18
Nostalgija griauna Europą
Brangsta mėsa Baltarusijoje didinamos maksimalios leidžiamos mėsos, duonos ir pieno produktų pardavimo kainos.
Mėsos kainos Baltarusijoje šiemet didinamos pirmą kartą. Reuters
» Net ir ten,
GUY SORMANAS Project-syndicate.org
Per mandagią ir net šiek tiek biurokratišką rinkimų kampaniją Francois Hollande'as žadėjo tapti „normaliu“ prezidentu. Tokiu būdu būsimasis Prancūzijos prezidentas pateikė save kaip priešpriešą spalvingam Nicolas Sarkozy ir visiems kitiems prezidentams, kurie valdė Penktąją Respubliką nuo 1959 metų. F. Hollande'o pergalė gali žymėti tam tikrą demokratinių valstybių vertybių pokytį, nes visuomenei pabodo charizmatiški ir spalvingi va-
dovai. Tiesą sakant, šiuo metu Europoje sunku atrasti bent vieną ryškų šalies vadovą. Italija šiuo metu gyvena tarpuvaldžio nuotaikomis, tačiau rinkėjai akivaizdžiai atsuko nugaras rokoko stiliaus valdovui. Europa nebeturi savojo Nicolas Sarkozy ar Silvio Berlusconi. Senajame žemyne nebeliko Margaret Thatcher, Helmuto Kohlio ar Jose Marios Aznaro. Europos ekonominės ir institucinės krizės akivaizdoje valstybių lyderiai tapo itin normalūs. Daugelis turėtų švęsti normalumo pergalę prieš charizmą. Demokratijos
» Naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunystę idiliškoje pokario Prancūzijoje
CV
Guy Sormanas
Prancūzų filosofas ir ekonomistas 1970–2000 m. dėstė ekonomiką Paryžiaus politikos mokslų institute
Leidinių ,,Le Figaro“, ,,Wall Street Journal“ ir ,,City Journal“ apžvalgininkas 20 knygų apie kūrybiškumą ir modernųjį kapitalizmą autorius
kur investicijos pelningos, sunku pastebėti, kaip tai prisideda prie skurdo mažinimo
prigimtis verčia normalius piliečius išrinkti normalius šalies vadovus, kurie nustatytą laiką pagal įtvirtintas taisykles normaliai valdys savo šalį. Deja, normalumo populiarumas žengia koja kojon su aiškios ateities vizijos ir strategijos stoka. Galbūt kuris nors Europos lyderis kuria ilgalaikę Europos plėtros strategiją, tačiau tokiu atveju jis turi unikalų sugebėjimą slėpti savo planus. Sunku patikėti, kad ateities politikais taptų Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy ar Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Catherine Ashton. O F. Hollande'o būsimų veiksmų planas primena praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Prancūziją, kurioje buvo kuriama gerovės valstybė, viešosios investicijos skatino ekonomikos augimą ir mažino nedarbą. Panašu, kad naujasis prezidentas su nostalgija prisimena savo jaunystę idiliškoje pokario Prancūzijoje. Ekonomikos augimas, demografinis sprogimas, kukli imigracija ir menka pasaulinė konkurencija buvo tų laikų kasdienybė. Kitaip tariant, F. Hollande'as ketina prakišti likusiems Europos lyderiams viziją, kuri senokai mirė. Ilgesingi politikų jausmai gali pridaryti bėdos, nes Prancūzija ir likusi Europa žvelgia į akis rimtiems ekonominiams iššūkiams, be to, demokratija išgyvena pasitikėjimo krizę.
Augantis maisto poreikis dirbamų žemės plotų verčia ieškoti skurdžiose Afrikos valstybėse. Reuters
MINDAUGAS SAMKUS mindaugas.samkus@ekonomika.lt
S
parčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų. Didelius žemės sandorius fiksuojanti vieša interneto duomenų bazė „Land Matrix“ pristatė ataskaitą, kad per praėjusį dešimtmetį buvo parduota arba išnuomota daugiau kaip 200 mln. hektarų žemės. Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos (JT) priėmė pasaulinę direktyvą, skirtą turtingoms valstybėms, perkančioms žemių skurdesnėse besivystančiose šalyse. Nepriverstinės tai-
Project-syndicate.org
syklės skatina vyriausybes apsaugoti šiomis žemėmis besinaudojančių vietos gyventojų teises. Vis dėlto kai kurios paramos agentūros suskubo įspėti, kad bus sudėtinga užtikrinti, jog ši direktyva būtų tinkamai įgyvendinama visose šalyse.
