęs buvęs ekonomikos atašė Vengrijos ambasadoje Vilniuje Agostonas Sarlosas. Pats prieš dešimtmetį išvykęs iš Vengrijos A. Sarlosas šiuo metu Lietuvoje vadovauja savo įkurtai konsultacinei bendrovei „ECC Consulting Baltic“. Pasak jo, istoriškai vengrų tauta nematė priežasčių emigruoti ir tai persidavė šių dienų kartoms. „Net valdant komunistams žmonės buvo pakankamai apsirūpinę, gyveno pasiturimai – beveik kiekvienas turėjo nuosavos žemės, sodybą, – teigė pašnekovas. – Dėl šių priežasčių žmonės nenoriai palikdavo savo šalį.“

Ieškant sėslesnio gyvenimo priežasčių šių dienų Vengrijoje beveik vienbalsiai sutinkama, kad tam daugiausia įtakos turi nusistovėjusios tradicijos, glausti šeimos ryšiai ir nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, kitaip blokui gresia suirti.

Pasak D. Camerono, euro zona turi didinti konkurencingumą, švelninti monetarinę politiką ir mažinti deficitus. Reuters

Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių defi-

citus. „Euro zona yra kryžkelėje, – verslo lyderiams sakė D. Cameronas. – Arba Europoje bus sukurta atsidavusi, stabili ir sėkminga euro zona su veiksminga apsauga, stipriais ir prižiūrimais bankais, fiskalinės naštos dalijimosi sistema ir stipria monetarine politika visame bloke, arba mes esame nežinomoje teritorijoje, todėl visiems gresia pavojus.“

Tai rodo sparčiai mažėjantį gyventojų pasitikėjimą ketvirtu pagal dydį šalies banku. Apie mažėjančias banko lėšas banko tarybą informavo naujai pirmininku paskirtas Jose Igna-

„Žmonės Vengrijoje nekalba užsienio kalbomis, dauguma jų kalba tik vengriškai ir tik maža dalis moka vokiškai, angliškai, – tvirtino A. Sarlosas. – Tai yra viena kliūčių, neleidžiančių vengrams emigruoti.“ Antra priežastis, pasak

cio Goirigolzarri. Kiek anksčiau Ispanijos vyriausybė norėdama sumažinimą susirūpinimą dėl „Bankia“ galimybių panaikinti dar 2008 metais patirtus nuostolius perėmė banko kontrolę. Abejonės dėl galutinės Ispanijos bankų reformos kainos paskatino investuotojus neatmesti galimybės, kad šaliai gali prireikti tarptautinės finansinės paramos.

Lietuvoje savo verslą sukūrusio buvusio Vengrijos diplomato, kad gyventojų šeimos ryšiai yra glaudūs, jie laikosi tradicijų ir dėl to nepalieka savo šalies. Jam pritarė ir „Ekonomika. lt“ kalbinamas Vengrijos centrinio statistikos biuro Demografinių tyrimų

Abejoja fiskaline sutartimi Naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre‘as Moscovici pakartojo, kad nauja šalies socialistų vyriausybė neketina ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės sutarties.

P. Moscovici teigimu, skolose skendinti valstybė yra skurstanti valstybė. AFP

instituto vyresnysis specialistas Attila Meleghas. „Priežastys, dėl kurių vengrai mieliau renkasi likti savo šalyje, o ne emigruoti į užsienį, yra susijusios su kultūra, nepakankamu užsienio kalbų mokėjimu, santykinai aukšta socialine gerove ir šalies mak-

roekonomine struktūra“, – atskleidė specialistas. Emigracijos mastų neskatina ir Vengrijos gyventojų nemobilumas, kuris neretai pasireiškia net pačioje šalyje. A. Sarlosas pasakojo, kad labiau išsivysčiusioje vakarinėje Vengrijos dalyje trūksta

Nuo minties emigruoti vengrus atbaido tradicijos, glaudūs šeimos ryšiai ir užsienio kalbų nemokėjimas. AFP

Lenkija, kuriai šiemet prognozuojamas didžiausias augimas iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, tikisi padidinti savo konkurencingumą investuodama į informacines technologijas. 2,4 mln. lenkų nesinaudoja internetu, nes paprasčiausiai neturi priežasčių to daryti. Reuters

„Vertinant konkurencingumą informacinių technologijų infrastruktūra ne vienus

metus iš dalies lėmė neaukštą mūsų poziciją“, – Vidurio ir Rytų Europos šalių konkurencingumo forume pabrėžė Lenkijos administracijos ir skaitmeninės visuomenės kūrimo ministras Michalis Bonis. Jis pridūrė, kad Lenkija taip pat nori patobulinti savo gyventojų kompiuterinius įgūdžius ir suteikti jiems daugiau priežasčių naudotis internetu.

Anot jo, Prancūzija sutartį pasirašys tik tuomet, kai joje bus įtrauktos ekonomikos augimą skatinančios sąly-

darbo jėgos, o šalies rytai ir šiaurė kenčia dėl aukšto nedarbo lygio. „Vengrai nėra tokie judrūs ir net negali persikelti iš vienos šalies dalies į kitą“, – teigė jis.

ES veiksnys Daugeliui Rytų ir Vidurio Europos valstybių, prisijungusių prie ES, atsivėrusios sienos reiškė naujas įsidarbinimo galimybes. Tačiau reikšmingų pokyčių narystė ES Vengrijai neatnešė, įsitikinęs buvęs Vengrijos ambasados Vilniuje ekonomikos atašė. Anot jo, esminis pasikeitimas buvo panaikinti užsienio darbuotojų apribojimai Vakarų Europos šalyse. Vis dėlto, kaip ir daugeliu atveju, emigrantų srautas labiausiai priklauso nuo ekonominių veiksnių. „2008 metais prasidėjus ekonominei krizei vengrai pradėjo ieškoti darbo galimybių užsienyje ir emigravo, – aiškino A. Sarlosas. – Tačiau įstojimas į ES nebuvo lemiantis veiksnys.“ Pastaruoju metu atšalę ES ir Vengrijos santykiai kai kuriuos ekspertus privertė suabejoti, ar šalis neatsiliks nuo kitų bendrijos narių. „Vengrija turi problemų su ES dėl kelių priežasčių, tačiau nemanau, kad ateityje įtampa sumažės“, – prognozavo

gos. ES fiskalinės sutarties tikslas – užtikrinti, kad vyriausybės griežčiau kontroliuotų savo išlaidas ir mažintų skolas. Naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as ragina šalia ekonominės drausmės paketo susitelkti ir į augimą. Pasak jo, vien taupymas nepadės išspręsti euro zonos skolų krizės.

A. Melleghas. Vengrijos atsilikimo nuo ES pavojaus neatmeta ir A. Sarlosas. Jis teigia, kad didžiausią grėsmę kelia vadinamasis protų nutekėjimas. „Akivaizdu, kad turtingesnė Vakarų Europos dalis persivilioja kvalifikuotus darbuotojus“, – tvirtino jis ir pridėjo, kad šalies vyriausybė imasi priemonių, kad finansuotų kvalifikuotų darbuotojų išlaikymą, ypač medicinos srityje. Dabartinė Viktoro Orbano vadovaujama Vengrijos vyriausybė siekia sukurti kuo daugiau darbo vietų šalies viduje, pritraukti užsienio investuotojų bei gerinti socialinės apsaugos sistemą. Be to, kaip informavo A. Sarlosas, šalyje buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį ligoninių darbuotojams atlyginimai buvo padidinti net 50–80 proc.

Spragas užpildo imigrantai Viena iš vengrų nenoro emigruoti priežasčių yra gyventojų baimė, kad su-

» Jei dabar po

dešimties metų grįžčiau į Vengriją, man būtų labai sunku susirasti darbą

Ekonomika atsigauna

Investuos į technologijas

Didina spaudimą

17

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2011 metų paskutiniu ketvirčiu, Japonijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 1 proc.

Japonijos ekonomika atsigauna, tačiau šalies skola šiuo metu siekia 11 trln. JAV dolerių (29,8 trln. litų). Reuters

Per metus šalies BVP kilstelėjo 4,1 proc. 2011 metų rugpjūtį tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino Japonijos skolinimosi reitingą. Šį sprendimą lėmė didžiulis

šalies biudžeto deficitas ir valstybės skola. Skaudų smūgį Japonijos ekonomikai 2011 metų kovo 11 dieną smogė galingas žemės drebėjimas ir cunamis. Dalis šalies įmonių, tarp jų ir automobilių gamyklos, buvo priverstos laikinai sustabdyti savo darbą. Šalies ekonomikai atkurti Japonijos vyriausybė ketina išleisti 160 mlrd. JAV dolerių (434 mlrd. litų).

TIK SKAIČIAI

566 mlrd. 220

REITINGŲ AGENTŪROS „FITCH“ TEIGIMU, DIDŽIAUSI PASAULIO BANKAI TURĖS RASTI PAPILDOMŲ 566 MLRD. JAV DOLERIŲ (1,53 TRLN. LITŲ) NIUJORKO AKCIJŲ BIRŽA (NYSE) PAMINĖJO 220 METŲ JUBILIEJŲ

grįžus į šalį bus nepaprastai sunku susirasti darbą. „Jei dabar po dešimties metų grįžčiau į Vengriją, man būtų labai sunku susirasti darbą, – šias baimės nuotaikas pagrindė A. Sarlosas. – Be abejo, šiandien aš vadovauju konsultacinei įmonei, tačiau grįžti į darbo rinką būtų nepaprastai sudėtinga.“ Su tokiu požiūriu sutinka ir A. Melleghas. „Vengrijos darbo rinka, vertinant pagal darbo jėgos įsitraukimo lygį, yra viena prasčiausių visoje Europoje, – teigė jis. – Tai galėtų būti priežastis emigruoti, tačiau žmonės vargsta čia.“ Dažniausiai iš Vengrijos emigruoja paklausių specialybių darbuotojai – programinės įrangos kūrėjai, medicinos srities profesionalai (dantistai, chirurgai) ir elektronikos pramonės specialistai. A. Sarloso teigimu, atsiradusias laisvas darbo vietas neretai užpildo imigrantai iš arabų šalių. „Vengrijoje nuvykus į ligoninę dažniau susikalbėsite angliškai ne vengriškai, – pasakojo jis. – Man yra tekę lankytis ligoninėje ir ten sutikau nemažai gydytojų iš Egipto ir net Vietnamo.“ Viena vertus, Vengrijos nenoras emigruoti yra pagirtinas, nes šalyje

lieka pakankamai darbo jėgos. Tačiau senstanti visuomenė, pernelyg mažas gimstamumo lygis ir nesubalansuota darbo rinka vengrus verčia dirbti už mažus atlyginimus. Panašu, kad kai kurių Vengrijos ekspertų pavojumi šalies ekonomikos augimui įvardijamas per mažas emigrantų skaičius, Lietuvai galėtų būti vaistas nuo visų ligų.

FAKTAI VENGRIJOS EMIGRANTAI

â 2010 metais skirtingose užsienio valstybėse gyveno 115,3 tūkst. Vengrijos piliečių â 2007–2010 metais emigrantų srautas iš Vengrijos išaugo beveik tris kartus â „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais užsienyje dirbantys vengrai į savo šalį pervedė 37 mlrd. eurų (127,7 mln. litų) â Populiariausios Vengrijos emigrantų kryptys – Vokietija, Austrija, Italija, Šveicarija ir Nyderlandai â Labiausiai iš Vengrijos emigruoja programinės įrangos kūrėjai, medicinos srities darbuotojai ir elektronikos pramonės specialistai

TIK SKAIČIAI

3,74 mlrd.

JAV PREKYBOS CENTRŲ TINKLAS „WAL-MART“ PIRMĄJĮ KETVIRTĮ UŽDIRBO 3,74 MLRD. JAV DOLERIŲ (10,1 MLRD. LITŲ)

370 tūkst.

BEDARBIŲ PAŠALPŲ REIKALAUJA 370 TŪKST. JAV GYVENTOJŲ


18

Nostalgija griauna Europą

Brangsta mėsa Baltarusijoje didinamos maksimalios leidžiamos mėsos, duonos ir pieno produktų pardavimo kainos.

Mėsos kainos Baltarusijoje šiemet didinamos pirmą kartą. Reuters

» Net ir ten,

GUY SORMANAS Project-syndicate.org

Per mandagią ir net šiek tiek biurokratišką rinkimų kampaniją Francois Hollande'as žadėjo tapti „normaliu“ prezidentu. Tokiu būdu būsimasis Prancūzijos prezidentas pateikė save kaip priešpriešą spalvingam Nicolas Sarkozy ir visiems kitiems prezidentams, kurie valdė Penktąją Respubliką nuo 1959 metų. F. Hollande'o pergalė gali žymėti tam tikrą demokratinių valstybių vertybių pokytį, nes visuomenei pabodo charizmatiški ir spalvingi va-

dovai. Tiesą sakant, šiuo metu Europoje sunku atrasti bent vieną ryškų šalies vadovą. Italija šiuo metu gyvena tarpuvaldžio nuotaikomis, tačiau rinkėjai akivaizdžiai atsuko nugaras rokoko stiliaus valdovui. Europa nebeturi savojo Nicolas Sarkozy ar Silvio Berlusconi. Senajame žemyne nebeliko Margaret Thatcher, Helmuto Kohlio ar Jose Marios Aznaro. Europos ekonominės ir institucinės krizės akivaizdoje valstybių lyderiai tapo itin normalūs. Daugelis turėtų švęsti normalumo pergalę prieš charizmą. Demokratijos

» Naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunystę idiliškoje pokario Prancūzijoje

CV

Guy Sormanas

Prancūzų filosofas ir ekonomistas 1970–2000 m. dėstė ekonomiką Paryžiaus politikos mokslų institute

Leidinių ,,Le Figaro“, ,,Wall Street Journal“ ir ,,City Journal“ apžvalgininkas 20 knygų apie kūrybiškumą ir modernųjį kapitalizmą autorius

kur investicijos pelningos, sunku pastebėti, kaip tai prisideda prie skurdo mažinimo

prigimtis verčia normalius piliečius išrinkti normalius šalies vadovus, kurie nustatytą laiką pagal įtvirtintas taisykles normaliai valdys savo šalį. Deja, normalumo populiarumas žengia koja kojon su aiškios ateities vizijos ir strategijos stoka. Galbūt kuris nors Europos lyderis kuria ilgalaikę Europos plėtros strategiją, tačiau tokiu atveju jis turi unikalų sugebėjimą slėpti savo planus. Sunku patikėti, kad ateities politikais taptų Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy ar Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Catherine Ashton. O F. Hollande'o būsimų veiksmų planas primena praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Prancūziją, kurioje buvo kuriama gerovės valstybė, viešosios investicijos skatino ekonomikos augimą ir mažino nedarbą. Panašu, kad naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunystę idiliškoje pokario Prancūzijoje. Ekonomikos augimas, demografinis sprogimas, kukli imigracija ir menka pasaulinė konkurencija buvo tų laikų kasdienybė. Kitaip tariant, F. Hollande'as ketina prakišti likusiems Europos lyderiams viziją, kuri senokai mirė. Ilgesingi politikų jausmai gali pridaryti bėdos, nes Prancūzija ir likusi Europa žvelgia į akis rimtiems ekonominiams iššūkiams, be to, demokratija išgyvena pasitikėjimo krizę.

Augantis maisto poreikis dirbamų žemės plotų verčia ieškoti skurdžiose Afrikos valstybėse. Reuters

MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt

S

parčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų. Didelius žemės sandorius fiksuojanti vieša interneto duomenų bazė „Land Matrix“ pristatė ataskaitą, kad per praėjusį dešimtmetį buvo parduota arba išnuomota daugiau kaip 200 mln. hektarų žemės. Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos (JT) priėmė pasaulinę direktyvą, skirtą turtingoms valstybėms, perkančioms žemių skurdesnėse besivystančiose šalyse. Nepriverstinės tai-

Project-syndicate.org

syklės skatina vyriausybes apsaugoti šiomis žemėmis besinaudojančių vietos gyventojų teises. Vis dėlto kai kurios paramos agentūros suskubo įspėti, kad bus sudėtinga užtikrinti, jog ši direktyva būtų tinkamai įgyvendinama visose šalyse.

Išteklių medžioklė Iki šiol išsamių duomenų apie šį reiškinį nebuvo, nes dauguma žemės įsigijimo ar nuomos sandorių prastai valdomose šalyse vykdavo neoficialiai, nebuvo pateikiama oficiali informacija apie investicijų dydį ar įsigytus žemės plotus. „Land Matrix“ duomenimis, iš 1 217 žemės sandorių 754, kurių bendras plotas – 56,2 mln. hektarų, buvo atlikti Afrikos žemyne. Dar 17,7 mln. hektarų žemės buvo parduota

Griežtins bankų veiklą Europos Sąjunga (ES) pritarė siūlymui bankams įvesti naujas griežtas taisykles, kuriomis siekiama padaryti juos saugesnius ir išvaduoti nuo būtinybės prašyti finansinės paramos.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

G. Sormanas: Europos ekonominės ir institucinės krizės akivaizdoje valstybių lyderiai tapo itin normalūs.

19

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Atskiros ES valstybės galės taikyti net griežtesnius kapitalo reikalavimus. Reuters

Visi ES bankai turės turėti daugiau „aukštos kokybės kapitalo“, atitinkančio nau-

jus tarptautinius standartus, vieningai sutarė ES šalių atstovai. Manoma, kad naujos taisyklės įsigalios birželį. „Mūsų bendras uždavinys išlieka tas pats: sustiprinti bankininkystės sektoriaus stabilumą ES ir užtikrinti, kad bankai toliau finansuotų ekonominį aktyvumą ir augimą“, – sakė ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Michelis Barnier.

arba išnuomota Azijoje, 7 mln. hektarų – Lotynų Amerikoje. Afrikoje šie sandoriai sudaro 4,8 proc. viso dirbamos žemės ploto. Dažniausiai investuotojai ieško žemės plotų skurdžiose, prastai valdomose ir gamtinių išteklių išgauti nesugebančiose valstybėse, tokiose kaip Sudanas, Etiopija, Madagaskaras, Tanzanija, Zambija ir kitos. Daugelyje šių šalių investuotojai graibsto žemdirbystės plotus – beveik 45 proc. visų sandorių, „Land Matrix“ duomenimis, sudaro pasėlių plotai. Be to, kai kuriuose regionuose vandens trūkumas tampa didžiausia kliūtimi žemės ūkio produkcijai ir taip didina konkurenciją dėl vandens išteklių. Prognozuojama, kad dėl didelio masto žemės įsigijimų kai

Pagal Ekonomikos ministerijos nutarimą maksimalios leidžiamos mėsos pardavimo kainos išaugs 29–35 proc. Pieno, kefyro, grietinės,

kuriose šalyse vandens vartojimas išaugs daugiau kaip 12 proc. Atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias šalis investuotojas galima suskirstyti į tris grupes: besivystančios ekonomikos (Brazilija, Pietų Afrikos Respublika (PAR), Kinija, Indija), Persijos įlankos valstybės ir vadinamoji Pasaulio Šiaurė (JAV ir Europos valstybės). „Land Matrix“ ataskaitos autorių teigimu, investuotojus labiausiai skatina 2007–2008 metais kilusi maisto kainų krizė. „Pagrindinės priežastys, mūsų nuomone, yra augančios kainos, gyventojų skaičiaus augimas, didėjantis vartojimo lygis ir maisto, biodegalų, žaliavų bei medienos poreikis ir finansinės spekuliacijos“, – teigiama ataskaitoje.

Abejotina nauda Žemių graibstymas vienus apžvalgininkus privertė suabejoti investicijų nauda, nes neretais atvejais vietos gyventojams, ypač skurdžiose valstybėse, kyla grėsmė netekti savo teisių į dirbamą žemę ir prarasti vienintelį pra-

varškės, duonos ir pyrago produktų kainos padidės 10 proc. – 5 proc. gegužę ir dar 5 proc. birželį. Duonos ir pieno produktų kainos 2012 metais didinamos antrą kartą, mėsos – pirmą. Baltarusijos valdžia aiškina maisto produktų branginimą būtinybe padidinti kainas iki jų lygio šalyse kaimynėse.

gyvenimo šaltinį. Informacijos apie sukurtas darbo vietas ar naudą vietos bendruomenėje randama labai mažai. Kai kuriais atvejais investuotojai gauna teisę naudoti šimtus hektarų žemdirbystės plotų, galima sakyti, nemokamai. Pavyzdžiui, per vieną sandorį Pietų Sudanas vienam Norvegijos investuotojui 99 metams išnuomojo 179 tūkst. hektarų ir paprašė metinio vos 7 JAV centų (19 centų) už hektarą metinio mokesčio. „Pernelyg daug žmonių nieko nežino apie didžiulius žemės sandorius, kurie gali sugriauti jų namus ir atimti pragyvenimo šaltinį“, – „The Guardian“ teigė JAV nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ aktyvistė Megan MacInnes. Pasak jos, kompanijos turėtų įrodyti, kad nepadarys jokios žalos vietos gyventojams. Šią problemą nagrinėjantis pilietinės visuomenės ir tarpvyriausybinių organizacijų susivienijimas Tarptautinė žemės koalicija (ILC) nustatė, kad didžioji dalis užsienio investicijų nepasiteisino

» Augant pasaulinėms maisto kainoms

Afrikos gyventojams teks brangiau mokėti už maistą, kuris bus užauginamas jų žemėse

„Moody‘s“ pabrėžia, kad šiuo metu Italijos bankų reitingai yra vieni žemiausių Europoje. AFP

Sprendimą sumažinti bankų reitingus agentūra aiškina tuo, kad ekonominė padėtis Italijoje pablogėjo. „Moody‘s“ nerimą kelia ir dideli negrąžintų paskolų

mastai, ir ribotos galimybės didinti bankų kapitalą. Sumažinti ir dviejų didžiausių Italijos bankų, „UniCredit“ ir „Intesa Sanpaolo“, reitingai. „Moody‘s“ neatmetė tolesnio reitingų mažinimo galimybės pirmiausia dėl nemažos rizikos ekonomikoje, galimų bankų vadovybės klaidų ir tebetrunkančios recesijos euro zonos šalyse.