Išteklių medžioklė Iki šiol išsamių duomenų apie šį reiškinį nebuvo, nes dauguma žemės įsigijimo ar nuomos sandorių prastai valdomose šalyse vykdavo neoficialiai, nebuvo pateikiama oficiali informacija apie investicijų dydį ar įsigytus žemės plotus. „Land Matrix“ duomenimis, iš 1 217 žemės sandorių 754, kurių bendras plotas – 56,2 mln. hektarų, buvo atlikti Afrikos žemyne. Dar 17,7 mln. hektarų žemės buvo parduota
Griežtins bankų veiklą Europos Sąjunga (ES) pritarė siūlymui bankams įvesti naujas griežtas taisykles, kuriomis siekiama padaryti juos saugesnius ir išvaduoti nuo būtinybės prašyti finansinės paramos.
Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt
G. Sormanas: Europos ekonominės ir institucinės krizės akivaizdoje valstybių lyderiai tapo itin normalūs.
19
Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.
Nr. 19 2012 m. gegužės 21–27 d.
Atskiros ES valstybės galės taikyti net griežtesnius kapitalo reikalavimus. Reuters
Visi ES bankai turės turėti daugiau „aukštos kokybės kapitalo“, atitinkančio nau-
jus tarptautinius standartus, vieningai sutarė ES šalių atstovai. Manoma, kad naujos taisyklės įsigalios birželį. „Mūsų bendras uždavinys išlieka tas pats: sustiprinti bankininkystės sektoriaus stabilumą ES ir užtikrinti, kad bankai toliau finansuotų ekonominį aktyvumą ir augimą“, – sakė ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Michelis Barnier.
arba išnuomota Azijoje, 7 mln. hektarų – Lotynų Amerikoje. Afrikoje šie sandoriai sudaro 4,8 proc. viso dirbamos žemės ploto. Dažniausiai investuotojai ieško žemės plotų skurdžiose, prastai valdomose ir gamtinių išteklių išgauti nesugebančiose valstybėse, tokiose kaip Sudanas, Etiopija, Madagaskaras, Tanzanija, Zambija ir kitos. Daugelyje šių šalių investuotojai graibsto žemdirbystės plotus – beveik 45 proc. visų sandorių, „Land Matrix“ duomenimis, sudaro pasėlių plotai. Be to, kai kuriuose regionuose vandens trūkumas tampa didžiausia kliūtimi žemės ūkio produkcijai ir taip didina konkurenciją dėl vandens išteklių. Prognozuojama, kad dėl didelio masto žemės įsigijimų kai
Pagal Ekonomikos ministerijos nutarimą maksimalios leidžiamos mėsos pardavimo kainos išaugs 29–35 proc. Pieno, kefyro, grietinės,
kuriose šalyse vandens vartojimas išaugs daugiau kaip 12 proc. Atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias šalis investuotojas galima suskirstyti į tris grupes: besivystančios ekonomikos (Brazilija, Pietų Afrikos Respublika (PAR), Kinija, Indija), Persijos įlankos valstybės ir vadinamoji Pasaulio Šiaurė (JAV ir Europos valstybės). „Land Matrix“ ataskaitos autorių teigimu, investuotojus labiausiai skatina 2007–2008 metais kilusi maisto kainų krizė. „Pagrindinės priežastys, mūsų nuomone, yra augančios kainos, gyventojų skaičiaus augimas, didėjantis vartojimo lygis ir maisto, biodegalų, žaliavų bei medienos poreikis ir finansinės spekuliacijos“, – teigiama ataskaitoje.
Abejotina nauda Žemių graibstymas vienus apžvalgininkus privertė suabejoti investicijų nauda, nes neretais atvejais vietos gyventojams, ypač skurdžiose valstybėse, kyla grėsmė netekti savo teisių į dirbamą žemę ir prarasti vienintelį pra-
varškės, duonos ir pyrago produktų kainos padidės 10 proc. – 5 proc. gegužę ir dar 5 proc. birželį. Duonos ir pieno produktų kainos 2012 metais didinamos antrą kartą, mėsos – pirmą. Baltarusijos valdžia aiškina maisto produktų branginimą būtinybe padidinti kainas iki jų lygio šalyse kaimynėse.
gyvenimo šaltinį. Informacijos apie sukurtas darbo vietas ar naudą vietos bendruomenėje randama labai mažai. Kai kuriais atvejais investuotojai gauna teisę naudoti šimtus hektarų žemdirbystės plotų, galima sakyti, nemokamai. Pavyzdžiui, per vieną sandorį Pietų Sudanas vienam Norvegijos investuotojui 99 metams išnuomojo 179 tūkst. hektarų ir paprašė metinio vos 7 JAV centų (19 centų) už hektarą metinio mokesčio. „Pernelyg daug žmonių nieko nežino apie didžiulius žemės sandorius, kurie gali sugriauti jų namus ir atimti pragyvenimo šaltinį“, – „The Guardian“ teigė JAV nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ aktyvistė Megan MacInnes. Pasak jos, kompanijos turėtų įrodyti, kad nepadarys jokios žalos vietos gyventojams. Šią problemą nagrinėjantis pilietinės visuomenės ir tarpvyriausybinių organizacijų susivienijimas Tarptautinė žemės koalicija (ILC) nustatė, kad didžioji dalis užsienio investicijų nepasiteisino
» Augant pasaulinėms maisto kainoms
Afrikos gyventojams teks brangiau mokėti už maistą, kuris bus užauginamas jų žemėse
„Moody‘s“ pabrėžia, kad šiuo metu Italijos bankų reitingai yra vieni žemiausių Europoje. AFP
Sprendimą sumažinti bankų reitingus agentūra aiškina tuo, kad ekonominė padėtis Italijoje pablogėjo. „Moody‘s“ nerimą kelia ir dideli negrąžintų paskolų
mastai, ir ribotos galimybės didinti bankų kapitalą. Sumažinti ir dviejų didžiausių Italijos bankų, „UniCredit“ ir „Intesa Sanpaolo“, reitingai. „Moody‘s“ neatmetė tolesnio reitingų mažinimo galimybės pirmiausia dėl nemažos rizikos ekonomikoje, galimų bankų vadovybės klaidų ir tebetrunkančios recesijos euro zonos šalyse.