6–7 15

mlrd.

TANAP DUJOTIEKIO, TIESIAMO IŠ AZERBAIDŽANO Į GRAIKIJĄ ARBA BULGARIJĄ PER TURKIJOS TERITORIJĄ, STATYBA KAINUOS 6–7 MLRD. JAV DOLERIŲ (16–18 MLRD. LITŲ) VENGRIJA IŠ TVF IR ES SIEKIA GAUTI 15 MLRD. EURŲ (51,7 MLRD. LITŲ) PASKOLĄ

mlrd.

dėl nepakankamo žemės derlingumo, finansavimo sunkumų ar pernelyg ambicingų verslo planų. Pavyzdžiui, Mozambike ir Tanzanijoje kai kurie dideli biodegalų projektai buvo apskritai apleisti. „Net ir ten, kur investicijos pelningos, sunku pastebėti, kaip tai prisideda prie skurdo mažinimo, – BBC rašo Didžiojoje Britanijoje esančio Tarptautinio aplinkosaugos ir plėtros instituto tyrėjas Lorenzo Cotula. – Darbo vietų sukurta per mažai, jos trumpalaikės ir mažai mokamos, o valstybės pajamas mažina investuotojams taikomos mokestinės nuolaidos.“

Naujasis kolonializmas Afrikos nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kai kurie žurnalistai neretai tokį žemių graibstymą vadina naujuoju kolonializmu. „Tai primena grumtynes XIX amžiaus Afrikoje, kai žemyno ištekliai buvo naudojami Vakarų pasaulio plėtrai, – „The Epoch Times“ teigė vienos Kenijos aplinkosaugos organizacijos aktyvistas. – Augant pasaulinėms maisto kainoms Afrikos gyventojams teks brangiau mokėti už maistą, kuris bus užauginamas jų žemėse.“ Nauja JT direktyva turėtų užtikrinti vietos

FAKTAI ŽEMIŲ GRAIBSTYMAS

â Praėjusį dešimtmetį per tarptautinius sandorius parduota arba išnuomota daugiau kaip 200 mln. hektarų žemės â Afrikos žemyne užsienio investuotojai įsigijo 56,2 mln. hektarų žemės â Beveik 45 proc. visų sandorių sudarė pasėlių plotai â Daugiausia užsienio žemių supirko Indija, Kinija, JAV, Malaizija, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Italija, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija â Tarp daugiausia žemės pardavusių valstybių yra Etiopija, Madagaskaras, Filipinai, Zambija, Sudanas, Kongas, Indonezija, Malaizija

gyventojų teises naudotis žemdirbystės ir žvejybos plotais, tačiau abejojama, ar tvirtos centralizuotos valdžios neturinčiose valstybėse pavyks pažaboti žemių graibstymą. XXI amžiaus kolonializmo tempus galėtų sumažinti pasikeitęs didžiųjų valstybių požiūris į išteklių vartojimą. Kol tai nenutiks, žemių graibstymas išliks opi problema, o skurdžios ir galios neturinčios valstybės išliks galingųjų šalių išteklių skirstymo objektai.

Smunka dujų eksportas

Sumažino reitingus Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą.

TIK SKAIČIAI

Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ tiekiamų dujų eksportas į Europą šių metų sausį–balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 12 proc., nuo 58 iki 51 mlrd. kubinių metrų. Dėl sumažėjusio dujų eksporto į Europą „Gazprom“ teisinasi šiltu pavasariu. Reuters

Anot „Gazprom Eksport“, sumažėjimą lėmė neįprastai šiltas šių metų pavasaris Eu-

ropoje. Bendras „Gazprom“ dujų eksportas į Europą šiais metais turėtų išlikti toks pat kaip ir praėjusiais metais – apie 150 mlrd. kubinių metrų. „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksanderis Medvedevas teigė, kad kompanija net svarsto galimybę sumažinti dujų eksportą į Europą tikintis augančių pasaulinių dujų kainų.


20

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

EVELINA POVILAITYTĖ evelina.povilaityte@ekonomika.lt

?

Bendravote su lietuviais vadovais, kokį įspūdį susidarėtė? Žinote, nėra didelio skirtumo tarp lietuvių ir kitų šalių vadovų. Manau, galbūt pagrindinis skirtumas – kompanijų dydis, nes Lietuvoje labai daug vidutinio dydžio bendrovių, palyginti, tarkime, su Prancūzija, Didžiąja Britanija ar Vokietija. Bet tai viskas. Lietuviai vadovai yra lygiai taip pat nepasirengę deryboms kaip kitų šalių kompanijų vadovai. Taip yra todėl, kad studijuodamas neišmoksti vadovauti ir valdyti įmonės, kaip ir neišmoksti derėtis. Todėl tuos įgūdžius reikia tobulinti.

CV

1982 m. gavo rinkodaros diplomą Prancūzijos Grenoblio universitete 1996 m. gavo geopolitinės diplomatijos laipsnį Diplomatinių ir strateginių studijų centre, Paryžiuje

?

Kokios jų kaip derybininkų stipriosios ir silpnosios savybės?

1997 m. įkūrė agentūrą „Mediation“ ir iki šiol jai vadovauja

Derybos iš tiesų yra pirmiau būsena nei technika. Jie to nesupranta. Plačiau kalbant, visos senosios Rytų šalys anksčiau vadovavosi taisykle: priimk arba palik, todėl derybos tikrąja žodžio prasme yra gana naujas reiškinys. Tačiau čia galima įžvelgti šviesiąją pusę. Lietuviai kaip derybininkai gerai žino, ko tiksliai nori. Pavyzdžiui, mums Prancūzijoje arba Šveicarijoje yra toks didelis pasirinkimas, kad niekuomet tiksliai nežinome, ko ieškome. Tačiau jūs būtent dėl praeities tiksliai žinote, ko norite, ir liekate tam ištikimi, o tai labai svarbu.

?

Henri J. Tolone‘as

Šiuo metu konsultuoja bendrovių valdybas, moko vadovus, vadovauja daugybei komandų, kurios vykdo socialines, komercines ir strategines derybas įvairiuose konglomeratuose

» Sėkmingos

derybos sukuria vertę visoms šalims ir tai yra derybų tikslas

Kokios yra trys pagrindinės sėkmingų derybų taisyklės?

Paprastai žmonės už šiuos mano patarimus moka pinigus. (Juokiasi.) Pirmiausia reikia kruopščiai pasirengti: plačiai kalbant, žmonės dažniausiai žino, ko nori. Tačiau iš tiesų jie žino abstrakčiai, ne detaliai. Pavyzdžiui, nori įsigyti automobilį, tačiau kokia to prasmė ir reikšmė, jie neanalizuoja. O tai lemia 60 proc. derybų proceso sėkmės. Tuomet jie turi domėtis kitais: ne priimti juos kaip oponentus, bet kaip potencialią keliančiąją jėgą, galinčią padėti gauti, ko siekia. Nes prieš oponentus reikia gintis arba atsilaikyti, o tai nesukuria pridėtinės vertės. Taigi juos reikėtų vertinti kaip geriausią įrankį, kurį galima panaudoti

„Visi mano, kad jei kita derybų šalis nežinos, ko tu sieki, būsi stipresnis. Iš tiesų yra priešingai“, – sako H. J. Tolone‘as. Asmeninio albumo nuotr.

siekiant savo tikslų. Ir galiausiai niekuomet nieko neduokite, visada keiskitės. Net jeigu jums tai nieko nekainuoja, neatiduokite, ir tegul vertė atsiduria tarp žmonių. Kai ką nors kam nors atiduodi veltui, parodai, kad tas dalykas tau neturi jokios vertės. Šiuo

atveju nėra svarbi kaina, svarbi vertė. Derybose nesidalijame tikslu: kiekviena derybose dalyvaujanti pusė turi savo tikslą, taigi geros derybos bus tuomet, jei kiekviena pusė pasieks savo. Niekuomet nekurkite tikslo, jei turėsite juo da-

lytis, vadinasi, jums teks tik dalis kažko, ko jums reikia viso. Tai tarsi tiltų statymas tarp skirtingų pusių, norinčių pasiekti skirtingus tikslus dirbant kartu. Sėkmingos derybos sukuria vertę visoms šalims ir tai yra derybų tikslas. Per derybas nėra dalija-

mas tortas, per jas kepamas dar vienas – gerokai didesnis.

?

Kokių klaidų paprastai daro derybininkai pradėję taikyti šias taisykles? Kitiems neatskleidžia, ko siekia. Tokiu atveju nesuteikia galimybės jiems padėti tą tikslą pasiekti.

Visi mano, kad jei kita derybų šalis nežinos, ko tu sieki, būsi stipresnis. Iš tiesų yra priešingai. Kai tik aš žinau, ko konkrečiai noriu, kita derybų pusė bandys man tai pasiūlyti. Tad jeigu neatskleidžiate savo tikslų, greičiausiai net tiksliai nežinote, ko siekiate.

?

Žadate, kad seminare vadovai išmoks susidoroti su savo silpnybėmis. Ar tai reiškia, kad derybose negalima turėti silpnybių? Silpnybės nėra blogai ir tai taip pat nėra taktikos klausimas. Su savo silpnybėmis neverta žaisti: reikia jas žinoti, kad būtume tikri, jog kolega jomis nepasinaudos. Tai viskas, nes mes negali pasikeisti, galime tik mokytis.

?

Kokios derybos jums įdomios?

Žinote, labiausiai man darbe patinka tai, kad galiu pamatyti, kokie kūrybingi žmonės tampa, kai susikoncentruoja į asmeninius interesus. Mane nuolat stebina žmonių, su kuriais susiduriu, kūrybiškumas: kai jie ko nors nori, tampa tokie lankstūs ir gali įsivaizduoti daugybę būdų tam tikslui pasiekti. Tai neįtikėtina. Pavyzdžiui, buvo parduodamas namas, tačiau asociacija, kuriai atstovavome, neturėjo pakankamai pinigų, o pardavėjas jau buvo gavęs 3 mln. eurų (apie 10,35 mln. litų) vertės pasiūlymą. Mes su juo susitikome ir papasakojome apie save, tai, kad namas bus skirtas asociacijai, užsiimančiai kilniais darbais. Tuomet pardavėjas pardavė mums namą už vieną simbolinį eurą ir paprašė, kad jo vardas būtų ant namo fasado ateinančius 50 metų. Taigi taip jis pasiekė tikslą ne parduoti namą, o prasmingai egzistuoti ir po savo mirties.


22

Aptarnaus rusų „KamAZ“

TIK SKAIČIAI

15 %

TIEK ŠALIES GYVENTOJŲ, TURINČIŲ AUTOMOBILIUS, DEGALUS PILASI NE DEGALINĖSE, RODO „RAIT“ ATLIKTAS TYRIMAS

Vienintelė Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamintoja „Panevėžio Aurida“ tieks kompresorius didžiausiai Rusijos sunkvežimių gamyklai „KamAZ“.

Lietuviai Rusijos gamyklai „KamAZ“ tieks dalis. AFP/Scanpix

23

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

„Po ilgų derybų pasirašėme sutartį su Rusijos sunkvežimių milžinu „KamAZ“. Ilgiausiai užtrukome derin-

dami kompresoriaus kainą“, – sako bendrovės generalinis direktorius Redas Klupšas. Šiais metais išaugo ir įmonės apyvarta bei pajamos. Palyginti su 2011 m., kompresorių parduota 53 proc. daugiau. Įmonės pajamos išaugo 65 proc. Pernai I ketvirtį įmonė gavo 3,9 mln. Lt pajamų, šiemet – 6,5 mln. Lt.

Laukia mašinų brangimo Analitikai perspėja, kad jeigu Rusijos Dūma ratifikuos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dokumentus ir sumažins muitus, Lietuvoje gali gerokai šoktelėti automobilių kainos, o pasirinkimas – sumažėti. Automobilių pardavėjai šiemet tikisi kainų augimo. Reuters/Scanpix

Prognozuojama, kad Lietuvą užplūdus pirkėjams

iš Rytų, labiausiai brangs naujesni negu 7 metų automobiliai. Naujesni negu 5 metų automobiliai gali brangti 10–20 proc., o 6–10 metų automobiliai – ir dar daugiau. Naujų automobilių pardavėjams šiemet neverta tikėtis tokio žymaus augimo, koks buvo 2011-aisiais.

Automobiliai skaičiais NAUJAM AUTOMOBILIUI TENKANTIS NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ SKAIČIUS 50

45,6

40 27,7

30 20 10 0

kus ir daugeliui neteko bankrutuoti. Lietuvoje to nebuvo – bankai iš vežėjų atėmė mašinas, ne viena įmonė išnyko, niekas iš valdžios nesistengė padėti tartis su bankais, kad šie luktelėtų, atidėtų skolų mokėjimą.“ Vis dėlto metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją lenkai turi tiek pat – 150 tūkst.

Lengva nebūna

DINA SERGIJENKO dina@ekonomika.lt

Į

transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kuria transportas, turėtų prisidėti prie gerovės kūrimo.“

Būti tranzito šalimi Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva tapo išorine Sąjungos siena ir tai, anot M. Atroškevičiaus, suteikė galimybę Lietuvai tapti tranzito šalimi. „Žinoma, jeigu Lietuvos pasienio postuose bus eilės parai ar dviem, visi apvažiuos mūsų šalį“, – pabrėžė specialistas. Anot jo, Lietuvai norint tapti tikra tranzito šalimi pirmiausia reikėtų vykdyti pasienio punktų plėtrą, mat turėdami modernius ir naujus pasienio punktus pritrauktume

daugiau vežėjų. „Mano nuomone, 10–20 mln. litų valstybės lygmeniu nėra daug, o jeigu mes deklaruojame, kad Lietuva yra tranzito šalis, reikia imtis priemonių, kad būtume tokia šalis“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas. Kaip pavyzdį jis nurodė Medininkų pasienio punktą su Baltarusija, kuri šiam punktui išplėsti gavo ES lėšų. „Jeigu baltarusiai savo pusėje pasistatys modernų pasienio punktą su, pavyzdžiui, 20 aptarnavimo juostų, o mūsų pusėje juostų bus kiek dabar, bus butelio kaklelio efektas. Reikėtų simetriškai plėsti savo punktus, nes tai bus naudinga šaliai“, – aiškino M. Atroškevičius.

Kryptis – Rytai Didelė šalies vežėjų dalis krovinius veža rytų kryptimi, daugiausia – į Rusiją. „Jau 20 metų krovinius vežame ta kryptimi, – teigia M. Atroškevičius. – Visą tą laiką kryptingai dirbome, todėl nieko keista, kad tarp šalių, daugiausia vežančių krovinių į Rusijos rinką, yra ir Lietuva.“ Dar daugiau: į Rusiją

Vakariečiai neturi tiek daug ryšių » Rusijoje, jiems sunku į tą šalį vežti

krovinius, jų kitoks mentalitetas, o Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia beveik 20 metų

lietuviai veža ne tik savų įmonių krovinius, bet tapo tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien kroviniai iš Vakarų šalių lietuvių vežėjų pervežami į Rusiją. „Vakariečiai neturi tiek daug ryšių Rusijoje, jų kitoks mentalitetas, o Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia beveik 20 metų“, – argumen-

tavo M. Atroškevičius. Jis pasakojo, kad kadaise, kai šalis gaudavo 50–90 tūkst. metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją, atrodydavo, kad tai daug. Šiandien per metus vežėjai gauna 150 tūkst. metinių leidimų ir šie skaičiai nuolat auga. Daliai šalies vežėjų rytų kryptis tapo savo-

tišku gelbėjimosi ratu, mat vilkikai – gerokai pasenę ir neturi reikiamų taršos sertifikatų, todėl į ES šalis neįleidžiami. „Be to, Rusijoje labai prasti keliai, atšiaurios oro sąlygos, todėl naujų vilkikų, kuriuos taisyti kainuoja milžiniškus pinigus, įmonės ten siųsti nenori“, – teigė specialistas.

Varžosi su latviais ir lenkais Pagrindiniai šalies vežėjų konkurentai dėl pervežimų į Rytus – kaimynai latviai. Su lenkais esą konkuruoti sunku dėl jų šalies masto ir vežėjų gausos. „Sunku pirmiausia dėl Lenkijos požiūrio į savus vežėjus, – sakė M. Atroškevičius. – Per krizę valstybė vežėjus gynė prieš ban-

Vežantieji krovinius į Rusiją tikina, kad ten lengva nebūna. Gegužės pradžioje atsirado naujų sunkumų: Rusijoje sugriežtintas administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir padidintos baudos. „Pervežimų vieningai netraktuojame: mes manome vienaip, rusai – kitaip. Neretai bet kuris vežėją tikrinantis pareigūnas savo šalies įstatymus bei poįstatymi-

nius aktus interpretuoja savaip. Tai papildomas spaudimams mums ir niša korupcijai“, – aiškino M. Atroškevičius. Padidėjus baudoms Rytuose dirbantys transporto tikrintojai tik trina rankomis tolumoje matydami vilkiką, mat net visai menki pažeidimai įmonėms būna skaudūs finansiškai. Akivaizdu, kad vežėjai mieliau rinksis duoti kyšį nei mokėti oficialią baudą. „Kai baudos buvo mažos, nesiskųsdavome, sumokėdavome, o tikrintojai rodydami ataskaitas pabrėždavo, kad lietuviai – pažeidėjai, nors iš tų pažeidimų kokie 90 proc. buvo tariami. Šiandien svarbiausias dalykas vežėjams bus agresyviai gintis – to už mus niekas nepadarys“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas.

FAKTAI EKSPORTAS Į RUSIJĄ

â Pagal lietuviškos kilmės eksportą Rusija 2007– 2010 m. užima tik 8 vietą didžiausių rinkų sąraše, tačiau lietuviškiems pieno produktams, mėsai ir jos produktams bei kitiems gaminiams Rusija – didžiausia rinka â Net 77 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas iš kitų šalių â 22 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją 2007–2010 m. sudarė pienas ir pieno produktai, 7,5 proc. eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai įrengimai, 7,3 proc. – gyvūnų eksportas.

Didžioji dalis šiandieninio eksporto į Rusiją yra Vakarų įmonių kroviniai – Lietuva tapo Rytų ir Vakarų tarpininke. Reuters/Scanpix

Žvalgosi į Kiniją Paklaustas, ar Rusijos vežėjai nekonkuruoja su lietuviais dėl užsakymų iš Vakarų, M. Atroškevičius papurtė galvą: „Rusijos rinka yra tokia didelė, kad didžiajai daliai rusų vežėjų užtenka savos rinkos. Kartais vežant krovinius iš Tolimuosiuose Rytuose esančių Rusijos kampelių uždirbama geriau nei vežant krovinius iš Lietuvos į Rusiją.“ Tačiau, anot „Linavos“ viceprezidento, lietuvių vežėjams „apetitas auga bevalgant“. „Šiandien mums labai įdomi ir Kinijos rinka, – pripažino M. Atroškevičius. – Jeigu gautume trupinį nuo šio pyrago, turėtume daugiau darbo vietų, pilnėtų valstybės biudžetas.“ Šiandien Rusija tapo maitintoja daugeliui vežimo bendrovių ir pasakyti, kas nutiktų, jei šioje šalyje sumažėtų užsakymų, sunku. „Vežėjai dar prisimena 1998 metų Rusijos krizę, kai užsakymų nebeliko, – pasakojo specialistas. – Pasimokėme ir šiandien vežėjai išskirstė veiklą: dalis krovinių vežama į Vakarus, dalis – į Rytus. Tačiau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai būtų smūgis verslui.“

Veiklą išskirsto „Vesigos“ grupės, užsiimančios padažų ir pagardų gamyba, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė per sunkmetį sėkmingai išsiplėtė į Rusijos rinką. Šiandien į šią rinką eksportuojama maždaug 30 proc. įmonės produkcijos. „Tai labai didelė sudėtinga rinka, tačiau kartu turinti daugybę var-

totojų“, – sakė jis. S. Grinkevičiaus nuomone, absoliučiai visos rinkos, į kurias šalies gamintojai eksportuoja produkciją, svarbios ir bet kurią prarasti būtų skaudu. „Mes stengiamės sumažinti riziką, ieškome būdų plėstis per Ukrainos, Kazachstano rinkas, taip pat – per Vakarų“, – pasakojo padažų gamintojas. Anot jo, daugelis Lietuvos įmonių jau pasimokė iš Rusijos krizės, buvusios prieš daugiau nei dešimtmetį, kai eksportas į šią rinką sustojo ir ne viena įmonė paskelbė bankrotą. „Šiandien verslininkai stengiasi apimti kuo daugiau įvairių rinkų ir, manau, tai daro puikiai“, – sakė „Vesigos“ vadovas.