6–7 15
mlrd.
TANAP DUJOTIEKIO, TIESIAMO IŠ AZERBAIDŽANO Į GRAIKIJĄ ARBA BULGARIJĄ PER TURKIJOS TERITORIJĄ, STATYBA KAINUOS 6–7 MLRD. JAV DOLERIŲ (16–18 MLRD. LITŲ) VENGRIJA IŠ TVF IR ES SIEKIA GAUTI 15 MLRD. EURŲ (51,7 MLRD. LITŲ) PASKOLĄ
mlrd.
dėl nepakankamo žemės derlingumo, finansavimo sunkumų ar pernelyg ambicingų verslo planų. Pavyzdžiui, Mozambike ir Tanzanijoje kai kurie dideli biodegalų projektai buvo apskritai apleisti. „Net ir ten, kur investicijos pelningos, sunku pastebėti, kaip tai prisideda prie skurdo mažinimo, – BBC rašo Didžiojoje Britanijoje esančio Tarptautinio aplinkosaugos ir plėtros instituto tyrėjas Lorenzo Cotula. – Darbo vietų sukurta per mažai, jos trumpalaikės ir mažai mokamos, o valstybės pajamas mažina investuotojams taikomos mokestinės nuolaidos.“
Naujasis kolonializmas Afrikos nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kai kurie žurnalistai neretai tokį žemių graibstymą vadina naujuoju kolonializmu. „Tai primena grumtynes XIX amžiaus Afrikoje, kai žemyno ištekliai buvo naudojami Vakarų pasaulio plėtrai, – „The Epoch Times“ teigė vienos Kenijos aplinkosaugos organizacijos aktyvistas. – Augant pasaulinėms maisto kainoms Afrikos gyventojams teks brangiau mokėti už maistą, kuris bus užauginamas jų žemėse.“ Nauja JT direktyva turėtų užtikrinti vietos
FAKTAI ŽEMIŲ GRAIBSTYMAS
â Praėjusį dešimtmetį per tarptautinius sandorius parduota arba išnuomota daugiau kaip 200 mln. hektarų žemės â Afrikos žemyne užsienio investuotojai įsigijo 56,2 mln. hektarų žemės â Beveik 45 proc. visų sandorių sudarė pasėlių plotai â Daugiausia užsienio žemių supirko Indija, Kinija, JAV, Malaizija, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Italija, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija â Tarp daugiausia žemės pardavusių valstybių yra Etiopija, Madagaskaras, Filipinai, Zambija, Sudanas, Kongas, Indonezija, Malaizija
gyventojų teises naudotis žemdirbystės ir žvejybos plotais, tačiau abejojama, ar tvirtos centralizuotos valdžios neturinčiose valstybėse pavyks pažaboti žemių graibstymą. XXI amžiaus kolonializmo tempus galėtų sumažinti pasikeitęs didžiųjų valstybių požiūris į išteklių vartojimą. Kol tai nenutiks, žemių graibstymas išliks opi problema, o skurdžios ir galios neturinčios valstybės išliks galingųjų šalių išteklių skirstymo objektai.
Smunka dujų eksportas
Sumažino reitingus Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą.
TIK SKAIČIAI
Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ tiekiamų dujų eksportas į Europą šių metų sausį–balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 12 proc., nuo 58 iki 51 mlrd. kubinių metrų. Dėl sumažėjusio dujų eksporto į Europą „Gazprom“ teisinasi šiltu pavasariu. Reuters
Anot „Gazprom Eksport“, sumažėjimą lėmė neįprastai šiltas šių metų pavasaris Eu-
ropoje. Bendras „Gazprom“ dujų eksportas į Europą šiais metais turėtų išlikti toks pat kaip ir praėjusiais metais – apie 150 mlrd. kubinių metrų. „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksanderis Medvedevas teigė, kad kompanija net svarsto galimybę sumažinti dujų eksportą į Europą tikintis augančių pasaulinių dujų kainų.