Toliau – per brangu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas skaičiavo, kad daugiau nei trečdalį šalies eksporto sudaro krovinių vežimai į Rusiją, tad staiga netekus šios rinkos greičiausiai ne viena dešimtis bendrovių paprasčiausiai bankrutuotų. Tačiau galimybę, kad lietuviai galėtų imtis ir tolesnių pervežimų, pavyzdžiui, į Kiniją, pramonininkas vertino skeptiškai. „Didžioji dalis sunkvežimiais vežamų krovinių neturi didžiulės pridėtinės vertės, tad transporto išlaidos sudaro žymią jų kainos dalį. Štai kodėl vežant neskubius krovinius ilgais maršrutais labiausiai apsimoka juos plukdyti laivais ar vežti geležinkeliu“, – tvirtino jis.

24,3

11,2

2009

2008

2010

2011

26 2012 m. pirmą ketvirtį vienam naujam automobiliui Lietuvoje teko maždaug 26 naudotos transporto priemonės

9

Lietuvoje 9 iš 10 naujų automobilį įsigyja verslo atstovai

Kas penktas automobilis Lietuvoje yra „Volkswagen“ markės (240,3 tūkst.), „Audi“ markės automobilių yra 178,8 tūkst., „Opel“ markės – 99,6 tūkst. automobilių 91,1 tūkst. 74,0 tūkst.

54,2 tūkst.

53,8 tūkst.

47,9 tūkst.

46,5 tūkst.

42,6 tūkst.

Pasimokėme ir šiandien vežėjai » išskirstė veiklą: dalis krovinių vežama į Vakarus, dalis – į Rytus. Tačiau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai būtų smūgis verslui

„Renault“

„Ford“

BMV

„Toyota“ „Mercedes „Peugeot“ „Mazda“ Benz“


24

„Google“ Lietuvos gatvėse

TIK SKAIČIAI

2,8

tūkst.

2009 METŲ DUOMENIMIS, LIETUVOJE SMS IŠSIŲSTA DAUGIAUSIA VISOJE ES – 2,8 TŪKST. VIENAM GYVENTOJUI

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Į

sivaizduokite, skrendate į išsvajotą Pietų Ameriką atostogauti ir per visą kelionę įsijungę „Facebook“ ar „Skype“ su draugais dalijatės mintimis apie būsimus įspūdžius, o kartkartėmis internete dar pasitikrinate būsimos kelionės maršrutą. Ir interneto greitis – beveik toks pats kaip namie – 50 megabitų per sekundę. Tiesa, naršyti per skrydį nėra pigu – už jį sumokate nuo keliolikos iki kelių dešimčių dolerių. Ar atostogauti vyksite į Pietų Ameriką, ar kitur, priklausys nuo jūsų, tačiau greitas internetas net per ilgiausius skrydžius jau netrukus turėtų tapti realybe – bent jau taip prognozuoja specialistai. Šių metų pradžioje Didžiosios Britanijos palydovinė telekomunikacijų bendrovė „Inmarsat“ ir įmonė „Honeywell“ pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (3,2 mlrd. litų) vertės sutartį dėl plano „Global Xpress“. Jo esmė – bus įrengti trys palydovai, kurie leis internetą į jūsų kompiuterį perduoti greitai būnant įvairiose pasaulio vietose – pavyzdžiui, skrendant virš vandenyno.

metinės įplaukos aviacijos bendrovėms, surinktos iš keleivių už naudojimąsi belaidžiu internetu, 2015 metais sudarys apie 1,5 mlrd. dolerių (4 mlrd. litų). Žinoma, belaidis inter-

FAKTAI INTERNETAS LĖKTUVE

â Nuo 2010 m. pabaigos iki dabar naudojančiųjų internetą lėktuvuose keleivių skaičius padidėjo dvigubai – nuo 4 iki 8 procentų â Šiuo metu duomenų parsiuntimo greitis naršant lėktuve siekia maždaug 3,1 megabito per sekundę â Už naršymą internete skrendant lėktuvu avialinijos ima mokestį nuo 5 dolerių (13 litų) už trumpą 15 min. prisijungimą iki 400 (1 080 litų) – už neribotą naudojimąsi internetu lėktuve visus metus

Lietuvos miestuose ir gatvėse netrukus pasirodys „Google“ automobiliai, rinksian-

netas lėktuvuose anaiptol nėra naujiena – tokios bendrovės, kaip „Vir-

tys nuotraukas, kurių pagrindu vėliau bus suformuoti Lietuvos miestų gatvių vaizdai. „Street View“ yra „Google Maps“ funkcija, šiandien veikianti daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių. Ji leidžia virtualiai keliauti miestų gatvėmis apžiūrinėjant panoramines nuotraukas lyg apžiūrinėtumėte pastatus patys eidami gatve.

gin America“, „Alaska“, „Delta“ ar „American Airlines“ interneto pas-

Taikosi į kylančias rinkas Praėjusią savaitę „Nokia“ pristatė du pigiausios klasės mobiliųjų telefonų modelius.

„Google Street View“ jau rieda ir Lietuvoje. AFP

laugas keleiviams už papildomą mokestį teikia jau kuris laikas, tačiau

» Skrendant su Vokietijos bendrove „Lufthansa“ vienos

valandos prisijungimas prie interneto kainuoja apie 14 dolerių (apie 38 litus), o paros – per 20

skrendant virš vandenynų belaidis ryšys yra visiškai nepasiekiamas arba gerokai suprastėja. Kaip primena BBC, belaidis internetas lėktuvuose galėjo būti įdiegtas dar prieš dešimtmetį, ta-

„Nokia“ sukasi į pigiausios klasės telefonų gamybą. Reuters

čiau tuomet sutrukdė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Prieš 2001 Rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius aviacijos bendrovės planavo įdiegti internetą lėktuvuose, tačiau įvykus atakoms ir gerokai sugriežtėjus saugumo reikalavimams investicijos buvo atidėtos į šalį, o prie interneto lėktuvuose

idėjos vėl grįžta tik 2006 metais.

Kainuoja nemažai Šiuo metu internetas lėktuvuose teikiamas dviem būdais – naudojant antžeminę įrangą ir palydovus. Antžeminės įrangos lyderė – bendrovė „Gogo“. Šiaurės Amerikoje „Gogo“ užima 87 proc. lėktuvams teikiamo belaidžio inter-

Suomijos bendrovė tikisi sudominti besivystančių rinkų vartotojus ir atgauti prarastą pasitikėjimą, praneša „Reuters“. „Nokia 110“ pirkėjai galės

neto rinkos. Ji naudoja antžeminius mobiliojo ryšio tinklus, o vėliau juos retransliuoja lėktuvuose sumontuota „Wi-Fi“ įranga. Antžeminė įranga leidžia internetą teikti pigiau nei palydovais, tačiau interneto ryšio visiškai nėra skrendant virš vandenynų. Palydovais teikiamą internetą naudoja lėktuvų skrydžių pramogų platforma „Row 44“. Šis internetas gali būti naudojamas ir skrendant virš vandenynų, tačiau jo trūkumas – gali bet kada nutrūkti ir yra nepatikimas. Belaidžio internetinio ryšio įkainiai lėktuvuose skiriasi priklausomai nuo avialinijų: antžeminį tinklą teikiančios bendrovės „Gogo“ naudojančiose avialinijose interneto kaina skrendant gali būti kiek didesnė nei 5 doleriai (13 litų) už trumpą prisijungimą, o jei skrydis ilgas, iki jo pabaigos galima belaidžiu internetu naudotis už 10 ar kiek daugiau dolerių. Palydovus naudojančių bendrovių įkainiai per skrydžius bus didesni – pavyzdžiui, skrendant su Vokietijos bendrove „Lufthansa“ vienos valandos prisijungimas prie interneto kainuoja apie 14 dolerių (apie 38 litus), o paros – per 20. Avialinijos nuolat keliaujantiesiems taip pat siūlo įsigyti neribotą metinį naudojimosi belaidžiu internetu lėktuve abonementą už kiek mažiau nei 400 JAV dolerių (1,08 tūkst. litų).

Naudojasi dažniau

Sukliudė atakos Tikimasi, kad per ateinančius penkerius metus belaidis internetas per skrydį bus pasiekiamas daugiau nei 6 tūkst. lėktuvų visame pasaulyje, o

„Google“ paskelbė Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas, padėsiančias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokybę ir įdiegti žemėlapiuose „Street View“ funkciją.

Prisijungimas prie interneto skrydžio metu gali kainuoti nuo keliolikos iki šešiasdešimties litų. Scanpix

25

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Minėto „Global Xpress“ projekto tikslas – padaryti taip, kad įrengus palydovus bylų atsisiuntimo greitis lėktuvuose siektų iki 50 megabitų per sekundę. Tiesa, šie planai kai kurių kritikų vadinami per ambicingais: esą derėtų kalbėti apie10 ar

įsigyti už 35 eurus (121 litą), o „Nokia 112“ kaina sieks 38 eurus (131 litą). Ne paslaptis, kad „Nokia“ neteko savo dalies išmaniųjų telefonų rinkoje. Vis dėlto „Nokia“ pripažįsta susidurianti su keblumais ir tradicinių mobiliųjų telefonų rinkoje. Tikimasi, kad nauji produktai leis atsikovoti prarastas pozicijas.

TIK SKAIČIAI

50 %

KOMPANIJOS, IŠNAUDOJANČIOS SOCIALINES TECHNOLOGIJAS, GALI 50 PROC. PADIDINTI KLIENTŲ PASITENKINIMĄ

54 %

LIETUVOJE NETEISĖTAI NAUDOJAMŲ KOMPIUTERIŲ PROGRAMŲ LYGIS SIEKIA 54 PROC.

Tikimasi, kad aviacijos bendrovės už naudojimąsi internetu lėktuvuose 2015 m. iš keleivių gaus apie 4 mlrd. litų įplaukų. Scanpix

20 megabitų per sekundę greitį – tai jau būtų didelis laimėjimas atsižvelgiant į tai, kad dabartinis interneto greitis lėktuvuose siekia maždaug 3 megabitus per sekundę ir, daugelio klientų nuomone, neatitinka kainos. Daugelis nebandžiusiųjų naršyti skrydžio metu dar nepasitiki šia paslauga ir nenori už ją mokėti. Tačiau skrydžių bendrovių atstovai tikina, kad vis daugiau žmonių kartą išbandę šią paslaugą užsisako ją dar. JAV konsultacijų ir tyrimų bendrovės „In Stat“ duomenimis,

2010 metais naršančiųjų internete buvo 4 proc. visų keliaujančiųjų lėktuvais, o dabar – dvigubai daugiau (8 proc.). Pastebima, kad žmonės vis dažniau internetu lėktuvuose naudojasi ne tik darbo reikalais – atsakyti į elektroninius laiškus ar pasitikrinti paštą, tačiau ir pramogoms – siųstis filmus ar žiūrėti pramoginius internetinius vaizdelius.

Lūkesčių nepateisina Planai įrengti internetą lėktuvuose ambicingi ir per kiek daugiau nei metus besinaudojančiųjų

» Prieš 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios

teroristinius išpuolius aviacijos bendrovės turėjo ambicingų planų įdiegti internetą lėktuvuose, tačiau įvykus atakoms ir gerokai sugriežtėjus saugumo reikalavimams investicijos buvo atidėtos

internetu lėktuvuose padvigubėjo, tačiau dar reikia nueiti nemenką kelią juos įgyvendinant. Viena didžiausių problemų – kaina. Nuo to laiko, kol orlaivis būna transformuotas taip, kad jame galėtų veikti internetas, įrengimo sąnaudų padengimas tampa pagrindiniu prioritetu. Apklausų rezultatai rodo, kad keleiviai interneto lėktuve paslaugas linkę įkainoti nuo 2 iki 5 dolerių (nuo 5 iki13 litų), o dabartiniai įkainiai yra bent kelis kartus didesni. Puikus to pavyzdys yra „Lufthansa“ – ji savo lėktuvuose buvo įsteigusi belaidį internetą, tačiau dėl per didelių išlaidų ir mažesnės nei tikėtasi paklausos vėliau jo atsisakė. Vis dėlto vėliau bendrovė nuolat sulaukdavo keleivių pageidavimų paslaugą grąžinti, todėl 2010 metais vėl įrengė internetą.


26

27

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Tarnauja kolektyvui

PAULIUS GRINKEVIČIUS paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

B

irželį sukaks 20 metų, kai kartu su dirbančiais direktoriais buvo privatizuota tuometinė į žemės ūkio aprūpinimą orientuota Kauno valstybinė tiekimo įmonė ir vietoj jos įkurta akcinė bendrovė „Lytagra“. Joje iš pradžių dirbo 180 darbuotojų. Bendrovės generalinis direktorius sako, kad svarbiausios bendrovės veiklos kryptys išliko nepakitusios: „Per tuos 20 metų beveik nenutolome nuo strategijos – jos nuosekliai laikėmės ir plėtėmės. Buvome įsigiję degalinę, viešbutį, bet greitai supratome, kad šis verslas ne mums, ir susikoncentravome į tai, ką geriausiai mokame. Vienintelis dalykas, kuris per tuos metus keitėsi, buvo prekių srauto kryptis – vis daugiau prekių ateidavo nebe iš Rytų, o iš Vakarų valstybių. “ Apie 60 proc. „Lytagros“ veiklos sudaro žemės ūkio aprūpinimas mašinomis ir atsarginėmis dalimis, o likusi dalis – prekyba metalais, statybinėmis medžiagomis ir kita veikla. Dabar „Lytagroje“ dirba jau 830 žmonių, o bendrovės apyvarta 2011 m. buvo 572,3 mln. litų. Jau trečius metus iš eilės „Lytagra“ į plėtrą kasmet investuoja po 20–25 mln. litų.

Žemdirbiai pralenkė A. Balsys pasakoja, kad iš visos įmonės veiklos jam mieliausias žemės ūkis – jis pats dar prieš 40 metų baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą ir džiaugiasi galintis dirbti darbą, susijusį su pasirinkta specialybe. Pašnekovas įsitikinęs, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo žemės ūkis yra daugiausia ekonominės naudos Lietuvai teikianti sritis. Tokia ji turėtų išlikti ir ateityje. „Prieš 15 ar 20 metų buvo kalbama, kad Lietuvoje reikia kurti aukštos

pridėtinės vertės įmones informacinių technologijų ar kitose srityse – tos kalbos ir liko kalbos, – prisiminė pašnekovas. – O žemdirbiai daug nesigyrė ir padedami perdirbimo įmonių tapo tikrais eksportuotojais – jie eksportuoja produkciją į visą pasaulį. Tuo negali pasigirti

jokia kita sritis.“ Pasak „Lytagros“ vadovo, tikėtis, kad ateityje Lietuva taps turizmo ar agroturizmo šalimi, kaip dabar daug kalbama, būtų naivu. Nereikėtų pamiršti, kad esame šiauriečiai, todėl tikslingiausia būtų susitelkti į žemės ūkį ir jį paskelbti

» Galbūt sovietmečiu galėjai būti viršininkas

ir nieko nepaisyti, o laisvoje rinkoje, deja, atsistoji prieš didesnį ar mažesnį kolektyvą ir jam visą laiką tikrąja žodžio prasme tarnauji

strategine šalies kryptimi: žemės ūkis augant gyventojų skaičiui tampa vis paklausesne sritimi, o Lietuvoje šią šaką plėtoti yra itin palankios sąlygos – turime pakankamai neišnaudotos žemės ir vandens, kurio kitur taip trūksta. Tiesa, kad pavyktų pasinaudoti galimybėmis, dar reikia susitvarkyti ir su iššūkiais.

Investuotojus baido Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos stambiųjų ūkių

yra puikiai modernizuoti ir našumu lenkia net Vakarų valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Olandijos – ūkius. Tačiau Vakarų valstybių ūkininkų pranašumas esąs jų valstybėse vyraujantis kitoks požiūris į žemės ūkį, kurio pasigendama Lietuvoje: „Mums dažnai koją kiša gamtosauginiai dalykai. Girdime: biokuro gamyklų statyti neleisime, nes prieštarauja gyventojai, fermų statyti neleisime, nes jos skleidžia kvapus,

didesnio komplekso statyti neleisime, nes per didelis gyvulių tankis. O Vakaruose visi kažkaip susigyvena – viename sodybos gale yra viešbutis, o kitame ganosi gyvuliai. Pas mus požiūris kitoks. Manau, tai atbaido rimtesnius investuotojus.“

Specialistų trūksta Kaip ir visą Lietuvą, žemės ūkio sektorių ypač paliečia emigracija. Pasak A. Balsio, trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų – inžinierių,

mechanikų, operatorių, kuriuos kvalifikacijai tobulinti „Lytagrai“ tenka siųsti į užsienio gamyklų mokymų centrus, kas metai vis labiau jaučiamas ir nekvalifikuotų darbi-

CV

ninkų trūkumas. „Aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta. Tačiau neįmanoma žemės ūkio modernizuoti taip, kad nereikėtų darbo rankų – vis vien reikia

Adomas Balsys

Gimė 1948 m. kovo 20 d. Reketės kaime, Kretingos rajone 1967 m. – mokėsi ir baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą 1972–1980 m. – vyriausiasis ūkio inžinierius-mechanikas Plungės rajone

1983–1992 m. Kauno valstybinės tiekimo įmonės direktoriaus pavaduotojas, direktorius 1992 m., privatizavus Respublikinę žemės ūkio įmonę ir sukūrus akcinę bendrovę, išrinktas „Lytagros“ generaliniu direktoriumi

1980–1983 m. – Vyriausiasis Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio inžinierius

FAKTAI „LYTAGRA“

â 1945 m. liepą Kaune buvo įkurta „Lytagros“ pirmtakė respublikinė žemės ūkio tiekimo bendrovės „Žemūktechnika“ Kauno centrinė bazė. Įmonės pavadinimas daug kartų keistas, tačiau veiklos pobūdis visą laiką išliko tas pats â 2011 m. „Lytagros“ įmonių grupės paslaugų ir prekių apyvarta sudarė 572,3 mln. litų â 95 proc. įmonių grupės „Lytagra“ akcijų valdo bendrovės direktoriai â „Lytagros“ įmonių grupę sudaro centrinė įmonė „Lytagra“ Kaune, 8 antrinės įmonės, viena iš jų AS „Lytagra“ Latvijoje ir 20 filialų, prekybos centrų bei parduotuvių visoje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje

A. Balsys „Lytagros“ vadovu dirba jau beveik dvidešimt metų. Ruslano Kondratjevo nuotr.

šlavėjų, krovėjų ir kitų pagalbinių darbininkų. Visi važiuoja braškių skinti į Daniją. Juk galėtume braškes auginti ir čia, Lietuvoje. Ko gero, pas mus joms auginti sąlygos geresnės negu Danijoje“, – svarstė pašnekovas. A. Balsio nuomone, išnaudoti žemės ūkio potencialą trukdo ir nepanaudoti žemės plotai, rėžiantys akį jau vien važiuojant tarp didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. Tiesa, pašnekovas džiaugėsi, kad vienas žingsnis sprendžiant šią problemą iš valdžios pusės buvo žengtas: Seimas priėmė įstatymą, kuris drausmins apleistų plotų savininkus. Tai turėtų

leisti veiksmingiau panaudoti Lietuvos laukų potencialą.

Ištikimybę vertina „Lytagros“ vadovo versle pagrindinės vertybės – sąžiningumas ir komanda. Ji, pasak A. Balsio, „Lytagroje“ beveik nesikeičia. „Stebiuosi paskaitęs, kad žmonės kelerius metus padirbę įmonėse pradeda kalbėti, kad jiems reikia naujų iššūkių, naujos darbovietės, – teigė A. Balsys. – Matau, kad žmonės pas mus padirba 5 metus ir tik 6–8 metais atsiveria: tik tada jie susitapatina su produktu, su įmone, jos vertybėmis. Todėl „Lytagroje“ darbuotojų kaita labai maža. Neperper-

kame specialistų iš kitų įmonių – esame pajėgūs užsiauginti.“ A. Balsys neabejoja nesunkiai rasiantis po metų kitų ir jį pakeisiantį vadovą: „Du jauni komercijos direktoriai neseniai sėkmingai pakeitė senbuvius ir manau, kad ir mane po metų kitų pakeis – tikrai nereikės skelbti konkursų ir priimti žmonių iš šalies.“ Tiesa, apie visišką darbo „Lytagroje“ pabaigą pašnekovas sako negalvojantis – pasitraukęs iš „Lytagros“ generalinio direktoriaus pareigų jis pasiremtų Vakarų bendrovių vadovų pavyzdžiu ir liktų bendrovės valdyboje.

„Esu darbininkas, tarnaujantis savo kolektyvui, ir toks yra visas mano gyvenimas. Ypatingų pomėgių neturiu, – paklaustas apie laisvalaikį atsako A. Balsys. – Jauni žmonės, kurie pakeičia mūsų vadovus, mąsto panašiai – jie nemano, kad negali gyventi be lėktuvų ar jachtų. Darbas nereiškia, kad kartais negaliu nuvažiuoti į sanatoriją ar nueiti į koncertą, bet manau, kad verslininkui nebūtina turėti sodybą prie ežero ir nuolat sukti galvą, kas joje nupjaus žolę. Man užtenka turėti gerą gyvenamą namą.“ Pašnekovas priduria taip gyvenantis ne tik dabar, kai jam per 60-imt, – tokiu požiūriu jis vadovavęsis ir jaunystėje. Svarbiausias dalykas, skatinantis „Lytagros“ vadovą dirbti, – atsakomybė kolektyvui. A. Balsys įsitikinęs, kad tarnauti kolektyvui ir yra kapitalizmo esmė, tačiau ne visi vadovai tai supranta. Esą šis sunkmetis parodė, kad pirmiausia žlugo tie, kurie to nesuvokė ir bendrovės didelę dalį lėšų nukreipė ne svarbiausioms problemoms spręsti. „Galbūt sovietmečiu galėjai būti viršininkas ir nieko nepaisyti, o laisvoje rinkoje, deja, atsistoji prieš didesnį ar mažesnį kolektyvą ir jam visą laiką tikrąja žodžio prasme tarnauji. Jei kas nors ne taip, pirmiausia turi ieškoti trūkumų savyje: darbuotojas negali spręsti strateginių klausimų – tai nėra jo funkcija ir tam jis neturi galimybės. Jei yra nepasitenkinimas, vadinasi, ne taip elgiamės mes, o ne darbuotojai – atsakingi esame mes“, – sakė A. Balsys.

Centrinė „Lytagros“ įmonė Kaune, antrinės įmonės, visi prekybos centrai, parduotuvės ir sandėliai užima 44,4 ha plotą. Ruslano Kondratjevo nuotr.


28

» Banko

investavimo biurui Londone buvo taikomos daug laisvesnės rizikos taisyklės nei kitiems banko padaliniams

FAKTAI DIDŽIAUSI NUOSTOLIAI

â Tekste paminėti trys didžiausių nuostolių savo bendrovei atnešę makleriai. Už jų rikiuojasi Johnas Meriwtheris iš „Long Term Capital Management“ su 4,6 mlrd. JAV dolerių (12,51 mlrd. litų) nuostoliu (1998 m.) â Yasuo Hamanaka iš „Sumitomo Corporation“ 1996 m. patyrė 2,62 mlrd. JAV dolerių (7,12 mlrd. litų) nuostolį

MARTYNAS PASILIAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

D

idžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

â Isacas Zagury ir Rafaelis Sotero iš „Aracruz“ 2008 m. patyrė 2,52 mlrd. JAV dolerių (6,853 mlrd. litų) nuostolį â Kweku Adoboli iš UBS 2011 m. patyrė 2 mlrd. JAV dolerių nuostolį

Sudėtinga schema B. Iksilas sukūrė sudėtingą finansavimo strategiją naudodamas išvestinius finansinius instrumentus, susijusius su „Markit CDX.NG.IG.9“ indeksu, į kurį įtrauktos 125 Šiaurės Amerikos bendrovių obligacijos. Dar balandį rinkų dalyviai pastebėjo, kad kažkas kredito rizikos apsidraudimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) rinkoje statė tokias dideles sumas, kad jos paveikdavo rinkos kryptį. Paaiškėjo, jog tai buvo B. Iksilas. Istorijai patekus į viešąją erdvę B. Iksilo strategija pasuko ne ta linkme ir „JPMorgan Chase“ prieš dvi savaites buvo priverstas konstatuoti, kad bankas per šešias savaites dėl šios strategijos patyrė 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Kitos taisyklės Kodėl vienas banko darbuotojas galėjo investuoti tokias dideles sumas,

nuostoliai, atpigo 15 proc. Be to, nesėkmingo sandorio nuostoliai gali padidėti dar keliais mlrd. JAV dolerių.

Neįvertinta rizika „JPMorgan Chase“ kainavo per 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų). Scanpix

done buvo taikomos daug laisvesnės rizikos taisyklės nei kitiems banko padaliniams. Rizikai vertinti „JPMorgan“ 1987 metais su-

kūrė vertės pokyčio rizikos (angl. Value at Risk, VaR) instrumentą, kurį šiandien naudoja daugelis finansų institucijų. Paaiškėjo, kad Londono

biurui buvo taikoma kitokia VaR sistema nei likusiems. Jie naudojo mažiau griežtą skaičiavimo metodiką, kuri suteikė mažesnių rizikos verti-

nimų sandoriams. Be to, šis skyrius atsiskaitė tiesiogiai „JPMorgan“ vadovui Jamie Dimonui. „Reuters“ šaltiniai teigia, kad Londono

investicijų biuras buvo keletą kartų įspėtas, jog riziką vertina nepakankamai skaidriai. Tačiau tie patys šaltiniai teigia, kad skyrius buvo skatinimas būti pelno centru.

Skaudi kaina NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS TEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ

NASDAQ OMX VILNIUS BIRŽOJE – DIDŽIAUSIAS NEIGIAMAS POKYTIS PER SAVAITĘ

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

1

„Gubernija“ (GUB1L)

+15,79%

143,00 EUR

1

2

„Linas“ (LNS1L)

+12,68%

327,52 EUR

3

„Snaigė“ (SNG1L)

+0,19%

4

„Žemaitijos pienas“ (ZMP1L)

5

Pokytis

Apyvarta

„Litgrid“ (LGD1L)

–38,69%

51 056,43 EUR

2

„Anykščių vynas“ (ANK1L)

–32,58%

67,86 EUR

19 326,85 EUR

3

„Vilniaus baldai“ (VBL1L)

–20,02%

26 554,59 EUR

+0,16%

27 524,13 EUR

4

LESTO (LES1L)

–11,41%

74 859,31 EUR

5

„Klaipėdos nafta“ (KNF1L)

–11,14%

34 776,32 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, gegužės 10–17 d. duomenys

Šalt. spekuliantai.lt, gegužės 10–17 d. duomenys

Po skandalo postą pirmoji paliko „JPMorgan“ investicijų direktorė Ina Drew, vadovaujanti būtent šiam padaliniui. 30 metų banke išdirbusi I. Drew per pastaruosius dvejus metus uždirbo po 15 mln. JAV dolerių kasmet. Schemos au-

torius B. Iksilas banke dar dirba, tačiau nebeinvestuoja ir, „New York Times“ šaltinių duomenimis, darbovietę turėtų palikti iki metų pabaigos. Panašu, kad banko vadovui J. Dimonui savo darbo kėdę išlaikyti pavyks, tačiau šiuo metu jis turi atremti nuolatinę investuotojų, politikų kritiką. Banko veikla domisi Teisingumo departamentas, FTB bei JAV vertybinių popierių ir biržų komisija. Banko akcijos praėjus savaitei, kai buvo paskelbti

» B. Iksilas – ne pirmasis makleris, kuris savo darbovietei atnešė milžiniškų nuostolių

Skolų drama

Ne pirmas B. Iksilas – ne pirmasis makleris, dėl kurio darbovietė patyrė milžiniškų nuostolių. 2007 metais „Morgan Stanley“ makleris Howie Hubleris sprogus nekilnojamojo turto burbului prarado 9 mlrd. JAV dolerių (24,47 mlrd. litų). Kitas makleris, Jerome’as Kervielas iš „Societe Generale“, buvo pramintas sukčiumi, mat buvo apkaltintas investavęs be vadovybės pritarimo, be leidimo naudojęsis banko kompiuterių sistemomis ir taip bankui atnešęs beveik 7,2 mlrd. JAV dolerių (19,58 mlrd. litų) nuostolį. Teismas J. Kervielą nuteisė 5 metais kalėjimo, uždraudė dirbti finansų sektoriuje ir nurodė grąžinti prarastus pinigus. Kalėjimo bausmė buvo nukelta, nes J. Kervielas sprendimą apskundė. 2006-aisiais Briano Hunteriui iš „Amaranth Advisors“ nesėkmingai investavus į dujų sektorių patirta 6 mlrd. JAV dolerių (16,31 mlrd. litų) nuostolio ir fondas buvo priverstas bankrutuoti. Be to, jis ir fondo įkūrėjas Nicholas Maounis buvo apkaltinti bandymu dirbtinai paveikti dujų kainas, tačiau jų kaltė nebuvo įrodyta.

Lietuvoje – vargiai

kurios paveikdavo visą rinką ir bankui kainavo 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų)? Kaip išaiškino „Reuters“, banko investavimo biurui Lon-

29

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Ar Lietuvoje dirbantys finansų makleriai gali padaryti tokią didelę žalą ir paveikti visą rinką? Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad toks įvykis – mažai tikėtinas. Pasako jo, bendros tvarkos, apibrėžiančios maklerių riziką ir veiksmus, nėra – kiekviena finansinė institucija ją nustato savaip. „Manyčiau, klaidos galimybė visada egzistuoja, – sakė M. Dubnikovas. – Tačiau mažai tikėtina, kad toks didelis nuostolis susidarytų vien dėl vertybinių popierių, nes atsiradus klaidai vėliau greičiausiai ta klaida būtų pataisyta. Su kita puse būtų susitarta, kad sandoris būtų grąžintas, jei akivaizdžiai matytųsi, kad tai buvo klaida.“ Jo teigimu, tokių situacijų buvo, tačiau jos nesukėle reikšmingų nuostolių, kurie būtų kėlę grėsmę bankų stabilumui.

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė. Neramumų sukėlė ne makroekonominiai rodikliai, ne likvidumo stoka. Vandenį drumsčia politikų nesutarimai. Dėl rinkimų Atėnuose graikiškos akcijas krito žemiau už tą lygį, kai investuotojai sutiko savanoriškai nurašyti didelę Graikijos skolų dalį. Akcijos krinta, o istorijos pabaigos dar nematyti. Paskui nutemptos žemyn ir kitų Europos biržų akcijos. Investuotojai masiškai palieka Europos akcijas. Nerimauti yra ko. Graikijoje planuojami pakartotiniai rinkimai, o analitikai varžosi, kas

tiksliau nuspės Graikijos pasitraukimo iš euro zonos datą, suskaičiavo ir kiek tai kainuos. Anksčiau ar vėliau Europos problemos išsispręs ir tai daug kainuos. Jau ne tik George’as Sorosas kalba, kad Europa neturi bendros monetarinės politikos, o atskirose šalyse, kaip parodė rinkimai, nėra bent kokios politikos tęstinumo. Toks precedentas ydingas net klestint ekonomikoms, nekalbant jau apie likvidumo stokos nualintas ekonomikas. Optimistiškai nusiteikęs gali būti tik vienas Warrenas Buffettas. Jis teigia, kad dabar mielai pirktų kokios nors Europos bendrovės akcijas, jei tik jos pasirodytų patrauklios. Kainos rinkoje dabar, be abejo, yra patrauklios. Jis pataria analizuoti bendrovių finansus, o ne skaityti laikraščių antraštes. Patarimas geras, tačiau kol žymusis investuotojas tik žada, nesiimkime veiksmų Europoje ir mes. Prisiminkime, kaip W. Buffettas Amerikos rinkoje pradėjo masiškai apsipirkti per krizę kaip

» Investuotojai masiškai palieka

Europos akcijas. Nerimauti yra ko

tik netrukus prieš akcijų kainų kritimo pabaigą. Gali būti, kad ir dabar laukiama didesnių „nuolaidų“. Ir tokių galima sulaukti. O kol kas W. Buffettas toliau apsiperka Amerikoje. JAV akcijų atžvilgiu optimistiškai nusiteikęs ir buvęs FED vadovas Alanas Greenspanas. Jis teigia, kad šiuo metu JAV bendrovių akcijos rinkoje yra labai pigios, ir prognozuoja augančias bendrovių pajamas bei pelnus ateityje. Tai padidins akcijų paklausą rinkoje ir kainos pradės kilti. Arba, tiksliau pasakius, toliau sėkmingai kils. A. Greenspanas remiasi psichologiniu momentu. Kylančios akcijų kainos sukelia gerovės jausmą. Investuotojai ir vartotojai optimistiškai žiūri į ateitį ir pradeda daugiau vartoti, vartojimui daugiau skolintis. Vadinasi, ekonomika atsigauna, rodikliai pagerėja, akcijų kainos dar labiau kyla. Tiesa, kad akcijų kainos linkusios eiti prieš makroekonominius rodiklius. Viena bėda: augančios JAV bendrovių pajamos ir akcijų kainos viso labo tėra A. Greenspano vizijose. Tai vienintelis jo samprotavimų trūkumas. Jei juo tikėsime, į JAV akcijų rinką bus nukreiptos Europoje atsilaisvinusios investuotojų lėšos. Tad jei Europa nepakiš kojos, jei pilietiniai neramumai išsikvėpė rinkimuose, JAV bendrovių akcijų kainos dabar tikrai atpigo ir ateityje nusimato bulių rinka. Tik tie „jei“ kiekviename žingsnyje...

N. Treigys: Anksčiau ar vėliau Europos problemos išsispręs ir tai daug kainuos. Ruslano Kondratjevo nuotr.


31

www.ek.lt

Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.

Kaip ugdyti pasitikėjimą

PRISTATO diskusijų ciklą *NOMIKA

Dažną viešai kalbantį žmogų apima jaudulys, kurį įveikti gali tinkamai išugdytas pasitikėjimas savo jėgomis.

vizio Geriausi pardavimo specialistai tiki, kad pagrindinis jų ginklas yra entuziazmas ir tikėjimas atliekama savo misija. Reuters

Geriausi pardavimo specialistai tiki, kad pagrindinis jų ginklas yra entuziazmas ir tikėjimas atliekama savo misija. Stokojantiesiems tokio pasitikėjimo gali padėti keletas žurnale „Inc.“ spausdinamų patarimų. Būkite pasirengę. Geras pasirengimas teigiamai veikia emocinę būseną. Kartais

įtampai sumažinti pakanka ant popieriaus lapo trumpai iškloti būsimo susitikimo tikslus. Baimė turi didžiulę griaunamąją jėgą, todėl pravartu savo mintis užimti laukiamo susitikimo smulkmenų apmąstymu, tuomet nebelieka laiko jaudintis dėl galimos katastrofos. Mokykitės iš nesėkmių. Nesijaudinkite, jeigu klientas užtrenkė duris jums prieš nosį. Pasitikėjimui ugdyti nesėkmės turi ne ką mažesnę reikšmę nei pasirengimas būsimiems iššūkiams. Nepa-

vykęs sandoris savaime neprideda pasitikėjimo, todėl būtina analizuoti kiekvienos nesėkmės priežastis ir ateityje naudoti veiksmingesnę taktiką. Stebėkite savo klientus. Lengviausia suprasti klientus bandant pažvelgti pro jų mąstymo prizmę. Prieš teikdami siūlymus bandykite įsigilinti į jų tikslus ir lūkesčius. Pagalvokite, kaip jūsų komercinis pasiūlymas padės klientui. Žinojimas, kad parduodate tikrai vertingą produktą, ir sugebėjimas pagrįstai argumentuoti

sandorio naudą suteikia pasitikėjimą savo jėgomis. Formuokite savo asmenybę. Jūsų elgesį, požiūrį ir pasitikėjimą nuolat veikia universali tiesa – žmogus keičiasi. Apdairiai rinkitės žmones, kurie nuolatos jus supa, ir idėjas, kurios formuoja savimonę. Skaitykite tik tą literatūrą, kuri padės ugdyti asmenybę. Svarbu suprasti, kad aplinka jums daro didžiulį poveikį. Sėkmės lydimi žmonės pasitiki savo jėgomis ir prisiima rizikas, kurių vengia bailiai.

skelbė tuometės sovietų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiandien minėta Daktarų byla viešai prieinama bet kam. Ji saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniuje. O susidomėjimas žurnalisto D. Dargio knygomis tik dar labiau išaugo. Šiomis dienomis parduotuvių lentynas pasieks jau penktasis bestseleriu laikomos „Tikrosios Daktarų istorijos“ leidimas. Manoma, kad teisėtas ar piratines knygos versijas perskaitė daugiau nei milijonas skaitytojų Lietuvoje ir užsienyje.

Žurnalistas D. Dargis, be kitų įdomių faktų, antroje knygoje aprašė, kaip šiandien atrodo anų laikų architektūros šedevrais laikyti Vilniaus brigados krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės bei kitų veikėjų dvarai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

žinutėms prieštaraujančių faktų. „Būti neteisingam – nieko blogo“. Ar tikrai? Dažnai klaidų atsiranda per skubėjimą, norą pirmam pateikti svarbią žinią – tai smagus jausmas, bet kas iš tos skubios žinios, jei ji klaidinga? Kaip žmogus, kuris remdamasis informacija priima tam tikrus sprendimus, susijusius su mažesnėmis ar didesnėmis pinigų sumomis, gali pasitikėti žiniasklaida, kurios atstovai laikosi nuomonės, kad klysti – nieko blogo? Dar vienas pavyzdys.

Dieną prieš „Facebook“ pirminį viešą akcijų siūlymą buvo laukiama, kokią galutinę akcijų kainą pasirinks socialinis tinklas. Viena po kitos lindo antraštės su skambiais prierašais „Breaking“, „Exclusive“, o žinutės tekstai buvo panašūs: „Akcijų kaina bus X JAV dolerių, tačiau ji dar nėra galutinė.“ Ekskliuzyvas su nepatvirtinta žinia, kurią gali parašyti bet kas, net neturėdamas jokių šaltinių „Facebook’e“? Betgi klysti – nieko blogo…

Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija Diskusija vyks 2012 m. gegužės 30 d. 10 val. „Forum Palace“ Konferencijų salėje, Konstitucijos pr. 26, Vilnius

L

iūdnai pagarsėjusi Kauno Daktarų šeimyna deda visas pastangas, kad iš prekybos lentynų būtų išimtas šis D. Dargio publikacijų apie Kauno mafiją rinkinys, tačiau susidomėjimas knyga auga. Balandžio viduryje Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas paskelbė daug komentarų sulaukusią nutartį. Joje teigiama, kad mafijos atstovus į dienos šviesą traukiantis žurnalistas D. Dargis nusižengė atskleisdamas Henriko Daktaro tėvo ligos priežastį ir neva

Trys pranešimai ir viena diskusija Tradicija

Raimondas Kuodis, ekonomistas

Alternatyva

Tadas Navickas, „4 Energia“ vadovas

neteisingai panaudojo kelias citatas iš Daktarų gaujos vadeivos knygos „Išlikti žmogumi“. Teismas žurnalistui ir knygos leidėjams priteisė 6 tūkst. litų. Tačiau keistą sprendimą paskelbęs teisėjas A. Rudzinskas susipainiojo arba neatsižvelgė į svarbią bylos aplinkybę. Prieš metus nepriklausoma ekspertė raštu pripažino, kad D. Dargis cituodamas H. Daktaro veikalą nepa-

žeidė lietuvių kalbos taisyklių. Tą patį ji pasakė ir iškviesta liudyti teisme. Žinią apie H. Daktaro tėvo mirties priežastį žurnalistas D. Dargis sužinojo perskaitęs teismo nepaneigtą dar 1996 metais viename Kauno laikraščių publikuotą straipsnį. Šis faktas oficialiai skelbiamas ir viename senos Daktarų gaujos bylos tomų. Nuosprendį šioje byloje H. Daktarui ir jo bendrams 1987 metais pa-

» Manoma, kad teisėtas ar piratines

knygos versijas perskaitė daugiau nei milijonas skaitytojų

Vizija

Martynas Nagevičius, „COWI Lietuva“ aplinkosaugos ir energetikos vadovas

Diskusija

Atominė energetika – prioritetas, alternatyvioji – miražas?

TINKLARAŠTIS *Renginys nemokamas

Greitis ir kokybė Šią savaitę „New York Times“ parengė įdomų vieno stambaus JAV ekonomikos ir finansų portalo žurnalisto profilį. Jis rašydamas apie

finansų rinkas kasdien darbo dieną pradeda 4 valandą ryto ir dirba po 16 valandų per dieną. Na, darboholikas, mėgstantis

savo darbą – nieko keisto ir per daug blogo. Tačiau suglumino straipsnyje pareikšta mintis: apie finansų rinkas ir būti neteisingam – nieko blogo, mat žurnalistas nerizikuoja savo pinigais, o investuotojai jam algos nemoka. Ir tuo šis žurnalistas naudojasi. Pavyzdžiui, tą pačią prognozę kartojo keletą kartų, kol galiausiai ji pasiteisino. Arba iš pradžių parašo žinutę vienu kampu, vėliau pasigilinęs kampą apverčia, o trečią kartą pažiūrėjęs – prideda naujų ankstesnėms

Kai dėl greičio aukojama kokybė… AFP



Ekonomika.lt 19 (81)